–

Obshtina Balchik, atstovaujamos advokat A. Atanasov,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos L. Halajová, M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Kriisa,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Gattinara, C. Georgieva ir G. Wils,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014, p. 65), iš dalies pakeistos 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/2365 (OL L 337, 2017, p. 19) (toliau – Direktyva 2014/24), 72 straipsnio 1 dalies e punkto ir 4 dalies a ir b punktų išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant du ginčus: pirmasis (byla C‑441/22) kilo tarp Zamestnik-ministar na regionalnoto razvitie i blagoustroystvoto rakovoditel na Upravliavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“ 2014–2020 (regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministro pavaduotojas ir už 2014–2020 m. veiksmų programą „Augantys regionai“ atsakingos administracinės institucijos vadovas, Bulgarija) ir Obshtina Razgrad (Razgrado savivaldybė, Bulgarija), o antrasis (byla C‑443/22) – tarp Zamestnik-ministar na regionalnoto razvitie i blagoustroystvoto i rakovoditel na Natsionalnia organ po Programa INTERREG V‑A Rumania-Bulgaria 2014–2020 (regioninės plėtros ir viešųjų darbų ministro pavaduotojas ir už programą „INTERREG V‑A Rumunija–Bulgarija 2014–2020 m.“ atsakingos nacionalinės institucijos vadovas, Bulgarija) ir Obshtina Balchik (Balčiko savivaldybė, Bulgarija) dėl administracinės institucijos vadovo (taip toliau abiejose bylose vadinamas atitinkamos institucijos vadovas) sprendimų, kuriais šioms dviem savivaldybėms nustatyta 25 % dydžio finansinė pataisa, taikoma išlaidoms, tinkamoms finansuoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) lėšomis per šių savivaldybių organizuotas viešojo darbų pirkimo procedūras.

3

Direktyvos 2014/24 58, 107 ir 109 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

4

Šios direktyvos 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 1 dalyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>“

5

Šios direktyvos 4 straipsnio „Vertės ribų dydžiai“ a punkte numatyta, kad ji taikoma viešojo darbų pirkimo sutartims, kurių numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) yra lygi arba viršija 5548000 EUR.

6

Tos pačios direktyvos 72 straipsnyje „Sutarčių keitimas jų galiojimo laikotarpiu“ nustatyta:

„1.   Sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą bet kuriuo iš šių atvejų:

<…>

<…>

<…>

4.   Sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal 1 dalies e punktą, kai dėl jo iš esmės pasikeičia sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis, palyginti su pradine sutartimi. Bet kuriuo atveju, nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, pakeitimas laikomas esminiu, kai įvykdoma viena ar daugiau iš šių sąlygų:

<…>

5.   Viešosios sutarties ar preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu darant kitus jos nuostatų pakeitimus nei numatyti 1 ir 2 dalyse, reikalaujama vykdyti naują pirkimo procedūrą pagal šią direktyvą.“

7

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Zakon za obshtestvenite porachki (Viešųjų pirkimų įstatymas, DV, Nr. 13, 2016 m. vasario 16 d.; toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), kuriuo į Bulgarijos teisės sistemą perkelta Direktyva 2014/24, 107 straipsnyje nustatyta:

„Be 54 ir 55 straipsniuose nurodytų pagrindų, perkančioji organizacija pašalina iš procedūros

<…>“

8

Viešųjų pirkimų įstatymo 116 straipsnyje nurodyta:

„1.   Viešojo pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos, kai:

<…>

<…>

<…>

5.   Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas laikomas esminiu, kaip tai suprantama pagal 1 dalies 7 punktą, jei įvykdytos viena ar kelios iš šių sąlygų:

9

Viešųjų pirkimų įstatymo papildomų nuostatų 2 dalies 27 punkte numatyta, kad „nenumatytos aplinkybės“ – tai aplinkybės, kurios susiklostė po sutarties sudarymo, kurių nebuvo įmanoma numatyti veikiant rūpestingai ir kurios nėra susijusios su šalių veiksmais ar neveikimu, tačiau dėl kurių tampa neįmanoma įvykdyti sutartį sutartomis sąlygomis. Šių nuostatų 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šiuo įstatymu perkeliami Direktyvoje 2014/24 nustatyti reikalavimai.

10

Zakon za zadalzheniyata i dogovorite (Prievolių ir sutarčių įstatymas, DV, Nr. 275, 1950 m. lapkričio 22 d.) 20a straipsnyje nustatyta:

„Sutartys susitariančiosioms šalims turi įstatymo galią.

Sutartys gali būti keičiamos, nutraukiamos, panaikinamos ar atšaukiamos tik šalių susitarimu arba įstatyme numatytais pagrindais.“

11

Zakon za upravlenie na sredstvata ot Evropeyskite strukturni i investitsionni fondove ([ESI fondų] valdymo įstatymas, DV, Nr. 101, 2015 m. gruodžio 22 d., toliau – ESI fondų valdymo įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje pagal nacionalinę teisę apibrėžiamos tinkamos finansuoti ESI lėšomis išlaidos.

12

Nutarimo dėl pažeidimų, kurie yra pagrindas atlikti finansines pataisas, nustatymo ir dėl procentinių rodiklių, taikomų siekiant nustatyti finansinių pataisų dydį pagal [ESI fondų valdymo įstatymą] (DV, Nr. 27, 2017 m. kovo 31 d.) 2 straipsnio 1 dalies 1 priedo 23 punkte numatyta:

„Neteisėtas viešojo pirkimo sutarties pakeitimas.

<…>“

13

Nuo 2008 m. sausio 1 d. galiojančio Teritorijų planavimo Juodosios jūros pakrantėje įstatymo (DV, Nr. 48, 2007 m. birželio 15 d.) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d. draudžiama vykdyti statybos ir montavimo darbus nacionaliniuose Juodosios jūros pakrantės kurortuose.“

14

Siekdama įgyvendinti ESI fondų finansuojamą veiklą, 2018 m. liepos 3 d. Razgrado savivaldybė, kaip viešasis perkantysis subjektas, pradėjo atvirą viešojo pirkimo procedūrą, kurios dalykas – sporto salės statyba šioje savivaldybėje esančioje profesinėje mokykloje. Buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, jį pateikė „SAV – Razgrad“ OOD.

15

2018 m. rugsėjo 13 d. Razgrado savivaldybė priėmė sprendimą viešojo pirkimo sutartį sudaryti su šia bendrove. Pagal šios sutarties 5 straipsnio 1 ir 2 dalis statybos darbai turėjo būti atlikti per 235 dienas ir baigti ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 30 d.

16

Kol sutartis dar buvo vykdoma, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d., šalys susitarė dėl sutarties pakeitimo Nr. 1, kuriuo pradinė darbų pabaigos data, t. y. 2019 m. lapkričio 30 d. pakeista į 2020 m. sausio 30 d. Šį pakeitimą šalys grindė tuo, kad susiklostė nenumatytos aplinkybės, dėl kurių reikėjo patikslinti investicinį projektą.

17

Vykdymo laikotarpiu buvo surašyti šeši darbų sustabdymo aktai; penkis kartus darbai sustabdyti dėl nepalankių oro sąlygų, o vieną kartą – dėl būtinybės patikslinti investicinį projektą.

18

2020 m. vasario 24 d. surašytas aktas, kad statybos atitinka reikalavimus.

19

Iš faktinio 525 dienų sutarties įvykdymo laikotarpio atėmus statybos darbų sustabdymo laikotarpius, dėl kurių buvo tinkamai surašyti aktai ir administracinė institucija jų neginčijo, sutartis buvo vykdoma 264 dienas.

20

Dėl vėlavimo 2020 m. sausio 30 d.–vasario 24 d. laikotarpiu nebuvo pateikta jokių pateisinimų ir perkančioji organizacija už jį neskaičiavo baudos.

21

Remdamasis, be kita ko, šio sprendimo 14–20 punktuose išdėstytais argumentais, administracinės institucijos vadovas nusprendė Razgrado savivaldybei taikyti 25 % dydžio finansinę pataisą, taikomą išlaidoms, tinkamoms finansuoti ESI fondų lėšomis, kaip tai suprantama pagal ESI fondų valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, dėl pažeisto Viešųjų pirkimų įstatymo. Administracinės institucijos vadovo teigimu, sutarties įvykdymo trukmė yra esminė jos dalis. Pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija numatė maksimalų sutarties įvykdymo laikotarpį ir galutinį terminą, ir šie kriterijai, be kita ko, yra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Todėl objektyviai nepateisinamas šių terminų praleidimas, su kuriuo perkančioji organizacija sutiko nepareiškusi pretenzijų ir nepareikalavusi sumokėti baudos už vėlavimą, yra neteisėtas nagrinėjamos viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas.

22

Razgrado savivaldybė apskundė šį sprendimą Administrativen sad – Razgrad (Razgrado administracinis teismas, Bulgarija). Šis teismas nusprendė, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik sudarius rašytinį susitarimą, o nagrinėjamu atveju jo nebuvo, kiek tai susiję su paskutiniu vėlavimo laikotarpiu. Taigi toks atvejis prilygsta ne viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimui, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 116 straipsnio 1 dalį, o netinkamam tokios sutarties vykdymui. Net jeigu šioje sutartyje buvo įtvirtinta sąlyga, pagal kurią numatyta bauda už vėlavimą, neturi reikšmės tai, ar perkančioji organizacija pareikalavo konkurso laimėtojos ją sumokėti. Todėl Administrativen sad – Razgrad (Razgrado administracinis teismas) konstatavo, kad administracinės institucijos vadovas klaidingai nusprendė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija yra neteisėtas viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas, todėl atitinkamas jo sprendimas turi būti panaikintas.

23

Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėja administracinės institucijos vadovo kasacinį skundą dėl šio sprendimo.

24

Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, nacionaliniuose teismuose nesutariama dėl to, ar tokia situacija, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra neteisėtas viešojo pirkimo sutarties sąlygų pakeitimas. Vieni mano, kad šį klausimą reikia nagrinėti atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, kurios apima ne tik rašytinį susitarimą, bet ir šalių pareiškimus ir veiksmus vykdant sutartį. Kitų nuomone, tam, kad sutartis būtų pakeista, būtinas rašytinis šalių susitarimas. Nesant tokio susitarimo, tuo atveju, kai dėl vėlavimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį kaltas konkurso laimėtojas, tai veikiau yra netinkamas sutarties vykdymas.

25

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, kaip turi būti aiškinamas Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies e punktas, siejamas su šio straipsnio 4 dalies a ir b punktais, siekiant nustatyti, ar esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas, kaip jis suprantamas pagal šias nuostatas, gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu šalys sudarė rašytinį susitarimą šiuo klausimu, o gal tokį pakeitimą galima konstatuoti ir atsižvelgiant į jų veiksmus.

26

Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

2019 m. sausio 2 d. Balčiko savivaldybė, įgyvendindama ESI fondų lėšomis finansuojamus projektus, pradėjo atvirą viešojo pirkimo procedūrą dėl pakrantės promenados įrengimo šioje savivaldybėje. Buvo pateikti du pasiūlymai, vieną iš jų pateikė Infra Expert AD.

28

Sutartis buvo skirta šiai bendrovei, taigi 2019 m. balandžio 19 d. šalys pasirašė sutartį, kurioje, be kita ko, buvo nustatytas konkurso laimėtojos techniniame pasiūlyme nurodytas įvykdymo laikotarpis, t. y. 45 kalendorinės dienos.

29

Sutarties vykdymo laikotarpiu vykdymo laikotarpis buvo sustabdytas dėl nepalankių oro sąlygų ir Teritorijų planavimo Juodosios jūros pakrantėje įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo vykdyti statybos ir montavimo darbus nacionaliniuose Juodosios jūros pakrantės kurortuose per turizmo sezoną nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d.

30

Dėl to faktiškai sutartis buvo vykdoma 250 dienų. Perkančioji organizacija nereikalavo atlyginti žalos dėl sutarties neįvykdymo per nustatytą terminą.

31

Remdamasis motyvais, panašiais į nagrinėjamus byloje C‑441/22, administracinės institucijos vadovas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Balčiko savivaldybei pritaikė 25 % dydžio finansinę pataisą, taikomą išlaidoms, tinkamoms finansuoti ESI fondų lėšomis, kaip tai suprantama pagal ESI fondų valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, dėl pažeisto Viešųjų pirkimų įstatymo. Administracinės institucijos vadovo teigimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 107 straipsnio 1 dalį darbų atlikimo terminas pirkimo dokumentuose nurodomas kaip intervalas ir numatyta, kad dalyvis, kurio siūlomas terminas nepatenka į šį intervalą, pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros. Atsižvelgdamas į pakartotinį darbų sustabdymą, nors jie buvo sustabdyti dėl įprastų nepalankių oro sąlygų ir teisės aktuose nustatyto draudimo, kurį galima pagrįstai numatyti, administracinės institucijos vadovas, remdamasis šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nusprendė, kad iš pradžių sutarto vykdymo termino praleidimas faktiškai yra esminis viešojo pirkimo sutarties pakeitimas ir pažeidžia minėtą įstatymą.

32

Balčiko savivaldybė apskundė šį administracinės institucijos vadovo sprendimą Administrativen sad Dobrich (Dobričiaus administracinis teismas, Bulgarija). Šis teismas iš esmės konstatavo, kad pagal Prievolių ir sutarčių įstatymo 20a straipsnį sutartys gali būti keičiamos bendru šalių susitarimu arba įstatyme numatytais pagrindais. Be to, tam, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimai galiotų, dėl jų turi būti sudarytas rašytinis susitarimas. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo pakeista konkliudentiniais veiksmais, o tai reiškia, kad buvo ne sutarties pakeitimas, o netinkamas jos vykdymas, dėl kurio perkančioji organizacija tik gali skirti sutartyje aiškiai iš anksto numatytą baudą. Teisiniu požiūriu nesvarbu, kokie buvo darbų sustabdymo motyvai ir ar šalys galėjo juos numatyti.

33

Dėl Administrativen sad Dobrich (Dobričiaus administracinis teismas) sprendimo administracinės institucijos vadovas pateikė kasacinį skundą Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

34

Be to, kas jau nurodyta šio sprendimo 24 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad norint išspręsti ginčą pagrindinėje byloje C‑443/22 reikia, kad būtų patikslinta sąvokų „pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui“, „nenumatytos aplinkybės“ ir „aplinkybės, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2014/24, apimtis.

35

Taigi pageidautina, kad būtų išaiškinti Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c ir e punktai, taip pat 4 dalies a ir b punktai, siejami su jos 109 konstatuojamąja dalimi, siekiant nustatyti, pirma, ar norint padaryti esminį viešojo pirkimo sutarties pakeitimą reikalingas rašytinis susitarimas, o gal jį galima kildinti ir iš bendrų šalių veiksmų, ir, antra, ar Viešųjų pirkimų įstatymo 116 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose pateikta sąvokos „nenumatytos aplinkybės“ apibrėžtimi į Bulgarijos teisę tinkamai perkeltos atitinkamos Direktyvos 2014/24 nuostatos.

36

Šiomis aplinkybėmis Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

37

2022 m. rugpjūčio 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑441/22 ir C‑443/22 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

38

Kaip matyti iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą, pagrindinėse bylose nagrinėjamų pirkimų numatoma vertė yra mažesnė už Direktyvos 2014/24 4 straipsnio a punkte nustatytą viešojo darbų pirkimo sutartims taikomą 5548000 EUR ribą, todėl šie pirkimai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

39

Vis dėlto, kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, kai reglamentuodamas į Sąjungos teisės akto taikymo sritį nepatenkančias situacijas nacionalinės teisės aktų leidėjas tiesiogiai ir besąlygiškai priima tokius pačius sprendimus kaip ir priimtieji tame teisės akte, egzistuoja aiškus Sąjungos interesas vienodai aiškinti perimtas šio teisės akto nuostatas. Tai leidžia išvengti aiškinimo skirtumų ateityje ir užtikrinti vienodą šių situacijų ir į minėtų nuostatų taikymo sritį patenkančių situacijų vertinimą (2022 m. kovo 31 d. Sprendimo Smetna palata na Republika Bulgaria, C‑195/21, EU:C:2022:239, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas 2022 m. kovo 31 d. Sprendimo Smetna palata na Republika Bulgaria (C‑195/21, EU:C:2022:239) 44 punkte jau konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, kuriuo į Bulgarijos teisės sistemą perkelta Direktyva 2014/24, bendrai taikomas visoms viešojo pirkimo naudojant Europos fondų lėšas procedūroms, neatsižvelgiant į atitinkamų pirkimų vertę.

41

Iš Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje esančios informacijos nematyti, kad po to sprendimo paskelbimo būtų pakeista Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo sritis. Priešingai, iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad šiuo įstatymu į vidaus teisę perkeltas Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies e punktas, siejamas su jos 72 straipsnio 4 dalies a ir b punktais, todėl šiose nuostatose įtvirtintos taisyklės tapo taikytinos pagrindinėje byloje nagrinėjamiems viešiesiems pirkimams, kurie paprastai nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.

42

Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad numatoma pagrindinėse bylose nagrinėjamų pirkimo sutarčių vertė netrukdo Teisingumo Teismui atsakyti į prejudicinius klausimus.

43

Savo rašytinėse pastabose Balčiko savivaldybė teigia, kad trečiasis–penktasis klausimai byloje C‑443/22 nėra svarbūs ginčui pagrindinėje byloje. Anot šios šalies, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra netikslios, nes administracinė institucija klaidingai apibrėžė sutarties įvykdymo terminą. Darbų trukmė nustatyta sutartyje, tačiau jai netaikomas tęstinumo reikalavimas. Nebuvo reikalavimo atlikti darbus per tam tikrą laikotarpį ar konkretų metų laiką.

44

Šiuo klausimu reikia priminti suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neturi tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Nemzeti Adatvédelmi és Információszabadság Hatóság, C‑132/21, EU:C:2023:2, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑443/22 matyti, kad ginčas pagrindinėje byloje kilo dėl to, kad praleistas pirkimo dokumentuose ir pagrindinėje byloje nagrinėjamoje viešojo pirkimo sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas ir kad šis terminas buvo lemiamas kriterijus vertinant pasiūlymus, nes dalyviai, kurių pasiūlymuose nurodytas terminas viršijo maksimalų terminą, buvo pašalinti iš tos procedūros. Taigi negalima teigti, kad klausimai dėl galimų aplinkybių, kuriomis toks terminas gali būti praleistas nesant būtinybės vykdyti naujos sutarties sudarymo procedūros, gali būti laikomi visiškai nesusijusiais su šio ginčo aplinkybėmis ar dalyku arba hipotetiniais dėl Balčiko savivaldybės nurodytų priežasčių.

46

Todėl trečiasis–penktasis klausimai byloje C‑443/22 yra priimtini.

47

Balčiko savivaldybė teigia, kad šeštuoju klausimu byloje C‑443/22, kaip jį suformulavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš esmės Teisingumo Teismo prašoma ne išaiškinti Sąjungos teisę, o tiesiogiai išspręsti ginčą pagrindinėje byloje.

48

Pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnis įgalioja Teisingumo Teismą ne taikyti Sąjungos teisės normas konkrečiam atvejui, o tik priimti sprendimą dėl Sutarčių ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų išaiškinimo (2017 m. liepos 13 d. Sprendimo Ingsteel ir Metrostav, C‑76/16, EU:C:2017:549, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Vis dėlto konstatuotina, kad šeštuoju klausimu byloje C‑443/22, kurį reikia suprasti atsižvelgiant į prašymo priimti prejudicinį sprendimą toje byloje motyvus, kaip ir trečiuoju klausimu byloje C‑441/22, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo ne kad Teisingumo Teismas Direktyvos 2014/24 72 straipsnio nuostatas taikytų pagrindinės bylos aplinkybėms, o kad jis išsiaiškintų, ar šis straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad viešojo pirkimo sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, sutarto viešojo pirkimo sutartyje, sudarytoje priėmus sprendimą ją sudaryti, pakeitimas, padarytas jau sudarius tą sutartį dėl priežasčių, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose, gali būti laikomas netinkamu šios viešojo pirkimo sutarties vykdymu, kuriam netaikomos šiame straipsnyje numatytos taisyklės, nors toks pakeitimas patenka į sąvoką „esminis pakeitimas“, kaip ji suprantama pagal minėto straipsnio 4 dalį.

50

Taigi reikia pripažinti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į šeštąjį klausimą byloje C‑443/22.

51

Primintina, kad Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardyti atvejai, kai sutartys ir preliminariosios sutartys gali būti keičiamos nevykdant naujos pirkimo procedūros pagal šią direktyvą. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas būtina vykdyti naują pirkimo procedūrą, jeigu daromi kiti nei nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse pakeitimai.

52

Pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies e punktą nereikalaujama vykdyti naujos procedūros, kai padaryti pakeitimai nėra „esminiai“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 72 straipsnio 4 dalį. Pagal pastarąją nuostatą, nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims, sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu bet kuriuo atveju laikomas esminiu, jeigu įvykdyta bent viena iš šios 4 dalies a–d punktuose numatytų sąlygų.

53

Nagrinėjamu atveju iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėse bylose nagrinėjami pakeitimai atitinka Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalies a punkte numatytą sąlygą, nes, jei perkančioji organizacija atrankos etape būtų nustačiusi ilgesnį vykdymo terminą, atitinkantį pradinį terminą ir galiausiai įvykusį pratęsimą, pirkimas būtų pritraukęs daugiau dalyvių, ir šios direktyvos 72 straipsnio 4 dalies b punkte numatytą sąlygą, nes dėl šio termino pratęsimo pakeista sutarties ekonominė pusiausvyra rangovės naudai taip, kaip nebuvo numatyta pradinėje sutartyje.

54

Taigi, siekdamas atsakyti į pateiktus klausimus, Teisingumo Teismas turi remtis prielaida, kurią galiausiai turi patikrinti prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad abiejose pagrindinėse bylose tenkinama bent viena iš Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų.

55

Pirmuoju ir antruoju klausimais bylose C‑441/22 ir C‑443/22, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies e punktas ir 4 dalis turi būti aiškinami taip, kad tam, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimas būtų laikomas „esminiu“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, sutarties šalys turi būti pasirašiusios rašytinį susitarimą dėl šio pakeitimo, o gal pakanka, kad būtų kitos šių šalių pateiktos rašytinės informacijos, patvirtinančios bendrą valią padaryti tokį pakeitimą.

56

Pažymėtina, kad abiem atvejais, dėl kurių kilo ginčai pagrindinėse bylose, viešojo pirkimo sutarties šalys nepasirašė rašytinio susitarimo dėl faktinės darbų pabaigos datos.

57

Taigi prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar dėl to, kad nėra rašytinio susitarimo pakeisti pirminėje viešojo pirkimo sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, faktinis šio termino pratęsimas dėl vėlavimo atlikti šiuos darbus negali būti laikomas „esminiu“ atitinkamos sutarties pakeitimu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 4 dalį.

58

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Direktyvos 2014/24 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte „viešoji [viešojo pirkimo] sutartis“ apibrėžta kaip atlygintina sutartis, raštu sudaroma tarp vieno ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų ir vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų, o šios dalies 18 punkte sąvoka „rašytinis“ arba „raštu“ apibrėžiama kaip bet kokia išraiška žodžiais ar skaičiais, kuriuos galima perskaityti, atgaminti, o paskui perduoti, įskaitant elektroninėmis priemonėmis perduodamą ir saugomą informaciją. Be to, Direktyvos 2014/24 58 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad nors pagrindiniai pirkimo procedūros elementai, kaip antai pirkimo dokumentai, prašymai dalyvauti konkurse, susidomėjimo patvirtinimas ir pasiūlymai, turėtų visada būti teikiami raštu, kitais atvejais ir toliau turėtų būti galima su ekonominės veiklos vykdytojais bendrauti ir žodžiu, jeigu tokio bendravimo turinys pakankamai užfiksuojamas dokumentuose.

59

Kita vertus, Direktyvos 2014/24 72 straipsnyje, kiek tai susiję su viešojo pirkimo sutarties pakeitimu jos galiojimo laikotarpiu, nenumatyta, kad toks pakeitimas gali būti laikomas „esminiu“, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalies e punktą ir 4 dalį, tik tuomet, kai užfiksuotas rašytiniu susitarimu tą sutartį pakeisti, ir kad tokia išvada negalima, kai remiamasi šalims susirašinėjant pateikta informacija.

60

Tokį Direktyvos 2014/24 72 straipsnio aiškinimą patvirtina šia nuostata siekiami tikslai ir jos kontekstas.

61

Konkrečiai kalbant, nustatant sąlygas, kuriomis viešojo pirkimo sutartys gali būti keičiamos jų galiojimo laikotarpiu, Direktyvos 2014/24 72 straipsniu siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi procedūrų skaidrumo ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principų. Pagal šiuos principus neleidžiama, kad jau sudarius viešojo pirkimo sutartį perkančioji organizacijai ir subjektas, su kuriuo ji sudaryta, padarytų tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad tų nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties nuostatų požymių (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimo Wall, C‑91/08, EU:C:2010:182, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. vasario 3 d. Sprendimo Advania Sverige ir Kammarkollegiet, C‑461/20, EU:C:2022:72, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šių principų paisymas savo ruožtu atitinka bendresnį Sąjungos teisės normų viešųjų pirkimų srityje tikslą užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą ir atvirą ir neiškreiptą konkurenciją visose valstybėse narėse (šiuo klausimu žr. 2008 m. birželio 19 d. Sprendimo pressetext Nachrichtenagentur, C‑454/06, EU:C:2008:351, 31 ir 32 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2010 m. balandžio 13 d. Sprendimo Wall, C‑91/08, EU:C:2010:182, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Comune di Lerici, C‑719/20, EU:C:2022:372, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

62

Kaip savo rašytinėse pastabose iš esmės nurodė Čekijos ir Estijos vyriausybės ir Europos Komisija, siekiant garantuoti Direktyvos 2014/24 72 straipsnyje numatytų taisyklių veiksmingumą, taigi ir principų, kuriuos šia nuostata siekiama užtikrinti, paisymą, viešojo pirkimo sutarties pakeitimo kvalifikavimas kaip jos „esminio pakeitimo“ negali priklausyti nuo to, ar egzistuoja viešojo pirkimo sutarties šalių pasirašytas rašytinis susitarimas dėl tokio pakeitimo. Aiškinimas, kad esminio pakeitimo užfiksavimas siejamas su tokio rašytinio susitarimo buvimu, padėtų apeiti minėtoje nuostatoje numatytas taisykles, susijusias su sutarčių pakeitimu jų galiojimo laikotarpiu, ir leistų viešojo pirkimo sutarties šalims savo nuožiūra pakeisti šios sutarties vykdymo sąlygas, nors jos buvo skaidriai nurodytos viešojo pirkimo dokumentuose ir turėjo būti taikomos vienodai visiems potencialiems konkurso dalyviams, siekiant užtikrinti sąžiningą ir neiškreiptą konkurenciją rinkoje.

63

Dėl Direktyvos 2014/24 72 straipsnio konteksto pažymėtina, kad šios direktyvos 107 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad sutarties pakeitimai laikomi esminiais, kai jie „rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų“. Vadinasi, kaip Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, esminis pakeitimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnį, yra sutartinio pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 17 d. Sprendimo Simonsen & Weel, C‑23/20, EU:C:2021:490, 70 punktą).

64

Ketinimas iš naujo derėtis dėl sutarties sąlygų gali būti atskleistas kitomis formomis nei aiškus rašytinis susitarimas dėl atitinkamo pakeitimo; tokį ketinimą, be kita ko, galima nustatyti iš rašytinės informacijos, pateiktos vykstant viešojo pirkimo sutarties šalių susirašinėjimui.

65

Taigi į pirmuosius ir antruosius klausimus bylose C‑441/22 ir C‑443/22 reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies e punktas ir 4 dalis turi būti aiškinami taip, jog tam, kad viešojo pirkimo sutarties pakeitimas būtų laikomas „esminiu“, kaip tai suprantama šią nuostatą, sutarties šalys neprivalo būti pasirašiusios rašytinio šį pakeitimą įforminančio susitarimo, nes bendrą valią padaryti tokį pakeitimą gali patvirtinti, be kita ko, kita šių šalių turima rašytinė informacija.

66

Trečiuoju–penktuoju klausimais byloje C‑443/22, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis, siejamas su jos 109 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad rūpestingumas, kurį perkančioji organizacija turi įrodyti, kad galėtų remtis šia nuostata, be kita ko, reiškia, kad rengdamasi atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymui perkančioji organizacija turi atsižvelgti į rizikas, kurias šios sutarties įvykdymo termino laikymuisi gali kelti nuspėjamos sustabdymo priežastys, kaip antai įprastos oro sąlygos ir iš anksto paskelbti bei tam tikru laikotarpiu, patenkančiu į sutarties vykdymo laikotarpį, taikomi teisės aktuose nustatyti draudimai vykdyti darbus. Be to, šis teismas klausia, pirma, ar „aplinkybės, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą, apima tik aplinkybes, susiklosčiusias po atitinkamos sutarties sudarymo, ir, antra, net ir tuo atveju, jei tokias oro sąlygas ir teisės aktuose nustatytus draudimus reikėtų laikyti nuspėjamais, ar jais remiantis vis dėlto galima objektyviai pateisinti sutarties vykdymą praleidus terminą, kuris buvo nustatytas sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose dokumentuose ir pradinėje viešojo pirkimo sutartyje.

67

Šiuo aspektu primintina, kad pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktį sutartį galima keisti nevykdant naujos pirkimo procedūros, kai „būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti“, ir kai įvykdytos tam tikros kitos šioje 1 dalyje numatytos sąlygos, kurios nėra šiose bylose pateiktų klausimų dalykas.

68

Kaip matyti iš pačios Direktyvos 2014/24 109 konstatuojamosios dalies formuluotės, nenumatytos aplinkybės yra išorinės aplinkybės, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties sudarymui, atsižvelgdama į visas turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties sudarymui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

69

Taigi iš Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio, siejamo su jos 109 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad, kaip rašytinėse pastabose iš esmės tvirtino Čekijos bei Estijos vyriausybės ir Komisija, įprastos oro sąlygos ir iš anksto paskelbti ir laikotarpiu, patenkančiu į sutarties vykdymo laikotarpį, taikomi teisės aktuose nustatyti draudimai vykdyti darbus negali būti laikomi aplinkybėmis, kurių rūpestinga perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas.

70

Iš to neišvengiamai išplaukia, kad tokios oro sąlygos ir teisės aktuose nustatyti draudimai taip pat negali būti laikomi kitu pagrindu pateisinančiais aiškaus darbų atlikimo termino, nustatyto sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose dokumentuose ir pradinėje šio pirkimo sutartyje, praleidimą.

71

Be to, kai yra aplinkybių, kurias rūpestinga perkančioji organizacija galėjo numatyti, pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies a punktą ji gali remtis galimybe sutarties sudarymo procedūrą reglamentuojančiuose dokumentuose ir pradinėje viešojo pirkimo sutartyje aiškiai numatyti peržiūros nuostatas, pagal kurias sutarties vykdymo sąlygos gali būti pritaikytos, jei susiklostytų vienokios ar kitokios konkrečios aplinkybės, ir tai leistų padaryti pakeitimus, kurie kitu atveju reikalautų vykdyti naują pirkimo procedūrą, remiantis šiuo 72 straipsniu. Aiškiai numatydama galimybę keisti šias sąlygas ir nustatydama jos taikymo tvarką minėtuose dokumentuose perkančioji organizacija užtikrina, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, norintys dalyvauti minėto pirkimo procedūroje, nuo pat pradžių apie ją žinotų, taigi kad jų padėtis būtų vienoda teikiant pasiūlymus (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Komisija / CAS Succhi di Frutta, C‑496/99 P, EU:C:2004:236, 118 punktą ir 2016 m rugsėjo 7 d. Sprendimo Finn Frogne, C‑549/14, EU:C:2016:634, 30, 36 ir 37 punktus).

72

Kadangi aplinkybės, kurias byloje C‑443/22 nurodė Balčiko savivaldybė, siekdama pateisinti įvykdymo termino, dėl kurio iš pradžių susitarta su konkurso laimėtoju, praleidimą, negali būti priskiriamos prie aplinkybių, kurių rūpestinga perkančioji organizacija negalėjo numatyti pagrįstai apdairiai rengdamasi sutarties sudarymui, nebūtina atsakyti į klausimą, ar sąvoka „aplinkybės, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su jos 109 konstatuojamąja dalimi, reiškia tik aplinkybes, susiklosčiusias jau sudarius sutartį.

73

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į trečiąjį–penktąjį klausimus byloje C‑443/22 reikia atsakyti, kad Direktyvos 2014/24 72 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktis turi būti aiškinamas taip, kad rūpestingumas, kurį perkančioji organizacija turi įrodyti, kad galėtų remtis šia nuostata, be kita ko, reiškia, kad rengdamasi atitinkamos viešojo pirkimo sutarties sudarymui perkančioji organizacija turi atsižvelgti į rizikas, kurias šios sutarties įvykdymo termino laikymuisi gali kelti nuspėjamos darbų sustabdymo priežastys, kaip antai įprastos oro sąlygos ir iš anksto paskelbti bei tam tikru laikotarpiu, patenkančiu į sutarties vykdymo laikotarpį, taikomi teisės aktuose nustatyti draudimai vykdyti darbus, nes tokios oro sąlygos ir teisės aktuose nustatyti draudimai, jei nebuvo numatyti viešojo pirkimo sutarties sudarymą reglamentuojančiuose dokumentuose, negali pateisinti darbų vykdymo praleidus šiuose dokumentuose ir pirminėje viešojo pirkimo sutartyje nustatytą terminą.

74

Atsižvelgiant į atsakymus, pateiktus į pirmąjį ir antrąjį klausimus byloje C‑441/22 ir į pirmąjį–penktąjį klausimus byloje C‑443/22, nereikia atsakyti į trečiąjį klausimą byloje C‑441/22 ir šeštąjį klausimą byloje C‑443/22.

75

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: