1

Apeliaciniu skundu Ryanair DAC prašo panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Ryanair / Komisija (T‑238/20, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2021:91); juo tas teismas atmetė jos ieškinį dėl 2020 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimo C(2020) 2366 final dėl valstybės pagalbos SA.56812 (2020/N) – Švedija – COVID‑19: paskolų garantijų sistema oro transporto bendrovėms (OL C 269, 2020, p. 2; toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.

2

Skundžiamame sprendime nurodytas ginčo aplinkybes galima glaustai išdėstyti taip, kaip nurodyta toliau.

3

2020 m. balandžio 3 d. Švedijos Karalystė pranešė Europos Komisijai apie pagalbos priemonę – paskolų garantijų sistemą tam tikroms oro transporto bendrovėms (toliau – nagrinėjama pagalbos sistema). Pagal nagrinėjamą pagalbos sistemą turėjo būti sudarytos sąlygos oro transporto bendrovėms, turinčioms šios valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti (toliau – Švedijos licencija) ir prisidedančioms prie jos susisiekimo, turėti pakankamai lėšų, kad COVID‑19 pandemijos sukelti sutrikimai nepakenktų jų gyvybingumui ir jos galėtų išsaugoti ekonominės veiklos tęstinumą per sveikatos krizę ir po jos. Nagrinėjama pagalbos sistema turėjo būti taikoma visoms oro transporto bendrovėms, kurios 2020 m. sausio 1 d. turėjo Švedijos licenciją vykdyti komercinę veiklą oro transporto srityje pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008, p. 3) 3 straipsnį, išskyrus oro transporto bendroves, kurių pagrindinė veikla – nereguliarių keleivių vežimo oro transportu paslaugų teikimas. Didžiausia pagal šią sistemą garantuotų paskolų suma buvo 5 mlrd. Švedijos kronų (SEK) (maždaug 455 mln. EUR). Garantijos, susijusios su investicijų ir apyvartinio kapitalo paskolomis, galėjo būti suteiktos ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir ne ilgesniam kaip šešerių metų laikotarpiui.

4

2020 m. balandžio 11 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą; padariusi išvadą, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jame įvertino jos suderinamumą su vidaus rinka, atsižvelgdama į savo 2020 m. kovo 19 d. komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (C(2020) 1863, OL C 91 I, 2020, p. 1), iš dalies pakeistą 2020 m. balandžio 3 d. komunikatu (C(2020) 2215, OL C 112 I, 2020, p. 1) (toliau – laikinoji sistema).

5

Šiuo klausimu, pirma, Komisija pažymėjo, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 oro transporto bendrovių, tinkamų pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema, „pagrindinė verslo vieta“ yra Švedijoje, o jų finansinę būklę reguliariai tikrina už licencijų išdavimą atsakinga nacionalinė institucija. Be to, ji konstatavo, kad pagalbos pagal nagrinėjamą priemonę gavėjų reguliariai teikiamos keleivių vežimo paslaugos gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant šalies susisiekimą, todėl tinkamumo pasinaudoti šia sistema kriterijai yra reikšmingi nustatant oro transporto bendroves, susijusias su Švedija, ir atliekančias svarbų vaidmenį užtikrinant jos susisiekimą, atsižvelgiant į tos sistemos tikslą. Antra, ji konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema buvo būtina, tinkama ir proporcinga siekiant atitaisyti didelius Švedijos ekonomikos sutrikimus ir kad ji atitinka visas reikšmingas sąlygas, nurodytas Laikinosios sistemos 3.2 punkte „Pagalba paskolų garantijomis“.

6

Taigi ji padarė išvadą, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, todėl jai neprieštaravo.

7

2020 m. gegužės 1 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Ryanair ieškinį, juo ji prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

8

Grįsdama ieškinį Ryanair nurodė keturis pagrindus: pirmasis grindžiamas nediskriminavimo dėl pilietybės ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimu, antrasis – pareigos palyginti pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį prekybos sąlygoms ir siekiui išsaugoti neiškraipytą konkurenciją pažeidimu, trečiasis – tuo, kad Komisija pažeidė procesines teises, kai atsisakė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nepaisydama egzistuojančių didelių abejonių dėl priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumo su vidaus rinka, ir ketvirtasis – SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimu.

9

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė Ryanair nurodytus pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus kaip nepagrįstus. Dėl trečiojo pagrindo jis, be kita ko, atsižvelgęs į motyvus, dėl kurių buvo atmesti du pirmieji ieškinio pagrindai, konstatavo, kad nereikia nagrinėti jo pagrįstumo. Todėl Bendrasis Teismas atmetė visą ieškinį ir nepriėmė sprendimo dėl šio ieškinio priimtinumo.

10

Apeliaciniu skundu Ryanair Teisingumo Teismo prašo:

11

Komisija ir Švedijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:

12

Prancūzijos Respublika prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą.

13

Grįsdama apeliacinį skundą Ryanair nurodo šešis pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai atmetė Ryanair ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindą, grindžiamą nediskriminavimo principo pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiu faktinių aplinkybių iškraipymu nagrinėjant to ieškinio pagrindą, grindžiamą laisvės teikti paslaugas pažeidimu. Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė galimybę taikyti teigiamo ir neigiamo pagalbos sistemos poveikio palyginimo kriterijų. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir akivaizdžiu faktinių aplinkybių iškraipymu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą tenkančios pareigos motyvuoti. Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai nusprendė nenagrinėti ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo, susijusio su apeliantės procesinių teisių pažeidimu, pagrįstumo.

14

Nurodydama pirmąjį pagrindą, kurį sudaro keturios dalys ir kuris susijęs su skundžiamo sprendimo 25–57 punktais, Ryanair tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema nebuvo pažeistas nediskriminavimo dėl pilietybės principas.

15

Pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Ryanair teigia, kad Bendrasis Teismas netinkamai taikė diskriminacijos dėl pilietybės draudimo principą, kuris yra esminis Europos Sąjungos teisės sistemos principas. Nors skundžiamo sprendimo 30 punkte Bendrasis Teismas pripažino, jog skirtingas požiūris, įtvirtintas nagrinėjama pagalbos sistema, gali būti prilyginamas diskriminacijai atsižvelgiant į vieną iš tinkamumo kriterijų, t. y. Švedijos licencijos turėjimą, jis klaidingai konstatavo, kad tokia diskriminacija turi būti vertinama tik remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, motyvuojant tuo, kad ši nuostata yra speciali nuostata, kaip ji suprantama pagal SESV 18 straipsnį. Nagrinėjamos pagalbos sistemos taikymas tik Švedijos licenciją turinčioms oro transporto įmonėms prilygsta tiesioginei diskriminacijai dėl pilietybės, nes tam, kad oro transporto bendrovė gautų tokią licenciją, jos pagrindinė verslo vieta turi būti Švedijoje.

16

Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas turėjo išnagrinėti, ar tokia diskriminacija pateisinama viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais, kaip tai suprantama pagal SESV 52 straipsnį, arba bet kuriuo atveju – ar ji pagrįsta objektyviais veiksniais, nesusijusiais su atitinkamų asmenų pilietybe.

17

Antroje šio pagrindo dalyje apeliantė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kiek tai susiję su nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslo nustatymu. Konkrečiai kalbant, jis klaidingai konstatavo, kad šios sistemos tikslas buvo tik užtikrinti Švedijos susisiekimą arba kad jis atitinka SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, nors iš ginčijamo sprendimo aiškiai matyti, jog šis tikslas buvo užtikrinti, kad Švedijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės turėtų pakankamai lėšų.

18

Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, jog skundžiamame sprendime padaryta teisės klaida ir akivaizdžiai iškraipytos faktinės aplinkybės, nes jo 38–44 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema, kuri taikoma tik Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, yra tinkama jos tikslui pasiekti. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas, neteisingai aiškindamas Reglamentą Nr. 1008/2008 ir neteisėtai papildydamas ginčijamo sprendimo motyvus, klaidingai konstatavo, kad: pirma, oro transporto bendrovei licenciją išdavusi valstybė narė gali kontroliuoti, kaip pagalbos gavėjai ją naudoja; antra, ši valstybė narė gali užtikrinti, kad licenciją turinti oro transporto bendrovė grąžins suteiktas paskolas, taip sumažindama riziką, kad bus pareikštas reikalavimas mokėti pagal garantiją, ir, trečia, licenciją oro susisiekimui vykdyti turinčios oro transporto bendrovės yra glaudžiau susijusios su licenciją išdavusios valstybės narės ekonomika. Iš tiesų, kiek tai susiję su pagalbą suteikusios valstybės narės vykdoma kontrole, paskolų negrąžinimo rizika ir sąsajomis su šios valstybės narės ekonomika, nėra jokio skirtumo tarp oro transporto bendrovių, turinčių tos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti, ir tokių bendrovių, turinčių kitos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti.

19

Šio pagrindo ketvirtoje dalyje Ryanair iš esmės nurodo teisės klaidą ir akivaizdų faktinių aplinkybių iškraipymą, nes skundžiamo sprendimo 45–54 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga.

20

Pirma, skundžiamo sprendimo 45 ir 51 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nurodė, kad reikalavimas turėti Švedijos licenciją gali „gali geriausiai garantuoti ilgalaikį oro transporto bendrovių buvimą [Švedijos] teritorijoje“ ir kad „pagrindinė verslo vieta“, t. y. vieta, kurioje priimami administraciniai ir finansiniai sprendimai, yra „ypač svarb[i] šioje byloje siekiant užtikrinti, kad Švedijos pasiekiamumas staiga nebūtų sutrikdytas“. Šis pareigos turėti Švedijos licenciją ir garantijos, kad būtų vykdomi skrydžiai Švedijos teritorijoje, priežastinis ryšys yra visiškai hipotetinis ir jį paneigia Ryanair Bendrajam Teismui pateikti duomenys.

21

Antra, skundžiamo sprendimo 45 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nurodė, kad reikalavimus atitinkančios oro transporto bendrovės „bendrai daugiausia prisideda prie reguliarių Švedijos susisiekimo paslaugų“. Tai yra akivaizdus faktinių aplinkybių iškraipymas, nes, remiantis paties Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 46 punkte pateiktais skaičiais, Švedijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių teikiamos paslaugos sudarė mažumą reguliariojo oro susisiekimo paslaugų Švedijoje dviejuose iš trijų šių paslaugų segmentų, t. y. skrydžių Sąjungos viduje, kurių bendra rinkos dalis sudarė 49 %, ir skrydžių už Sąjungos ribų, kurių bendra rinkos dalis sudarė 35 %. Be to, pateikiant šį motyvą taip pat padaryta teisės klaida, konkrečiai – klaidingai taikytas proporcingumo principas, kaip ir kalbant apie skundžiamo sprendimo 46 punkte nurodytą motyvą, kad Švedijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių teikiamos paslaugos sudarė 98 % keleivių vežimo šalies viduje ir 84 % krovinių vežimo šalies viduje ir tai buvo „itin svarbus veiksnys, atsižvelgiant į [Švedijos] dydį ir geografinę padėtį“. Pagal šį principą Bendrasis Teismas turėjo įvertinti vežimo šalies viduje dalį, palyginti su visu Švedijos eismu.

22

Trečia, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas neįvertino nagrinėjamos pagalbos sistemos poveikio konkurencijai proporcingumo kriterijaus tikslais. Toks vertinimas yra esminis siekiant nustatyti, ar, kaip nurodė pats Bendrasis Teismas, nagrinėjama pagalbos sistema „neviršija to, kas būtina“ užsibrėžtam tikslui pasiekti.

23

Ketvirta, skundžiamo sprendimo 50 ir 51 punktuose Bendrasis Teismas nepagrįstai pateisino diskriminacinius tinkamumo kriterijus ir dėl jų atsiradusį nenuoseklumą remdamasis nagrinėjama pagalbos sistema siekiamu tikslu, nurodydamas, kad mažos bendrovės „visų pirma“ vykdė konkretų tikslą turinčius skrydžius, apeliantė sumažino savo veiklą Švedijoje palikdama vienintelę bazę, kurioje buvo tik vienas orlaivis, ir jos rinkos dalis sumažėjo prieš prasidedant COVID‑19 pandemijai. Taigi jis neatsižvelgė į Ryanair užimamos 5 % rinkos dalies svarbą. Apeliantė taip pat ginčija Bendrojo Teismo teiginį, kad „ištekliai, kuriuos atitinkama valstybė narė gali skirti, yra riboti, todėl turi atitikti prioritetus“.

24

Penkta, skundžiamo sprendimo 53 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti alternatyvų pagalbos scenarijų, nes Komisijai negali būti pavesta „išnagrinėt[i] visas galimas alternatyvias priemones“. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi 2019 m. gegužės 6 d. Sprendimu Scor / Komisija (T‑135/17, EU:T:2019:287), iš kurio matyti tik tai, kad dėstydama motyvus Komisija neprivalėjo nagrinėti visų alternatyvių priemonių.

25

Be to, skundžiamo sprendimo 54 punkte Bendrojo Teismo nurodytas motyvas, kad hipotetinė alternatyvi priemonė, pagal kurią nagrinėjama pagalbos sistema būtų taikoma ir bendrovėms, kurios nėra įsteigtos Švedijoje, nebūtų sudariusi sąlygų tokiu pat mastu pasiekti susisiekimo tikslą, darant nuorodą į to sprendimo 40–44 punktus, pagrįstas klaidinga teisine prielaida, kad pagal Reglamentą Nr. 1008/2008 kitos valstybės narės išduotą licenciją oro susisiekimui vykdyti turinčios oro transporto bendrovės gali lengviau nutraukti savo maršrutus į Švediją ir iš jos.

26

Komisija, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė tvirtina, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

27

Pirmiausia reikia priminti, jog pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją norint nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip „valstybės pagalbą“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia, kad būtų įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos. Pirma, turi būti valstybės veiksmai arba naudojami valstybės ištekliai. Antra, tokie veiksmai turi galėti daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Trečia, jie turi suteikti atrankųjį pranašumą jos gavėjui. Ketvirta, jie turi iškraipyti konkurenciją ar galėti ją iškraipyti (žr. 2018 m. birželio 28 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑208/16 P, EU:C:2018:506, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Taigi būtent atsižvelgiant į tokiomis savybėmis pasižyminčias ir tokį poveikį turinčias priemones, kurios gali iškraipyti konkurenciją ir trikdyti valstybių narių tarpusavio prekybą, SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principas.

29

Kalbant konkrečiai, iš SESV 107 straipsnio 1 dalies kylantis atrankumo reikalavimas reiškia, kad Komisija turi įrodyti, jog ekonominis pranašumas (suprantant jį plačiai), tiesiogiai ar netiesiogiai įgyjamas taikant tam tikrą priemonę, konkrečiai suteikiamas vienai ar kelioms įmonėms. Tam Komisija visų pirma privalo įrodyti, kad atitinkama priemonė lemia skirtingą požiūrį į įmones, kurių padėtis atsižvelgiant į siekiamą tikslą yra panaši. Taigi reikia, kad pranašumas būtų suteikiamas atrankiai ir kad dėl jo kai kurios įmonės galėtų atsidurti palankesnėje padėtyje, palyginti su kitomis (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 103 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Vis dėlto SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos tam tikros nuo šio sprendimo 28 punkte nurodyto valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip antai SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte išdėstyta nukrypti leidžianti nuostata dėl pagalbos, skirtos „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Taigi valstybės pagalba, suteikta šiose nukrypti leidžiančiose nuostatose numatytais tikslais ir pagal joje nustatytas sąlygas, yra suderinama arba gali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka, nepaisant to, kad ji pasižymi šio sprendimo 27 punkte nurodytomis savybėmis ir sukelia jame numatytas pasekmes.

31

Darytina išvada, kad valstybės pagalba, kuri teikiama laikantis šių reikalavimų, t. y. siekiant tose nukrypti leidžiančiose nuostatose pripažinto tikslo ir neviršijant to, kas būtina ir proporcinga šiam tikslui pasiekti, negali būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka atsižvelgiant tik į šio sprendimo 27 punkte nurodytas savybes ir pasekmes, būdingas bet kokiai valstybės pagalbai, t. y. be kita ko, dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad pagalba yra atrankioji arba kad ja iškraipoma konkurencija, antraip tos nuostatos taptų visiškai neveiksmingos (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 107 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Taigi pagalba negali būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka tik dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad pagalba yra atrankioji arba kad ja iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 108 punktas).

33

Atsižvelgiant į tai, dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies, kurioje Ryanair nurodo teisės klaidą, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 31 punkte Bendrasis Teismas netaikė SESV 18 straipsnyje įtvirtinto nediskriminavimo dėl pilietybės principo, o nagrinėjamą priemonę išnagrinėjo atsižvelgdamas į SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, reikia priminti, jog iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti konkrečioms SESV nuostatoms. Taigi pagalba, kuri pati ar tam tikros jos sąlygos pažeidžia Sąjungos teisės bendrąsias nuostatas ar principus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka (2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 96 punktas ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 109 punktas).

34

Vis dėlto, kiek tai konkrečiai susiję su SESV 18 straipsniu, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad šis straipsnis savarankiškai taikomas tik tose Sąjungos teisės reglamentuojamose srityse, kurioms SESV nenumatyta specialių nediskriminavimo taisyklių (2017 m. liepos 18 d. Sprendimo Erzberger, C‑566/15, EU:C:2017:562, 25 punktas ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 110 punktas).

35

Kadangi, kaip nurodyta šio sprendimo 30 punkte, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nuo šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinto valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo nukrypti leidžiančios nuostatos, taigi visų pirma leidžiama taikyti skirtingą požiūrį į įmones, jeigu tenkinami šiose nukrypti leidžiančiose nuostatose numatyti reikalavimai, šios nuostatos turi būti laikomos Sutartyse numatytomis „specialiomis nuostatomis“, kaip jos suprantamos pagal SESV 18 straipsnio pirmą pastraipą (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 111 punktas).

36

Darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 31 punkte konstatavo, kad SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktas yra tokia speciali nuostata ir kad tik reikia išnagrinėti, ar dėl nagrinėjamos priemonės atsirandantis skirtingas požiūris yra leistinas pagal šią nuostatą.

37

Iš to matyti, kad, priešingai, nei tvirtina Ryanair, skirtingas požiūris, kurį lemia nagrinėjama pagalbos sistema, taip pat neturi būti pateisinamas atsižvelgiant į SESV 52 straipsnyje nurodytas priežastis.

38

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo pirmą dalį kaip nepagrįstą.

39

Šio apeliacinio skundo pagrindo antroje dalyje Ryanair iš esmės tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, nurodytą ginčijamame sprendime, ir klaidingai konstatavo, jog šiuo tikslu siekiama išsaugoti „susisiekimo“ Švedijoje.

40

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, remiantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktu, nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas buvo atitaisyti didelius COVID‑19 pandemijos sukeltus Švedijos ekonomikos sutrikimus, užtikrinant Švedijos susisiekimą.

41

Toks šios sistemos tikslo apibūdinimas atitinka išdėstytąjį ginčijamame sprendime, be kita ko, skundžiamame sprendime minėtose jo 8 ir 43 konstatuojamosiose dalyse, kuriose Komisija, viena vertus, nurodė tikslą užtikrinti Švedijos teritorijos susisiekimą ir, kita vertus, įvertino šio tikslo svarbą taikant SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą. Tačiau, priešingai, nei tvirtina Ryanair, iš ginčijamo sprendimo matyti ne tai, kad Švedijos licencijos turėjimas savaime buvo nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslas, o veikiau, kaip skundžiamo sprendimo 32 punkte iš esmės konstatavo Bendrasis Teismas, tinkamumo pasinaudoti šia sistema kriterijus.

42

Kadangi šioje antroje dalyje Ryanair taip pat priekaištauja Bendrajam Teismui iškraipius jam nurodytas faktines aplinkybes, reikia priminti, jog pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, kad tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją, viena vertus, konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo konstatuotų aplinkybių ir tikrovės neatitiktis matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir, kita vertus, tokias faktines aplinkybes įvertinti (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 103 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Darytina išvada, kad faktinių aplinkybių vertinimas nėra Teisingumo Teismo kontrolei pateiktinas teisės klausimas, nebent būtų iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti įrodymai (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 104 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą jis turi aiškiai nurodyti, kokius įrodymus tas teismas iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, šitaip iškraipė įrodymus. Be to, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos ir nereikia iš naujo įvertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2020 m. birželio 25 d. Sprendimo SATCEN / KF, C‑14/19 P, EU:C:2020:492, 105 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog grįsdama tą apeliacinio skundo pagrindo dalį Ryanair nenurodė įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas iškraipė, kai nustatė nagrinėjamos pagalbos sistemos tikslą, ir a fortiori neįrodė, kaip šie įrodymai buvo iškraipyti.

46

Tokiomis aplinkybėmis pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

47

Šio pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 38–44 punktuose nusprendė, kad, kiek nagrinėjama pagalbos sistema taikoma tik Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, išskyrus tas, kurios teikia nereguliarias keleivių vežimo oro transportu paslaugas, ji yra tinkama jos tikslui pasiekti.

48

Šiuo klausimu Ryanair, pateikdama pirmą priekaištą, iš esmės teigia, jog, be kita ko, skundžiamo sprendimo 40 punkte tvirtindamas, kad pagalbą teikiančios valstybės narės išduotos licencijos turėjimo kriterijus sudarė sąlygas kontroliuoti, kaip pagalbos gavėjai ją naudoja, Bendrasis Teismas pateikė pagrindimą, kurio nebuvo ginčijamame sprendime, todėl motyvus, kuriais Komisija rėmėsi grįsdama šį sprendimą, pakeitė savaisiais.

49

Žinoma, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju negali pakeisti ginčijamo akto autoriaus motyvų savaisiais (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija, C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Vis dėlto reikia konstatuoti, jog ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Švedijos licenciją turinčių oro transporto bendrovių pagrindinė verslo vieta yra Švedijoje ir kad jų finansinė padėtis joje reguliariai tikrinama. Taigi skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas tik atsakė į to sprendimo 38 punkte nurodytą ieškovės argumentą, paaiškino ginčijamo sprendimo motyvus ir, kalbant konkrečiai, remdamasis tuo, kas jame išdėstyta, padarė tam tikras išvadas, tačiau nepakeitė ginčijamo sprendimo motyvų.

50

Dėl pirmojo pagrindo trečioje dalyje nurodyto antro priekaišto reikia konstatuoti, jog remdamasis skundžiamo sprendimo 40–42 punktuose išdėstytais teiginiais Bendrasis Teismas to sprendimo 43 punkte nusprendė, kad taikydama nagrinėjamą pagalbos sistemą tik Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, kurių pagrindinė verslo vieta dėl to yra Švedijoje, Švedijos Karalystė iš esmės teisėtai siekė užtikrinti nuolatinį ryšį su oro transporto bendrovėmis, kurioms suteikiama jos garantija, o minėto sprendimo 44 punkte – kad todėl tinkamumo kriterijus, susijęs su tokios licencijos turėjimu, buvo tinkamas tikslui – atitaisyti didelius šios valstybės narės ekonomikos sutrikimus – pasiekti.

51

Šiuo aspektu, pirma, pažymėtina, jog skundžiamo sprendimo 43 ir 44 punktuose Bendrasis Teismas Reglamentu Nr. 1008/2008 rėmėsi tik tam, kad nustatytų oro transporto bendrovių, turinčių licenciją oro susisiekimui vykdyti, ir šią licenciją išdavusios valstybės narės ryšio specifiką ir stabilumą, atsižvelgdamas į šio reglamento nuostatas, kurios reglamentuoja jų santykius, ir, be kita ko, šios valstybės narės valdžios institucijų vykdomą šių oro transporto bendrovių finansinę kontrolę. Kaip tvirtina Ryanair, aplinkybė, kad ši kontrolė nėra konkrečiai susijusi su Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms suteiktos pagalbos naudojimu arba kad šios pagalbos naudojimo kontrolė taip pat gali būti atliekama Švedijos licencijos neturinčiose oro transporto bendrovėse, savaime neturi įtakos šio ryšio vertinimui siekiant nustatyti, ar tinkamumo kriterijai yra tinkami nagrinėjama pagalbos sistema siekiamam tikslui įgyvendinti.

52

Nors, antra, Ryanair teigia, jog buvo iškraipytos faktinės aplinkybėms, kiek tai susiję su tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 50 punkte, pakanka konstatuoti, kad ji nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo trečią dalį kaip nepagrįstą.

54

Šio pagrindo ketvirtoje dalyje Ryanair iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes, nes skundžiamo sprendimo 45–54 punktuose konstatavo, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra proporcinga.

55

Šiuo aspektu, kiek šios dalies pirmuoju, antruoju ir ketvirtuoju priekaištais apeliantė ginčija tam tikrus Bendrojo Teismo teiginius, be kita ko, išdėstytus skundžiamo sprendimo 45 ir 46 bei 50 ir 51 punktuose ir nurodytus šio sprendimo 20 ir 21 punktuose, reikia konstatuoti, kad, viena vertus, apeliantė iš tikrųjų taip siekia paneigti savarankišką faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, kurį atliko Bendrasis Teismas, kad, be kita ko, skundžiamo sprendimo 55 punkte nuspręstų, jog Komisija nepadarė vertinimo klaidos dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos proporcingumo.

56

Kita vertus, nors pateikdama antrąjį priekaištą apeliantė nurodė, kad skundžiamo sprendimo 45 punkte Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, nes jo teiginys, jog oro transporto bendrovės, tinkamos pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema, „bendrai daugiausia prisideda prie reguliarių Švedijos susisiekimo paslaugų“, neišplaukia iš duomenų, kuriais rėmėsi pats Bendrasis Teismas, reikia pažymėti, kad iš šių duomenų vertinimo nematyti jokio akivaizdžiai klaidingo vertinimo, kuriuo būtų iškraipytos faktinės aplinkybės.

57

Atsižvelgiant į dideles keleivių (98 %) ir krovinių (84 %) vežimo šalies viduje paslaugų, kurias teikė Švedijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės, procentines dalis (šie duomenys yra labai svarbūs siekiant užtikrinti nagrinėjama pagalbos sistema siekiamą tikslą, o to apeliantė neginčijo) ir į didelį procentą, kiek tai susiję su šių bendrovių dalimis vežant keleivius tiek Sąjungoje (49 %), tiek už jos ribų (35 %), Bendrasis Teismas, neiškraipydamas šių faktinių aplinkybių, galėjo tvirtinti, kad reikalavimus atitinkančios oro transporto bendrovės bendrai daugiausia prisideda prie reguliarių Švedijos susisiekimo paslaugų tiek krovinių, tiek keleivių vežimo srityje, o tai atitinka tikslą užtikrinti Švedijos susisiekimą, nesvarbu, ar tai susiję su oro susisiekimo maršrutais Švedijoje, iš Švedijos ar į ją.

58

Taigi pirmojo pagrindo ketvirtos dalies pirmas, antras ir ketvirtas priekaištai turi būti atmesti kaip nepriimtini ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįsti.

59

Dėl šios pirmojo pagrindo dalies penkto priekaišto, pateikto dėl skundžiamo sprendimo 53 punkto, reikia konstatuoti, kad tame 53 punkte Bendrasis Teismas tik dėl išsamumo nusprendė, kad Komisija neprivalėjo pareikšti pozicijos dėl visų nagrinėjamai pagalbos sistemai alternatyvių priemonių. Kaip išvados 65 ir 66 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, to sprendimo 54 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad bet kuriuo atveju apeliantės pasiūlytos alternatyvios priemonės nebūtų leidusios įgyvendinti šia sistema siekiamą tikslą. Šiuo tikslu Bendrasis Teismas rėmėsi minėto sprendimo 40–44 punktais, kuriuose, kaip matyti iš šio sprendimo 48–53 punktų, nėra padaryta teisės klaidos.

60

Taigi šis priekaištas turi būti atmestas kaip nereikšmingas.

61

Remiantis tuo, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo ketvirtą dalį, taigi ir visą šį pagrindą, atsižvelgiant į tai, kaip bus išnagrinėtas šio sprendimo 22 punkte nurodytas šio pagrindo ketvirtos dalies trečias priekaištas, kuris atitinka nurodant apeliacinio skundo trečiąjį pagrindą pateiktus argumentus ir nagrinėjamas kartu su juo šio sprendimo 84–90 punktuose.

62

Pateikdama antrąjį pagrindą Ryanair tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 62–64 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, kai atmetė ieškinio pirmojoje instancijoje pirmojo pagrindo trečią dalį, kurioje ji teigė, jog buvo pažeistas laisvės teikti paslaugas principas.

63

Šio pagrindo pirmoje dalyje Ryanair teigia, jog, priešingai, nei nurodyta skundžiamo sprendimo 63 punkte, Bendrajame Teisme ji rėmėsi Reglamento Nr. 1008/2008 pažeidimu ir tvirtino, kad buvo nepaisyta laisvės teikti paslaugas oro transporto sektoriuje principo. Bendrasis Teismas, atmetęs jos argumentus remdamasis klaidingu motyvu, kad „ieškovė neteigia, jog šis reglamentas buvo pažeistas“, akivaizdžiai iškraipė jos procesinius dokumentus ir nepakankamai teisiškai motyvavo savo sprendimą.

64

Šio pagrindo antroj dalyje Ryanair tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas prieštaringai ir klaidingai nusprendė, kad ji neįrodė, kaip dėl to, kad nagrinėjama pagalbos sistema jai nebuvo taikoma, ji galėjo būti atgrasyta nuo paslaugų teikimo vykdant skrydžius iš Švedijos ir į ją. To, kad oro transporto bendrovėms nesuteikiama pranašumo, skirto tik vadinamosioms „Švedijos oro transporto bendrovėms“, pakanka įrodyti, kad trukdoma laisvei teikti paslaugas, ir nereikia pateikti jokių kitų įrodymų. Be to, aplinkybė, kad apeliantė palaipsniui mažino savo veiklą Švedijos rinkoje, neturi reikšmės nustatant, ar nagrinėjama sistema ribojama laisvė teikti paslaugas.

65

Taigi Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai nenagrinėjo apeliantės pateiktų svarbių duomenų dėl nagrinėjamos pagalbos sistemos ribojamojo poveikio laisvei teikti paslaugas, ir sutelkė dėmesį į nereikšmingus argumentus dėl apeliantės rinkos dalies pokyčių praeityje.

66

Antrojo pagrindo trečioje dalyje Ryanair tvirtina, kad, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 64 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, ieškinyje pirmojoje instancijoje ji pakankamai teisiškai įrodė, kad nagrinėjamos pagalbos sistemos ribojamasis poveikis laisvei teikti paslaugas nebuvo pateisinamas.

67

Bendrasis Teismas netinkamai išnagrinėjo šį ribojimą atsižvelgdamas į reikšmingus tinkamumo ir proporcingumo kriterijus. Apeliantė taip pat pateikė daug įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjama pagalbos sistema turėjo laisvę teikti paslaugas ribojantį poveikį, kuris buvo nereikalingas, netinkamas ir neproporcingas atsižvelgiant į tos sistemos tikslą – užtikrinti Švedijos susisiekimą. Be to, šiomis aplinkybėmis ji paminėjo alternatyvų tinkamumo pagalbai gauti kriterijų, pagrįstą rinkos dalimis, kuris darytų mažesnį poveikį laisvei teikti paslaugas. Šį kriterijų ji taip pat aiškiai nurodė prieš priimant ginčijamą sprendimą Švedijos ministrui pirmininkui ir už konkurenciją atsakingai Europos Komisijos narei išsiųstuose raštuose, kuriuos pridėjo prie ieškinio pirmojoje instancijoje.

68

Ryanair teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nurodė, kad nebūtina nagrinėti šios alternatyvios priemonės vertinant nagrinėjamo laisvės teikti paslaugas apribojimo tinkamumą ir proporcingumą.

69

Komisija, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė tvirtina, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

70

Antrojo pagrindo antroje ir trečioje dalyse, kurias reikia nagrinėti kartu, Ryanair iš esmės teigia, kad skundžiamo sprendimo 64 punkte Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, nes atsižvelgdamas tik į SESV 107 straipsnyje nustatytus kriterijus išnagrinėjo aplinkybę, kad nagrinėjama pagalbos sistema buvo taikoma tik vadinamosioms „Švedijos oro transporto bendrovėms“, t. y. Švedijos licenciją turinčioms oro transporto bendrovėms, užuot patikrinęs, ar ši priemonė pateisinama atsižvelgiant į su laisve teikti paslaugas susijusiose SESV nuostatose nurodytus sumetimus. Ryanair nurodė Bendrajam Teismui faktines ir teisines aplinkybes, įrodančias šių nuostatų pažeidimą.

71

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, SESV 108 straipsnyje numatytos procedūros rezultatas niekada neturi prieštarauti konkrečioms Sutarties nuostatoms. Taigi pagalba, kuri pati ar tam tikros jos sąlygos pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas ar bendruosius principus, negali būti pripažinta suderinama su vidaus rinka.

72

Vis dėlto, viena vertus, ribojamasis pagalbos priemonės poveikis laisvei teikti paslaugas nėra pagal Sutartį draudžiamas apribojimas, nes gali būti būdingas pačiam valstybės pagalbos pobūdžiui, pavyzdžiui, jos atrankiajam pobūdžiui (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 132 punktas).

73

Kita vertus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog, kai pagalbos sąlygos taip neatsiejamai susijusios su pagalbos tikslu, kad jų neįmanoma vertinti atskirai, jų poveikis visos pagalbos suderinamumui ar nesuderinamumui su vidaus rinka būtinai turi būti vertinamas pagal SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą (šiuo klausimu žr. 1977 m. kovo 22 d. Sprendimo Iannelli & Volpi, 74/76, EU:C:1977:51, 14 punktą; 2023 m. sausio 31 d. Sprendimo Komisija / Braesch ir kt., C‑284/21 P, EU:C:2023:58, 97 punktą ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 133 punktą).

74

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 40 ir 41 punktų, nors Švedijos licencijos turėjimas savaime buvo ne šios sistemos tikslas, o tinkamumo pasinaudoti šia sistema kriterijus, šis kriterijus savaime buvo neatsiejamai susijęs su tos sistemos tikslu – atitaisyti didelius COVID‑19 pandemijos sukeltus Švedijos ekonomikos sutrikimus, užtikrinant Švedijos susisiekimą. Darytina išvada, kad tinkamumo pasinaudoti nagrinėjama pagalbos sistema kriterijaus poveikis vidaus rinkai negali būti nagrinėjamas atskirai nuo visos šios pagalbos priemonės suderinamumo su vidaus rinka poveikio pagal SESV 108 straipsnyje numatytą procedūrą.

75

Iš pirma išdėstytų motyvų ir šio sprendimo 31 nurodytos jurisprudencijos matyti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 64 punkte iš esmės nusprendė, jog siekdama įrodyti, kad nagrinėjama pagalbos sistema yra laisvės teikti paslaugas kliūtis, nes aptariama pagalba pasinaudojo tik Švedijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės, o ne, be kita ko, Ryanair, nagrinėjamu atveju Ryanair turėjo įrodyti, kad ši priemonė sukelia ribojamąjį poveikį, kuris viršija laikantis SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatytų reikalavimų teikiamai valstybės pagalbai būdingą poveikį (pagal analogiją žr. 2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Ryanair / Komisija, C‑320/21 P, EU:C:2023:712, 135 punktą).

76

Visais Ryanair argumentais, pateiktais ketvirtojo pagrindo antrai ir trečiai daliai pagrįsti, siekiama kritikuoti nagrinėjamą pagalbos sistemą, nes tik Švedijos licenciją turinčios oro transporto bendrovės buvo tinkamos pasinaudoti šia sistema, ir šio tinkamumo kriterijaus ribojamąjį poveikį laisvei teikti paslaugas, nors toks poveikis yra būdingas minėtos sistemos atrankiajam pobūdžiui.

77

Be to, dėl įrodymų, kuriuos Ryanair pateikė Bendrajam Teismui, reikia konstatuoti, kad ji nepateikė jokių argumentų, jog šie įrodymai buvo iškraipyti.

78

Vadinasi, antrojo pagrindo antrą ir trečią dalis reikia atmesti kaip nepagrįstas.

79

Galiausiai šio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nereikšminga, nes ja siekiama ginčyti skundžiamo sprendimo 63 punktą, kurio motyvai yra pertekliniai, palyginti su to sprendimo 64 punkte išdėstytais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turi būti atmestas visas antrasis pagrindas.

80

Nurodydama trečiąjį pagrindą Ryanair iš esmės tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 68 ir 69 punktuose konstatavo, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija, nagrinėdama pagalbos suderinamumą, neprivalo palyginti šios pagalbos teigiamo ir neigiamo poveikio prekybos sąlygoms ir neiškraipytos konkurencijos išlaikymui. Šį pagrindą reikia sugretinti su šio sprendimo 22 punkte nurodytu pirmojo pagrindo ketvirtos dalies trečiu priekaištu, kurį pateikdama apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas neįvertino nagrinėjamos pagalbos sistemos antikonkurencinio poveikio.

81

Trečiojo pagrindo pirmoje dalyje ji teigia, jog Bendrasis Teismas pernelyg plačiai aiškino 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Austrija / Komisija (C‑594/18 P, EU:C:2020:742, 20 ir 39 punktai), kad nuspręstų, jog sąlyga, kad pagalba neturi daryti pernelyg didelio poveikio prekybos sąlygoms, taikoma SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nurodytai pagalbai, bet ne šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytai pagalbai. Pirma, SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, kuris taikytas tame sprendime, nurodytas tik pagalbos poveikis prekybos sąlygoms, o ne neiškraipytos konkurencijos apsauga, į kurią, kaip pripažino Teisingumo Teismas, taip pat turi būti atsižvelgta lyginant teigiamą ir neigiamą pagalbos poveikį. Antra, toje byloje Teisingumo Teismas išsamiai neišnagrinėjo SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto. Trečia, pareiga palyginti teigiamą ir neigiamą pagalbos poveikį prekybos sąlygoms ir neiškraipytos konkurencijos išlaikymui taip pat kyla iš principų, kurie bendrai taikomi visai pagalbai, patenkančiai į SESV 107 straipsnio 3 dalies taikymo sritį.

82

Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė tvirtina, jog, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 68 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, dėl to, kad yra didelių valstybės narės ekonominių sutrikimų, neturi būti galima daryti prielaidą, kad pagalbos teigiamas poveikis nusveria jos neigiamą poveikį, bet, priešingai, turi būti ypač budriai palygintas šis teigiamas ir neigiamas poveikis, siekiant įvertinti šios pagalbos suderinamumą.

83

Komisija, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė tvirtina, kad trečiasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

84

Reikia pažymėti, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Austrija / Komisija (C‑594/18 P, EU:C:2020:742) 20 punkte Komisija pabrėžė SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto ir SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto formuluočių skirtumus ir visų pirma pažymėjo, kad tik pirmojoje iš šių nuostatų įtvirtinta sąlyga, kad atitinkama pagalba turi būti siekiama bendros svarbos tikslo. Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą pagalbos suderinamumas nesiejamas su tokia sąlyga.

85

Dėl panašios priežasties, pagrįstos atitinkamų nuostatų formuluočių palyginimu, kaip skundžiamo sprendimo 67 punkte iš esmės nusprendė Bendrasis Teismas, kadangi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nieko nenurodyta dėl įrodymo, kad nėra neigiamo poveikio prekybos sąlygoms, kuris prieštarautų bendram interesui, taigi ir dėl būtinybės palyginti pagalbos teigiamą ir neigiamą poveikį, ši nuostata, skirtingai nei SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas, negali būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad Komisija atliktų tokį palyginimą, siekdama įvertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka.

86

Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pažymėjo Prancūzijos Respublika, šis pagalbos, nurodytos SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte, ir pagalbos, nurodytos SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, suderinamumo vertinimo skirtumas paaiškinamas ypatingu SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos pagalbos, kuria siekiama išskirtinių ir ypatingos svarbos tikslų, t. y. skatinti bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymą arba atitaisyti kurios nors valstybės narės ekonomikos didelius sutrikimus, pobūdžiu. Taigi pagalbos priemonės, kuriomis prisidedama prie vieno iš šių tikslų, jeigu jos yra būtinos ir proporcingos, gali būti laikomos užtikrinančiomis teisingą jų teigiamo ir neigiamo poveikio vidaus rinkai pusiausvyrą, todėl atitinkančiomis bendrus Sąjungos interesus.

87

Taigi, kadangi SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte atspindėtas šioje nuostatoje nurodytos valstybės pagalbos poveikio palyginimas, kurį atliko Sutarties rengėjai, Komisija, nagrinėdama pagalbos, kurią numatoma suteikti remiantis ta nuostata, suderinamumą, neprivalo atlikti naujo šio poveikio palyginimo.

88

Be to, nors SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta nuo valstybės pagalbos nesuderinamumo su vidaus rinka principo nukrypti leidžianti nuostata turi būti aiškinama siaurai, žodžiai, vartojami šiai nukrypti leidžiančiai nuostatai apibrėžti, neturi būti aiškinami taip, kad būtų nepagrįstai apribota jos taikymo sritis arba ji prarastų savo poveikį. Nukrypti leidžianti nuostata turi būti aiškinama taip, kad atitiktų ja siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Fastweb, C‑19/13, EU:C:2014:2194, 40 punktą).

89

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisija neprivalėjo nagrinėjamo pagalbos sistemos teigiamo poveikio palyginti su jos neigiamu poveikiu prekybos sąlygoms ir neiškraipytos konkurencijos išlaikymui.

90

Vadinasi, trečiąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

91

Nurodydama ketvirtąjį pagrindą Ryanair teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir akivaizdžiai iškraipė faktines aplinkybes, nes skundžiamo sprendimo 77–81 punktuose klaidingai nusprendė, kad Komisija nepažeidė jai pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą tenkančios pareigos motyvuoti.

92

Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas pripažino, jog aplinkybės, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, t. y. COVID‑19 pandemijos protrūkis ir sunkumai, kurių dėl šios pandemijos galėjo kilti rengiant Komisijos sprendimus, galėjo pateisinti tai, kad to sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra tam tikrų esminių aspektų, nors šie aspektai jai būtų buvę būtini, kad ji suprastų argumentus, kuriais grindžiamos Komisijos išvados. Bendrojo Teismo pateiktas SESV 296 straipsnio antros pastraipos aiškinimas prieštarauja Teisingumo Teismo jurisprudencijai ir dėl jo pareiga motyvuoti netenka veiksmingumo.

93

Komisija, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė tvirtina, kad ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

94

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje reikalaujamas motyvavimas turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti patvirtintą priemonę pagrindžiančias priežastis, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į akto turinį, nurodytų priežasčių pobūdį ir asmenų, kuriems aktas skirtas, ar kitų asmenų, kurie konkrečiai ir tiesiogiai su juo susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimų. Nereikalaujama, kad motyvuojant būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes vertinant, ar teisės akto motyvai atitinka SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jo tekstą, bet ir kontekstą ir visas atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 198 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

95

Kai konkrečiai, kaip nagrinėjamu atveju, kalbama apie sprendimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį nepateikti prieštaravimų dėl pagalbos priemonės, pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad tokiame per trumpą terminą priimame sprendime turi būti tik nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad nėra didelių atitinkamos pagalbos suderinamumo su vidaus rinka vertinimo sunkumų, ir kad net glaustas to sprendimo motyvavimas turi būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje numatytą reikalavimą motyvuoti, jeigu juo aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos priežastys, dėl kurių Komisija nusprendė, kad nėra tokių sunkumų, o klausimas, ar šis motyvavimas yra pagrįstas, nesusijęs su šiuo reikalavimu (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 199 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

96

Atsižvelgiant būtent į šiuos reikalavimus reikia išnagrinėti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai teisiškai motyvuotas.

97

Šiuo klausimu, viena vertus, kiek Ryanair iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui sušvelninus reikalavimus, susijusius su pareiga motyvuoti, atsižvelgiant į COVID‑19 pandemijos aplinkybes, kuriomis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 77 punkte nurodydamas ginčijamo sprendimo priėmimo aplinkybes, t. y. pandemijos ir ypatingos skubos aplinkybes, kuriomis Komisija priėmė laikinąją sistemą, išnagrinėjo priemones, apie kurias jai pranešė valstybės narės, be kita ko, vadovaudamasi ta sistema, ir priėmė su šiomis priemonėmis susijusius sprendimus, įskaitant ginčijamą sprendimą, Bendrasis Teismas pagrįstai, kaip reikalaujama pagal šio sprendimo 94 ir 95 punktuose nurodytą jurisprudenciją, atsižvelgė į reikšmingus aspektus, kad nustatytų, ar priimdama tą sprendimą Komisija įvykdė pareigą motyvuoti.

98

Kita vertus, kiek Ryanair nurodo konkrečius aspektus, dėl kurių Komisija, pažeisdama jai tenkančią pareigą motyvuoti, nepriėmė sprendimo ar nevertino ginčijamame sprendime, pavyzdžiui, nagrinėjamos pagalbos sistemos atitiktį vienodo požiūrio principui ir laisvei teikti paslaugas, jos poveikį prekybai bei konkurencijai ir pagalbos teigiamo poveikio palyginimą su jos neigiamu poveikiu, iš skundžiamo sprendimo 79 ir 80 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas konstatavo, kad šie aspektai arba neturi reikšmės ginčijamam sprendimui, arba tame sprendime buvo pakankamai teisiškai padaryta nuoroda į juos, kad būtų galima suprasti Komisijos argumentus šiuo atžvilgiu.

99

Neatrodo, kad atlikdamas šiuos vertinimus Bendrasis Teismas nepaisė Komisijos pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį priimto sprendimo neteikti prieštaravimų motyvavimo reikalavimų, išplaukiančių iš šio sprendimo 94 ir 95 punktuose nurodytos jurisprudencijos, nes nagrinėjamu atveju šis motyvavimas leidžia Ryanair sužinoti tą sprendimą pagrindžiančias priežastis, o Sąjungos teismui – vykdyti jo kontrolę, kaip, beje, matyti ir iš skundžiamo sprendimo.

100

Be to, kadangi nurodant ketvirtąjį pagrindą pateiktais argumentais iš tikrųjų siekiama įrodyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis nepakankamu ar teisiškai klaidingu Komisijos vertinimu, šie argumentai, susiję veikiau su šio sprendimo pagrįstumu, o ne su reikalavimu motyvuoti kaip esminiu procedūriniu reikalavimu, turi būti atmesti atsižvelgiant į šio sprendimo 95 punkte nurodytą jurisprudenciją.

101

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 77–81 punktuose nusprendė, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai teisiškai motyvuotas.

102

Galiausiai reikia konstatuoti, jog Ryanair nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad nagrinėdamas ieškinio pirmojoje instancijoje ketvirtąjį pagrindą Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją.

103

Taigi ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

104

Nurodydama penktąjį pagrindą Ryanair teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 82 ir 83 punktuose konstatavo, kad jos ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas, susijęs su Komisijos atsisakymu pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą, neteko juo siekiamo tikslo, nes buvo atmesti du pirmieji šio ieškinio pagrindai, ir jo turinys nėra savarankiškas, palyginti su šiais dviem pagrindais.

105

Priešingai, nei konstatavo Bendrasis Teismas, šio trečiojo pagrindo turinys buvo savarankiškas, palyginti su dviem pirmaisiais ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindais. Teisminė kontrolė, susijusi su didelių sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, buvimu, skiriasi nuo teisminės kontrolės, susijusios su Komisijos padaryta teisės klaida ar akivaizdžia vertinimo klaida nagrinėjant pagalbos priemonę iš esmės. Taigi didelių sunkumų buvimas gali būti konstatuotas, nors, priešingai, nei nurodydama du pirmuosius ieškinio pirmojoje instancijoje pagrindus tvirtino apeliantė, Komisijai analizuojant nagrinėjamą pagalbos sistemą nepadaryta akivaizdžios vertinimo ar teisės klaidos.

106

Be to, ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas neprarado juo siekiamo tikslo, nes Komisijos padarytos akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymas visiškai skiriasi nuo didelių sunkumų, dėl kurių turėjo būti pradėta oficiali tyrimo procedūra, įrodymo. Ryanair taip pat šiuo klausimu pateikė savarankiškų argumentų, be kita ko, įrodančių, kad Komisija neturėjo rinkos duomenų apie Švedijos susisiekimą oro transportu, kurie yra labai svarbūs analizuojant nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumą atsižvelgiant į ja siekiamą tikslą. Bendrajame Teisme Ryanair nurodė konkrečias Komisijos informacijos spragas ir išryškino didelius sunkumus, dėl kurių jos pagrindo turinys buvo savarankiškas, palyginti su dviem pirmaisiais pagrindais.

107

Komisija, Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė tvirtina, kad penktasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

108

Kai ieškovas prašo panaikinti Komisijos sprendimą neteikti prieštaravimų dėl valstybės pagalbos, jis iš esmės ginčija tai, kad tas sprendimas buvo priimtas šiai institucijai nepradėjus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos oficialios tyrimo procedūros, taip pažeidžiant jo procesines teises. Siekdamas, kad jo prašymas panaikinti būtų patenkintas, ieškovas gali nurodyti bet kokį pagrindą, kuriuo galima įrodyti, kad vertinant informaciją ir įrodymus, kuriuos Komisija turėjo preliminariu priemonės, apie kurią pranešta, tyrimo etapu, turėjo kilti abejonių dėl jos suderinamumo su vidaus rinka. Vis dėlto remiantis tokiais argumentais negali būti pakeistas ieškinio dalykas ar jo priimtinumo sąlygos. Priešingai, būtent abejonės dėl šio suderinamumo yra įrodymas, kuris turi būti pateiktas siekiant įrodyti, kad Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias [SESV] 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 6 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 24 d. Sprendimo Komisija / Kronoply ir Kronotex, C‑83/09 P, EU:C:2011:341, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

109

Taigi prašymo panaikinti sprendimą neteikti prieštaravimų teikėjas turi įrodyti, kad yra abejonių dėl pagalbos suderinamumo su vidaus rinka, todėl Komisija privalėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Toks įrodymas turi būti nustatytas tiek iš to sprendimo priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, remiantis nuoseklių įrodymų visuma (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

110

Kalbant konkrečiai, per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamas ar neišsamus pobūdis yra požymis, kad šiai institucijai kilo didelių sunkumų įvertinti priemonės, apie kurią pranešta, suderinamumą su vidaus rinka, todėl ji turėjo pradėti oficialią tyrimo procedūrą (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

111

Šiuo aspektu, visų pirma kalbant apie priekaištą, grindžiamą tuo, kad skundžiamo sprendimo 83 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo turinys nėra savarankiškas, pažymėtina, kad, kaip apeliaciniame skunde teigia Ryanair, tiesa, kad jei būtų buvę įrodyta, jog yra „didelių sunkumų“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 110 punkte nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, ginčijamą sprendimą būtų buvę galima panaikinti vien dėl šios priežasties, net jei, be to, nebūtų buvę nustatyta, kad Komisijos atlikti vertinimai dėl esmės buvo klaidingi teisiniu ar faktiniu požiūriu (pagal analogiją žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija, C‑431/07 P, EU:C:2009:223, 66 punktą).

112

Be to, tokių sunkumų buvimas gali būti nustatomas atsižvelgiant į šiuos vertinimus ir iš principo gali būti įrodomas ieškinio pagrindais ar argumentais, kuriuos ieškovas pateikia siekdamas užginčyti sprendimo neteikti prieštaravimų pagrįstumą, net jei išnagrinėjus šiuos pagrindus ar argumentus negalima daryti išvados, kad Komisijos pateikti vertinimai dėl esmės yra klaidingi faktiniu ar teisiniu požiūriu (šiuo klausimu žr. 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Bouygues ir Bouygues Télécom / Komisija, C‑431/07 P, EU:C:2009:223, 63 ir 66 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

113

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Ryanair nurodytas ieškinio pirmojoje instancijoje trečiasis pagrindas iš esmės buvo grindžiamas nepakankamu per preliminarų tyrimo etapą Komisijos atliktu tyrimu bei neišsamiu pobūdžiu ir kitokiu nagrinėjamos pagalbos sistemos suderinamumo vertinimu, kurį Komisija būtų atlikusi, jei būtų nusprendusi pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Iš šio ieškinio taip pat matyti, kad grįsdama šį pagrindą apeliantė iš esmės arba apibendrintai pakartojo argumentus, išdėstytus nurodant pirmąjį ir antrąjį to ieškinio pagrindus, susijusius su ginčijamo sprendimo pagrįstumu, arba tiesiogiai darė nuorodą į tuos argumentus.

114

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 83 punkte Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai nuspręsti, kad ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo „turinys nėra savarankiškas“, palyginti su dviem pirmaisiais jos pagrindais, t. y. iš esmės išnagrinėjęs pastaruosius pagrindus, įskaitant argumentus, grindžiamus nepakankamu ir neišsamiu Komisijos atlikto tyrimo pobūdžiu, jis neprivalėjo atskirai vertinti šio ieškinio trečiojo pagrindo pagrįstumo, juo labiau kad, kaip tame 83 punkte taip pat teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, pateikdama pastarąjį pagrindą Ryanair nenurodė konkrečių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad vertinant nagrinėjamos priemonės suderinamumą su vidaus rinka Komisijai galbūt kilo didelių sunkumų.

115

Darytina išvada, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 84 punkte nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl ieškinio pirmojoje instancijoje trečiojo pagrindo pagrįstumo. Be to, šiuo aspektu nereikia nagrinėti, ar skundžiamo sprendimo 82 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šis pagrindas buvo papildomas ir neteko juo siekiamo tikslo.

116

Galiausiai reikia konstatuoti, jog Ryanair nepateikė jokių argumentų, galinčių įrodyti, kad nagrinėdamas ieškinio pirmojoje instancijoje trečiąjį pagrindą Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 44 punkte nurodytą jurisprudenciją.

117

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

118

Kadangi nė vienas iš apeliantės nurodytų pagrindų nebuvo pripažintas pagrįstu, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.

119

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

120

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi apeliantė pralaimėjo bylą, o Komisija reikalavo priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas, iš jos priteisiamos visos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos.

121

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 4 dalį iš įstojusios į bylą šalies pirmojoje instancijoje, kuri dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje, gali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Todėl Prancūzijos Respublika ir Švedijos Karalystė, įstojusios į bylą pirmojoje instancijoje ir dalyvavusios procese Teisingumo Teisme šalys, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: