–

TU ir RE, atstovaujamų Rechtsanwälte M. Siegmann ir T. Stöber,

–

Google LLC, atstovaujamos Rechtsanwälte B. Heymann, J. Spiegel ir J. Wimmers,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos S. Charitaki, A. Magrippi ir M. Tassopoulou,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kunnert, A. Posch ir J. Schmoll,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir L. Liţu,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, F. Erlbacher, H. Kranenborg ir D. Nardi,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1, toliau – BDAR) 17 straipsnio 3 dalies a punkto, taip pat 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 12 straipsnio b punkto ir 14 straipsnio pirmos pastraipos a punkto, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8, 11 ir 16 straipsniais, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant TU ir RE ginčą su Google LLC dėl prašymo, pirma, iš paieškos, atliktos pagal jų vardus ir pavardes, rezultatų pašalinti nuorodas į straipsnius, kuriuose jų tapatybė nustatyta, ir, antra, iš vaizdų paieškos rezultatų ištrinti juos vaizduojančias nuotraukas, rodomas miniatiūrų („thumbnails“) pavidalu.

3

Direktyvos 95/46 1 straipsnio „Direktyvos paskirtis“ 1 dalyje buvo numatyta:

„Pagal šią direktyvą valstybės narės saugo fizinių asmenų pagrindines teises ir laisves, o ypač jų privatumo teisę tvarkant asmens duomenis.“

4

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Sąvokos“ buvo nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>“

5

Minėtos direktyvos II skyriaus I skirsnyje „Duomenų kokybės principai“ esantis 6 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1.   Valstybės narės numato, kad asmens duomenys turi būti:

<…>

<…>“

6

Tos pačios direktyvos II skyriaus V skirsnyje „Duomenų subjekto teisė gauti informaciją“ įtvirtintame 12 straipsnyje „Teisė gauti informaciją“ buvo nustatyta:

„Valstybės narės garantuoja kiekvienam duomenų subjektui teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas:

<…>

<…>“

7

Direktyvos 95/46 II skyriaus VII skirsnyje „Duomenų subjekto teisė prieštarauti“ esančio 14 straipsnio pirmoje pastraipoje buvo numatyta:

„Valstybės narės suteikia duomenų subjektui teisę:

<…>“

8

Pagal BDAR 94 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu Direktyva 95/46 buvo panaikinta nuo 2018 m. gegužės 25 d. Pagal BDAR 99 straipsnio 2 dalį jis taikomas nuo tos pačios dienos.

9

Šio reglamento 4, 39 ir 65 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

10

Minėto reglamento I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 4 straipsnis „Apibrėžtys“ suformuluotas taip:

„Šiame reglamente:

<…>

<…>“

11

To paties reglamento II skyriaus „Principai“ 5 straipsnyje „Su asmens duomenų tvarkymu susiję principai“ nustatyta:

„1.   Asmens duomenys turi būti:

<…>

<…>

2.   Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas).“

12

BDAR III skyriaus 3 skirsnyje „Duomenų ištaisymas ir ištrynimas“, be kita ko, įtvirtinti 16 ir 17 straipsniai.

13

Šio reglamento 16 straipsnyje „Teisė reikalauti ištaisyti duomenis“ numatyta:

„Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištaisytų netikslius su juo susijusius asmens duomenis. Atsižvelgiant į tikslus, kuriais duomenys buvo tvarkomi, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad būtų papildyti neišsamūs asmens duomenys, be kita ko, pateikdamas papildomą pareiškimą.“

14

To reglamento 17 straipsnis „Teisė reikalauti ištrinti duomenis (teisė būti pamirštam)“ suformuluotas taip:

„1.   Duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių:

2.   Kai duomenų valdytojas viešai paskelbė asmens duomenis ir pagal 1 dalį privalo asmens duomenis ištrinti, duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į turimas technologijas ir įgyvendinimo sąnaudas, imasi pagrįstų veiksmų, įskaitant technines priemones, kad informuotų duomenis tvarkančius duomenų valdytojus, jog duomenų subjektas paprašė, kad tokie duomenų valdytojai ištrintų visas nuorodas į tuos asmens duomenis arba jų kopijas ar dublikatus.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu duomenų tvarkymas yra būtinas:

<…>“

15

TU yra investicinės bendrovės valdybos narys, vienintelis šios bendrovės akcininkas ir jos dukterinės bendrovės vadovas; šios dvi bendrovės kartu su kitomis bendrovėmis sudaro bendrovių grupę. Jis taip pat yra vienintelis trečiosios bendrovės, kuri yra vienintelė ketvirtosios bendrovės akcininkė, akcininkas, o pastarajai bendrovei priklauso 60 % penktosios bendrovės akcijų.

16

RE buvo TU partnerė ir iki 2015 m. gegužės mėn. – šios ketvirtosios bendrovės prokuristė.

17

2015 m. balandžio 27 d., birželio 4 d. ir birželio 16 d. interneto svetainėje www.g...net (toliau – svetainė g-net) buvo paskelbti trys straipsniai, kuriuose išreikšta kritika dėl šio sprendimo 15 punkte paminėtų penktosios bendrovės ir bendrovių grupės taikomo investavimo modelio. Be to, prie 2015 m. birželio 4 d. straipsnio buvo pridėtos trys nuotraukos, kuriose TU buvo atvaizduotas vairuojantis prabangų automobilį, skrendantis sraigtasparniu ir stovintis prie lėktuvo, taip pat viena nuotrauka, kurioje buvo atvaizduota RE kabriolete.

18

Remiantis teisine informacija („Impressum“), svetainės g-net operatorius yra G LLC, kurios buveinė yra Niujorke (Jungtinės Valstijos). Bendrovės G tikslas, kaip nurodo ji pati, yra „tvariai prisidėti prie sukčiavimo prevencijos ekonomikoje ir visuomenėje aktyviai skleidžiant informaciją ir užtikrinant nuolatinį skaidrumą“. Įvairiose publikacijose G LLC verslo modelis buvo vertinamas kritiškai, be kita ko, kaltinant ją vykdomu įmonių „šantažu“, kai iš pradžių ji paskelbia nepalankius vertinimus, o vėliau už pinigų sumą siūlo šiuos vertinimus atšaukti arba uždrausti juos skelbti.

19

2015 m. birželio 4 d. ir 2015 m. birželio 16 d. straipsniai buvo rodomi Google paieškos rezultatų sąraše, gautame į šią paieškos sistemą įvedus ieškovų pagrindinėje byloje vardus ir pavardes atskirai arba kartu su tam tikrų bendrovių pavadinimais, o 2015 m. balandžio 27 d. straipsnis buvo rodomas, įvedus tam tikrus bendrovių pavadinimus; rezultatų sąraše buvo pateikta nuoroda į šiuos straipsnius. Be to, ieškant vaizdų šioje paieškos sistemoje, Google paieškos rezultatų sąraše miniatiūrų pavidalu buvo rodomos 2015 m. birželio 4 d. straipsnyje pateiktos ieškovų pagrindinėje byloje nuotraukos. Šių nuotraukų rodymas buvo nutrauktas ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. Straipsniai svetainėje g‑net nebebuvo prieinami vėliausiai nuo 2018 m. birželio 28 d.

20

Ieškovai pagrindinėje byloje paprašė Google, kaip asmens duomenų, tvarkomų jos paieškos sistemoje, valdytojos, pirma, pašalinti iš paieškos rezultatų sąrašo nuorodas į pagrindinėje byloje nagrinėjamus straipsnius, nes, ieškovų teigimu, tuose straipsniuose yra netikslių teiginių ir šmeižikiškų nuomonių, ir, antra, pašalinti miniatiūras iš paieškos rezultatų sąrašo. Jie tvirtino taip pat tapę G LLC „šantažo“ aukomis.

21

Google atsisakė tenkinti šį prašymą, remdamasi pagrindinėje byloje nagrinėjamų straipsnių ir nuotraukų profesiniu kontekstu ir nurodydama, kad nežino, ar šiuose straipsniuose pateikta informacija yra netiksli.

22

2015 m. ieškovai pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas, Vokietija), juo prašė įpareigoti Google iš savo paieškos rezultatų sąrašų pašalinti nuorodas į pagrindinėje byloje nagrinėjamus straipsnius ir nutraukti juos vaizduojančių nuotraukų rodymą miniatiūrų pavidalu. 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu tas teismas ieškinį atmetė.

23

Ieškovai pagrindinėje byloje dėl to sprendimo pateikė apeliacinį skundą Oberlandesgericht Köln (Kelno aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija); šis jį atmetė 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu. Minėtas teismas pabrėžė, kad lyginant konkuruojančias teises ir interesus turi būti daug dėmesio skiriama specifiniam paieškos sistemos veikimo būdui ir jos ypatingai svarbai interneto veikimui. Kadangi paieškos sistemos operatorius paprastai nėra teisiškai susijęs su nurodomo turinio teikėjais ir negali tirti ir vertinti faktų atsižvelgdamas į šių teikėjų nuomonę, konkretūs elgesio įpareigojimai jam taikomi tik tuo atveju, jei iš duomenų subjekto gautos konkrečios informacijos jis sužino apie akivaizdų ir iš pirmo žvilgsnio aiškiai nustatomą teisės pažeidimą. Šie principai taip pat galioja tuo atveju, kai paieškos sistema naudojama tik vaizdų paieškai, nes reikšmingi interesai gali būti panašūs.

24

Apeliacinis teismas pridūrė, kad kadangi labai svarbu atsižvelgti į nurodytų faktų tikslumą, įrodinėjimo pareiga šiuo aspektu tenka prašymą pašalinti nuorodas pateikusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovai pagrindinėje byloje neįrodė, kad nurodytos faktinės aplinkybės apie juos yra netikslios, Google negali atlikti galutinio pagrindinėje byloje nagrinėjamų straipsnių vertinimo, todėl neprivalo pašalinti nuorodų. Kalbant apie miniatiūrų pavidalu rodomas nuotraukas, pažymėtina, kad jos, kadangi pateikiamos kartu su vienu iš minėtų straipsnių, gali būti laikomos su aktualijomis susijusiais vaizdais.

25

Ieškovai pagrindinėje byloje pateikė kasacinį skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

26

Tas teismas pažymi, kad šio kasacinio skundo nagrinėjimo baigtis priklauso nuo Sąjungos teisės, visų pirma BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punkto ir Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punkto ir 14 straipsnio pirmos pastraipos a punkto išaiškinimo.

27

Pirmiausia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad, jo nuomone, prašymas įpareigoti Google iš paieškos rezultatų sąrašo pašalinti nuorodas į pagrindinėje byloje aptariamus straipsnius patenka į BDAR taikymo ratione temporis sritį, o prašymas įpareigoti Google ištrinti miniatiūras iš vaizdų paieškos rezultatų sąrašo patenka į Direktyvos 95/46 taikymo ratione temporis sritį, nes BDAR įsigaliojimo dieną Google valdomoje paieškos sistemoje tos miniatiūros jau nebebuvo rodomos. Vis dėlto, kiek tai susiję su pastaruoju prašymu, minėtas teismas prašo Teisingumo Teismo pateikti atsakymą į šį klausimą, atsižvelgiant ir į šį reglamentą.

28

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, jog dėl to, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų straipsnių svetainėje g-net rasti jau nebegalima ir Google neberodo miniatiūrų, neišnyko ieškovų pagrindinėje byloje suinteresuotumas, kad jų prašymas pašalinti nuorodas būtų patenkintas, nes svetainėje g-net tik nurodoma, kad dėl įvairių priežasčių „kol kas“ tie straipsniai yra neprieinami. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad minėti straipsniai ateityje vėl nebus įkelti į internetą ir į juos vėl nebus daromos nuorodos Google valdomoje paieškos sistemoje; be to, reikia pažymėti, kad Google vis dar mano, jog prašymas pašalinti nuorodas yra nepagrįstas, ir toliau atsisako jį tenkinti.

29

Iš esmės, pirma, dėl prašymo iš paieškos rezultatų sąrašo pašalinti nuorodas į pagrindinėje byloje nagrinėjamus straipsnius, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad ieškovai pagrindinėje byloje tokį prašymą visų pirma grindžia tam tikrų šiuose straipsniuose pateiktų teiginių netikslumu. Taigi kyla klausimas, ar jie turėjo įrodyti tariamą šių teiginių netikslumą arba bent jau pateikti tam tikrus šio netikslumo įrodymus, ar, atvirkščiai, Google turėjo preziumuoti, kad ieškovų pagrindinėje byloje pateikti teiginiai yra tikslūs, arba pati bandyti išsiaiškinti faktines aplinkybes.

30

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reikalavimas vienodomis sąlygomis palyginti konkuruojančias pagrindines teises, įtvirtintas Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, su jos 11 ir 16 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, nėra įvykdytas, jei tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, įrodinėjimo pareiga tenka tik vienai ar tik kitai šaliai.

31

Taigi tas teismas siūlo priimti sprendimą, pagal kurį duomenų subjektas privalo bent preliminariai išspręsti klausimą dėl nurodyto turinio tikslumo, pareikšdamas ieškinį teisme turinio teikėjui, jeigu teisminė gynyba, kad ir laikina, jam yra pagrįstas pasirinkimas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Tiesa, kadangi duomenų subjektas nėra susijęs su turinio teikėju, tai jis, norėdamas susisiekti su pastaruoju, gali susidurti su tokiais pat sunkumais kaip ir paieškos sistemos operatorius. Tačiau šis duomenų subjektas žino, ar turinys, į kurį daroma nuoroda, yra tikslus, ar ne. Tai, ar galima pagrįstai reikalauti, kad minėtas duomenų subjektas įgyvendintų savo teisę pareikšdamas ieškinį turinio teikėjui, galėtų priklausyti, pavyzdžiui, nuo to, ar Europos Sąjungoje į turinio teikėją galima kreiptis be ypatingų sunkumų.

32

Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas linkęs manyti, kad paprastai iš duomenų subjekto gali būti pagrįstai reikalaujama kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio teikėjui, kurio vardas ir pavardė (pavadinimas) yra žinomi, bet ne anoniminiam teikėjui ar teikėjui, kuriam neįmanoma įteikti pranešimų. Tačiau veiksminga galimybė reikalauti, kad turinio teikėjas įvykdytų galimą nurodymą ištrinti informaciją, neturi įtakos paieškos sistemos operatoriaus teisėms.

33

Antra, dėl prašymo įpareigoti Google neberodyti 2015 m. birželio 4 d. straipsnyje esančias ieškovų pagrindinėje byloje nuotraukas miniatiūrų pavidalu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma pažymi, kad šiose miniatiūrose, žinoma, yra nuoroda, leidžianti patekti į trečiojo asmens tinklalapį, kuriame buvo paskelbta atitinkama nuotrauka, ir taip susipažinti su šio paskelbimo kontekstu. Vis dėlto, kadangi vaizdų paieškos rezultatų sąraše pateikiamos tik miniatiūros, nenagrinėjant trečiojo asmens tinklalapyje atlikto minėto paskelbimo konteksto aspektų, šis sąrašas pats savaime yra neutralus ir neleidžia sužinoti pirminio paskelbimo konteksto.

34

Taigi kyla klausimas, ar dėl pagal Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktą ir 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktą arba BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktą atliktino palyginimo būtina atsižvelgti tik į pačią miniatiūrą rezultatų sąrašo neutraliame kontekste, ar taip pat į pirminį atitinkamo vaizdo paskelbimo kontekstą.

35

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad pagrindinėje byloje, susijusioje su plačiajai visuomenei nežinomais asmenimis, nagrinėjamos nuotraukos kaip tokios visiškai neprisideda prie viešos diskusijos ir neatitinka svarbaus informacijos poreikio, kaip tai suprantama pagal ankstesniame punkte nurodytas nuostatas. Vis dėlto, kiek tai susiję su svetainėje g-net paskelbtu 2015 m. birželio 4 d. straipsniu, minėtos nuotraukos vaidina svarbų vaidmenį šiame straipsnyje pateiktai žinutei pagrįsti, jog ieškovai pagrindinėje byloje dėl savo, kaip ketvirtosios bendrovės ir šio sprendimo 15 punkte nurodytos bendrovių grupės steigėjų ir vadovų, statuso gali mėgautis aukštu gyvenimo lygiu ir disponuoti prabangos prekėmis, o šių bendrovių darbuotojai, platintojai ir klientai kelia klausimų dėl atliktų investicijų saugumo. Taigi darant prielaidą, kad reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame šios nuotraukos iš pradžių buvo paskelbtos, jų paskelbimas miniatiūrų pavidalu paieškos rezultatų sąraše turėtų būti laikomas pateisinamu, jei pats tekstas, prie kurio jos pridėtos, yra teisėtas.

36

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, aplinkybė, dėl kurios reikia atsižvelgti į pirminio paskelbimo kontekstą, yra ta, kad techniniu požiūriu miniatiūros yra nuorodos į trečiojo asmens tinklalapį. Be to, žinoma, kad vidutinis informuotas vaizdų paieškos sistemos naudotojas žino, kad paieškos sistemos rezultatų sąraše surinktos miniatiūros yra paimtos iš trečiųjų asmenų leidinių ir kad šias miniatiūras atitinkančios nuotraukos šiuose leidiniuose pateikiamos tam tikrame kontekste.

37

Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad, priešingai nei kitų nurodytų rezultatų atveju, rodant miniatiūrą pirminis vaizdų paskelbimo kontekstas nėra nei nurodomas nei kitaip matomas. Naudotojas, kuris iš pat pradžių domisi tik vaizdo rodymu, paprastai neturi jokio poreikio ieškoti publikacijos kilmės ir pirminio konteksto.

38

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, siekiant įvertinti atitinkamos paieškos sistemos valdytojo vykdomo duomenų tvarkymo teisėtumą, atrodo logiška, kad pagal Direktyvos 95/46 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktą arba BDAR 17 straipsnio 3 dalį reikia lyginti tik tas teises ir interesus, kurie susiję su pačia miniatiūra.

39

Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

40

Google reiškia abejones dėl pirmojo klausimo priimtinumo, nes, jos nuomone, jame iškelta problema yra hipotetinė. Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siūlomas sprendimas yra abstraktus ir nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, Google tvirtina, kad Teisingumo Teismas neturi informacijos, reikalingos norint pateikti naudingą atsakymą į šį klausimą.

41

Šiuo klausimu svarbu priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo The Department for Communities in Northern Ireland, C‑709/20, EU:C:2021:602, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

43

Nagrinėjamu atveju, kaip savo išvados 22 punkte pažymėjo generalinis advokatas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pakankamai tiksliai ir išsamiai išdėstė faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, ir pakankamai pagrindė būtinybę šiomis aplinkybėmis gauti atsakymą į pateiktą klausimą.

44

Šiuo požiūriu reikia priminti, kad asmens duomenų tvarkymas, atliekamas vykdant paieškos sistemos veiklą, skiriasi nuo interneto svetainių rengėjų vykdomo tvarkymo, kurį sudaro šių duomenų dėjimas į tinklalapį, ir jį papildo (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 35 punktas). Taigi kai duomenų subjektas bylinėjasi su paieškos sistemos operatoriumi, nagrinėjamos teisės, interesai ir apribojimai nebūtinai yra tokie patys kaip nagrinėjant turinio teikėjui pareikštą ieškinį, todėl būtina atlikti konkretų palyginimą siekiant išnagrinėti prašymą pašalinti nuorodas pagal BDAR 17 straipsnį.

45

Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytų motyvų matyti, kad Teisingumo Teismo atsakymas į klausimą, pirma, dėl paieškos sistemos operatoriui tenkančių pareigų ir atsakomybės apimties nagrinėjant prašymą pašalinti nuorodas, grindžiamą tariamu į nurodomą turinį įtrauktos informacijos netikslumu, ir, antra, dėl duomenų subjektui tenkančios šio netikslumo įrodinėjimo pareigos, gali turėti tiesioginės įtakos tam, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vertins pagrindinėje byloje nagrinėjamą ieškinį, neatsižvelgiant į tai, ar ieškovams pagrindinėje byloje galėtų būti suteikta veiksminga teisminė gynyba nuo turinio teikėjo tariamai netikslaus turinio paskelbimo internete.

46

Kaip savo išvados 22 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai dėl metodikos, kuri, jo teigimu, taikytina tokioje situacijoje, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra apibrėžti bendrai ir abstrakčiai, nereiškia, kad šiuo aspektu Teisingumo Teismui pateiktas klausimas yra hipotetinis.

47

Darytina išvada, kad pirmasis klausimas yra priimtinas.

48

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, palyginus, kaip to reikalaujama, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas teises su jos 11 ir 16 straipsniuose įvirtintomis teisėmis, siekiant išnagrinėti paieškos sistemos operatoriui pateiktą prašymą iš paieškos rezultatų sąrašo pašalinti nuorodą į turinį, kuriame yra teiginių, kuriuos prašymą teikiantis asmuo laiko netiksliais, toks pašalinimas gali būti atliktas su sąlyga, kad nurodomo turinio tikslumo klausimas buvo bent laikinai išspręstas to asmens inicijuotoje byloje prieš to turinio teikėją, kai yra pagrįsta galimybė, jog tokia teisminė gynyba bus suteikta.

49

Visų pirma primintina, kad, pirma, paieškos sistemos veikimo operacijos, kurias sudaro internete trečiųjų asmenų paskelbtos ar jau esančios informacijos suradimas, automatiniu būdu atliekamas jos indeksavimas, laikinas laikymas ir galiausiai padarymas prieinamos interneto vartotojams tam tikra pasirinkta tvarka, laikytinos „asmens duomenų tvarkymu“, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 95/46 2 straipsnio b punktą ir BDAR 4 straipsnio 1 ir 2 punktus, jei ši informacija apima asmens duomenis, ir, antra, tokios paieškos sistemos operatorius laikytinas tokių duomenų „valdytoju“, kaip jis suprantamas pagal šios direktyvos 2 straipsnio d punktą ir šio reglamento 4 straipsnio 7 punktą (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 41 punktą, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 35 punktą).

50

Kaip buvo priminta šio sprendimo 44 punkte, asmens duomenų tvarkymas, atliekamas vykdant paieškos sistemos veiklą, skiriasi nuo interneto svetainių rengėjų vykdomo tvarkymo, kurį sudaro šių duomenų dėjimas į tinklalapį, ir jį papildo. Be to, ši veikla turi lemiamą reikšmę minėtų duomenų visuotinei sklaidai, nes padaro juos prieinamus visiems paiešką pagal duomenų subjekto vardą ir pavardę atlikusiems interneto naudotojams, įskaitant tuos, kurie kitaip nebūtų radę tuos duomenis skelbiančio tinklalapio. Be to, paieškos sistemų atliekamas internete paskelbtos informacijos rūšiavimas ir kaupimas siekiant palengvinti jų naudotojų prieigą prie tokios informacijos gali lemti tai, kad, šiems naudotojams atlikus paiešką pagal fizinio asmens vardą ir pavardę, kartu su rezultatų sąrašu bus pateikta sustruktūrinta su šiuo asmeniu susijusios informacijos, kurią galima rasti internete, apžvalga, leidžianti sudaryti daugiau ar mažiau išsamų duomenų subjekto profilį (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 36 ir 37 punktus, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 36 punktą).

51

Taigi, kadangi paieškos sistemos veikimas gali daryti didelį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ir šis poveikis yra papildomas, palyginti su tuo, kurį daro interneto svetainių rengėjai, šios paieškos sistemos operatorius, kaip subjektas, kuris nustato šios veiklos tikslus ir būdus, turi užtikrinti, kiek tai patenka į jo atsakomybės, kompetencijos ir galimybių sritį, kad ši veikla atitiktų Direktyvos 95/46 ir BDAR reikalavimus, o duomenų subjektai ir visų pirma jų teisė į privataus gyvenimo gerbimą būtų veiksmingai ir visapusiškai apginti (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 38 punktą, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 37 punktą).

52

Dėl paieškos sistemos operatoriaus atsakomybės apimties ir konkrečių pareigų Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad šis operatorius yra atsakingas ne dėl to, kad minėtose nuostatose numatyti asmens duomenys nurodomi trečiųjų asmenų paskelbtame tinklalapyje, o dėl nuorodos į šį tinklalapį teikimo, ypač dėl to, kad atlikus paiešką pagal fizinio asmens vardą ir pavardę interneto naudotojams pateikiamame rezultatų sąraše rodoma nuoroda į šį tinklalapį, nes toks nuorodos rodymas minėtame sąraše gali stipriai pakenkti duomenų subjekto pagrindinėms teisėms į jo privataus gyvenimo gerbimą ir su juo susijusių asmens duomenų apsaugą (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 80 punktą, taip pat 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 46 punktą).

53

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į paieškos sistemos operatoriaus, kaip duomenų tvarkymo, atliekamo vykdant tos sistemos veiklą, valdytojo, atsakomybę, kompetenciją ir galimybes, Direktyvoje 95/46 ir BDAR numatyti draudimai ir apribojimai šiam operatoriui gali būti taikomi tik dėl tokio nuorodos teikimo, taigi ir įgyvendinami pagal duomenų subjekto pateiktą prašymą atliekant patikrinimą, prižiūrimą kompetentingų nacionalinių institucijų (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 47 punktą).

54

Dėl tokio prašymo BDAR 17 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kurioje konkrečiai reglamentuojama „teisė reikalauti ištrinti duomenis“, dar vadinama „teise būti pamirštam“. Nors minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenų subjektas iš esmės turi teisę, remdamasis joje išvardytais pagrindais, reikalauti, kad duomenų valdytojas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, to straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad šia teise negali būti remiamasi, kai atitinkamas duomenų tvarkymas yra būtinas dėl vieno iš joje išvardytų pagrindų, tarp kurių yra šios dalies a punkte nurodytas naudojimasis teise, susijusia, be kita ko, su informacijos laisve.

55

Taigi paieškos sistemos operatorius, gavęs prašymą pašalinti nuorodas, turi patikrinti, ar nuorodos į nagrinėjamą tinklalapį įtraukimas į sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal duomenų subjekto vardą ir pavardę, yra būtinas, kad interneto naudotojai, potencialiai suinteresuoti gauti prieigą prie šio tinklalapio pagal tokią paiešką, galėtų pasinaudoti Chartijos 11 straipsniu saugoma teise į informacijos laisvę (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 66 punktą).

56

Tai, kad BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punkte aiškiai numatyta, kad duomenų subjekto teisė reikalauti ištrinti duomenis netaikoma, kai juos tvarkyti būtina įgyvendinant teisę, be kita ko, į informacijos laisvę, garantuojamą pagal Chartijos 11 straipsnį, parodo, kad teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir, kaip pabrėžta šio reglamento 4 konstatuojamojoje dalyje, turi būti vertinama atsižvelgiant į jos visuomeninę paskirtį ir derinama su kitomis pagrindinėmis teisėmis, laikantis proporcingumo principo (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi teisėmis, pavyzdžiui, įtvirtintomis šios Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

BDAR, konkrečiai – jo 17 straipsnio 3 dalies a punkte, aiškiai įtvirtintas reikalavimas palyginti, pirma, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose numatytas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir į asmens duomenų apsaugą ir, antra, pagal Chartijos 11 straipsnį garantuojamas pagrindines teises į informacijos laisvę (2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 59 punktas).

59

Reikia pridurti, kad Chartijos 7 straipsnyje, susijusiame su teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, yra įtvirtintos teisės, atitinkančios 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio 1 dalyje garantuojamas teises ir kad asmens duomenų apsauga atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintą teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (2017 m. birželio 27 d. EŽTT sprendimo Satakunnan Markkinapörssi oy ir satamedia oy prieš Suomiją, EC:ECHR:2017:0627JUD000093113, 137 punktas). Taigi, remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi, minėtam 7 straipsniui reikėtų suteikti tokią pačią prasmę ir apimtį kaip ir EŽTK 8 straipsnio 1 daliai, kaip ji išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Tas pats pasakytina apie Chartijos 11 straipsnį ir EŽTK 10 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 14 d. Sprendimo Buivids, C‑345/17, EU:C:2019:122, 65 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su duomenų paskelbimu, siekiant palyginti teisę į privataus gyvenimo apsaugą su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, reikia atsižvelgti į tam tikrus reikšmingus veiksnius, būtent: indėlį į bendrojo intereso diskusiją, aptariamo asmens žinomumą, reportažo tikslą, ankstesnį duomenų subjekto elgesį, paskelbimo turinį, formą ir atgarsius, būdą ir aplinkybes, kuriomis informacija gauta, ir jos atitiktį tikrovei (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 27 d. EŽTT sprendimo Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, CE:ECHR:2017:0627JUD000093113, 165 punktą).

61

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, būtina išnagrinėti sąlygas, kuriomis paieškos sistemos operatorius privalo patenkinti prašymą pašalinti nuorodas, taigi iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal duomenų subjektų vardą ir pavardę, ištrinti nuorodą į tinklalapį, kuriame yra šio duomenų subjekto asmens duomenų, dėl to, kad pateiktoje nuorodoje yra teiginių, kuriuos minėtas subjektas laiko netiksliais (šiuo klausimu žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 60 punktą).

62

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad nors Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintos duomenų subjekto teisės paprastai yra viršesnės už teisėtą interneto naudotojų, galimai suinteresuotų susipažinti su atitinkama informacija, interesą, ši pusiausvyra vis dėlto gali priklausyti nuo atitinkamų konkretaus atvejo aplinkybių, visų pirma nuo šios informacijos pobūdžio ir jos įtakos duomenų subjekto privačiam gyvenimui, taip pat nuo visuomenės intereso susipažinti su tokia informacija, kuris gali skirtis, nelygu, koks šio asmens vaidmuo viešajame gyvenime (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 81 punktas ir 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 66 punktas).

63

Ypač tais atvejais, kai duomenų subjektas vaidina tam tikrą vaidmenį viešajame gyvenime, jis turi būti tolerantiškesnis, nes neišvengiamai ir sąmoningai susiduria su visuomenės dėmesiu (šiuo klausimu žr. 2022 m. spalio 6 d. EŽTT sprendimo Khural ir Zeynalov prieš Azerbaidžaną, EC:ECHR:2022:1006JUD005506911, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

64

Klausimas, ar nurodomas turinys yra tikslus, ar ne, taip pat yra svarbus veiksnys vertinant BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas taikymo sąlygas, siekiant nustatyti, ar interneto naudotojų teisė į informaciją ir turinio teikėjo saviraiškos laisvė gali būti viršesnės už prašymą pašalinti nuorodas pateikusio asmens teises.

65

Šiuo klausimu, kaip savo išvados 30 punkte iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, nors tam tikromis aplinkybėmis teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę gali būti viršesnė už teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir teisę į asmens duomenų apsaugą, ypač kai duomenų subjektas atlieka svarbų vaidmenį viešajame gyvenime, šis santykis bet kuriuo atveju pasikeičia, kai paaiškėja, kad bent dalis prašyme pašalinti nuorodas pateiktos informacijos, kuri nėra mažareikšmė atsižvelgiant į visą turinį, yra netiksli. Iš tiesų tokiu atveju į teisę teikti informaciją ir teisę būti informuotam negali būti atsižvelgta, nes šios teisės negali apimti teisės skleisti tokią netikslią informaciją ir turėti prieigą prie jos.

66

Reikia pridurti, kad nors klausimas, ar nurodomame turinyje esantys teiginiai yra tikslūs, yra svarbus taikant BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktą, reikia atskirti faktinius teiginius ir vertinamojo pobūdžio pareiškimus. Iš tiesų, nors pirmųjų reikšmingumą galima įrodyti, antrųjų tikslumo įrodyti neįmanoma (šiuo klausimu žr. 2015 m. balandžio 23 d. EŽTT sprendimo Morice prieš Prancūziją, CE:ECHR:2015:0423JUD002936910, 126 punktą).

67

Toliau reikia nustatyti, pirma, ar (ir prireikus kiek) prašymą pašalinti nuorodas pateikęs asmuo turi pateikti įrodymų, patvirtinančių jo teiginį dėl nurodomame turinyje esančios informacijos netikslumo, ir, antra, ar paieškos sistemos operatorius turi pats siekti išsiaiškinti faktus, kad nustatytų, ar tame turinyje esanti tariamai netiksli informacija iš tikrųjų tokia yra ar nėra.

68

Pirma, kalbant apie asmens, kuris prašo pašalinti nuorodas dėl nurodomo turinio netikslumo, pareigas, pažymėtina, kad jis turi įrodyti akivaizdų tame turinyje esančios informacijos arba bent jau tos informacijos dalies, kuri, atsižvelgiant į visą šį turinį, nėra mažareikšmė, netikslumą. Vis dėlto tam, kad šiam asmeniui nebūtų nustatyta per didelė našta, galinti pakenkti teisės į nuorodų pašalinimą veiksmingumui, jis turi tik pateikti tokius įrodymus, kurių, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti iš jo pagrįstai reikalaujama siekiant nustatyti šį akivaizdų netikslumą. Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš esmės iš šio asmens negalima reikalauti, jog jis, siekdamas pagrįsti paieškos sistemos operatoriui skirtą prašymą pašalinti nuorodas, ikiteisminėje stadijoje pateiktų teismo sprendimą – net ir sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priimtą dėl nagrinėjamos interneto svetainės rengėjo. Iš tiesų nustačius minėtam asmeniui tokią pareigą, jam tektų nepagrįsta našta.

69

Antra, kalbant apie paieškos sistemos operatoriui tenkančias pareigas ir atsakomybę, teisinga pažymėti, kad jis, siekdamas patikrinti, ar turinys ir toliau gali būti įtrauktas į paieškos, atliktos per paieškos sistemą po to, kai buvo pateiktas prašymas pašalinti nuorodas, rezultatų sąrašą, turi remtis visomis esančiomis teisėmis ir interesais, taip pat visomis konkretaus atvejo aplinkybėmis.

70

Vis dėlto vertinant BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytas taikymo sąlygas negalima reikalauti, jog tas pats operatorius aktyviai dalyvautų ieškant faktinių duomenų, kurie nebūtų pagrįsti prašymu pašalinti nuorodas, kad būtų nustatytas šio prašymo pagrįstumas.

71

Taigi nagrinėjant tokį prašymą negalima reikalauti, kad atitinkamas paieškos sistemos operatorius būtų įpareigotas tirti faktus ir šiuo tikslu pradėti ginčo procedūrą su turinio teikėju, siekdamas gauti trūkstamos informacijos apie nurodomo turinio tikslumą. Tiek, kiek paieškos sistemos operatorius įpareigojamas prisidėti nustatant nurodyto turinio tikslumą ar netikslumą, dėl tokios pareigos šiam operatoriui tenka našta, viršijanti tai, ko iš jo galima pagrįstai tikėtis atsižvelgiant į jo atsakomybę, įgaliojimus ir galimybes, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 53 punkte nurodytą jurisprudenciją. Taigi dėl minėto įpareigojimo kiltų didelė rizika, kad turinys, kuris atitinka teisėtą ir svarbų visuomenės informacijos poreikį, bus pašalintas ir jį bus sunku rasti internete. Šiuo klausimu kiltų reali grėsmė, kad naudojimasis saviraiškos ir informacijos laisve gali turėti atgrasomąjį poveikį, jei paieškos sistemos operatorius tokį nuorodų pašalinimą vykdytų beveik sistemingai, siekdamas išvengti naštos, susijusios su atitinkamų faktų tyrimu, tam, kad būtų nustatyta, ar nurodomas turinys yra tikslus, ar ne.

72

Taigi tuo atveju, kai prašymą pašalinti nuorodas pateikęs asmuo pateikia reikšmingų ir pakankamų įrodymų, galinčių pagrįsti jo prašymą ir patvirtinančių, kad nurodomame turinyje esanti informacija arba bent jau dalis šios informacijos, kuri nėra mažareikšmė atsižvelgiant į visą šį turinį, yra akivaizdžiai netiksli, paieškos sistemos operatorius privalo patenkinti tokį prašymą pašalinti nuorodas. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, kai duomenų subjektas pateikia teismo sprendimą dėl interneto svetainės rengėjo, kuris grindžiamas išvada, kad nurodomame turinyje pateikta informacija, kuri nėra mažareikšmė atsižvelgiant į visą šį turinį, bent jau iš pirmo žvilgsnio yra netiksli.

73

Vis dėlto tuo atveju, kai iš duomenų subjekto pateiktų įrodymų nėra akivaizdu, kad tokia nurodomame turinyje esanti informacija yra netiksli, paieškos sistemos operatorius, nesant tokio teismo sprendimo, neprivalo tenkinti prašymo pašalinti nuorodas. Kai nagrinėjama informacija gali prisidėti prie bendrojo intereso diskusijų, teisei į saviraiškos ir informacijos laisvę turi būti teikiama ypatinga reikšmė, atsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes.

74

Reikia pridurti, kad, remiantis tuo, kas išdėstyta šio sprendimo 65 punkte, būtų neproporcinga pašalinti ir nuorodas į straipsnius – dėl ko prieiga prie visų šių straipsnių internete tampa sudėtinga – tuo atveju, kai paaiškėja, kad tik tam tikra informacija, turinti menką reikšmę visam šių straipsnių turiniui, yra netiksli.

75

Galiausiai reikia patikslinti, kad, paieškos sistemos operatoriui nepatenkinus prašymo pašalinti nuorodas, duomenų subjektas gali kreiptis į priežiūros ar teisminę institucijas, kad šios atliktų reikiamus patikrinimus ir prireikus nurodytų šiam operatoriui imtis privalomų priemonių (šiuo klausimu žr. 2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 77 punktą). Iš tiesų būtent teisminės institucijos turi užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, nes jos gali geriau atlikti sudėtingą ir išsamų palyginimą, atsižvelgdamos į visus atitinkamoje Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus ir aplinkybes.

76

Vis dėlto tuo atveju, kai pradedama administracinė procedūra ar teismo procesas dėl tariamai netikslios informacijos, esančios nurodomame turinyje, ir kai apie šios procedūros (ar proceso) buvimą buvo pranešta atitinkamos paieškos sistemos operatoriui, šis operatorius, visų pirma siekdamas, kad interneto naudotojams būtų teikiama visada aktuali ir naujausia informacija, privalo paieškos rezultatuose pateikti įspėjimą apie tokios procedūros (ar proceso) buvimą.

77

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad, palyginus Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas teises su jos 11 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, siekiant išnagrinėti paieškos sistemos operatoriui pateiktą prašymą iš paieškos rezultatų sąrašo pašalinti nuorodą į turinį, kuriame yra teiginių, kuriuos prašymą teikiantis asmuo laiko netiksliais, toks pašalinimas nėra siejamas su sąlyga, kad nurodomo turinio tikslumo klausimas yra bent laikinai išspręstas to asmens inicijuotoje byloje prieš turinio teikėją.

78

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktą, 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktą ir BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktą. Šiuo požiūriu jis patikslina, kad nors prašymas, jog Google visam laikui pašalintų nuorodas į pagrindinėje byloje nagrinėjamus straipsnius, patenka į BDAR taikymo sritį ratione temporis, prašymas, kad Google nustotų rodyti ieškovų pagrindinėje byloje nuotraukas, esančias 2015 m. birželio 4 d. straipsnyje, miniatiūrų pavidalu, patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį, nes šios nuotraukos, skirtingai nei nuorodos, BDAR įsigaliojimo dieną jau nebebuvo rodomos Google valdomoje paieškos sistemoje.

79

Šiuo klausimu nereikia atskirti antrajame prejudiciniame klausime nurodytų Direktyvos 95/46 ir BDAR nuostatų, nes visos jos turi būti laikomos panašiomis, kiek tai susiję su išaiškinimu, kurį Teisingumo Teismas turi pateikti šioje byloje (pagal analogiją žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C‑184/20, EU:C:2022:601, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

80

Taigi, siekiant pateikti naudingą atsakymą į antrąjį klausimą, jį reikia nagrinėti atsižvelgiant tiek į Direktyvą 95/46, tiek į BDAR.

81

Google taip pat išreiškia abejones dėl antrojo klausimo priimtinumo, nes, jos nuomone, jame iškelta problema yra hipotetinė. Iš tiesų, anot jos, pirma, pagrindinės bylos dalykas yra ne prašymas pašalinti nuorodas į vaizdų paieškos, atliktos pagal ieškovų pagrindinėje byloje vardus ir pavardes, rezultatus, o prašymas apskritai uždrausti rodyti nuotraukų, iliustruojančių vieną iš trijų pagrindinėje byloje nagrinėjamų straipsnių, miniatiūras. Be to, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. svetainėje g-net nebegalima rasti miniatiūrų, o nuo 2018 m. birželio 28 d. – straipsnių. Galiausiai nuo 2018 m. Google įdiegė naują vaizdų paieškos sistemos versiją, pagal kurią rezultatų puslapyje po kiekviena miniatiūra kaip papildoma nuoroda rodomas sutrumpintas konkrečiai nurodyto tinklalapio pavadinimas ir tinklalapio adresas arba jo dalis.

82

Vadovaujantis šio sprendimo 41 ir 42 punktuose nurodytoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintais principais, pirmiausia reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų neaišku, ar Direktyvos 95/46 ir BDAR nuostatų išaiškinimas, dėl kurio kreipėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vertindamas prašymo nutraukti nuotraukų rodymą pagrįstumą, nėra susijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku.

83

Konkrečiai kalbant apie tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuotraukos ir straipsniai svetainėje g-net nebeskelbiami, svarbu pažymėti, kad, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, panašu, kad tokio turinio pašalinimas yra tik laikino pobūdžio, kaip matyti iš svetainėje g-net pateikto teiginio, nurodančio, kad „kol kas“ prieiga prie šių straipsnių yra negalima. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad minėti straipsniai ateityje bus įkelti į internetą ir į juos vėl bus daromos nuorodos Google valdomoje paieškos sistemoje, o juo labiau kad Google vis dar tvirtina, jog pagrindinėje byloje nagrinėjamas prašymas pašalinti nuorodas yra nepagrįstas, ir toliau atsisako jį patenkinti.

84

Be to, Teisingumo Teismo atsakymo dėl reikšmingų Direktyvos 95/46 ir BDAR nuostatų išaiškinimo, susijusio su prašymu nutraukti pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuotraukų rodymą miniatiūrų pavidalu, reikšmės negali paneigti nei Google nurodyta aplinkybė, kad ieškovai pagrindinėje byloje neapsiribojo vien paieška pagal jų vardą ir pavardę, nei aplinkybė, kad Google įdiegė naują vaizdų paieškos sistemos versiją, pagal kurią rezultatų puslapyje po kiekviena miniatiūra kaip papildoma nuoroda rodomas sutrumpintas konkrečiai nurodyto tinklalapio pavadinimas ir tinklalapio adresas arba jo dalis.

85

Iš tiesų, pirma, net darant prielaidą, kad ieškovų pagrindinėje byloje prašymas neberodyti juos vaizduojančių nuotraukų miniatiūrų pavidalu neapsiriboja pagal jų vardus ir pavardes atliekama paieška, nepaneigiama, kad šis prašymas apima ir dėl tokios paieškos atsiradusį rodymą. Šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad šiame antrajame klausime prašomas išaiškinimas akivaizdžiai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku.

86

Antra, kiek tai susiję su papildomos nuorodos į interneto puslapį, kuriame vaizdai buvo pirmą kartą paskelbti, įvedimu vaizdų paieškoje, pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nacionaliniai teismai turi nustatyti faktines aplinkybes, kuriomis remiantis turi būti sprendžiamas ginčas pagrindinėje byloje, ir nuspręsti, kiek šiuo klausimu yra reikšmingi vėlesni atitinkamos paieškos sistemos pokyčiai.

87

Darytina išvada, kad antrasis klausimas yra priimtinas.

88

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktas, 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktas ir BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad, lyginant, kaip to reikalaujama, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose nurodytas teises su jos 11 ir 16 straipsniuose nurodytomis teisėmis, nagrinėjant paieškos sistemos operatoriui pateiktą prašymą pašalinti iš vaizdų paieškos, atliktos pagal fizinio asmens vardą ir pavardę, rezultatų šį asmenį vaizduojančias nuotraukas, rodomas miniatiūrų pavidalu, lemiama reikšmė turi būti skiriama pirminiam šių nuotraukų paskelbimo internete kontekstui.

89

Taip suformuluotas klausimas yra prašymo pašalinti iš vaizdų paieškos, atliktos pagal ieškovų pagrindinėje byloje vardus ir pavardes, rezultatų nuotraukas, rodomas miniatiūrų pavidalu ir iliustruojančias 2015 m. birželio 4 d. svetainėje g-net paskelbtą straipsnį, dalis. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visų pirma ketina išsiaiškinti, ar, siekiant įvertinti prašymo pagrįstumą, reikia atsižvelgti tik į pačių miniatiūrų informacinę vertę neutraliame rezultatų sąrašo kontekste, ar svarbu atsižvelgti ir į pirminį nuotraukų paskelbimo kontekstą, kuris nėra akivaizdus vien iš miniatiūrų rodymo rezultatų sąrašo.

90

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 53 punkte pažymėjo generalinis advokatas, vaizdų paieškai, atliekamai per interneto paieškos sistemą pagal asmens vardą ir pavardę, taikomi tie patys principai, kurie taikomi tinklalapių ir juose esančios informacijos paieškai. Todėl šio sprendimo 49–61 punktuose priminta Teisingumo Teismo jurisprudencija taip pat taikoma nagrinėjant prašymą pašalinti nuorodas, kuriuo siekiama, kad iš vaizdų paieškos rezultatų būtų pašalintos nuotraukos, rodomos miniatiūrų pavidalu.

91

Šiuo klausimu visų pirma reikia konstatuoti, kad fizinių asmenų nuotraukų rodymas miniatiūrų pavidalu vaizdų paieškos rezultatuose yra asmens duomenų tvarkymas, už kurį yra atsakingas atitinkamos paieškos sistemos operatorius, kaip „duomenų valdytojas“, kaip tai apibrėžta Direktyvos 95/46 2 straipsnio d punkte ir BDAR 4 straipsnio 7 punkte, pagal savo atsakomybę, įgaliojimus ir galimybes, atsižvelgiant į šiose nuostatose nustatytų reikalavimų laikymąsi.

92

Be to, reikia patikslinti, kad pateiktas klausimas susijęs su konkrečiu vaizdų paieškos būdu, kurį siūlo tam tikros paieškos sistemos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, ir kuriuo naudodamiesi interneto naudotojai gali ieškoti bet kokios informacijos grafinio turinio pavidalu (nuotraukų, paveikslų, piešinių, grafikos, lentelių ir t. t.). Atliekant tokią paiešką, paieškos sistema pateikia rezultatų sąrašą, sudarytą iš miniatiūrų, kuriose daromos nuorodos į tinklalapius, o juose yra tiek naudotos paieškos sąvokos, tiek į šį sąrašą įtrauktas grafinis turinys.

93

Šiuo klausimu buvo nuspręsta, kad kadangi tinklalapio ir jame esančios informacijos apie asmenį įtraukimas į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal asmens vardą ir pavardę, labai palengvina šios informacijos prieinamumą visiems informacijos apie šį asmenį ieškantiems interneto naudotojams ir gali turėti lemiamą reikšmę šios informacijos sklaidai, ši operacija gali labiau apriboti duomenų subjekto pagrindinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą, nei šio tinklalapio rengėjo atliktas informacijos paskelbimas (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 87 punktas).

94

Tuo labiau tai pasakytina apie duomenų subjekto nuotraukų rodymą miniatiūrų pavidalu, atlikus paiešką pagal vardą ir pavardę, nes toks rodymas gali ypač riboti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintas šio asmens teises į privataus gyvenimo ir į asmens duomenų apsaugą.

95

Asmens atvaizdas iš tikrųjų yra vienas iš pagrindinių jo asmenybės ypatumų, nes išreiškia jo originalumą ir padeda išsiskirti iš kitų asmenų. Asmens teisė į savo atvaizdo apsaugą yra viena iš esminių jo asmeninės savirealizacijos sąlygų ir iš principo reiškia, kad asmuo gali valdyti savo atvaizdą, įskaitant visų pirma galimybę neleisti jo platinti. Vadinasi, nors saviraiškos ir informacijos laisvė neabejotinai apima nuotraukų skelbimą, asmens teisės į privatų gyvenimą apsauga šiame kontekste įgyja ypatingą svarbą, nes nuotraukomis galima perteikti itin asmenišką ar net intymią informaciją apie asmenį ar jo šeimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 7 d. EŽTT sprendimo Von Hannover prieš Vokietiją, CE:ECHR:2012:0207JUD004066008, 95, 96 ir 103 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

96

Taigi, kai paieškos sistemos operatorius gauna prašymą pašalinti nuorodas, kuriuo iš vaizdų paieškos, atliktos pagal asmens vardą ir pavardę, rezultatų siekiama pašalinti tą asmenį vaizduojančias nuotraukas, rodomas miniatiūrų pavidalu, jis turi patikrinti, ar aptariamų nuotraukų rodymas yra būtinas, kad interneto naudotojai, potencialiai suinteresuoti atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šių nuotraukų, galėtų pasinaudoti Chartijos 11 straipsniu saugoma teise į informacijos laisvę (pagal analogiją žr. 2019 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo GC ir kt. (Nuorodų į neskelbtinus duomenis pašalinimas), C‑136/17, EU:C:2019:773, 66 punktą).

97

Šiuo klausimu indėlis į bendrojo intereso diskusiją yra svarbiausia aplinkybė, į kurią reikia atsižvelgti lyginant konkuruojančias pagrindines teises, kad būtų galima įvertinti, ar turi būti teikiama pirmenybė duomenų subjekto teisėms į privataus gyvenimo gerbimą ir į jo asmens duomenų apsaugą, ar teisei į saviraiškos ir informacijos laisvę.

98

Kadangi paieškos sistemoje duomenų subjekto nuotraukos rodomos ne tame kontekste, kuriame jos paskelbtos tinklalapyje, į kurį daroma nuoroda, dažniausiai siekiant iliustruoti tame puslapyje esančius tekstinius elementus, būtina nustatyti, ar į šį kontekstą vis dėlto reikia atsižvelgti lyginant konkuruojančias teises ir interesus.

99

Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 54 punkte pažymėjo generalinis advokatas, klausimas, ar į minėtą vertinimą taip pat turi būti įtrauktas tinklalapio, kuriame yra nuotrauka, kurios prašoma nerodyti miniatiūros pavidalu, turinys priklauso nuo nagrinėjamo tvarkymo objekto ir pobūdžio.

100

Pirma, dėl nagrinėjamo tvarkymo objekto reikia pažymėti, kad nuotraukų, kaip neverbalinės komunikacijos priemonės, skelbimas interneto naudotojams gali turėti didesnį poveikį nei tekstinės publikacijos. Iš tiesų nuotraukos yra svarbi interneto naudotojų dėmesio pritraukimo priemonė, galinti paskatinti susidomėjimą susipažinti su jomis iliustruojamais straipsniais. Tačiau, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuotraukas dažnai galima interpretuoti įvairiai, jų kaip miniatiūrų rodymas paieškos rezultatų sąraše gali būti, kaip nurodyta šio sprendimo 95 punkte, ypač rimtas duomenų subjekto teisės į jo atvaizdo apsaugą apribojimas, į kurį reikia atsižvelgti lyginant konkuruojančias teises ir interesus.

101

Taigi reikia atskirai palyginti konkuruojančias teises ir interesus, atsižvelgiant į tai, ar kalbama, pirma, apie tinklalapio rengėjo paskelbtas nuotraukas, kurios, atsižvelgiant į jų pirminį kontekstą, iliustruoja šiuose straipsniuose pateiktą informaciją ir juose išreikštas nuomones, ar, antra, apie nuotraukas, kurias miniatiūrų pavidalu rezultatų sąraše paieškos sistemos operatorius pateikia ne tame kontekste, kuriame jos buvo paskelbtos pirminiame tinklalapyje.

102

Šiuo klausimu reikia priminti, kad ne tik motyvas, pateisinantis asmens duomenų paskelbimą interneto svetainėje, nebūtinai sutampa su tuo, kuris taikytinas paieškos sistemų veikimo operacijų atveju, bet net tuomet, kai jie sutampa, atitinkamų teisių ir interesų palyginimo, kurį reikia atlikti, rezultatas gali skirtis, nelygu tai, ar duomenis tvarko paieškos sistemos operatorius, ar to tinklalapio rengėjas, nes, viena vertus, gali skirtis teisėti interesai, kuriais pateisinamos tvarkymo operacijos, ir, kita vertus, šių tvarkymo operacijų padariniai duomenų subjektui, visų pirma jo privačiam gyvenimui, nebūtinai yra tokie patys (2014 m. gegužės 13 d. Sprendimo Google Spain ir Google, C‑131/12, EU:C:2014:317, 86 punktas).

103

Antra, kalbant apie paieškos sistemos operatoriaus atliekamo duomenų tvarkymo pobūdį, reikia konstatuoti, kad, kaip savo išvados 55 punkte pažymėjo generalinis advokatas, rasdamas internete paskelbtas fizinių asmenų nuotraukas ir jas atskirai miniatiūrų pavidalu rodydamas vaizdų paieškos rezultatuose, paieškos sistemos operatorius teikia tam tikrą paslaugą, susijusią su asmens duomenų tvarkymu, kuris yra savarankiškas ir atskiras tiek nuo duomenų tvarkymo, kurį vykdo tinklalapio, iš kurio paimtos nuotraukos, rengėjas, tiek nuo duomenų tvarkymo, už kurį tas operatorius taip pat atsakingas ir kuris susijęs su nuorodų įtraukimu į tą tinklalapį.

104

Taigi reikia atlikti nepriklausomą paieškos sistemos operatoriaus veiklos, kuria siekiama rodyti vaizdų paieškos rezultatus miniatiūrų pavidalu, vertinimą, nes dėl tokios veiklos gali būti ypač stipriai pažeidžiamos pagrindinės teisės, nes atliekant paiešką pagal vardą ir pavardę apibendrinama visa internete rasta informacija apie duomenų subjektą. Atliekant šį nepriklausomą vertinimą reikia atsižvelgti į tai, kad nuotraukų rodymas internete miniatiūrų pavidalu pats savaime yra rezultatas, kurio ieško interneto naudotojas, neatsižvelgiant į tai, ar jis vėliau nusprendžia prisijungti prie originalaus tinklalapio, ar ne.

105

Reikia pridurti, kad toks konkretus palyginimas, kuriuo atsižvelgiama į paieškos sistemos operatoriaus atliekamą savarankišką tvarkymo pobūdį, neturi įtakos galimai tekstinių elementų, kurie paieškos rezultatų sąraše gali būti tiesiogiai pateikiami kartu su rodoma nuotrauka, svarbai, nes tokie elementai gali atskleisti tos nuotraukos informacinę vertę visuomenei ir taip paveikti susijusių teisių ir interesų palyginimą.

106

Nagrinėjamu atveju iš nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktų išvadų matyti, kad nors ieškovų pagrindinėje byloje nuotraukos 2015 m. birželio 4 d. straipsnio, kuriame jos pateiktos, kontekste padeda perteikti tame straipsnyje pateiktą informaciją ir nuomonę, nesant šio konteksto tos pačios nuotraukos, kai yra pateikiamos tik miniatiūrų pavidalu rezultatų sąraše, rodomame atlikus paiešką per paieškos sistemą, turi tik ribotą informacinę vertę. Darytina išvada, kad jei prašymas pašalinti nuorodas iš šio straipsnio turėtų būti atmestas dėl to, kad saviraiškos ir informacijos laisvė turi būti viršesnė už ieškovų pagrindinėje byloje teises į privataus gyvenimo gerbimą ir jų asmens duomenų apsaugą, tai neturėtų įtakos prašymo pašalinti šias nuotraukas, kurios rezultatų sąraše buvo rodomos miniatiūrų pavidalu, išnagrinėjimui.

107

Vis dėlto jei prašymas pašalinti nuorodas iš nagrinėjamo straipsnio būtų patenkintas, šiame straipsnyje esančių nuotraukų rodymo miniatiūrų pavidalu turėtų būti atsisakyta. Iš tiesų, jeigu nuotraukos būtų ir toliau rodomos, būtų pakenkta nuorodų pašalinimo iš straipsnio veiksmingumui, nes interneto naudotojai ir toliau galėtų susipažinti su visu straipsniu per miniatiūrose esančią nuorodą į tinklalapį, kuriame skelbiamas straipsnis, iš kurio jos paimtos.

108

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 95/46 12 straipsnio b punktas, 14 straipsnio pirmos pastraipos a punktas ir BDAR 17 straipsnio 3 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad, lyginant, kaip to reikalaujama, Chartijos 7 ir 8 straipsniuose nurodytas teises ir jos 11 straipsnyje nurodytas teises, nagrinėjant paieškos sistemos operatoriui pateiktą prašymą pašalinti fizinį asmenį vaizduojančias nuotraukas, rodomas miniatiūrų pavidalu, iš vaizdų paieškos, atliktos pagal šio asmens vardą ir pavardę, rezultatų, reikia atsižvelgti į šių nuotraukų informacinę vertę nepriklausomai nuo jų paskelbimo tinklalapyje, iš kurio jos buvo paimtos, konteksto, bet atsižvelgiant į bet kokį tekstinį elementą, kuris paieškos rezultatuose tiesiogiai pateikiamas kartu su šiomis rodomomis nuotraukomis ir gali atskleisti jų informacinę vertę.

109

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: