–

Industriegewerkschaft Metall (IG Metall) ir ver.di – Vereinte Dienstleistungsgewerkschaft, atstovaujamos Rechtsanwältin S. Birte Carlson,

–

SAP SE atstovaujamos Rechtsanwälte K. Häferer-Duttiné, P. Matzke ir A. Schulz,

–

Konzernbetriebsrat der SAP SE, atstovaujamos Rechtsanwalt H.-D. Wohlfarth,

–

Christliche Gewerkschaft Metall (CGM), atstovaujamos Prozessbevollmächtigter M. G. Gerhardt,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

–

Liuksemburgo vyriausybės, atstovaujamos avocat A. Rodesch,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir B.–R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvos 2001/86/EB, papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus (OL L 294, 2001, p. 22; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 272), 4 straipsnio 4 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant dviejų profesinių sąjungų, Industriegewerkschaft Metall (IG Metall) ir ver.di. – Vereinte Dienstleistungsgewerkschaft, ginčą su SAP SE, Europos bendrove (SE), ir SE-Betriebsrat der SAP SE, SAP grupės darbo taryba, dėl susitarimo dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant SAP sprendimus.

3

Direktyvos 2001/86 3, 5, 10, 15 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

4

Šios direktyvos 1 straipsnyje numatyta:

„1.   Ši direktyva reglamentuoja darbuotojų dalyvavimą sprendžiant [Reglamente Nr. 2157/2001] nurodytų Europos ribotos atsakomybės akcinių bendrovių <…> reikalus.

2.   Šiuo tikslu priemonės dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus nustatomos kiekvienoje SE 3–6 straipsniuose nustatyta derybų tvarka, o 7 straipsnyje nurodytais atvejais – priede nustatyta tvarka.“

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje „Sąvokų apibrėžimai“ nurodyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

6

Tos pačios direktyvos II skyriuje „Derybų tvarka“ esančiame 3 straipsnyje nustatyta:

„1.   Kai dalyvaujančių bendrovių valdymo arba administraciniai organai parengia SE steigimo planą, jie iš karto, kai tik paskelbiamas susijungimo arba kontroliuojančiosios bendrovės steigimo sąlygų projektas arba kai patvirtinamas dukterinės [patronuojamosios] bendrovės steigimo ar reorganizavimo [pertvarkymo] į SE planas, imasi būtinų priemonių, įskaitant informacijos apie dalyvaujančias bendroves, susijusias dukterines [patronuojamąsias] bendroves arba įmones [padalinius] ir apie jų darbuotojų skaičių pateikimą, kad su bendrovių darbuotojų atstovais būtų galima pradėti derybas dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant SE sprendimus.

2.   Šiuo tikslu, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis, įkuriamas specialusis dalyvaujančių bendrovių ir susijusių dukterinių [patronuojamųjų] bendrovių arba įmonių [padalinių] darbuotojams atstovaujantis derybų organas:

<…>

3.   Specialusis derybų organas ir dalyvaujančių bendrovių kompetentingi organai susitaria raštu dėl priemonių, taikytinų darbuotojų dalyvavimui priimant SE sprendimus.

<…>“

7

Direktyvos 2001/86 4 straipsnio, susijusio su susitarimo dėl darbuotojų dalyvavimo priimant SE sprendimus priemonių turiniu, 2 dalies g punkte ir 3 bei 4 dalyse numatyta:

„2.   Nepažeidžiant šalių savarankiškumo ir laikantis šio straipsnio 4 dalies reikalavimų, šio straipsnio 1 dalyje minimame dalyvaujančių bendrovių kompetentingų organų ir specialiojo derybų organo susitarime nurodoma:

<…>

<…>

3.   Susitarimui netaikomos priede išvardytos standartinės taisyklės, jeigu jame nėra to reikalaujančios nuostatos.

4.   Nepažeidžiant 13 straipsnio 3 dalies a punkto, jeigu SE steigiama reorganizavimo [pertvarkymo] būdu, visi susitarime nurodomi darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus elementai turi būti bent jau tokio pat lygio, kaip į SE reorganizuojamoje [pertvarkomoje] bendrovėje egzistuojantys elementai.“

8

Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1. Valstybės narės, siekdamos įgyvendinti 1 straipsnyje nustatytą tikslą, nepažeisdamos tolesnės 3 dalies, nustato standartines darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus taisykles, atitinkančias priedo nuostatas.

<…>“

9

Minėtos direktyvos 11 straipsnyje įtvirtinta:

„Valstybės narės imasi tam tikrų Bendrijos teisę atitinkančių priemonių, neleidžiančių netinkamai naudotis SE, kai siekiama atimti iš darbuotojų teises dalyvauti priimant sprendimus arba neleisti jomis pasinaudoti.“

10

Tos pačios direktyvos 13 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta:

„3. Ši direktyva nepažeidžia:

11

Direktyvos 2001/86 priede pateikiamos jos 7 straipsnyje nurodytos standartinės taisyklės.

12

1976 m. gegužės 4 d.Gesetz über die Mitbestimmung der Arbeitnehmer (Įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus) (BGBl. 1976 I, p. 1153), iš dalies pakeisto 2015 m. balandžio 24 d. įstatymu (BGBl. 2015 I, p. 642) (toliau – MitbestG), 7 straipsnyje nustatyta:

„(1)   Įmonės stebėtojų tarybą,

<…>

(2)   Tarp darbuotojams atstovaujančių stebėtojų tarybos narių, kai ją sudaro:

<…>

(5)   2 dalyje nurodytos profesinės sąjungos turi būti atstovaujamos pačioje įmonėje arba kitoje įmonėje, kurios darbuotojai pagal šį įstatymą dalyvauja renkant įmonės stebėtojų tarybos narius.“

13

Dėl profesinių sąjungų atstovų rinkimų į stebėtojų tarybą šio įstatymo 16 straipsnyje numatyta:

„(1)   Deleguotieji atstovai stebėtojų tarybos narius, kuriems pavesta atstovauti profesinėms sąjungoms pagal 7 straipsnio 2 dalį, renka slaptu balsavimu ir laikydamiesi proporcinio balsavimo taisyklių <…>.

(2)   Renkama iš kandidatų, kuriuos pasiūlė profesinės sąjungos, atstovaujamos pačioje įmonėje arba kitoje įmonėje, kurios darbuotojai pagal šį įstatymą dalyvauja renkant įmonės stebėtojų tarybos narius. <…>“

14

2004 m. gruodžio 22 d.Gesetz über die Beteiligung der Arbeitnehmer in einer Europäischen Gesellschaft (Įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėje) (BGBl. 2004 I, p. 3675, 3686) redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. kovo 1 d. (toliau – SEBG), 2 straipsnyje nustatyta:

„<…>

(8)   Darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus – tai bet koks būdas, įskaitant informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą, kuriuo darbuotojų atstovai gali daryti poveikį bendrovėje numatomiems priimti sprendimams.

<…>

(12)   Dalyvavimas – tai darbuotojų įtaka sprendžiant bendrovės reikalus, suteikiant jiems teisę:

15

Šio įstatymo 21 straipsnyje numatyta:

„<…>

(3)   Jeigu šalys sudaro susitarimą dėl dalyvavimo, turi būti apibrėžtas jo turinys. Be kita ko, turi būti susitarta dėl:

<…>

(6)   Nedarant poveikio šio įstatymo suderinamumui su kitais darbuotojų dalyvavimą bendrovėje reglamentuojančiais teisės aktais, jeigu SE steigiama pertvarkymo būdu, visi susitarime nurodomi darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus elementai turi būti bent tokio pat lygio koks yra į SE pertvarkomoje bendrovėje. Tai taikytina ir tuo atveju, kai keičiama dualistinė bendrovės organizacinė struktūra į monistinę organizacinę struktūrą ir atvirkščiai.“

16

SAP, prieš ją pertvarkant į SE, buvo pagal Vokietijos teisę įsteigta akcinė bendrovė; ji pagal nacionalinės teisės aktus turėjo stebėtojų tarybą, kurią sudarė aštuoni nariai, atstovaujantys akcininkams ir aštuoni nariai, atstovaujantys darbuotojams, iš kurių šeši buvo įmonės darbuotojai ir du – profesinių sąjungų atstovai. Du profesinių sąjungų atstovus pagal MitbestG 16 straipsnio 2 dalį pasiūlė įmonių grupėje, kuriai priklauso SAP, atstovaujamos profesinės sąjungos, ir jie buvo išrinkti atskiru balsavimu nuo kitų šešių stebėtojų tarybos narių, atstovaujančių darbuotojams.

17

Nuo to laiko, kai 2014 m. SAP buvo pertvarkyta į SE, ji turi stebėtojų tarybą, sudarytą iš 18 narių. Pagal SAP ir joje įsteigto specialaus derybų organo sudarytą susitarimą dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant SAP sprendimus (toliau – susitarimas dėl dalyvavimo priimant sprendimus), devyni stebėtojų tarybos nariai yra darbuotojų atstovai. Šiame susitarime, be kita ko, numatyta darbuotojų atstovų skyrimo tvarka, ir šiuo klausimu nurodyta, kad grupėje, kuriai priklauso SAP, atstovaujamos profesinės sąjungos turi išimtinę teisę siūlyti kandidatus į dalį Vokietijoje dirbančių darbuotojų atstovų vietų, o darbuotojai šiuos kandidatus renka atskiru balsavimu, nei numatytas renkant kitus darbuotojų atstovus.

18

Susitarime dėl dalyvavimo priimant sprendimus taip pat įtvirtintos taisyklės dėl stebėtojų tarybos, kurios narių skaičius sumažintas iki 12 narių (toliau – sumažinta stebėtojų taryba), iš kurių šeši yra darbuotojų atstovai, sudarymo. Darbuotojų atstovai, renkami į pirmas keturias Vokietijos Federacinei Respublikai skirtas vietas, yra renkami iš Vokietijoje dirbančių darbuotojų. Bendrovių grupėje, kuriai priklauso SAP, atstovaujamos profesinės sąjungos gali siūlyti kandidatus į dalį Vokietijos Federacinei Respublikai skirtų vietų, tačiau šių kandidatų rinkimams nėra numatytas atskiras balsavimas, kuris skirtųsi nuo to, pagal kurį renkami kiti darbuotojų atstovai.

19

Ieškovės pagrindinėje byloje tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose nesėkmingai ginčijo susitarimo dėl dalyvavimo priimant sprendimus taisykles, susijusias su darbuotojų atstovų skyrimu į sumažintą stebėtojų tarybą. Tada jos pateikė kasacinį skundą Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas, Vokietija), manydamos, kad minėtos taisyklės prieštarauja SEBG 21 straipsnio 6 daliai, todėl turi būti panaikintos, nes jose nenumatyta, kad profesinės sąjungos turi išimtinę teisę teikti siūlymus – užtikrintą atskiru balsavimu – dėl tam tikros dalies darbuotojų atstovų sumažintoje stebėtojų taryboje.

20

SAP savo ruožtu teigia, kad MitbestG 7 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su jos 16 straipsnio 2 dalimi, numatyta išimtinė profesinių sąjungų teisė siūlyti kandidatus renkant darbuotojų atstovus į sumažintą stebėtojų tarybą, nepatenka į SEBG 21 straipsnio 6 dalies taikymo sritį.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad remiantis vien nacionaline teise reikia patenkinti ieškovių pagrindinėje byloje reikalavimus panaikinti susitarimo dėl dalyvavimo priimant sprendimus taisykles, susijusias su darbuotojų atstovų skyrimu į sumažintą stebėtojų tarybą. Iš tikrųjų SEBG 21 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje reikalaujama, kad susitarimo dėl dalyvavimo priimant sprendimus šalys užtikrintų, jog, kai SE steigiama pertvarkymo būdu, darbuotojų dalyvavimo procedūros elementai, kaip apibrėžta SEBG 2 straipsnio 8 dalyje, apibūdinantys darbuotojų įtaką priimant sprendimus bendrovėje, būtų tokio paties lygio kaip esami steigiamoje SE. Taigi pirmiausia šie elementai turi būti nustatomi pagal reikšmingą nacionalinę teisę, kiekvienu atveju atsižvelgiant į jau esamas darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus procedūras pertvarkomoje akcinėje bendrovėje, kaip tai suprantama pagal SEBG 2 straipsnio 8 dalį. Be to, elementai, apibūdinantys darbuotojų įtaką priimant sprendimus bendrovėje, turi išlikti tokio paties lygio kaip ir steigiamoje SE. Nors SEBG 21 straipsnio 6 dalies pirmame sakinyje nereikalaujama, kad pertvarkomoje bendrovėje būtų išlaikytos visos esamos procedūros ir teisinė padėtis, procedūriniai elementai, kurie turi lemiamą reikšmę darbuotojų atstovų įtakai priimant sprendimus pertvarkomoje bendrovėje, susitarime dėl darbuotojų dalyvavimo, taikytino SE, kokybės požiūriu turėtų išlikti tokio paties lygio. Pagal nacionalinę teisę, taikant atskirą balsavimą renkant profesinių sąjungų pasiūlytus kandidatus į sumažintą stebėtojų tarybą, būtent ir siekiama sustiprinti darbuotojų atstovų įtaką priimant sprendimus įmonėje, užtikrinant, kad tarp šių atstovų būtų asmenų, gerai išmanančių įmonės sąlygas ir poreikius, o kartu turinčių kitos darbo patirties.

22

Nagrinėjamu atveju susitarimo dėl dalyvavimo priimant sprendimus taisyklės, susijusios su darbuotojų atstovų skyrimu į sumažintą stebėtojų tarybą, neatitinka reikalavimų, kylančių iš SEBG 21 straipsnio 6 dalies, nes, nors bendrovių grupėje, kuriai priklauso SAP, atstovaujamoms profesinėms sąjungoms suteikiama teisė siūlyti kandidatus renkant darbuotojams atstovaujančius stebėtojų tarybos narius, jose nenumatytas atskiras balsavimas renkant šiuos narius, todėl toje stebėtojų taryboje neužtikrinamas veiksmingas profesinės sąjungos atstovo (kaip vieno iš darbuotojų atstovų) dalyvavimas.

23

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalyje nenumatytas skirtingas ir žemesnis vienodos apsaugos lygis, nei numatytasis Vokietijos teisėje ir kuris prireikus taikomas visoms valstybėms narėms. Jei atsakymas būtų teigiamas, jis turėtų aiškinti SEBG 21 straipsnio 6 dalį taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę.

24

Šiomis aplinkybėmis Bundesarbeitsgericht (Federalinis darbo teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar [SEBG] 21 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai pertvarkymo būdu steigiama Vokietijoje įsteigta [SE], renkant tam tikrą darbuotojams atstovaujančių stebėtojų tarybos narių dalį būtina užtikrinti atskirą rinkimų procedūrą profesinių sąjungų pasiūlytiems kandidatams, yra suderinama su [Direktyvos 2001/86] 4 straipsnio 4 dalimi?“

25

SAP mano, kad pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalis galioja, ir atsakyti į klausimą, ar reikalaujant, kad susitarime dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus būtų nustatytos griežtesnės taisyklės, kai SE steigiama pertvarkant, nei tuo atveju, kai tokia bendrovė steigiama kitu iš šios direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytų būdų, ši nuostata atitinka pirminę teisę, visų pirma SESV 49 straipsnio pirmos pastraipos pirmą sakinį ir SESV 54 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 20 straipsnius.

26

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, tik nagrinėjantys bylą nacionaliniai teismai, atsakingi už sprendimo priėmimą, atsižvelgdami į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar jų sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (žr., be kita ko, 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Hochtief Solutions Magyarországi Fióktelepe, C‑620/17, EU:C:2019:630, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

27

Nagrinėjamu atveju prejudiciniu klausimu prašoma išaiškinti Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalį, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neišreiškė abejonių dėl šios nuostatos galiojimo.

28

Be to, pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsnyje nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims nenumatyta apskundimo galimybė, todėl Teisingumo Teismas neturėtų vertinti Sąjungos teisės galiojimo vien dėl to, kad šį klausimą rašytinėse pastabose jam pateikė viena iš šių šalių (2011 m. gegužės 5 d. Sprendimo MSD Sharp & Dohme, C‑316/09, EU:C:2011:275, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija bei 2015 m. gruodžio 17 d. Sprendimo APEX, C‑371/14, EU:C:2015:828, 37 punktas).

29

Tuo remiantis darytina išvada, kad šioje byloje Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies galiojimo.

30

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad susitarime dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, taikomame pertvarkymo būdu įsteigtai SE, kaip nurodyta šioje nuostatoje, turi būti numatytas atskiras balsavimas renkant tam tikrą dalį profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų darbuotojų atstovais į SE stebėtojų tarybą, jei pagal taikomą nacionalinę teisę toks atskiras balsavimas dėl bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, stebėtojų tarybos sudėties yra privalomas.

31

Šiuo klausimu pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą, į teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ir prireikus į jos genezę (2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nederlands Uitgeversverbond ir Groep Algemene Uitgevers, C‑263/18, EU:C:2019:1111, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Pirma, dėl Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies formuluotės pažymėtina, jog joje nustatyta, kad, nepažeidžiant šios direktyvos 13 straipsnio 3 dalies a punkto, kai SE steigiama pertvarkymo būdu, šiai SE taikomame susitarime dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus turi būti numatyta, kad „visi <…> darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus elementai turi būti bent jau tokio pat lygio kaip į SE reorganizuojamoje [pertvarkomoje] bendrovėje egzistuojantys elementai“.

33

Kalbant apie šioje nuostatoje vartojamą frazę „visi <…> dalyvavimo priimant sprendimus elementai“, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2001/86 2 straipsnio h punkte „darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus“ apibrėžtas kaip „bet koks būdas, įskaitant informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą, kuriuo darbuotojų atstovai gali daryti poveikį bendrovėje priimtiniems sprendimams“. Taip pat reikia nurodyti, kad sąvoka „dalyvavimas“ 2 straipsnio k punkte apibrėžta kaip „darbuotojams ir (arba) darbuotojų atstovams atstovaujančio organo dalyvavimas bendrovės reikalų sprendime, suteikiant jiems teisę“„rinkti ar skirti kai kuriuos bendrovės priežiūros ar administracinio organo narius“ arba „rekomenduoti [skirti] ir (arba) nepritarti kai kurių arba visų bendrovės priežiūros ar administracinio organo narių paskyrimui“.

34

Taigi, viena vertus, iš šių apibrėžčių matyti, kad „dalyvavimas“ savaime yra mechanizmas, pagal kurį darbuotojų atstovai gali daryti poveikį sprendimams, kurie turi būti priimami įmonėje, naudodamiesi savo teise rinkti ar skirti kai kuriuos bendrovės priežiūros ar administracinio organo narius arba teise rekomenduoti tokį skyrimą ar jam nepritarti. Kadangi Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalyje vartojama frazė „visi <…> elementai“, reikia manyti, kad, kiek tai susiję su susitarimu dėl pertvarkymo būdu įsteigtos SE, turi būti atsižvelgta į visus elementus, būdingus nagrinėjamam dalyvavimo būdui, kurie leidžia darbuotojams atstovaujančiam organui arba jų atstovams daryti poveikį sprendžiant bendrovės reikalus, visų pirma į naudojimosi minėtomis teisėmis – rinkti, skirti, rekomenduoti ar nepritarti – tvarką.

35

Kita vertus, šiose apibrėžtyse daroma nuoroda į sąvoką „darbuotojų atstovai“, kuri pagal Direktyvos 2001/86 2 straipsnio e punktą apima „nacionalinės teisės aktuose ir (arba) praktikoje numatyt[us] darbuotojų atstov[us]“. Taigi reikia konstatuoti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neapibrėžė šios sąvokos, o tik padarė nuorodą į nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką.

36

Tokia pati išvada darytina dėl šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje esančios frazės „bent jau tokio pat lygio kaip į SE reorganizuojamoje [pertvarkomoje] bendrovėje egzistuojantys elementai“.

37

Iš tiesų, kiek tai susiję su dalyvavimo priimant sprendimus bendrovėje lygiu iki jos pertvarkymo į SE, akivaizdu, kad šia fraze aiškiai daroma nuoroda į valstybės narės, kurioje yra šios bendrovės buveinė, nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką, t. y. šiuo atveju – Vokietijos teisės aktus. Tuo remiantis darytina išvada, kad susitarimo dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus SE, šalys turi patikrinti, ar jame numatytas tokio darbuotojų dalyvavimo, kiek tai susiję su visais elementais, lygis yra bent jau toks pat, koks nustatytas šiuose teisės aktuose.

38

Išanalizavus Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies formuluotę, matyti, kad dėl darbuotojų atstovų apibrėžimo ir darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus lygio, kuris turi būti išlaikytas bent jau toks pat, kai SE steigiama pertvarkymo būdu, Sąjungos teisės aktų leidėjas darė nuorodą į bendrovės, kuri bus pertvarkyta į SE, buveinės valstybės narės teisės aktus ir (arba) praktiką. Taigi, kalbant konkrečiai apie dalyvavimą, tiek nustatant asmenis, turinčius teisę atstovauti darbuotojams, tiek nustatant būdingus dalyvavimo elementus, leidžiančius šiems darbuotojų atstovams daryti poveikį įmonėje priimamiems sprendimams naudojantis šios direktyvos 2 straipsnio k punkte nurodytomis teisėmis, reikia remtis nacionalinės teisės aktų leidėjo šiuo klausimu atliktais vertinimais ir reikšminga nacionaline praktika. Be to, kaip matyti iš Direktyvos 2001/86 5 konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, kad valstybėse narėse darbuotojų atstovų dalyvavimui priimant sprendimus taikomos taisyklės ir praktika labai skiriasi, dėl to netikslinga nustatyti vieno SE taikytino europinio darbuotojų dalyvavimo modelio.

39

Tuo remiantis darytina išvada, kad, jei nacionalinės teisės aktuose numatytas procedūros elementas, kaip antai šiuo atveju specialus balsavimas renkant tam tikrą dalį profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų darbuotojų atstovais į bendrovės stebėtojų tarybą, yra laikytinas būdingu nacionalinės darbuotojų atstovų dalyvavimo priimant sprendimus sistemos elementu, nustatytu siekiant sustiprinti darbuotojų dalyvavimą įmonės reikaluose, ir jeigu šiuose teisės aktuose, kaip aptariamu atveju, jis įtvirtintas kaip privalomas, šis procedūros elementas turi būti laikomas sudėtine „vis[ų] <…> darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus element[ų]“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalį, dalimi. Vadinasi, į šį procedūros elementą reikia atsižvelgti susitarime dėl priemonių, susijusių su toje pačioje nuostatoje numatytu dalyvavimu.

40

Antra, dėl Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies konteksto, pažymėtina, kad jis patvirtina pažodinį šios nuostatos aiškinimą, t. y. jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, kad pertvarkymo būdu įsteigtoms SE būtų taikoma speciali tvarka, siekiant nepažeisti teisių, susijusių su dalyvavimu priimant sprendimus, kurios pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką suteikiamos į SE pertvarkomos bendrovės darbuotojams.

41

Visų pirma reikia nurodyti, kad šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti įvairūs elementai, kurie turi būti įtraukti į susitarimą dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus SE, tarp jų yra (prireikus) SE administracijos ar priežiūros organo narių, kuriuos darbuotojai turės teisę rinkti, skirti, rekomenduoti ar nepritarti šiam paskyrimui, skaičius ir jų teisės. Tačiau šioje nuostatoje numatyta, kad ji taikoma „laikantis šio straipsnio 4 dalies reikalavimų“, todėl pastaroji dalis negali būti aiškinama kaip nukrypti leidžianti nuostata, kuri būtų aiškinama griežtai.

42

Be to, iš minėtos direktyvos 10 konstatuojamosios dalies matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas manė, jog steigiant SE, ypač pertvarkymo būdu, egzistuoja padidėjusi rizika, kad išnyks arba susilpnės esamos dalyvavimo sistemos ir praktika.

43

Trečia, šio sprendimo 39 punkte pateiktas pažodinis Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies aiškinimas atitinka šia direktyva siekiamą tikslą. Iš tiesų pagal tos direktyvos 18 konstatuojamąją dalį „svarbiausias šios direktyvos principas ir joje nustatytas tikslas yra apsaugoti darbuotojų įgytas dalyvavimo priimant bendrovės sprendimus teises“. Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad „[a]tsižvelgiant į darbuotojų teises, galiojusias [esamas] prieš įsteigiant SE, jiems turėtų būti suteiktos teisės dalyvauti priimant sprendimus SE („prieš“ ir „po“ principas).“ Taigi iš Direktyvos 2001/86 matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis garantuoti įgytas teises reiškia ne tik į SE pertvarkomoje bendrovėje darbuotojų įgytų teisių išlaikymą, bet ir šių teisių taikymą visiems SE darbuotojams (šiuo klausimu žr. 2013 m. birželio 20 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑635/11, EU:C:2013:408, 40 ir 41 punktus).

44

Reikia pridurti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2001/86 10 ir 15 konstatuojamųjų dalių ir 11 straipsnio, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė išvengti rizikos, kad dėl SE steigimo, ypač pertvarkymo būdu, susilpnės arba net išnyks teisės dalyvauti priimant sprendimus, kuriomis pagal nacionalinės teisės akus ir (arba) nacionalinę praktiką naudojosi į SE pertvarkomos bendrovės darbuotojai.

45

Galiausiai, ketvirta, pažodinį, kontekstinį ir teleologinį Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalies aiškinimą, pateiktą šio sprendimo 32–44 punktuose, patvirtina ir šios direktyvos genezė. Viena vertus, kaip pripažino visos pastabas pateikusios šalys ir kaip matyti iš ekspertų grupės 1997 m. gegužės mėn. galutinės ataskaitos „Systèmes européens d’implication des salariés“ („Europos sistemos dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus“) (Davignon ataskaita) (C4‑0455/97), pertvarkymo būdu steigiamoms SE taikoma tvarka buvo pagrindinė kliūtis vykstant deryboms dėl Direktyvos 2001/86 priėmimo. Šiuo klausimu, be kita ko, Vokietijos vyriausybė išreiškė susirūpinimą dėl rizikos, kad kuriant SE pertvarkymo būdu gali sumažėti bendrovės, kuri turi būti pertvarkyta, darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus lygis. Šios direktyvos priėmimo procedūra galėjo būti tęsiama tik įtraukus nuostatą, konkrečiai reglamentuojančią atvejį, kai SE steigiama pertvarkymo būdu, ir užtikrinančią, kad dėl tokio steigimo darbuotojų dalyvavimo lygis pertvarkomoje bendrovėje nesumažės; ši nuostata galiausiai buvo įtraukta į Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalį.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip, kad susitarime dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, taikomame pertvarkymo būdu įsteigtai SE, turi būti numatytas atskiras balsavimas, renkant tam tikrą dalį profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų darbuotojų atstovais į SE stebėtojų tarybą, jei pagal taikomą nacionalinę teisę toks atskiras balsavimas dėl bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, stebėtojų tarybos sudėties yra privalomas.

47

Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į Vokietijos teisę, kuri buvo taikoma SAP prieš ją pertvarkant į SE, visų pirma MitbestG 7 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 16 straipsnio 2 dalimi, reikia įvertinti, ar susitarimas dėl dalyvavimo užtikrina bent tokį pat darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus šioje bendrovėje – po jos pertvarkymo į SE – lygį.

48

Taip pat reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 43 punkte, kadangi Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis užtikrinti įgytas teises apima ne tik bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, darbuotojų įgytų teisių išsaugojimą, bet ir šių teisių taikymą visiems SE darbuotojams, visi pertvarkymo būdu įsteigtos SE darbuotojai turi turėti tokias pačias teises, kokiomis naudojasi bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, darbuotojai.

49

Tuo remiantis darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visi SAP darbuotojai turi turėti galimybę pasinaudoti Vokietijos teisės aktuose nustatyta rinkimų tvarka, net jei šiuose teisės aktuose nėra jokių nuorodų šiuo klausimu. Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir generalinio advokato išvados 55 punkto, siekiant visiškai apsaugoti šių darbuotojų teises, skatinti įgyvendinti Sąjungos socialinius tikslus, išdėstytus Direktyvos 2001/86 3 konstatuojamojoje dalyje, ir užtikrinti darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir dalyvavimo tarpvalstybiniame lygmenyje procedūrų buvimą, teisė siūlyti tam tikrą dalį kandidatų renkant darbuotojų atstovus į pertvarkymo būdu įsteigtos SE, kaip antai SAP, stebėtojų tarybą, negali būti suteikiama tik Vokietijos profesinėms sąjungoms, o turi būti suteikta visoms profesinėms sąjungoms, atstovaujamoms SE, jos patronuojamosiose bendrovėse ir padaliniuose, kad, kiek tai susiję su šia teise, būtų užtikrinta šių profesinių sąjungų lygybė.

50

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2001/86 4 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama taip: šioje nuostatoje numatytame susitarime dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, taikomame pertvarkymo būdu įsteigtai SE, turi būti numatytas atskiras balsavimas renkant tam tikrą dalį profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų darbuotojų atstovais į SE stebėtojų tarybą, jei pagal taikomą nacionalinę teisę toks atskiras balsavimas dėl bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, stebėtojų tarybos sudėties yra privalomas; per tokį balsavimą turi būti užtikrintas vienodas požiūris į šios SE, jos patronuojamųjų bendrovių ir padalinių darbuotojus, taip pat į juose atstovaujamas profesines sąjungas.

51

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvos 2001/86/EB, papildančios Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, 4 straipsnio 4 dalis

turi būti aiškinama taip:

šioje nuostatoje numatytame susitarime dėl priemonių, susijusių su darbuotojų dalyvavimu priimant sprendimus, taikomame pertvarkymo būdu įsteigtai Europos bendrovei (SE), turi būti numatytas atskiras balsavimas renkant tam tikrą dalį profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų darbuotojų atstovais į SE stebėtojų tarybą, jei pagal taikomą nacionalinę teisę toks atskiras balsavimas dėl bendrovės, kuri bus pertvarkoma į SE, stebėtojų tarybos sudėties yra privalomas; per tokį balsavimą turi būti užtikrintas vienodas požiūris į šios SE, jos patronuojamųjų bendrovių ir padalinių darbuotojus, taip pat į juose atstovaujamas profesines sąjungas.