1

Savo apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo, pirma, panaikinti 2019 m. lapkričio 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑502/16, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:T:2019:795), kuriuo iš Komisijos priteista in solidum sumokėti Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano po 10000 EUR kaip jų neturtinės žalos, patirtos dėl Alessandro Missir Mamachi di Lusignano mirties, atlyginimą, ir, antra, išnagrinėti bylą iš esmės ir atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį kaip nepriimtiną.

2

Šioje byloje taikytinos redakcijos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – PTN) 40 straipsnyje nustatyta:

„1.   Išskirtinėmis aplinkybėmis pareigūno prašymu dėl asmeninių priežasčių jam gali būti suteiktos nemokamos atostogos.

<…>

2.   Nepažeidžiant 15 straipsnio nuostatų, tokių atostogų trukmė neviršija vienerių metų. Atostogos gali būti pratęstos tolesniems laikotarpiams.

Pratęsimo laikotarpiai gali būti iki vienerių metų trukmės. Visa atostogų dėl asmeninių priežasčių trukmė negali viršyti 12 metų per visą pareigūno tarnybos laikotarpį.

Tačiau, jeigu pareigūnas prašo tokių atostogų tam, kad:

<…>

atostogos gali būti pratęstos neribotam laikotarpiui, jeigu kiekvieną kartą pratęsiant atostogas vis dar tenkinamos sąlygos, kuriomis jos buvo suteiktos.

<…>“

3

PTN 42b straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:

Pareigūno sutuoktinio, tėvo, motinos, senelių, prosenelių, vaikų, anūkų, brolio ar sesers rimtos ligos ar negalios, patvirtintos mediciniškai, atveju pareigūnas turi teisę į šeimos nario priežiūros atostogų laikotarpį be bazinio darbo užmokesčio. Bendra tokių atostogų trukmė negali viršyti devynių mėnesių per visą pareigūno darbinę veiklą.“

4

PTN 55a straipsnyje numatyta:

„1.   Pareigūnas gali paprašyti leidimo dirbti sutrumpintą darbo laiką.

Paskyrimų tarnyba gali duoti tokį leidimą, jei tai suderinama su tarnybos interesais.

2.   Leidimas pareigūnui gali būti suteiktas tokiais atvejais:

<…>

<…>“

5

PTN 73 straipsnyje numatyta:

„1.   Nuo tarnybos pradžios pareigūnas yra apdraudžiamas profesinės ligos ir nelaimingų atsitikimų draudimu pagal taisykles, priimtas [Europos] Sąjungos institucijų paskyrimų tarnybų bendru sutarimu pasikonsultavus su Tarnybos nuostatų komitetu. Jis moka su profesija nesusijusio draudimo įmokas, ne didesnes kaip 0,1 % savo bazinės algos.

Taisyklėse nurodoma, nuo kokių rizikos veiksnių nėra apdraudžiama.

2.   Mokėtinos išmokos yra tokios:

<…>“

6

PTN 90 straipsnyje nurodyta:

„1.   Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti prašymą paskyrimų tarnybai, kad ji priimtų dėl jo sprendimą. Institucija [paskyrimų tarnyba] apie savo motyvuotą sprendimą prašytojui [suinteresuotajam asmeniui] praneša per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei pasibaigus šiam terminui atsakymas į prašymą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas skundą [prašymą] atmesti, kuris gali būti skundžiamas pagal šią pastraipą [2 dalį].

2.   Bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, gali paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl kiekvieno jo nenaudai priimto akto, ir tuo atveju, kai minėta institucija [paskyrimų tarnyba] priėmė sprendimą, ir tuo atveju, kai ji nepriėmė Tarnybos nuostatuose nustatyto sprendimo [nesiėmė Tarnybos nuostatuose nurodytų priemonių]. Skundas turi būti paduotas per tris mėnesius. <…>

<…>

<…> Jei pasibaigus šiam terminui atsakymas į skundą negautas, laikoma, kad priimtas sprendimas skundą atmesti, kuris gali būti skundžiamas pagal 91 straipsnį.“

7

Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Bet kuris Sąjungos ir asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, ginčas dėl tokio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. <…>“

8

Skundžiamo sprendimo 1–9 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip.

9

Alessandro Missir Mamachi di Lusignano, kuris turėjo pradėti eiti patarėjo politikos ir diplomatijos klausimais pareigas Europos Komisijos delegacijoje Maroke, 2006 m. rugsėjo 18 d. kartu su sutuoktine buvo nužudytas Rabate (Marokas). Žmogžudystė įvyko šios delegacijos Alessandro Missir Mamachi di Lusignano (toliau – miręs pareigūnas), jo sutuoktinei ir keturiems jų vaikams išnuomotame name.

10

2009 m. gegužės 12 d. mirusio pareigūno tėvas Livio Missir Mamachi di Lusignano pareiškė ieškinį Europos Sąjungos tarnautojų teisme, siekdamas, kad iš Komisijos būtų priteista atlyginti tiek mirusio pareigūno vaikų patirtą turtinę žalą, tiek neturtinę žalą, kurią patyrė šie vaikai, jis, kaip mirusio pareigūno tėvas, ir pats miręs pareigūnas – pastaruoju atveju atlyginti žalą prašyta vaikų, kurie perėmė mirusio pareigūno teises, vardu.

11

2011 m. gegužės 12 d. Sprendimu Missir Mamachi di Lusignano/Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) Tarnautojų teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną, kiek juo siekta neturtinės žalos atlyginimo, ir kaip nepagrįstą, kiek juo siekta turtinės žalos atlyginimo.

12

Mirusio pareigūno tėvas ir vaikai pateikė Bendrajam Teismui apeliacinį skundą dėl šio sprendimo ir prašė jį panaikinti.

13

2014 m. liepos 10 d. Sprendimu Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625) Bendrasis Teismas patenkino šį apeliacinį skundą. Teisingumo Teismas šį sprendimą peržiūrėjo ir jį iš dalies panaikino 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimu Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX‑II, EU:C:2015:588). Išnagrinėjęs bylą iš naujo po peržiūros, Bendrasis Teismas 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874) nusprendė dėl pagrindų, kurių nenagrinėjo 2014 m. liepos 10 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P, EU:T:2014:625).

14

2011 m. rugsėjo 16 d. mirusio pareigūno tėvas ir vaikai, prie kurių prisijungė šio pareigūno motina, brolis ir sesuo, Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį pagal SESV 268 ir 340 straipsnius; byla buvo išbraukta iš registro 2015 m. lapkričio 25 d. Nutartimi Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑494/11, nepaskelbta Rink., EU:T:2015:909) ieškovams atsisakius ieškinio.

15

2011 m. rugsėjo 17 d. mirusio pareigūno tėvas, kuriam po mirties atstovavo jo teisių perėmėjai, ir šio pareigūno vaikai, prie kurių prisijungė jo motina, brolis ir sesuo, dar kartą pateikė prašymus atlyginti jų patirtą neturtinę žalą pagal PTN 90 straipsnio 1 dalyje numatytą procedūrą.

16

2012 m. sausio 17 d. sprendimu Komisija atmetė šiuos prašymus. 2012 m. balandžio 13 d. mirusio pareigūno tėvo teisių perėmėjai, šio pareigūno vaikai, motina, brolis ir sesuo pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl 2012 m. sausio 17 d. sprendimo. 2012 m. liepos 26 d. sprendimu paskyrimų tarnyba šį skundą atmetė.

17

2012 m. lapkričio 7 d. mirusio pareigūno tėvo teisių perėmėjai, šio pareigūno vaikai, motina, brolis ir sesuo, remdamiesi SESV 270 straipsniu, Tarnautojų teisme pareiškė ieškinį dėl 2012 m. liepos 26 d. sprendimo. Ieškinys buvo užregistruotas numeriu F‑132/12.

18

Šiuo ieškiniu jie Tarnautojų teismo prašė panaikinti šį sprendimą, priteisti iš Komisijos jų ir mirusio pareigūno patirtą neturtinę žalą, taip pat priteisti iš šios institucijos kompensacines palūkanas ir palūkanas už praleistą terminą. Konkrečiai kalbant, mirusio pareigūno brolis ir sesuo prašė priteisti iš Komisijos po 154350 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti.

19

Procesas Tarnautojų teisme pirmą kartą buvo sustabdytas siekiant atsižvelgti į šio sprendimo 13 ir 14 punktuose nurodytus sprendimus, kuriais turėjo būti užbaigtas procesas bylose T‑401/11 P ir T‑494/11, o antrą kartą – kad būtų atsižvelgta į minėtuose punktuose nurodytą Teisingumo Teismo sprendimą dėl peržiūros byloje C‑417/14 RX-II ir grąžinus bylą Bendrojo Teismo priimtą sprendimą T‑401/11 P RENV-RX.

20

2016 m. rugsėjo 2 d., remiantis 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2016/1192 dėl jurisdikcijos perdavimo Bendrajam Teismui kaip pirmajai instancijai spręsti Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus (OL L 200, 2016, p. 137), byla F‑132/12 buvo perduota nagrinėti Bendrajam Teismui ir įregistruota numeriu T‑502/16.

21

Komisija ginčijo ieškinio priimtinumą ir pagrįstumą.

22

Dėl priimtinumo Komisija nurodė, kad mirusio pareigūno brolis ir sesuo negalėjo būti laikomi asmenimis, kuriems taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrasis Teismas, į kurį kreiptasi remiantis jam SESV 270 straipsniu suteikta jurisdikcija tarnautojų bylose, neturėjo jurisdikcijos šioje byloje ir ieškinys buvo nepriimtinas.

23

Skundžiamo sprendimo 40–64 punktuose Bendrasis Teismas atmetė šį nepriimtinumu grįstą prieštaravimą ir nusprendė, kad mirusio pareigūno brolis ir sesuo turėjo teisę pasinaudoti SESV 270 straipsnyje numatyta teisių gynimo priemone.

24

Grįsdamas šį atmetimą Bendrasis Teismas priminė, kad pagal SESV 270 straipsnį ir PTN 91 straipsnį pareikštas ieškinys yra priimtinas tik tuo atveju, jeigu jis susijęs su Sąjungos ir asmens, kuriam taikomi PTN, ginču. Tam, kad ieškovas būtų laikomas asmeniu, kuriam taikomi PTN, Bendrojo Teismo nuomone, reikalingas ne bet koks pagrindas, o tik toks, kuris atspindėtų jo reikšmingą sąsają su aktu, kurį jis ginčija, arba jo ryšį su pareigūnu, dėl kurio interesų pažeidimo jis tariamai asmeniškai patyrė žalos. Bendrojo Teismo nuomone, taip yra pareigūno brolių ir seserų atveju, nes jie nurodyti PTN 40, 42b ir 55a straipsniuose. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas konkrečiose PTN nuostatose norėjo atsižvelgti į jų artimą ryšį su pareigūnu. Bendrasis Teismas patikslino, jog tai, kad tuo metu, kai buvo nužudytas pareigūnas, jo brolis ir sesuo nebuvo nė vienoje iš PTN 40, 42b ir 55a straipsniuose numatytų situacijų, niekaip neužkerta kelio brolystės ryšiams pripažinti. Pagal skundžiamo sprendimo 54 punktą šios PTN nuostatos yra svarbios ne dėl to, kad jos atitinka konkrečią šalių situaciją klostantis faktinėms bylos aplinkybėms, o dėl to, kad jos parodo, jog PTN pripažįstami pareigūnų ir jų brolių ir seserų šeimos ryšiai. Anot Bendrojo Teismo, šį vertinimą patvirtina 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 41 ir 42 punktuose pateikti Teisingumo Teismo vertinimai.

25

Skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad pareigūno broliai ir seserys turi būti laikomi asmenimis, „kuriems taikomi [PTN]“, siekiant nustatyti teisių gynimo priemonę, kuria jie gali pasinaudoti, kai ketina reikalauti atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl brolio pareigūno ar sesers pareigūnės mirties, už kurią, anot jų, atsakinga institucija. Bendrasis Teismas taip pat iš esmės patikslino, jog tai, kad pareigūno broliai ir seserys nėra įtraukti į PTN 73 straipsnyje esantį eiliškumo sąrašą ir dėl to nėra potencialūs pagal šį straipsnį garantuojamų išmokų gavėjai, bet yra nurodyti kitose PTN nuostatose, atspindinčiose svarbų ryšį su mirusiu pareigūnu, visiškai nereiškia, kad jie neturi procesinės galimybės pagal SESV 270 straipsnį prašyti atlyginti jų asmeniškai patirtą žalą.

26

Kiek tai susiję su mirusio pareigūno brolio ir sesers prašymų atlyginti žalą pagrįstumo vertinimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 134 ir 135 punktuose, be kita ko, atmetė Komisijos priekaištus, grindžiamus 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 33 ir 34 punktais, nes šie punktai susiję su Bendrojo Teismo jurisdikcija, o ne su šių prašymų pagrįstumu.

27

Be to, skundžiamo sprendimo 155–172 punktuose Bendrasis Teismas atmetė Komisijos argumentus, kad mirusio pareigūno brolis ir sesuo pakankamai neįrodė priežastinio ryšio tarp Komisijos padaryto pareigos apsaugoti mirusį pareigūną pažeidimo ir jų patirtos žalos. Šiuo klausimu jis rėmėsi galutiniu priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir pareigūno nužudymo pripažinimu 2011 m. gegužės 12 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) ir 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874, 63 punktas) ir nusprendė, jog tai, kad šio pareigūno brolio ir sesers patirta neturtinė žala yra netiesioginė arba nebetarpiška neturtinė žala, palyginti su paties žuvusio pareigūno patirta žala, neturi jokios įtakos būtinumui pripažinti šią neturtinę žalą atlygintina pagal valstybėms narėms bendrus pagrindinius principus.

28

Galiausiai, remdamasis visais skundžiamame sprendime nurodytais motyvais, Bendrasis Teismas priteisė iš Komisijos in solidum sumokėti mirusio pareigūno broliui ir seseriai po 10000 EUR jų patirtai neturtinei žalai atlyginti ir palūkanas.

29

Apeliaciniame skunde Komisija Teisingumo Teismo prašo:

30

Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano Teisingumo Teismo prašo:

31

Grįsdama apeliacinį skundą, Komisija remiasi dviem pagrindais. Pirmajame pagrinde ji teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, kai nusprendė, kad mirusio pareigūno brolis ir sesuo turėjo teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 270 straipsnį, kad būtų atlyginta žala, patirta dėl šio pareigūno mirties. Papildomai pateiktame antrajame pagrinde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti.

32

Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą sudaro dvi dalys.

33

Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad mirusio pareigūno brolis ir sesuo gali pareikšti ieškinį pagal SESV 270 straipsnį, nes jie yra asmenys, kuriems taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį.

34

Pirma, Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 48–64 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai nurodė ir taikė principinį teiginį, kad pareigūno šeimos narys yra asmuo, kuriam PTN taikomi dėl jo šeimos ryšių su pareigūnu. PTN 91 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda ne į ryšį, kuriuo remiantis laikoma, kad asmeniui taikomi PTN, bet į asmens, kuriam taikomi PTN, teisę ginčyti jo nenaudai priimtą aktą. Komisijos teigimu, Bendrasis Teismas iš PTN 40, 42b ir 55a straipsnių negalėjo daryti išvados, kad pareigūno broliui ar seseriai taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, nes reikalauti įvykdyti šiuose straipsniuose numatytas pareigas gali tik pareigūnai, o ne jų šeimos nariai. Sąjungos teisės aktų leidėjas neįvardijo šeimos narių kaip galinčių gauti PTN numatytą išmoką. Vadinasi, tik pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą pagal šiuos straipsnius.

35

Antra, Komisija mano, kad skundžiamo sprendimo 51–62 punktuose Bendrojo Teismo nurodytas ir taikytas kriterijus, pagal kurį PTN asmeniui taikomi tokiu pagrindu, kuris atspindi jo ryšį su pareigūnu, dėl kurio interesų pažeidimo jis tariamai asmeniškai patyrė žalos, prieštarauja PTN 91 straipsnio 1 dalies formuluotei, kurioje nurodytas asmuo, kuriam taikomi PTN, ginčijantis jo nenaudai priimtą aktą. Bendrojo Teismo nuomone, lemiamas kriterijus yra pareigūno, o ne asmens, kuris įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą, interesų pažeidimas. Taigi Bendrojo Teismo nustatytas kriterijus lemia savavališką ryšio tarp ieškovo ir jo ginčijamo akto reikšmingumo vertinimą ir dėl to suabsoliutinama teisė kreiptis į teismą, numatyta PTN 91 straipsnio 1 dalyje. Dėl šio kriterijaus priimtinumo sąlyga, susijusi su ieškovo nenaudai priimto akto buvimu, praranda bet kokią prasmę, nes esant bet kokiai PTN normai, net jeigu ji netaikoma konkrečiam asmeniui, šis visada galėtų būti laikomas asmeniu, kuriam taikomi PTN, neatsižvelgiant į ryšį tarp akto, kurį jis ginčija, ir PTN numatytų pareigų.

36

Trečia, priešingai, nei matyti iš skundžiamo sprendimo, 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 30–35 punktai nepatvirtina Bendrojo Teismo pateikto sąvokos „asmenys, kuriems taikomi [PTN]“, kaip ji suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, išaiškinimo. Šio sprendimo 34 punkte Teisingumo Teismas nustatė, kad PTN taikomi asmeniui, patenkančiam į jų taikymo sritį, kuri apibrėžiama specialiomis PTN nuostatomis, kurios taikomos kitiems asmenims nei pareigūnai, kaip potencialiems konkrečios išmokos gavėjams, pavyzdžiui, PTN 73 straipsniu, kuriame numatyta, kad pareigūno mirties atveju pareigūno šeimos nariai gali gauti tam tikras išmokas. Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad PTN 73 straipsnis reikšmingas nustatant, ar pareigūno broliai ir seserys yra asmenys, kuriems taikomi PTN, ne dėl to, kad jis išreiškia ryšį tarp pareigūno ir jo šeimos apskritai, bet dėl to, kad jis gali būti taikomas tam tikriems konkretiems pareigūno šeimos nariams jo mirties atveju. Komisijos teigimu, kadangi grįsdami savo ieškinį mirusio pareigūno brolis ir sesuo nurodo neturtinę žalą, patirtą dėl jo mirties, PTN 73 straipsnis yra vienintelė reikšminga nuostata sprendžiant, ar jie yra asmenys, kuriems taikomi PTN. Tačiau pagal šį straipsnį taip nėra.

37

Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano mano, kad pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

38

Pagal SESV 270 straipsnį Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus Sąjungos ir jos tarnautojų ginčus neperžengiant PTN ir kitų Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis juose nustatytų sąlygų. Pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a ir 56 straipsnius šią jurisdikciją pirmojoje instancijoje įgyvendina Bendrasis Teismas, o apeliacinėje instancijoje – Teisingumo Teismas.

39

Taigi SESV 270 straipsniu sukuriama teisių gynimo priemonė viešosios tarnybos bylose, kuri skiriasi nuo bendrųjų teisių gynimo priemonių, kaip antai SESV 263 straipsnyje reglamentuojamo ieškinio dėl panaikinimo ir SESV 268 straipsnyje bei 340 straipsnio antroje ir trečioje pastraipose reglamentuojamo ieškinio dėl žalos atlyginimo.

40

Siekiant nustatyti Sąjungos teismo, į kurį kreiptasi pagal SESV 270 straipsnį, jurisdikciją, be šio straipsnio formuluotės, reikia atsižvelgti į PTN normas, nes šiame straipsnyje daroma nuoroda į PTN, visų pirma į jų 90 ir 91 straipsnius, kuriais įgyvendinamas SESV 270 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šiose nuostatose nurodyta jurisdikcija apibrėžiama ir ratione materiae, ir ratione personae.

41

Dėl Sąjungos teismų jurisdikcijos ratione materiae pagal SESV 270 straipsnį reikia pažymėti, kad PTN siekiama reglamentuoti Sąjungos institucijų ir jų pareigūnų teisinius santykius, nustatant, be kita ko, abipuses teises ir pareigas (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip PTN reglamentuojamos pareigūnų darbo Sąjungos institucijose sąlygos. Taigi SESV 270 straipsniu Sąjungos teismams suteikiama materialinė jurisdikcija nagrinėti ginčus, kilusius iš darbo santykių, siejančių šiuos asmenis su Sąjungos institucijomis.

42

Kadangi pagal SESV 270 straipsnį, įgyvendintą PTN 91 straipsnio 1 dalimi, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti „visus“ Sąjungos ir asmenų, kuriems taikomi PTN, ginčus, pagal suformuotą jurisprudenciją šios nuostatos taikomos bet kokiam pareigūno ir institucijos, kurioje jis dirba, ginčui – net jeigu pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, – kilusiam dėl šį pareigūną su institucija siejančių darbo santykių (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo OH (Imunitetas nuo jurisdikcijos), C‑758/19, EU:C:2021:603, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Taigi Sąjungos teismų jurisdikcija ratione materiae pagal SESV 270 straipsnį priklauso nuo nagrinėjamo ginčo kilmės, apibrėžtos šio sprendimo 41 punkte, o ne nuo teisinio pagrindo, galinčio pagrįsti pačią teisę į žalos atlyginimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 50 punktą).

44

Sąjungos teismų jurisdikcija ratione personae pagal SESV 270 straipsnį susijusi tik su individualiais ginčais. PTN 90 ir 91 straipsniuose nustatyta procedūra, skirta tik individualiems ginčams nagrinėti (šiuo klausimu žr. 1974 m. spalio 8 d. Sprendimo Union syndicale – Service public européen ir kt./Taryba, 175/73, EU:C:1974:95, 19 punktą).

45

Be to, PTN 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti visus Sąjungos ir „asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai“, ginčus dėl tokio asmens nenaudai priimto akto, kaip apibrėžta 90 straipsnio 2 dalyje, teisėtumo. Pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį „bet kuris asmuo, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai“, gali paduoti paskyrimų tarnybai skundą dėl jo nenaudai priimto akto.

46

Šiose nuostatose, kuriose bendrai nurodyti visi asmenys, kuriems taikomi PTN, savaime nedaromas skirtumas tarp pareigūno ir bet kurio kito asmens, kuriam taikomi šie PTN, pareiškiamų ieškinių (2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 33 punktas). Taigi pagal minėtas nuostatas Sąjungos teismų jurisdikcija ratione personae pagal SESV 270 straipsnį taikoma ne tik pareigūnų pareikštiems ieškiniams, bet apima ir ieškinius, pareikštus bet kurio kito asmens, kuriam taikomi PTN.

47

Siekiant nustatyti, kas yra kiti nei pareigūnai asmenys, galintys būti laikomi asmenimis, „kuriems taikomi PTN“, kaip tai suprantama pagal PTN 91 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 41 punkto, PTN siekiama reglamentuoti Sąjungos institucijų ir jų pareigūnų teisinius santykius.

48

Siekiant šio tikslo, PTN ne tik įtvirtinamos abipusės šių institucijų ir jų pareigūnų teisės ir pareigos, bet ir kai kuriems pareigūnų šeimos nariams suteikiamos teisės ir lengvatos.

49

Pavyzdžiui, PTN 73 straipsniu našliu likusiam sutuoktiniui, vaikams, kitiems pareigūno tiesiosios žemutinės ir (arba) aukštutinės linijos giminaičiams suteikiama teisė į išmokas pareigūno mirties atveju.

50

Be to, pagal PTN 40, 42b ir 55a straipsnius pareigūno sutuoktinis, tiesiosios aukštutinės ar žemutinės linijos giminaitis, brolis ar sesuo, sergantys sunkia liga ar turintys sunkią negalią, turi galimybę pasinaudoti šio pareigūno pagalba, jeigu jis siekdamas teikti šią pagalbą, pasinaudoja teise prašyti atitinkamai išleisti atostogų dėl asmeninių priežasčių, šeimos nario priežiūros atostogų arba leisti dirbti ne visą darbo laiką. Šios nuostatos, kuriomis siekiama leisti pareigūnui suderinti savo profesinį gyvenimą su tam tikrais privataus gyvenimo iššūkiais, suteikia kai kuriems sunkumų patiriantiems jo šeimos nariams naudos, kai šiam pareigūnui suteikiama laiko jais pasirūpinti.

51

Šių teisių ir lengvatų suteikimas šiems pareigūno šeimos nariams reiškia glaudžių šeimos ryšių, siejančių šiuos asmenis su pareigūnu, ir galimos šių šeimos ryšių įtakos sąlygoms, kuriomis pareigūnas turi atlikti savo darbą, pripažinimą.

52

Dėl to, kad PTN taip atsižvelgiama į šiuos pareigūno šeimos narius, jie yra asmenys, „kuriems taikomi PTN“, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjamu atveju ieškovas iš tikrųjų turi PTN numatytą teisę ar lengvatą, kaip antai nurodytąsias šio sprendimo 49 ir 50 punktuose. Iš tiesų Sąjungos teismų jurisdikcijos ratione personae pagal SESV 270 straipsnį ir PTN 91 straipsnio 1 dalį nustatymas nepriklauso nuo to, ar PTN nurodytam asmeniui, pareiškusiam ieškinį šiuose teismuose, faktiškai suteikiama teisė ar lengvata. Priešingu atveju, prieš nusprendžiant dėl šios jurisdikcijos nagrinėti nurodytuose teismuose pareikštą ieškinį, būtinai reikėtų išnagrinėti šio ieškinio pagrįstumą (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano /Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 35 punktą).

53

Išvados, kad 40, 42b ir 55a straipsniuose nurodyti pareigūno šeimos nariai yra asmenys, kuriems taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, nepaneigia tai, kad pastarojoje nuostatoje numatyta, jog ginčas turi būti susijęs su asmens, kuriam taikomi PTN, nenaudai priimto akto, kaip tai suprantama pagal PTN 90 straipsnio 2 dalį, teisėtumu. Iš tiesų PTN 90 straipsnyje įtvirtinta privaloma procedūra prieš pareiškiant ieškinį, todėl ieškinys pagal SESV 270 straipsnį gali būti pareikštas tik atmetus ieškovo skundą, pateiktą po to, kai paskyrimų tarnyba eksplicitiniu ar implicitiniu sprendimu atmetė jo prašymą. Taigi pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys dėl panaikinimo arba žalos atlyginimo yra priimtinas tik esant eksplicitiniam ar implicitiniam sprendimui atmesti administracinį skundą, t. y. asmens, kuriam taikomi PTN, nenaudai priimtam aktui, kaip tai suprantama pagal PTN 91 straipsnio 1 dalį. Nėra jokių kliūčių tam, kad PTN 40, 42b ir 55a straipsniuose nurodytas pareigūno šeimos narys būtų sprendimo atmesti skundą, pateiktą dėl pradinio jo nenaudai priimto sprendimo, kaip nurodyta PTN 90 ir 91 straipsniuose, adresatas.

54

Be to, priešingai, nei teigia Komisija, išvada, kad Sąjungos teismų, į kuriuos kreiptasi pagal SESV 270 straipsnį, jurisdikcija ratione personae gali būti grindžiama PTN 40, 42b ir 55a straipsniais, pagal kuriuos lengvatos suteikiamos tam tikriems pareigūno šeimos nariams, nėra pagrįsta savavališku ryšio tarp ieškovo ir jo ginčijamo akto vertinimu. Iš tiesų klaidinga manyti, kad, esant bet kokiai PTN nuostatai, ieškovas visada galėtų būti laikomas asmeniu, kuriam taikomi PTN, neatsižvelgiant į ryšį tarp akto, kurį jis ginčija, ir PTN numatytų pareigų. Pagal SESV 270 straipsnį pareikštas ieškinys yra priimtinas tik su sąlyga, kad, pirma, ieškovui taikomi PTN ir jis ginčija sprendimą atmesti jo administracinį skundą, kaip tai suprantama pagal PTN 90 ir 91 straipsnius, ir, antra, ginčas kilo iš pareigūno ar tarnautojo ir Sąjungos institucijos ar įstaigos darbo santykių.

55

Taigi PTN 40, 42b ir 55a straipsniuose nurodyti pareigūno šeimos nariai yra asmenys, kuriems, nors jie ir nėra pareigūnai, taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal 91 straipsnio 1 dalį, dėl jų palaikomų šeimos ryšių su šiuo pareigūnu ir kurie dėl to gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai ginčas kilo iš šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytų darbo santykių (šiuo klausimu žr. 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija, C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588, 42 punktą).

56

Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 48–64 punktuose iš esmės nusprendė, kad, atsižvelgiant į PTN 40, 42b ir 55a straipsnių turinį, rodantį, kad PTN pripažįstami pareigūno ir jo brolių bei seserų ryšiai, pastarieji yra asmenys, kuriems taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį.

57

Dėl visų nurodytų motyvų apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.

58

Komisija iš esmės mano, kad jei Teisingumo Teismas nuspręstų, jog mirusio pareigūno broliai ir seserys yra asmenys, kuriems taikomi PTN, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, jis vis dėlto turėtų atsižvelgti į tai, kad iš 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 31–35 punktų matyti, jog pareigūno mirties atveju tik PTN 73 straipsnyje aiškiai įvardyti asmenys yra asmenys, kuriems taikomi PTN ir kurie dėl to gali pareikšti ieškinį dėl žalos, kilusios dėl šios mirties, atlyginimo.

59

Vadinasi, skundžiamo sprendimo 134 ir 135 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai mirusio pareigūno broliui ir seseriai pripažino teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 270 straipsnį, kad jų patirta neturtinė žala būtų atlyginta remiantis kita PTN norma nei 73 straipsnis, ir nurodė, kad nuoroda į 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 33 ir 34 punktus neturi reikšmės ir ja nereikia vadovautis.

60

Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano mano, kad pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

61

Reikia priminti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 33–35 punktuose Teisingumo Teismas pripažino Tarnautojų teismo jurisdikciją ratione personae nagrinėti mirusio pareigūno tėvo savo paties vardu ir pareigūno vaikų vardu pateiktą prašymą atlyginti žalą. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad šiems asmenims taikomas PTN 73 straipsnio 2 dalies a punktas, nes šioje nuostatoje pareigūno vaikai ir jo tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai aiškiai nurodyti kaip asmenys, kurie jo mirties atveju gali gauti šioje nuostatoje numatytas išmokas. Vis dėlto, kaip matyti iš šio sprendimo 52 punkto, Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad klausimas, ar nurodyti asmenys iš tikrųjų turi teisę į PTN nustatytas išmokas, nėra svarbus nustatant Tarnautojų teismo jurisdikciją ratione personae, nes priešingu atveju, prieš nusprendžiant dėl šios jurisdikcijos, būtų būtina išnagrinėti tame teisme pareikšto ieškinio pagrįstumą.

62

Priešingai, nei teigia Komisija, iš 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 33 ir 34 punktų nematyti, kad kiti nei pareigūnai asmenys, kurie pareigūno mirties atveju gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 270 straipsnį, yra tik nurodytieji PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkte. Iš tiesų tai, kad pastarojoje nuostatoje pareigūno sutuoktinis, tiesiosios žemutinės ir aukštutinės linijų giminaičiai priskiriami prie asmenų, kurie pareigūno mirties atveju gali gauti išmoką, yra tik vienas iš kelių atvejų, kai PTN nuostata taikoma, kaip tai suprantama pagal jų 91 straipsnio 1 dalį, kitiems nei pareigūnai asmenims, kurie dėl to gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 270 straipsnį. Taigi asmens įvardijimas PTN 73 straipsnio 2 dalies a punkte, t. y. nuostatoje, kurioje numatytas tam tikrų vienkartinių piniginių išmokų mokėjimas konkretiems asmenims pareigūno mirties atveju, išsamiai neapibrėžia asmenų, kuriems taikomi PTN ir kurie pagal SESV 270 straipsnį gali pareikšti ieškinį dėl skirtingos nuo nurodytųjų išmokų kompensacijos mokėjimo žalos, atsiradusios dėl pareigūno mirties, atveju.

63

Vadinasi, Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai vertindamas Komisijai pateiktų mirusio pareigūno brolio ir sesers prašymų atlyginti žalą pagrįstumą skundžiamo sprendimo 134 ir 135 punktuose nusprendė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano /Komisija (C‑417/14 RX-II, EU:C:2015:588) 33 ir 34 punktai susiję su ratione personae kompetentingo teismo nustatymu, todėl nuoroda į juos neturi reikšmės ir ja nereikia vadovautis.

64

Dėl šios priežasties apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis, o kartu ir visas šis pagrindas turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

65

Papildomai pateiktame antrajame apeliacinio skundo pagrinde Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė savo pareigą nurodyti motyvus.

66

Pirma, skundžiamo sprendimo 154–168, 171, 172 ir 181 punktuose Bendrasis Teismas nemotyvavo priežastinio ryšio tarp Komisijos veiksmų ir mirusio pareigūno brolio ir sesers patirtos neturtinės žalos. Skundžiamo sprendimo 155 ir 161 punktuose nurodyti motyvai, kad Komisija neginčijo šio priežastinio ryšio buvimo ir kad jis kyla iš 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874), nėra reikšmingi, nes klaidingi.

67

Antra, Bendrojo Teismo argumentai yra prieštaringi, nes skundžiamo sprendimo 161 ir 162 punktuose jis nurodė esąs saistomas 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874), kuriame nustatyta Komisijos atsakomybė už atitinkamo pareigūno mirtį, o skundžiamo sprendimo 166 punkte jis nepritarė tam, kad šios atsakomybės nustatymas gali būti reikšmingas nagrinėjamu atveju. Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 172 ir 181 punktuose negalėjo nuspręsti, kad Komisija yra atsakinga už mirusio pareigūno brolio ir sesers patirtą neturtinę žalą.

68

Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano mano, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas nepagrįstas.

69

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal SESV 296 straipsnio antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį Bendrajam Teismui tenkanti pareiga motyvuoti yra esminis procesinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo (šiuo klausimu žr. 2016 m. lapkričio 30 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija ir Orange, C‑486/15 P, EU:C:2016:912, 79 punktą).

70

Taip pat pagal suformuotą jurisprudenciją ši pareiga reiškia, kad jis turi aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti motyvus, kuriais vadovavosi, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti, kuo pagrįstas priimtas sprendimas, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (šiuo klausimu žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimo Staatliche Porzellan-Manufaktur Meissen / EUIPO, C‑471/16 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:602, 28 punktą ir 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Komisija/ GEA Group, C‑823/18 P, EU:C:2020:955, 89 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 153–155 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55) 182–190 punktuose Tarnautojų teismas nusprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Komisijos pareigos užtikrinti atitinkamo pareigūno apsaugą neįvykdymo ir šio pareigūno nužudymo ir kad šis vertinimas yra galutinis, nes Komisija nepateikė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo. Jis taip pat priminė, kad 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874) buvo pažymėta, kad Komisija neginčijo šio Tarnautojų teismo vertinimo.

72

Be to, skundžiamo sprendimo 156–161 punktuose Bendrasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad diskusija dėl sąlygų lygiavertiškumo ir tinkamo priežastinio ryšio teorijų tarpusavio santykio, vykusi byloje, kurioje priimtas 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimas Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55), ir byloje, kurioje priimtas 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874), turėjo tikslą tik nustatyti, ar Komisija galėjo būti pripažinta atsakinga už atitinkamo pareigūno mirtį.

73

Skundžiamo sprendimo 162–166 punktuose Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad Sąjungos teismo galutinė išvada, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp Komisijos padaryto pažeidimo ir atitinkamo pareigūno nužudymo, gali būti visiškai pritaikyta šioje byloje. Jis, be kita ko, nusprendė, kad tai, jog ieškovai pirmojoje instancijoje buvo ne mirusio pareigūno vaikai ar tėvai, o jo brolis ir sesuo, neturi reikšmės, nes PTN 73 straipsnis neužkerta kelio pareigūno brolių ir seserų galimybei gauti žalos atlyginimą, o iš valstybėms narėms bendrų pagrindinių principų kyla brolių ir seserų teisė tam tikrais atvejais prašyti atlyginti neturtinę žalą, patirtą netekus brolio. Be to, jis nurodė, jog tai, kad pareigūno brolių ir seserų patirta neturtinė žala yra netiesioginė arba nebetarpiška, palyginti su paties žuvusio pareigūno patirta žala, neužkerta kelio galimybei pripažinti šią neturtinę žalą atlygintina pagal valstybėms narėms bendrus pagrindinius principus.

74

Galiausiai, skundžiamo sprendimo 167–169 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad ieškovai pirmojoje instancijoje rėmėsi konkrečiais argumentais dėl brolio mirties jų patirtos neturtinės žalos realumui ir apimčiai įrodyti ir nurodė išskirtines ir ypač dramatiškas šios mirties aplinkybes, didelį šeimos nerimą dėl šio pareigūno vaikų ateities ir dėl brolio netekties patirtą nepateisinamą skausmą bei sielvartą. Bendrasis Teismas pripažino, kad šios aplinkybės žuvusio pareigūno broliui ir seseriai iš tiesų sukėlė neįprastos apimties psichines kančias, tačiau, vertinant plačiau, jos neįrodė emocinių žuvusio pareigūno ir jo brolio bei sesers ryšių, kurie viršytų įprastus savarankiškai gyvenančius suaugusius brolius ir seseris siejančius emocinius ryšius.

75

Atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas tinkamai motyvavo, kodėl nusprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Komisijos pareigos apsaugoti (mirusį) pareigūną pažeidimo ir jo brolio bei sesers dėl jo nužudymo patirtos neturtinės žalos. Iš tiesų skundžiamo sprendimo 153–169 punktuose pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai ir šie punktai, be kita ko, Komisijai leidžia susipažinti su priimto sprendimo pagrindimu, o Teisingumo Teismui – vykdyti teisminę kontrolę.

76

Šio vertinimo nepaneigia Komisijos argumentai, kad, pirma, byloje kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, ji ginčijo faktą, kad tarp jos veiksmų ir mirusio pareigūno brolio ir sesers patirtos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys, antra, ji negalėjo pateikti apeliacinio skundo dėl 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (F‑50/09, EU:F:2011:55), nes nepralaimėjo tos bylos, taigi iš apeliacinio skundo nepateikimo nebuvo galima daryti išvados, kad ji neginčija tame sprendime pateiktų vertinimų, trečia, 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874) pakartoti argumentai neatleido Bendrojo Teismo nuo pareigos motyvuoti priežastinį ryšį tarp Komisijos veiksmų ir neturtinės žalos, kurią prašė atlyginti mirusio pareigūno brolis ir sesuo.

77

Iš tikrųjų šiais argumentais Komisija ginčija Bendrojo Teismo vertinimų, susijusių su šio priežastinio ryšio buvimu, pagrįstumą, o ne tai, kad Bendrasis Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai neišdėstė motyvų, kuriais vadovavosi. Kaip nurodyta šio sprendimo 69 punkte, pareiga motyvuoti yra esminis procesinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo klausimo.

78

Be to, vertinimo, kad skundžiamas sprendimas yra tinkamai motyvuotas, negali paneigti Komisijos argumentas, grindžiamas skundžiamo sprendimo 161 ir 162 punktuose pateiktų motyvų ir to sprendimo 166 punkte išdėstytų motyvų tarpusavio prieštaravimu. Iš tiesų Bendrasis Teismas, neprieštaraudamas sau, galėjo konstatuoti, pirma, kad 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendimas Missir Mamachi di Lusignano ir kt. / Komisija (T‑401/11 P-RX, EU:T:2017:874) buvo reikšmingas nustatant priežastinį ryšį tarp Komisijos padaryto pažeidimo ir atitinkamo pareigūno nužudymo ir, antra, kad išvada, jog dėl pareigūno mirties jo brolių ir seserų patirta neturtinė žala yra pripažinta atlygintina remiantis valstybėms narėms bendrais pagrindiniais principais, nebuvo paneigta 2017 m. gruodžio 7 d. Sprendime Missir Mamachi di Lusignano / Komisija (T‑401/11 P RENV-RX, EU:T:2017:874), nes byloje, kurioje priimtas tas sprendimas, Bendrasis Teismas nenagrinėjo klausimo dėl mirusio pareigūno brolio ir sesers patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

79

Darytina išvada, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, todėl reikia atmesti ir visą apeliacinį skundą.

80

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

81

Pagal to paties reglamento 138 straipsnį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

82

Kadangi Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteistinos Stefano Missir Mamachi di Lusignano ir Maria Letizia Missir Mamachi di Lusignano patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: