–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Pavliš ir J. Vláčil,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir V.-S. Strasser,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Kaduczak ir G. Koleva,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549; klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 13), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (OL L 350, 2017, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 1306/2013), 75 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant „Nikopolis AD Istrum“ EOOD (toliau – Nikopolis) ir „Agro – eko 2013“ EOOD (toliau – Agro – eko), komercinių žemės ūkio gamybos bendrovių, įregistruotų kaip ūkininkai, ginčus su Izpalnitelen direktor na Darzhaven fond „Zemedelie“ (Valstybinio žemės ūkio fondo vykdomasis direktorius – mokėjimo agentūra; toliau – vykdomasis direktorius) dėl paraiškų paramai už 2018 ir 2019 prekybos metus gauti, siekiant gauti finansavimą pagal Europos Sąjungos bendrą žemės ūkio politiką.

3

Reglamento Nr. 1306/2013 27 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

4

Reglamento Nr. 1306/2013 40 straipsnyje „Mokėjimo terminų laikymasis“ nustatyta:

„Jeigu Sąjungos teise yra nustatyti mokėjimo terminai, visos išmokos, kurias mokėjimo agentūros išmokėjo paramos gavėjams prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą ir po vėliausios galimos mokėjimo datos, laikomos neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų, išskyrus atvejus, sąlygas bei apribojimus, kurie turi būti nustatyti atsižvelgiant į proporcingumo principą.

Siekiant, kad iki anksčiausios galimos mokėjimo datos arba po vėliausios galimos mokėjimo datos patirtos išlaidos būtų laikomos atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus, kartu apribojant finansinį poveikį, Komisijai pagal 115 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų leidžiama nukrypti nuo pirmoje pastraipoje nustatytos taisyklės.“

5

Šio reglamento 58 straipsnyje „Sąjungos finansinių interesų apsauga“ numatyta:

„1.   Įgyvendindamos [bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP)] valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma:

2.   Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos paramos sistemas reglamentuojančių teisės aktų, valstybės narės nustato veiksmingas valdymo ir kontrolės sistemas, kuriomis siekiama sumažinti finansinės žalos Sąjungai pavojų.

<…>“

6

Minėto reglamento 74 straipsnio „Atitikties paramos skyrimo sąlygoms tikrinimas ir paramos sumažinimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Pagal 59 straipsnį valstybės narės per mokėjimo agentūras arba įstaigas, kurias įgaliojo veikti jų vardu, atlieka administracines paramos paraiškų patikras, siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas. Tos patikros papildomos patikromis vietoje.“

7

To paties reglamento 75 straipsnyje „Mokėjimas paramos gavėjams“ nurodyta:

„1.   Išmokos pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytas paramos sistemas ir priemones išmokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d.

Išmokos išmokamos ne daugiau kaip dviem dalinėmis išmokomis per tą laikotarpį.

Nepaisant šios dalies pirmos ir antros pastraipų, valstybės narės:

Pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą kaimo plėtros politiką teikiamos paramos atveju šios dalies pirma ir antra pastraipos taikomos 2019 paraiškų teikimo metais pateiktų paramos paraiškų ar mokėjimo prašymų atžvilgiu.

2.   1 dalyje nurodytos išmokos nemokamos, kol valstybė narė neužbaigia pagal 74 straipsnį tikrinti atitikties paramos skyrimo sąlygoms.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą kaimo plėtros politiką suteiktos paramos išankstinės išmokos gali būti išmokėtos po to, kai baigtos administracinės patikros pagal 59 straipsnio 1 dalį.

3.   Ekstremaliosios padėties atvejais Komisija priima įgyvendinimo aktus, siekiant išspręsti konkrečias problemas, susijusias su šio straipsnio taikymu, jei tie aktai yra būtini ir pateisinami. Tokiais įgyvendinimo aktais gali būti nukrypstama nuo 1 ir 2 dalių, tačiau tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kiek tikrai būtina.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 116 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

8

2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014, p. 18), iš dalies pakeisto 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/967 (OL L 174, 2018, p. 2) (toliau – Deleguotasis reglamentas Nr. 907/2014), 4 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF) susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose yra numatyti pagalbos lėšų išmokėjimo gavėjams laikotarpiai, kurių privalo laikytis valstybės narės. Kitais nei minėtaisiais laikotarpiais išmokėtos išmokos turi būti laikomos netinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, todėl Komisija jų negali kompensuoti, kaip numatyta [Reglamento Nr. 1306/2013] 40 straipsnyje. Valstybių narių pavėluotai išmokėtų pagalbos išmokų analizės rezultatai rodo, kad kai kurias išmokas vėluojama išmokėti dėl valstybių narių atliekamų papildomų patikrų, susijusių su ginčytinais prašymais, apeliacijomis ir kitais nacionaliniais teisiniais ginčais. Vadovaujantis proporcingumo principu, turėtų būti nustatyta fiksuota su išlaidomis susijusi riba, kurios neviršijant tokiais atvejais neturėtų būti mažinamos mėnesinės išmokos. Be to, siekiant, kad tais atvejais, kai ši riba viršijama, finansinės pasekmės būtų proporcingos išmokos vėlavimui, reikėtų numatyti, kad Komisija Sąjungos išmokas mažintų proporcingai, atsižvelgdama į nustatyto išmokos vėlavimo trukmę. Pagalbos lėšų mokėjimai, atlikti iki Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose numatytos anksčiausios galimos mokėjimo datos, negali būti pateisinami tomis pačiomis priežastimis kaip pagalbos lėšų mokėjimai, atlikti po vėliausios galimos mokėjimo datos. Todėl neturėtų būti numatyta proporcingai mažinti šias pirmalaikes išmokas. Tačiau reikėtų numatyti išimtį, taikomą tais atvejais, kai Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose numatyta mokėti tam tikros didžiausios sumos neviršijantį avansą.“

9

Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 5 straipsnio „Europos žemės ūkio garantijų fondo išmokų vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas“ 1 dalyje nustatyta:

„Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis kompensuotinos išlaidos, patirtos pasibaigus mokėjimo terminams, [Reglamento Nr. 1306/2013] 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais išimtiniais atvejais, vadovaujantis proporcingumo principu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.“

10

Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 5a straipsnio „Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai išmokų vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas“ 1 dalyje nurodyta:

„Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis kompensuotinos išlaidos, patirtos pasibaigus mokėjimo terminui, [Reglamento Nr. 1306/2013] 40 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytais išimtiniais atvejais, vadovaujantis proporcingumo principu, laikomos tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis šio straipsnio 2–6 dalyse nustatytomis sąlygomis.“

11

2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL L 227, 2014, p. 69), iš dalies pakeisto 2018 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/746 (OL L 125, 2018, p. 1) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas Nr. 809/2014), 24 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šiame reglamente numatytos administracinės patikros ir patikros vietoje atliekamos taip, kad būtų veiksmingai patikrinta:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad patikrinti, ar laikomasi visų taikomų Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose ir dokumentuose, kuriuose nustatyta įgyvendinimo tvarka, arba kaimo plėtros programoje nustatytų sąlygų, būtų galima pagal valstybių narių nustatytus tam tikrus patikrinamus rodiklius.

3.   Administracinių patikrų ir patikrų vietoje rezultatai vertinami siekiant nustatyti, ar kilusios problemos iš esmės galėtų kelti pavojų kitiems panašiems veiksmams, gavėjams ar kitoms įstaigoms. Vertinant taip pat nustatoma tokių atvejų priežastis, tolesnis nagrinėjimas, kurio gali prireikti, ir reikiami taisomieji bei prevenciniai veiksmai.

4.   Kompetentinga institucija atlieka fizines patikras tuo atveju, jei iš palydovinių arba aerofotografijos vaizdų arba kitų susijusių įrodymų, įskaitant kompetentingos institucijos prašymu gavėjo pateiktus įrodymus, analizės negaunama rezultatų, pagal kuriuos būtų galima padaryti kompetentingai institucijai priimtinas galutines išvadas apie žemės ploto, kurio administracinės patikros ar patikros vietoje atliekamos, atitiktį pagalbos ir (arba) paramos skyrimo reikalavimams arba, jei reikia, teisingą dydį.

5.   Šis skyrius taikomas visoms pagal šį reglamentą vykdomoms patikroms nepažeidžiant IV ir V antraštinėse dalyse numatytų specialių taisyklių. Tačiau 3 dalis netaikoma V antraštinei daliai.“

12

Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 25 straipsnyje „Pranešimas apie patikras vietoje“ numatyta:

„Apie patikras vietoje gali būti pranešama, jei tai nekenkia jų tikslui ar veiksmingumui. Pranešama griežtai laikantis trumpiausio būtino laikotarpio, kuris neviršija 14 dienų.

Tačiau apie patikras vietoje, atliekamas pagalbos už gyvulius paraiškų arba mokėjimo prašymų pagal su gyvuliais susijusios paramos priemonių arba įsipareigojimų, apie kuriuos pranešta pagal 14 a straipsnio 5 dalį, atveju pranešama ne vėliau kaip prieš 48 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Be to, jeigu su kompleksine parama susijusiems aktams ir standartams taikytinuose teisės aktuose nustatyta, kad patikra vietoje turi būti atliekama iš anksto nepranešus, tos taisyklės taikomos ir su kompleksine parama susijusioms patikroms vietoje.“

13

Nikopolis yra Bulgarijos žemės ūkio gamybos bendrovė, įregistruota kaip ūkininkas.

14

Ji pateikė paraišką dėl paramos už 2019 prekybos metus pagal 2014–2020 m. kaimo plėtros programą; prašė skirti paramą pagal aštuonias skirtingas paramos sistemas. Prie paraiškos buvo pridėti numatyti dokumentai, o bendrovės duomenys buvo patikrinti automatiškai.

15

Per 2019 m. lapkričio 18–21 d. vykusią patikrą vietoje, susijusią su dalimi Nikopolis eksploatuojamų sklypų, buvo konstatuota atitiktis teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. 2019 m. spalio 23 d.Direktsiya „Technicheski inspektorat“ na Darzhaven fond „Zemedelie“ (Nacionalinio žemės ūkio fondo techninės inspekcijos direkcija) atliko patikrą vietoje dėl kompleksinės paramos sąlygų laikymosi; per ją pažeidimų nustatyta nebuvo. Remiantis Veliko Tarnovo regioninės techninės inspekcijos specialisto parengta plotų patikros ataskaita, per visų plotų, dėl kurių buvo prašoma paramos, patikrą vietoje laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki spalio 31 d. buvo nustatytas tik vienas paramos reikalavimų neatitinkantis 0,51 ha žemės sklypas.

16

2019 m. lapkričio 25 d. raštu Izpalnitelna agentsiya „Sertifikatsionen odit na sredstvata ot evropeyskite zemedelski fondove“ (Vykdomoji įstaiga „Europos žemės ūkio fondų lėšų sertifikavimo auditas“) informavo vykdomąjį direktorių, kad buvo atliktos patikros gyvulininkystės ūkiuose, įskaitant vieną Nikopolis gyvulininkystės ūkį, ir kad šių patikrų rezultatai parodė, jog yra sukčiavimo požymių, dėl kurių reikia atlikti papildomą analizę. Remdamasis šiuo raštu vykdomasis direktorius 2019 m. gruodžio 3 d. išsiuntė raštą; jame nurodė sustabdyti tame rašte nurodytų paraiškų nagrinėjimą.

17

2020 m. rugpjūčio 6 d.Nikopolis pateikė vykdomajam direktoriui mokėjimo prašymą, susijusį su šio sprendimo 14 punkte nurodyta paramos paraiška. 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nacionalinio žemės ūkio fondo vykdomojo direktoriaus pavaduotojas atsakė, kad paramos paraiškų 2019 prekybos metams (susijusių su 2014–2020 m. kaimo plėtros programa) nagrinėjimo procedūra dar nebaigta ir kad ši paramos paraiška buvo papildomai patikrinta, taip pat aiškiai nurodė, kad šis raštas nėra individualus administracinis aktas.

18

Manydama, kad tai, jog vykdomasis direktorius nepriėmė sprendimo dėl minėtos paramos paraiškos per teisės aktuose nustatytą terminą, yra numanomas sprendimas ją atmesti, Nikopolis apskundė šį sprendimą Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tarnovo administracinis teismas, Bulgarija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

19

Agro – eko yra Bulgarijos žemės ūkio gamybos bendrovė, įregistruota kaip ūkininkas.

20

Ji pateikė paraišką dėl paramos 2018 prekybos metams pagal 2014–2020 m. kaimo plėtros programą; prašė skirti paramą pagal dvylika skirtingų paramos sistemų, įskaitant 10-ąją priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Prie paraiškos buvo pridėti numatyti dokumentai, o bendrovės duomenys buvo patikrinti automatiškai.

21

Atliekant patikras vietoje, susijusias su dalimi Agro – eko eksploatuojamų sklypų, buvo konstatuota, kad sąlygos gauti prašomą paramą buvo įvykdytos.

22

Agro – eko gavo išmoką už atitinkamas sistemas ir priemones, išskyrus išmoką, susijusią su 10-ąja priemone „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“; dėl jos ji negavo jokio informacinio rašto.

23

2020 m. vasario 21 d.Agro – eko pateikė vykdomajam direktoriui mokėjimo prašymą pagal šio sprendimo 20 punkte nurodytą 10-ąją priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Į šį prašymą taip pat nebuvo atsakyta.

24

Manydama, kad tai, jog vykdomasis direktorius nepriėmė sprendimo dėl minėtos paramos paraiškos per teisės aktuose nustatytą terminą, yra numanomas sprendimas ją atmesti, Agro – eko apskundė šį sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

25

Nagrinėjant abi jam pateiktas spręsti bylas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar aptariamos paramos nesumokėjimas per Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą turi būti laikomas numanomu sprendimu atmesti paramos paraiškas, nurodytas šio sprendimo 14 ir 20 punktuose.

26

Šiuo klausimu šis teismas nurodo, kad Varhoven administrativen sad (Vyriausiasis administracinis teismas, Bulgarija) jurisprudencija, susijusi su šiuo klausimu, yra prieštaringa, ir pažymi, kad Teisingumo Teismas niekada nėra priėmęs sprendimo dėl Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio išaiškinimo.

27

Šiomis aplinkybėmis Administrativen sad Veliko Tarnovo (Veliko Tarnovo administracinis teismas) nutarė sustabdyti abiejų pagrindinių bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tai, jog valstybės narės mokėjimo agentūra neišmoka paramos, kurią ūkininkas prašo skirti pagal bendros žemės ūkio politikos programas, iki šioje nuostatoje nustatyto termino pabaigos, turi būti laikoma numanomu sprendimu atmesti nagrinėjamą paramos paraišką.

29

Papildomai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar tuo atveju, kai pasibaigus šiam terminui atliekamos papildomos patikros, aplinkybė, kad kompetentingos nacionalinės institucijos apie tai pranešė (arba nepranešė) pareiškėjui, gali turėti įtakos atsakymui į šį klausimą.

30

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2019 m. vasario 26 d. Sprendimo Rimšēvičs ir ECB / Latvija, C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalis yra šio reglamento V antraštinės dalies II skyriuje „Integruota administravimo ir kontrolės sistema“. Remiantis šios nuostatos sąlygomis, išmokos pagal Reglamento Nr. 1306/2013 67 straipsnio 2 dalį nurodytas paramos sistemas ir priemones išmokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Minėto reglamento 40 straipsnyje numatyta, kad kitu laiku nei nurodytas laikotarpis išmokėtos išmokos laikomos neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų.

32

Iš principo vien Sąjungos institucijos, organo ar nacionalinės institucijos, įgyvendinančios Sąjungos teisę, neatsakymas nėra prilyginamas numanomam atsisakymui, jei to aiškiai nenumato Sąjungos teisės nuostatos (šiuo klausimu žr. 2004 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Komisija / Greencore, C‑123/03 P, EU:C:2004:783, 45 punktą).

33

Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia nustatyti, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose yra nuostata, kurioje aiškiai numatyta, kad, pasibaigus šiam terminui ir neišmokėjus išmokos, laikoma, kad buvo priimtas numanomas sprendimas paraišką atmesti. Reikia konstatuoti, kad taip nėra. Nei Reglamente Nr. 1306/2013, nei jokiame kitame atitinkamame teisės akte tokios pasekmės nėra aiškiai numatyta.

34

Be to, nors pagal Reglamento Nr. 1306/2013 40 straipsnį ir 75 straipsnio 1 dalį, siejamus su šio reglamento 27 konstatuojamąja dalimi, siekiama užtikrinti, kad ūkininkai gautų savo finansinę paramą laiku, kad galėtų ja veiksmingai panaudoti, ir išvengti kliūčių sudaryti metinį Sąjungos biudžetą, vis dėlto iš bendros minėto reglamento struktūros matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis parama gali būti tinkamai išmokėta pasibaigus 75 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.

35

Pirma, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus pagal Reglamento Nr. 1306/2013 58 straipsnį jo 75 straipsnio 2 dalyje patikslinta, kad 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos nemokamos, kol valstybė narė neužbaigia pagal šio reglamento 74 straipsnį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 24 straipsnį nustatytus bendruosius principus tikrinti atitikties paramos skyrimo sąlygoms. Minėtoje 75 straipsnio 2 dalyje nenustatyta termino, per kurį ši patikra turi būti atlikta, ir siūloma, kad ji galėtų būti atlikta po to paties 75 straipsnio 1 dalyje numatytos paskutinės mokėjimo datos, taigi kompetentingos nacionalinės institucijos ją gali užbaigti po kalendorinių metų, einančių po nagrinėjamos paramos paraiškos pateikimo, birželio 30 d. Tai, ar atitinkamas ūkininkas buvo informuotas apie papildomas patikras pasibaigus šioje nuostatoje nustatytam terminui, šiuo klausimu neturi reikšmės. Ūkininkų informavimo apie jų paraiškų nagrinėjimą tvarka palikta valstybių narių nuožiūrai, o Įgyvendinimo reglamento Nr. 809/2014 25 straipsnyje, be kita ko, numatyta galimybė patikras vietoje atlikti netikėtai.

36

Antra, Reglamento Nr. 1306/2013 40 straipsnio pirmoje pastraipoje aiškiai numatyta galimybė, kad tais atvejais, sąlygomis bei apribojimais, kurie turi būti nustatyti atsižvelgiant į proporcingumo principą, būtų taikoma taisyklės, pagal kurią išmokos, mokėjimo agentūros išmokėtos paramos gavėjams prieš anksčiausią galimą mokėjimo datą ir po vėliausios galimos mokėjimo datos, laikomos neatitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimų, išimtis. Remiantis šia nuostata, Deleguotojo reglamento Nr. 907/2014 5 ir 5a straipsniuose numatyta, kad mokėjimo agentūros pavėluotai sumokėtos išmokos tam tikromis sąlygomis ir dalimis atitinka Sąjungos išmokų reikalavimus ir pateisina šią leidžiančią nukrypti nuostatą, kaip matyti iš jo 4 konstatuojamosios dalies, aplinkybe, kad šias išmokas vėluojama išmokėti, be kita ko, dėl valstybių narių atliekamų papildomų patikrų, susijusių su ginčytinais prašymais.

37

Taigi iš Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio pažodinio ir kontekstinio aiškinimo matyti, kad, nors jame įtvirtintas principas, pagal kurį paramos išmokėjimas paramos gavėjams ir patikra atitikties reikalavimams gauti šią išmoką prieš šį mokėjimą paprastai turi būti atliekami per 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, vis dėlto negalima atmesti galimybės, kad konkrečiomis aplinkybėmis ir laikantis gero administravimo bei rūpestingumo principų ši patikra gali būti atlikta pasibaigus šiam terminui, taigi minėta išmoka, kuri gali būti išmokėta tik atlikus minėtą patikrą, išmokama po kalendorinių metų, einančių po nagrinėjamos paramos paraiškos pateikimo, birželio 30 d.

38

Taigi 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra ne absoliutus, o tik orientacinis. Šiomis aplinkybėmis negalima manyti, kad paramos neišmokėjimas per šį terminą prilygsta numanomam sprendimui atmesti nagrinėjamą paramos paraišką.

39

Galiausiai tokį pažodinį ir kontekstinį Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio aiškinimą visiškai patvirtina teleologinis šios nuostatos aiškinimas. Paramos neišmokėjimo per 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prilyginimas numanomam sprendimui atmesti nagrinėjamą paramos paraišką sunkiai suderinamas su Sąjungos ir ūkininkų, gaunančių paramą pagal bendrą žemės ūkio politiką, interesais. Viena vertus, kalbant apie Sąjungą, pažymėtina, kad dėl tokio prilyginimo valstybių narių mokėjimo agentūros galėtų būti paskatintos teikti pirmenybę patikroms, kurias jos turi atlikti pagal šio reglamento 74 straipsnį, arba jų net neatlikti, o tai galėtų prieštarauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos tikslui, kurį vis dėlto siekiama užtikrinti pagal minėto reglamento 58 straipsnį. Kita vertus, kiek tai susiję su ūkininkais-paramos gavėjais, dėl tokio prilyginimo iš jų būtų atimta bet kokia galimybė gauti išmoką pasibaigus minėtam terminui, nebent jie pareikštų ieškinį šiuo klausimu, net jeigu mokėjimo agentūra ketintų šią išmoką išmokėti.

40

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1306/2013 75 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tai, jog valstybės narės mokėjimo agentūra neišmoka paramos, dėl kurios ūkininkas kreipėsi iki šioje nuostatoje nustatyto termino pabaigos, neturi būti laikoma numanomu sprendimu atmesti nagrinėjamą paramos paraišką, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas ūkininkas buvo informuotas apie bet kokių papildomų patikrų, kurios pateisintų tokį termino viršijimą, atlikimą.

41

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393, 75 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad tai, jog valstybės narės mokėjimo agentūra neišmoka paramos, dėl kurios ūkininkas kreipėsi iki šioje nuostatoje nustatyto termino pabaigos, neturi būti laikoma numanomu sprendimu atmesti nagrinėjamą paramos paraišką, neatsižvelgiant į tai, ar atitinkamas ūkininkas buvo informuotas apie bet kokių papildomų patikrų, kurios pateisintų tokį termino viršijimą, atlikimą.