–

KW, atstovaujamos Rechtsanwälte St. Pittracher ir H. Wild,

–

SG, atstovaujamos Rechtsanwalt M. Durnwalder,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Bouchagiar, C. Kovács ir C‑M. Carrega,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 20 straipsnio ir 2012 m. liepos 25 d. Europos Komisijos sprendimo C(2012) 5048 final dėl valstybės pagalbos SA.32113 (2010/N) – Italija: Pagalbos schema dėl energijos taupymo, šildymo sistemų pagal rajonus ir nutolusių regionų elektrifikacijos Alto Adidžėje / Pietų Tirolyje (OL C 1, 2013, p. 7) (toliau – 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimas) išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant KW (byla C‑102/21) ir SG (byla C‑103/21) ginčą su Autonome Provinz Bolzen (Bolcano autonominė provincija, Italija) dėl pastarosios pagal 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimu patvirtintą pagalbos schemą suteiktos pagalbos mažoms hidroelektrinėms statyti (toliau – ginčijama pagalbos schema) grąžinimo.

3

2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant [SESV] 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014, p. 1), 41 straipsnyje „Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti“ numatyta:

„1.   Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

<…>

7.   Pagalbos intensyvumas neviršija:

8.   Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai pagalba teikiama vidutinėms įmonėms.

<…>“

4

Reglamento 2015/1589 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„netinkamas pagalbos teikimas gali panašiai veikti vidaus rinką kaip ir neteisėta pagalba, ir dėl to teikiant tokią pagalbą turėtų būti taikomos panašios procedūros; kadangi neteisėta pagalba skirtingai negu pagalba, kuri galbūt buvo netinkamai suteikta, yra pagalba, kurią Komisija buvo prieš tai patvirtinusi kadangi dėl to netinkamai suteikiant pagalbą Komisijai neturėtų būti leista įsakyti išieškoti paminėtą pagalbą;“

5

Reglamento 2015/1589 1 straipsnyje „Apibrėžtys“ nustatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

b) esama pagalba:

<…>

ii) patvirtinta pagalba, t. y. Komisijos arba Tarybos patvirtintos pagalbos sistemos ir individuali pagalba;

<…>“

c) nauja pagalba – visa pagalba, t. y. pagalbos sistemos ir individuali pagalba, kuri nėra egzistuojanti pagalba, įskaitant egzistuojančios pagalbos pakeitimus;

<…>

f) neteisėta pagalba – nauja pagalba, įgyvendinta prieštaraujant SESV 108 straipsnio 3 daliai;

g) netinkamas pagalbos taikymas – pagalba, kurią gavėjas taiko pažeisdamas sprendimą, priimtą pagal [1999 m. kovo 22 d. Tarybos] reglamento (EB) Nr. 659/1999[, nustatančio išsamias [SESV 108] straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339)] 4 straipsnio 3 dalį arba 7 straipsnio 3 ar 4 dalį arba šio reglamento 4 straipsnio 3 dalį arba 9 straipsnio 3 ar 4 dalį;

<…>“

6

Šio reglamento 4 straipsnio „Pirminis pranešimo patikrinimas ir Komisijos sprendimai“ 3 dalyje nustatyta:

„Jeigu po pirminio patikrinimo Komisijai nekyla jokių abejonių dėl pranešime nurodytos priemonės suderinamumo su vidaus rinka, tiek kiek minėtoji priemonė priskiriama SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai, Komisija nusprendžia, kad minėtoji priemonė suderinama su vidaus rinka (toliau – „sprendimas nepateikti prieštaravimų“). Sprendime nurodoma, kokia išimtis buvo taikyta pagal [Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo].“

7

Šio reglamento 13 straipsnio „Įsakymas sustabdyti arba laikinai išieškoti pagalbą“ 2 dalyje nustatyta:

„Komisija, suteikusi suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, gali priimti sprendimą, įpareigojantį, kad minėtoji valstybė narė laikinai išieškotų bet kurią neteisėtą pagalbą, kol Komisija priims sprendimą dėl tokios pagalbos suderinamumo su vidaus rinka (toliau – „įsakymas išieškoti pagalbą“), jeigu įvykdomi toliau išvardyti kriterijai <…>

<…>“

8

Šio reglamento 16 straipsnio „Pagalbos išieškojimas“ 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo (toliau – „sprendimas išieškoti pagalbą“). Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Sąjungos teisės principui.“

9

Reglamento 2015/1589 20 straipsnyje „Netinkamas pagalbos taikymas“ numatyta:

„Nedarant poveikio 28 straipsniui, netinkamo pagalbos taikymo atvejais Komisija gali pradėti formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį. 6, 7, 8, 9, 11 ir 12 straipsniai, 13 straipsnio 1 dalis ir 14–17 straipsniai taikomi mutatis mutandis.“

10

Ginčijama pagalbos schema grindžiama 2010 m. liepos 7 d.Landesgesetz Nr. 9 – Bestimmungen im Bereich der Energieeinsparung, der erneuerbaren Energiequellen und des Klimaschutzes (Provincijos įstatymas Nr. 9 – Nuostatos dėl energijos taupymo, atsinaujinančių energijos išteklių ir klimato apsaugos), kuriame, be kita ko, numatytas subsidijų teikimas, neviršijant 80 % investicijų sąnaudų, mažų hidroelektrinių statybai, siekiant gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių vidaus vartojimui, kai dėl geografinės padėties nėra galimybės be protingų techninių ir finansinių sąnaudų prisijungti prie elektros tinklo.

11

2010 m. gruodžio 17 d. Italijos Respublika pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį Komisijai pranešė apie ginčijamos pagalbos schemą. 2012 m. liepos 25 d. sprendimu Komisija patvirtino šią schemą.

12

KW yra Alpių ganyklų, esančių Bolcano autonominės provincijos kalnų zonoje, kuri dėl geografinės padėties nėra prijungta prie viešojo elektros tinklo, savininkė.

13

2018 m. sausio 29 d. dekretu Bolcano autonominė provincija pagal ginčijamos pagalbos schemą skyrė KW 144634 eurų subsidiją, atitinkančią 80 % tinkamų finansuoti išlaidų, mažų hidroelektrinių, gaminančių elektros energiją savo reikmėms, statybai.

14

Paskui Bolcano autonominė provincija informavo KW, kad ginčijamos pagalbos schema baigė galioti 2016 m. gruodžio 31 d., todėl subsidijos skyrimas jos projektui turi atitikti Reglamentą Nr. 651/2014, kuriuo leistinas pagalbos dydis apribotas iki 65 % tinkamų finansuoti išlaidų.

15

2020 m. sausio 27 d. dekretu Bolcano autonominė provincija iš dalies panaikino savo sprendimą skirti KW subsidiją ir pagal Reglamentą Nr. 651/2014 sumažino jos sumą iki 113257,09 euro.

16

2020 m. vasario 14 d. Bolcano autonominė provincija pareikalavo iš KW grąžinti perteklinės pagalbos sumą kartu su palūkanomis.

17

KW pateikė prašymą Verwaltungsgericht, Autonome Sektion für die Provinz Bozen (Administracinis teismas, Autonominė Bolcano provincijos zona, Italija) panaikinti šias priemones.

18

Šis teismas mano, kad pagrindinėje byloje kyla klausimas, ar KW skirta subsidija yra „esama“ pagalba, kaip tai suprantama pagal Sąjungos valstybės pagalbos teisę. Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia nustatyti, ar šios subsidijos skyrimo dieną dar galiojo 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimu suteiktas ginčijamos pagalbos schemos patvirtinimas.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jei taip nėra, KW skirta subsidija yra netinkamo pagalbos taikymo atvejis ir kad tada reikia nustatyti, ar Reglamento 2015/1589 20 straipsnis aiškintinas taip, kad Komisija turėjo reikalauti ją susigrąžinti.

20

Ji priduria, kad taip pat reikia išnagrinėti, ar KW suteikta subsidija gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą.

21

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Sektion für die Provinz Bozen (Administracinis teismas, Autonominė Bolcano provincijos zona) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

SG yra Alpių ganyklų, esančių Bolcano autonominės provincijos kalnų zonoje, kuri dėl geografinės padėties nėra prijungta prie viešojo elektros tinklo, savininkė.

23

2018 m. rugpjūčio 31 d. dekretu Bolcano autonominė provincija pagal ginčijamos pagalbos schemą skyrė SG 115011 eurų subsidiją, atitinkančią 80 % tinkamų finansuoti išlaidų, mažų hidroelektrinių, gaminančių elektros energiją savo reikmėms, statybai.

24

2020 m. balandžio 27 d. dekretu Bolcano autonominė provincija iš dalies panaikino sprendimą skirti SG subsidiją, motyvuodama tuo, kad ginčijamos pagalbos schema baigė galioti 2016 m. gruodžio 31 d. Ji perskaičiavo subsidijos sumą, į kurią SG galėjo pretenduoti pagal Reglamente Nr. 651/2014 numatytus pagalbos skyrimo kriterijus, gavo 92604 eurus ir paprašė SG grąžinti permoką kartu su palūkanomis.

25

SG pateikė prašymą Verwaltungsgericht, Autonome Sektion für die Provinz Bozen (Administracinis teismas, Autonominė Bolcano provincijos zona) panaikinti šias priemones.

26

Šis teismas mano, kad byloje kyla tokių pačių teisinių klausimų kaip ir byloje C‑102/21.

27

Tokiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht, Autonome Sektion für die Provinz Bozen (Administracinis teismas, Autonominė Bolcano provincijos zona) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

2021 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑102/21 ir C‑103/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas sprendimas.

29

Pirmiausia reikia pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai grindžiami prielaida, kad pagrindinėse bylose nagrinėjama pagalba yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir kad ji iš dalies atitinka Reglamentą Nr. 651/2014. Atrodo, kad jis taip pat remiasi principu, jog jai nereikia taikyti de minimis taisyklės, tačiau tai jis turi patikrinti.

30

Pirmuoju klausimu bylose C‑102/21 ir C‑103/21 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimu suteiktas ginčijamos pagalbos schemos patvirtinimas tebegaliojo tuo metu, kai Bolcano autonominė provincija suteikė subsidijas KW ir SG (toliau – pagrindinėse bylose nagrinėjama pagalba).

31

2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimo 2.2 punkte „Trukmė ir biudžetas“ nurodyta, kad pagal ginčijamos pagalbos schemą bendra 187,25 mln. eurų suma bus skirta „2011–2016 m. laikotarpiu“. Be to, šio sprendimo santraukoje, paskelbtoje 2013 m. sausio 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nurodyta, kad šios sistemos „trukmė“ nustatoma iki 2016 m. gruodžio 31 d.

32

Darytina išvada, kad pagal 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimą ginčijamos pagalbos schema nebebuvo leidžiama nuo 2017 m. sausio 1 d.

33

Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad po šios datos dėl tos pagalbos schemos nebuvo gauta naujo Komisijos leidimo.

34

Be to, neginčijama, kad Bolcano autonominė provincija suteikė pagrindinėse bylose nagrinėjamą pagalbą po 2016 m. gruodžio 31 d.

35

Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimu suteiktas ginčijamos pagalbos schemos patvirtinimas nebegaliojo, kai Bolcano autonominė provincija suteikė pagrindinėse bylose nagrinėjamą pagalbą.

36

Antruoju klausimu bylose C‑102/21 ir C‑103/21, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Reglamento 2015/1589 20 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad netinkamo pagalbos teikimo atveju Komisija turi reikalauti iš valstybės narės ją susigrąžinti.

37

Kaip teigė Komisija, reikia pažymėti, kad individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemą pasibaigus Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta pagalbos schema, galiojimui, nėra „netinkamas pagalbos taikymas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio g punktą.

38

Iš tiesų Reglamento 2015/1589 1 straipsnio g punkte nurodyti atvejai, kai pagalbos gavėjas pagalbą naudoja pažeisdamas sprendimą, priimtą pagal šio reglamento 4 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 3 ar 4 dalį arba Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio 3 dalį ar 7 straipsnio 3 ir 4 dalis, kuriose kalbama atitinkamai apie Komisijos sprendimus nepateikti prieštaravimų, teigiamus sprendimus ir sąlygiškus sprendimus.

39

Nagrinėjamu atveju iš atsakymo į pirmąjį klausimą matyti, kad 2012 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimas nebebuvo taikomas po 2016 m. gruodžio 31 d. ir kad po šios datos dėl nagrinėjamos pagalbos schemos nebuvo gauta naujo leidimo.

40

Šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad negalima teigti, jog pagalbos gavėjai pagrindinėse bylose nagrinėjamą pagalbą taikė netinkamai.

41

Reikia pridurti, kad aplinkybė, jog ginčijama pagalbos schema yra pratęsta po 2016 m. gruodžio 31 d. (darant prielaidą, kad ši aplinkybė nustatyta), nėra lemiama, nes esamos pagalbos schemos pratęsimas sukuria naują, nuo pratęstos schemos atskirą pagalbą (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑111/10, EU:C:2013:785, 58 punktą).

42

Taigi pagalba, kaip antai nagrinėjama pagrindinėse bylose, turi būti laikoma nauja pagalba, kuri, kaip suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį, yra „neteisėta pagalba“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio f punktą.

43

Siekiant nacionaliniam teismui pateikti naudingą atsakymą, antrąjį klausimą reikia performuluoti taip, kad juo būtų siekiama sužinoti, ar SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad Komisija turi reikalauti iš valstybės narės susigrąžinti neteisėtą pagalbą, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio f punktą.

44

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatytas draudimas įgyvendinti pagalbos projektus veikia tiesiogiai ir kad šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas įgyvendinti nedelsiant taikomas bet kokiai pagalbai, kuri buvo pradėta įgyvendinti apie ją nepranešus (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 88 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Tuo remdamasis Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad visos pasekmės dėl SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo kiltų pagal jų nacionalinę teisę, ypač kiek tai susiję su įgyvendinimo aktų galiojimu ir nesilaikant šios nuostatos suteiktos finansinės paramos susigrąžinimu, nes dėl šios priežasties jų užduoties tikslas yra priimti priemones, kurios būtų tinkamos pašalinti pagalbos įgyvendinimo neteisėtumą, kad gavėjas negalėtų laisvai ja naudotis likusį laiką iki Komisijos sprendimo priėmimo (2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 89 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Reikia pridurti, kad visos Sąjungos teisės nuostatos, atitinkančios nustatytas tiesioginio veikimo sąlygas, privalomos visoms valstybių narių valdžios institucijoms, t. y. ne tik nacionaliniams teismams, bet ir visoms administracijos institucijoms, įskaitant decentralizuotas valdžios institucijas, ir šios valdžios institucijos privalo jas taikyti (šiuo klausimu žr. 1989 m. birželio 22 d. Sprendimo Costanzo, 103/88, EU:C:1989:256, 31 punktą ir 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, nacionalinės administracinės valdžios institucijos ir teismai, įpareigoti taikyti Sąjungos teisės nuostatas, įgyvendindami atitinkamą kompetenciją privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veiksmingumą (2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 91 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Darytina išvada, kad, kai nacionalinė valdžios institucija konstatuoja, jog pagalba buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį, ji savo iniciatyva turi susigrąžinti neteisėtai suteiktą pagalbą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 5 d. Sprendimo Eesti Pagar, C‑349/17, EU:C:2019:172, 92 punktą).

49

Reikia pridurti, kad tokiu atveju niekas nedraudžia atitinkamai valstybei narei manyti, kad turi būti grąžinta tik ta pagalbos dalis, kuri neatitinka Reglamente Nr. 651/2014 nustatytų kriterijų.

50

Be to, reikia priminti, kad taikant Sutartyje įtvirtintą valstybės pagalbos kontrolės sistemą nacionalinių teismų ir Komisijos funkcijos yra viena kitą papildančios, tačiau skirtingos (2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo A‑Fonds, C‑598/17, EU:C:2019:352, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

51

Taigi Komisija negali reikalauti susigrąžinti pagalbos tik dėl to, kad ji yra neteisėta, todėl privalo atlikti išsamų jos suderinamumo su vidaus rinka vertinimą, neatsižvelgdama į tai, ar buvo laikomasi draudimo įgyvendinti pagalbą be išankstinio leidimo (šiuo klausimu žr. 1990 m. vasario 14 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑301/87, EU:C:1990:67, 17–23 punktus), tačiau Reglamento 2015/1589 13 straipsnio 2 dalis jai leidžia laikinai susigrąžinti neteisėtai pervestą pagalbą, kol ji priims sprendimą dėl jos suderinamumo su vidaus rinka.

52

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 108 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad Komisija neturi reikalauti iš valstybės narės susigrąžinti neteisėtą pagalbą, kaip ji suprantama pagal Reglamento 2015/1589 1 straipsnio f punktą.

53

Trečiuoju klausimu bylose C‑102/21 ir C‑103/21 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar pagrindinėse bylose nagrinėjama pagalba yra suderinama su vidaus rinka, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes ji leidžia „skatinti tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą“, ar ji vis dėlto „gali iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

54

Vis dėlto iš šio klausimo formuluotės nėra aiškiai matyti, ar keldamas klausimą apie tai, ar pagrindinėse bylose nagrinėjama pagalba „gali iškraipyti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro nuorodą į SESV 107 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas principinis valstybės pagalbos draudimas, ar į SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, kuriame numatyta, kad su vidaus rinka suderinama gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jeigu ji „netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

55

Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismui šiose bylose pateiktoje medžiagoje nėra būtinų faktinių duomenų, kad jis galėtų nacionaliniam teismui pateikti naudingų gairių dėl SESV 107 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, susijusių su konkurencijos iškraipymu ir poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai, nes vienintelė nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑102/21 paminėta aplinkybė, kad finansuojamoje mažoje elektrinėje gaminama elektra bus naudojama subjekto asmeniniam vartojimui, bet kuriuo atveju pati savaime neleidžia konstatuoti, kad šie kriterijai yra tenkinami.

56

Darytina išvada, kad toks klausimas turi būti laikomas nepriimtinu.

57

Dėl SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto primintina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad būtų galima veiksmingai išspręsti su Sąjungos teise susijusį ginčą (2019 m. spalio 3 d. Sprendimo A ir kt., C‑70/18, EU:C:2019:823, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Remiantis suformuota jurisprudencija, nacionaliniai teismai neturi kompetencijos priimti sprendimo dėl valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 26 d. Sprendimo DEI ir Komisija / Alouminion tis Ellados, C‑590/14 P, EU:C:2016:797, 96 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59

Pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, kontroliuojamos Sąjungos teismų, kompetencijai, o nacionaliniai teismai užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nustatytą įpareigojimą iš anksto Komisijai pranešti apie valstybės pagalbą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 2 d. Sprendimo A‑Fonds, C‑598/17, EU:C:2019:352, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

60

Darytina išvada, kad klausimas, ar pagrindinėse bylose nagrinėjama pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, neatrodo būtinas siekiant išspręsti pagrindines bylas, todėl jį reikia laikyti nepriimtinu.

61

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: