1

Apeliaciniu skundu Fastweb SpA prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Iliad Italia / Komisija (T‑692/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:686) (toliau – skundžiama nutartis); ja šis teismas atmetė jos prašymą leisti įstoti į bylą palaikyti Iliad Italia SpA, ieškovės pirmojoje instancijoje byloje T‑692/20, reikalavimų.

2

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojančią padėtį, ir dėl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.“

3

Šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Kai Komisija nustato, kad koncentracija <…> atitinka 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytus kriterijus <…>, ji priima sprendimą skelbiantį, kad koncentracija nėra suderinama su bendrąja rinka.“

4

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamos nutarties 1‐8 punktuose. Šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

5

2020 m. sausio 17 d. Europos Komisija gavo pranešimą apie planuojamą koncentraciją (toliau – sandoris, apie kurį pranešta), kuria Vodafone Europe BV ir Telecom Italia SpA ketino sujungti jų pasyviosios infrastruktūros eksploatavimo veiklą, vykdomą Italijoje, naujai įsteigtoje bendroje įmonėje, pavadintoje Infrastrutture Wireless Italiane SpA (toliau – INWIT).

6

2020 m. kovo 6 d. Komisija pagal Reglamentą Nr. 139/2004 priėmė Sprendimą C(2020) 1573 final; juo sandoris, apie kurį pranešta, buvo pripažintas suderinamu su vidaus rinka ir EEE susitarimu (byla COMP/M.9674 – Vodafone ITALIA / TIM / INWIT JV) (toliau – ginčijamas sprendimas).

7

Ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia įvertino galimą sandorio, apie kurį pranešta, poveikį. Šiuo klausimu Komisija visų pirma nusprendė, kad sandoris, apie kurį pranešta, kelia didelių abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka dėl nekoordinuojamo vertikalaus poveikio mažmeninių ir didmeninių mobiliojo ryšio telekomunikacijų paslaugų teikimo rinkoms. Antra, Komisija neatmetė to, kad sandoris, apie kurį pranešta, gali sukelti rimtų abejonių dėl jo suderinamumo su vidaus rinka dėl, viena vertus, nekoordinuojamo vertikalaus neigiamo poveikio mažmeninių ir didmeninių fiksuotojo belaidžio ryšio telekomunikacijų paslaugų teikėjams, naudojantiems „fixed wireless access“ technologiją, ir, kita vertus, dėl nekoordinuojamo horizontalaus poveikio, susijusio su pasyviosios infrastruktūros prieglobos paslaugų teikimu mobiliojo ryšio operatoriams, teikėjams, naudojantiems „fixed wireless access“ technologiją, ir klientams, išskyrus televizijos ir radijo transliuotojus.

8

Paskui Komisija nusprendė, kad dėl Vodafone Europe ir Telecom Italia prisiimtų įsipareigojimų sandoris, apie kurį pranešta, buvo suderinamas su vidaus rinka ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu (OL L 1, 1994, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 52 t., p. 3). Remdamasi tuo ji padarė išvadą, kad sandoris, apie kurį pranešta, su pakeitimais, padarytais atsižvelgiant į koncentracijos šalių pasiūlytus įsipareigojimus, smarkiai neapribotų veiksmingos konkurencijos rinkose, kuriose buvo nustatytos konkurencijos problemos.

9

Taigi ginčijamame sprendime nurodyta, kad sandoris, apie kurį pranešta, yra suderinamas su vidaus rinka ir EEE susitarimu, jeigu koncentracijos šalys laikysis prie šio sprendimo pridėtuose įsipareigojimuose nurodytų sąlygų ir pareigų.

10

2020 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Iliad Italia ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

11

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2021 m. kovo 11 d.) Fastweb paprašė leisti įstoti į bylą T‑692/20 palaikyti Iliad Italia reikalavimų.

12

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė šį prašymą leisti įstoti į bylą.

13

Pirma, skundžiamos nutarties 24 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Fastweb nėra ginčijamo sprendimo adresatė.

14

Antra, skundžiamos nutarties 33 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Fastweb nepateikė įrodymų, kad ji faktiškai turėjo ar turėtų užsakyti savo perdavimo įrangos prieglobos paslaugas iš INWIT ir kad dėl to ji neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas minėtos nutarties 26, 29 ir 31 punktuose, be kita ko, pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo ir Komisijos pastabų matyti, jog Fastweb naudojo alternatyvas INWIT pasyviajai infrastruktūrai ir kad ji neįrodė, jog šių alternatyvų galėtų nepakakti jos poreikiams patenkinti arba kad joms galėtų būti pakenkta dėl nesėkmingos partnerystės ir nesėkmingo bendradarbiavimo tarp Fastweb ir kitų operatorių.

15

Skundžiamos nutarties 34 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad bet kuriuo atveju, jei Fastweb pastabas reikėtų suprasti taip, kad dėl šios nesėkmingos partnerystės ar nesėkmingo bendradarbiavimo jai prireiktų INWIT prieglobos paslaugų, tokia nesėkmė būtų laikoma būsimu ir hipotetiniu įvykiu, kuris negalėtų įrodyti tiesioginio ir realaus suinteresuotumo bylos baigtimi.

16

Trečia, skundžiamos nutarties 36 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Fastweb neįrodė, jog koncentracijos šalims nustatytos sąlygos ir įpareigojimai Fastweb padėčiai turėjo kitokį arba papildomą poveikį nei poveikis, kylantis iš partnerystės ir bendradarbiavimo su kitais operatoriais.

17

Apeliaciniame skunde Fastweb Teisingumo Teismo prašo:

18

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

19

Grįsdama apeliacinį skundą Fastweb nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, klaidingu motyvavimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu ir, antra, teisės klaidomis taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį.

20

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde Fastweb tvirtina, kad skundžiama nutartis yra klaidingai motyvuota ir joje iškraipomos faktinės aplinkybės, nes toje nutartyje Bendrasis Teismas paneigė Fastweb suinteresuotumo bylos baigtimi egzistavimą vien dėl to, kad šiuo metu ji naudoja alternatyvą INWIT pasyviajai infrastruktūrai.

21

Vienintelis reikšmingas klausimas yra tai, ar Fastweb teisinė arba ekonominė padėtis pasikeis arba galėtų pasikeisti, jei būtų patenkinti Iliad Italia reikalavimai panaikinti ginčijamą sprendimą. Taigi Bendrasis Teismas turėjo priimti sprendimą dėl prašymo leisti įstoti į bylą ir įvertinti ginčijamo sprendimo panaikinimo pasekmes Fastweb prekybos veiklai. Šiomis aplinkybėmis jis negalėjo išvengti rėmimosi koncentracijos poveikio „prielaidomis“, nes bet koks suinteresuotumas bylos baigtimi koncentracijos srityje neišvengiamai grindžiamas tokiomis „prielaidomis“.

22

Šiuo atveju Fastweb suinteresuotumas įstoti į bylą yra įrodytas, nes panaikinus ginčijamą sprendimą ji turėtų geresnes konkurencines sąlygas, suteikiančias jai galimybę gauti INWIT prieglobos paslaugas papildomai arba pakeičiant partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindu gautas prieglobos paslaugas. Jei šis sprendimas būtų panaikintas iš dalies, Fastweb galėtų turėti prieigą prie didesnio INWIT interneto svetainių asortimento, taip pat daugiau aiškumo dėl šių svetainių savybių bei prieigos prie jų procedūrų.

23

Taigi Bendrasis Teismas neatsižvelgė į esminius ginčo elementus, visų pirma į aplinkybę, kad, rinkoje nesant jokios alternatyvos INWIT šiuo metu naudojamoms svetainėms, Fastweb netektų galimybių derėtis su partneriais, o konkurencija rinkoje būtų apribota.

24

Fastweb taip pat teigia, kad reikia atsižvelgti į kelias papildomas faktines aplinkybes, t. y. į jos dalyvavimą administracinėje procedūroje Komisijoje, jos, kaip naujo rinkos tinklo operatoriaus, statusą, informacijos apie žalą, patirtą dėl prieigos prie INWIT interneto svetainių neturėjimo, perdavimą Komisijai ir jos bei Iliad Italia padėčių panašumą.

25

Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas nepriimtinas, ir teigia, kad Fastweb, viena vertus, ginčija Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, bet nenurodo ir neįrodo, kad faktinės aplinkybės buvo iškraipytos, ir, kita vertus, pateikia faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos Bendrajame Teisme.

26

Pirmiausia reikia išnagrinėti Komisijos argumentus, kuriais ginčijamas pirmojo pagrindo priimtinumas.

27

Šiuo klausimu, viena vertus, reikia priminti, kad, remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal SESV 256 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais, o ne dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Taigi tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas vertinti įrodymus. Todėl tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui, nebent jie buvo iškreipti (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Bundesverband der Pharmazeutischen Industrie / Allergopharma, C‑157/16 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2016:476, 9 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Nors tam tikrų Fastweb pateiktų argumentų, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo pirmasis pagrindas, aspektų pateikimas iš tikrųjų galėtų lemti tai, kad šis pagrindas iš dalies paneigtų Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, vis dėlto Fastweb šiame pagrinde iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas įvertino jos suinteresuotumą bylos baigtimi remdamasis klaidingu kriterijumi, grindžiamu tuo, kad nagrinėjamos koncentracijos šalys faktiškai arba numatomai nesinaudojo paslaugomis, o turėjo nustatyti tik tai, ar Fastweb teisinė arba ekonominė padėtis, atsižvelgiant į numatomą šios koncentracijos poveikį konkurencijos sąlygoms, turinčioms įtakos šiai bendrovei, galėtų pasikeisti panaikinus ginčijamą sprendimą.

29

Toks priekaištas priklauso apeliacinio teismo jurisdikcijai, kiek jis susijęs su Bendrojo Teismo galimai padaryta teisės klaida, taigi apeliacinio skundo pirmasis pagrindas turi būti laikomas priimtinu tiek, kiek jis susijęs su šiuo priekaištu.

30

Kita vertus, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad leisti šaliai Teisingumo Teisme pirmą kartą nurodyti pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme, reikštų leisti jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio jurisdikcija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismo kompetencija apribojama pirmojoje instancijoje išnagrinėjus pagrindus pateiktų teisinių išvadų vertinimu (2019 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties EDP España / Komisija, C‑536/19 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2019:965, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Teigdama, kad Bendrasis Teismas klaidingai neatsižvelgė į šios nutarties 24 punkte nurodytas faktines aplinkybes, kurios iš tiesų nebuvo nurodytos pirmojoje instancijoje, Fastweb iš tikrųjų Teisingumo Teismui pateikia pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme, grindžiamą tuo, kad jos prašymas leisti įstoti į bylą turėjo būti patenkintas remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi šiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamus argumentus reikia atmesti kaip nepriimtinus.

32

Kita vertus, priešingai, nei teigia Komisija, šios nutarties 22 ir 23 punktuose apibendrinti Fastweb argumentai turi būti laikomi paprasčiausiai paaiškinančiais šios įmonės ekonominės padėties, nurodytos Bendrajame Teisme pateikto prašymo leisti įstoti į bylą 7 punkte, reikšmę vertinant jos suinteresuotumą bylos baigtimi, taigi šie argumentai negali būti atmesti kaip nepriimtini.

33

Kalbant apie apeliacinio skundo pirmojo pagrindo nagrinėjimą iš esmės, reikia pažymėti, kad iš skundžiamos nutarties 25–34 punktų matyti, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad Fastweb prašymas leisti įstoti į bylą turėjo būti patenkintas tik tiek, kiek ji, atsižvelgiant į realų jos veiklos organizavimą, įrodė, jog prieiga prie INWIT pasyviosios infrastruktūros jai buvo reikalinga tuo metu arba ateityje, taigi ji faktiškai turėjo ar turėtų užsakyti INWIT prieglobos paslaugas.

34

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą kiekvienas asmuo gali įstoti į Europos Sąjungos teismuose nagrinėjamas bylas, jeigu gali įrodyti suinteresuotumą vienam iš šių teismų pateiktos bylos baigtimi.

35

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją sąvoka „suinteresuotumas bylos baigtimi“, kaip ji suprantama pagal minėto 40 straipsnio antrą pastraipą, turi būti apibrėžta atsižvelgiant į patį ginčo dalyką ir suprantama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas pačiais reikalavimais, o ne kaip suinteresuotumas dėl teisinių pagrindų ar iškeltų argumentų. Sąvoka „bylos baigtis“ reiškia prašomą priimti galutinį sprendimą, nurodomą teismo sprendimo, kuris bus priimtas, rezoliucinėje dalyje (2021 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties ratiopharm ir kt. / Komisija, C‑220/21 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2021:521, 18 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Visų pirma reikia patikrinti, ar ginčijamas aktas yra tiesiogiai susijęs su prašymą leisti įstoti į bylą pateikiančiu asmeniu ir ar jo suinteresuotumas bylos baigtimi yra tikras. Iš principo suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei tokia baigtis gali pakeisti prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį (2021 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties ratiopharm ir kt. / Komisija, C‑220/21 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2021:521, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Be to, turi būti daromas skirtumas tarp prašymą įstoti į bylą pateikusių asmenų, kurie pagrindžia tiesioginį suinteresuotumą šalių reikalavimais byloje, į kurią jie nori įstoti, ir tų, kurie pagrindžia tik netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, remdamiesi jų ir vienos iš šalių padėčių panašumu (2021 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties ratiopharm ir kt. / Komisija, C‑220/21 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2021:521, 20 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Konkrečiai kalbant apie tokio suinteresuotumo egzistavimą konkurencijos teisės srityje, svarbu pabrėžti, kad SESV nuostatomis, susijusiomis su konkurencijos taisyklėmis, įtvirtinta teisė nepatirti priemonėmis, prieštaraujančiomis SESV 101, 102 ir 107 straipsniams, iškraipytos konkurencijos (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Scuola Elementare Maria Montessori / Komisija, Komisija / Scuola Elementare Maria Montessori ir Komisija / Ferracci, C‑622/16 P–C‑624/16 P, EU:C:2018:873, 43 punktą ir 2019 m. lapkričio 5 d. Sprendimo ECB ir kt. / Trasta Komercbanka ir kt., C‑663/17 P, C‑665/17 P ir C‑669/17 P, EU:C:2019:923, 112 punktą).

39

Taigi būtų galima manyti, kad prašymą leisti įstoti į bylą pateikusiam asmeniui reikėtų pripažinti suinteresuotumą bylos baigtimi, jei valstybės pagalbos schema, dėl kurios kilo ginčas, galėtų turėti tiesioginių ir realių pasekmių jo ekonominei padėčiai, ypač kai negalima atmesti galimybės, kad pagal tokią schemą finansuojamas projektas yra alternatyva šio prašymą pateikusio asmens teikiamoms paslaugoms, taigi gali turėti pasekmių jo veiklai (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 22 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Scandlines Danmark ir Scandlines Deutschland / Komisija, C‑174/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:1096, 9, 22 ir 40 punktus).

40

Be to, įmonės, kuriai Komisijos sprendimu buvo pripažintas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, konkurentų, kurių ekonominė padėtis pasikeitė dėl atitinkamų pažeidimo veiksmų, suinteresuotumas įstoti į bylą palaikyti reikalavimų atmesti ieškinį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo buvo pripažintas (šiuo klausimu žr. 2008 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Der Grüne Punkt– Duales System Deutschland / Komisija, C‑385/07 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:114, 9 ir 10 punktus ir 2012 m. birželio 8 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Schenker / Deutsche Lufthansa ir kt., C‑602/11 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2012:337, 11 ir 12 punktus).

41

Iš Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 3 dalies matyti, kad Komisija turi pripažinti nesuderinamomis su vidaus rinka koncentracijas, kurios labai apribotų veiksmingą konkurenciją šioje rinkoje arba didelėje jos dalyje, be kita ko, dėl dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo.

42

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įmonė, veikianti vienoje ar keliose rinkose, kurias Komisija nustatė kaip galinčias būti paveiktomis tikėtino koncentracijos antikonkurencinio poveikio, iš esmės turi būti laikoma turinčia tiesioginį ir realų suinteresuotumą ieškinio dėl sprendimo, kuriuo suteiktas leidimas vykdyti šią koncentraciją, reikalavimų baigtimi, nes pirminiame ieškinio nagrinėjimo etape negalima atmesti galimybės, kad leidimas vykdyti tokią koncentraciją ir tam tikrais atvejais sąlygos bei įpareigojimai, taikomi šiam leidimui, gali turėti pasekmių šios įmonės veiklai.

43

Aplinkybė, kad tokia įmonė šiuo metu naudojasi kito operatoriaus nei nagrinėjamos koncentracijos šalys paslaugomis, negali paneigti tokio suinteresuotumo egzistavimo, nes, kaip teigia Fastweb, konkurencinės padėties pasikeitimas, atsiradęs dėl sandorio, apie kurį pranešta, net ir tokiu atveju gali daryti įtaką šios įmonės ekonominiams sprendimams ir jos turimai derybinei galiai organizuojant savo veiklą.

44

Darytina išvada, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog siekdama įrodyti savo suinteresuotumą bylos T‑692/20 baigtimi Fastweb turėjo pateikti įrodymų, kad negalėtų vykdyti savo veiklos naudodamasi infrastruktūra, prie kurios ji šiuo metu turi prieigą partnerystės ir bendradarbiavimo su kitais operatoriais pagrindu, ir kad ji faktiškai turėjo arba turėtų užsakyti INWIT prieglobos paslaugas savo perdavimo įrangai.

45

Taigi apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia pripažinti pagrįstu.

46

Atsižvelgiant į tai, kadangi skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis taip pat grindžiama motyvu, susijusiu su ginčijamame sprendime nustatytų sąlygų ir įpareigojimų palyginimu, reikia išnagrinėti antrąjį pagrindą, kuriuo siekiama ginčyti šį motyvą.

47

Antrajame pagrinde Fastweb tvirtina, kad skundžiamos nutarties 36 punkte Bendrasis Teismas padarė dvi teisės klaidas.

48

Viena vertus, Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, kai suinteresuotumą bylos baigtimi vertino atsižvelgdamas ne į Iliad Italia reikalavimus, bet savo vertinimą grindė ginčijamame sprendime Komisijos atlikta analize. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo priimti sprendimo, remdamasis tariamai klaidingais ginčijamame sprendime pateiktais vertinimais.

49

Kita vertus, Bendrasis Teismas klaidingai palygino Fastweb padėtį su kitų fizinių ir juridinių asmenų padėtimi, reikalaudamas, kad ji įrodytų, jog ginčijamame sprendime nustatytos sąlygos ir įpareigojimai jai daro konkretų poveikį.

50

Komisija teigia, kad antrasis pagrindas grindžiamas klaidingu skundžiamos nutarties aiškinimu, nes Bendrasis Teismas iš tikrųjų įvertino Fastweb suinteresuotumą bylos baigtimi remdamasis kriterijais, nustatytais Sąjungos teismų suformuotoje jurisprudencijoje.

51

Priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamos nutarties 36 punkte, negalima reikalauti, kad įmonė, veikianti vienoje ar keliose rinkose, kurias Komisija nustatė kaip galinčias būti paveiktomis tikėtino koncentracijos antikonkurencinio poveikio, įrodytų, jog koncentracijos šalims nustatytų sąlygų ir įpareigojimų poveikis jos padėčiai skiriasi nuo poveikio, kurį sukelia jos dabartiniai santykiai su kitais operatoriais.

52

Iš tiesų, kaip teigia Fastweb, kadangi ieškinio dėl sprendimo leisti vykdyti koncentraciją panaikinimo nagrinėjimo tikslas, be kita ko, yra įvertinti, kiek šiuo sprendimu nustatytų sąlygų ir įpareigojimų pakanka, kad šios koncentracijos įvykdymo atveju būtų išvengta antikonkurencinio poveikio, iš prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens negalima tikėtis, jog pirminiame proceso etape jis įrodytų, kad šių sąlygų ir įpareigojimų nepakanka siekiant išvengti tokio poveikio.

53

Be to, kadangi, kaip matyti iš šios nutarties 42 ir 43 punktų, įmonės suinteresuotumas panaikinti sprendimą leisti vykdyti koncentraciją turi būti vertinamas nesuteikiant lemiamos reikšmės aplinkybei, kad ši įmonė šiuo metu gauna prekes (paslaugas) iš kitų operatorių nei koncentracijos šalys, galimas su šiais operatoriais sudarytų susitarimų ir šiuo sprendimu nustatytų sąlygų bei įpareigojimų poveikio palyginimas bet kuriuo atveju negali būti lemiamas atliekant šį vertinimą.

54

Darytina išvada, kad reikia pritarti apeliacinio skundo antrajam pagrindui ir panaikinti skundžiamą nutartį.

55

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

56

Šioje byloje Teisingumo Teismas turi reikiamos informacijos, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl Fastweb prašymo leisti įstoti į bylą.

57

Prašyme leisti įstoti į bylą Fastweb tvirtina, kad ji, kaip mažmeninių ir didmeninių mobiliojo ryšio ir fiksuotojo ryšio paslaugų teikėja, yra viena iš operatorių, perkančių pasyviosios tinklo infrastruktūros prieglobos paslaugas. Šiuo klausimu ji tvirtina, kad turi turėti prieigą prie INWIT interneto svetainių ir kad perka prieglobos paslaugas makrosvetainėse iš tokių operatorių, kaip INWIT. Taigi ji mano, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas turėtų reikšmingą poveikį jos padėčiai.

58

Kaip matyti iš šios nutarties 42 punkto, tokių duomenų, kurių tikroviškumą patvirtina ginčijamas sprendimas ir kurių Komisija niekaip neginčijo, pakanka įrodyti, kad Fastweb turi tiesioginį ir realų suinteresuotumą Iliad Italia pateiktų reikalavimų panaikinti ginčijamą sprendimą baigtimi tiek, kiek neginčijama, kad jie įrodo, jog Fastweb veikia vienoje ar keliose rinkose, kurios, kaip nustatė Komisija, gali būti paveiktos tikėtino antikonkurencinio sandorio, apie kurį pranešta, poveikio.

59

Šiomis aplinkybėmis, priešingai, nei teigia Komisija, negalima tikėtis, kad Fastweb tiksliau nustatys, kaip sandoris, apie kurį pranešta, galėtų pakeisti jos, kaip mažmeninių ir didmeninių fiksuotojo ryšio paslaugų teikėjos, padėtį.

60

Be to, Komisijos argumentai, kuriais siekiama paneigti Fastweb suinteresuotumą įstoti į bylą dėl to, kad ji neįrodė, jog partnerystei ir bendradarbiavimui, į kuriuos šiuo metu yra įsitraukusi Fastweb, gali būti pakenkta arba kad ji faktiškai pirko arba pirktų INWIT prieglobos paslaugas, negali paneigti šios išvados dėl šios nutarties 43 punkte nurodytų priežasčių.

61

Vadinasi, Fastweb prašymas leisti įstoti į bylą T‑692/20 turi būti patenkintas.

62

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su šiuo apeliaciniu skundu, pažymėtina, kad pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, jis ir sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

63

Kadangi Fastweb prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos ir ši pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir Fastweb bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

64

Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis dėl prašymo leisti įstoti į bylą, pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas sprendime arba nutartyje, kuriais užbaigiamas procesas.

65

Kadangi šioje byloje buvo patenkintas Fastweb prašymas leisti įstoti į bylą, reikia atidėti išlaidų, susijusių su jos įstojimu į bylą, klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas nutaria: