TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJOS NUTARTIS

2021 m. balandžio 13 d.(*)

„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – SESV 263 straipsnis – Ieškinys dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo – SESV 278 straipsnis – Prašymas sustabdyti šio akto taikymą – Reglamentas (ES) 2020/1054 – Būtiniausi reikalavimai dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių – Skuba“

Byloje C‑541/20 R

dėl 2020 m. spalio 23 d. pagal SESV 278 straipsnį pateikto prašymo sustabdyti taikymą

Lietuvos Respublika, atstovaujama K. Dieninio, R. Dzikovič ir V. Kazlauskaitės‑Švenčionienės, padedamų advokato R. Petravičiaus, taip pat G. Taluntytės ir A. Kisieliauskaitės,

ieškovė,

palaikoma

Lenkijos Respublikos, atstovaujamos B. Majczyna,

įstojusios į bylą šalies,

prieš

Europos Parlamentą, iš pradžių atstovaujamą A. Tamás, S. Toliušio ir I. Anagnostopoulou, vėliau – S. Toliušio, R. van de Westelaken ir I. Anagnostopoulou,

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Norberg, V. Sanda ir L. Vétillard,

atsakovus,

TEISINGUMO TEISMO PIRMININKO PAVADUOTOJA,

išklausiusi generalinį advokatą M. Szpunar,

priima šią

Nutartį

1        Pateikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Respublika Teisingumo Teismo prašo sustabdyti 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, kiek tai susiję su būtiniausiais reikalavimais dėl maksimalios kasdienio bei kassavaitinio vairavimo trukmės, minimalių pertraukų ir kasdienio bei kassavaitinio poilsio laikotarpių, ir Reglamentas (ES) Nr. 165/2014, kiek tai susiję su vietos nustatymu tachografais (OL L 249, 2020, p. 1), 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio ir 3 straipsnio taikymą.

2        Kartu su šiuo prašymu 2020 m. spalio 23 d. ši valstybė narė pagal SESV 263 straipsnį pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš dalies arba prireikus visiškai panaikinti, pirma, Reglamentą 2020/1054 ir, antra, 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiami Direktyva 2006/22/EB, kiek tai susiję su vykdymo užtikrinimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 249, 2020, p. 49).

 Teisinis pagrindas

3        2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006, p. 1) 8 straipsnio 6 ir 8 dalyse numatyta:

„6.      Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:

–        dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba

–        vienu reguliariu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu mažiausiai 24 valandų sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu; tačiau sutrumpinimas turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po atitinkamos savaitės praeis trys savaitės.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo pasinaudoto kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

<...>

8.      Jei vairuotojas taip nusprendžia, kasdienio poilsio ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne transporto priemonės nuolatinio laikymo vietoje galima pasinaudoti transporto priemonėje, jei joje kiekvienam vairuotojui yra įrengtos tinkamos miegojimo vietos, o transporto priemonė stovi vietoje.“

4        Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto a, c ir d papunkčiuose nustatyta:

„Reglamentas <...> Nr. 561/2006 iš dalies keičiamas taip:

<...>

6)      8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)      6 dalis pakeičiama taip:

„6.      Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti bent:

a)      dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais arba

b)      vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuris trunka bent 24 valandas.

Kassavaitinio poilsio laikotarpis prasideda ne vėliau kaip po šešių 24 valandų laiko tarpų nuo ankstesnio kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tarptautinį krovinių vežimą vykdantis vairuotojas gali už įsisteigimo valstybės narės ribų pasinaudoti dviem iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais su sąlyga, kad vairuotojas per bet kurias keturias iš eilės einančias savaites pasinaudoja bent keturiais kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent du yra normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai.

Šios dalies tikslais laikoma, kad vairuotojas vykdo tarptautinį vežimą, jei vairuotojas du iš eilės sutrumpintus kassavaitinio poilsio laikotarpius pradeda už darbdavio įsisteigimo valstybės narės ir už vairuotojų gyvenamosios vietos valstybės ribų.“;

<...>

c)      8 dalis pakeičiama taip:

„8.      Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jie turi būti praleidžiami lyčių požiūriu tinkamame būste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos.

Visas būsto ne transporto priemonėje išlaidas padengia darbdavys.“;

d)      įterpiama ši dalis:

„8a.      Transporto ūkio subjektai vairuotojų darbą organizuoja taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą, kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis, valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys, arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą per kiekvieną keturių iš eilės einančių savaičių laikotarpį, kad pasinaudotų bent vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu arba vienu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija už sutrumpintą kassavaitinio poilsio laikotarpį.

Tačiau, kai vairuotojas pasinaudoja dviem iš eilės sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiais pagal 6 dalį, transporto ūkio subjektas vairuotojo darbą organizuoja taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.

Ūkio subjektas dokumentuose užfiksuoja tai, kaip jis vykdo tą pareigą, ir šiuos dokumentus saugo savo patalpose, kad galėtų juos pateikti kontrolės institucijų prašymu.“.

5        Reglamento 2020/1054 3 straipsnyje nustatyta:

„Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau jo 1 straipsnio 15 punktas ir 2 straipsnio 12 punktas taikomi nuo 2024 m. gruodžio 31 d.“

 Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

6        2020 m. lapkričio 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi Lenkijos Respublikai buvo leista įstoti į bylą palaikyti Lietuvos Respublikos reikalavimų.

7        Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 160 straipsnio 5 dalį Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas atitinkamai 2020 m. lapkričio 25 d. ir 26 d. pateikė rašytines pastabas.

8        Lietuvos Respublika Teisingumo Teismo prašo sustabdyti Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio ir 3 straipsnio taikymą, kol bus paskelbtas sprendimas, kuriuo užbaigiamas procesas byloje C‑541/20.

9        Parlamentas Teisingumo Teismo prašo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

10      Taryba Teisingumo Teismo prašo atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodama tuo, kad jis neatitinka nė vienos iš sąlygų, kurios turi būti įvykdytos, kad jis būtų tenkinamas, ir priteisti iš Lietuvos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

11      Remiantis Procedūros reglamento 160 straipsnio 3 dalimi, prašymuose sustabdyti Europos Sąjungos institucijos akto taikymą turi būti nurodytas bylos dalykas, aplinkybės, patvirtinančios skubą, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys tai, kad prašoma laikinosios apsaugos priemonė turi būti paskirta.

12      Pagal suformuotą jurisprudenciją laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali sustabdyti taikymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones, jei nustatyta, kad šių priemonių taikymą prima facie pateisina faktinės ir teisinės aplinkybės (fumus boni juris) ir kad jos skubios dėl to, jog siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos tų priemonių prašančios šalies interesams yra būtina, kad jos būtų priimtos ir pradėtų veikti prieš priimant sprendimą pagrindinėje byloje. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas, jei viena iš jų netenkinama. Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas prireikus taip pat turi palyginti kylančius interesus (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑207/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1057, 101 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

13      Nagrinėdamas šias sąlygas, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali laisvai nuspręsti, kaip šios sąlygos turi būti tikrinamos, taip pat šio nagrinėjimo tvarką, nes jokioje Sąjungos teisės normoje jam nenustatyta analizės sistema, skirta būtinybei priimti laikiną sprendimą įvertinti (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑207/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1057, 102 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

14      Šiuo atveju, pirma, reikia patikrinti, ar įvykdyta skubos sąlyga.

 Dėl skubos

 Argumentai

15      Lietuvos Respublika, palaikoma Lenkijos Respublikos, mano, kad Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio taikymo sustabdymo skubą pateisina, pirma, tai, kad šia nuostata daromas neigiamas poveikis laisvam darbuotojų judėjimui, užtikrinamam SESV 45 straipsniu, ir pažeidžiama jų teisė pasirinkti, kur ir kaip praleisti savo poilsio laiką, ir, antra, tai, kad nėra sukurta sistema, kuri įpareigotų Europos Komisiją priimti su šia nuostata susijusius aiškinamuosius dokumentus, dėl ko transporto įmonėms gali būti skirtos sankcijos už pareigos, kurios taikymas praktikoje neaiškus, nevykdymą.

16      Be to, Lietuvos Respublika teigia, kad Reglamento 2020/1054 3 straipsnio, kuriame nustatyta šio reglamento įsigaliojimo data, taikymą reikia skubiai sustabdyti, motyvuodama tuo, kad, pirma, valstybės narės patirs žalingų pasekmių dėl to, kad daugumoje jų saugių ir saugomų stovėjimo aikštelių infrastruktūra yra nepakankama, antra, bus pažeista vairuotojų teisė į tinkamas poilsio sąlygas, nes tuo atveju, kai transporto priemonė bus pastatyta nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, šalia kurios nėra tinkamų apgyvendinimo patalpų, jiems bus draudžiama pasilikti savo transporto priemonės kabinoje normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, trečia, šio draudimo įsigaliojimas sukels neigiamų finansinių pasekmių transporto įmonėms ir jų klientams, nes vairuotojai bus priversti vežamas prekes be priežiūros palikti nesaugomoje stovėjimo vietoje, o tai padidins šių prekių praradimo ar vagystės riziką, kurią turės prisiimti šios įmonės, ir, ketvirta, nesant sukurtos sistemos, kuri įpareigotų Sąjungos institucijas priimti aiškinamuosius dokumentus, susijusius su Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčiu, sukuriama teisinio netikrumo situacija.

17      Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais.

 Vertinimas

18      Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas yra garantuoti visišką būsimo galutinio sprendimo veiksmingumą tam, kad būtų išvengta Teisingumo Teismo užtikrinamos teisinės apsaugos spragos. Būtent siekiant šio tikslo, skubą reikia vertinti atsižvelgiant į būtinybę priimti laikiną sprendimą tam, kad šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepatirtų rimtos ir nepataisomos žalos. Ši šalis turi pateikti įrodymų, kad negali laukti bylos nagrinėjimo iš esmės baigties nepatirdama tokios žalos. Nors tam, kad būtų nustatyta, jog ši žala patiriama, nebūtina reikalauti, kad žalos atsiradimas ir neišvengiamumas būtų nustatyti visiškai užtikrintai, bet užtenka, kad žala būtų pakankamai tikėtina, vis dėlto šalis, kuri prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, privalo įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama galimybė patirti tokią žalą (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑114/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1059, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

19      Pagal šią jurisprudenciją šalis, kuri prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, visada turi įrodyti, kad rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimas yra tikėtinas (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑114/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1059, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20      Laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi turėti konkrečią ir tikslią informaciją, pagrįstą išsamiais dokumentais, atskleidžiančiais ieškovo padėtį ir leidžiančiais išnagrinėti konkrečias pasekmes, kurių tikriausiai kiltų nesant prašomų priemonių (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑114/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1059, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

21      Kadangi šį prašymą pateikė Lietuvos Respublika, taip pat reikia priminti, kad valstybės narės yra atsakingos už nacionaliniu mastu bendraisiais laikomus interesus ir kad jos gali užtikrinti jų apsaugą per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:119, 24 punktas).

22      Nagrinėjamu atveju ši valstybė narė, be kita ko, teigia, kad Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio taikymo sustabdymo skubą pagrindžia tai, kad ši nuostata prieštarauja SESV 45 straipsniui.

23      Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad net jei ši aplinkybė būtų nustatyta, ji savaime neįrodo, kad rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimas ir neišvengiamumas yra pakankamai tikėtini.

24      Nors Sąjungos aktu galimai padarytas SESV nuostatos pažeidimas gali kelti abejonių dėl šio akto galiojimo, vis dėlto vien jo nepakanka, kad būtų įrodytas galimos žalos rimtumas ir nepataisomas pobūdis (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Nyderlandų Antilai / Taryba, C‑159/98 P(R), EU:C:1998:329, 62 punktą; 2000 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Nyderlandai / Parlamentas ir Taryba, C‑377/98 R, EU:C:2000:415, 45 punktą ir 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba, C‑482/17 R, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:119, 38 punktą).

25      Be to, nepakanka abstrakčiai teigti, jog buvo pažeista pagrindinė laisvė, šiuo atveju – laisvas darbuotojų judėjimas, kad būtų įrodyta, jog žala, kuri dėl to galėtų atsirasti, neišvengiamai yra nepataisoma (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Camar / Komisija ir Taryba, C‑43/98 P(R), EU:C:1998:166, 47 punktą; 2000 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Nyderlandai / Parlamentas ir Taryba, C‑377/98 R, EU:C:2000:415, 45 punktą ir 2013 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Komisija / Pilkington Group, C‑278/13 P(R), EU:C:2013:558, 40 punktą).

26      Lietuvos Respublika tik bendrai ir abstrakčiai nurodo SESV 45 straipsnio pažeidimą, tačiau nepateikia jokios informacijos, leidžiančios nustatyti rimtos ir nepataisomos žalos tikėtiną atsiradimą ir neišvengiamumą.

27      Be to, ši valstybė narė tvirtina, kad Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio taikymo sustabdymo skubą pateisina tai, kad šiuo reglamentu Komisija neįpareigojama priimti su šia nuostata susijusių aiškinamųjų dokumentų, tačiau nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti tikėtiną žalos atsiradimą ir neišvengiamumą, taip pat jos rimtumą ir nepataisomą pobūdį.

28      Konkrečiai kalbant apie teiginį, kad dėl šios aplinkybės transporto įmonėms gali būti skirtos sankcijos už pareigos, kurios taikymas praktikoje neaiškus, nevykdymą, pakanka konstatuoti, kad tokia žala yra visiškai hipotetinė, todėl, remiantis šios nutarties 18 punkte priminta jurisprudencija, ji negali pateisinti prašomo taikymo sustabdymo.

29      Be to, finansinio pobūdžio žala, išskyrus išskirtines aplinkybes, negali būti laikoma nepataisoma, nes piniginė kompensacija paprastai gali atkurti žalą patyrusio asmens padėtį, buvusią iki atsirandant žalai. Tokia žala, be kita ko, galėtų būti atlyginta pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo pagal SESV 268 ir 340 straipsnius (2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Anglo Austrian AAB ir Belegging‑Maatschappij „Far‑East“ / ECB, C‑114/20 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:1059, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30      Dėl prašymo sustabdyti Reglamento 2020/1054 3 straipsnio taikymą iš pradžių reikia priminti, kad taikymas negali būti sustabdytas ir kitos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, jeigu šios priemonės nėra tinkamos siekiant išvengti ieškovo nurodytos rimtos ir nepataisomos žalos (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 16 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutarties Highgate Capital Management / Komisija, C‑605/19 P(R), nepaskelbta Rink., EU:C:2020:12, 51 punktą).

31      Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Reglamento 2020/1054 3 straipsnio vykdymo sustabdymas savaime neleistų išvengti nurodytos žalos, nes šiuo 3 straipsniu paprasčiausiai įgyvendinama SESV 297 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa, pagal kurią įstatymo galią turintys teisės aktai „įsigalioja juose nurodytą dieną arba, jei ji nenurodoma, dvidešimtą dieną nuo jų paskelbimo“. Be to, taip pat reikia konstatuoti, jog toks taikymo sustabdymas reikštų, kad šio reglamento 1 straipsnio 15 punktas ir 2 straipsnio 12 punktas būtų taikomi ne nuo 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo dvidešimtos dienos po šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

32      Nors prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti suprantamas taip, kad juo siekiama sustabdyti Reglamento 2020/1054 3 straipsnio taikymą tiek, kiek jame nustatyta, jog šio reglamento 1 straipsnio 6 dalies c ir d punktai įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo, nenumatant pereinamojo laikotarpio, pakanka pažymėti, jog Lietuvos Respublika tik bendrai ir abstrakčiai teigia, kad jiems įsigaliojus valstybės narės patirs žalingų pasekmių ir pablogės vairuotojų padėtis, tačiau su šiuo teiginiu nepateikia konkrečių, tikslių ir pagrįstų įrodymų, kad rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimas ir neišvengiamumas yra pakankamai tikėtini. Šiuo aspektu nepakanka nuorodos į per teisėkūros procesą parengtus parengiamuosius dokumentus.

33      Be to, reikia konstatuoti, kad kartu su bendrais ir abstrakčiais Lietuvos Respublikos teiginiais, jog, uždraudžiant vairuotojams pasinaudoti normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būnant transporto priemonėje, Reglamentu 2020/1054 pažeidžiama vairuotojų teisė į tinkamas poilsio sąlygas ir sukeliama neigiamų finansinių pasekmių transporto įmonėms bei jų klientams, nepateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog kyla pakankamai tikėtina rizika, kad neišvengiamai bus padaryta rimta ir nepataisoma žala.

34      Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, jog Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 ir 8 dalys turi būti aiškinamos taip, jog vairuotojas negali pasinaudoti 8 straipsnio 6 dalyje numatytais normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būdamas savo transporto priemonėje (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Vaditrans, C‑102/16, EU:C:2017:1012, 48 punktas).

35      Vadinasi, draudimas vairuotojui pasinaudoti normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būnant savo transporto priemonėje kyla ne dėl Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto c papunkčio įsigaliojimo, o iš Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 ir 8 dalių.

36      Todėl remiantis šios nutarties 30 punkte nurodyta jurisprudencija prašomas sustabdymas negali būti taikomas, nes jis neturėtų įtakos šiam draudimui ir todėl neleistų išvengti tariamai jo sukeltos žalos.

37      Be to, Reglamento 2020/1054 įsigaliojimas juo labiau negali pažeisti vairuotojų teisės į tinkamas poilsio sąlygas, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, aiškinimu, pagal kurį Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio 6 ir 8 dalimis vairuotojui draudžiama pasinaudoti normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būnant transporto priemonėje, akivaizdžiai siekiama šio reglamento tikslų – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas ir kelių eismo saugumą (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Vaditrans, C‑102/16, EU:C:2017:1012, 43 punktas).

38      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad sunkvežimio kabina nėra poilsio vieta, pritaikyta poilsio laikotarpiams, kurie yra ilgesni nei kasdienio poilsio laikotarpiai ir sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, ir kad vairuotojai privalo turėti galimybę normalius kassavaitinio poilsio laikotarpius praleisti vietoje, kurioje užtikrinamos pritaikytos ir tinkamos apgyvendinimo sąlygos (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Vaditrans, C‑102/16, EU:C:2017:1012, 44 punktas).

39      Tomis aplinkybėmis jis pridūrė, kad jei Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, jog vairuotojas gali pasinaudoti normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būdamas savo transporto priemonėje, tai reikštų, kad visus savo poilsio laikotarpius vairuotojas gali praleisti būdamas transporto priemonės kabinoje ir kad jo poilsio laikotarpiai būtų praleidžiami vietoje, kurioje nėra tinkamų apgyvendinimo sąlygų. Toks Reglamento Nr. 561/2006 8 straipsnio aiškinimas negali prisidėti prie šiuo reglamentu siekiamo tikslo – pagerinti vairuotojų darbo sąlygas – įgyvendinimo (2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimo Vaditrans, C‑102/16, EU:C:2017:1012, 45 punktas).

40      Be to, kalbant apie teiginį, kad draudimas vairuotojui pasinaudoti normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais būnant savo transporto priemonėje sukels neigiamų finansinių pasekmių transporto įmonėms ir jų klientams, pakanka pažymėti, kad pagal šios nutarties 29 punkte primintą jurisprudenciją finansinio pobūdžio žala iš principo negali būti laikoma nepataisoma.

41      Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, kad tokios neigiamos finansinės pasekmės, kurių, Lietuvos Respublikos teigimu, galėtų atsirasti dėl galimybės, kad normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiu vertingos prekės bus vagiamos iš nesaugomoje stovėjimo vietoje pastatytos neprižiūrimos transporto priemonės, priklausančios mažai ar vidutinei transporto įmonei, o tai sukels tokios įmonės bankrotą, yra visiškai hipotetinio pobūdžio, todėl negali pateisinti prašomo taikymo sustabdymo.

42      Galiausiai Lietuvos Respublika tik pakartotinai tvirtina, kad Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio įsigaliojimas, numatytas jo 3 straipsnyje, sukuria teisinio nesaugumo situaciją, „todėl transporto įmonės yra pastatomos į itin nepalankią padėtį“, motyvuodama tuo, kad nebuvo sukurta jokia sistema, kuri įpareigotų Sąjungos institucijas priimti su šia nuostata susijusius aiškinamuosius dokumentus. Vis dėlto šiuo klausimu ši valstybė narė nepateikia jokių įrodymų, kad rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimas ir neišvengiamumas yra pakankamai tikėtini.

43      Bet kuriuo atveju toks teiginys turi būti atmestas dėl šios nutarties 28 ir 29 punktuose jau nurodytų priežasčių.

44      Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad Lietuvos Respublika neįrodė, jog būtina laikinai sustabdyti Reglamento 2020/1054 1 straipsnio 6 punkto d papunkčio ir 3 straipsnio taikymą, kad būtų išvengta tikėtino rimtos ir nepataisomos žalos atsiradimo ir neišvengiamumo.

45      Tuo remiantis darytina išvada, kad ši valstybė narė neįrodė, jog skubos sąlyga įvykdyta.

 Dėl „fumus boni juris“ ir kylančių interesų palyginimo

46      Kadangi šios nutarties 12 ir 13 punktuose nurodytos sąlygos yra kumuliacinės, nereikia nagrinėti sąlygos, susijusios su fumus boni juris, ar palyginti kylančių interesų.

47      Todėl šis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti atmestas.

Remdamasi šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotoja nutaria:

1.      Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.      Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Priimta 2021 m. balandžio 13 d. Liuksemburge.

*      Proceso kalba: lietuvių.