1

Apeliaciniu skundu Algebris (UK) Ltd ir Anchorage Capital Group LLC prašo panaikinti 2019 m. spalio 10 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / BPV (T‑2/19, nepaskelbta Rink., EU:T:2019:741; toliau – skundžiama nutartis), ja Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną atmetė jų ieškinį, kuriuo jos prašė panaikinti tariamą Bendros pertvarkymo valdybos (toliau – BPV) atsisakymą atlikti galutinį Banco Popular Español SA (toliau – Banco Popular) vertinimą ex post, apie kurį apeliantėms buvo pranešta 2018 m. gruodžio 18 d. raštu.

2

2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1), 64 konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„svarbu, kad subjektui žlugus, nuostoliai būtų pripažinti [būtų atsižvelgta į nuostolius]. Žlungančių subjektų turto ir įsipareigojimų vertinimas turėtų būti grindžiamos nešališkomis, atsargiomis ir tikroviškomis prielaidomis, galiojančiomis pertvarkymo priemonių taikymo metu. Tačiau įsipareigojimų vertinimui neturėtų turėti įtakos subjekto finansinė būklė. Dėl skubos Valdybai turėtų būti įmanoma skubiai įvertinti žlungančio subjekto turtą ar įsipareigojimus. Toks įvertinimas turėtų būti preliminarus ir galioti tol, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas.“

3

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnyje „Vertinimas pertvarkymo tikslais“ nustatyta:

„1.   Prieš priimdama sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų ar dėl pasinaudojimo atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais, Valdyba užtikrina, kad nuo viešųjų institucijų, įskaitant Valdybą bei nacionalinę pertvarkymo instituciją, ir nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo atliktų nešališką, atsargų ir tikrovišką 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimą.

2.   Taikant 15 dalį, kai įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai, įvertinimas laikomas galutiniu.

3.   Kai neįmanoma atlikti nepriklausomo įvertinimo pagal 1 dalį, Valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 10 dalimi, gali atlikti preliminarų 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų įvertinimą.

4.   Vertinimo tikslas – nustatyti 16 ir 18 straipsniuose nurodytas pertvarkymo sąlygas atitinkančio 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertę.

5.   Vertinimo tikslai:

<…>

6.   Nedarant poveikio [Europos] Sąjungos valstybės pagalbos sistemai, kai taikytina, vertinimas grindžiamas atsargiomis prielaidomis, įskaitant prielaidas dėl įsipareigojimų neįvykdymo rodiklių ir nuostolių masto. Atliekant įvertinimą nedaroma prielaida, kad 2 straipsnyje nurodytam subjektui ateityje galėtų būti teikiama kokia nors nepaprastoji viešoji finansinė parama, centrinio banko skubi parama likvidumui padidinti arba nestandartinėmis užtikrinimo, termino ir palūkanų normų sąlygomis teikiama centrinio banko parama likvidumui padidinti, nuo tada, kai bus imtasi pertvarkymo veiksmų arba pasinaudota atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais. <…>

<…>

7.   Vertinimą papildo toliau nurodyta informacija, pateikiama 2 straipsnyje nurodyto subjekto apskaitos dokumentuose ir įrašuose:

<…>

9.   Vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal 17 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurių būtų galėję tikėtis kiekvienos klasės akcininkai ir kreditoriai, jei 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą. Tų sąlygų nustatymas nedaro poveikio principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, nurodyto 15 straipsnio 1 dalies g punkte, taikymui.

10.   Kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos neįmanoma laikytis 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų arba kai taikoma 3 dalis, atliekamas preliminarus vertinimas. Preliminarus vertinimas atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir, kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis, 1, 7 ir 9 dalyse nustatytus reikalavimus.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą preliminarų vertinimą įtraukiamas ir tinkamai pagrįstas papildomų nuostolių rezervas.

11.   Vertinimas, kuris neatitinka visų 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų, laikomas preliminariu tol, kol 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo atlieka vertinimą, visiškai atitinkantį visus tose dalyse nustatytus reikalavimus. Tas galutinis ex-post vertinimas atliekamas kuo skubiau. Jis gali būti atliktas atskirai nuo 16, 17 ir 18 dalyse nurodyto įvertinimo arba kartu su tuo įvertinimu ir jį turi atlikti tas pats nepriklausomas asmuo, tačiau tas vertinimas turi būti atskiras.

Galutinio ex-post vertinimo tikslai:

12.   Jei atliekant galutinį ex-post vertinimą nustatytas 2 straipsnyje nurodyto subjekto grynosios turto vertės įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą to subjekto grynosios turto vertės įvertį, Valdyba nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti:

13.   Nepaisant 1 dalies, pagal 10 ir 11 dalis atliktas preliminarus vertinimas yra tinkamas pagrindas Valdybai priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, be kita ko, nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms perimti žlungančios įstaigos kontrolę, arba dėl pasinaudojimo atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais.

14.   Valdyba nustato ir taiko tvarką, kuria užtikrinama, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo pagal 27 straipsnį vertinimas ir šio straipsnio 1–15 dalyse nurodytas vertinimas būtų pagrįsti kuo naujesne ir išsamesne informacija apie pertvarkomos įstaigos turtą ir įsipareigojimus.

15.   Vertinimas yra neatskiriama sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais, arba sprendimo dėl pasinaudojimo [nuosavo] kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais dalis. Dėl paties įvertinimo negali būti paduodamas atskiras apeliacinis skundas, tačiau jis gali būti apskųstas kartu su Valdybos sprendimu.

16.   Siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvęs [buvusios] taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, Valdyba užtikrina, kad 1 dalyje nurodytas nepriklausomas asmuo nedelsiant po to, kai įvykdomas pertvarkymo veiksmas ar veiksmai, atliktų įvertinimą. Tas vertinimas yra atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1–15 dalis.

17.   Atliekant 16 dalyje nurodytą įvertinimą nustatomos:

<…>“

4

Ginčo aplinkybės išdėstytos skundžiamos nutarties 1–20 punktuose ir šio proceso tikslais jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

5

Apeliantės Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group buvo investicinio fondo, turėjusio įvairių Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių, valdytojos, kai dėl jo pagal Reglamentą Nr. 806/2014 buvo nustatyta pertvarkymo schema.

6

Sprendimui dėl pertvarkymo priimti pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį buvo atliktas Banco Popular vertinimas. Šiuo tikslu visų pirma buvo parengtos dvi ataskaitos.

7

2017 m. birželio 5 d. BPV parengė pirmąją ataskaitą (toliau – pirmoji vertinimo ataskaita) pagal šio reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktą; ja siekta nurodyti aplinkybes, kurios leistų nustatyti, ar įvykdytos minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nustatytos pertvarkymo procedūros pradėjimo sąlygos.

8

2017 m. birželio 6 d. nepriklausomas ekspertas pagal minėto reglamento 20 straipsnio 10 dalį parengė antrąją ataskaitą (toliau – antroji vertinimo ataskaita). Šio vertinimo tikslas – nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, ir suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais.

9

2017 m. birželio 7 d. BPV priėmė Sprendimą SRB/EES/2017/08 dėl Banco Popular pertvarkymo schemos (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo). Tą pačią dieną Europos Komisija priėmė Sprendimą (ES) 2017/1246, kuriuo patvirtinama „Banco Popular Español SA“ pertvarkymo schema (OL L 178, 2017, p. 15). Fondo de Reestructuración Ordenada Bancaria (Banko įstaigų veiksmingo restruktūrizavimo fondas, toliau – FROB) tą pačią dieną taip pat priėmė priemones, reikalingas sprendimui dėl pertvarkymo įgyvendinti.

10

Sprendimo dėl pertvarkymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Banco Popular taikoma pertvarkymo priemonė – verslo pardavimas pagal Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnį akcijas perleidžiant pirkėjui. Nuosavo kapitalo priemonių nurašymas ir konvertavimas bus atliekamas prieš pradedant taikyti verslo pardavimo priemonę.“

11

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio, skirto nuosavo kapitalo priemonėms nurašyti ir verslo pardavimo priemonei, 1 dalyje numatyta, kad BPV iš esmės nusprendė:

12

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos antrąja vertinimo ataskaita, paremta skaidraus ir atviro FROB surengto pardavimo proceso rezultatais.

13

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 5 dalyje BPV taip pat nurodė laisvas ir su jokių trečiųjų asmenų teisėmis ar pirmumo teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR perleisti Banco Santander SA, taip pat pažymėjo, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

14

2017 m. rugpjūčio 17 d. apeliantės Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį, įregistruotą numeriu T‑570/17, juo prašė panaikinti sprendimą dėl pertvarkymo. Tą pačią dieną jos taip pat pareiškė ieškinį, įregistruotą numeriu T‑575/17, prašydamos panaikinti Sprendimą 2017/1246.

15

2018 m. birželio 14 d. BPV gavo Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 ir 17 dalyse numatytą galutinę nepriklausomo eksperto vertinimo ataskaitą, kuria siekta nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymo schema, būtų taikomos palankesnės sąlygos, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – trečioji vertinimo ataskaita).

16

2018 m. rugpjūčio 2 d. BPV išsiuntė raštą nepriklausomam ekspertui, jame rašoma:

„Išsamiai išnagrinėjusi teisinę sistemą BPV mano, kad, atsižvelgiant į Banco Popular pertvarkymo aplinkybes, nereikia rengti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje nurodyto galutinio ex post vertinimo, visų pirma todėl, kad toks vertinimas negalėtų turėti įtakos Banco Popular pardavimui Banco Santander, nes šis kredito įstaigos Banco Popular rinkos kainą nustatė pagal atvirą, sąžiningą ir skaidrią procedūrą.“

17

2018 m. rugpjūčio 7 d. BPV paskelbė pareiškimą dėl „2018 m. rugpjūčio 2 d. <…> pranešimo, susijusio su jos preliminariu sprendimu, kuriuo nustatoma, ar reikia mokėti kompensaciją akcininkams ir kreditoriams, kurių atžvilgiu įvykdyti su Banco Popular <…> susiję pertvarkymo veiksmai, ir dėl teisės būti išklausytiems proceso pradžios (SRB/EES/2018/132)“ (OL C 277 I, 2018, p. 1); prie šio pranešimo buvo pridėta trečioji vertinimo ataskaita. Pareiškime buvo nurodyta:

„Iš [trečiosios] vertinimo ataskaitos <…> matyti, kad poveikį patiriančių akcininkų ir kreditorių faktinis vertinimas nesiskiria nuo jų vertinimo, jei pertvarkymo metu įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirma, BPV savo pranešime pirmiausia nusprendė neprivalanti mokėti kompensacijos poveikį patiriantiems akcininkams ir kreditoriams <…>.

Tam, kad galėtų priimti galutinį sprendimą dėl kompensacijos skyrimo (ar atsisakymo ją skirti), BPV ragina poveikį patiriančius akcininkus ir kreditorius pareikšti norą pasinaudoti teise būti išklausytiems dėl minėto BPV preliminaraus sprendimo per konsultacijų procedūrą. <…>“

18

Po prijungimo Banco Santander2018 m. rugsėjo 28 d. perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas. Tam FROB davė sutikimą naujas Banco Popular akcijas, išleistas konvertavus 2 lygio nuosavo kapitalo priemones, perleisti Banco Santander.

19

2018 m. spalio 3 d. BPV skirtame rašte apeliantės nurodė, kad pirmoji ir antroji vertinimo ataskaitos yra preliminarios, ir priminė, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį „galutinis ex-post vertinimas atliekamas kuo skubiau“. Jos nurodė, kad BPV joms nepranešė, kada bus galima susipažinti su galutinėmis šių ataskaitų versijomis, o apie BPV raštą Bendrajam Teismui (kuriame teigiama, kad galutinio Banco Popular vertinimo ex post atliekama nebus) jos sužinojo iš Ispanijos spaudos. Apeliantės paprašė BPV, pirma, patvirtinti šią informaciją, antra, paskelbti šį raštą arba atsiųsti jo kopiją ir, trečia, nurodyti sprendimo neatlikti galutinio ex post vertinimo priežastis.

20

2018 m. spalio 16 d. BPV savo interneto svetainėje paskelbė šio sprendimo 16 punkte nurodytą 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą.

21

2018 m. spalio 25 d. raštu BPV atsakė į apeliančių 2018 m. spalio 3 d. raštą. Pirma, ji nurodė negalinti komentuoti, skelbti ar atskleisti Bendrajam Teismui per bylos nagrinėjimą perduotame dokumente išdėstytos informacijos. Antra, dėl apeliančių prašymo nurodyti BPV sprendimo neatlikti galutinio ex post vertinimo priežastis pranešė, kad jos interneto svetainėje buvo paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 2 d. nepriklausomam ekspertui skirtas raštas.

22

2018 m. lapkričio 16 d. apeliantės BPV skirtame rašte pakartojo savo 2018 m. spalio 3 d. rašto turinį. Jos taip pat ginčijo 2018 m. spalio 25 d. joms pateikto atsakymo turinį, visų pirma tai, kad juo, nevykdant pareigos motyvuoti, buvo atsisakyta apeliantėms persiųsti Bendrajam Teismui perduotą raštą arba leisti supažindinti su jo turiniu tuo pagrindu, kad šiuo metu vyksta procesas, ir tai, kad BPV rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašto turiniu. Apeliantės nurodė, kad nors BPV atsisakė aiškiai patvirtinti arba paneigti savo sprendimą nerengti pirmosios ir antrosios vertinimo ataskaitų galutinės ex post versijos, jų manymu, šis rugpjūčio 2 d. raštas tik dar kartą patvirtina atsisakymą tai padaryti. Jos pridūrė, kad tai reiškia Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pažeidimą. Jos taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo minėto rašto laikyti „paskelbtu“ BPV interneto svetainėje, nes jį buvo galima rasti tik pagal paieškos žodį „Deloitte“. Apeliantės padarė išvadą, kad šiuo raštu nebuvo įvykdyta pareiga motyvuoti. Todėl paprašė BPV aiškiai patvirtinti savo sprendimą nerengti šių vertinimo ataskaitų galutinės ex post versijos, ir, jei toks sprendimas iš tiesų buvo priimtas, pateikti jo sprendimo kopiją.

23

2018 m. gruodžio 18 d. raštu BPV atsakė į apeliančių 2018 m. lapkričio 16 d. raštą. Jame BPV priminė jų 2018 m. spalio 3 d. pareikštus prašymus ir savo 2018 m. spalio 25 d. rašte išdėstytus atsakymus į juos. Ji nurodė, kad 2018 m. lapkričio 16 d. rašte apeliantės pakartotinai išdėstė prašymą patvirtinti, jog BPV nusprendė nerengti pirmosios ir antrosios vertinimo ataskaitų galutinės ex post versijos. Ji priminė, kad dar 2018 m. spalio 25 d. rašte aiškiai išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, o rašte nepriklausomam ekspertui nurodė priežastis, kodėl atsisakė atlikti galutinį ex post vertinimą.

24

BPV pareiškė 2018 m. spalio 25 d. raštu įvykdžiusi jai tenkančią pareigą motyvuoti pagal SESV 296 straipsnį, nes nurodė šiam ekspertui skirtą raštą, kuriame išdėstė sprendimo neatlikti galutinio ex post vertinimo priežastis. Ji pabrėžė, kad nors apeliantės gali su šiomis priežastimis nesutikti, tai nereiškia, kad BPV raštas nebuvo motyvuotas. Galiausiai ji nesutiko su apeliančių teiginiais, kad raštas nepriklausomam ekspertui nebuvo paskelbtas jos interneto svetainėje.

25

2019 m. sausio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliančių ieškinį, juo buvo prašoma panaikinti „BPV sprendimą, apie kurį pranešta 2018 m. gruodžio 18 d. pirmuoju raštu ir kuriuo atsisakyta atlikti galutinį Banco Popular vertinimą ex post“.

26

Skundžiama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė ieškinį kaip nepriimtiną, motyvuodamas tuo, kad apeliantės neturėjo teisės jo pareikšti, nes BPV sprendimas neatlikti galutinio Banco Popular vertinimo ex post nebuvo tiesiogiai su jomis susijęs, kadangi šis sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos jų teisinei padėčiai.

27

Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad, atsižvelgiant į BPV pateiktą nepriimtinumo pagrindą, grindžiamą tuo, kad apeliantės neturi locus standi, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar sprendimas neatlikti galutinio Banco Popular vertinimo ex post ir iš to kylanti galima kompensacija turėjo įtakos apeliančių teisinei padėčiai.

28

Bendrasis Teismas išdėstė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 ir 12 dalių turinį ir konstatavo, kad galutiniu ex post vertinimu siekiama dviejų tikslų. Jis nurodė, kad apeliantės neteigė, jog Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies a punkte nurodytas pirmasis tikslas, t. y. užtikrinti, kad subjekto apskaitos dokumentuose būtų atsižvelgta į visus šio reglamento 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostolius, taikytinas nagrinėjamu atveju.

29

Jis atkreipė dėmesį, kad, pasinaudojus Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, pagal sprendimą dėl pertvarkymo visos Banco Popular akcijos buvo perleistos Banco Santander pagal verslo pardavimo priemonę. Tuo pagrindu jis padarė išvadą, kad Banco Santander turėjo įsitikinti, kad konsoliduojant Banco Popular turtą ir įsipareigojimus būtų atsižvelgta į visus turto nuostolius, kurių jis galėjo patirti.

30

Dėl Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies b punkte nurodyto antrojo tikslo, t. y. pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą, Bendrasis Teismas konstatavo, kad ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį, pagal kurią, jei atliekant galutinį ex post vertinimą įvertis yra didesnis už atliekant preliminarų vertinimą nustatytą įvertį, BPV nacionalinės pertvarkymo institucijos gali prašyti padidinti kreditorių arba atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių savininkų reikalavimų, nurašytų pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, vertę arba nurodyti laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei sumokėti papildomą atlygį pertvarkomai įstaigai.

31

Kadangi pastarojoje nuostatoje aiškiai nurodomi atvejai, kai atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti skiriama kompensacija, padidinant reikalavimų vertę arba išmokant papildomą atlygį, t. y. tik tada, kai subjektui taikoma pertvarkymo schema yra Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnyje numatyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, to reglamento 25 straipsnyje nurodyta laikinos įstaigos priemonė arba to paties reglamento 26 straipsnyje nurodyta turto atskyrimo priemonė, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šios pertvarkymo priemonės nebuvo taikytos, nes Banco Popular atžvilgiu priimta pertvarkymo priemonė buvo Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatytas veiklos pardavimas, o pritaikius šią priemonę visas Banco Popular turtas buvo parduotas Banco Santander.

32

Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad Banco Popular taikyta verslo pardavimo priemonė nėra vienas iš Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalyje nurodytų atvejų, kai atlikus galutinį ex post vertinimą galėjo būti mokama kompensacija, be to, pagal šią nuostatą neleidžiama skirti kompensacijos buvusiems subjekto, kurio nuosavo kapitalo priemonės visiškai konvertuotos, nurašytos ir perduotos trečiajam asmeniui, akcininkams ir kreditoriams.

33

Bendrasis Teismas taip pat atmetė apeliančių argumentą, kad atsisakymas atlikti galutinį ex post vertinimą gali turėti įtakos fondų, kuriems jos atstovauja, padėčiai, nes tokiu atveju nereikėtų svarstyti jų papildomų 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir 2 lygio nuosavo kapitalo priemonių vertės atkūrimo arba Banco Santander sumokėto atlygio padidinimo.

34

Jis nusprendė, kad šiuo argumentu apeliantės iš esmės siekė įrodyti, kad, jei būtų atliktas galutinis Banco Popular vertinimas ex post, jos galėtų reikalauti susigrąžinti reikalavimus arba padidinti Banco Santander sumokėto atlygio sumą, ir nurodė, kad tokiam argumentui negalima pritarti, nes vykdant Banco Popular pertvarkymą papildomos 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės buvo konvertuotos į visiškai nurašytas ir panaikintas akcijas, o 2 lygio nuosavo kapitalo priemonės buvo konvertuotos, nurašytos ir visiškai perduotos Banco Santander. Iš to jis padarė išvadą, kad priėmus sprendimą dėl pertvarkymo buvę Banco Popular akcininkai prarado savo statusą.

35

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad, pasinaudojus Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais ir vėliau visas akcijas, gautas pasinaudojus šiais įgaliojimais, perleidus Banco Santander, apeliantės nebeturėjo jokių nuosavo kapitalo priemonių, už kurias būtų galima sumokėti kompensaciją pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį, todėl negalėjo teigti, kad BPV atsisakymas atlikti galutinį Banco Popular vertinimą ex post joms sukėlė tiesioginių pasekmių, nes jos pagal šią nuostatą negalėjo gauti jokios kompensacijos. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad BPV sprendimas neatlikti galutinio Banco Popular vertinimo ex post nesukėlė privalomų teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos apeliančių teisinei padėčiai.

36

Bendrasis Teismas atmetė apeliančių argumentus ir pažymėjo, kad reikia atskirti Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 16 dalyje numatytą trečiąją vertinimo ataskaitą nuo šio reglamento 20 straipsnio 11 dalyje nurodyto galutinio ex post vertinimo, nes trečiosios vertinimo ataskaitos tikslas – nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir, jei taip, skirti jiems kompensaciją. Bendrasis Teismas pripažino, kad nors apeliantės galimai turėjo teisę gauti kompensaciją pagal trečiąją vertinimo ataskaitą, jos negalėjo į ją pretenduoti pagal galutinį ex post vertinimą.

37

Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad BPV sprendimas neatlikti galutinio Banco Popular vertinimo ex post nebuvo tiesiogiai susijęs su apeliantėmis, nes šis sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, galinčių turėti įtakos jų teisinei padėčiai.

38

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

39

BPV Teisingumo Teismo prašo:

40

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės nurodo du pagrindus. Pirmajame pagrinde jos tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pirmųjų dviejų sakinių sukeliamas pasekmes, taip pat į teisės į nuosavybę pažeidimą. Antrajame pagrinde jos teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino šio reglamento 20 straipsnio 12 dalies a punktą ir pažeidė nediskriminavimo principą.

41

BPV tvirtina, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį, nes jis grindžiamas naujais teisiniais pagrindais. BPV taip pat abejoja apeliančių galimybe veikti fondų, kuriems jos teigia atstovaujančios, vardu.

42

Šiam argumentui negalima pritarti.

43

Visų pirma reikia priminti, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį apeliacinio skundo pagrindai turi būti grindžiami argumentais, susijusiais su procesu Bendrajame Teisme. Be to, pagal Procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde negalima keisti Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos dalyko. Taigi apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija apsiriboja tik pirmojoje instancijoje pateiktų pagrindų ir argumentų teisiniu vertinimu (2020 m. liepos 21 d. Nutarties Abaco Energy ir kt. / Komisija, C‑436/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:606, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Priešingai, nei teigia BPV, apeliantės dviem apeliacinio skundo pagrindais ginčija Bendrojo Teismo atliktą Sąjungos teisės aiškinimą ar taikymą, nes mano, kad galutinis ex post vertinimas buvo privalomas, o BPV, atsisakydama jį atlikti, sukėlė teisinių pasekmių, kurios pakeitė jų, kaip fondų, turinčių Banco Popular obligacijų, valdytojų atitinkamą teisinę padėtį.

45

Šiuo aspektu reikia pabrėžti, kad klausimas dėl tariamo teisės į nuosavybę ir vienodo požiūrio principo pažeidimo yra tik išvestinės Bendrojo Teismo išaiškinimo (taigi, ir šių dviejų pagrindų) kritikos pasekmės. Todėl minėti apeliacinio skundo pagrindai nėra nauji (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 28 d. Sprendimo Tomana ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑330/15 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:601, 35 punktą).

46

Antra, prie BPV iškelto klausimo, ar apeliantės teisėtai veikia fondų vardu, nepridėta jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių suabejoti apeliančių nurodytu statusu.

47

Taigi apeliacinis skundas yra priimtinas.

48

Abu apeliacinio skundo pagrindus reikia nagrinėti kartu, kiek tai susiję su tuo, kad apeliantės tvirtina, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies pirmųjų dviejų sakinių sukeliamas pasekmes ir klaidingai išaiškino šio reglamento 20 straipsnio 12 dalies a punktą. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad šios nuostatos yra glaudžiai susijusios. Tuomet prireikus teks nagrinėti klausimą dėl tariamo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio ir vienodo požiūrio principo pažeidimo.

49

Pirmajame pagrindu apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo reikšmingų Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies sukeliamų pasekmių. Bendrasis Teismas pacitavo visą šią dalį, tačiau nepaminėjo pirmųjų dviejų jos sakinių ir nagrinėjo tik a ir b punktuose išdėstytų nuostatų reikšmę. Jose yra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad po bet kokio preliminaraus vertinimo turi būti „kuo skubiau“ atliekamas galutinisex post vertinimas. Tai yra absoliuti teisinė prievolė, nepriklausanti nuo konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, konkrečių pertvarkymo priemonių taikymo arba nuo a ir b punktuose išdėstytų tikslų. Taigi akivaizdu, kad ši nuostata reiškia, jog galutinis ex post vertinimas atliekamas visais atvejais, kai BPV dėl skubos remiasi preliminariu vertinimu.

50

Ši imperatyvi pareiga yra logiška, atsižvelgiant į daugelį preliminariose vertinimo ataskaitose išdėstytų išimčių, taip pat į pagal Reglamentą Nr. 806/2014 BPV suteiktus agresyvaus pobūdžio ir labai plačius ekspropriacijos įgaliojimus. Taigi pagal šio reglamento 20 straipsnio 10 dalį ji galėtų dėl skubos nesilaikyti šio reglamento 20 straipsnio 7 ir 9 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o laikytis šio straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad nešališką, atsargų ir tikrovišką vertinimą turi atlikti nuo viešųjų institucijų nepriklausomas asmuo, tačiau tik tiek, kiek tai pagrįstai įmanoma pagal esamas aplinkybes.

51

To paties reglamento 20 straipsnio 7 dalis taip pat labai svarbi atliekant vertinimą, nes pagal ją reikalaujama, kad vertinimą papildytų atnaujintas atitinkamo subjekto balansas ir finansinės būklės ataskaita, jo turto apskaitinės vertės analizė ir įvertis, taip pat neįvykdytų balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų, išdėstytų šio subjekto dokumentuose ir įrašuose, sąrašas, nurodant atitinkamus kreditus ir reikalavimų eiliškumą. Be to, kadangi pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 10 dalies antrąją pastraipą į preliminarų vertinimą turi būti įtrauktas papildomų nuostolių rezervas, preliminarus vertinimas bet kuriuo atveju skiriasi nuo galutinio vertinimo ir, tikėtina, yra prastesnės kokybės.

52

Pats nepriklausomas ekspertas antrojoje vertinimo ataskaitoje pasiūlė BPV ja remtis apdairiai ir aiškiai išvardijo trūkumus, nes ji buvo parengta tik per dvi savaites (o ne per iš pradžių sutartą šešių savaičių terminą), nesant galimybių susipažinti su tam tikra svarbia informacija ir aptarti ataskaitos išvadų su vadovybe, auditoriais, priežiūros institucijomis ir kitais gerai su Banco Popular susipažinusiais asmenimis.

53

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1–9 dalyse išvardytos sąlygos BPV buvo nustatytos tam, kad ši užtikrintų, jog atlikti vertinimai būtų pakankamai patikimi ir paisoma teisės į nuosavybę. Dėl šios priežasties nuo šių sąlygų leidžiama nukrypti tik neatidėliotinais atvejais. Jei galutinis ex post vertinimas neatliekamas skubiai, vertinimo ataskaitos lieka preliminarios, o šios sąlygos (įskaitant reikalavimą, kad nešališką, atsargų ir tikrovišką vertinimą atliktų nepriklausomas asmuo) – neįgyvendintos.

54

Bendrojo Teismo argumentai, kuriais jis Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį vertino taip, tarsi ji turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į šios dalies a ir b punktų nuostatas ir šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį, turi įtakos ne tik klausimui, kada skirtina kompensacija, bet ir klausimui, kada turi būti atliktas galutinis ex post vertinimas.

55

Iš esmės Bendrasis Teismas iš to padarė išvadą, kad šalys, kurioms taikyta ekspropriacija (kaip apeliantės), turi teisę ginčyti galutinio ex post vertinimo nebuvimą tik tada, kai gali tikėtis kompensacijos pagal minėto reglamento 20 straipsnio 11 dalies b punktą, o kompensacija pagal šią nuostatą mokėtina tik tuo atveju, kai taikytą pertvarkymo schemą sudaro gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pagal Reglamento Nr. 806/2014 27 straipsnį, laikinos įstaigos priemonė pagal to reglamento 25 straipsnį arba turto atskyrimo įmonė pagal minėto reglamento 26 straipsnį.

56

Dėl to akcininkai ir kreditoriai neturi teisės pareikšti ieškinį, o tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos šioje byloje, sunku įsivaizduoti, kad kitos šalys (išskyrus akcininkus ir kreditorius, kuriems taikyta ekspropriacija) turėtų teisę ginčyti atsisakymą atlikti galutinį ex post vertinimą. Taigi Bendrojo Teismo aiškinimas leidžia BPV remtis pirmąja ir antrąja vertinimo ataskaitomis, o šios yra ne tik preliminarios, bet ir labai netobulos ir itin nepatikimos.

57

Apeliantės taip pat ginčija argumentus, kad kreditoriams, kuriems taikyta ekspropriacija, gali būti išmokėta kompensacija; tuo tikslu jie turi pareikšti ieškinį dėl klaidingo sprendimo dėl pertvarkymo arba dėl tokiu sprendimu padarytų nuostolių atlyginimo tuo pagrindu, kad pirmoji ir antroji vertinimo ataskaitos yra netobulos. Sąjungos teisės aktų leidėjas šiuo klausimu numatė apsauginį mechanizmą, t. y. įtvirtino pareigą atlikti galutinį ex post vertinimą pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalį, kuriuo galima geriau nustatyti šiomis aplinkybėmis mokėtinos kompensacijos sumą, nes nepriklausomas vertintojas gali susipažinti su visais atitinkamais pradiniais duomenimis, o kreditoriai, pareiškę tokį ieškinį, kaip pirma nurodyta, tokios galimybės tikriausiai neturėtų.

58

Jei galutinis ex post vertinimas būtų atliktas, jis greičiausiai patvirtintų, kad Banco Popular vertinimas buvo klaidingas, o apeliančių turimų obligacijų nurašymas nereikalingas (arba per didelis), todėl reikėtų bent jau taikyti pertvarkymo schemą visiškai kitokiomis pardavimo sąlygomis.

59

Jei atlikus šį galutinį ex post vertinimą BPV atsisakytų atlyginti apeliančių patirtus nuostolius, atkurdama jų obligacijas, jos sprendimą ir prireikus galutinį vertinimą pagal to reglamento 20 straipsnio 15 dalį bet kuriuo atveju būtų galima ginčyti pareiškiant ieškinį dėl panaikinimo, ieškinį dėl neveikimo arba ieškinį dėl deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnį.

60

Šių konkrečių galimybių praradimas sukelia tiesioginių pasekmių apeliančių teisinei padėčiai, todėl sprendimas, kurį jos prašo panaikinti, yra tiesiogiai su jomis susijęs.

61

Savo dublike apeliantės pirmiausia ginčija BPV pateiktą papildomų nuostolių rezervo paskirties aiškinimą. Antra, BPV argumentai, kad galutinės ex post vertinimo ataskaitos parengti nereikia, nes apeliantėms buvo sumokėta per teisėtai surengtą konkursą gauta pardavimo kaina, yra ydingi, nes antrojoje vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė lėmė aptariamą pardavimo kainą.

62

Antrajame pagrinde apeliantės teigia, kad Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju padarė klaidingą išvadą, kad sprendimas, kurį jos prašo panaikinti, nėra tiesiogiai su jomis susijęs.

63

Bendrasis Teismas šią išvadą pagrindė dviem su klaidingu Reglamento Nr. 806/2014 nuostatų aiškinimu susijusiais argumentais; pirmasis argumentas – tai, kad šio reglamento 20 straipsnio 12 dalis taikoma tik tada, kai BPV pasinaudoja gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, laikinos įstaigos priemone arba turto atskyrimo priemone (šiuo atveju taip nebuvo), o antrasis – tai, kad to reglamento 20 straipsnio 12 dalyje nenumatyta skirti kompensacijos buvusiems subjekto, kurio nuosavo kapitalo priemonės visiškai konvertuotos, nurašytos ir perduotos trečiajam asmeniui, akcininkams ir kreditoriams.

64

Pirma, Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalies a punkte aiškiai nurodyti „atitinkamų [nuosavo] kapitalo priemonių savininkų reikalavimai, nurašyti pagal gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę“. Vis dėlto šiame reglamente atitinkamos nuosavo kapitalo priemonės apibrėžiamos kaip obligacijos (tokios, kaip turimos apeliančių). Taigi ši nuostata joms neabejotinai taikytina. Bendrasis Teismas šio klausimo nenagrinėjo ir neatsižvelgė į skundžiamoje nutartyje vartojamų žodžių junginio „atitinkamos nuosavo kapitalo priemonės“ reikšmę.

65

Pažymėtina, kad šiuo atveju gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė nebuvo panaudota. Vis dėlto Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalies a punkte pateikta nuoroda į ją turėtų būti siejama su nuoroda į atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių nurašymą. Šios nuostatos negalima aiškinti formaliai, t. y. kad ji taikoma tik nurašymui dėl gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo; ji turėtų apimti atvejus, kai atitinkamos nuosavo kapitalo priemonės nurašomos 100 %, kaip šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, ar jos nurašomos pagal to reglamento 22 straipsnio 1 dalį, ar taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.

66

Antra, niekas nepatvirtina Bendrojo Teismo aiškinimo, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 12 dalį apeliantės negali tikėtis kompensacijos, nes jų nuosavo kapitalo priemonės buvo visiškai konvertuotos, nurašytos ir už 1 eurą perduotos trečiajam asmeniui, t. y. Banco Santander.

67

Skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu konstatuota, kad apeliantės nebeturi jokių Banco Popular nuosavo kapitalo priemonių, už kurias galima skirti kompensaciją, nors šioje nuostatoje nenumatyta kreditorių ar savininkų reikalavimų išimties, kai po nurašymo parduodamas verslas.

68

Nėra jokio pagrindo teigti, kad kreditoriai ir atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių (kurios buvo nurašytos ir vėliau perduotos pagal verslo pardavimo priemonę) savininkai neturi teisės gauti kompensacijos, jei ši priemonė buvo priimta remiantis netobulu preliminariu banko grynojo turto ir įsipareigojimų vertinimu. Jiems daromas toks pats (o gal net didesnis) poveikis kaip ir subjektams, nepraradusiems atitinkamų priemonių nuosavybės. Darytina išvada, kad minėto reglamento 20 straipsnio 12 dalies a punkto nuostatos yra tiesiogiai susijusios su apeliantėmis.

69

Nors Bendrojo Teismo skundžiamoje nutartyje nebuvo nagrinėjami konkrečios sąsajos ir suinteresuotumo pareikšti ieškinį klausimai, apeliantės teigia, kad Teisingumo Teismas, siekdamas proceso ekonomijos, vis dėlto turėtų išnagrinėti tam skirtus apeliančių argumentus.

70

Jos mano, kad prašomas panaikinti sprendimas su jomis konkrečiai susijęs, nes jos priklauso mažam identifikuojamų investuotojų, turėjusių Banco Popular išleistų ir BPV eksproprijuotų obligacijų, ratui.

71

Šioje byloje, nors pirmoji ir antroji vertinimo ataskaitos ir buvo itin nepatikimos, jų pagrindu BPV priėmė sprendimą nurašyti apeliančių investicijas į Banco Popular kapitalą. Taigi BPV atsisakymas atlikti galutinį ex post vertinimą (tai rodo, kad BPV, nurašydama apeliančių turtą, veikė neteisėtai) yra konkrečiai susijęs su apeliantėmis.

72

Priešingai, nei BPV tvirtino pirmojoje instancijoje, dėl to, kad šios rūšies obligacijos platinamos visame pasaulyje, todėl neįmanoma nustatyti ir suskaičiuoti jų savininkų, BPV sprendimu dėl pertvarkymo eksproprijuotos obligacijos jame identifikuotos pagal emisijos numerį ir jų vertę, taigi jų skaičius buvo žinomas pertvarkymo dieną, t. y. 2017 m. birželio 7 d.

73

Be to, apeliantės teigia esančios suinteresuotos, kad sprendimas būtų panaikintas; jei šis prašymas būtų patenkintas, tai neabejotinai būtų joms naudinga. Panaikinimo atveju BPV privalėtų atlikti galutinį ex post vertinimą, tuomet būtų nustatyta, kad Banco Popular vertė viršija 2 mlrd. EUR sumą. Taigi BPV turėtų apsvarstyti galimybę atkurti apeliančių turėtų obligacijų vertę. Be to, apeliantės daug investuoja į bankus (jiems taikomas bendras priežiūros mechanizmas), todėl taip pat yra aiškiai suinteresuotos užtikrinti, kad BPV nedarytų Reglamento Nr. 806/2014 pažeidimų ateityje.

74

BPV ginčija tiek apeliacinio skundo pirmojo ir antrojo pagrindų priimtinumą (remdamasi tais pačiais grindžiant viso apeliacinio skundo nepriimtinumą pateiktais argumentais), tiek jų pagrįstumą.

75

Visų pirma reikia atmesti BPV argumentus dėl visų apeliacinio skundo pagrindų nepriimtinumo dėl šio sprendimo 43–46 punktuose nurodytų priežasčių (tai pasakytina apie visą apeliacinį skundą), t. y. klausimas dėl tariamo teisės į nuosavybę ir tariamo vienodo požiūrio principo pažeidimo yra tik išvestinės Bendrojo Teismo išaiškinimo kritikos pasekmės, todėl negali pakeisti jame nagrinėjamos bylos dalyko.

76

Dėl bylos esmės visų pirma pažymėtina, kad šiuo atveju atsižvelgdama į sparčiai blogėjančią Banco Popular finansinę padėtį, ypač likvidumo trūkumą, BPV nusprendė, kad tinkama pertvarkymo priemonė būtų ne gelbėjimas privačiomis lėšomis (BPV nuomone, to nepakanka), o Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatytas verslo pardavimas. BPV pasirinko šią pertvarkymo priemonę ir pasinaudojo atitinkamų nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 806/2014 21 straipsnį.

77

Kaip nurodyta šio sprendimo 7 ir 8 punktuose, BPV parengta pirmąja vertinimo ataskaita buvo siekta pagrįsti sprendimą informacija, ar įvykdytos pertvarkymo sąlygos, o antroji vertinimo ataskaita, kurią parengė BPV paskirtas nepriklausomas ekspertas, buvo skirta nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertei, įvertinti, kokios sąlygos būtų taikomos akcininkams ir kreditoriams, jeigu Banco Popular būtų iškelta įprastinė bankroto byla, taip pat suteikti duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl perleistinų akcijų ir nuosavybės priemonių, o BPV – nustatyti, kas laikytina komercinėmis sąlygomis verslo pardavimo priemonės taikymo tikslais. Trečiąja vertinimo ataskaita, kurią taip pat parengė nepriklausomas ekspertas, buvo siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams, kuriems turėjo įtakos Banco Popular pertvarkymo schema, būtų taikomos palankesnės sąlygos, jei įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla.

78

BPV konstatavo, kad šiuo atveju nereikia nei rengti pirmosios vertinimo ataskaitos ex post versijos, nei po antrosios vertinimo ataskaitos atlikti galutinio ex post vertinimo. Su šia analize ji supažindino apeliantes, atsakydama į jų užklausą, ir persiuntė joms savo 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštą nepriklausomam ekspertui. Apeliantės paprašė BPV pateikti paaiškinimų, tai buvo padaryta 2018 m. gruodžio 18 d. raštu. Kaip tik dėl šio rašto pirmojoje instancijoje buvo pareikštas ieškinys.

79

Kadangi abu apeliacinio skundo pagrindai grindžiami teiginiu, kad BPV pažeidė Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį, reikia išaiškinti šios nuostatos turinį, atsižvelgiant į minėto reglamento 64 konstatuojamąją dalį.

80

Iš šios 64 konstatuojamosios dalies matyti, kad reikėtų atskirti preliminarų žlungančių subjektų turto ir įsipareigojimų vertinimą, kurį BPV atlieka dėl skubos, ir nepriklausomą vertinimą, kurį atlikus šis preliminarus vertinimas iš esmės netenka galios.

81

Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 ir 16 dalyse aiškiai numatytos dvi vertinimo rūšys, t. y. vertinimas, „atliekamas pagal 1–15 dalis“, ir „16, 17 ir 18 dalyse nurodytas įvertinimas“. Pagal 20 straipsnio 11 ir 16 dalis šie vertinimai yra (ir turi išlikti) atskiri, atliekami nepriklausomo asmens, tačiau tas pats nepriklausomas asmuo gali juos atlikti nepriklausomai arba kartu.

82

Vadinasi, šiuo atveju tiek pirmoji ir antroji vertinimo ataskaitos, tiek galimas galutinis ex post vertinimas priklauso pirmajai vertinimo rūšiai, nes patenka į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 1–15 dalių taikymo sritį, o trečioji vertinimo ataskaita, patenkanti į minėto straipsnio 16–18 dalių taikymo sritį, priklauso antrajai vertinimo rūšiai.

83

Žinoma, aplinkybė, kad yra atliktas kitoks galutinis vertinimas (ne galutinis ex post vertinimas), kurį rodo tai, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje in limine žodžių junginį „galutinis vertinimas“ papildo junginys „ex-post“, skirtingai nei galutinis „ex ante“ vertinimas, gali turėti įtakos BPV galimybei atsisakyti atlikti galutinį ex post vertinimą, nes galutinis vertinimas jau būtų sprendimo dėl pertvarkymo priemonės taikymo ar pasinaudojimo pertvarkymo įgaliojimais arba sprendimo dėl pasinaudojimo nuosavo kapitalo priemonių nurašymo ar konvertavimo įgaliojimais pagrindas, todėl priimant šiuos sprendimus jį būtų galima užginčyti pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 15 dalį.

84

Tokį aiškinimą patvirtina ir šio reglamento 20 straipsnio 2 dalis, pagal kurią „įvertinimas laikomas galutiniu“, kai, taikant šio 20 straipsnio 15 dalį, t. y. esant galimybei netiesiogiai užginčyti vertinimą priimant šio sprendimo 83 punkte nurodytus sprendimus, „įvykdomi visi 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatyti reikalavimai“. Vienas iš šių reikalavimų įtvirtintas minėto reglamento 20 straipsnio 1 dalyje – t. y. vertinimą turi atlikti, be kita ko, nuo BPV ir nacionalinės pertvarkymo institucijos, taip pat nuo susijusio subjekto nepriklausomas asmuo.

85

Papildomai reikia pažymėti, kad dėl šios priežasties BPV parengta pirmoji vertinimo ataskaita (žr. šio sprendimo 7 punktą) iš tiesų buvo preliminaraus pobūdžio, o net jei BPV būtų parengusi šios pirmosios ataskaitos ex post versiją (apeliančių teigimu, tai buvo reikalinga; žr. šio sprendimo 19 ir 23 punktus), tokia versija nebūtų laikoma galutiniu vertinimu, nes jos neparengė nepriklausomas asmuo. Kaip savo išvados 70 punkte nurodė generalinė advokatė, šiuo atveju pirmąją vertinimo ataskaitą parengė BPV, todėl nekyla abejonių dėl jos preliminaraus pobūdžio. Taigi šiuo atveju tik šią sąlygą atitinkanti antroji vertinimo ataskaita laikytina „galutiniu vertinimu“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnį.

86

Vis dėlto reikia pabrėžti (nesant reikalo priimti sprendimo nei dėl pastarojo klausimo, nei dėl BPV pozicijos šiuo klausimu pokyčių), kad Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, jog bet kuriuo atveju ex post vertinimas šios bylos aplinkybėmis nebūtų sukėlęs pasekmių apeliančių teisinei padėčiai, todėl 2018 m. gruodžio 18 d. raštas, kuriuo joms buvo pranešta apie priežastis, dėl kurių BPV neketina atlikti tokio vertinimo, taip pat nesukėlė jokių teisinių pasekmių, kurios galėtų turėti įtakos jų padėčiai.

87

Reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 85 punkte nurodė generalinė advokatė, jei ieškinį dėl panaikinimo pareiškia neprivilegijuotas ieškovas dėl jam neskirto akto, kaip šioje byloje, reikalavimas, kad skundžiamos priemonės privalomos teisinės pasekmės turi daryti įtaką ieškovo interesams ir iš esmės pakeisti jo teisinę padėtį, sutampa su SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje įtvirtintomis sąlygomis (2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 38 punktas).

88

BPV atsakymas apeliantėms, kodėl ji nesiekė galutinio ex post vertinimo atlikimo šioje byloje, grindžiamas tokio vertinimo tikslais.

89

Nors apeliantės ir pagrįstai teigia, kad pagal Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies formuluotę in limine galutinį ex post vertinimą privaloma atlikti tuomet, kai BPV turi tik preliminarų vertinimą, visų pirma dėl to, kad žodis „atliekamas“ vartojamas tiesioginės nuosakos esamuoju laiku, kuris paprastai skirtas privalomajam pobūdžiui išreikšti (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 3 d. Sprendimo X (Europos arešto orderis – dvigubas baudžiamumas), C‑717/18, EU:C:2020:142, 20 punktą), taip pat vartojamas žodžių junginys „kuo skubiau“, vis dėlto Bendrasis Teismas galėjo pagrįstai konstatuoti, kad tokios ataskaitos nepateikimas neturėjo poveikio apeliančių teisinei padėčiai, ypač atsižvelgiant į Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalyje nustatytus du galutinio ex post vertinimo tikslus.

90

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies loginis pagrindas, įtvirtintas šios nuostatos antroje pastraipoje, matyti iš dviejų konkrečių jo tikslų, t. y. „užtikrinti, kad visi 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti [į juos būtų atsižvelgta] to subjekto apskaitos dokumentuose“ ir „pagrįsti informacija sprendimą atkurti kreditorių reikalavimus arba padidinti sumokėto atlygio sumą pagal [minėto 20] straipsnio 12 dalį“. Nors šio antrojo tikslo formuluotėje gana išsamiai apibūdinamos sąlygos, kurioms esant reikėtų atlikti galutinį ex post vertinimą, pažymėtina, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė Bendrasis Teismas, joje aiškiai daroma nuoroda į šio reglamento 20 straipsnio 12 dalį, o iš jos matyti, kad ji taikoma tik konkrečioms situacijoms, t. y. toms, kai BPV pasinaudojo gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, laikinos įstaigos priemone arba turto valdymo įmone.

91

Atsižvelgiant į šios bylos ypatybes, antrosios galutinės ex post vertinimo ataskaitos parengimas (net jei tai būtų privaloma) bet kuriuo atveju nebūtų atitikęs nė vieno iš šių tikslų. Kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamos nutarties 43 punkte, apeliantės neteigė, kad šiuo atveju taikomas Reglamento Nr. 806/2014 20 straipsnio 11 dalies antros pastraipos a punkte nurodytas tikslas. Šios nuostatos b punkte nurodytas tikslas taip pat netaikytinas, nes, kaip skundžiamos nutarties 48 ir 49 punktuose teisingai nurodė Bendrasis Teismas, Banco Popular atžvilgiu priimta pertvarkymo priemonė – tai Reglamento Nr. 806/2014 24 straipsnyje numatyta verslo pardavimo priemonė.

92

Vis dėlto šios verslo pardavimo priemonės taikymas nėra vienas iš to reglamento 20 straipsnio 12 dalyje nurodytų atvejų, kai atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti mokama kompensacija.

93

Galiausiai tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai po antrosios vertinimo ataskaitos panaudojama verslo pardavimo priemonė, šioje ataskaitoje nurodytą rezultatą bet kuriuo atveju patvirtina (arba paneigia) per teisėtai surengtą konkursą gauta pardavimo kaina. Taigi teisinga kaina – tai tiesiog nustatyta faktinė rinkos kaina. Vadinasi, verslo pardavimo priemone de facto išsprendžiamos visos diskusijos dėl galimos perduotos įmonės turto ekonominės vertės. Taigi bent jau šios bylos aplinkybėmis, galutiniu ex post vertinimu būtų pavykę nustatyti tik šią rinkos vertę, todėl jis nebūtų turėjęs jokio poveikio apeliantėms.

94

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas, nesant reikalo nagrinėti likusių minėtų pagrindų argumentų; be to, jie yra tik išvestinės Bendrojo Teismo išaiškinimo kritikos pasekmės, kaip pažymėta šio sprendimo 45 punkte.

95

Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

96

Kadangi BPV prašė priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas, o šių apeliacinis skundas buvo atmestas, apeliantės turi padengti savo ir BPV patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: