–

UO, atstovaujamo kamarai jogtanácsos I. Balázs,

–

Készenléti Rendőrség, atstovaujamos kamarai jogtanácsos A. Kenyhercz,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Koós, M. Z. Fehér ir M. M. Tátrai,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Havas, M. van Beek ir N. Ruiz García,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 349) 2 straipsnio 2 punktą ir 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 1 straipsnio 3 dalies ir 2 straipsnio 1 bei 2 punktų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant UO ir Készenléti Rendőrség (greitojo reagavimo policija, Vengrija) ginčą dėl atlyginimo, mokėtino už jo vykdytus budėjimus.

3

Direktyvos 89/391 2 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, administravimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).

2.   Ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja. [Ši direktyva netaikoma, jei tai neišvengiamai prieštarautų ypatumams, būdingiems tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, kaip ginkluotosioms pajėgoms ir policijai, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje.]

Tuo atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama kiek galima labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.“

4

Direktyvos 2003/88 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.

2.   Ši direktyva taikoma:

3.   Ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių.

<…>“

5

Šios direktyvos 2 straipsnyje nustatyta:

„Šioje direktyvoje vartojami šie apibrėžimai:

<…>“

6

Minėtos direktyvos 17 straipsnio 3 dalyje numatyta:

„Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, nuo 3, 4, 5, 8 ir 16 straipsnių leidžiama nukrypti:

<…>

<…>“

7

Rendvédelmi feladatokat ellátó szervek hivatásos állományának szolgálati jogviszonyáról szóló 2015. évi XLII. Törvény (2015 m. Įstatymas Nr. XLII dėl teisėsaugos institucijų profesionalių darbuotojų teisinio statuso) 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Profesionalus darbuotojas turi tokias su tarnyba susijusias pareigas:

<…>“

8

Šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Vadovybė gali įpareigoti profesionalų darbuotoją išlikti pasirengusį pradėti eiti pareigas, viršijant tarnybos laiką ir atsižvelgiant į tarnybos interesus, kitoje nei tarnybos vietoje, kur jis gali būti surastas ir iš kur jis gali būti pašauktas bet kuriuo metu vykdyti tarnybos užduočių.

<…>“

9

Šio įstatymo 364 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šiuo įstatymu kartu su taisyklėmis, priimtomis pagal 340 ir 341 straipsniuose nustatytus įgaliojimus, perkeliama

<…>

<…>“

10

Rendőrségről szóló 1994. évi XXXIV. törvény (1994 m. Policijos įstatymas Nr. XXXIV) 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Policijos pareigūnai gali būti įdarbinami patruliuojančiais pareigūnais <…>

<…>

11

2007 m. gruodžio 13 d.Rendőrség szerveiről és a rendőrség szerveinek feladat- és hatásköréről szóló 329/2007 korm. rendelet (Vyriausybės nutarimas Nr. 329/2007 dėl policijos įstaigų ir jų įgaliojimų bei užduočių) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Pajėgos, įsteigtos bendrosios policijos įstaigos atitinkamoms užduotims vykdyti:

<…>“

12

1998 m. balandžio 23 d.Magyar Köztársaság rendőrségének csapatszolgálati Szabályzata kiadásáról szóló 11/1998 ORFK utasítás (Nacionalinės policijos generalinio direktoriaus potvarkis Nr. 11/1998 dėl Vengrijos Respublikos policijos patruliuojančių pareigūnų vykdomų operacijų reglamentavimo) numatyta:

„<. >

12. <…>

<…>

Policijos patruliuojančių pareigūnų parengties tarnyba

Parengties tarnybos tikslas yra išlaikyti policijos patruliuojančių pareigūnų pajėgas taip, kad jie galėtų kuo greičiau pradėti vykdyti savo užduotis. Tai apima policijos patruliuojančių pareigūnų sutelkimą, dislokavimą ir veikimą, grupių suformavimą ir reikalingų grupių paskirstymą, aprūpinimą policijos patruliuojančių pareigūnų veiklai reikalingais materialiniais ištekliais, dalinio parengimą ir jo išlaikymą nustatytu operaciniu lygiu.

14. Policijos patruliuojantiems pareigūnams gali būti pavesta atlikti parengties tarnybą pagal iš anksto suplanuotą mobilizaciją, žinant numatytas užduotis, arba pagal mobilizaciją, skelbiamą esant nenumatytai padėčiai. Pastarasis atvejis gali būti, visų pirma kai parengtyje esantys pareigūnai jau pradėjo vykdyti savo užduotis ir būtina skirti naujus pareigūnus parengties tarnybai, o policijos pajėgų, kurios veikia pagal kitą tarnybos formą, mobilizacija yra negalima ar nepakankama.

<…>

17. Policijos patruliuojančių pareigūnų, kurie atlieka parengties tarnybą, pasiekiamumo laipsnis parodo spartą, kuria jie gali pradėti vykdyti atitinkamą užduotį. Ji priklauso nuo to, kaip gerai policijos dalinio viršininkas iš anksto apibrėžė sąlygas, būtinas siekiant pradėti vykdyti užduotį. Atsižvelgiant į šias sąlygas, policijos patruliuojantys pareigūnai gali likti sustiprintos parengties arba bendrosios parengties.

<…>

19. Parengties tarnyba prasideda, kai pasiekiamas atitinkamas parengties laipsnis, ir tęsiasi tol, kol parengtis atšaukiama arba pradedama vykdyti kita veikla. Policijos patruliuojantys pareigūnai, atliekantys parengties tarnybą, turi galėti pradėti vykdyti atitinkamas užduotis per mažiau nei penkiolika minučių sustiprintos parengties atveju ir per mažiau nei valandą bendrosios parengties atveju. Policijos dalinio viršininkas, duodantis įsakymą naudoti policijos patruliuojančius pareigūnus, gali sumažinti įprastus terminus, atsižvelgdamas į numatytos užduoties pobūdį ar dalinio pasirengimą.“

13

2011 m. sausio 1 d. UO pradėjo eiti pareigas greitojo reagavimo policijos tarnyboje. Greitojo reagavimo policija yra atskiras bendrųjų policijos pajėgų padalinys, turintis specialius įgaliojimus ir vykdantis ypatingas užduotis visoje Vengrijos teritorijoje. Ši policija dalyvauja vykdant veiksmus, kai reikia neplanuoto skubaus įsikišimo ir policijos patruliavimo. UO buvo paskirtas Miškolco (Vengrija) greitojo reagavimo policijos pasienio apsaugos grupės pareigūnu.

14

Nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. UO, kaip eskadrono narys, tarnavo parengties režimu. Per šį laikotarpį pasienio tarnyba buvo vykdoma ne įprastoje paskirties vietoje Miškolce, bet pietinėje pasienio atkarpoje, Čongrado rajone (Vengrija).

15

Tuo laikotarpiu UO darbdavys nurodė kaip pasienio apsaugos tarnybos dalį atlikti papildomas tarnybos užduotis ir budėjimus, kurie viršijo įprastos tarnybos laiką ir kurie turėjo būti atliekami policijos patruliuojančių pareigūnų tarnybos metu.

16

Darbdavys budėjimo laikotarpį vertino kaip poilsio laiką. UO mano priešingai, kad budėjimo laikotarpiu jis iš tikrųjų atliko parengties tarnybą, viršydamas įprastos tarnybos darbo dienos laiką, todėl tai turėjo būti laikoma „darbo laiku“, už kurį jis turėjo teisę gauti ne priemoką už budėjimą, o atlyginimą už papildomą tarnybą.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad, pirma, pagal Įstatymo dėl teisėsaugos institucijų profesionalių darbuotojų teisinio statuso 364 straipsnio 1 dalies 5 punktą šiuo įstatymu siekiama perkelti Direktyvą 2003/88, tačiau jame neapibrėžiamos nei „darbo laiko“, nei „poilsio laiko“ sąvokos ir, antra, UO savo reikalavimams pagrįsti remiasi šia direktyva.

18

Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar nurodyta direktyva, ypač jos 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose esančios sąvokų apibrėžtys, gali būti taikomos UO, kaip greitojo reagavimo policijos pareigūnui, nes jo vykdytos užduotys skiriasi nuo įprastomis aplinkybėmis vykdomų užduočių.

19

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 taikymo asmenims sritis apibrėžta Direktyvos 89/391 2 straipsnyje. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, jam kyla klausimas, ar greitojo reagavimo policijos pareigūno veikla pasižymi ypatumais, būdingais tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, kuriems neišvengiamai prieštarautų Direktyvos 89/391 ir Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 1 ir 2 punktų taikymas.

20

Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, taip yra nagrinėjamu atveju. Jis pažymi, kad greitojo reagavimo policija yra specialus policijos pajėgų padalinys, vykdantis įstatyme apibrėžtas ypatingas policijos užduotis, nors nagrinėjamu atveju UO taip pat turėjo vykdyti bendrosios policijos užduotis. Jis priduria, kad UO yra šio specialiojo padalinio personalo narys, todėl šiomis aplinkybėmis jis vykdė specifinę valstybės tarnybai priskirtą policijos veiklą, taigi Direktyvos 2003/88 2 straipsnyje esančios sąvokų apibrėžtys jam neturėtų būti taikomos.

21

Šiomis aplinkybėmis Miskolci Közigazgatási és Munkaügyi Bíróság (Miškolco administracinių ir darbo bylų teismas, Vengrija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Vengrijos vyriausybės teigimu, pateikti klausimai yra nepriimtini, nes pagrindinė byla susijusi su darbuotojų darbo užmokesčiu.

23

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, išskyrus Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalyje numatytą specialų atvejį, susijusį su mokamomis kasmetinėmis atostogomis, šia direktyva reglamentuojami tik tam tikri darbo laiko organizavimo aspektai, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, todėl iš esmės ji netaikoma darbuotojų darbo užmokesčiui (2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Vis dėlto šis konstatavimas nereiškia, kad nereikia atsakyti į Teisingumo Teismui šioje byloje pateiktus klausimus.

25

Iš tiesų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tam tikrų Direktyvos 2003/88 nuostatų aiškinimas yra būtinas, kad jis galėtų priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kalbant konkrečiau, šis teismas siekia išsiaiškinti, ar policijos pareigūnai, vykdantys tokias užduotis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, patenka į Direktyvos 2003/88 taikymo sritį, kad jis galėtų nuspręsti, ar UO budėjimo laikotarpiai pripažintini „darbo laiku“, ar „poilsio laiku“, atsižvelgiant į šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose pateiktas sąvokų apibrėžtis, o tada nustatyti šiems laikotarpiams taikytiną atlyginimo grupę. Darytina išvada, kad klausimas, ar minėta direktyva taikytina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, kaip ir klausimas, ar šis taikymas priklauso nuo Direktyvos 89/391, turi būti nagrinėjamas prieš nagrinėjant klausimą, ar egzistuoja teisė į atlyginimo priedą, kurį turi išspręsti nacionalinis teismas.

26

Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad pateikti klausimai yra svarbūs siekiant išspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamą bylą, todėl šie klausimai yra priimtini.

27

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 punktai taikomi teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems valstybės narės išorės sienų stebėjimo funkcijas trečiųjų šalių piliečių antplūdžio prie šių sienų atveju.

28

Iš tiesų iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir iš Teisingumo Teisme vykusio posėdžio matyti, kad pagrindinė byla susijusi su darbo užmokesčiu, mokėtinu už UO budėjimus, vykdytus laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Nurodytu laikotarpiu UO vykdė stebėjimo funkcijas prie Vengrijos sienų su Serbijos Respublika, Kroatijos Respublika ir Rumunija, kurios nepriklauso Šengeno erdvei.

29

Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalyje jos taikymo sritis nustatyta darant nuorodą į Direktyvos 89/391 2 straipsnį.

30

Pagal Direktyvos 89/391 2 straipsnio 1 dalį ji taikoma „visiems veiklos sektoriams – tiek valstybiniam, tiek privačiam“, tarp kurių yra ir „paslaugos“.

31

Tačiau iš Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos matyti, jog ji netaikoma, jeigu tai neišvengiamai prieštarautų ypatumams, būdingiems tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, kaip antai ginkluotosioms pajėgoms ir policijai, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje. Vis dėlto šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje patikslinama, kad tokiu atveju darbuotojų sauga ir sveikata turi būti užtikrinama kuo labiau atsižvelgiant į šioje direktyvoje nustatytus tikslus.

32

Taigi reikia nustatyti, ar funkcijoms, kaip antai nagrinėjamoms pagrindinėje byloje, gali būti taikoma Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta išimtis, kuri turi būti aiškinama taip, kad jos taikymo sritis būtų apribota tuo, kas griežtai būtina siekiant apsaugoti interesus, kuriuos ji leidžia valstybėms narėms saugoti (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 54 punktas ir 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 53 punktas).

33

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, pirma, kad valstybės narės išorės sienų stebėjimas esant trečiųjų šalių piliečių antplūdžiui yra valstybės tarnybos veikla, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą.

34

Antra, pabrėžtina, kad tokiai veiklai gali būti būdingi tam tikri ypatumai, palyginti su kitomis valstybės tarnybai priskiriamomis veiklos rūšimis bendrai arba su teisėsauga konkrečiai.

35

Vadinasi, trečia, reikia nustatyti, ar Direktyvos 2003/88 taikymas šiai specifinei valstybės tarnybos veiklai neišvengiamai prieštarautų jai būdingiems ypatumams dėl absoliutaus būtinumo užtikrinti veiksmingą visuomenės apsaugą (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 55 punktą).

36

Šiuo klausimu Vengrijos vyriausybė teigia, kad buvo neįmanoma planuoti išorės sienų apsaugą vykdančių greitojo reagavimo policijos pareigūnų darbo laiko, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti nuolatinį jų buvimą ir nepertraukiamą tarnybą, taip pat į negalėjimą numatyti užduočių, kurias turi vykdyti ši tarnyba, apimties. Per Teisingumo Teisme vykusį posėdį greitojo reagavimo policijos atstovas iš esmės laikėsi tokios pačios pozicijos.

37

Žinoma, tai, kad tam tikroms valstybės tarnybai priskiriamoms veiklos rūšims dėl jų pobūdžio neįmanoma taikyti darbo laiko planavimo, yra vienas iš joms būdingų ypatumų, kurie pagal Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą pateisina darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos taisyklių išimtį (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 55 punktas ir 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 64 punktas).

38

Taigi pagal Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą leidžiama išlaikyti šios specifinės veiklos, kurios tęstinumas yra būtinas, siekiant užtikrinti esminių valstybės funkcijų veiksmingą vykdymą, veiksmingumą (2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Vis dėlto šis tęstinumo reikalavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamos veiklos specifinį pobūdį (2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 66 punktas).

40

Pavyzdžiui, pirma, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad reikalavimas užtikrinti tarnybų veiklos tęstinumą tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, sauga ir viešoji tvarka netrukdo tam, kad tokių tarnybų veikla, kai ji vyksta normaliomis sąlygomis, būtų organizuojama pagal planą, įskaitant jų darbuotojų darbo grafikus, ir kad Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta išimtis taikoma tokioms tarnyboms tik esant ypač sunkioms ir ypatingo masto aplinkybėms (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 55 ir 57 punktus; 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑132/04, nepaskelbtas Rink., EU:C:2006:18, 26 punktą ir 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 67 punktą).

41

Taigi iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 2003/88 taikoma veiklai sveikatos apsaugos, saugos ir viešosios tvarkos srityje, net jeigu ją vykdo greitojo reagavimo pajėgos įvykio vietoje turėdamos tikslą teikti pagalbą, jeigu ta veikla vykdoma įprastomis sąlygomis, atitinkančiomis konkrečios tarnybos paskirtį, net jei veiksmai, kuriuos gali tekti atlikti vykdant šią veiklą, dėl savo pobūdžio yra nenumatomi ir gali kelti tam tikrą pavojų juos vykdančių darbuotojų saugumui arba sveikatai (šiuo klausimu žr. 2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, EU:C:2004:584, 57 punktą, taip pat 2005 m. liepos 14 d. Nutarties Personalrat der Feuerwehr Hamburg, C‑52/04, EU:C:2005:467, 52 punktą).

42

Iš to matyti, kad Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos taikymas sveikatos apsaugos, saugos ir viešosios tvarkos srityje veikiančioms tarnyboms pateisinamas tik dėl ypatingų įvykių, pavyzdžiui, gaivalinių ar technologinių nelaimių, išpuolių ar didelių avarijų, kurių rimtumas ir mastas reikalauja imtis priemonių, būtinų visuomenės gyvybės, sveikatos apsaugai ir saugumui užtikrinti, kurių nebūtų įmanoma tinkamai įgyvendinti, jei reikėtų laikytis visų Direktyvoje 2003/88 įtvirtintų taisyklių. Tokiais atvejais pateisinama teikti absoliučią pirmenybę gyventojų apsaugos tikslui ir nepaisyti šios direktyvos nuostatų, todėl nurodytų tarnybų atveju jas galima laikinai pažeisti (šiuo klausimu žr. 2005 m. liepos 14 d. Nutarties Personalrat der Feuerwehr Hamburg, C‑52/04, EU:C:2005:467, 53–55 punktus).

43

Antra, primintina, kad šio sprendimo 40–42 punktuose nurodyta jurisprudencija negali būti aiškinama taip, kad tam tikra konkreti valstybės tarnybos veikla, net jeigu ji vykdoma įprastomis sąlygomis, negali pasižymėti tokiais ypatumais, kurie dėl savo pobūdžio neišvengiamai neleidžia planuoti darbo laiko laikantis Direktyvoje 2003/88 nustatytų reikalavimų (2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimo Sindicatul Familia Constanţa ir kt., C‑147/17, EU:C:2018:926, 68 punktas).

44

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad greitojo reagavimo policijos vykdomos išorės sienų stebėjimo užduotys pasižymi tokiais ypatumais. Pavyzdžiui, nebuvo įrodyta, kad periodiškai suteikiant greitojo reagavimo policijos pareigūnui teisę į poilsio valandas ar dienas po to, kai jis išdirbo tam tikrą valandų ar dienų skaičių, būtų pakenkta užduočių, kurias įprastai turi vykdyti šis darbuotojas, esmei, nes dėl šioms užduotims būdingų ypatumų jas tariamai gali vykdyti tik šis darbuotojas ir tik dirbdamas nepertraukiamai. Reikėtų pridurti, kad išlaidos, kurias darbdavys patiria dėl būtinumo laikinai pakeisti šį darbuotoją per poilsio laikotarpius, kurie jam privalo būti suteikti pagal Direktyvą 2003/88, negali pateisinti šios direktyvos netaikymo (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Jaeger, C‑151/02, EU:C:2003:437, 66 ir 67 punktus).

45

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar nagrinėjamu laikotarpiu UO vykdė užduotis aplinkybėmis, kurių išskirtinis rimtumas ir mastas pateisina Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytos išimties taikymą.

46

Šiuo tikslu šis teismas turės atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos užduoties vykdymas truko kelis mėnesius.

47

Visų pirma jis turės nustatyti, ar trečiųjų šalių piliečių antplūdis prie Vengrijos išorės sienų sutrukdė greitojo reagavimo policijai per visą nagrinėjamą laikotarpį vykdyti šių sienų stebėjimą įprastomis sąlygomis, atitinkančiomis jos paskirtį.

48

Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės atsižvelgti, pirma, į tai, kad, kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, ši tarnyba buvo įsteigta būtent skubioms užduotims vykdyti, ir, antra, į šio sprendimo 41 punkte primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią Direktyva 2003/88 taikoma teisėsaugos pajėgų veiklai, vykdomai įprastomis sąlygomis, atitinkančiomis jų paskirtį, net jei veiksmai, kuriuos gali tekti atlikti vykdant šią veiklą, dėl savo pobūdžio yra nenumatomi ir kelia pavojų juos vykdančių darbuotojų saugumui arba sveikatai.

49

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įsitikinti, kad, atsižvelgiant į aplinkybių rimtumą ir mastą, nebuvo įmanoma organizuoti atitinkamos tarnybos taip, kad kiekvienas jos narys galėtų pasinaudoti poilsio laiku, kaip to reikalaujama pagal Direktyvą 2003/88.

50

Šiuo tikslu jis turės nustatyti, ar bent jau tam tikru nagrinėjamo laikotarpio momentu nebuvo galima numatyti darbuotojų rotacijos, kuri užtikrintų kiekvienam darbuotojui Direktyvos 2003/88 reikalavimus atitinkantį poilsio laiką.

51

Galiausiai reikia pridurti, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prieis prie išvados, kad dėl užduotims, kurias greitojo reagavimo policijos pareigūnai vykdė nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2017 m. balandžio mėn., būdingų ypatumų buvo neįmanoma planuoti darbo laiko, jis turės atsižvelgti į tai, jog Direktyvos 89/391 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad net ir tokiu atveju kompetentingos valdžios institucijos turi kiek įmanoma užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą.

52

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 punktai taikomi teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems valstybės narės išorės sienų stebėjimo funkcijas trečiųjų šalių piliečių antplūdžio prie šių sienų atveju, išskyrus situacijas, kai atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes matyti, kad šios funkcijos vykdomos esant ypatingoms aplinkybėms, kurių rimtumas ir mastas reikalauja imtis priemonių, būtinų visuomenės gyvybės, sveikatos apsaugai ir saugumui užtikrinti, kurių nebūtų įmanoma tinkamai įgyvendinti, jei reikėtų laikytis visų nurodytoje direktyvoje įtvirtintų taisyklių, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

53

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 1 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad šios direktyvos 2 straipsnio 1 ir 2 punktai taikomi teisėsaugos pareigūnams, vykdantiems valstybės narės išorės sienų stebėjimo funkcijas trečiųjų šalių piliečių antplūdžio prie šių sienų atveju, išskyrus situacijas, kai atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes matyti, kad šios funkcijos vykdomos esant ypatingoms aplinkybėms, kurių rimtumas ir mastas reikalauja imtis priemonių, būtinų visuomenės gyvybės, sveikatos apsaugai ir saugumui užtikrinti, kurių nebūtų įmanoma tinkamai įgyvendinti, jei reikėtų laikytis visų nurodytoje direktyvoje įtvirtintų taisyklių, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.