1

Apeliaciniais skundais International Management Group (toliau – IMG) prašo panaikinti 2017 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimus International Management Group / Komisija (T‑29/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:56; toliau – skundžiamas sprendimas T‑29/15) ir International Management Group / Komisija (T‑381/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:57; toliau – skundžiamas sprendimas T‑381/15) (toliau kartu – skundžiami sprendimai), kuriais šis teismas atmetė jos ieškinius, kuriais byloje T‑29/15 buvo prašoma panaikinti 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2014) 9787 final dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Įgyvendinimo sprendimo C(2013) 7682 dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto pakeitimo (toliau – 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas) ir byloje T‑381/15 buvo prašoma, pirma, panaikinti 2015 m. gegužės 8 d. Komisijos rašte, skirtame IMG, esantį sprendimą (toliau – 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas ir toliau kartu su 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu – ginčijami sprendimai) ir, antra, atlyginti 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo sukeltą žalą.

2

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, 2006, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1605/2002), nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1). Vis dėlto Reglamento Nr. 966/2012 212 straipsnio a punkte buvo numatyta, be kita ko, kad Reglamento Nr. 1605/2002 53 ir 53d straipsniai toliau taikomi visiems iki 2013 m. gruodžio 31 d. prisiimtiems įsipareigojimams.

3

Reglamento Nr. 1605/2002 53 straipsnyje numatyta:

„Komisija biudžetą vykdo laikydamasi 53a–53d straipsnių nuostatų kuriuo nors iš šių būdų:

4

Šio reglamento 53d straipsnyje, be kita ko, nustatyta:

„1.   Komisijai vykdant biudžetą bendro valdymo būdu, tam tikros biudžeto vykdymo užduotys pavedamos tarptautinėms organizacijoms <…>

<…>

2.   Su tarptautinėmis organizacijomis sudaryti atskiri susitarimai dėl finansavimo skyrimo apima išsamias nuostatas dėl tokioms tarptautinėms organizacijoms patikėtų užduočių įgyvendinimo.

<…>“

5

2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (OL L 357, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 145), iš dalies pakeistas 2007 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 478/2007 (OL L 111, 2007, p. 13) (toliau – Reglamentas Nr. 2342/2002 ir kartu su Reglamentu Nr. 1605/2002 toliau – 2002 m. finansiniai teisės aktai), nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo panaikintas 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1268/2012 dėl Reglamento Nr. 966/2012 taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1) (toliau kartu su Reglamentu Nr. 966/2012 – 2012 m. finansiniai teisės aktai).

6

Reglamento Nr. 2342/2002 43 straipsnyje „Jungtinis valdymas“ buvo 2 dalis, pagal kurią, be kita ko, buvo numatyta:

„Tarptautinės organizacijos, minėtos [Reglamento 1605/2002 53d straipsnyje], yra šios:

<…>“

7

Reglamento Nr. 966/2012 214 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2012 m. spalio 27 d. Pagal šio straipsnio antrą pastraipą jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d., nepažeidžiant konkrečių taikymo datų kituose šio reglamento straipsniuose.

8

Šie straipsniai apima 58 straipsnį „Biudžeto vykdymo metodai“, kuris taikomas tik nuo 2014 m. sausio 1 d. prisiimtiems įsipareigojimams ir kuriame yra 1 dalis, suformuluota taip:

„Komisija biudžetą vykdo šiais būdais:

<…>“

9

Savo ruožtu Reglamento Nr. 966/2012 84–86 straipsniai yra taikomi nuo 2013 m. sausio 1 d.

10

Šio reglamento 84 straipsnyje „Finansavimo sprendimai“ nustatyta:

„1.   Kiekvienas išlaidų punktas turi būti priskirtas įsipareigojimams, būti patvirtintas, jį turi būti leista vykdyti ir jis turi būti apmokėtas.

2.   Išskyrus asignavimus, kurie gali būti vykdomi be pagrindinio teisės akto <…>, prieš išlaidų paskirties nustatymą institucija arba kitos institucijos, kurioms institucija yra pavedusi tokius įgaliojimus, priima finansavimo sprendimą.

3.   2 dalyje nurodytame finansavimo sprendime pateikiama informacija apie tai, kokio tikslo siekiama, kokių rezultatų tikimasi, kokius įgyvendinimo metodus ketinama taikyti[,] ir bendra finansavimo suma. Į jį taip pat įtraukiamas veiksmų, kuriuos ketinama finansuoti, aprašymas, nurodoma kiekvienai operacijai skirta suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis.

Netiesioginio valdymo atveju finansavimo sprendime taip pat nurodomas subjektas ar asmuo, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys pagal 58 straipsnio 1 dalies c punktą, kriterijai, kuriais vadovautasi pasirenkant subjektą ar asmenį, ir jam pavestos užduotys.

<…>“

11

Minėto reglamento 85 straipsnio „Įsipareigojimų rūšys“ 1 dalyje nurodyta:

„Biudžetinis įsipareigojimas – tai operacija, kuria rezervuojamas asignavimas, būtinas būsimiems mokėjimams vykdant teisinius įsipareigojimus padengti.

Teisinis įsipareigojimas – tai veiksmas, kuriuo leidimus suteikiantis pareigūnas prisiima arba nustato įsipareigojimą, dėl kurio yra mokamos lėšos.

<…>“

12

To paties reglamento 86 straipsnio „Įsipareigojimams taikomos taisyklės“ 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienai priemonei, dėl kurios gali atsirasti iš biudžeto padengiamų išlaidų, atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas, prieš prisiimdamas teisinį įsipareigojimą trečiosioms šalims <…>, prisiima biudžetinį įsipareigojimą.“

13

Deleguotojo reglamento Nr. 1268/2012 43 straipsnyje „Netiesioginio valdymo su tarptautinėmis organizacijomis specialiosios nuostatos“ 1 dalyje nustatyta:

„Tarptautinės organizacijos, nurodytos Finansinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje, yra šios:

<…>“

14

2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013, p. 1) įsigaliojo 2013 m. spalio 1 d.

15

Šio reglamento 7 straipsnio „Tyrimų tvarka“ 6 dalyje, be kita ko, numatyta:

„Jeigu atliekant tyrimą paaiškėja, kad gali būti tikslinga imtis administracinių atsargumo priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Tarnyba nedelsdama informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, organą ar agentūrą apie vykstantį tyrimą. Pranešama tokia informacija:

<…>

Atitinkama institucija, įstaiga, organas ar agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su [OLAF], gali bet kuriuo metu nuspręsti imtis tinkamų atsargumo priemonių, įskaitant įrodymų apsaugos priemones, ir nedelsdama informuoja [OLAF] apie tokį sprendimą.“

16

Pagal IMG įstatus, kaip pridėti prie Teisingumo Teismo bylos medžiagos, ji buvo įsteigta 1994 m. lapkričio 25 d. kaip tarptautinė organizacija „International Management Group – Infrastructure for Bosnia and Herzegovina“ (būstinė Belgrade, Serbija) siekiant sudaryti galimybes valstybėms, kurios dalyvauja atstatant Bosniją ir Hercegoviną, turėti tam skirtą subjektą. Nuo tada IMG pamažu išplėtė savo veiklos sritį, o 2012 m. birželio 13 d. sudarė susitarimą dėl būstinės su Belgijos Karalyste.

17

Remdamasi Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsniu, 2013 m. lapkričio 7 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą C (2013) 7682 final dėl 2013 m. metinės veiksmų programos dėl Mianmaro / Birmos finansavimo iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto (toliau – pirminis sprendimas).

18

Šio sprendimo 1 straipsnyje numatyta, kad 2013 m. metinė veiksmų programa dėl Mianmaro / Birmos, kaip nurodyta 1 ir 2 prieduose, yra patvirtinama.

19

Minėto sprendimo 3 straipsnyje numatyta, kad biudžeto vykdymo bendro valdymo būdu užduotys gali būti patikėtos subjektams, nurodytiems 1 ir 2 prieduose, su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas dėl įgaliojimų perdavimo.

20

To paties sprendimo 2 priede aprašyta antra veiksmų programa, kuri sudaro 2013 m. metinę veiksmų programą dėl Mianmaro / Birmos. Šio priedo 5 ir 8 skyriuose iš esmės patikslinama, kad šią veiksmų programą sudaro prekybos plėtros programa, kurios išlaidas, įvertintas 10 mln. EUR, finansuos Europos Sąjunga ir kurios įgyvendinimą užtikrins IMG bendro valdymo būdu. Minėto priedo 8.3.1 punkte nurodyta, kad Mianmare / Birmoje jau įsteigta IMG yra tarptautinė organizacija, kuri yra susijusi su Sąjungos finansuojamų projektų įgyvendinimu toje valstybėje.

21

2014 m. vasario 17 d. OLAF pranešė Komisijai, kad pradėjo tyrimą dėl IMG statuso.

22

2014 m. vasario 24 d. Komisijos Generalinis sekretorius perdavė šią informaciją šios institucijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniam direktoriui ir atkreipė jo dėmesį į galimybę nustatyti apsaugos priemones pagal Reglamento Nr. 883/2013 7 straipsnio 6 dalį.

23

2014 m. vasario 26 d. šis generalinis direktorius nustatė apsaugos priemones remdamasis minėta nuostata, jas pateisindamas aplinkybe, kad remiantis OLAF pradiniu vertinimu kilo abejonių dėl IMG statuso (2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemonės). Šias apsaugos priemones iš esmės sudarė laikinas draudimas, pirma, sudaryti su IMG bet kokį naują susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, susijusį su Sąjungos biudžeto netiesioginiu valdymu remiantis Reglamentu Nr. 966/2012, ir, antra, pratęsti bet kokį susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo, kuris jau sudarytas su IMG ir kuris susijęs su Sąjungos biudžeto bendru valdymu remiantis Reglamentu Nr. 1605/2002.

24

2014 m. balandžio 25 d. tas pats generalinis direktorius išsiuntė raštą IMG (toliau – 2014 m. balandžio 25 d. raštas), kuriuo informavo Komisijos byloje esančius tris naujus elementus, susijusius su tuo, kad, pirma, penkios ES valstybės narės, kurias IMG pristatė kaip savo nares, savęs tokiomis nelaiko, antra, Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinis sekretorius nurodė, jog IMG nėra JTO specializuota agentūra, ir, trečia, buvo neaiškumų dėl asmenų, kurie atstovavo kai kurioms valstybėms pasirašant IMG steigiamąjį aktą. Komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktorius taip pat parašė, kad, atsižvelgdamas į dėl šių elementų kilusias abejones dėl IMG statuso, savo tarnyboms nurodė, kiek tai susiję su ja, laikinai nesinaudoti procedūromis, leidžiančiomis biudžeto vykdymo užduotis atlikti tarptautinėms organizacijoms.

25

2014 m. gruodžio 15 d. Komisija gavo ataskaitą, parengtą OLAF pabaigus tyrimą (toliau – OLAF ataskaita), prie kurios buvo pridėtos rekomendacijos. Šioje ataskaitoje iš esmės OLAF konstatavo, kad IMG nėra tarptautinė organizacija pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, ir Komisijai rekomendavo pritaikyti sankcijas IMG ir susigrąžinti sumas, kurias ji gavo dėl tokio statuso.

26

Kitą dieną Komisija priėmė 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą pagal Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsnį. Pagal šio sprendimo 1 straipsnį pirminio sprendimo 2 priedas pakeičiamas nauju priedu, kurio 1 ir 4.3 skyriuose iš esmės numatoma, kad prekybos plėtros programos, numatytos šiame pirminiame sprendime, įgyvendinimą pagal netiesioginį valdymą užtikrins nebe IMG, o Deutsche Gesellschaft für Internationale Zusammenarbeit GmbH (toliau – GIZ).

27

2015 m. sausio 16 d. Komisijos teisės tarnyba parengė pranešimą „[OLAF] tyrimo <…> dėl [IMG] teisinė analizė“ (toliau – teisės tarnybos nuomonė).

28

2015 m. gegužės 8 d. Komisija nusiuntė raštą IMG, norėdama pranešti apie veiksmus, kurių ji ketino imtis po OLAF ataskaitos, ir jame informavo, kad nors daugumos OLAF pateiktų rekomendacijų nevykdys, ji nusprendė, be kita ko, jog, kol nėra visiško tikrumo dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso, jos tarnybos nebesudarys su ja Reglamente Nr. 966/2012 numatyto naujo susitarimo dėl įgaliojimų perdavimo remiantis netiesioginio valdymo kartu su tarptautine organizacija būdu. Būtent ši rašto dalis sudaro šio sprendimo 1 punkte minėtą 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą.

29

2015 m. sausio 21 d. IMG pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai raštą (įregistruotas su nuoroda T‑29/15), kuriuo pareiškė ieškinį dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo.

30

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. kovo 24 d.) Komisija pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kuris buvo pagrįstas tuo, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra neskundžiamas, nes, pirma, dėl jo nekyla privalomų teisinių padarinių ir, antra, jis tik patvirtina 2014 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo IMG buvo informuota apie 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemonių egzistavimą.

31

2015 m. birželio 30 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

32

2017 m. vasario 2 d. Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą sprendimą T‑29/15, kuriuo atmetė IMG ieškinį ir priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas. Šiuo klausimu minėto sprendimo 28–78 punktuose jis nusprendė, kad Komisijos pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas buvo nepagrįstas, nes, pirma, 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių padarinių – juo galutinai atimta galimybė iš IMG sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo ir, antra, juo nebuvo vien tik patvirtintas 2014 m. balandžio 25 d. raštas, todėl buvo konstatuota, kad IMG ieškinys dėl šio sprendimo turėjo būti priimtas. Minėto sprendimo 79–169 ir 174 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nė vienam iš septynių IMG pagrindų negali būti pritarta, todėl jos ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

33

2015 m. liepos 14 d. IMG pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai raštą (įregistruotas su nuoroda T‑381/15), kuriuo pareiškė ieškinį dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo panaikinimo ir jo sukeltos žalos atlyginimo.

34

Dokumentu (jį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2015 m. rugsėjo 25 d.) Komisija pareiškė šio ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, kuris buvo pagrįstas tuo, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas yra neskundžiamas, nes, be kita ko, jis nesukėlė privalomų teisinių padalinių.

35

2016 m. sausio 29 d. nutartimi Bendrasis Teismas nusprendė nagrinėti šį prieštaravimą vėliau, nagrinėjant bylą iš esmės, ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

36

2017 m. vasario 2 d. Bendrasis Teismas priėmė skundžiamą sprendimą T‑381/15, kuriame jis nusprendė, kad nebereikia priimti sprendimo dėl dalies IMG ieškinio, atmetė likusią ieškinio dalį ir priteisė iš IMG bylinėjimosi išlaidas. Šiomis aplinkybėmis šio sprendimo 41–53 ir 75 punktuose jis nusprendė, kad 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių padarinių, nes dėl jo IMG prarado galimybę, kad jai bus skiriamos naujos biudžeto vykdymo užduotys pagal netiesioginio valdymo su tarptautine organizacija būdą, numatytą Reglamento Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalyje, ir kad IMG ieškinys dėl panaikinimo buvo priimtinas. Tada minėto sprendimo 76–160 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nė vienam iš aštuonių IMG pagrindų negali būti pritarta, todėl jos ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Galiausiai, skundžiamo sprendimo 170–173 punktuose Bendrasis Teismas atmetė IMG prašymą atlyginti žalą kaip nepagrįstą.

37

Be to, skundžiamo sprendimo T‑381/15 174–184 punktuose Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl Komisijos prašymo, kad du IMG pateikti dokumentai, t. y. OLAF ataskaita ir teisės tarnybos nuomonė, būtų pašalinti iš teismo bylos medžiagos. Jis atmetė šį prašymą dėl pirmo dokumento ir jį patenkino dėl antro dokumento.

38

Apeliaciniu skundu byloje C‑183/17 P IMG Teisingumo Teismo prašo:

39

Apeliaciniu skundu byloje C‑184/17 P IMG Teisingumo Teismo prašo:

40

Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti abu apeliacinius skundus ir priteisti iš IMG atitinkamas bylinėjimosi išlaidas.

41

Be to, Komisija pateikė du priešpriešinius apeliacinius skundus, kuriais Bendrojo Teismo prašo:

42

IMG prašo, kad Teisingumo Teismas atmestų priešpriešinius apeliacinius skundus ir priteistų iš Komisijos atitinkamas bylinėjimosi išlaidas.

43

2018 m. vasario 8 d. raštu šalims buvo pasiūlyta pateikti pastabas dėl galimo dviejų bylų sujungimo, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Atsakydama IMG nurodė, kad neturi prieštaravimų dėl šio klausimo. Komisija neatsakė per nustatytą terminą.

44

Išklausius teisėją pranešėją ir generalinį advokatą 2018 m. kovo 20 d. sprendimu bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

45

Pirma, Komisija tvirtina, kad skundžiamo sprendimo T‑29/15 57–63 punktuose ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 44–48 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad ginčijami sprendimai sukėlė privalomų teisinių padarinių, nes dėl jų IMG prarado galimybę sudaryti naujus susitarimus dėl įgaliojimų perdavimo remiantis netiesioginiu iš Sąjungos biudžeto finansuojamų projektų valdymu. Reikia pripažinti, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu iš dalies pakeistas pirminis sprendimas pakeičiant IMG į GIZ kaip subjektą, su kuriuo bus sudaryti susitarimai dėl specialių įgaliojimų perdavimo, o 2015 m. gegužės 8 d. sprendime buvo nurodyta, jog Komisija ketina nebesudaryti naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo su IMG. Vis dėlto, nors IMG neturėjo jokios teisės, kad tokios sutartys būtų sudarytos su ja, reikia daryti išvadą, kad ginčijami sprendimai sukėlė faktinių padarinių jai.

46

Antra, Komisija teigia, kad, priešingai, nei Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo T‑29/15 49–52 punktuose, sprendimas dėl finansavimo, kaip antai 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, turi būti laikomas visiškai vidaus aktu, kuris nesukelia jokių privalomų teisinių padarinių trečiosioms šalims.

47

Trečia, galiausiai Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas nėra 2014 m. balandžio 25 d. rašto, kuriuo IMG buvo informuota apie 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemones, visiškai patvirtinamasis aktas. Iš tiesų šiame sprendime nebuvo jokios naujos faktinės ar teisinės aplinkybės, priešingai, nei teigė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo T‑29/15 70–73 punktuose. Be to, nors apsaugos priemonės ir minėtas sprendimas yra pagrįsti skirtingais teisiniais pagrindais ir buvo priimti laikantis skirtingų procedūrų, kaip Bendrasis Teismas nurodė šio sprendimo 74–76 punktuose, sprendimas yra tik tiesioginė ir automatinė šių priemonių pasekmė.

48

Be to, priešpriešiniame apeliaciniame skunde byloje C‑184/17 P Komisija nurodo, kad IMG neturėjo būti suteikta galimybė susipažinti su OLAF ataskaita.

49

Todėl ji prašo Teisingumo Teismo pašalinti šią ataskaitą iš teismo bylos medžiagos.

50

IMG ginčija šių įvairių argumentų pagrįstumą.

51

Pirma, dėl šio sprendimo 45 punkte nuodytų Komisijos argumentų dėl ginčijamų sprendimų privalomų teisinių padarinių nebuvimo pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją turi būti laikoma, jog dėl bet kokių nuostatų arba priemonių, kurias priėmė Sąjungos institucijos, organai ir įstaigos, nepriklausomai nuo jų formos, ir kuriomis siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių, kurie gali turėti įtakos fizinio arba juridinio asmens interesams, reikšmingai pakeisdami jo teisinę padėtį, gali būti pareiškiamas ieškinys dėl panaikinimo (1981 m. lapkričio 11 d. Sprendimo IBM / Komisija, 60/81, EU:C:1981:264, 9 punktas; 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 54 punktas ir 2011 m. spalio 13 d. Sprendimo Deutsche Post ir Vokietija / Komisija, C‑463/10 P ir C‑475/10 P, EU:C:2011:656, 37 punktas).

52

Šiuo atveju dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Bendrasis Teismas pirmiausia skundžiamo sprendimo T‑29/15 37–42 punktuose pažymėjo, o Komisija to neginčijo, kad šis sprendimas yra finansavimo sprendimas, kurį ši institucija priėmė pagal Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsnį ir kuris sukėlė teisinių padarinių, bet ir juo siekiama iš dalies pakeisti pirminį sprendimą paskiriant GIZ subjektu, atsakingu už prekybos plėtros veiksmų vykdymą pagal 2013 m. veiksmų programą dėl Mianmaro / Birmos, vietoj IMG.

53

Atlikdamas šią analizę, Bendrasis Teismas būtent minėto sprendimo 38 punkte konstatavo, jog šalys nesiginčija dėl to, kad pačiame pirminiame sprendime IMG buvo paskirta įgaliotuoju subjektu, „su sąlyga, kad bus sudarytas susitarimas dėl įgaliojimų perdavimo“.

54

Atsižvelgdamas į šiuos įvairius veiksnius to paties sprendimo 44–48 ir 57–63 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas sukėlė privalomų teisinių padarinių, galinčių paveikti IMG interesus, nes iš jos atimta bet kokia galimybė sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo.

55

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsnio 2 dalyje, kuria remiantis buvo priimtas pirminis sprendimas ir 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, numatyta, kad tokie sprendimai priimami prieš prisiimant įsipareigojimą dėl išlaidų. Taigi šis įsipareigojimas atitinka, kaip matyti iš to paties reglamento 85 straipsnio 1 dalies ir 86 straipsnio 1 dalies, operaciją, kurią atlikdamas biudžeto subjektas pirmiausia prisiima biudžetinį įsipareigojimą dėl išlaidų, vėliau sudaro teisinį įsipareigojimą, kuris skirtas tam, kad trečiosios šalys gautų mokėjimus, ir kuriame patikslinamos šios išlaidos. Todėl Komisija teisingai teigia, kad nebuvo jokio teisinio įsipareigojimo IMG, kai buvo priimtas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, taigi ir IMG neturėjo teisės reikalauti sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo.

56

Tačiau, kaip Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo T‑29/15 42 ir 59 punktuose, pagal Reglamento Nr. 966/2012 84 straipsnio 3 dalį sprendime dėl įsipareigojimo turi būti nurodytas „subjektas ar asmuo, kuriam pavedamos biudžeto vykdymo užduotys <…>, kriterijai, kuriais vadovautasi pasirenkant [jį], ir jam pavestos užduotys“. Pirminiame sprendime buvo pasirinktas IMG kaip subjektas, atsakingas už vieną iš veiksmų, numatytų 2013 m. veiksmų programoje dėl Mianmaro / Birmos.

57

Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1605/2002 53d straipsnio 2 dalies, kuri buvo taikoma priimant pirminį sprendimą, tokiu susitarimu dėl įgaliojimų perdavimo, koks numatytas šiame sprendime, siekiama patikslinti biudžeto vykdymo užduočių, kurios anksčiau buvo patikėtos šiuo konkrečiu atveju tarptautinei organizacijai, vykdymo tvarką. Taigi prieš sudarant šį susitarimą būtinai turi būti priimamas finansavimo sprendimas, kuriuo tokios užduotys patikimos minėtai organizacijai, ir jis gali būti sudaromas tik su šia organizacija. Vadinasi, praradus subjekto, atsakingo už nagrinėjamas užduotis, statusą automatiškai prarandama galimybė sudaryti atitinkamą susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo. 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas būtent turėjo tikslą ir teisinį poveikį, kad atsakingu subjektu būtų paskirta GIZ tam, kad Komisija galėtų su tuo subjektu sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo vietoj IMG.

58

Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo T‑29/15 44, 45, 57, 59, 60 ir 62 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad dėl 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo IMG prarado asmens, kuris atrinktas būti atsakingas už biudžeto vykdymo užduotis, teisinį statusą ir bet kokią veiksmingą galimybę sudaryti susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo.

59

Pažymėtina, kad toks teisinio statuso praradimas akivaizdžiai yra privalomas teisinis padarinys, galintis paveikti IMG interesus. Dėl bet kokios veiksmingos galimybės sudaryti atitinkamą susitarimą dėl įgaliojimų perdavimo praradimo pažymėtina, kad tai yra automatinis minėto teisinio statuso praradimo padarinys, kaip nurodyta šio sprendimo 57 punkte, ir yra šiuo pagrindu taip pat privalomas teisinis padarinys.

60

Todėl Komisijos pagrindą, skirtą jos priešpriešiniam apeliaciniam skundui byloje C‑183/17 P pagrįsti, kiek jis paremtas tuo, kad nėra 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo privalomų teisinių padarinių, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

61

Kalbant apie 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą, iš pradžių reikėtų pažymėti, kad jame nenurodomas būsimas ketinimas, kaip tvirtina Komisija, tačiau tai yra priimtas ir galiojantis sprendimas nebesudaryti susitarimo dėl įgaliojimų perdavimo, „kol nebus visiško tikrumo dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso“. Taip iš suinteresuotojo asmens atimama bet kokia galimybė gauti papildomų biudžeto vykdymo užduočių ir atitinkamų lėšų valdant Sąjungos biudžetą netiesioginiu būdu, kaip Bendrasis Teismas tai nurodė skundžiamo sprendimo T‑381/15 44 ir 45 punktuose.

62

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad, kai dėl Komisijos vykdant jos pačios įgaliojimus priimto sprendimo dėl kito specialaus asmens šis asmuo praranda bet kokią galimybę gauti Sąjungos finansavimą vien dėl jo priėmimo, toks padarinys turi būti laikomas privalomu minėto sprendimo teisiniu padariniu (šiuo klausimu žr. 1997 m. balandžio 22 d. Sprendimo Geotronics / Komisija, C‑395/95 P, EU:C:1997:210, 14 ir 15 punktus).

63

Todėl Komisijos pagrindą, pateiktą jos priešpriešiniam apeliaciniam skundui byloje C‑184/17 P pagrįsti, kiek jis paremtas tuo, kad nėra 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo privalomų teisinių padarinių, reikia atmesti kaip nepagrįstą.

64

Antra, dėl šio sprendimo 46 punkte nurodyto Komisijos argumento, pagal kurį finansavimo sprendimas, kaip antai nagrinėjamas šiose bylose, turėjo būti laikomas privalomų teisinių padarinių tretiesiems asmenims nesukeliančiu aktu, primintina, kad remiantis suformuota jurisprudencija iš esmės aktai, kuriais siekiama sukelti teisinių padarinių tik Sąjungos institucijos, organo ar įstaigos, šio akto autorių, vidaus srityje, nėra aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį dėl panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1988 m. vasario 25 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 190/84, EU:C:1988:94, 8 punktą ir 2000 m. balandžio 6 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑443/97, EU:C:2000:190, 28 punktą).

65

Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, jog kadangi Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių IMG, dėl priežasčių, nurodytų šio sprendimo 57–59 punktuose, negalima teigti, kad šis teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo T‑29/15 49–52 punktuose atmesdamas kaip nepagrįstą Komisijos argumentą, kad sprendimas esą sukelia teisinių padarinių tik Komisijos vidaus srityje.

66

Galiausiai, trečia, Komisija tvirtina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 47 punkte, kad 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas turėjo būti kvalifikuotas kaip „ankstesnį aktą[, t. y. 2014 m. balandžio 25 d. raštą, kuriuo IMG informuojama apie 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemones,] visiškai patvirtinantis aktas“.

67

Aktas yra ankstesnį aktą visiškai patvirtinantis aktas, jei jame nėra jokių naujų faktinių ar teisinių aplinkybių, palyginti su ankstesniu aktu (šiuo klausimu žr. 1970 m. balandžio 14 d. Sprendimo Nebe / Komisija, 24/69, EU:C:1970:22, 8 punktą ir 2014 m. balandžio 3 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai ir ING Groep, C‑224/12 P, EU:C:2014:213, 69 punktą).

68

Šioje byloje skundžiamo sprendimo T‑29/15 70–73 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad nors iš 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemonių analizės paaiškėjo, jog dėl jų buvo laikinai sustabdytas bet kokių susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo, kaip antai numatytų pirminiame sprendime, sudarymas su IMG, 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo analizė atskleidžia, kad dėl jo turinio atsirado privalomas teisinis padarinys – buvo konkrečiai ir galutinai atimta iš IMG galimybė sudaryti minėtą susitarimą.

69

Taip Bendrasis Teismas pabrėžė naujus teisinius ir faktinius elementus, apibūdinančius 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, palyginti su 2014 m. vasario 26 d. apsaugos priemonėmis.

70

Todėl pagrindas, kurį Komisija nurodė grįsdama priešpriešinį apeliacinį skundą byloje C‑183/17 P, kiek jis susijęs su 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kaip „ankstesnį sprendimą visiškai patvirtinančio akto“, pobūdžiu, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

71

Kadangi nė vienam iš Komisijos nurodytų priešpriešinių apeliacinių skundų pagrindų negalima pritarti, reikia atmesti visus šiuos apeliacinius skundus.

72

Be to, nereikia priimti sprendimo dėl Komisijos prašymo, kad OLAF ataskaita būtų pašalinta iš bylos, nes jis neteko prasmės, mat per teismo posėdį Komisija informavo Teisingumo Teismą, kad savo iniciatyva perdavė šią ataskaitą IMG.

73

Grįsdama savo apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti skundžiamus sprendimus dėl to, kad jais buvo atmesti jos ieškiniai dėl panaikinimo kaip nepagrįsti, IMG pateikia keturis pagrindus byloje C‑183/17 P ir penkis pagrindus byloje C‑184/17 P. Ji taip pat pateikia įvairius kaltinimus dėl Bendrojo Teismo tam tikrų teismo bylos medžiagoje esančių dokumentų vertinimo.

74

Be to, grįsdama savo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą T‑381/15 tiek, kiek juo buvo atmestas jos prašymas atlyginti žalą kaip nepagrįstas, IMG nurodo šeštąjį pagrindą byloje C‑184/17 P.

75

Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškinio antrąjį pagrindą, pateiktą IMG kiekvienoje iš sujungtų bylų.

76

IMG tvirtina, kad, pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog Komisija nepadarė teisės ar akivaizdžios vertinimo klaidos, kai priėmė ginčijamus sprendimus dėl savo abejonių, susijusių su IMG kaip tarptautinės organizacijos statusu, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus. Iš tiesų, įrodymai, kuriais Komisija rėmėsi grįsdama savo abejones, kilo tik dėl dalies IMG narių (iš viso jų šešiolika), o ne dėl paties tarptautinės organizacijos statuso, kaip tai suprantama pagal minėtus teisės aktus.

77

Antra, Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai trumpai atmetė IMG argumentus, skirtus ginčijamų sprendimų pagrįstumui užginčyti, užuot nagrinėjęs daugelį dokumentų, kuriuos suinteresuotasis asmuo pateikė savo rašytinių dokumentų prieduose (įstatai, steigiamojo susirinkimo protokolas, susitarimas dėl būstinės su Belgijos Karalyste, ambasadorių deklaracijos ir t. t.), siekdamas įrodyti savo kaip tarptautinės organizacijos statusą. Tačiau šie dokumentai, kuriuos Komisija turėjo tuo metu, kai priėmė ginčijamus sprendimus, įrodo, kad IMG yra tarptautinė viešojo sektoriaus organizacija, įkurta 1994 m. pagal tarpvyriausybinį susitarimą, kurį sudarė šešiolika valstybių ir Europos bendrijos Humanitarinės pagalbos biuras (ECHO) po Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro darbo grupės posėdžio, siekiant leisti Bosnijos ir Hercegovinos atstatymo darbuose dalyvaujančioms valstybėms turėti šiuo tikslu specialų subjektą.

78

Komisija atsakydama tvirtina, kad klausimas, kurį reikia išspręsti siekiant patikrinti skundžiamų sprendimų teisėtumą, yra ne tas, ar IMG turi tarptautinės organizacijos statusą, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, bet veikiau ar, atsižvelgiant į abejones, kurios egzistavo šiuo klausimu, ši institucija galėjo nuspręsti nebepavesti jai biudžeto vykdymo užduočių, susijusių su šiuo statutu. Atsižvelgiant į tai, šio sprendimo 76 punkte nurodytais IMG argumentais tik siekiama ginčyti Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimą, todėl turi būti atmesti kaip nepriimtini, nes jie nepatenka į Teisingumo Teismo kontrolę apeliaciniame procese. Be to, argumentas, kad įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, kad pateisintų ginčijamuose sprendimuose nurodytas abejones, yra susiję tik su dalimi iš šešiolikos IMG valstybių, nebuvo nurodytas pirmojoje instancijoje ir, kaip toks, turėtų būti atmestas kaip nepriimtinas apeliacinio skundo stadijoje, nes yra naujas. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos ir neiškraipė IMG pateiktų įrodymų, kai nusprendė, kad abejonės dėl jos kaip tarptautinės organizacijos statuso pateisino ginčijamus sprendimus.

79

Dublike IMG priduria, kad jos argumentais ginčijamas Bendrojo Teismo skundžiamuose sprendimuose pateiktų argumentų dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo atsižvelgiant į 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus teisinis pagrįstumas, todėl jie yra priimtini.

80

Kadangi Komisija ginčija dalies IMG pateiktų kaltinimų grindžiant savo antrąjį pagrindą kiekviename iš apeliacinių skundų priimtinumą, pirmiausia reikia priminti, kad Teisingumo Teisme ieškovas gali ginčyti tik Bendrojo Teismo pirmojoje instancijoje atliktą Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą (šiuo klausimu žr. 2000 m. liepos 13 d. Sprendimo Salzgitter / Komisija, C‑210/98 P, EU:C:2000:397, 43 punktą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 51 punktą) ir tuo pagrindu pateikti apeliacinio skundo pagrindus, kuriais siekiama kritikuoti skundžiamame sprendime šio teismo atliktą vertinimų teisinį pagrįstumą (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 9 d. Sprendimo Diputación Foral de Vizcaya ir kt. / Komisija, C‑465/09 P–C‑470/09 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2011:372, 146 punktą ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 49 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81

Šiuo atveju šio sprendimo 76 punkte nurodytais kaltinimais IMG remiasi skundžiamo sprendimo T‑29/15 102–106 ir 113 punktuose ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 98–103, 108 ir 109 punktuose Bendrojo Teismo padaryta klaida taikant 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus; ji buvo padaryta jam atsakant į pagrindus, kuriais IMG ginčijo ginčijamų sprendimų teisėtumą pagal šiuos teisės aktus.

82

Be to, reikia pažymėti, kad argumentu, pagal kurį elementai, kuriais Komisija rėmėsi siekdama pateisinti šiuose sprendimuose išreikštas abejones, yra susiję tik su dalimi iš šešiolikos IMG narių, siekiama iš esmės kritikuoti Bendrojo Teismo vertinimą, kuris atliktas, pirma, skundžiamo sprendimo T‑29/15 103 punkte nurodant minėto sprendimo 89 punktą, kuriame daroma nuoroda į to paties sprendimo 85 punktą, ir, antra, skundžiamo sprendimo T‑381/15 98 punkte nurodant minėto sprendimo 85 punktą, ir pagal kurį šie sprendimai, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis jie buvo priimti, turi būti laikomi pateisinamais, be kita ko, šiais elementais. Taigi atsižvelgiant į jurisprudenciją, primintą šio sprendimo 80 punkte, šis kaltinimas negali būti atmestas kaip nepriimtinas apeliacinio skundo stadijoje, remiantis tuo, kad jis nebuvo pateiktas pirmojoje instancijoje.

83

Todėl reikia konstatuoti, kad IMG pateikti kaltinimai grindžiant antrąjį pagrindą kiekvienoje iš sujungtų bylų ir todėl patys šie pagrindai yra priimtini.

84

Kalbant apie esmę, reikia konstatuoti, kad pagrindinių apeliacinių skundų antrasis pagrindas yra atitinkamai susijęs su skundžiamo sprendimo T‑29/15 102–106 ir 113 punktais ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 98–103, 109 ir 108 punktais.

85

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Bendrajame Teisme IMG ginčijo, pirma, 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumą 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus ir, antra, 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo teisėtumą pagal 2012 m. finansinius teisės aktus. Šiomis aplinkybėmis ji, be kita ko, nurodė, kaip Bendrasis Teismas konstatavo skundžiamo sprendimo T‑29/15 102 ir 104 punktuose ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 96 punkte, kad ji yra tarptautinė viešojo sektoriaus organizacija, įsteigta tarpvyriausybiniais susitarimais, kaip tai suprantama pagal minėtus teisės aktus, kaip tai matyti iš įvairių dokumentų, pateiktų Komisijai ir Bendrajam Teismui.

86

Siekdamas atmesti šiuos argumentus, skundžiamo sprendimo T‑29/15 103 ir 105 punktuose ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 98 punkte Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose Komisija pareiškė abejonių dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso, remdamasi 2014 m. balandžio 25 d. rašte pateikta informacija, kaip nurodyta šio sprendimo 24 punkte.

87

Be to, skundžiamo sprendimo T‑29/15 104–105 punktuose ir skundžiamo sprendimo T‑381/15 102 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad vadovaujantis IMG pateiktais argumentais ir dokumentais nebuvo galima įrodyti ginčijamuose sprendimuose remiantis nagrinėjama informacija Komisijos išreikštų abejonių nepagrįstumo.

88

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 1605/2002 53 straipsnio ir 53d straipsnio 1 dalies, Reglamento Nr. 966/2012, kuriuo panaikintas ir pakeistas Reglamentas Nr. 1605/2002, 58 straipsnio 1 dalies, Komisija, be kita ko, gali vykdyti Sąjungos biudžetą, biudžeto vykdymo užduotis pavesdama tarptautinėms organizacijoms.

89

Iš šių nuostatų matyti, kad tais atvejais, kai Komisija ketina priimti sprendimą biudžeto vykdymo užduotis pavesti tam tikram subjektui, ji privalo įsitikinti, kad šis subjektas turi tarptautinės organizacijos statusą.

90

Be to, kai priėmusi sprendimą pavesti biudžeto vykdymo užduotis atitinkamam subjektui, turinčiam tarptautinės organizacijos statusą, Komisija priima sprendimus, kaip ginčijami sprendimai, remdamasi faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių galima abejoti šiuo statusu, tokie sprendimai turi būti pagrįsti teisiniu ir faktiniu požiūriu.

91

Šiuo klausimu sąvoka „tarptautinė organizacija“, numatyta Reglamento Nr. 1605/2002 53 ir 53d straipsniuose ir Reglamento Nr. 966/2012 58 straipsnyje, buvo apibrėžta tais pačiais žodžiais Reglamento Nr. 2342/2002 43 straipsnio 2 dalyje, vėliau Reglamento Nr. 1268/2012, kuriuo buvo panaikintas Reglamentas Nr. 2342/2002, 43 straipsnio1 dalyje. Pagal šias dvi nuostatas jos, be kita ko, apima „tarpvyriausybiniais susitarimais įsteigt[as] tarptautin[es] viešojo sektoriaus organizacij[as], taip pat šių organizacijų įsteigt[as] specializuot[as] įstaig[as]“.

92

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo ginčijamų sprendimų teisėtumo pagal šią apibrėžtį, o tik nurodė, kad dėl IMG pateiktų argumentų ir įrodymų negalima buvo suabejoti Komisijos abejonėmis dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso.

93

Vis dėlto šiuo teiginiu yra padaryta teisės klaida, nes nė vienas iš šio sprendimo 86 punkte primintų Bendrojo Teismo pateiktų įrodymų, skirtų Komisijos abejonėms pateisinti, teisiškai negali jų pagrįsti.

94

Iš tikrųjų, kalbant apie pirmąjį iš šių aspektų, susijusį su klausimu, ar kelios valstybės, kurias IMG pristatė kaip savo nares, iš tiesų buvo narės, iš pačių Bendrojo Teismo išvadų matyti, kad Komisijos abejonės šiuo klausimu yra susijusios tik su „tam tikrais“ IMG nariais, konkrečiai kalbant – su penkiais iš šešiolikos visų narių. Vis dėlto net jei tokios abejonės yra pagrįstos, pagal tarptautinę teisę dėl jų negalima atimti iš subjekto, kurio narės šios valstybės nėra arba nebėra, „tarptautinės organizacijos“ statuso, ypač kai, kaip ir šioje byloje, šios valstybės sudaro atitinkamo subjekto iš esmės nedidelę dalį.

95

Dėl antrojo aspekto, susijusio su abejonėmis dėl asmenų, kurie atstovavo kai kurioms valstybėms pasirašant IMG steigiamąjį aktą, įgaliojimų, pažymėtina, kad dėl jų gali būti suabejota steigiamojo akto parašų galiojimu (konkrečiai šių valstybių parašų IMG steigiamajame akte galiojimu), bet ne jos pačios įsteigimo galiojimu, nes galimi nurodyti atstovavimo pažeidimai buvo susiję tik su nedidele dalimi dalyvaujančių valstybių.

96

Dėl trečiojo aspekto, pagal kurį JTO Generalinis sekretorius nurodė OLAF, kad IMG nėra JTO specializuota agentūra, pakanka pažymėti, kad jis neturi jokios teisinės svarbos. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 91 punkto, 2002 ir 2012 m. finansiniuose teisės aktuose nenustatyta jokio reikalavimo, jog tam tikras subjektas būtų JTO agentūra tam, kad jis būtų kvalifikuojamas kaip „tarptautinė organizacija“. Be to, šiuo atveju neginčijama, kad IMG niekada netvirtino turinti tokios agentūros statusą, tačiau teigė esanti „tarptautinė viešojo sektoriaus organizacija, įsteigta pagal tarpvyriausybinį susitarimą“, kaip aiškiai matyti iš šio sprendimo 85 punkte primintų Bendrojo Teismo teiginių.

97

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad ieškinio antrasis pagrindas, kurį IMG pateikė grįsdama kiekvieną iš savo apeliacinių skundų bylose C‑183/17 P ir C‑184/17 P ir kuris paremtas tuo, jog skundžiamuose sprendimuose Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog Komisija nepadarė teisės ar akivaizdžios vertinimo klaidos pateisindama ginčijamų sprendimų priėmimą abejonėmis dėl IMG kaip „tarptautinės organizacijos“ statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus, yra pagrįstas. Todėl šie pagrindai turi būti pripažinti pagrįstais, ir nėra būtinybės nagrinėti, ar šiame Bendrojo Teismo sprendime taip pat yra faktinių aplinkybių iškraipymas.

98

Dėl padarinių, kylančių iš pirmesniame punkte nustatytos teisės klaidos, pirma, svarbu konstatuoti, kad IMG pateiktų pagrindų, paremtų tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, kai pateisino ginčijamus sprendimus savo abejonėmis dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso, atmetimas yra būtinas skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalies pagrindimas tiek, kiek jais buvo atmesti šio subjekto ieškiniai dėl panaikinimo.

99

Vadinasi, reikia panaikinti skundžiamus sprendimus tiek, kiek jais atmesti IMG ieškiniai dėl panaikinimo kaip nepagrįsti, ir nėra reikalo nagrinėti kitų pagrindų ir kaltinimų, kuriuos IMG pateikė grįsdama savo apeliacinius skundus.

100

Kaip nurodyta šio sprendimo 33 punkte, byloje T‑381/15 IMG taip pat pateikė reikalavimus atlyginti žalą, patirtą dėl 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, nes Komisija jame nurodė, jog nebesudarys su IMG naujų susitarimų dėl įgaliojimų perdavimo remiantis Sąjungos biudžeto netiesioginiu valdymu.

101

Pažymėtina, kad būtent remdamasis tuo pačiu šio sprendimo 97 punkte nurodytu teisiškai neteisingu vertinimu Bendrasis Teismas atmetė šį prašymą atlyginti žalą, kaip tai matyti iš skundžiamo sprendimo T‑381/15 170 ir 172 punktų.

102

Todėl taip pat būtina panaikinti skundžiamą sprendimą T‑381/15 tiek, kiek juo atmestas minėtas prašymas atlyginti žalą kaip nepagrįstas.

103

Kai dalis bylos gali būti išspręsta, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą Teisingumo Teismas gali priimti galutinį sprendimą dėl dalies bylos ir grąžinti likusią bylos dalį Bendrajam Teismui.

104

Šiuo atveju Teisingumo Teismas turi priimti galutinį sprendimą dėl dviejų ieškinių dėl panaikinimo, dėl kurių gali būti priimtas galutinis sprendimas. Iš tiesų, kaip matyti iš šio sprendimo 92–96 punktų, ginčijami sprendimai yra neteisėti, nes elementai, kuriais Komisija grindžia šiuos sprendimus, nėra tokie, kad dėl jų galėtų kilti abejonių dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso, kaip tai suprantama pagal 2002 ir 2012 m. finansinius teisės aktus. Vadinasi, reikia panaikinti visus minėtus sprendimus.

105

Dėl prašymo atlyginti žalą byloje T‑381/15 reikia priminti, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 101 punkte, Bendrasis Teismas atmetė jį tik dėl savo išvados, kad Komisija nepadarė teisės ar akivaizdžios vertinimo klaidos pateisindama 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo priėmimą savo abejonėmis dėl IMG kaip tarptautinės organizacijos statuso. Nors iš pirmesnių šio sprendimo punktų išplaukia, kad šiame vertinime yra teisės klaida, vis tiek būtina išnagrinėti kitus šalių argumentus, kurie susiję su šiuo prašymu, ypač susijusius su žalos, kuri, teigiama, yra IMG, buvimu ir dydžiu, ir kurie, beje, nebuvo ginčijami Teisingumo Teisme.

106

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad dėl šios bylos dalies negalima priimti galutinio sprendimo, ir todėl šią bylos dalį reikia grąžinti Bendrajam Teismui.

107

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

108

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

109

Šiuo atveju, kadangi Komisija pralaimėjo bylas C‑183/17 P, C‑184/17 P ir T‑29/15, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas šiose trijose bylose, kaip to prašė IMG.

110

Tačiau, kiek tai susiję su byla T‑381/15, reikėtų priminti, kad, nors Komisija pralaimėjo bylą tiek, kiek ji susijusi su IMG ieškiniu dėl panaikinimo, dėl prie šio ieškinio dėl panaikinimo pridėto prašymo atlyginti žalą negali būti priimtas galutinis sprendimas ir jis turi būti grąžintas Bendrajam Teismui.

111

Taigi pagal Procedūros reglamento 137 straipsnį, kuris apeliaciniam procesui taikomas remiantis šio reglamento 184 straipsnio 1 dalimi, reikia atidėti bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimą minėtoje byloje.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: