–

SC Blue Air – Airline Management Solutions SRL, atstovaujamos advokato M. Popa,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos C.-R. Canţăr, L. Liţu ir A. Wellman,

–

Vokietijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos T. Henze, M. Hellmamn, E. Lankenau ir A. Berg, o vėliau – pastarųjų trijų,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Nicolae ir N. Yerrell,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 4, 7, 8 ir 12 straipsnių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Radu-Lucian Rusu ir Oana-Maria Rusu ginčą su SC Blue Air – Airline Management Solutions SRL (toliau – Blue Air) dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią jie patyrė dėl atsisakymo vežti, atlyginimo.

3

1999 m. gegužės 28 d. Monrealyje pasirašytos Konvencijos dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo, kuri Europos Sąjungos vardu patvirtinta 2001 m. balandžio 5 d. Tarybos sprendimu 2001/539/EB (OL L 194, 2001, p. 38; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 7 sk., 5 t., p. 491), 29 straipsnyje nustatyta:

„Vežant keleivius, bagažą ir krovinį, bet koks ieškinys dėl žalos atlyginimo, nesvarbu koks jo pagrindas, ar tai būtų ši konvencija, sutartis, deliktas arba kas kita, gali būti pareiškiamas tik pagal šioje konvencijoje numatytas sąlygas ir atsakomybės ribas, iš anksto nesprendžiant klausimo, kokie asmenys turi teisę pareikšti ieškinį bei kokios yra jų atitinkamos teisės. Bet kurio tokio ieškinio atveju baudiniai nuostoliai arba kiti netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami.“

4

Reglamento Nr. 261/2004 1, 10 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

5

Šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai:

6

To reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Jei atsisakoma vežti keleivius be jų sutikimo, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas išmoka jiems kompensaciją pagal 7 straipsnį ir teikia jiems pagalbą pagal 8 ir 9 straipsnius.“

7

To paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

<…>

<…>“

8

Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviams leidžiama rinktis:

9

Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos.“

10

Codul civil (Civilinis kodeksas) 1350 straipsnyje numatyta:

„1. Kiekvienas asmuo turi vykdyti savo sutartines prievoles.

2. Jeigu jis tų prievolių neįvykdo be pateisinamos priežasties, yra atsakingas už kitai sutarties šaliai padarytą žalą ir privalo tą žalą atlyginti pagal įstatymus.

3. Jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, nė viena šalis negali pasirinkti, kad vietoj sutartinės atsakomybės nuostatų jai būtų taikomos kitos, palankesnės, teisės normos.“

11

Civilinio kodekso 1530 straipsnyje numatyta:

„Kreditorius turi teisę į tai, kad būtų atlyginti nuostoliai atlyginant skolininko padarytą žalą, kuri yra tiesioginė ir neišvengiama nepagrįsto arba tam tikru atveju tyčinio tam tikros prievolės nevykdymo pasekmė.“

12

Civilinio kodekso 1531 straipsnyje nustatyta:

„1. Kreditorius turi teisę į visapusį dėl prievolės nevykdymo patirtos žalos atlyginimą.

2. Žalą sudaro kreditoriaus iš tikrųjų patirtas nuostolis ir negautos pajamos. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama ir į kreditoriaus turėtas išlaidas, neviršijant protingos ribos, žalai išvengti arba sumažinti.

3. Kreditorius taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.“

13

Civilinio kodekso 1533 straipsnyje numatyta:

„Skolininkas yra atsakingas tik už žalą, kurią, kaip prievolės neįvykdymo pasekmę, buvo numatęs arba galėjo numatyti sutarties sudarymo momentu, išskyrus atvejus, kai prievolės neįvykdo tyčia arba dėl didelio nerūpestingumo. Net ir šiuo atveju nuostolius sudaro tik tai, kas yra tiesioginė ir neišvengiama prievolės neįvykdymo pasekmė.“

14

Civilinio kodekso 1534 straipsnyje nustatyta:

„1. Jeigu savo tyčiniu veiksmu arba neveikimu kreditorius prisidėjo prie žalos atsiradimo, skolininkui tenkančios atlyginti žalos dydis atitinkamai sumažinamas. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai žala iš dalies padaryta dėl įvykio, kurio riziką prisiėmė kreditorius.

2. Skolininkas neprivalo atlyginti žalos, kurios kreditorius galėjo išvengti imantis minimalaus rūpestingumo priemonių.“

15

Ieškovai pagrindinėje byloje iš „Blue Air“ užsisakė du lėktuvo bilietus į 2016 m. rugsėjo 6 d. reisą iš Bakeu (Rumunija) į Londoną (Jungtinė Karalystė), kur jie įsikūrę ir dirba.

16

Kai jau reikėjo lipti į lėktuvą, ieškovams pagrindinėje byloje pranešta, kad skrydis bus vykdomas ne iš pradžių numatytu lėktuvu, o kitu orlaiviu ir kad dėl mažesnio vietų skaičiaus antrajame orlaivyje nebuvo galima jų įlaipinti.

17

Todėl ieškovai pagrindinėje byloje buvo išskraidinti kitu „Blue Air“ vykdomu reisu; į Londoną jie atvyko 2016 m. rugsėjo 11 d.

18

Dėl šių įvykių „Blue Air“ kiekvienam ieškovui pagrindinėje byloje pasiūlė nemokamą lėktuvo bilietą, kuriuo jie galėjo pasinaudoti iki 2017 m. kovo 24 d.; manydami, kad patirta žala didesnė nei lėktuvo bilieto vertė, jie pasiūlymą atmetė.

19

Vadovaudamasi Reglamentu Nr. 261/2004 „Blue Air“ kiekvienam ieškovui pagrindinėje byloje pasiūlė po 400 EUR kompensaciją. Šiuo klausimu ieškovai pagrindinėje byloje laikėsi nuomonės, kad šia kompensacija siekiama atlyginti patirtą tik neturtinę žalą, o ne materialinę žalą, kuri patenka į „papildomos kompensacijos“ sąvoką.

20

Netrukus ieškovai kreipėsi į Judeătoria Bakeu (Bakeu apylinkės teismas, Rumunija). Šio teismo jie reikalavo priteisti iš „Blue Air“ atitinkamai 437 EUR ir 386 EUR kaip materialinės žalos, patirtos dėl išskaičiuoto darbo užmokesčio, atlyginimą. Vėliau ieškovai pagrindinėje byloje patikslino faktiškai prarastas darbo užmokesčio sumas. Be to, ieškovai pagrindinėje byloje prašė priteisti kiekvienam po 1500 EUR kaip neturtinės žalos atlyginimą. Jie, beje, nurodė, kad buvo pradėta ieškovo R. Rusu atleidimo iš darbo procedūra, kuri galiausiai baigėsi tuo, kad jam pareikštas įspėjimas.

21

„Blue Air“ tvirtino, kad ieškovai pagrindinėje byloje neturi teisės į kompensaciją, didesnę nei Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta 400 EUR suma, nes jie aiškiai neprašė jų nuskraidinti kuo greičiau, pasinaudojant kita oro transporto bendrove ir kitu maršrutu, o sutiko skristi 2016 m. rugsėjo 11 d. reisu. Be to, „Blue Air“ nurodė, kad jei ieškovai pagrindinėje byloje būtų paprašę alternatyvaus skrydžio, ji būtų tokio ieškojusi, kad jie pasiektų paskirties vietą.

22

Judecătoria Bacău (Bakeu apylinkės teismas) iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš „Blue Air“ ieškovams po 400 EUR neturtinės žalos atlyginimo, bet atmetė kitus jų reikalavimus.

23

Tiek ieškovai pagrindinėje byloje, tiek „Blue Air“ apskundė Judecătoria Bacău (Bakeu apylinkės teismas) sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; šis mano, kad būtinas tam tikrų aspektų, susijusių su Reglamento Nr. 261/2004 4, 7, 8 ir 12 straipsniais, aiškinimas.

24

Tokiomis aplinkybėmis Tribunalul Bacău (Bakeu apygardos teismas, Rumunija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Savo pirmuoju, antruoju, penktuoju ir devintuoju klausimais, nagrinėtinais kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatyta suma yra skirta žalai, kaip antai negautam darbo užmokesčiui, atlyginti ir ar dėl tokios žalos gali būti mokama papildoma kompensacija, numatyta šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje. Jis taip pat klausia, kaip tokia žala turi būti nustatoma pagal tą reglamentą.

26

Pirmiausia pažymėtina, kad Reglamentu Nr. 261/2004 siekiama užtikrinti aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymas vežti, skrydžio atšaukimas ar atidėjimas, nes visais atvejais jie patyrė sunkumų ir rimtų nepatogumų, susijusių su oro transportu (2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Sturgeon ir kt., C‑402/07, EU:C:2009:716, 44 punktas).

27

Atsižvelgiant į tai, visų pirma Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje numatyta kompensacija keleiviams, kurios dydis skiriasi pagal skrydžio atstumą. Konkrečiai šio 7 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta 400 EUR kompensacija didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju.

28

Dėl Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų reikia pažymėti, kad jomis siekiama, jog standartiškai ir nedelsiant būtų atlyginta žala, kurią sudaro nemalonumai, kaip pagrindinėje byloje, dėl atsisakymo vežti keleivius oru, ir jie nepatirtų nepatogumų, susijusių su ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimu kompetentinguose teismuose (pagal analogiją žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 45 punktą).

29

Iš tiesų pačiame Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalies, kurioje daroma nuoroda į šio reglamento 7 straipsnį, tekste reikalaujama, kad atsisakęs vežti keleivius be jų sutikimo atitinkamas oro vežėjas nedelsdamas išmokėtų jiems kompensaciją.

30

Tokiomis fiksuoto dydžio išmokomis siekiama kompensuoti tik žalą, kuri visiems atitinkamiems keleiviams yra beveik vienoda (pagal analogiją žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 43 punktą ir 2012 m. spalio 23 d. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 52 punktą).

31

Vis dėlto nei Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis, nei apskritai šio reglamento nuostatos nenumato atlyginti individualios žalos, atsiradusios dėl atitinkamų keleivių kelionės ir kuriai atlyginti reikia kiekvienu atveju įvertinti padarytos žalos dydį, todėl jos atlyginimas gali būti tik a posteriori ir individualus (šiuo klausimu žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 43 punktą).

32

Ieškovai pagrindinėje byloje negavo dalies darbo užmokesčio, nes pavėlavę atvykti į paskirties vietą negalėjo prisistatyti į darbo vietą po to, kai buvo atsisakyta juos vežti.

33

Toks darbo užmokesčio praradimas turi būti laikomas individualia žala, kuri susijusi su konkrečia atitinkamų keleivių padėtimi, ir reikalauja kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti taip padarytą žalą.

34

Todėl tokios žalos neapima fiksuoto dydžio kompensacija, numatyta Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punkte.

35

Antra, pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivio teisės gauti papildomą kompensaciją.

36

Iš šios formuluotės matyti, kad Reglamentu Nr. 261/2004 neužkertamas kelias nukentėjusiam keleiviui kompensuoti jo asmeniškai patirtą žalą, kuri turi būti vertinama individualiai ir a posteriori, jeigu pagal nacionalinę ar tarptautinę teisę jam suteikiama teisė į tokią kompensaciją, su sąlyga, kad ji būtų papildoma tame reglamente numatytai fiksuoto dydžio kompensacijai.

37

Kompensacija laikytina papildoma, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalį, jeigu ją lemia viena iš to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų situacijų, dėl kurios kyla nemalonumų, už kuriuos pagal šį reglamentą nedelsiant ir standartiškai atlyginama žala.

38

Šiuo atveju neginčijama, kad, pirma, negautas darbo užmokestis yra susijęs būtent su ieškovais pagrindinėje byloje ir vertintinas individualiai ir a posteriori, ir, antra, jį lėmė atsisakymas vežti be jų sutikimo, o dėl su tuo susijusių nemalonumų atsiradusi žala turi būti atlyginta nedelsiant ir standartiškai pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

39

Tokiomis aplinkybėmis toks negautas darbo užmokestis laikytinas žala, kuri gali būti atlyginama skiriant Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalyje numatytą papildomą kompensaciją.

40

Trečia, kaip matyti iš šio sprendimo 31 punkto, kadangi Reglamente Nr. 261/2004 nenumatytas individualios žalos, kaip antai negauto darbo užmokesčio, atlyginimas, būtent nacionalinis teismas turi nustatyti ir įvertinti įvairius tą žalą sudarančius veiksnius, prireikus įskaitant nukentėjusių keleivių elgesį ir kompensacijos už tą žalą dydį, remdamasis tinkamu teisiniu pagrindu.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį, antrąjį, penktąjį ir devintąjį klausimus reikia atsakyti, kad, pirma, Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad toje nuostatoje numatyta suma nėra skirta žalai, kaip antai negautam darbo užmokesčiui, atlyginti, antra, kad tokia žala gali būti atlyginta išmokant papildomą kompensaciją, numatytą to reglamento 12 straipsnio 1 dalyje, ir, trečia, būtent nacionalinis teismas turi nustatyti ir įvertinti įvairius tą žalą sudarančius veiksnius ir kompensacijos už tą žalą dydį, remdamasis tinkamu teisiniu pagrindu.

42

Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 261/2004, ypač jo 12 straipsnio 1 dalies antras sakinys, turi būti aiškinamas taip, kad kompetentingas nacionalinis teismas gali, tačiau nėra įpareigotas, iš papildomos kompensacijos išskaičiuoti pagal tą reglamentą suteiktos kompensacijos sumą. Be to, jam kyla klausimas, kokiomis sąlygomis kompetentingas nacionalinis teismas galėtų atlikti šį išskaitymą.

43

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje numatyta, kad pagal tą reglamentą suteikta kompensacija gali būti atimama iš papildomos kompensacijos sumos.

44

Iš šios aiškios formuluotės matyti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies antrą sakinį nėra pareigos atlikti tokio išskaitymo, tačiau taip pat nedraudžiama tokio išskaitymo galimybė.

45

Iš tiesų, kaip nurodyta šio sprendimo 35 ir 36 punktuose, būtent pagal nacionalinę arba tarptautinę teisę atitinkamam keleiviui gali būti suteikta teisė į papildomą kompensaciją, o Reglamentas Nr. 261/2004 savo ruožtu, ir kaip tai matyti iš jo 12 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, taikomas nepažeidžiant tos teisės.

46

Be to, iš Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnio 1 dalies matyti, šiuos abu sakinius skaitant kartu, kad šio reglamento negalima aiškinti kaip nustatančio kokias nors sąlygas, galinčias riboti kompetentingo nacionalinio teismo įgaliojimus prireikus kompensaciją, suteiktą pagal šį reglamentą, išskaityti iš papildomos kompensacijos. Vadinasi, tokios sąlygos būtų nesuderinamos su minėto reglamento 12 straipsnio 1 dalies antru sakiniu.

47

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamentas Nr. 261/2004, ypač jo 12 straipsnio 1 dalies antras sakinys, turi būti aiškinamas taip, kad juo leidžiama kompetentingam nacionaliniam teismui iš papildomos kompensacijos išskaičiuoti pagal tą reglamentą suteiktos kompensacijos sumą, tačiau jis neįpareigojamas to daryti, nes tame reglamente kompetentingam nacionaliniam teismui nenustatytos sąlygos, kuriomis remdamasis jis galėtų atlikti tokį išskaitymą.

48

Savo šeštuoju ir aštuntuoju klausimais, nagrinėtinais kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalis, siejama su to reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog skrydį vykdantis oro vežėjas suteiktų atitinkamiems keleiviams išsamią informaciją apie antrojoje iš šių nuostatų numatytas galimybes, ar vis dėlto šia nuostata taip pat reikalaujama, kad atitinkami keleiviai aktyviai prisidėtų prie informacijos paieškos šiuo tikslu.

49

Pirmiausia šiuo klausimu Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, jei skrydį vykdantis oro vežėjas atsisako vežti keleivius be jų sutikimo, jis teikia jiems pagalbą pagal šio reglamento 8 ir 9 straipsnius.

50

Be to, Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio „Teisė atgauti sumokėtą sumą arba vykti kitu maršrutu“ 1 dalyje nurodyta, kad keleiviams leidžiama rinktis iš trijų joje išvardytų galimybių, t. y. iš esmės, pirma, atgauti už bilietą sumokėtą sumą, ir tam tikrais atvejais kaip galima greičiau skrydį į pirminę išvykimo vietą, antra, kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis, ir, trečia, nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų.

51

Beje, Reglamento Nr. 261/2004 10 konstatuojamojoje dalyje apibendrinamas šis pasirinkimas, nurodant, kad keleiviai, kuriuos be jų sutikimo atsisakoma vežti, turėtų turėti galimybę atsisakyti skrydžio ir atgauti už bilietus sumokėtą sumą arba tęsti kelionę patenkinamomis sąlygomis.

52

Galiausiai iš Reglamento Nr. 261/2004 20 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad keleiviai, kuriuos atsisakyta vežti, turėtų būti išsamiai informuojami apie jų teises, kad galėtų veiksmingai tomis teisėmis pasinaudoti.

53

Iš visų šių Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų ir preambulės konstatuojamųjų dalių visų pirma išplaukia, kad keleivius vežti atsisakęs oro vežėjas turi jiems suteikti pagalbą, visų pirma teisę pasirinkti, pagal sąlygas, nustatytas atitinkamai to reglamento 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose.

54

Antra, tuo remiantis matyti, kad kartu su tokiu pasiūlymu keleiviams, kuriuos atsisakyta vežti, turi būti suteikta reikiama informacija, kad jie galėtų veiksmingai pasirinkti, t. y. arba atšaukti savo skrydį ir atgauti už bilietus sumokėtą sumą, arba tęsti kelionę į galutinę paskirties vietą panašiomis vežimo sąlygomis kuo greičiau arba vėlesnę datą.

55

Trečia, tai reiškia, kad keleiviui, kurį atsisakyta vežti ir kuris turi teisę į atitinkamo oro vežėjo teikiamą pagalbą, įskaitant teisę gauti reikiamą informaciją, kad galėtų veiksmingai ir pagrįstai pasirinkti, tam, kad jis galėtų pasinaudoti tokia teise, negali būti nustatyta kokia nors pareiga aktyviai prisidėti prie informacijos, kuri turi būti pateikti vežėjo pasiūlyme, paieškos.

56

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį ir aštuntąjį klausimus turi būti atsakyta, kad Reglamento Nr. 261/2004 4 straipsnio 3 dalis, siejama su to reglamento 8 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją reikalaujama, jog skrydį vykdantis oro vežėjas suteiktų atitinkamiems keleiviams išsamią informaciją apie visas antrojoje iš šių nuostatų numatytas galimybes, o atitinkami keleiviai neprivalo aktyviai prisidėti prie informacijos paieškos šiuo tikslu.

57

Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad, siekiant taikyti šią nuostatą, prievolė įrodyti, kad nukreipimas kitu maršrutu buvo įvykdytas kuo greičiau, tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui ar vis dėlto jis turi būti aiškinamas taip, kad ši prievolė tenka atitinkamiems keleiviams.

58

Kaip matyti iš šio sprendimo 53 ir 54 punktų, oro vežėjas, kuris atsisakė vežti keleivius, privalo jam teikti pagalbą, kad jie galėtų veiksmingai ir pagrįstai pasirinkti iš įvairių galimybių, nurodytų atitinkamai to reglamento 8 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose.

59

Taigi skrydį vykdantis oro vežėjas atitinkamiems keleiviams taip pat turi pasiūlyti galimybę į galutinę paskirties vietą juos nukreipti kitu maršrutu panašiomis transporto sąlygomis ir kuo greičiau, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punkte.

60

Pateikdamas konkretų pasiūlymą, skrydį vykdantis oro vežėjas turi atsižvelgti ir įvertinti kelis tą pasiūlymą lemiančius svarbius veiksnius, visų pirma atvykimo į galutinę paskirties vietą laiką numatyto maršruto pabaigoje, sąlygas, kuriomis galima įvykdyti numatomą vežimą kitu maršrutu, taip pat tai, ar atitinkamą nukreipimą kitu maršrutu jis gali įgyvendinti pats arba tam reikia kito oro vežėjo pagalbos, prireikus, dar atsižvelgiant į jo galimybes.

61

Tiesa, atitinkamam oro vežėjui tenkanti atsakomybė pasiūlyti ir suorganizuoti nukreipimą kitu maršrutu pagal Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punktą reiškia, kad jis privalo įrodyti, kad taip suorganizuotas nukreipimas buvo įvykdytas kuo greičiau.

62

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 8 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad siekiant taikyti šią nuostatą prievolė įrodyti, kad nukreipimas kitu maršrutu buvo įvykdytas kuo greičiau, tenka skrydį vykdančiam oro vežėjui.

63

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: