–

A, atstovaujamo advokato C. T. Hermann,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Nymann-Lindegren, M. S. Wolff ir P.Z. L. Ngo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos H. Støvlbæk ir M. Kellerbauer,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 45 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas atsižvelgiant į A inicijuotą procedūrą, kuria siekiama, kad būtų nurašytos skolos.

3

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015, p. 19; klaidų ištaisymas OL L 349, 2016, p. 11) 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šio reglamento nuostatos taikomos tik nuo 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms. Prieš tą dieną įvykdytus skolininko veiksmus reglamentuoja įstatymai, kurie jiems buvo taikomi jų atlikimo metu.“

4

Konkursloven (Bankroto įstatymas) 3 straipsnyje numatyta:

„1.   Prašymai dėl restruktūrizavimo, bankroto bylos iškėlimo arba skolų nurašymo paduodami skolininko ekonominės veiklos vykdymo vietos bankroto bylų teismui.

2.   Jei skolininkas [Danijoje] nevykdo ekonominės veiklos, prašymas pateikiamas skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės bankroto bylų teismui.

<…>“

5

Bankroto įstatymo 197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta:

„2.   Nutartis dėl skolų nurašymo nepriimama, jeigu:

<…>“

6

Bankroto įstatymo 229 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Kreditoriaus prašymu bankroto bylų teismas gali panaikinti nutartį dėl skolos nurašymo:

7

Retsplejeloven (Teismų administravimo įstatymas) 235 straipsnyje nustatyta:

„1.   Ieškinys pareiškiamas atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, nebent teisės aktuose numatyta kitaip.

2.   Nuolatinės gyvenamosios vietos teismas yra toje teismo veiklos teritorijoje, kur atsakovas turi gyvenamąją vietą. Jeigu atsakovas turi gyvenamąją vietą daugiau nei vienoje teismo veiklos teritorijoje, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas yra bet kurioje iš jų.

3.   Jeigu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas yra toje teismo veiklos teritorijoje, kur jis gyvena.

4.   Jeigu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba jo gyvenamoji vieta nežinoma, nuolatinės gyvenamosios vietos teismas yra toje teismo veiklos teritorijoje, kur buvo jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta arba vieta, kur jis paskiausiai gyveno.“

8

A yra Danijos pilietis, gyvenantis Švedijoje, bet pagal darbo sutartį dirbantis Danijoje, kur pagal šios šalies teisės aktus yra neribotai apmokestinamas.

9

2017 m. vasario 8 d. A pateikė Sø- og Handelsretten (Jūrų ir komercinis teismas, Danija) prašymą dėl skolų nurašymo.

10

Šis prašymas buvo susijęs su nuo 1999 m. prisiimtais skoliniais įsipareigojimais Danijos kreditoriams, iš kurių vienas – pagal viešąją teisę įsteigtas juridinis asmuo, o kiti privatūs asmenys.

11

2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Sø- og Handelsretten (Jūrų ir komercinis teismas) atmetė šį prašymą, remdamasis tuo, kad Danijos teismas neturėjo jurisdikcijos priimti sprendimo dėl A inicijuotos skolų nurašymo procedūros, nes jis nevykdo ekonominės veiklos Danijoje, kaip tai suprantama pagal šios šalies teisę, juo labiau kad tai nėra jo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Todėl šis teismas nenagrinėjo, ar buvo įvykdytos Bankroto įstatyme įtvirtintos materialinės sąlygos tam, kad būtų galima nurašyti skolas.

12

Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas), spręsdamas kaip antrosios instancijos teismas pagrindinėje byloje, mano, kad Danijos teismas galėtų turėti jurisdikciją nagrinėti A prašymą dėl skolų nurašymo, jeigu Danijos jurisdikcijos taisyklės, susijusios su skolų nurašymu, prieštarautų Sąjungos teisei, visų pirma SESV 45 straipsniui.

13

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, siekiant vykdyti skolų nurašymo procedūrą, reikia išsamiai išanalizuoti pareiškėjo ekonominę padėtį ir pragyvenimo lygį. Minėtuose teisės aktuose numatyta, kad ši analizė turi būti atliekama vadovaujantis konkrečiomis taisyklėmis, nustatytomis atsižvelgiant į Danijoje egzistuojančias socialines ir ekonomines aplinkybes, ir leidžiančiomis užtikrinti kuklų, bet priimtiną gyvenimo lygį laikotarpiu, kol taikoma skolos nurašymo priemonė. Gali paaiškėti, jog šios taisyklės netinkamos tuo atveju, kai pareiškėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, kurios socialinė ir finansinė padėtis skiriasi ir nėra žinoma kompetentingiems Danijos teismams, kurie neturėtų jokių galimybių patikrinti paties pareiškėjo šiuo klausimu pateiktos informacijos.

14

Šiomis aplinkybėmis Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

15

Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 45 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostatose įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią norint pasinaudoti skolų nurašymo priemone būtina įvykdyti sąlygą dėl skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos toje valstybėje narėje buvimo (toliau – gyvenamosios vietos sąlyga).

16

Šiuo klausimu reikia priminti, jog visos SESV nuostatos, susijusios su laisvu asmenų judėjimu, yra skirtos valstybių narių piliečių visų rūšių profesinės veiklos vykdymui Sąjungos teritorijoje palengvinti ir jos draudžia priemones, dėl kurių šie piliečiai galėtų patekti į mažiau palankią padėtį, kai jie nori užsiimti ekonomine veikla kitos valstybės narės teritorijoje (2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Radziejewski, C‑461/11, EU:C:2012:704, 29 punktas ir jame nurodytą jurisprudencija).

17

Be to, nacionalinės teisės nuostatos, trukdančios valstybės narės pilietybę turinčiam darbuotojui arba atgrasančios jį išvykti iš savo kilmės šalies siekiant įgyvendinti teisę laisvai judėti, yra šios laisvės apribojimai, net jeigu taikomos neatsižvelgiant į atitinkamų darbuotojų pilietybę (2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Radziejewski, C‑461/11, EU:C:2012:704, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

18

Nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias norint pasinaudoti skolų nurašymo priemone būtina tenkinti gyvenamosios vietos sąlygą, gali nemokų darbuotoją atgrasyti nuo teisės laisvai judėti įgyvendinimo (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Radziejewski, C‑461/11, EU:C:2012:704, 31 punktą).

19

Taigi, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, A, Danijos vyriausybė ir Europos Komisija, pagrindinėje byloje nagrinėjamos nuostatos tiek, kiek pagal jas prašymui dėl skolos nurašymo taikoma gyvenamosios vietos sąlyga, yra laisvo darbuotojų judėjimo apribojimas, kuris iš esmės yra draudžiamas pagal SESV 45 straipsnį.

20

Tokios nuostatos gali būti leidžiamos, tik jeigu jomis siekiama teisėto SESV atitinkančio tikslo ir jos pagrįstos privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Be to, tokiu atveju reikia, kad jų taikymas būtų tinkamas taip siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 14 d. Sprendimo Jacob ir Lennertz, C‑174/18, EU:C:2019:205, 44 punktą).

21

Šiuo klausimu reikia priminti, kad valstybė narė gali teisėtai siekti patikrinti skolininko finansinę ir asmeninę padėtį prieš jam taikydama priemonę, kuria gali būti nurašytos visos jo skolos ar dalis jų (2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Radziejewski, C‑461/11, EU:C:2012:704, 46 punktas).

22

Šis teisėtas tikslas gali reikšti, kad tokį prašymą nagrinėjantis nacionalinis teismas atlieka vertinimą, kaip antai numatytą pagal taikytinas nuostatas ir apibūdintą šio sprendimo 13 punkte, remdamasis kriterijais, iš anksto nustatytais atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas prašymas, vyraujančias aplinkybes.

23

Vis dėlto jeigu priemonė šiam tikslui pasiekti yra gyvenamosios vietos sąlygos, susietos su prašymo nurašyti skolas pateikimo data, nustatymas, tokia sąlyga negali būti pripažinta tinkama užtikrinti šio tikslo įgyvendinimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Radziejewski, C‑461/11, EU:C:2012:704, 47 punktą).

24

Iš tiesų, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, nacionalinės teisės aktai laikytini tinkamais nustatytam tikslui įgyvendinti, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Hartlauer, C‑169/07, EU:C:2009:141, 55 punktą; 2015 m. spalio 15 d. Sprendimo Grupo Itevelesa ir kt., C‑168/14, EU:C:2015:685, 76 punktą ir 2016 m. birželio 30 d. Nutarties Sokoll-Seebacher ir Naderhirn, C‑634/15, EU:C:2016:510, 27 punktą).

25

Taigi, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai kompetentingo nacionalinio teismo vertinimas grindžiamas kriterijais, pagal kuriuos atsižvelgiama į socialinę ir finansinę skolininko ir jo šeimos padėtį ne tik prašymo dėl skolos nurašymo pateikimo momentu, bet ir vėlesniu laikotarpiu, kol tas teismas priims sprendimą, nuosekliai vertinant reikėtų būtinai atmesti prašymą dėl skolų koregavimo tuo atveju, jeigu pareiškėjas savo nuolatinę gyvenamąją vietą perkėlė iš Danijos Karalystės į kitą valstybę narę vykstant teismo procesui, prieš kompetentingam teismui priimant galutinį sprendimą dėl to prašymo.

26

Vis dėlto matyti, kad skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimas iš Danijos Karalystės į kitą valstybę narę vykstant skolų nurašymo procedūrai arba vėliau neturi tokio poveikio, dėl kurio šis skolininkas nedelsiant netektų teisės į skolų nurašymo priemonę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

27

Beje, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tose nuostatose numatyta atšaukti nutartį dėl skolų nurašymo tik tuo atveju, jeigu skolininkas sukčiavo arba neįvykdė įpareigojimų pagal tą nutartį, o ne tada, kai jis tik perkėlė savo nuolatinę gyvenamąją vietą į užsienį.

28

Be to, reikėtų pažymėti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas nuostatas asmuo, vykdantis ekonominę veiklą Danijos teritorijoje, kaip tai suprantama pagal šios šalies teisę, gali pateikti prašymą dėl skolų nurašymo tos ekonominės veiklos vykdymo vietos bankroto bylų teismui, net jeigu jis neatitinka gyvenamosios vietos sąlygos.

29

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamose nuostatose įtvirtintos gyvenamosios vietos buvimo Danijoje sąlygos negali būti padaryta išvada, kad ja nuosekliai ir sistemingai siekiama įgyvendinti šio sprendimo 22 punkte nurodytą tikslą.

30

Beje, dėl skolų nurašymo nustačius reikalavimą, kad skolininkas, gyvenantis valstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje pateiktas prašymas nurašyti skolas, pateiktų patikimą informaciją apie savo ir šeimos socialinę ir finansinę padėtį, taip pat apie socialines aplinkybes jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, tai lemtų, jei šios informacijos reikalautų nacionalinis teismas, mažiau ribojančios priemonės taikymą nei absoliutus draudimas pateikti tokį prašymą.

31

Be to, pažymėtina, kad, kaip per teismo posėdį patvirtino Danijos vyriausybė, Danijos teisės aktai numato, kad Danijos teismas gali atsisakyti priimti nutartį dėl skolų nurašymo, jei mano, kad skolininko socialinė ir ekonominė padėtis nebegali būti pakankamai tiksliai nustatyta, o tai gali atsitikti tuo atveju, kai šio skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta perkeliama iš Danijos Karalystės į kitą valstybę narę.

32

Taigi pagal šias nuostatas leidžiama atmesti tokį prašymą, kai matyti, kad šio sprendimo 13 punkte apibūdinto vertinimo neįmanoma atlikti dėl prašytojo gyvenamosios vietos perkėlimo už Danijos Karalystės ribų prieš jam pateikiant prašymą arba vykstant procesui. Vadinasi, nebūtina numatyti, kad pareiškėjas, kuris tuo metu, kai pateikia prašymą, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Danijos Karalystėje, visiškai negali pateikti tokio prašymo.

33

Taigi nustatyta gyvenamosios vietos sąlyga, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, viršijama tai, kas būtina šio sprendimo 22 punkte nurodytam tikslui pasiekti.

34

Dėl Danijos vyriausybės rašytinėse pastabose pateiktų argumentų, grindžiamų tuo, kad būtų sutrukdyta veiksmingai įgyvendinti Reglamentą Nr. 2015/848, jei SESV 45 straipsnį reikėtų aiškinti kaip draudžiantį nacionalinės teisės nuostatas, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pažymėtina, kad šis argumentas nereikšmingas pagrindinėje byloje, nes pagal to reglamento 84 straipsnio 1 dalį jo nuostatos taikomos tik nemokumo byloms, iškeltoms nuo 2017 m. birželio 26 d., t. y. po to, kai A pateikė prašymą dėl skolų nurašymo.

35

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia valstybės narės teisės nuostatose įtvirtintą jurisdikcijos taisyklę, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, pagal kurią skolų nurašymo priemonė taikoma su sąlyga, kad toje valstybėje narėje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta arba gyvenamoji vieta.

36

Antruoju klausimu nacionalinis teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog pagal jį reikalaujama, kad nacionalinis teismas netaikytų gyvenamosios vietos sąlygos, įtvirtintos nacionalinėje jurisdikcijos taisyklėje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, neatsižvelgiant į tai, ar skolų nurašymo procedūra, kuri taip pat numatyta tose nuostatose, galbūt gali lemti tai, jog bus paveikti privačių asmenų kreditiniai reikalavimai pagal minėtas nuostatas.

37

Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad SESV 45 straipsnis suteikia asmenims teises, kuriomis jie gali remtis teisme ir kurias turi ginti nacionaliniai teismai (2007 m. sausio 11 d. Sprendimo ITC, C‑208/05, EU:C:2007:16, 67 punktas).

38

Vadovaujantis Sąjungos teisės viršenybės principu, jeigu Sąjungos teisę atitinkantis nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas neįmanomas, kiekvienas nacionalinis teismas, nagrinėdamas jo jurisdikcijai priklausančią bylą, kaip valstybės narės organas, privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai, kuri yra tiesiogiai veikianti jo nagrinėjamoje byloje (šiuo klausimu žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Popławski, C‑573/17, EU:C:2019:530, 58 ir 61 punktus).

39

Ši pareiga nepriklauso nuo to, kad nacionalinės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, galbūt gali pakeisti privačių asmenų teisinę padėtį, kai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendžia netaikyti nacionalinės nuostatos dėl jurisdikcijos ir priima sprendimą dėl skolininko prašymo nurašyti skolas.

40

Taigi SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį reikalaujama, kad nacionalinis teismas netaikytų gyvenamosios vietos sąlygos, įtvirtintos nacionalinėse nuostatose dėl jurisdikcijos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, neatsižvelgiant į tai, ar skolų nurašymo procedūra, kuri taip pat numatyta tose nuostatose, galbūt gali lemti tai, jog bus paveikti privačių asmenų kreditiniai reikalavimai pagal minėtas nuostatas.

41

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: