–

Club de Variedades Vegetales Protegidas, atstovaujamo abogado P. Tent Alonso ir abogadas V. Gigante Pérez, G. Navarro Pérez ir I. Pérez-Cabrero Ferrández,

–

Adolfo Juan Martínez Sanchís, atstovaujamo abogada C. Kraus Frutos ir procuradora M. L. Maestre Gómez,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kanellopoulos, E. Leftheriotou ir A. Vasilopoulou,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Eggers, I. Galindo Martín, G. Koleva, F. Castilla Contreras ir F. Castillo de la Torre,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) 13 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Club de Variedades Vegetales Protegidas (toliau – CVVP), atstovaujančio mandarinmedžių veislės „Nadorcott“ apsaugos Bendrijoje savininko interesams, ir Adolfo Juan Martínez Sanchís ginčą dėl to, kad pastarasis eksploatavo šios veislės augalus.

3

1961 m. gruodžio 2 d. Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (su pakeitimais, padarytais 1991 m. kovo 19 d.; toliau – UPOV konvencija) Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2005 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimu (OL L 192, 2005, p. 63).

4

Šios konvencijos 14 straipsnyje numatyta:

„1.   (Su dauginamąja medžiaga susiję veiksmai) a) Atsižvelgiant į 15 ir 16 straipsnių nuostatas, selekcininko leidimo reikia toliau išvardytiems veiksmams su saugomos veislės dauginamąja medžiaga atlikti:

2.   (Su augaline medžiaga susiję veiksmai) Atsižvelgiant į 15 ir 16 straipsnius, šio straipsnio 1 dalies a punkto i–vii papunkčiuose nurodytiems veiksmams, susijusiems su augaline medžiaga, įskaitant augalus ir augalo dalis, gautas saugomos veislės dauginamąją medžiagą panaudojus be selekcininko leidimo, būtina gauti selekcininko leidimą, nebent selekcininkas turėjo pagrįstą galimybę įgyvendinti savo teises, susijusias su minėta dauginamąja medžiaga.

<…>“

5

Reglamento Nr. 2100/94 14, 17, 18, 20 ir 29 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„kadangi tam, kad augalų veislių teisinės apsaugos poveikis būtų vienodas visoje Bendrijoje, nuo savininko sutikimo priklausomi komerciniai sandoriai turi būti tiksliai apibrėžti; kadangi, palyginti su daugeliu nacionalinių sistemų, teisinės apsaugos sritis turėtų būti išplėsta ir taikoma tam tikrai veislinei medžiagai, kad būtų galima atsižvelgti į prekybą per šalis, kurios nėra Bendrijos narės ir nesuteikia teisinės apsaugos; kadangi vis dėlto siūlant taikyti teisių išplėtimo principą turi būti užtikrinama, kad ta apsauga nebus pernelyg didelė;

<…>

kadangi naudojimasis augalų veislių teisine apsauga Bendrijoje turi būti sąlygojamas apribojimų, nusakomų nuostatose, priimtose visuomenės labui;

kadangi tai apima ir žemės ūkio gamybos užtikrinimą; kadangi tas tikslas reikalauja leisti ūkininkams tam tikromis sąlygomis dauginimui naudoti derliaus produktą;

<…>

kadangi taip pat turėtų būti numatytos privalomos licencijos, išduodamos tam tikromis aplinkybėmis visuomenės interesams, kai, pavyzdžiui, iškyla poreikis pateikti į rinką tam tikrų savybių turinčią medžiagą arba skatinti toliau išvesti pagerintas veisles;

<…>

kadangi šiame reglamente atsižvelgiama į galiojančias tarptautines konvencijas, tokias kaip <…> UPOV konvencija <…>“

6

Šio reglamento 5 straipsnio „Augalų veislių teisinės apsaugos objektas Bendrijoje“ 3 dalyje numatyta:

„Augalų grupė susideda iš visų augalų ar augalų dalių, jeigu tokios dalys gali išauginti visus augalus, toliau abu vadinami „veislės dauginamoji medžiaga“.“

7

Minėto reglamento 13 straipsnyje „Augalų veislių teisinės apsaugos savininko Bendrijoje teisės ir draudžiami veiksmai“ nustatyta:

„1.   Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje poveikį sudaro augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko ar savininkų, toliau vadinami „savininku“, teisė atlikti 2 dalyje nustatytus veiksmus.

2.   Nepažeidžiant 15 ir 16 straipsnių nuostatų, savininko leidimas yra būtinas, kad su saugomos augalų veislės dauginamąja medžiaga arba saugomos veislės surinkta augaline medžiaga, toliau bendrai vadinamų „medžiaga“, būtų galima atlikti šiuos veiksmus:

Savo leidimą savininkas gali susieti su sąlygomis ir apribojimais.

3.   2 dalies nuostatos taikomos surinktai augalinei medžiagai tik tuo atveju, jei ji buvo gauta naudojant saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo ir jeigu savininkas neturėjo tinkamos galimybės pasinaudoti savo teise tos veislės dauginamosios medžiagos atžvilgiu.

<…>“

8

To paties reglamento 16 straipsnyje „Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje nesuteikimas“ nustatyta:

„Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje nesuteikiama dėl veiksmų, susijusių su bet kokia saugomos veislės medžiaga, arba veislės, kuriai taikomos 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, medžiaga, kurios savininko arba jo sutikimu buvo perleistos kitiems bet kurioje Bendrijos dalyje, arba bet kokia iš minėtos medžiagos išvesta medžiaga, jeigu tokie veiksmai:

9

Reglamento Nr. 2100/94 94 straipsnyje „Pažeidimas“ nustatyta:

„1.   Kiekvienam asmeniui, kuris:

savininkas gali pareikšti ieškinį dėl tokio pažeidimo arba reikalauti tinkamo žalos atlyginimo, arba ir dėl vieno, ir dėl kito.

2.   Kiekvienas asmuo, kuris veikia tyčia ar dėl neatsargumo, privalo atlyginti savininkui ir visą tolesnę dėl to veiksmo patirtą žalą. Nedidelio neatsargumo atvejais tokie reikalavimai gali būti sumažinti pagal tokio nedidelio neatsargumo laipsnį, bet jokiu būdu ne tokiu mastu, kad jie būtų mažesni už pažeidimą padariusio asmens iš to gautą naudą.“

10

Šio reglamento 95 straipsnis suformuluotas taip:

„Savininkas gali reikalauti atitinkamo žalos atlyginimo iš bet kurio asmens, kuris nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki jos suteikimo atliko veiksmą, kuris vėliau būtų draudžiamas.“

11

1995 m. rugpjūčio 22 d.Nadorcott Protection SARL pateikus prašymą Bendrijos augalų veislių tarnybai (BAVT), ši 2004 m. spalio 4 d. jai suteikė augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, susijusią su mandarinų veisle „Nadorcott“. Dėl to sprendimo buvo pateiktas stabdomojo poveikio skundas, jis buvo atmestas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu, paskelbtu 2006 m. vasario 15 d. BAVT oficialiajame leidinyje.

12

Nuo 1995 m. rugpjūčio 22 d. iki 2006 m. vasario 15 d. A. J. Martínez Sanchís iš visuomenei atviro medelyno įsigijo Nadorcott veislės medelių, kurių dalis buvo pasodinta 2005 m. pavasarį, o kita dalis – 2006 m. pavasarį. Po 2006 m. vasario 15 d. jis pakeitė tam tikrus šios augalų veislės medelius; nauji medeliai, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, buvo pirkti iš to paties medelyno.

13

CVVP, kuriam buvo patikėta pareikšti ieškinius dėl teisių pažeidimo, kiek tai susiję su Nadorcott veisle, pareiškė ieškinį A. J. Martínez Sanchís, teigdamas, kad šis pažeidė augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko teises į šią augalų veislę. Taigi CVVP pareiškė ieškinį dėl „laikinosios apsaugos“ dėl pažeidimų, A. J. Martínez Sanchís padarytų iki šios apsaugos suteikimo (2006 m. vasario 15 d.), ir, antra, ieškinį dėl pažeidimų, padarytų po šios datos. Be to, CVVP paprašė nutraukti visus šiuos veiksmus, įskaitant prekybą saugomos veislės medžių vaisiais, ir atlyginti žalą, patirtą dėl A. J. Martínez Sanchís veiksmų per laikinosios apsaugos laikotarpį ir po jo.

14

Pirmosios instancijos teismas atmetė CVVP ieškinį dėl pažeidimo, motyvuodamas tuo, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 96 straipsnį dėl šių veiksmų yra suėjęs senaties terminas.

15

Gavęs apeliacinį skundą dėl to sprendimo Audiencia Provincial (provincijos teismas, Ispanija) nusprendė, kad senaties terminas nėra suėjęs, bet jį atmetė kaip nepagrįstą. Tas teismas konstatavo, pirma, kad A. J. Martínez Sanchís teisėtai įsigijo Nadorcott veislės medelių iš visuomenei atviro medelyno ir, antra, kad šių medelių buvo įsigyta iki augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo šiai veislei datos – 2006 m. vasario 15 d. Šiomis aplinkybėmis minėtas teismas nusprendė, kad CVVP reikalavimai yra nepagrįsti.

16

CVVP pateikė kasacinį skundą dėl to sprendimo Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija).

17

Tam teismui kyla klausimas, ar saugomos augalų veislės dauginamosios medžiagos sodinimas ir šios dauginamosios medžiagos vaisių rinkimas turi būti laikomi veiksmais, susijusiais su „veislės dauginamąja medžiaga“, kuriai, remiantis Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktu, reikia augalų veislės teisinės apsaugos Bendrijoje, taikomos šiai augalų veislei, savininko išankstinio leidimo, o tokių veiksmų atlikimas neturint leidimo reiškia pažeidimą, o gal tai veikiau veiksmai, susiję su „surinkta augalinė medžiaga“, kuriai, to paties teismo teigimu, šis išankstinio leidimo reikalavimas taikomas tik esant šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms.

18

Be to, jeigu Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalis būtų taikoma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamai bylai, jis taip pat klausia, ar sąlygą „naudojant saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, galima įvykdyti, kai aptariamai veislei, kurios augalai buvo įsigyti per laikotarpį nuo prašymo suteikti apsaugą paskelbimo ir faktinio šios apsaugos suteikimo, taikoma tik „laikina apsauga“ pagal šio reglamento 95 straipsnį.

19

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

20

Visų pirma reikia pažymėti, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme CVVP nurodė, jog A. J. Martínez Sanchís pagrindinėje byloje aptariamą augalų veislę pasodino, skiepijo ir eksploatavo komerciniais tikslais, tas teismas, pateikdamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas faktines aplinkybes, tik nurodo, kad jis pasodino iš medelyno įsigytus augalus. Taigi, atrodo, kad jis pats nedaugino saugomos veislės dauginamosios medžiagos, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Be to, reikia pažymėti, kad, kaip aiškiai matyti iš Teisingumo Teismui pateiktų rašytinių pastabų, pagrindinėje byloje aptariamos Nadorcott veislės mandarinų vaisiai negali būti naudojami kaip šios augalų veislės augalų dauginamoji medžiaga.

21

Tokiomis aplinkybėmis reikia suprasti, kad pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad saugomai veislei sodinti ir jos vaisiams, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, rinkti reikalingas minėtos augalų veislės savininko leidimas, jei įvykdytos minėto straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos.

22

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktą augalų veislės savininko leidimas būtinas saugomos augalų veislės „dauginam[ajai] medžiag[ai]“ arba „surinkt[ai] augalin[ei] medžiag[ai]“„gamin[ti] ar daugin[ti] (veis[ti])“.

23

Nors šioje nuostatoje daroma nuoroda tiek į saugomos veislės dauginamąją medžiagą, tiek į surinktą augalinę medžiagą, kurios kartu vadinamos „medžiaga“, vis dėlto šių dviejų rūšių apsauga skiriasi. Šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, kiek tai susiję su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais veiksmais dėl surinktos augalinės medžiagos, tokio leidimo reikia tik tuo atveju, jeigu ji buvo gauta naudojant saugomos augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo ir jeigu šios veislės savininkas neturėjo tinkamos galimybės pasinaudoti savo teise saugomos veislės dauginamosios medžiagos atžvilgiu. Todėl pagal minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko leidimo, susijusio su surinkta augaline medžiaga, reikia tik tada, kai įvykdytos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos.

24

Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 2100/94 numatyta „pirminė“ apsauga, kuri, remiantis šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktu, apima augalų veislės dauginamosios medžiagos gamybą ar dauginimą. O surinktai augalinei medžiagai taikoma „antrinė“ apsauga, kuri, nors irgi paminėta šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje, labai apribojama to paties straipsnio 3 dalyje numatytomis papildomomis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo Greenstar-Kanzi Europe, C‑140/10, EU:C:2011:677, 26 punktą).

25

Taigi siekiant nustatyti, ar ir kokiomis sąlygomis Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktas taikomas saugomos augalų veislės sodinimo ir šios veislės vaisių, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, rinkimo veiklai, reikia išnagrinėti, ar vykdant šią veiklą gali būti gaminama ar dauginama saugomos veislės dauginamoji medžiaga ar surinkta augalinė medžiaga.

26

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į šioje nuostatoje vartojamų žodžių „gamyba“ ir „dauginimas“ įprastą reikšmę, ši nuostata taikoma veiksmams, kuriais sukuriama nauja augalų dauginamoji medžiaga ar surinkta augalinė medžiaga.

27

Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 2100/94 5 straipsnio 3 dalyje sąvoka „veislės dauginamoji medžiaga“ apibrėžiama kaip susidedanti iš visų augalų ar augalų dalių, jeigu tokios dalys gali išauginti visus augalus.

28

Nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamos veislės medžių vaisiai, kaip matyti iš šio sprendimo 20 punkto, negali būti naudojami kaip šios veislės augalų dauginamoji medžiaga.

29

Taigi tokios saugomos veislės sodinimas ir šios veislės medžių vaisių rinkimas neturi būti laikomas „gaminimu ar dauginimu (veisimu)“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktą, bet turi būti laikomas surinktos augalinės medžiagos gaminimu, kuriam augalų veislių apsaugos Bendrijoje savininko leidimo, remiantis šia nuostata, siejama su šio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi, reikia tik jeigu ši surinkta medžiaga buvo gauta saugomos veislės dauginamąją medžiagą naudojant be leidimo ir jei savininkas neturėjo tinkamos galimybės pasinaudoti teise tos dauginamosios augalinės medžiagos atžvilgiu.

30

Galimybės dauginti svarbą siekiant šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą taikyti gamybos ar dauginimo veiksmams, išskyrus atvejus, kai įvykdomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kiek tai susiję su surinkta augaline medžiaga, patvirtina šio 13 straipsnio kontekstas.

31

Konkrečiai kalbant, iš Reglamento Nr. 2100/94 16 straipsnio nuostatų, susijusių su augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje nesuteikimu, matyti, kad ši apsauga veiksmams, susijusiems su saugomos veislės medžiaga, kurią pats savininkas (ar jo sutikimu) perleido tretiesiems asmenims, taikoma tik tiek, kiek šie veiksmai reiškia, be kita ko, vėlesnį aptariamos veislės dauginimą neturint savininko leidimo.

32

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 2100/94 tikslais, iš šio reglamento 5, 14 ir 20 konstatuojamųjų dalių matyti, kad nors pagal Sąjungos nustatytą sistemą siekiama suteikti apsaugą selekcininkams, kurie sukuria naujas veisles, kad siekiant viešojo intereso būtų skatinama naujų rūšių selekcija ir plėtra, ši apsauga neturi viršyti to, kas būtina šiai veiklai skatinti, nes priešingu atveju būtų pakenkta viešųjų interesų apsaugai, t. y. žemės ūkio produktų gamybos išsaugojimui, rinkos aprūpinimui medžiagomis, turinčiomis tam tikrų savybių, arba pakenkta pačiam tikslui ir toliau skatinti nuolatinę pagerintų veislių selekciją. Konkrečiai kalbant, kartu taikant minėto reglamento 17 ir 18 konstatuojamąsias dalis, žemės ūkio gamyba yra viešasis interesas, pateisinantis teisių, suteiktų taikant augalų veislių apsaugą Bendrijoje, apribojimus. Siekiant šio tikslo Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio 2 dalį augalų veislių apsaugos Bendrijoje savininkui suteikta apsauga „surinktai augalinei medžiagai“ taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms.

33

Vis dėlto aiškinimas, kad Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalis, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, taip pat susijusi su veikla, kurią sudaro saugomos veislės vaisių rinkimas, kai šie vaisiai negali būti naudojami dauginant šią veislę, būtų nesuderinamas su šiuo tikslu, nes dėl to šio straipsnio 3 dalis visiškai netektų veiksmingumo, ir todėl nukentėtų šio reglamento 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta pakopinė apsaugos sistema.

34

Be to, galimai būtų paneigtas viešasis interesas, susijęs su Reglamento Nr. 2100/94 17 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nurodytos žemės ūkio gamybos išsaugojimu, jei teisės, kurias augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininkas turi pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktą, neatsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas, apimtų saugomos veislės derlių, kuris negali būti naudojamas dauginimo tikslais.

35

Aiškinimą, kad „pirminė“ apsauga pagal šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktą, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos, kiek tai susiję su surinkta augaline medžiaga, taikoma tik augalų veislės sudedamosioms dalims kaip dauginamajai medžiagai, patvirtina UPOV konvencijos 14 straipsnio 1 dalies a punktas, į kurį reikia atsižvelgti aiškinant minėtą reglamentą, kaip nurodyta šio reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje.

36

Iš tiesų pagal šios konvencijos 14 straipsnio 1 dalies a punktą selekcininko leidimo reikia veiksmams, susijusiems su „saugomos veislės dauginamosios medžiagos“„gaminimu“ ar „dauginimu“.

37

Be to, kaip savo išvados 32–35 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, iš UPOV konvencijos 14 straipsnio 1 dalies a punkto parengiamųjų dokumentų matyti, kad dauginimo medžiagos naudojimas derliaus gamybos tikslais buvo aiškiai pašalintas iš šios nuostatos, kurioje įtvirtintos pirminės apsaugos, atitinkančios Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą apsaugą, taikymo sąlygos, taikymo srities.

38

Taigi pagal UPOV konvencijos 14 straipsnio 1 dalies a punktą selekcininkas gali uždrausti ne veislės dauginamosios medžiagos naudojimą, siekiant vien žemės ūkio derliaus tikslų; bet kalbama tik apie saugomos veislės dauginimo ar veisimo veiksmus.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad saugomai veislei sodinti ir jos vaisiams, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, rinkti reikalingas augalų veislių apsaugos Bendrijoje savininko leidimas, susijęs su minėta augalų veisle, jei įvykdytos šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos.

40

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad augalų veislės vaisiai, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, turi būti laikomi gautais „naudojant augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai medelynas šią dauginamąją medžiagą padaugino ir ūkininkui pardavė laikotarpiu nuo minėtos augalų veislės apsaugos Bendrijoje paraiškos paskelbimo iki apsaugos suteikimo.

41

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad, remiantis augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimu, Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų atlikimas neturint leidimo augalų veislės, kuriai taikoma ši apsauga, atžvilgiu yra „naudojimas be leidimo“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalį. Todėl, remiantis minėto reglamento 94 straipsnio 1 dalies a punktu, kiekvienam asmeniui, kuris šiomis aplinkybėmis atlieka vienus iš šių veiksmų, šis savininkas gali pareikšti ieškinį dėl tokio pažeidimo arba reikalauti tinkamo žalos atlyginimo, arba ir dėl vieno, ir dėl kito.

42

Antra, kalbant apie laikotarpį iki šios apsaugos suteikimo, pažymėtina, kad minėtas savininkas, remdamasis Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsniu, gali reikalauti teisingo atlyginimo iš bet kurio asmens, kuris laikotarpiu nuo paraiškos suteikti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje paskelbimo iki jos suteikimo atliko veiksmą, kuris vėliau būtų draudžiamas.

43

Reikia pripažinti, kad tiek, kiek šio reglamento 95 straipsnis susijęs tik su augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko galimybe reikalauti teisingo atlyginimo, jis nesuteikia jam kitų teisių, kaip antai, be kita ko, teisės leisti arba uždrausti naudoti tos augalų veislės dauginamąją medžiagą per šiame 95 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Taigi ši apsaugos sistema skiriasi nuo išankstinio leidimo sistemos, kuri taikoma tuomet, kai Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai atliekami po apsaugos Bendrijoje suteikimo.

44

Iš to išplaukia, kad, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnyje numatytu apsaugos laikotarpiu, augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininkas negali uždrausti atlikti vieno iš šio reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų dėl to, kad nebuvo jo sutikimo, todėl jų atlikimas nėra „naudojimas be leidimo“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 13 straipsnio 3 dalį.

45

Nagrinėjamu atveju iš to, kas išdėstyta, matyti, kad dėl to, jog A. J. Martínez Sanchís daugino pagrindinėje byloje aptariamus augalų veislės medelius ir Reglamento Nr. 2100/94 95 straipsnyje nurodytu laikotarpiu jais prekiavo, šie veiksmai neturi būti laikomi tokiu naudojimu be leidimo.

46

Taigi šių augalų vaisiai neturi būti laikomi gautais dėl naudojimo be leidimo, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 13 straipsnio 3 dalį, net jeigu jie buvo surinkti po augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo. Iš tiesų, kaip matyti iš atsakymo į pirmąjį ir antrąjį klausimus, augalų veislės dauginamosios medžiagos sodinimas ir jos vaisių, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, rinkimas nėra augalų dauginamosios medžiagos gamyba ar dauginimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies a punktą.

47

Kalbant apie saugomos augalų veislės medelius, kuriuos medelynas daugino ir pardavė A. J. Martínez Sanchís po augalų veislės apsaugos Bendrijoje suteikimo, reikia pažymėti, kad tiek šių augalų dauginimas, tiek jų pardavimas gali būti toks naudojimas be leidimo, nes, remiantis Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 2 dalies c ir d punktais, siūlymas parduoti saugomą veislę ar pardavimas arba kitoks pateikimas į rinką siejamas su išankstiniu augalų veislių apsaugos Bendrijoje savininko leidimu.

48

Tokiomis aplinkybėmis A. J. Martínez Sanchís surinkti ankstesniame punkte minėtos saugomos augalų veislės vaisiai gali būti laikomi gautais dėl saugomos veislės dauginamosios medžiagos naudojimo be leidimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalį.

49

Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos taikymo tikslais taip pat reikia, kad šis savininkas negalėtų pasinaudoti teise, susijusia su pagrindinėje byloje aptariama augalų veisle, medelyno, kuris daugino ir prekiavo augalų dauginamąja medžiaga, atžvilgiu.

50

Kadangi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra konkrečių nuorodų, susijusių su šia Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalies sąlyga, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas bet kuriuo atveju turi atlikti būtinus patikrinimus šiuo klausimu.

51

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 2100/94 13 straipsnio 3 dalis būti aiškinama taip, kad augalų veislės vaisiai, kurie negali būti naudojami kaip dauginamoji medžiaga, neturi būti laikomi gautais „naudojant augalų veislės dauginamąją medžiagą be leidimo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai medelynas šią dauginamąją medžiagą padaugino ir ūkininkui pardavė laikotarpiu nuo minėtos augalų veislės apsaugos Bendrijoje paraiškos paskelbimo iki apsaugos suteikimo. Kai, suteikus šią apsaugą, minėta augalų dauginamoji medžiaga buvo dauginama ir parduodama be šios apsaugos savininko sutikimo, jis gali remtis šio reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje jam suteikta teise dėl šių vaisių, nebent jis pagrįstai galėjo pasinaudoti teise tos veislės dauginamosios medžiagos atžvilgiu.

52

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: