–

Mitnitsa Varna, atstovaujamos G. Kostov,

–

SAKSA ООD, atstovaujamos advokatės S. Zhelyazkova,

–

Bulgarijos vyriausybės, atstovaujamos E. Petranova ir L. Zaharieva,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros, Y. G. Marinova ir P. Mihaylova,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. rugsėjo mėn. redakcijos Suderinto standarto EN 590 „Automobilių kuras – Dyzelinių variklių kuras (gazolis) – Reikalavimai ir bandymų metodai“ (toliau – Standartas EN 590:2013) 3 lentelės g pastabos ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros, iš dalies pakeistos 2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1101/2014 (OL L 312, 2014, p. 1, toliau – KN), 27 skirsnio 2 papildomos pastabos d ir e punktų išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Mitnitsa Varna (Varnos muitinė, Bulgarija) ir „SAKSA“ OOD ginčą dėl šios bendrovės deklaruotos mineralinės alyvos tarifinio klasifikavimo pagal KN.

3

Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema, kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba (vėliau tapusi Pasauline muitinių organizacija (PMO) ir kuri įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos. Ši konvencija kartu su 1986 m. birželio 24 d. pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t, p. 288).

4

Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, nustatytose jos pirmos dalies I skyriaus A skirsnyje, be kita ko, nurodyta:

„Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>“

5

KN antroje dalyje „Muitų sąrašas“ yra V skirsnis, kuriame, be kita ko, yra 27 skirsnis „Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai“.

6

KN 27 skirsnis apima 2710 poziciją, suformuluotą taip:

7

Šis 27 skirsnis taip pat apima šias subpozicijas:

8

KN 27 skirsnio 2 papildomoje pastaboje nurodyta:

„2710 pozicijoje:

<…>

<…>“

9

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998, p. 58; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 23 t., p. 182), iš dalies pakeistos 2014 m. birželio 10 d. Komisijos direktyva 2014/77/ES (OL L 170, 2014, p. 62), 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje kelių transporto priemonių <…> atžvilgiu nustatomi:

10

Šios direktyvos 4 straipsnyje „Dyzelinas“ numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad dyzelinas į jų teritorijos rinką gali būti tiekiamas tik tuo atveju, jei jis atitinka II priede nustatytus rodiklius.

<…>“

11

Direktyvos 98/70 II priede nustatyti tiekiamų į rinką degalų, naudojamų transporto priemonėse su slėginio uždegimo varikliais, aplinkosauginiai rodikliai. Remiantis šio priedo 1 išnaša:

„Bandymų metodai nurodyti standarte EN 590:2013. Valstybės narės gali patvirtinti analizės metodą, nurodytą standartą EN 590:2013 pakeičiančiame standarte, jei galima įrodyti, kad toks metodas yra bent ne mažiau tikslus ir užtikrina bent ne mažesnį tikslumo lygį nei tas analizės metodas, kurį jis pakeičia.“

12

Standartą EN 590:2013 parengė Techninis komitetas CEN/TC 19 „Dujinis ir skystas kuras, tepalai ir panašūs naftos, sintetinės ir biologinės kilmės produktai“ ir 2013 m. liepos 26 d. patvirtino Europos standartizacijos komitetas (ESK), remdamasis 2006 m. lapkričio 13 d. Europos Komisijos suteiktu įgaliojimu (M 394 – įgaliojimas ESK peržiūrėti standartą EN 590 siekiant padidinti FAME ir FAEE koncentraciją iki 10 % tūrio).

13

Šio standarto įžangoje nurodyta:

„Šis Europos standartas turi būti paverstas nacionaliniu standartu <…> ir visi jam prieštaraujantys nacionaliniai standartai turi būti panaikinti vėliausiai iki 2014 m. kovo mėn.

<…>

Šis dokumentas parengtas remiantis įgaliojimu, kurį ESK suteikė Europos Komisija ir Europos laisvosios prekybos asociacija <…>

Atsižvelgta į [Direktyvoje 98/70] ir jos pakeitimuose <…> įtvirtintus reikalavimus. <…>“

14

Minėto standarto 1 punkte nurodyta:

„Šis Europos standartas įtvirtina reikalavimus ir bandymų metodus, taikomus rinkai siūlomam ir tiekiamam dyzelinių variklių kurui (gazoliui).“

15

Standarto EN 590:2013 5.6.1 punktas suformuluotas taip:

„Nuo klimato sąlygų priklausantiems reikalavimams numatytos pasirinkimo galimybės, leidžiančios nacionaliniame plane įtvirtinti sezoninius kokybės rodiklius. Pasirinkimo galimybės apima šešis filtro užsikimšimo temperatūros rodiklius (TFL) vidutinei klimato juostai ir penkias skirtingas klases arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai. Nuo klimato sąlygų priklausantys reikalavimai nurodyti 2 lentelėje (vidutinė klimato juosta) ir 3 lentelėje (arktinė ar atšiaurių žiemų klimato juosta). Dyzelinių variklių kuras (gazolis), tikrinamas taikant 2 ir 3 lentelėse nurodytus bandymų metodus, turi atitikti šiose lentelėse įtvirtintas ribas.“

16

Šio standarto 3 lentelės „Su klimato sąlygomis susiję reikalavimai ir bandymų metodai – arktinė ar atšiaurių žiemų klimato juosta“ turinys yra toks:

17

Remiantis pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Zakon za mitnitsite (Muitinės kodeksas) 234 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tas, kas vengia ar mėgina išvengti visų ar dalies muitų sumokėjimo, baudžiamas už sukčiavimą muitų srityje.

18

Iš Muitinės kodekso 234 straipsnio 3 dalies 1 punkto matyti, kad už sukčiavimą, kurio dalykas yra akcizu apmokestinamos prekės, juridiniams asmenims skiriama 150–250 % nesumokėto mokesčio dydžio piniginė bauda.

19

Standartą EN 590:2013 Bulgarijoje perkėlė Bulgarijos standartizacijos institutas, patvirtinęs Standartą BDS EN 590:2014.

20

2015 m. rugpjūčio 10 d. į Varnos uostą atvyko tanklaivis „Cosmo“; jis atgabeno mineralinę alyvą, kurios bruto svoris 4384630 kg vakuumo sąlygomis. SAKSA pareiškė esanti krovinio gavėja ir deklaravo jį taip: „hidrinimu valytas gazolis 10 PPM, turintis iki 0,001 % sieros, skirtas arktinei klimato juostai, priskirtas prie 4 klasės taikant EN 590 standartą, svoris 1236742 kg vakuumo sąlygomis, 1235100 kg esant kontaktui su oru, 1517660 litrai, tankis esant 15 °C temperatūrai –816,1 kg/m3, supiltas į 24 geležinkelio cisternas pagal pridėtą aprašą“; krovinys deklaruotas Varnos muitinėje pagal KN 2710 19 43 subpoziciją, siekiant jį išleisti į laisvą apyvartą.

21

2015 m. rugpjūčio 11 d. raštu Varnos muitinė nusiuntė Rusės mieste (Bulgarija) esančiai regioninei muitinės laboratorijai du deklaruotos prekės mėginius, kad būtų nustatyta jos rūšis ir tarifinis klasifikavimas. Ši laboratorija padarė išvadą, kad tirtą mėginį sudarė naftos alyva su parafino ir nafteninių angliavandenilių priemaišomis. Remiantis distiliacijos duomenimis ir tam tikrais kitais rodikliais, nustatyta, kad tirtas mėginys atitinka „vidutiniosioms alyvoms“ keliamus reikalavimus, kaip apibrėžta KN 27 skirsnio 2 papildomos pastabos c punkte. Remiantis gautais rezultatais, tirtas mėginys pripažintas naftos perdirbimo produktu, konkrečiau – žibalu.

22

Kadangi nagrinėtos prekės nebuvo parduotos kaip reaktyvinių variklių kuras, muitinė nusprendė, kad jos turėjo būti klasifikuotos pagal kitą tarifinį kodą nei deklaruotasis 2015 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kad jos turi būti priskirtos prie KN 2710 19 25 subpozicijos, kuriai taikomas trečiosioms valstybėms nustatytas 4,7 % muitas. Dėl šios priežasties 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu Varnos muitinės viršininkas pakeitė tarifinį kodą ir nustatė pareigą papildomai sumokėti 53864,18 BGN (apie 27560 EUR) muitų ir 10772,83 BGN (apie 5500 EUR) pridėtinės vertės mokesčio.

23

Be to, muitinė nusprendė, kad SAKSA kyla administracinė atsakomybė pagal Muitinės kodekso 234 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl 2016 m. vasario 18 d. Varnos muitinės viršininkas jai skyrė 96955,52 BGN (apie 49600 EUR) dydžio baudą remdamasis Muitinės kodekso 234 straipsnio 3 dalies 1 punktu, siejamu su 234 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

24

SAKSA apskundė šią nuobaudą Varnenski Rayonen sad (Varnos apylinkės teismas, Bulgarija). 2016 m. spalio 20 d. sprendimu šis teismas panaikino nuobaudą, nes, remdamasis SAKSA prašymu skirtos cheminės ekspertizės išvada, konstatavo, kad nagrinėjama mineralinė alyva atitinka apibrėžtį „4 klasės dyzelinių variklių kuras, skirtas arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai, kurio charakteristikos nustatytos Standarte EN 590:2014“.

25

Varnos muitinė kasacine tvarka apskundė šį sprendimą Administrativen sad Varna (Varnos administracinis teismas, Bulgarija). Ji teigė, kad SAKSA nurodytas Standartas EN 590, įtvirtinantis reikalavimus ir bandymų metodus, taikomus rinkai siūlomam ir tiekiamam dyzelinių variklių kurui, nėra lemiamas nustatant kuro tarifinį klasifikavimą.

26

Anot Administrativen sad Varna (Varnos administracinis teismas), būtina išaiškinti Standarto EN 590 pastabą, kurioje nurodyta, kad „[gazolio] apibrėžties pagal [Europos Sąjungos] bendrąjį muitų tarifą galima netaikyti klasėms, skirtoms arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai“. Jo nuomone, iš šios pastabos nematyti, kokią šio kuro apibrėžtį reikia taikyti ir kokia yra kompetentingų muitinės institucijų diskrecija šiuo klausimu. Be to, nenurodyta šiame standarte įtvirtintų reikalavimų ir bandymų metodų reikšmė kuro tarifiniam klasifikavimui.

27

Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad – Varna (Varnos administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

Visų pirma primintina, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog pagal nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti šio nagrinėjamą ginčą. Atsižvelgiant į tai Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Aramex Nederland, C‑145/16, EU:C:2017:130, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29

Taip pat svarbu pažymėti, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo Standartą EN 590:2014, klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms buvo taikoma Standarto EN 590 2013 m. rugsėjo mėn. versija, kurią ESK pavadino Standartu EN 590:2013 ir kuri tebegalioja.

30

Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar KN turi būti aiškinama taip, kad mineralinę alyvą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, galima klasifikuoti kaip gazolį pagal KN 2710 19 43 subpoziciją, jeigu ji tenkina Standarte EN 590:2013 įtvirtintus reikalavimus dėl gazolio, skirto arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai.

31

Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos aprašyme ir skyriaus ar skirsnio pastabose (2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Lutz, C‑556/16, EU:C:2017:777, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šiuos objektyvius prekių požymius ir savybes turi būti įmanoma patikrinti atliekant muitinės formalumus (2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo Latvijas propāna gāze, C‑286/15, EU:C:2016:363, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad KN 2710 19 43 subpozicija, kurios aprašyme nurodytas gazolis, kurio sudėtyje esanti siera sudaro ne daugiau kaip 0,001 % masės, yra KN 2710 pozicijoje, skirtoje naftos alyvoms ir alyvoms, gautoms iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas. Šios pozicijos taikymo tikslu KN 27 skirsnio 2 papildomos pastabos e punkte apibrėžta sąvoka „gazolis“.

33

Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal nurodytą papildomos pastabos e punktą, siejamą su jos d punktu, „gazoliu“ laikomi, be kita ko, alyvos ir preparatai, kurių mažiau kaip 65 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliuojasi 250 °C temperatūroje ir ne mažiau kaip 85 % tūrio – 350 °C temperatūroje, taikant ISO 3405 metodą.

34

Taigi iš šių punktų formuluočių matyti, kad prekės tarifiniam klasifikavimui kaip gazolio pagal KN 2710 poziciją lemiamos reikšmės turi tik distiliavimo lygis nurodytoje temperatūroje, taikant ISO 3405 metodą.

35

Vadinasi, kadangi nagrinėjamu atveju tarp pagrindinės bylos šalių nekyla ginčo dėl to, kad taikant ISO 3405 metodą daugiau kaip 65 % tūrio nagrinėjamos mineralinės alyvos distiliuojasi 250 °C temperatūroje, ji nepatenka į „gazolio“ apibrėžtį pagal KN 27 skirsnio 2 papildomos pastabos e punktą, todėl jos negalima klasifikuoti pagal subpozicijas, skirtas prekėms, kurias apima ši apibrėžtis.

36

Be to, nors SAKSA teigia, kad po importo nagrinėjama prekė buvo parduota kaip gazolis (dyzelinis kuras), primintina, kad prekės paskirtis yra lemiamas kriterijus tik jeigu jos neįmanoma klasifikuoti remiantis vien objektyviais jos požymiais ir objektyviomis savybėmis (2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Aramex Nederland, C‑145/16, EU:C:2017:130, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra, nes iš šios prekės distiliavimosi savybių aiškiai matyti, kad KN 2710 pozicijos taikymo tikslu ji nepatenka į 2 papildomos pastabos e punkte nurodytą gazolio apibrėžtį.

37

Tai, kad SAKSA nurodo Standarto EN 590:2013 3 lentelės g pastabą, pagal kurią „gazolio“ apibrėžties pagal KN „galima netaikyti klasėms, skirtoms arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai“, šiuo klausimu neturi reikšmės.

38

Standartą EN 590:2013 patvirtino ne Sąjungos institucija, o ESK, t. y. privati įstaiga.

39

Žinoma, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos galima daryti išvadą, kad suderintą standartą, kurį parengė privati įstaiga, galima laikyti Sąjungos teisės dalimi, kai jis parengtas Komisijos iniciatyva ir jai vadovaujant ir prižiūrint ir kai jis sukelia privalomą teisinį poveikį paskelbus nuorodą į jį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 27 d. Sprendimo James Elliott Construction, C‑613/14, EU:C:2016:821, 40, 43 ir 44 punktus).

40

Taip pat tiesa, kad Standartas EN 590:2013 buvo parengtas ESK remiantis 2006 m. lapkričio 13 d. Komisijos suteiktu įgaliojimu M 394. Be to, ESK patvirtinus šį standartą, Komisija Direktyva 2014/77 atnaujino Direktyvos 98/70 II priedo 1 išnašoje pateiktą nuorodą į šį standartą.

41

Vis dėlto pakanka pažymėti, kad šio II priedo 1 išnašoje pateikta nuoroda į Standartą EN 590:2013 susijusi tik su jame nurodytais bandymų metodais.

42

Kadangi Standarto EN 590:2013 3 lentelės g pastaboje nenurodyti bandymų metodai, jis negali būti laikomas Sąjungos teisės sistemos dalimi ir nesvarbus nustatant prekių tarifinį klasifikavimą.

43

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip: KN turi būti aiškinama taip, kad mineralinės alyvos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, dėl jos distiliavimosi savybių negalima klasifikuoti kaip gazolio pagal KN 2710 19 43 subpoziciją, net jeigu ši alyva tenkina Standarte EN 590:2013 įtvirtintus reikalavimus dėl gazolio, skirto arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra, iš dalies pakeista 2014 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1101/2014, turi būti aiškinama taip, kad mineralinės alyvos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, dėl jos distiliavimosi savybių negalima klasifikuoti kaip gazolio pagal šios nomenklatūros 2710 19 43 subpoziciją, net jeigu ši alyva tenkina 2013 m. rugsėjo mėn. redakcijos Suderintame standarte EN 590 įtvirtintus reikalavimus dėl gazolio, skirto arktinei ar atšiaurių žiemų klimato juostai.