1

Apeliaciniu skundu SolarWorld AG prašo panaikinti 2016 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą SolarWorld ir kt. / Taryba (T‑141/14, EU:T:2016:67, toliau – skundžiama nutartis), kiek šia nutartimi tas teismas atmetė kaip nepriimtiną SolarWorld, Brandoni solare SpA ir Solaria Energia y Medio Ambiente SA ieškinį dėl 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 325, 2013, p. 1; toliau – ginčijamas reglamentas), 3 straipsnio panaikinimo.

2

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; toliau – pagrindinis reglamentas) 8 straipsnyje „Įsipareigojimai“ nurodyta:

„1.   Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas dempingas ir žala, Komisija gali priimti bet kurio eksportuotojo savanoriškus pakankamus įsipareigojimus peržiūrėti savo kainas ar nutraukti eksportą dempingo kainomis, jei, pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, įsitikinama, kad taip bus pašalintas žalingas dempingo poveikis. Tokiu atveju ir tol, kol šie įsipareigojimai galioja, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 7 straipsnio 1 dalį, ar galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 9 straipsnio 4 dalį, kartu su vėlesniais pakeitimais, netaikomi atitinkamam nagrinėjamųjų produktų, gaminamų Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo nurodytų bendrovių, importui. Kainos pagal šiuos įsipareigojimus didinamos ne daugiau nei būtina dempingo skirtumui pašalinti, ir jos turėtų būti didinamos mažiau nei dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo užtektų žalai Bendrijos pramonei pašalinti.

<…>

9.   Bet kuriai įsipareigojusiai šaliai pažeidus ar atsiėmus įsipareigojimą arba Komisijai atsisakius priimto įsipareigojimo, įsipareigojimo priėmimas, pasikonsultavus, atmetamas Komisijos sprendimu arba Komisijos reglamentu, atitinkamai, o laikinasis muitas, Komisijos nustatytas pagal 7 straipsnį, ar galutinis muitas, Tarybos nustatytas pagal 9 straipsnio 4 dalį, taikomas automatiškai, su sąlyga, kad suinteresuotam eksportuotojui buvo sudaryta galimybė pareikšti savo pastabas, išskyrus, kai įsipareigojimą atsiėmė jis pats.“

3

Ginčijamo reglamento 340 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „Suinteresuotosios šalys nurodė, kad <…> paklausos kainų elastingumas gali būti labai didelis. Nors <…> labai padidėjus kainoms paklausa iš tiesų gali gerokai sumažėti, <…> labai mažai tikėtina, kad kainų padidėjimas nustačius priemones bus svarbus dėl toliau nurodytų priežasčių. <…> [E]konominis įsipareigojimo, kurį priėmė Komisija, poveikis yra tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai tieks tokį nagrinėjamojo produkto kiekį, kuris apytiksliai atitinka dabartinę jų rinkos dalį, už minimalią importo kainą, kuri neviršys 60 c / W, o tai yra daug mažiau nei per TL nustatyta kaina. Esant tokiam kainų lygiui labai mažai tikėtina, kad paklausa labai sumažės, kadangi tokiu kainų lygiu užtikrinama pakankama paklausa tiek pagal dabartinį paramos, teikiamos pagal paramos sistemas, lygį, tiek pagal dabartinį lygiaverčių saulės energijos ir kitų rūšių energijos pagaminimo sąnaudų lygį. Be to, manoma, kad elektros energijos kaina galutiniams vartotojams padidės, o nagrinėjamojo produkto kainos turėtų sumažėti. Taikant indeksavimo formulę pagal įsipareigojimą užtikrinama, kad nustatant minimalią importo kainą būtų atsižvelgta į tolesnį nagrinėjamojo produkto kainų mažėjimą.“

4

Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad importuojamiems Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, priskiriamiems prie 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (redakcijos, taikytinos priimant ginčijamą reglamentą; toliau – KN) tam tikrų kodų, nustatomas galutinis antidempingo muitas. To straipsnio 2 dalyje nustatyta galutinio antidempingo muito norma taikoma to paties straipsnio 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino šio straipsnio 2 dalyje išvardytos bendrovės, neto kainai Europos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

5

Pagal ginčijamo reglamento 3 straipsnio 1 dalį, taikomą tam tikriems produktams, įvardytiems pagal KN ir turintiems bendrovių, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (OL L 325, 2013, p. 214), priedą, išduotas sąskaitas faktūras, importuojamiems produktams, deklaruojamiems kaip išleistiems į laisvą apyvartą, minėto reglamento 1 straipsnyje nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.

6

Ginčijamo reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją atsiranda skola muitinei, jeigu nustatoma, kad nebuvo laikomasi vienos ar daugiau to straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų arba jeigu Komisija atšaukia prisiimtą įpareigojimą.

7

SolarWorld yra Europos fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių gamintoja.

8

Europos fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių gamintojų asociacijai ES ProSun pateikus skundą, 2012 m. rugsėjo 6 d. Komisija paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą (OL C 269, 2012, p. 5).

9

2013 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 513/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms) nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2013, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti šiuos importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus produktus (OL L 152, 2013, p. 5).

10

2013 m. liepos 27 d. Komisijai adresuotu raštu China Chamber of Commerce for Import and Export of Machinery and Electronic Products (CCCME) (Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (CCCME, Kinija) pagal antidempingo procedūrą pateikė bendrą kelių Kinijos eksportuojančių gamintojų įsipareigojimų pasiūlymą. Iš esmės jie minėtų gamintojų-eksportuotojų ir savo paties vardu siūlė fotovoltinių modulių ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) importui taikyti minimalias kainas iki tam tikro metinio importo lygio (toliau – MIK).

11

2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisija priėmė Sprendimą 2013/423/ES; juo priimtas Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie, derindami veiksmus su CCCME, bendradarbiavo ir kurie išvardyti šio sprendimo priede, pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių) (OL L 209, 2013, p. 26).

12

Siekiant atsižvelgti į Sprendimą 2013/423, buvo priimtas 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2013, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 513/2013 (OL L 209, 2013, p. 1). Be kitų pakeitimų, šiuo reglamentu į Reglamentą Nr. 513/2013 buvo įterptas 6 straipsnis; jame numatyta, kad tam tikriems importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams su bendrovių, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurios išvardytos pirmojo Sprendimo 2013/423 priede, išduotomis sąskaitomis faktūromis netaikomas Reglamento Nr. 513/2013 1 straipsnyje nustatytas laikinas antidempingo muitas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų.

13

2013 m. gruodžio 4 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2013/707.

14

2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė ginčijamą reglamentą.

15

2014 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovių pirmojoje instancijoje ieškinį dėl ginčijamo reglamento 3 straipsnio panaikinimo.

16

Grįsdamos ieškinį jos nurodė tris pagrindus. Pirmasis ir antrasis ieškinio pagrindai buvo grindžiami tuo, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnyje padaryta akivaizdi vertinimo klaida ir pažeistas pagrindinio reglamento 8 straipsnis, nes pagal šį 3 straipsnį antidempingo priemonės netaikomos Kinijos gamintojams, kurių neteisėtą bendrą įsipareigojimą priėmė Komisija, pažeisdama ieškovių pirmojoje instancijoje teisę į gynybą, jų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir gero administravimo principą, taip pat pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį. Trečiasis ieškinio pagrindas buvo grindžiamas tuo, kad minėtu 3 straipsniu pažeista SESV 101 straipsnio 1 dalis, nes pagal jį tam tikriems Kinijos gamintojams antidempingo priemonės netaikomos remiantis ginčijamu reglamentu priimtu ir patvirtintu įsipareigojimo pasiūlymu, kuris yra horizontalusis susitarimas dėl kainų.

17

Ginčijama nutartimi Bendrasis Teismas atmetė kaip nepriimtiną ieškovių pirmojoje instancijoje ieškinį, motyvuodamas tuo, kad vienintelė ginčyta nuostata, ginčijamo reglamento 3 straipsnis, yra neatskiriama nuo kitų šio reglamento nuostatų.

18

Apeliaciniu skundu SolarWorld Teisingumo Teismo prašo:

19

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

20

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

21

Grįsdama apeliacinį skundą SolarWorld nurodo du pagrindus. Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad Reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnis yra neatskiriamas nuo kitų šio reglamento nuostatų. Antrasis pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 ir 47 straipsnių pažeidimu.

22

Taryba teigia, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas yra nepriimtinas, nes, pirma, Solar World tik pakartoja Bendrajame Teisme pateiktą kaltinimą, susijusį su ginčijamo reglamento 3 straipsnio atskiriamumu, ir, antra, šios nuostatos atskiriamumo nagrinėjimas yra faktinių aplinkybių vertinimo klausimas.

23

Pirmiausia reikia pažymėti, kad jeigu apeliantas ginčija tai, kaip Bendrasis Teismas išaiškino ar taikė Sąjungos teisę, pirmojoje instancijoje nagrinėti teisės klausimai gali būti iš naujo keliami per apeliacinį procesą. Iš tiesų, jeigu apeliantas negalėtų taip grįsti apeliacinio skundo Bendrajame Teisme jau naudotais pagrindais ir argumentais, apeliacinis procesas netektų dalies prasmės (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C‑351/15 P, EU:C:2017:27, 31 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

24

Nagrinėjamu atveju pirmajame apeliacinio skundo pagrinde SolarWorld ne prašo, kad tiesiog būtų iš naujo išnagrinėtas Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys, bet konkrečiai siekia ginčyti teisinius motyvus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamo sprendimo 3 straipsnis yra neatskiriamas nuo kitų šio reglamento nuostatų, taip pat remiantis šiuo konstatavimu Bendrojo Teismo padarytą išvadą, t. y. kad SolarWorld ieškinys yra nepriimtinas. Šiuo tikslu SolarWorld taip pat pakankamai nurodė skundžiamos nutarties punktus, kuriuose, kaip ji mano, padaryta teisės klaidų, ir teisinius argumentus, kuriais grindžia savo prašymą ir kurie leidžia Teisingumo Teismui atlikti kontrolę.

25

Antra, reikia pabrėžti, kad galima Bendrojo Teismo klaida, padaryta vertinant Sąjungos teisės akto nuostatos atskiriamumą, yra teisės klaida, kuriai taikoma Teisingumo Teismo kontrolė (dėl tokios kontrolės, be kita ko, žr. 2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija / Estija, C‑505/09 P, EU:C:2012:179, 110–122 punktus).

26

Darytina išvada, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas priimtinas.

27

SolarWorld mano, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnis yra atskiriamas nuo kitų šio reglamento nuostatų, visų pirma nuo jo 1 straipsnio 2 dalies, todėl dėl jo galimo panaikinimo nebūtų pakeista minėto reglamento taikymo sritis. Šiuo aspektu Bendrojo Teismo motyvai, nurodyti skundžiamos nutarties 55 ir 59 punktuose, yra pagrįsti klaidingu sąvokų „antidempingo priemonės“ ir „antidempingo muitai“ supratimu.

28

SolarWorld pažymi, kad antidempingo priemonės gali būti įvairių formų (muitai ad valorem, fiksuotos sumos eurais arba MIK). Kiek tai konkrečiai susiję su MIK, pagrindinio reglamento 8 straipsnyje Tarybai ir Komisijai leidžiama priimti pavienių eksportuojančių gamintojų MIK įsipareigojimus, jeigu siūlomomis kainomis šalinamas žalingas dempingo poveikis. Šie gamintojai taip pat atleidžiami nuo muito ad valorem, nes jiems taikomos kitos formos priemonės, t. y. MIK pagal jų įsipareigojimą. Taigi antidempingo priemonių, nepaisant jų formos, tikslui būdingas jų tinkamumas pašalinti to paties produkto Sąjungos gamintojams daromą žalą ir šio tikslo vaidmuo šiuo atžvilgiu yra taisomasis.

29

Taigi, SolarWorld teigimu, pakeitus antidempingo priemonių formą nepakeičiama reglamento, kuriuo jos nustatomos, taikymo sritis, nes šios priemonės apima visą eksportuojančių gamintojų, dėl kurių buvo konstatuota, kad jie turi naudos iš žalą sukeliančio dempingo, vykdomą importą.

30

Be to, SolarWorld teigia, kad pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 9 dalį, kurioje numatyta, kad pažeidus ar atšaukus MIK įsipareigojimo priėmimą taikomi muitai ad valorem, Komisijai suteiktas lankstumas keisti antidempingo priemonių formą, tačiau nekalbama apie šių priemonių apimties keitimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamo reglamento 3 straipsnio 2 dalies b punkte daroma konkreti nuoroda į minėtą 8 straipsnio 9 dalį ir po ginčijamo reglamento priėmimo Komisija atšaukė MIK įpareigojimo prisiėmimą dėl daugelio Kinijos eksportuojančių gamintojų, taip pat nustatė muitus ad valorem. Taigi nuo ginčijamo reglamento įsigaliojimo niekada nebuvo momento, kad šiems eksportuojantiems gamintojams nebūtų taikomos antidempingo priemonės.

31

Tokiomis aplinkybėmis, jeigu Bendrasis Teismas būtų patenkinęs ieškinį pirmojoje instancijoje ir panaikinęs ginčijamo reglamento 3 straipsnį motyvuodamas tuo, kad MIK nepašalinama Sąjungos pramonei daroma žala, niekas nebūtų trukdęs Tarybai ir Komisijai pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį nustatyti naujos tinkamo dydžio MIK, kad būtų pašalinta ši žala. Šiuo klausimu SolarWorld teigia, kad dėl tokio negaliojimo paskelbimo nebūtinai būtų buvusi pakeista priemonių apimtis, o tai yra skundžiamos nutarties 55 punkte Bendrojo Teismo išdėstytų motyvų esmė. Vienintelė šio paskelbimo teisinė pasekmė būtų buvusi tokia, kad Taryba ir Komisija būtų turėjusios arba priimti naujus įpareigojimus su naujomis MIK, pašalinančiomis žalingą dempingo poveikį, arba nuspręsti visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams taikyti muitus ad valorem.

32

Be to, SolarWorld teigia, jog skundžiamos nutarties 57 punkte Bendrojo Teismo nurodyta jurisprudencija negali patvirtinti išvados, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnis yra neatskiriamas.

33

Galiausiai dėl skundžiamos nutarties 55 punkto paskutinės dalies, pagal kurią „Kinijos eksportuotojų, neprisiėmusių Komisijos <…> patvirtinto įsipareigojimo, import[as] <…> sudaro 30 % viso atitinkamo produkto importo“, SolarWorld primena, jog pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad būtų nustatomos tinkamo dydžio MIK, kad būtų pašalinta žala, neatsižvelgiant į importo, kuriam taikomos antidempingo priemonės MIK forma, procentinę dalį. Be to, SolarWorld teigimu, didelis Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems taikoma MIK, skaičius nekeičia fakto, kad ginčijamame reglamente nustatytos antidempingo priemonės ir kad šių priemonių forma yra su jų apimtimi ir tikslu nesusijęs klausimas.

34

Taryba, palaikoma Komisijos, teigia, kad pirmasis SolarWorld apeliacinio skundo pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Šios institucijos laikosi nuomonės, kad nėra įmanoma iš dalies panaikinti ginčijamo sprendimo, nes dėl to šis reglamentas turėtų būti pakeistas kitokio turinio aktu ir šis turinys neatitiktų minėto reglamento autoriaus ketinimų, todėl paveiktų šio reglamento esmę.

35

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde SolarWorld iš esmės ginčija skundžiamos nutarties 55 ir 59 punktuose pateiktą Bendrojo Teismo vertinimą, kuriuo remdamasis jis konstatavo, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnio panaikinimas paveiktų šio reglamento esmę ir dėl to ši nuostata yra neatskiriama nuo kitų to reglamento nuostatų.

36

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos aktą panaikinti iš dalies galima, tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo likusios akto dalies. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad šis reikalavimas netenkinamas, jei panaikinus aktą iš dalies būtų pakeista to akto esmė (2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑121/14, EU:C:2015:749, 20 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

37

Be to, siekiant patikrinti, ar Sąjungos akto dalys gali būti atskirtos, reikia išnagrinėti jų apimtį, kad būtų galima įvertinti, ar panaikinus šias dalis būtų pakeista šio akto prasmė ir esmė (2012 m. kovo 29 d. Sprendimo Komisija / Estija, C‑505/09 P, EU:C:2012:179, 112 punktas ir 2015 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Jungtinė Karalystė / Parlamentas ir Taryba, C‑121/14, EU:C:2015:749, 21 punktas).

38

Nagrinėjamu atveju pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnį importuojamiems Kinijos kilmės arba iš Kinijos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams arba plokštėms iš kristalinio silicio ir tam tikrų rūšių elementams, naudojamiems fotovoltiniuose moduliuose arba plokštėse iš kristalinio silicio, priskiriamiems prie tam tikrų KN kodų, nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio norma šiuos produktus gaminančioms bendrovėms skiriasi.

39

Pagal ginčijamo reglamento 3 straipsnį, taikomą tam tikriems produktams, įvardytiems pagal KN ir dėl kurių bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija, išrašė sąskaitas faktūras, importuojamiems produktams, deklaruojamiems kaip išleistiems į laisvą apyvartą, minėto reglamento 1 straipsnyje nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jei laikomasi tam tikrų sąlygų, ir šis atleidimas nuo muito nustoja galioti nustačius, kad nesilaikyta vienos ar kelių iš šių sąlygų, arba Komisija atšaukia jos prisiimtą įpareigojimą. Kaip priminta šio sprendimo 10 punkte, MIK atitinkamoms fotovoltinėms plokštėms ir moduliams, taip pat kiekvienai iš jų pagrindinių sudėtinių dalių (elementams ir plokštelėms) taikoma tik iki tam tikros metinės importo apimties.

40

Taigi iš ginčijamo reglamento 1 ir 3 straipsnių nuostatų matyti, kad šiame 3 straipsnyje, kaip su MIK susijęs įsipareigojimas, nustatytas atleidimas nuo pagal šį 1 straipsnį nustatytų antidempingo muitų mokėjimo, neviršijant tam tikros metinės importo apimties.

41

Būtent esant tokiam reglamentavimui, skundžiamos nutarties 55 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnis, „neperžengiant tam tikrų kiekybinių ribų, atskirai išvardytus ūkio subjektus atleidžia nuo antidempingo muito, jei laikomasi [jame] nustatytų sąlygų. Panaikinus [šią] nuostatą, t. y. panaikinus atleidimą nuo neperžengiant šių kiekybinių ribų taikomų muitų, antidempingo muitas įgytų didesnę apimtį nei ta, kurią turi taikant [ginčijamą] reglamentą, kaip jį patvirtino Taryba, nes šiuo atveju minėti muitai būtų taikomi visam atitinkamo Kinijos kilmės produkto importui, nors taikant visą minėtą reglamentą šie muitai taikomi tik Kinijos eksportuotojų, neprisiėmusių Komisijos įgyvendinimo sprendime 2013/707 patvirtinto įpareigojimo, importui; šalių teigimu, šis importas sudaro 30 % viso atitinkamo produkto importo. Tai reikštų dalinį akto, t. y. [ginčijamo] reglamento, kurio nuostatą prašoma panaikinti, turinio pakeitimą“.

42

Skundžiamos nutarties 59 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į ginčijamo reglamento esmės pakeitimą, kurį lemtų šio reglamento 3 straipsnio panaikinimas, dėl ko būtų panaikintas atleidimas nuo antidempingo muitų, taikomas Kinijos eksportuojantiems gamintojams, prisiėmusiems įpareigojimą, kurį priėmė Komisija, tokia nuostata yra neatsiejama nuo likusios minėto reglamento dalies.

43

Priešingai, nei nurodydama pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą teigia SolarWorld, ši Bendrojo Teismo išvada nėra teisiškai klaidinga.

44

Pirma, iš ginčijamo reglamento 1 ir 3 straipsnių nuostatų matyti, kad, kaip patvirtino visos šios bylos šalys, priimdamas šį reglamentą Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė prekybos apsaugos priemones, sudarančias visumą arba „paketą“. Iš tiesų tame reglamente nustatytos dvi atskiros papildomos priemonėmis, kuriomis siekiama bendro rezultato, t. y. pašalinti Kinijos dempingo, susijusio su atitinkamais produktais, žalingą poveikį Sąjungos pramonei, kartu apsaugant šios pramonės interesus.

45

Šiuo klausimu reikia daryti nuorodą į ginčijamo reglamento 340 konstatuojamąją dalį, kurioje, atliekant prekybos apsaugos priemonių nustatymo poveikio Sąjungos pramonės interesams analizę, nurodytas, Tarybos nuomone, būsimas su MIK susijusio įsipareigojimo poveikis atitinkamų produktų paklausai ir pasiūlai. Išnagrinėjus šią konstatuojamąją dalį darytinos dvi išvados. Viena vertus, toks įsipareigojimas turės teigiamą ekonominį poveikį minėtų produktų Europos rinkai, nes MIK, numatant mažesnę nei per tiriamąjį laikotarpį nustatytą kainą, leis išlaikyti pakankamą atitinkamų produktų paklausą Sąjungoje. Taigi, atrodo, šios priemonės poveikis turi būti reikšmingas ir atskiras nuo muito ad valorem nustatymo poveikio.

46

Kita vertus, atrodo, su MIK susijęs įsipareigojimas yra priemonė, į kurią Taryba atsižvelgė nagrinėdama visų prekybos apsaugos priemonių poveikį ginčijamo reglamento tikslui – pašalinti Kinijos dempingo, susijusio su atitinkamais produktais, žalingą poveikį Sąjungos pramonei, kartu apsaugant šios pramonės interesus.

47

Darytina išvada, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas su MIK susijusį įsipareigojimą, kaip ir muito ad valorem nustatymą, laikė esmine priemone šio reglamento tikslui pasiekti.

48

Tokiomis aplinkybėmis negalima pritarti SolarWorld teiginiui, kad net jeigu panaikinus ginčijamo reglamento 3 straipsnį bendrovės, prisiėmusios su MIK susijusį įpareigojimą, netektų šio įpareigojimo teikiamos naudos ir joms būtų nustatytas muitas ad valorem, šis panaikinimas nepaveiktų ginčijamo reglamento esmės, nes vien nustačius muitą ad valorem galima įgyvendinti tą patį kaip ir šiuo įsipareigojimu siekiamą tikslą.

49

Antra, reikia pažymėti, kad yra objektyvių ginčijame reglamente numatytų prekybos apsaugos priemonių skirtumų, atsižvelgiant į jų pobūdį. Kaip įstojimo į bylą paaiškinime teisingai nurodė Komisija, nustačius muitą ad valorem, kaip tai suprantama pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalį, Kinijos eksportuojantys gamintojai gali laisvai nustatyti savo pardavimo Sąjungoje kainą, o muitas pagal šią kainą nustatomas vėliau, kai atitinkamas produktas importuojamas į Sąjungą. Pajamos iš šio muito pervedamos į Sąjungos biudžetą. Priešingai, kai taikoma MIK, šie eksportuojantys gamintojai nebegali laisvai nustatyti savo kainos ir turi ją padidinti iki MIK lygio importuojamiems ir į laisvą apyvartą išleistiems atitinkamiems produktams. Pajamos iš šio kainų padidinimo atitenka atitinkamiems eksportuojantiems gamintojams.

50

Taigi ginčijamas reglamentas pagrįstas galimybe alternatyviai taikyti šias dvi skirtingo pobūdžio priemones, o dėl to Kinijos eksportuojantys gamintojai gali remtis MIK įsipareigojimu, kurį priėmė Komisija, kaip tai suprantama pagal ginčijamo reglamento 3 straipsnį, ir taip išvengti antidempingo muito ad valorem, kaip antai numatyto minėto reglamento 1 straipsnyje, nustatymo jų produktams. Panaikinus šį 3 straipsnį būtų pašalinta tokia galimybė ir neliktų alternatyvos, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas ginčijamą reglamentą, norėjo suteikti Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Taigi, atsižvelgiant į ekonominių pasekmių, susijusių su šiomis dviejų rūšių prekybos apsaugos priemonėmis, skirtumus, toks panaikinimas paveiktų ginčijamo reglamento esmę.

51

Darytina išvada, jog SolarWorld teiginys, kad tuo atveju, jeigu galbūt būtų panaikintas šio reglamento 3 straipsnis, Kinijos eksportuojantiems gamintojams visada būtų taikoma antidempingo priemonė, visiškai nekeičia išvados, kad iš Kinijos eksportuojančių gamintojų atimama galimybė rinktis, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas joms suteikė priimdamas minėtą reglamentą.

52

Trečia, kaip matyti iš skundžiamos nutarties 55 punkto, 70 % iš Kinijos importuojamų atitinkamų produktų taikomas ginčijamo reglamento 3 straipsnis.

53

Atrodo, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė priemonių rinkinį; jas įgyvendinant, be abejo, muitų ad valorem nustatymas formaliai atrodo kaip taisyklė, o su MIK susijęs įsipareigojimas – kaip šios taisyklės išimtis, bet faktiškai taisyklė taikyta didžiąja dalimi atvejų po ginčijamo reglamento priėmimo. Taigi atrodo, kad šis įsipareigojimas taikytinas kaip pagrindinė priemonė vykdant importą iš Kinijos, kuriam taikomas ginčijamas reglamentas. Tokiomis aplinkybėmis minėto įsipareigojimo panaikinimas būtinai paveiktų šio reglamento esmę.

54

Galiausiai, kalbant apie SolarWorld teiginį, jog Bendrajam Teismui panaikinus ginčijamo reglamento 3 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjui nebūtų buvę sutrukdyta pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį nustatyti naują tinkamo dydžio MIK, kad būtų pašalinta Sąjungos pramonei daroma žala, reikia konstatuoti, kad analizė, susijusi su poveikiu Sąjungos teisės akto esmei, priklauso tik nuo pasekmių, automatiškai kylančių dėl šio akto atitinkamos nuostatos galimo panaikinimo. Taigi įvairios priemonės, kurių gali imtis to akto autorius po tokio panaikinimo, negali turėti įtakos tokiai analizei.

55

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos nusprendęs, kad ginčijamo reglamento 3 straipsnis yra neatskiriamas nuo likusių reglamento nuostatų.

56

Taigi SolarWorld pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia pripažinti nepagrįstu.

57

SolarWorld kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus jos teisę į veiksmingą teisinę gynybą, įtvirtintą Chartijos 47 punkte, ir teisę į lygybę prieš įstatymą, kaip ji suprantama pagal Chartijos 20 straipsnį.

58

Iš tiesų, jeigu skundžiama nutartis nebūtų pripažinta negaliojančia dėl nurodant pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą pateiktų priežasčių, tai lemtų nepriimtiną pasekmę, kad apeliantė, kaip Sąjungos skundo pateikėja prekybos apsaugos byloje, de jure netektų galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba ir būtų mažiau palankiai vertinama nei Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie Sąjungos teismuose prašo panaikinti visą ginčijamą reglamentą.

59

Kadangi pats pagrindinio reglamento tikslas yra apsaugoti Sąjungos pramonės sektorius nuo dempingo daromos žalos, SolarWorld mano, jog kai Sąjungos institucijos konstatuoja žalą sukeliančio dempingo egzistavimą, bet kokia nors forma nenustato tinkamo lygio antidempingo priemonių, kad būtų pašalinta Sąjungos gamintojų patiriama žala, Sąjungos pramonės teisės yra pažeidžiamos. SolarWorld laikosi nuomonės, kad jeigu skundžiama nutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, fotovoltinių produktų pramonės sektorius šioje byloje neturėtų jokios teisinės gynybos priemonės, kai Taryba ir Komisija neteisėtai nustatytų tokio maksimalaus dydžio antidempingo priemones, kuris nebūtų tinkamas siekiant pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą.

60

Be to, tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai, padarę žalą Sąjungos pramonei, turi galimybę pareikšti ieškinį dėl reglamento, kuriuo nustatomos prekybos apsaugos priemonės, nors Europos gamintojas tokios galimybės neturi, pažeidžia lygybės prieš įstatymą principą, įtvirtintą Chartijos 20 straipsnyje. Iš tiesų Europos gamintojas, kaip apeliantė šioje byloje, paprastai yra suinteresuotas, kad būtų panaikintos tik neteisėtos reglamento, kuriuo nustatomos prekybos apsaugos priemonės, dalys, bet ne jis visas.

61

Taryba mano: kadangi antrajame pagrinde pirmą kartą apeliaciniame procese nurodytas Chartijos 20 straipsnio pažeidimas, šis pagrindas turi būti laikomas nepriimtinu. Bet kuriuo atveju Taryba laikosi nuomonės, kad, kaip nurodo ir Komisija, visas antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.

62

Pirmiausia reikia priminti, kad nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas iš esmės yra kompetentingas tik ištirti pirmojoje instancijoje nagrinėtų pagrindų teisinį vertinimą (2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Total / Komisija, C‑597/13 P, EU:C:2015:613, 22 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

63

Nagrinėjamu atveju Chartijos 20 straipsnio pažeidimas pirmą kartą nurodytas Teisingumo Teisme, nors SolarWorld turėjo galimybę remtis šio straipsnio pažeidimu nagrinėjant du Tarybos Bendrajame Teisme pateiktus ieškinio nepriimtinumo pagrindus. Taigi SolarWorld antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepriimtinas, kiek jis susijęs su Chartijos 20 straipsnio pažeidimu.

64

Dėl argumento, grindžiamo Chartijos 47 straipsnio pažeidimu, SolarWorld teigia, kad jeigu negalėtų iš dalies apskųsti ginčijamo reglamento, ji neturėtų jokios teisinės gynybos priemonės, kai Sąjungos institucijos nustatytų tokio maksimalaus dydžio antidempingo priemones, kuris nebūtų tinkamas siekiant pašalinti Sąjungos gamintojams daromą žalą.

65

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad pagal Chartijos 47 straipsnį nesiekiama pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos ir, be kita ko, taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismui pareikštų ieškinių priimtinumo (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 97 punktas ir 2016 m. lapkričio 24 d. Sprendimo Ackermann Saatzucht ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑408/15 P ir C‑409/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:893, 49 punktas).

66

Antra, pagal Chartijos 47 straipsnį suteikiama apsauga nereikalauja, kad teisės subjektas galėtų besąlygiškai pareikšti ieškinį dėl tokio Sąjungos teisėkūros procedūra priimto akto panaikinimo tiesiogiai Sąjungos teisme (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 105 punktas).

67

Trečia, pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės sistemos paisymo teisminę kontrolę, kaip matyti iš ESS 19 straipsnio 1 dalies, užtikrina Teisingumo Teismas ir valstybių narių teismai. Šiuo tikslu SESV, viena vertus, jos 263 ir 277 straipsniuose ir, kita vertus, jos 267 straipsnyje nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta Sąjungos aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui, užtikrinti (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 90 ir 92 punktai ir 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Telefónica / Komisija, C‑274/12 P, EU:C:2013:852, 57 punktas).

68

Tokiomis aplinkybėmis dėl to, kad SolarWorld negali pareikšti ieškinio dėl neatskiriamos ginčijamo reglamento dalies, nepažeidžiamos jos teisės, kylančios iš Chartijos 47 straipsnio, nes ši bendrovė galėjo apskųsti visą ginčijamą reglamentą. Iš tiesų ji, jeigu atitinka SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytas teisės pareikšti ieškinį sąlygas, galėjo tiesiogiai Bendrajam Teismui apskųsti ginčijamą reglamentą ir kartu paprašyti sustabdyti šio panaikinimo padarinius, kol Sąjungos institucijos imsis būtinų priemonių teismo sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti, arba ginčyti ginčijamo reglamento galiojimą nacionaliniuose teismuose ir jų prašyti kreiptis į Teisingumo Teismą su prejudiciniais klausimais.

69

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tiek, kiek skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas nusprendė, jog ginčijamo reglamento 3 straipsnis yra neatskiriamas nuo likusios šio reglamento dalies, todėl SolarWorld ieškinys nepriimtinas, ta nutartimi nepažeistas Chartijos 47 straipsnis.

70

Taigi SolarWorld antrąjį apeliacinio skundo pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

71

Vadinasi, turi būti atmestas visas apeliacinis skundas.

72

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

73

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

74

Kadangi Taryba reikalavo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, o apeliantė pralaimėjo bylą, iš apeliantės priteisiamos šios institucijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

75

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat taikomoje apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

76

Šiuo atveju Komisija, kuri buvo įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia: