TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. rugsėjo 20 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas – Valstybės pagalba – Sąvoka „pagalba“ – Sąvoka „ekonominis pranašumas“ – Privataus kreditoriaus kriterijus – Taikytinumo sąlygos – Taikymas – Europos Komisijai tenkančios tyrimo pareigos“

Byloje C‑300/16 P

dėl 2016 m. gegužės 26 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Europos Komisija, atstovaujama K. Walkerová, L. Armati, T. Maxian Rusche ir B. Stromsky, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai

Frucona Košice a.s., įsteigtai Košicėje (Slovakija), atstovaujamai QC K. Lasok, baristerio B. Hartnett, QC J. Holmes ir advokato O. Geiss,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai E. Regan, A. Arabadjiev (pranešėjas), C. G. Fernlund ir S. Rodin,

generalinis advokatas N. Wahl,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2017 m. vasario 15 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Apeliaciniu skundu Europos Komisija prašo panaikinti 2016 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Frucona Košice / Komisija (T‑103/14, EU:T:2016:152, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas panaikino 2013 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimą 2014/342/ES dėl valstybės pagalbos SA.18211 (C 25/05) (ex NN 21/05), Slovakijos Respublikos suteiktos Frucona Košice a.s. (OL L 176, 2014, p. 38; toliau – ginčijamas sprendimas).

Faktinės bylos aplinkybės

Skundžiamos sprendimo 1–34 punktuose bylos aplinkybės aprašytos taip:

„[„Frucona Košice“] padėties kitimas ir susitarimo su kreditoriais procedūra

1	<…> Frucona Košice a.s. yra pagal Slovakijos teisę įsteigta bendrovė, veikianti, be kita ko, alkoholinių ir spirituotų gėrimų gamybos sektoriuje.

Nuo 2002 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. lapkričio mėn. [Frucona Košice] gavo kelias ataskaitas dėl mokesčių skolos, kurią sudaro akcizai, kuriuos ji turėjo sumokėti, sumokėjimo. Šios ataskaitos jai buvo nusiųstos po to, kai finansinės garantijos buvo suteiktos vietos mokesčių administravimo institucijai, kuriai ji priklausė, t. y. Košice IV (toliau – vietos mokesčių institucija).

3	Dėl patiriamų finansinių sunkumų 2004 m. vasario 25 d. [Frucona Košice] negalėjo sumokėti akcizų, kuriuos ji turėjo sumokėti už 2004 m. sausio mėn. Dėl nuo 2004 m. sausio 1 d. pasikeitusių teisės aktų [Frucona Košice] nebegalėjo gauti ataskaitų dėl šių akcizų sumokėjimo.

Dėl šios priežasties [Frucona Košice] neteko licencijos gaminti ir perdirbti alkoholinius ir spirituotus gėrimus. Nuo to laiko, naudodama „Frucona“ prekės ženklą, ji tik platino spirituotus gėrimus, įsigytus iš bendrovės O.H., kuri remdamasi sutartimi su [Frucona Košice] juos gamino pagal licenciją [Frucona Košice] spirituotų gėrimų gamyklose.

5	Be to, [Frucona Košice] buvo įsiskolinusi, kaip tai suprantama pagal zákon č. 328/1991 Zb. o konkurze a vyrovnaní (Įstatymas Nr. 328/1991 dėl bankroto ir susitarimo su kreditoriais).

2004 m. kovo 8 d. [Frucona Košice] Krajský súd v Košiciach (Košicės apygardos teismas, Slovakija) pateikė prašymą pradėti susitarimo su kreditoriais procedūrą, siūlydama kiekvienam iš savo kreditorių sumokėti 35 % savo skolos (toliau – susitarimo su kreditoriais pasiūlymas). Visa [Frucona Košice] skola buvo maždaug 644,6 mln. Slovakijos kronų (SKK) [(maždaug 21,4 milijono eurų)], iš kurių maždaug 640,8 mln. SKK [(maždaug 21,3 milijono eurų)] sudarė mokesčių skola.

7	2004 m. balandžio 29 d. nutartimi Krajský súd v Košiciach [(Košicės apygardos teismas)] leido pradėti susitarimo su kreditoriais procedūrą.

Per 2004 m. liepos 9 d. posėdį dėl susitarimo su kreditoriais [Frucona Košice] kreditoriai, įskaitant vietos mokesčių instituciją, sutiko su susitarimo su kreditoriais pasiūlymu. Per šią procedūrą vietos mokesčių institucija veikė kaip atskiras kreditorius; šį statusą ji turėjo dėl garantijų, kurios jai buvo suteiktos rengiant ataskaitas dėl akcizų, kuriuos turi mokėti [Frucona Košice], sumokėjimo (žr. šio sprendimo 2 punktą).

9	[Frucona Košice] teigia, kad iki 2004 m. liepos 9 d. ji vietos mokesčių institucijai pateikė, be kita ko, nepriklausomos audito bendrovės parengtą audito ataskaitą (toliau – ataskaita E), kad minėta institucija galėtų įvertinti atitinkamai susitarimo su kreditoriais ir bankroto pranašumus.

10	2004 m. birželio 21 d. Slovakijos mokesčių administratorius atliko patikrinimą vietoje [Frucona Košice] patalpose. Per šį patikrinimą buvo nustatyta 2004 m. birželio 17 d. [Frucona Košice] finansinė padėtis.

11	2004 m. liepos 14 d. nutartimi Krajský súd v Košiciach [(Košicės apygardos teismas)] patvirtino susitarimą su kreditoriais. Pagal šį susitarimą turėjo būti grąžinta 35 % Slovakijos mokesčių administratoriaus skolos, t. y. maždaug 224,3 mln. SKK [(maždaug 7,45 milijono eurų)].

12	2004 m. spalio 20 d. raštu vietos mokesčių institucija [Frucona Košice], be kita ko, nurodė, kad susitarimo su kreditoriais sąlygos, pagal kurias atleidžiama nuo dalies mokesčių skolos grąžinimo, yra netiesioginė valstybės pagalba, dėl kurios reikia gauti Europos Bendrijų Komisijos leidimą.

2004 m. gruodžio 17 d. [Frucona Košice] vietos mokesčių institucijai pirmiausia sumokėjo 224,3 mln. SKK [(maždaug 7,45 milijono eurų)] sumą, kuri sudaro 35 % jos bendros mokesčių skolos. 2004 m. gruodžio 30 d. nutartimi Krajský súd v Košiciach [(Košicės apygardos teismas)] paskelbė, kad susitarimo su kreditoriais procedūra baigta. 2006 m. rugpjūčio 18 d.Krajský súd v Košiciach [(Košicės apygardos teismas)] sumažino vietos mokesčių institucijai mokėtiną sumą iki 224,1 mln. SKK [(maždaug 7,44 milijono eurų)].

Administracinė [procedūra]

14	2004 m. spalio 15 d. Komisijai buvo pateiktas skundas dėl [Frucona Košice] tariamai suteiktos neteisėtos valstybės pagalbos.

15	2005 m. sausio 4 d. raštu Slovakijos Respublika, gavusi Komisijos prašymą suteikti informacijos, šią instituciją informavo, jog gali būti, kad [Frucona Košice] gavo neteisėtą pagalbą, ir paprašė šią pagalbą patvirtinti kaip sunkumų patiriančiai įmonei sanuoti skirtą pagalbą.

Surinkusi papildomos informacijos Komisija 2005 m. liepos 5 d. raštu informavo Slovakijos Respubliką apie savo sprendimą dėl nagrinėjamos priemonės pradėti formalią tyrimo procedūrą pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Šis sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 233, 2005, p. 47).

2005 m. spalio 10 d. raštu Slovakijos Respublika Komisijai atsiuntė savo pastabas dėl nagrinėjamos priemonės. 2005 m. spalio 24 d. raštu [Frucona Košice] Komisijai taip pat atsiuntė savo pastabas dėl nagrinėjamos priemonės. Jos buvo perduotos Slovakijos Respublikai, kad ši dėl jų galėtų pateikti savo nuomonę; ją Slovakijos Respublika pateikė 2005 m. gruodžio 16 d. raštu.

Pirminis sprendimas

2006 m. birželio 7 d. Komisija priėmė Sprendimą 2007/254/EB dėl valstybės pagalbos C 25/2005 (ex NN 21/2005), kurią Slovakijos Respublika suteikė Frucona Košice (OL L 112, 2007, p. 14; toliau – pirminis sprendimas). To sprendimo rezoliucinės dalies 1 straipsnyje nustatyta, kad valstybės pagalba, Slovakijos Respublikos suteikta [Frucona Košice] ir lygi 416515990 SKK [maždaug 13900000 eurų], yra nesuderinama su bendrąja rinka, o 2 straipsnyje nurodyta šią pagalbą susigrąžinti.

Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme

19	2007 m. sausio 12 d. [Frucona Košice] pateikė Bendrajam Teismui ieškinį dėl pirminio sprendimo panaikinimo.

20	2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimu Frucona Košice / Komisija (T‑11/07, EU:T:2010:498) Bendrasis Teismas šį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Išnagrinėjęs [Frucona Košice] pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateiktą apeliacinį skundą Teisingumo Teismas 2013 m. sausio 24 d. Sprendimu Frucona Košice / Komisija (C‑73/11 P, EU:C:2013:32) panaikino [2010 m. gruodžio 7 d. Sprendimą Frucona Košice / Komisija (T‑11/07, EU:T:2010:498)]. Nagrinėdamas ginčo pirmojoje instancijoje esmę, Teisingumo Teismas nusprendė, kad, neatsižvelgdama į bankroto procedūros trukmę, kai atliko privataus kreditoriaus kriterijaus vertinimą, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą arba, jei į šį elementą buvo atsižvelgta, ji pakankamai nemotyvavo pirminio sprendimo. Galiausiai, Teisingumo Teismas grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl jam nurodytų pagrindų, dėl kurių jis nebuvo pareiškęs nuomonės.

Po to, kai buvo priimtas [2013 m. sausio 24 d. Sprendimas Frucona Košice / Komisija (C‑73/11 P, EU:C:2013:32)], siekdama ištaisyti Teisingumo Teismo konstatuotus trūkumus, Komisija 2013 m. spalio 16 d. priėmė [ginčijamą] sprendimą <…>, [kurio] 1 straipsnyje nurodyta, kad pirminis sprendimas „panaikinamas“.

23	Tik paskui, priimdamas 2014 m. kovo 21 d. [Nutartį Frucona Košice / Komisija (T‑11/07 RENV, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:173), Bendrasis Teismas <…> konstatavo, kad nebereikia nuspręsti dėl ieškinio dėl pirminio sprendimo panaikinimo.

Ginčijamas sprendimas

<…>

Ginčijamame sprendime Komisija, be kita ko, laikėsi nuomonės, kad reikia išnagrinėti klausimą, ar sutikdama su susitarimo su kreditoriais pasiūlymu, taigi su tuo, jog jos skolinis reikalavimas būtų sumažintas 65 %, vietos mokesčių institucija [Frucona Košice] atžvilgiu iš esmės elgėsi kaip privatus kreditorius, veikiantis rinkos ekonomikos sąlygomis. Šiuo klausimu ji pažymėjo, kad šios institucijos, kaip [Frucona Košice] kreditorės, statusas yra neįprastai tvirtas, nes jos teisinė ir ekonominė padėtis yra palankesnė už privačių [Frucona Košice] kreditorių padėtį. Vietos mokesčių institucijai priklausė daugiau kaip 99 % visų registruotų skolinių reikalavimų ir ji buvo atskira kreditorė, kurios skoliniai reikalavimai galėjo būti patenkinti bet kuriuo bankroto procedūros etapu pardavus turtą, kuriam suteiktos garantijos (ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamoji dalis).

Pirma, dėl privataus kreditoriaus kriterijaus Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad šis kriterijus taikomas, jei atitinkama valstybė narė suteikė ekonominį pranašumą įmonei ne vykdydama viešuosius įgaliojimus, o kitaip, ir kad jei valstybė narė remiasi šiuo kriterijumi per administracinę procedūrą, esant abejonių, remdamasi objektyviais ir patikimais įrodymais, ji turi vienareikšmiškai nustatyti, jog įgyvendinta priemonė buvo susijusi su jos, kaip rinkoje veikiančio privataus ūkio subjekto, statusu. Šiuo klausimu ji pateikia nuorodą į 2012 m. birželio 5 d. Sprendimą Komisija / EDF (C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 81–85 punktai) (ginčijamo sprendimo 82 konstatuojamoji dalis).

Ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamoje dalyje Komisija padarė tokią išvadą:

„Trumpai tariant, Slovakijos Respublika teigia, kad, jos manymu, aptariama priemonė yra valstybės pagalba. Ji pripažįsta, kad sudarant susitarimą valstybės pagalbos klausimas net nebuvo svarstomas, ir paprašė, kad ginčijama priemonė būtų laikoma sanavimo pagalba. Todėl aišku, kad paminėtos teismo praktikos reikalavimų šioje byloje nebuvo laikomasi ir kad ginčijama priemonė pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.“

Antra, ginčijamo sprendimo 84 konstatuojamojoje dalyje pažymėjusi, jog „[Frucona Košice] tvirtino, kad priemonė nėra pagalba, ir pateikė pirmiau minėtus dokumentus, visų pirma dviejų auditorių ataskaitas“, Komisija patikrino, ar Slovakijos Respublika [Frucona Košice] atžvilgiu elgėsi kaip privatus kreditorius.

Komisija, pirma, turėdama omenyje [Frucona Košice] pateiktus įrodymus, palygino susitarimo su kreditoriais ir bankroto procedūras (ginčijamo sprendimo 88–119 konstatuojamosios dalys), antra, palygino susitarimo su kreditoriais ir mokesčių išieškojimo procedūras (ginčijamo sprendimo 120–127 konstatuojamosios dalys) ir, trečia, įvertino kitus įrodymus, pateiktus Slovakijos valdžios institucijų ir [Frucona Košice] (ginčijamo sprendimo 128–138 konstatuojamosios dalys). Iš esmės Komisija manė, kad tiek bankroto procedūra, tiek mokesčių išieškojimo procedūra, vietos mokesčių administratoriaus požiūriu, yra alternatyvos, kurios geresnės už susitarimo su kreditoriais pasiūlymą (ginčijamo sprendimo 119, 124 ir 127 konstatuojamosios dalys).

Ginčijamo sprendimo 139 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad privataus investuotojo kriterijus nebuvo tenkinamas ir kad Slovakijos Respublika suteikė [Frucona Košice] pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi rinkos sąlygomis. To sprendimo 140 konstatuojamojoje dalyje Komisija konstatavo, kad skolos nurašymas, su kuriuo pagal susitarimą su kreditoriais sutiko vietos mokesčių institucija, yra valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Galiausiai to paties sprendimo 182 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad ši valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

31	Ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį sudaro penki straipsniai.

32	Ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodyta: „[Pirminis] sprendimas panaikinamas.“ (žr. šio sprendimo 22 punktą)

33	Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnį valstybės pagalba, Slovakijos Respublikos suteikta [Frucona Košice] ir lygi 416515990 SKK [(maždaug 13900000 eurų)], yra nesuderinama su vidaus rinka.

34	Ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje Komisija nurodo Slovakijos Respublikai su palūkanomis susigrąžinti atitinkamą pagalbą, kuri [Frucona Košice] suteikta neteisėtai.“

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

3	Bendrojo Teismo kanceliarija 2014 m. vasario 17 d. gavo Frucona Košice ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

Savo ieškiniui pagrįsti ji nurodė keturis pagrindus, iš kurių pirmasis siejamas su teisės į gynybą pažeidimu, antrasis – su ginčijamo sprendimo 83 konstatuojamojoje dalyje padaryta teisės klaida, trečiasis – su faktinėmis ir teisinėmis klaidomis, padarytomis nusprendus, kad bankroto procedūra yra naudingesnė už susitarimo su kreditoriais procedūrą, ir ketvirtasis – su faktinėmis ir teisinėmis klaidomis, padarytomis nusprendus, kad mokesčių išieškojimo procedūra yra naudingesnė už susitarimo su kreditoriais pasiūlymą.

5	Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus ir patenkino trečiąjį ir ketvirtąjį. Taigi, jis panaikino ginčijamą sprendimą ir priteisė iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Šalių reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–	panaikinti skundžiamą sprendimą,

–	atmesti ieškinį pirmojoje instancijoje ir priteisti iš Frucona Košice bylinėjimosi išlaidas,

–	nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui ir atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų sprendimą.

Frucona Košice Teisingumo Teismo prašo:

–	atmesti apeliacinį skundą ir

–	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo

Savo apeliaciniam skundui pagrįsti Komisija nurodo šešis pagrindus, iš kurių pirmasis susijęs su klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu, antrasis ir ketvirtasis – su neatsižvelgimu į privataus investuotojo kriterijaus taikytinumo sąlygas, trečiasis – su blogu res judicata ir ne ultra petita principų suvokimu, penktasis – su klaidingu privataus kreditoriaus kriterijaus taikymu ir šeštasis – su pareigos atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą apimties nepaisymu.

9	Pirmiausia reikia išnagrinėti antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, paskui pirmąjį, po to trečiąjį ir galiausiai penktąjį ir šeštąjį.

Dėl apeliacinio skundo antrojo ir ketvirtojo pagrindų, siejamų su privataus kreditoriaus kriterijaus taikytinumu

Šalių argumentai

10	Apeliacinio skundo antrajame pagrinde Komisija tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 109–118 punktuose nusprendęs, kad pagalbos gavėjas gali remtis privataus kreditoriaus kriterijumi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Komisijos teigimu, šis kriterijus nurodo subjektyvų viešosios institucijos požiūrį priimant sprendimą taikyti tam tikrą priemonę. Todėl, viena vertus, jos ketinimų atskleidimas ar neatskleidimas tuo metu yra jos pačios pasirinkimas, tai yra jos subjektyvi teisė ir tretieji asmenys negali šia teise remtis. Kita vertus, tik ta valstybė narė žino visas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu ji susidarė savo nuomonę tuo metu, kai priėmė sprendimą taikyti priemonę. Taigi, būtent ta valstybė narė turi remtis privataus kreditoriaus kriterijumi ir pateikti reikalingą informaciją.

Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 128–132 straipsnių, Komisija turėjo duomenų, rodančių, kad Slovakijos Respublikos pozicija buvo aiški ir nuosekli, nes tiek atsakydama į skundą, tiek pačiu susitarimo su kreditoriais patvirtinimo momentu ši valstybė narė visada nurodė, kad, jos nuomone, priemonė yra valstybės pagalba.

Komisija priduria, kad, nors teisinga manyti, jog pagalbos gavėjas gali remtis privataus kreditoriaus kriterijumi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai neįpareigojo Frucona Košice, kaip ir valstybės narės, nedviprasmiškai ir remiantis objektyvia ir patikrinama informacija įrodyti, kad įgyvendinamos priemonės ši valstybė narė ėmėsi veikdama kaip ūkio subjektas.

14	Ketvirtajame pagrinde Komisija tvirtina, jog Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 247 punkte konstatuodamas, kad, nagrinėdama privataus kreditoriaus kriterijaus taikytinumą, Komisija negali išskirti ginčijamos priemonės alternatyvų, padarė teisės klaidą.

Kadangi privataus kreditoriaus kriterijaus taikymas grindžiamas elementais, pateiktais tam, kad būtų įrodytas jo taikytinumas, Bendrojo Teismo klaida yra ta, kad jis nusprendė, jog šio kriterijaus taikymas yra abstraktus testas, kuriuo siekiama ex officio atkurti idealaus, racionalaus, visapusiškai informuoto hipotetinio privataus kreditoriaus elgseną.

16	Kadangi yra aišku, kad viešajam kreditoriui nebuvo pateikta jokia informacija apie specialų elgesio būdą, bet koks šio subjekto elgesio lyginimas su privataus kreditoriaus elgesiu panašioje situacijoje neturi jokios prasmės. Taigi šis kriterijus šiuo atveju yra netaikytinas.

Komisija pažymi, kad šiuo atveju privataus kreditoriaus kriterijaus taikymo tikslais savo laiku nebuvo atliktas joks susitarimo su kreditoriais pasiūlymo ir mokesčių išieškojimo procedūros palyginimas. Taigi, Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti dėl to, ar ginčijamo sprendimo 120 konstatuojamojoje dalyje faktiškai buvo padaryta netiesioginė išvada, jog privataus kreditoriaus kriterijus yra netaikytinas.

18	Frucona Košice ginčija Komisijos argumentų pagrįstumą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją kvalifikuojant priemonę kaip valstybės pagalbą, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikalaujama, kad būtų įvykdytos visos šioje nuostatoje nurodytos sąlygos. Pirma, tai turi būti valstybės arba iš valstybės išteklių suteikta pagalba. Antra, toks valstybės įsikišimas turi galėti paveikti prekybą tarp valstybių narių. Trečia, ji turi suteikti atrankinį pranašumą jos gavėjui. Ketvirta, ji turi iškraipyti konkurenciją arba gali ją iškraipyti (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / Hansestadt Lübeck, C‑524/14 P, EU:C:2016:971, 40 punktas ir 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Komisija / World Duty Free Group SA ir kt., C‑20/15 P ir C‑21/15 P, EU:C:2016:981, 53 punktas).

Sąvoka „pagalba“ apima ne tik suteiktą teigiamą naudą, kaip yra tikslinių dotacijų atveju, bet ir įvairių formų priemones, kuriomis sumažinami paprastai į įmonės biudžetą įtraukti mokėjimai, ir nors jos nėra tikslinės dotacijos siaurąja žodžio prasme, vis dėlto yra tokio paties pobūdžio ir daro vienodą poveikį (2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 30 punktas).

Vis dėlto sąlygos, kurias turi atitikti priemonė, kad ji būtų įtraukta į sąvoką „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nėra tenkinamos, jei įmonė, kuriai skirta priemonė, galėjo gauti tą pačią naudą kaip ir ta, kuri jai suteikiama valstybės ištekliais, tokiomis aplinkybėms, kurios atitinka normalias rinkos sąlygas (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 70 punktas).

22	Kai viešasis kreditorius suteikia įmonei mokėjimo lengvatas, susijusias su jos skolos sumokėjimu, šis vertinimas iš principo atliekamas taikant privataus kreditoriaus kriterijų (2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 32 punktas).

Taigi, privataus investuotojo kriterijus nėra išimtis, kuri taikoma tik valstybės narės prašymu, kai egzistuoja visi nesuderinamą su bendrąja rinka valstybės pagalbą sudarantys elementai, nurodyti SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Iš tiesų šis kriterijus, jei taikomas, yra vienas iš veiksnių, į kuriuos Komisija privalo atsižvelgti, siekdama nustatyti tokios pagalbos buvimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 103 punktą ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 32 punktą).

Todėl, kai paaiškėja, kad privataus investuotojo kriterijus gali būti taikomas, Komisija privalo paprašyti valstybės narės pateikti jai visą reikšmingą informaciją, kuri leistų patikrinti, ar šio kriterijaus taikymo sąlygos yra tenkinamos (2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 33 punktas).

25	Pirma, iš šios Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad kai paaiškėja, kad privataus kreditoriaus kriterijus gali būti taikomas, Komisija turi išnagrinėti šią galimybę nepriklausomai nuo to, ar yra paduotas atitinkamas prašymas.

26	Galiausiai, kaip savo išvados 72 ir 76 punktuose pabrėžė generalinis advokatas, niekas nedraudžia pagalbos gavėjui remtis šio kriterijaus taikytinumu, ir jei jis juo remiasi, Komisija turi išnagrinėti jo taikytinumą, o prireikus ir jo taikymą.

Antra, dėl valstybės narės subjektyvaus požiūrio reikšmingumo reikia pabrėžti, kad, kaip savo išvados 74 punkte pažymėjo generalinis advokatas, norint nustatyti, ar privataus kreditoriaus kriterijus yra taikytinas, reikia kaip į atskaitos tašką atsižvelgti į ekonominį valstybės narės veiksmų pobūdį, o ne į tai, kaip ta valstybė subjektyviai manė veikianti arba kokias alternatyvias veiksmų eigos galimybes svarstė prieš priimdama nagrinėjamą priemonę.

Bet kuriuo atveju taikant privataus kreditoriaus kriterijų siekiama išnagrinėti, ar įmonė pagalbos gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių lengvatų iš privataus kreditoriaus, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešojo kreditoriaus padėčiai ir kuris siekia susigrąžinti jam priklausančias lėšas iš finansinių sunkumų patiriančio skolininko (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 72 punktas), ir ar ta įmonė galėjo gauti tokią pačią naudą kaip ir ta, kuri jai suteikiama valstybės ištekliais, tokiomis aplinkybėms, kurios atitinka normalias rinkos sąlygas (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 70 punktas).

Remiantis tuo, darytina išvada, kad nagrinėjimas, kurį Komisija prireikus turi atlikti, negali apsiriboti tik tomis alternatyvomis, į kurias faktiškai atsižvelgė kompetentinga valdžios institucija, bet jis būtinai turi apimti visas alternatyvas, kurias tokioje situacijoje protingai būtų numatęs privatus kreditorius.

Dėl Komisijos argumento, kurį ji pateikia ketvirtajame pagrinde, pakanka konstatuoti, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 247 punkte nurodė, kad, jeigu privataus kreditoriaus kriterijus kaip toks yra taikytinas, Komisija, vertindama jo taikytinumą, negali išskirti ginčijamos priemonės alternatyvų.

31	Darytina išvada, kad apeliacinio skundo antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo, siejamo su klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu

Šalių argumentai

32	Pirmajame pagrinde Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamą sprendimą, kai skundžiamo sprendimo 101–104 punktuose nusprendė, jog ji tame sprendime manė, kad privataus kreditoriaus kriterijus yra taikytinas bylos aplinkybėms.

Taigi, Bendrasis Teismas esą klaidingai manė, kad, remiantis ginčijamo sprendimo 80 konstatuojamosios dalies paskutiniu sakiniu, reikia daryti išvadą, jog šioje byloje privataus kreditoriaus kriterijus yra taikytinas. Ši aiškinimo klaida paaiškėja iš tolimesnių šio sprendimo konstatuojamųjų dalių. 81 konstatuojamojoje dalyje atskirai nekalbama apie šio kriterijaus taikymo sąlygas, 82 konstatuojamojoje dalyje konkrečiai apibrėžiama situacija, kai šis kriterijus yra taikytinas, o 83 ir 128–132 konstatuojamosiose dalyse kalbama apie tai, ar šis kriterijus yra taikytinas.

34	Komisija ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.

Teisingumo Teismo vertinimas

35	Visų pirma ginčijamame sprendime konkrečiai nenurodoma, kad privataus kreditoriaus kriterijus yra netaikytinas. Priešingai, jame jis taikomas, ir tuo yra aiškiai grindžiama jo 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse padaryta išvada, jog ginčijama priemonė yra valstybės pagalba.

Be to, jei Komisija turėjo abejonių dėl šio kriterijaus taikytinumo, reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 24 punkto, ji turėjo paprašyti Slovakijos valstybės pateikti reikšmingos informacijos ir ją visapusiškai įvertinti (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 86 punktą). Ginčijamame sprendime nėra jokių požymių nei kad paduotas toks prašymas, nei kad atliktas toks nagrinėjimas.

Galiausiai, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 84 ir 86 punktuose pažymėjusi, kad pagalbos gavėjas tvirtino, jog susitarimo su kreditoriais pasiūlymo priėmimas nėra valstybės pagalba, nes bankroto procedūra būtų buvusi mažiau naudinga Slovakijos valstybei, Komisija taikė privataus kreditoriaus kriterijų.

38	Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo, siejamo su „res judicata“ ir „ne ultra petita“ principų pažeidimu

Šalių argumentai

Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė res judicata ir ne eat iudex ultra petita partium principus, kai skundžiamo sprendimo 123–126 punktuose nusprendė, kad 2013 m. sausio 24 d. Sprendime Frucona Košice / Komisija (C‑73/11 P, EU:C:2013:32) Teisingumo Teismas netiesiogiai, bet neabejotinai privataus kreditoriaus kriterijų laikė taikytinu bylos aplinkybėms, ir todėl, jei esą būtų laikomasi Komisijos pasiūlyto ginčijamo sprendimo aiškinimo, būtų pažeistas res judicata principas.

40	Frucona Košice ginčija Komisijos argumentus.

Teisingumo Teismo vertinimas

Kadangi apeliacinio skundo trečiasis pagrindas yra susijęs su papildomu argumentu, pagrindžiančiu Bendrojo Teismo sprendimą, jog privataus kreditoriaus kriterijus buvo taikytinas bylos aplinkybėms, o apeliacinio skundo pirmasis, antrasis ir ketvirtasis pagrindai, kuriais ginčijamas šis Bendrojo Teismo sprendimas, buvo atmesti kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo trečiasis pagrindas turi būti atmestas kaip neturintis reikšmės.

Dėl apeliacinio skundo penktojo ir šeštojo pagrindų, siejamų su privataus kreditoriaus kriterijaus taikymu ir Komisijos pareiga atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą

Šalių argumentai

Apeliacinio skundo penktajame pagrinde Komisija pirmiausia teigia, kad privataus kreditoriaus kriterijus reiškia, kad ji turi nustatyti subjektyvų valdžios institucijos požiūrį ir palyginti jį su privataus kreditoriaus požiūriu, kuriuo šis būtų vadovavęsis tokiomis pat aplinkybėmis. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad reikšminga yra tik sprendimo investuoti priėmimo momentu turima informacija ir tuo metu numatomos aplinkybės.

Remdamasi tuo, Komisija daro išvadą, kad atitinkama valstybė narė turi įrodyti, jog priimdama sprendimą ji iš tikrųjų atsižvelgė į tą informaciją ir numatomas aplinkybes, kurios turi būti panašios į tą informaciją ir aplinkybes, kurias būtų norėjęs žinoti privatus ūkio subjektas prieš priimdamas tokį patį sprendimą.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukia, kad privataus kreditoriaus kriterijaus taikymas reiškia, kad privatus kreditorius negali veikti atsitiktinai, – jis turi gerai žinoti visas aplinkybes, todėl pagal jurisprudenciją negali pakakti ekonominių vertinimų po pranašumo suteikimo, retrospektyvinio valstybės narės atliktos investicijos faktinio pelningumo konstatavimo ar vėlesnių faktinio sprendimo vienaip ar kitaip elgtis pateisinimų.

Tačiau tai nereiškia, kad suinteresuotosios šalys negali Komisijai pateikti naudingos informacijos ar duomenų, kad jai paaiškintų, pavyzdžiui, koks yra priemonės pobūdis, dalykas, kontekstas ir ja siekiami tikslai. Vis dėlto jos neturi atitinkamos valstybės narės sprendimo priėmimo momentu faktiškai atlikto vertinimo pakeisti savuoju, kaip ir Komisija neturi ex officio atkurti idealaus, racionalaus, visapusiškai informuoto hipotetinio privataus kreditoriaus elgesį.

Komisijai pateikta papildoma informacija, palyginti su ta, kurią pateikė valstybė narė, gali būti siekiama įrodyti, kad remdamasis ta informacija, kuria faktiškai rėmėsi ta valstybė narė, privatus kreditorius būtų elgęsis taip pat arba kitaip. Vis dėlto šia informacija negali būti siekiama pateisinti sprendimą, priimtą remiantis informacija ir duomenimis, į kuriuos faktiškai neatsižvelgė atitinkama valstybė narė.

Antra, Komisija pažymi, kad kai Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 137 punkte suformulavo savo nagrinėjimo kriterijų, jis neapribojo jos patikrinimo pareigos reikšminga informacija, kurią ji turėjo. Dėl to Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 201 punkte manė, kad Komisija turėjo bandyti gauti papildomos informacijos, kad galėtų patikrinti ir pagrįsti savo išvadas, padarytas remiantis administracinės procedūros bylos medžiaga.

Tame 201 punkte Bendrasis Teismas sukūrė naują reikalavimą, jog Komisija turi atkurti idealaus, racionalaus, visapusiškai informuoto hipotetinio privataus kreditoriaus elgseną ir gauti visokią, kokią tik galima „įsivaizduoti“, informaciją ir duomenis, tačiau šis reikalavimas prieštarauja pačiai privataus kreditoriaus kriterijaus esmei – atlikti vertinimą atsižvelgiant į subjektyvų valdžios institucijos požiūrį sprendimo priėmimo momentu.

Todėl, pasak Komisijos, skundžiamo sprendimo 137 ir 180–213 punktai yra grindžiami, pirma, klaidingu teiginiu, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją Komisija turi atlikti objektyvią ir išsamią bankroto procedūros privalumų ir trūkumų analizę, o ne subjektyvią valdžios institucijos situacija grindžiamą analizę, ir, antra, klaidingu ginčijamo sprendimo aiškinimu, nes iš jo matyti, kad ši institucija tokią analizę atliko.

Trečia, Komisija pažymi, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas Frucona Košice aktyvų būkle 2004 m. birželio 17 d. ir kad, Bendrojo Teismo teigimu, gerai, jog ji nesutiko su ataskaita E dėl šių aktyvų likvidumo koeficientų nustatymo. Vis dėlto, kadangi ši ekonominė informacija buvo vienintelė, kurią turėjo vietos mokesčių institucija, kai ji nusprendė sutikti su susitarimo su kreditoriais pasiūlymu, šių faktinių išvadų logiška išvada būtų ta, kad privatus kreditorius, turintis tik tokią informaciją, nebūtų sutikęs su tokiu susitarimu. Jeigu privatus kreditorius būtų paprašęs papildomos informacijos, jis nebūtų priėmęs susitarimo su kreditoriais pasiūlymo.

Komisija mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jai reikėjo atlikti savo vertinimą atsižvelgiant tik į tą informaciją ir duomenis, kuriuos faktiškai turėjo viešasis kreditorius arba kurie buvo visuotinai žinomi, administracinės bylos medžiaga bet kuriuo atveju pagrindžia jos išvadą, jog privatus kreditorius nebūtų sudaręs susitarimo su kreditoriais. Bendrasis Teismas nenurodė jokios papildomos aplinkybės, kuri būtų buvusi reikšminga tuo metu ir į kurią Komisija būtų neatsižvelgusi.

Taigi, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 186 ir 235 punktuose nusprendė, kad byloje esantys įrodymai negali pakankamai ir vienareikšmiškai pagrįsti išvadų, kurias Komisija padarė nustatydama, jog suma, kuri būtų gauta per bankroto procedūrą pardavus ieškovės turtą, yra 435 mln. SKK (maždaug 14,5 milijono eurų). Komisija priduria, kad Bendrasis Teismas nenurodo nei įrodymų, kuriuos Komisija turi pateikti, apimties, nei to, ar jis mano, kad iš Komisijos reikalaujama vienareikšmiškai įrodyti, kokia būtų pardavimo suma.

Ketvirta, Komisija tvirtina, kad jos nurodytos teisės klaidos taip pat paveikė Bendrojo Teismo vertinimą dėl bankroto procedūros trukmės ir mokesčių išieškojimo procedūros trukmės. Šie vertinimai grindžiami tuo pačiu klaidingu kriterijumi ir Komisijos atlikto Frucona Košice aktyvų pardavimo sumos vertinimo atmetimu.

Šeštajame pagrinde Komisija teigia, kad skundžiamo sprendimo 191–195 punktus galima aiškinti taip, kad juose Komisija yra kaltinama nesilaikiusi pareigos atlikti kruopštų ir nešališką tyrimą. Jeigu toks aiškinimas yra teisingas, Komisija tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai nustatė šios pareigos apimtį ir uždėjo jai per sunkią administracinę naštą.

Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad skundžiamo sprendimo 187 ir 191 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija pasielgė teisingai atmetusi ataskaitos E įrodomąją vertę ir kad ji pati atliko skaičiavimus remdamasi Frucona Košice pateikta arba jos neginčijama informacija. Paskui jis nusprendė apkaltinti Komisiją dėl to, kad ji neprašė papildomos informacijos, kad patikrintų ir pagrįstų remiantis šia informacija padarytas išvadas, nepaaiškinęs, kokios papildomos informacijos ji galėjo prašyti.

Komisija grindė savo vertinimą informacija, kurią ji faktiškai turėjo tuo metu, ir manė, kad ji gali remtis pagalbos gavėjo nustatyta suma, kuriai pritarė mokesčių institucija ir kuri yra pagrįsta nepriklausomomis ataskaitomis, nereikalaudama pateikti kitų ataskaitų. Bet kuriuo atveju viešasis kreditorius nebūtų sutikęs su tuo, kad jo skolininkas nepakankamai pagrįstų savo aktyvų, kuriuos jis teikia kaip garantiją, siekdamas, kad būtų atidėtas mokestinės skolos mokėjimas, vertės vertinimą. Šiuo atveju, kaip matyti iš sprendimo atidėti skolos mokėjimą, vietos mokesčių institucija buvo padariusi savo išvadas dėl šių aktyvų vertės.

57	Frucona Košice ginčija Komisijos argumentus.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pirmiausia reikia pažymėti, kad apeliacinio skundo penktasis ir šeštasis pagrindai iš esmės yra susiję su Komisijai tenkančių pareigų atlikti tyrimą apimtimi, kai ji vertina privataus kreditoriaus kriterijų, kurią nustatė Bendrasis Teismas nagrinėdamas ginčijamo sprendimo dalis, susijusias su bankroto ir mokesčių išieškojimo procedūromis.

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, taikydama privataus kreditoriaus kriterijų, Komisija turi atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama į visas byloje svarbias aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar įmonė gavėja akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių mokėjimo lengvatų iš privataus kreditoriaus (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 73 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 47 punktas).

Pirma, turi būti laikoma, kad svarbi yra bet kokia informacija, galinti daryti nemažą įtaką privataus kreditoriaus, kuris yra vidutiniškai atsargus ir rūpestingas, kurio padėtis yra kuo artimesnė viešajam kreditoriui ir kuris siekia susigrąžinti iš sunkumų patiriančio skolininko skolą, sprendimų priėmimo procesui (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 78 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 54 punktas).

61	Antra, taikant privataus kreditoriaus kriterijų svarbi yra tik sprendimo priėmimo momentu turima informacija ir tuo metu numatomos aplinkybės (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / EDF, C‑124/10 P, EU:C:2012:318, 105 punktą).

Toks Komisijos nagrinėjimas, ar atitinkamos priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip valstybės pagalba dėl to, kad valdžios institucijos veikė ne taip kaip privatus kreditorius, reikalauja sudėtingo ekonominio vertinimo (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 74 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 48 punktas).

Šiuo klausimu primintina, kad vykdydami Komisijos atliktų sudėtingų ekonominių vertinimų valstybės pagalbos srityje kontrolę Europos Sąjungos teismai neturi pakeisti Komisijos vertinimo savuoju (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 75 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 49 punktas).

Vis dėlto Sąjungos teismas, be kita ko, turi patikrinti ne tik pateiktų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą situaciją, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 76 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Komisija / Buczek Automotive, C‑405/11 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:186, 50 punktas).

65	Šiuo atveju pirma reikia išnagrinėti Komisijos apeliacinio skundo penktajame ir šeštajame pagrinduose pateikiamus argumentus dėl skundžiamo sprendimo dalies, susijusios su bankroto procedūra.

Pirmiausia turi būti atmesti Komisijos argumentai, kad esą iš pradžių reikėjo nustatyti subjektyvų kompetentingos valdžios institucijos požiūrį, o paskui jį palyginti su hipotetinio privataus kreditoriaus požiūriu, nes tokio argumentavimo logika buvo atmesta nagrinėjant apeliacinio skundo antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, kadangi jis grindžiamas klaidinga privataus kreditoriaus kriterijaus apimtimi.

Antra, dėl Komisijos kaltinimo, kad esą Bendrasis Teismas neapribojęs šios institucijos patikrinimo pareigos reikšminga informacija, kurią ji turėjo, nustatė naują reikalavimą, kuriuo jai užkraunama per sunki administracinė našta, nes ji turi gauti visokią, kokią tik galima „įsivaizduoti“, informaciją ir duomenis, reikia konstatuoti, kad tokių Komisijos argumentų atsiranda dėl klaidingo skundžiamo sprendimo aiškinimo.

68	Šiuo klausimu pirmiausia reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 134–137 punktuose nurodė, kad privataus kreditoriaus kriterijaus vertinimas turi būti atliktas atsižvelgiant į padėtį, kuo artimesnę atitinkamos valdžios institucijos padėčiai.

Paskui skundžiamo sprendimo 138–143 punktuose Bendrasis Teismas atskleidė principus, kurie, jo nuomone, taikomi Komisijai tenkančiai įrodinėjimo pareigai, ir šiame kontekste nurodė, kokią informaciją ši institucija tam tikrais atvejais turi gauti ir į ją atsižvelgti nagrinėdama bylą, ir apibrėžė jos tyrimo pareigų bendras ribas, kurios yra nustatytos Sąjungos teismų jurisprudencijoje.

Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas į informaciją, kurią Komisija galėjo turėti priimdama sprendimą (2010 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Scott, C‑290/07 P, EU:C:2010:480, 91 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

71	Informacija, kurią Komisija „galėjo turėti“, pagal šio sprendimo 59–61 punktuose primintą jurisprudenciją, apima tą informaciją, kuri atrodė reikšminga atliekant vertinimą ir kurią ji galėjo gauti per administracinę procedūrą pateikusi prašymą.

Galiausiai, skundžiamo sprendimo 171–178 punktuose Bendrasis Teismas priminė, kad pagal jurisprudenciją Komisijai tikrai netaikoma bendra pareiga pasitelkti į pagalbą išorės ekspertus, ir tuo pagrindu atmetė Frucona Košice pretenzijas, kad ši institucija esą turėjo gauti naujas išorės ekspertų išvadas.

Skundžiamo sprendimo 180–213 ir 235 punktai, į kuriuos yra nukreipta šio sprendimo 64 punkte nurodyta Komisijos kritika, analizuojami atsižvelgiant į Bendrojo Teismo primintą teisinį kontekstą, nereiškia, kad juose yra suformuluoti nauji su Teisingumo Teismo jurisprudencija nesuderinami reikalavimai.

Taigi, skundžiamo sprendimo 185 punkte esančio faktų konstatavimo, kad Komisija nustatė likvidumo koeficientus atlikusi skaičiavimus remdamasi administracinės bylos medžiaga, neatliko jokios metodologinės ar ekonominės analizės ir neprašė papildomos informacijos, kad patikrintų ir pagrįstų remiantis šia medžiaga padarytas išvadas, negalima aiškinti taip, kad tai yra reikalavimas, išeinantis už reikalavimų, suformuluotų remiantis Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 138–143 punktuose primintais principais, ribų, arba kad jis yra nesuderinamas su šio sprendimo 59 ir 60 punktuose nurodytais reikalavimais.

Kalbant apie skundžiamo sprendimo 186, 196, 200 ir 201 punktuose Bendrojo Teismo pateiktus faktų vertinimus, jog administracinės bylos medžiaga nepakankamai pagrindžia Komisijos atliktus likvidumo koeficientų vertinimus ir todėl ji esą turėjo bandyti gauti papildomos informacijos, kad pagrįstų savo išvadas, reikia pažymėti, kad jie tikrai neviršija akivaizdžios vertinimo klaidos teisminės kontrolės, kurią pagal šio sprendimo 64 punkte primintą jurisprudenciją turi atlikti Bendrasis Teismas, ribų, ir negalima teigti, kad juose yra nurodytas reikalavimas, kuris būtų nesuderinamas su šio sprendimo 59 ir 60 punktuose išdėstytais principais.

Dėl to, kad skundžiamo sprendimo 186 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, jog administracinės bylos medžiaga turi ne tik pakankamai, bet ir neginčijamai pagrįsti Komisijos padarytas išvadas, pakanka pažymėti, kad iš skundžiamo sprendimo 187–201 punktų matyti, jog bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas neatliko vertinimo atsižvelgdamas į šį reikalavimą ir daugiau apie tai neužsiminė pateikdamas skundžiamo sprendimo 196, 200, 201 ir 235 punktuose nurodytus svarstymus.

Kaip savo išvados 125 ir 131 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, skundžiamo sprendimo 191–195, 198 ir 199 punktuose Bendrasis Teismas tik atkreipė dėmesį į ginčijamo sprendimo vidinius prieštaravimus ir konstatavo faktą, kad administracinės bylos medžiagoje esanti informacija negali paaiškinti, kaip Komisija apskaičiavo likvidumo koeficientus.

78	Vadinasi, priešingai, nei tvirtina Komisija, Bendrasis Teismas netaikė teisiškai klaidingo kriterijaus. Todėl Komisijos pretenzijos turi būti atmestos iš dalies kaip neveiksmingos ir iš dalies kaip nepagrįstos.

Antra, dėl Komisijos tvirtinimo, kad jos identifikuotos teisės klaidos taip pat paveikė Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo 223–235 punktuose atliktą bankroto procedūros trukmės ir to sprendimo 277–284 punktuose atliktą mokesčių išieškojimo procedūros trukmės vertinimą, pakanka konstatuoti, jog, kadangi išnagrinėjus Komisijos pretenzijas nebuvo nustatyta jokios teisės klaidos, šis argumentas yra visiškai nepagrįstas.

Be to, skundžiamo sprendimo 279, 282 ir 283 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija neišsiaiškino numatomos mokesčių išieškojimo procedūros trukmės, neatsižvelgė į tai, kad ši procedūra gali būti nutraukta, jei bus pradėta bankroto procedūra, ir galiausiai ji neišsiaiškino, kiek gali kainuoti tokia procedūra.

Vien šie svarstymai, kiek jie yra susiję su informacija, kurios a priori negalėjo nežinoti vidutiniškai atsargus ir rūpestingas privatus kreditorius, kurio padėtis yra kuo artimesnė vietos mokesčių institucijos padėčiai, gali pateisinti Bendrojo Teismo sprendimą, jog Komisija neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 24 d. Sprendimo Frucona Košice / Komisija, C‑73/11 P, EU:C:2013:32, 77, 78 ir 81 punktus).

82	Be to, iš šio sprendimo 69–84 punktų išplaukia, kad, priešingai, nei tvirtina Komisija, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas pakankamai apibrėžė šiai institucijai tenkančių tyrimo įgaliojimų apimtį ir papildomos informacijos, kurios ji galėjo prašyti, pobūdį.

83	Darytina išvada, kad apeliacinio skundo penktąjį ir šeštąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.

84	Kadangi visi pagrindai, kuriais Komisija grindė savo apeliacinį skundą, buvo atmesti, visas apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85	Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

86	Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

87	Kadangi Frucona Košice prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: anglų.