1

Apeliaciniu skundu Tilly‑Sabco SAS prašo panaikinti 2016 m. sausio 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Tilly‑Sabco / Komisija (T‑397/13, EU:T:2016:8, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jos ieškinį dėl 2013 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 689/2013, kuriuo nustatomos paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 196, 2013, p. 13; toliau – ginčijamas reglamentas), panaikinimo.

2

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL L 299, 2007, p. 1), iš dalies pakeisto 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL L 158, 2013, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1234/2007), 65 ir 77 punktuose buvo nurodyta:

<…>

3

Reglamento Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, buvo nustatyta:

„Tiek, kiek būtina siekiant sudaryti sąlygas eksportuoti toliau nurodytus produktus pagal pasaulinės rinkos įkainius ar kainas ir laikantis pagal [SESV 218 straipsnį] sudarytais susitarimais nustatytų kiekių, tokių produktų pasaulinės rinkos įkainių ar kainų ir kainų [Sąjungoje] skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis:

4

Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio „Eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymas“ 1–3 dalyse buvo nurodyta:

„1.   Eksporto grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje [Sąjungoje]. Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal [SESV 218 straipsnį], prisiimtų įsipareigojimų.

2.   Grąžinamųjų išmokų dydį nustato Komisija.

Grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos:

Produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai tai nustatoma konkurso tvarka. Tačiau grąžinamosios išmokos dydis gali išlikti toks pat daugiau nei tris mėnesius, o tam tikrais atvejais intervenciniu laikotarpiu Komisija valstybės narės prašymu ar savo iniciatyva, nepadedant 195 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, gali jį pakoreguoti.

3.   Nustatant grąžinamąsias išmokas už tam tikrą produktą, atsižvelgiama į vieną ar daugiau iš šių aspektų:

5

Reglamento Nr. 1234/2007 195 straipsnio „Komitetas“ 1 ir 2 dalyse buvo numatyta:

„1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas (toliau – Vadybos komitetas).

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.“

6

Reglamento Nr. 1234/2007 196 straipsnis „Vadybos komiteto organizavimas“ buvo suformuluotas taip:

„Rengiant 195 straipsnyje minimo Vadybos komiteto posėdžius pirmiausia atsižvelgiama į jo pareigų apimtį, nagrinėtino klausimo ypatumus ir poreikį pasinaudoti atitinkamomis ekspertų žiniomis.“

7

Reglamentas Nr. 1234/2007 buvo panaikintas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671).

8

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011, p. 13), pirma nurodomoji dalis suformuluota taip:

„atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 3 dalį“.

9

Reglamento Nr. 182/2011 4–9 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

10

Reglamento Nr. 182/2011 2 straipsnio „Procedūrų pasirinkimas“ 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Atsižvelgiant į būtino įgyvendinimo akto pobūdį ar poveikį, pagrindiniame teisės akte gali būti numatyta taikyti patariamąją procedūrą arba nagrinėjimo procedūrą.

2.   Nagrinėjimo procedūra visų pirma taikoma priimant:

11

Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio „Bendrosios nuostatos“ 1–4 ir 7 dalyse nurodyta:

„1.   Šiame straipsnyje išdėstytos bendrosios nuostatos taikomos visoms 4–8 straipsniuose nurodytoms procedūroms.

2.   Komisijai padeda iš valstybių narių atstovų sudarytas komitetas. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininkas nedalyvauja komiteto balsavime.

3.   Pirmininkas pateikia komitetui įgyvendinimo akto, kurį turi priimti Komisija, projektą.

Išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, pirmininkas surengia posėdį ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įgyvendinimo akto projekto ir darbotvarkės projekto pateikimo komitetui. Komitetas savo nuomonę dėl įgyvendinimo akto projekto pateikia per terminą, kurį pirmininkas gali nustatyti atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Terminai turi būti proporcingi ir jie turi iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes komiteto nariams išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę.

4.   Prieš komitetui pateikiant nuomonę, bet kuris komiteto narys gali pasiūlyti pakeitimų, o pirmininkas gali teikti iš dalies pakeistas įgyvendinimo akto projekto versijas.

Pirmininkas turi stengtis rasti sprendimus, kuriems būtų kiek įmanoma visuotinai pritarta komitete. Pirmininkas informuoja komitetą, kaip buvo atsižvelgta į vykusias diskusijas ir pasiūlytus pakeitimus, ypač kiek tai susiję su pasiūlymais, kuriems buvo plačiai pritarta komitete.

<…>

7.   Atitinkamais atvejais kontrolės mechanizmas apima kreipimąsi į apeliacinį komitetą.

Apeliacinis komitetas, remdamasis Komisijos pasiūlymu, paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma patvirtina darbo tvarkos taisykles.

Kai kreipiamasi į apeliacinį komitetą, jis surengia posėdį ne anksčiau kaip po 14 dienų, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, ir ne vėliau kaip praėjus 6 savaitėms nuo kreipimosi dienos. Nedarant poveikio 3 dalies taikymui, apeliacinis komitetas pateikia savo nuomonę per du mėnesius nuo kreipimosi datos.

Komisijos atstovas pirmininkauja apeliaciniam komitetui.

Pirmininkas, glaudžiai bendradarbiaudamas su komiteto nariais ir siekdamas užtikrinti, kad valstybėms narėms ir Komisijai būtų atstovaujama tinkamu lygiu, nustato apeliacinio komiteto posėdžio datą. Komisija surengia pirmąjį apeliacinio komiteto posėdį ne vėliau kaip 2011 m. balandžio 1 d., kad jis galėtų patvirtinti savo darbo tvarkos taisykles.“

12

Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnio „Nagrinėjimo procedūra“ 1–4 dalyse nustatyta:

„1.   Kai taikoma nagrinėjimo procedūra, komitetas pateikia nuomonę [ESS] 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta balsų dauguma ir, kai taikoma, SESV 238 straipsnio 3 dalyje nustatyta balsų dauguma, jei teisės aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų balsai komitete skaičiuojami tuose straipsniuose nustatytu būdu.

2.   Jeigu komitetas pateikia palankią nuomonę, Komisija priima įgyvendinimo akto projektą.

3.   Nedarant poveikio 7 straipsnio taikymui, jeigu komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Jei manoma, kad įgyvendinimo aktas yra būtinas, pirmininkas gali tam pačiam komitetui pateikti iš dalies pakeistą įgyvendinimo akto projektą per du mėnesius nuo nepalankios nuomonės pateikimo arba per vieną mėnesį nuo tokios nuomonės pateikimo pateikti įgyvendinimo akto projektą apeliaciniam komitetui tolesniam svarstymui.

4.   Jeigu nuomonė nepateikiama, Komisija gali priimti įgyvendinimo akto projektą, išskyrus antroje pastraipoje nurodytus atvejus. Jei Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, pirmininkas gali pateikti komitetui iš dalies pakeistą to įgyvendinimo akto projekto versiją.

<…>“

13

Minėto reglamento 8 straipsnio „Nedelsiant taikytini įgyvendinimo aktai“ 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, pagrindiniu teisės aktu galima numatyti, kad dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių turi būti taikomas šis straipsnis.

2.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuris taikomas nedelsiant ir kuris galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius, prieš tai jo nepateikusi komitetui, išskyrus atvejus, kai pagrindiniame teisės akte numatyta kitaip.

3.   Pirmininkas ne vėliau kaip per 14 dienų po 2 dalyje nurodyto akto priėmimo pateikia jį atitinkamam komitetui, kad gautų jo nuomonę.

Nagrinėjimo procedūros atveju, jei komitetas pateikia nepalankią nuomonę, Komisija nedelsdama panaikina pagal 2 dalį priimtą įgyvendinimo aktą.“

14

Reglamento Nr. 182/2011 9 straipsnio „Darbo tvarkos taisyklės“ 1 dalyje nustatyta:

„Kiekvienas komitetas, remdamasis standartinėmis taisyklėmis, kurias turi parengti Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, savo pirmininko pasiūlymu paprasta jį sudarančių narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles. Tokias standartines taisykles Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tiek, kiek būtina, esami komitetai savo darbo tvarkos taisykles suderina su standartinėmis taisyklėmis.“

15

1987 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimo 87/373/EEB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 197, 1987, p. 33), 2 straipsnio antra pastraipa ir šeštos pastraipos pirmi du sakiniai ir 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999, p. 23; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 124), kuriuo panaikintas Sprendimas 87/373 (toliau kartu – sprendimai dėl komiteto procedūros), 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnio 2 dalies du pirmi sakiniai buvo suformuluoti vienodai:

„Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį gali nustatyti pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą, prireikus dėl to gali būti balsuojama.“

16

Sprendimas 1999/468 buvo panaikintas Reglamentu Nr. 182/2011.

17

Vadybos komiteto darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies antros pastraipos tikslais pirmininkas iš anksto, atsižvelgdamas į klausimo skubumą ir sudėtingumą ir likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki posėdžio dienos, komiteto nariams pateikia kvietimą į posėdį, darbotvarkės projektą ir įgyvendinimo akto projektą, dėl kurio komiteto prašoma pateikti nuomonę. Kiti su posėdžiu susiję dokumentai, visų pirma prie įgyvendinimo akto projekto pridedami dokumentai, pateikiami, kiek įmanoma, per tą patį terminą.

Vis dėlto, kai nuolat reikia imtis skubių veiksmų arba kai pagrindiniame teisės akte yra nustatytas konkretus laikotarpis, per kurį privaloma imtis veiksmų, gali būti taikomi trumpesni terminai. <…>

2.   Tinkamai pagrįstais atvejais pirmininkas savo iniciatyva arba komiteto nario prašymu gali sutrumpinti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą dokumentų pateikimo terminą. Išskyrus ypatingai skubius atvejus, visų pirma siekiant išvengti didelio žemės ūkio rinkų sutrikimo arba siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, kaip tai suprantama pagal SESV 325 straipsnį, šis terminas negali būti trumpesnis nei 5 kalendorinės dienos.“

18

Tilly‑Sabco yra Prancūzijos bendrovė, eksportuojanti nekapotas šaldytas vištas į Artimųjų Rytų valstybes.

19

Vadovaudamasi, be kita ko, Reglamento Nr. 1234/2007 162 ir 164 straipsniais, Komisija, priimdama įgyvendinimo reglamentus, reguliariai nustatydavo paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamųjų išmokų dydį.

20

Nuo tada, kai buvo priimtas 2010 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 525/2010, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 152, 2010, p. 5), šių grąžinamųjų išmokų už trijų kategorijų šaldytas vištas dydis pradėjo palaipsniui mažėti. Iš pradžių jis buvo sumažintas nuo 40 EUR už 100 kg iki 32,50 EUR už 100 kg. Pastarasis dydis, kuris buvo paliktas galioti paeiliui priimtuose aštuoniuose įgyvendinimo reglamentuose, galiausiai 2012 m. spalio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 962/2012, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 288, 2012, p. 6), buvo sumažintas iki 21,70 EUR už 100 kg.

21

Dar vienas grąžinamųjų išmokų už trijų kategorijų nekapotas šaldytas vištas sumažinimas iki 10,85 EUR už 100 kg buvo nustatytas 2013 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 33/2013, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 14, 2013, p. 15). Vėliau šis dydis buvo paliktas galioti 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 360/2013, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos (OL L 109, 2013, p. 27).

22

Ginčijamu reglamentu Komisija panaikino Įgyvendinimo reglamentą Nr. 360/2013 ir nustatė nulinio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas už trijų kategorijų, atitinkančių kodus 0207 12 10 9900, 0207 12 90 9190 ir 0207 12 90 9990, nekapotas šaldytas vištas. 2011 m. spalio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1056/2011, kuriuo nustatomos paukštienos sektoriaus eksporto grąžinamosios išmokos (JO L 276, 2011, p. 31), nustatytos nulinio dydžio grąžinamosios išmokos už kitus šešis produktus – daugiausia viščiukus – buvo įtrauktos į ginčijamo reglamento priedą nepakeistos. Remiantis ginčijamo reglamento priedu, paskirties šalys, kurias pirmiausia paveikė eksporto grąžinamosios išmokos, yra Artimųjų Rytų valstybės.

23

Ginčijamo reglamento projektas buvo pristatytas ir pateiktas balsuoti per 2013 m. liepos 18 d. vadybos komiteto posėdį.

24

Dėl procedūros, kurios šiuo klausimu buvo laikytasi, Komisija Bendrajame Teisme nurodė tai, kas išdėstyta toliau.

25

2013 m. liepos 16 d., t. y. likus dviem dienoms iki vadybos komiteto posėdžio, Komisija elektroniniu paštu vadybos komiteto nariams išsiuntė dokumentą „ES Market situation for poultry“ („Paukštienos sektoriaus rinkos padėtis Europos Sąjungoje“).

26

2013 m. liepos 18 d. vadybos komiteto posėdžio rytinėje dalyje Komisija pristatė paukštienos sektoriaus rinkos padėtį. Popietinėje šio posėdžio dalyje, t. y. po 13 valandos, Komisija vadybos komitetui pateikė ginčijamo reglamento projektą. Tai buvo standartinės formos reglamentas, kuriame atnaujinti tik skaičiai. Konkrečiau kalbant, tai buvo ankstesnio reglamento, kuriuo nustatomos grąžinamosios eksporto išmokos, fotokopija, kurioje pieštuku išbraukti įrašai, susiję su grąžinamųjų išmokų dydžiu.

27

Paskui ginčijamo reglamento projektas buvo pateiktas balsuoti. Tą pačią dieną 15.46 val. Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (GD) generalinis direktorius atliko formalumus dėl savarankiško sertifikavimo, kad ginčijamą reglamentą būtų galima kitą dieną paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jis iš karto įsigaliotų ir būtų pradėtas taikyti.

28

Ginčijamo reglamento 1–3, 6 ir 7 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

29

Ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos [skiriamos] už šio reglamento priede nurodytus produktus ir taikant jame nurodytą išmokų dydį <…>“

30

Minėtame priede nustatytos nulinio dydžio eksporto grąžinamosios išmokos dėl visų nurodytų produktų.

31

Ginčijamą reglamentą pasirašė Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinis direktorius, jis buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje2013 m. liepos 19 d. ir įsigaliojo tą pačią dieną.

32

2013 m. rugpjūčio 6 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Tilly‑Sabco ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

33

Grįsdama savo ieškinį ji nurodė penkis pagrindus, kurių pirmasis grindžiamas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimu ir procedūros nesilaikymu, antrasis – procedūriniu pažeidimu ir kompetencijos neturėjimu, trečiasis – motyvavimo nebuvimu, ketvirtasis – įstatymo pažeidimu arba akivaizdžia vertinimo klaida ir penktasis – teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

34

Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas visų pirma pripažino ieškinį pagrįstu ir konstatavo, kad ginčijamas reglamentas yra vienas iš reglamentuojamojo pobūdžio teisės aktų, dėl kurių nereikia patvirtinti įgyvendinimo priemonių, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, taip pat atmetė ieškinį iš esmės ir galiausiai nurodė Tilly‑Sabco padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas.

35

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

36

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

37

Grįsdama apeliacinį skundą Tilly‑Sabco nurodo keturis pagrindus. Pirmasis pagrindas, kurį sudaro penkios dalys, grindžiamas klaidingu Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 1234/2007 162 ir 164 straipsnių aiškinimu, antrasis – Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinio direktoriaus kompetencijos pasirašyti ginčijamą reglamentą nebuvimu, trečiasis, kurį sudaro penkios dalys, – SESV 296 straipsnio pažeidimu, keliais motyvų prieštaravimais ir Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies pažeidimais, ketvirtasis, kurį sudaro trys dalys, – motyvų prieštaravimais, Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punkto pažeidimais ir įrodymų iškraipymu.

38

Visų pirma reikia kartu išnagrinėti pirmojo pagrindo penktą dalį, antrąjį pagrindą, trečiojo pagrindo trečią dalį ir ketvirtojo pagrindo pirmą ir antrą dalis, iš esmės grindžiamus klaidingu Reglamento Nr. 1234/2007 162 ir 164 straipsnių aiškinimu, o tada – visą pirmąjį pagrindą (pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą dalis), grindžiamą klaidingu Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies aiškinimu.

39

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo penktoje dalyje Tilly‑Sabco teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas, atmesdamas ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį, pateikė prieštaringus motyvus.

40

Šiuo klausimu Tilly‑Sabco mano, jog iš skundžiamo sprendimo 149 ir 255 punktuose Bendrojo Teismo pateiktos Komisijos argumentų santraukos matyti, kad piktnaudžiauta įgaliojimais, nes Komisija rėmėsi Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsniu, kai pasinaudojo vadybos komitetu, siekdama, kad būtų priimtas politinis sprendimas panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas, t. y. sprendimas, kuris turėjo būti priimtas remiantis tik minėto reglamento 162 straipsniu.

41

Kalbant konkrečiai, skundžiamo sprendimo 162–164 punktuose Bendrasis Teismas nepaisė aplinkybės, kad 2013 m. spalio mėn. Komisija nepriėmė naujo periodinio reglamento ir, jei prireiktų, paliko galioti 0 eurų grąžinamųjų išmokų dydį dėl rinkos padėties, kaip yra anksčiau dariusi palikdama galioti grąžinamosios išmokos normą, poveikio.

42

Nurodydama apeliacinio skundo antrąjį pagrindą Tilly‑Sabco kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis pažeidė Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 2 dalį ir skundžiamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus, kai atmetė jos ieškinio antrąjį pagrindą, grindžiamą Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinio direktoriaus kompetencijos pasirašyti ginčijamą reglamentą nebuvimu, ir skundžiamo sprendimo 200 punkte atmetė jos argumentą, susijusį su tuo, kad ginčijamas reglamentas negali būti laikomas periodine žemės ūkio srities priemone.

43

Šiuo klausimu Tilly‑Sabco pažymi, jog neginčijama, kad ginčijamas reglamentas nebuvo atnaujintas, ir, remdamasi tuo, daro išvadą, kad jis negali būti laikomas periodine žemės ūkio srities priemone. Ji primena, kad Komisijos praktika buvo kas tris mėnesius priimti reglamentus dėl grąžinamųjų išmokų ir kad ši nusprendė nesušaukti vadybos komiteto tam, kad jis 2013 m. spalio mėn. iš naujo įvertintų grąžinamųjų išmokų normą. Jeigu tai būtų buvusi periodinė žemės ūkio srities priemonė, Komisija būtų turėjusi atlikti šį naują vertinimą.

44

Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo trečioje dalyje Tilly‑Sabco tvirtina, jog skundžiamo sprendimo 253–259 punktuose pateikti prieštaringi motyvai, nes juose nurodyta, kad nustačius nulinio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas toliau laipsniškai mažinamas šių išmokų dydis ir kad šis paskutinis sumažinimas nėra struktūriniu požiūriu kitoks nei ankstesni sumažinimai. Iš tiesų, Tilly‑Sabco teigimu, minėtas laipsniškas sumažinimas buvo politinis sprendimas, o ne Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų taikymas, kaip pirmojoje instancijoje pateiktame atsiliepime į ieškinį pripažino Komisija, nurodydama šioje srityje prisiimtą tarptautinį įsipareigojimą.

45

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Tilly‑Sabco kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis skundžiamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus ir pažeidė Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies a punktą, kai skundžiamo sprendimo 301 ir 302 punktuose pasirinko skirtingus ataskaitinius laikotarpius ir įtraukė kelerius metus, kad atliktų minėtoje nuostatoje reikalaujamą pasaulinių ir vidaus rinkų „esamos padėties“ vertinimą.

46

Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antroje dalyje Tilly‑Sabco tvirtina, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punktą, kai patvirtino Komisijos padarytą akivaizdžią vertinimo klaidą. Tilly‑Sabco pažymi, jog skundžiamo sprendimo 289 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad kainų skirtumas, palyginti su vištų iš Brazilijos kainomis, buvo įvertintas 44,73 EUR už 100 kg. Ji pabrėžė, kad šis skirtumas yra didelis ir dėl jo reikia skirti eksporto grąžinamąsias išmokas. Be to, Bendrasis Teismas atsižvelgė tik į pasaulinę rinką, o ne į vidaus rinką, kaip reikalaujama toje nuostatoje.

47

Komisija ginčija Tilly‑Sabco argumentus ir konkrečiai teigia, kad tie argumentai pateikti netinkamai supratus tikslus, kurių siekiama, kai įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos.

48

Visų pirma reikia pažymėti, jog argumentais, grindžiamais tuo, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pateikė prieštaringus motyvus, Tilly‑Sabco iš tikrųjų ginčija Bendrojo Teismo atliktą ginčijamo reglamento teisėtumo atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1234/2007 162 ir 164 straipsnius vertinimą, nes tas teismas pripažino nepagrįstais visus šios bendrovės pagrindus ir argumentus, kuriais siekta ginčyti minėtą teisėtumą.

49

Be to, pažymėtina, kad iš viso SESV 39 ir 40 straipsnių, Reglamento Nr. 1234/2007 65 ir 77 konstatuojamųjų dalių ir šio reglamento 164 straipsnio 3 dalies b punkto teksto matyti, kad pagrindinis tikslas, kurio siekiama prireikus skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas, yra stabilizuoti vidaus rinką, kaip teisingai teigia Komisija.

50

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1234/2007 162 straipsnyje Komisijai suteikta diskrecija nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas ar jų nenustatyti, taigi ir panaikinti bet kokią nustatytą išmoką.

51

Pagal šio reglamento 164 straipsnio 2 dalį Komisija nustato grąžinamąsias išmokas, be kita ko, reguliariai, bent kartą per tris mėnesius, tačiau šios grąžinamosios išmokos dydis gali būti paliktas galioti ilgiau nei tris mėnesius arba prireikus tarpiniu laikotarpiu gali būti pakeistas.

52

Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalyje nurodyti aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant grąžinamųjų išmokų dydį; Komisijai leidžiama remtis vienu ar keliais iš šių aspektų.

53

Taigi pagal minėto reglamento 164 straipsnio 3 dalies a punktą galima atsižvelgti į esamą padėtį ir ateities tendencijas, susijusias su atitinkamo produkto kainomis ir jo įsigijimo galimybėmis vidaus rinkoje, taip pat su atitinkamo produkto kainomis pasaulinėje rinkoje. Pagal šio straipsnio 3 dalies b punktą gali būti atsižvelgta į bendro rinkos organizavimo tikslus, kuriais turi būti užtikrinta kainų pusiausvyra, natūrali jų raida ir prekyba toje rinkoje.

54

Remiantis tuo, visų pirma darytina išvada: kadangi konkrečiai Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalyje nenustatytas joks konkretus dydis ar specialus apskaičiavimo metodas, niekas nedraudžia, Komisijai, išnagrinėjus šioje nuostatoje nurodytus aspektus, laikinai nustatyti nulinio dydžio.

55

Be to, kadangi šio reglamento 164 straipsnio 2 dalyje leidžiama Komisijai palikti galioti tą patį grąžinamųjų išmokų dydį ilgiau nei tris mėnesius arba jį pakeisti tarpiniu laikotarpiu, negalima konstatuoti, jog pagal šią nuostatą jis privalo sistemingai, kas tris mėnesius, šaukti vadybos komiteto posėdžius vien tik tam, kad būtų atnaujintos anksčiau nustatytos grąžinamosios išmokos. Iš tiesų toks aiškinimas, kuriuo vadovaudamiesi Komisija ir vadybos komitetas turėtų bereikalingai rengti posėdžius, būtų nesuderinamas su gero administravimo principu.

56

Galiausiai, kadangi pagal pačią Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalį Komisija gali nustatyti grąžinamąsias eksporto išmokas remdamasi vienu ar keliais šioje nuostatoje nurodytais aspektais, reikia konstatuoti, kad priimant reglamentą remiantis šia nuostata nėra padaryta akivaizdžios vertinimo klaidos, jeigu šis vertinimas galėjo būti tinkamai pagrįstas bent vienu iš šių aspektų.

57

Nagrinėjamu atveju, pirma, iš ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 dalies ir jo 2 ir 3 konstatuojamųjų dalių matyti, kad priimdama šį reglamentą Komisija pagal Reglamento Nr. 1234/2007 162 straipsnį nepanaikino anksčiau skirtų ir nustatytų teigiamo dydžio eksporto grąžinamųjų išmokų, bet pagal Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnį nustatė nulinio dydžio ginčijamas grąžinamąsias eksporto išmokas.

58

Antra, neginčijama, kad šis nustatymas, be kita ko, pagrįstas Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtintu kriterijumi.

59

Tilly‑Sabco kaltinimas, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į vidaus rinką, kai atliko savo vertinimą, ir nepaisė to, kad dėl kainų skirtumo, palyginti su vištų iš Brazilijos kainomis, reikėjo skirti grąžinamąsias eksporto išmokas, grindžiamas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu, nes skundžiamo sprendimo 282–294 punktuose Bendrasis Teismas išsamiai išnagrinėjo padėtį rinkoje, vyravusią ginčijamo reglamento priėmimo dieną.

60

Be to, šie argumentai, kaip teisingai teigia Komisija, grindžiami apskritai grąžinamųjų eksporto išmokų tikslų ir konkrečiai Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punkto klaidingu suvokimu, nes vien dėl kainų skirtumo visiškai nereikia skirti grąžinamųjų eksporto išmokų.

61

Remiantis tuo, darytina išvada, kad Tilly‑Sabco argumentai dėl to, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punktą, yra visiškai nepagrįsti.

62

Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šio sprendimo 56 punkte, argumentai, kuriais remdamasi Tilly‑Sabco ginčija Bendrojo Teismo atliktą ginčijamo reglamento teisėtumo atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies a punktą vertinimą, turi būti atmesti kaip nereikšmingi.

63

Trečia, Tilly‑Sabco argumentams, susijusiems su tuo, kad 2013 m. spalio mėn. Komisija nepriėmė naujo reglamento, net jei jie ir būtų priimtini, bet kuriuo atveju negalima pritarti atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 55 punkte. Be to, remiantis tuo, darytina išvada, kad šiais argumentais visiškai nepaneigiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinio direktoriaus kompetencija pasirašyti ginčijamą reglamentą.

64

Ketvirta, dėl to, kad Tilly‑Sabco mano, jog jos Bendrajame Teisme nurodytomis aplinkybėmis gali būti įrodyta, kad piktnaudžiauta įgaliojimais, reikia priminti, jog teisės aktas tik tada laikomas priimtu piktnaudžiaujant įgaliojimais, jei, remiantis objektyviais, reikšmingais ir suderinamais duomenimis, paaiškėja, kad jis buvo priimtas tik ar bent jau iš esmės siekiant kitų tikslų, nei nurodyti, arba siekiant išvengti Sutartyje numatytos konkrečiomis aplinkybėmis taikytinos procedūros (2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑117/10, EU:C:2013:786, 96 punktas).

65

Reikia konstatuoti, kad Tilly‑Sabco tokių duomenų nepateikė.

66

Iš tiesų, pirma, kalbant apie Komisijos siektus tikslus priimant ginčijamą reglamentą, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ši institucija tik ar bent jau iš esmės siekė kito tikslo, nei nurodytas šio reglamento 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse, t. y. nustatyti grąžinamąsias eksporto išmokas pagal Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnį.

67

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje Komisijai suteikta plati diskrecija, ir tai, kad ji 2013 m. spalio mėn. nepriėmė naujo reglamento, taip pat Komisijos tariama nuoroda į tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus prieš priimant ginčijamą reglamentą, negali būti laikomi objektyviais, reikšmingais ir suderinamais duomenimis, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kad minėta institucija siekė kitų tikslų, nei, be kita ko, nustatyti Reglamento Nr. 1234/2007 164 straipsnio 3 dalies b punkte.

68

Antra, Tilly‑Sabco neteigia, kad Komisija siekė apeiti pirminėje teisėje numatytą procedūrą.

69

Iš to, kas išdėstyta, nematyti jokios Bendrojo Teismo klaidos, kuria būtų galima pagrįsti skundžiamo sprendimo panaikinimą.

70

Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo pirmojo pagrindo penkta dalis, antrasis pagrindas, trečiojo pagrindo trečia dalis ir ketvirtojo pagrindo pirma ir antra dalys turi būti pripažinti nepagrįstais.

71

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Tilly‑Sabco teigia, kad skundžiamo sprendimo 89 ir 90 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai įvertino Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą sąvoką „proporcingas terminas“.

72

Šia nuostata, kurioje numatyta, kad „[t]erminai turi būti proporcingi ir jie turi iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes [vadybos] komiteto nariams išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę“, siekiama šiam komitetui užtikrinti pakankamą svarstymo ir analizės laikotarpį.

73

Ginčijamo reglamento projekto su išmokų skaičiais pateikimu vadybos komiteto nariams po 13 val., kai šio komiteto posėdis baigėsi 15.46 val., jiems nebuvo suteikta „veiksming[ų] galimyb[ių] <…> išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę“, taigi nėra „proporcingas terminas“, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą.

74

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Tilly‑Sabco tvirtina, jog Bendrasis Teismas pažeidė tą pačią nuostatą, kai konstatavo, kad nagrinėjamai situacijai būdinga skuba, nors Komisija nenurodė jokios skubos.

75

Tilly‑Sabco pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalį leidžiama nesilaikyti numatyto termino „tinkamai pagrįstais atvejais“ ir šis terminas gali būti sutrumpintas „atsižvelg[iant] į klausimo skubumą“. Ji teigia, kad skundžiamo sprendimo 111 ir 112 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisija nenurodė nagrinėjamu atveju esant skubos, ir kad vis dėlto skundžiamo sprendimo 113–119 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nagrinėjamai situacijai būdinga skuba, kuria buvo pateisinama nesilaikyti minėto termino.

76

Nurodydamas tokius motyvus Bendrasis Teismas ne tik pripažino pateisinimą, kuriuo Komisija nesirėmė, bet ir skundžiamame sprendime pateikė prieštaringus motyvus. Be to, pasiūlytų verčių nutekėjimo rizika nebuvo įrodyta, ji nenurodyta Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje, taigi ja negali būti pateisinama tai, kad nebuvo nustatytas svarstomo projekto nagrinėjimo terminas. Iš tiesų standartinėse darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad ypatinga skuba yra, „ypač jeigu kyla pavojus žmonių arba gyvūnų sveikatai“.

77

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Tilly‑Sabco teigia, kad Bendrasis Teismas nepaisė minėtoje nuostatoje nurodyto termino tikslo.

78

Tilly‑Sabco pažymi, kad, pirma, pagal tą pačią nuostatą reikalaujama įgyvendinimo akto projektą, kuriame pateiktas pasiūlytų grąžinamųjų išmokų dydis, pateikti per numatytą terminą ir, antra, skundžiamo sprendimo 93 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad duomenys apie atitinkamos rinkos padėtį vadybos komiteto nariams buvo išsiųsti laiku. Tokių dokumentų išsiuntimu negali būti kompensuotas ginčijamo reglamento projekto pateikimo termino nesilaikymas.

79

Priešingai, nei skundžiamo sprendimo 95 punkte leidžia suprasti Bendrasis Teismas, pateikus šiuos dokumentus minėtiems nariams nebuvo suteikta galimybės pasiteirauti atitinkamų ūkio subjektų, įskaitant apeliantę, dėl numatomo grąžinamųjų išmokų dydžio. Be to, minėti dokumentai jokiu atveju nebuvo pakankami, kad leistų vadybos komiteto nariams pateikti pagrįstą nuomonę, nes nebuvo nurodytas pasiūlytas dydis.

80

Taigi negalėjo vykti realių valstybių narių diskusijų prieš vadybos komiteto posėdį arba tokių šio komiteto narių diskusijų per 2013 m. liepos 18 d. ryte vykusį posėdį ir taip pažeista Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalis, kurioje aiškiai reikalaujama minėto komiteto nariams sudaryti „veiksmingas galimybes“ išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą ir pareikšti nuomonę.

81

Apeliacinio skundo ketvirtuoju pagrindu Tilly‑Sabco kaltina Bendrąjį Teismą, kad jis pažeidė šią nuostatą, kai patvirtino neteisėtą Komisijos praktiką, apibūdintą kaip nusistovėjusią nuo 1962 m., ir atsisakė taikyti bet kokią pareigą pagrįsti ieškinį per sutrumpintą terminą. Ji pažymi, kad, jeigu ši praktika iš tikrųjų buvo nusistovėjusi ir būtina, niekas netrukdė Komisijai, praėjus 39 metams nuo šios praktikos taikymo, į ją atsižvelgti priimant Reglamentą Nr. 182/2011.

82

Komisija mano, kad apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirma, antra, trečia ir ketvirta dalimis siekiama tik kritikuoti skundžiamą sprendimą, kiek Bendrasis Teismas klaidingai konstatavo, kad Komisija reguliariai konsultuodavosi su vadybos komitetu. Skundžiamame sprendime nėra padaryta jokios klaidos, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies ir vadybos komiteto darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio aiškinimu.

83

Be to, Bendrasis Teismas savarankiškai konstatavo, kad vadybos komiteto nariai, remdamiesi Komisijos pateikta informacija apie rinkos padėtį, turėjo galimybę svarstyti ginčijamo reglamento projektą per rytinį posėdį, vykusį prieš priimant šį reglamentą, ir kad jie neprieštaravo dėl Komisijos veiksmų.

84

Bet kuriuo atveju skundžiamo sprendimo 123 ir 124 punktuose Bendrasis Teismas teisingai nurodė, jog konsultavimosi su komitetu taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma jo narių prerogatyvų, ir nesiekiama apsaugoti ūkio subjektų teisių. Todėl šie subjektai negali remtis galimu šių taisyklių pažeidimu.

85

Komisija priduria, kad skundžiamo sprendimo 125–129 punktuose Bendrasis Teismas dėl išsamumo konstatavo, jog Tilly‑Sabco neįrodė, kaip reikalaujama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kad nesant tariamo pažeidimo procedūros baigtis būtų buvusi kitokia. Apeliaciniame skunde nenurodyta nieko, kas galėtų paneigti šią išvadą, nors nėra jokių teisinių ar materialinių kliūčių šioje byloje pateikti tokį įrodymą. Reikia konstatuoti, kad vadybos komiteto svarstymo rezultatas būtų buvęs toks pats, jeigu jis būtų turėjęs papildomą dvylikos dienų laikotarpį ginčijamo reglamento projektui išnagrinėti, nes atsižvelgiant į visus duomenis būtų buvusios nustatytos nulinio dydžio grąžinamosios išmokos.

86

Skundžiamo sprendimo 83–120 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad šio sprendimo 76–78 punktuose aprašyta ginčijama Komisijos praktika, kai iš esmės „standartiniais“ laikomų reglamentų, kurie skiriasi nuo jais pakeičiamų reglamentų tik juose nustatomų skaičių pakeitimu, projektai pateikiami tik per vadybos komiteto posėdžius, atitinka Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus.

87

Tilly‑Sabco ginčija šios praktikos atitiktį minėtiems reikalavimams, o Komisija tvirtina, kad Bendrojo Teismo pateikti motyvai yra tinkamai pagrįsti, ir taip pat teigia, kad Tilly‑Sabco bet kuriuo atveju negali remtis šios nuostatos pažeidimu, net jei jis būtų įrodytas.

88

Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, nors SESV 288 straipsnio antroje pastraipoje pateikta viena sąvokos „reglamentas“ apibrėžtis, SESV skiriami „teisėkūros“ reglamentai, priimami pagal įprastą arba specialią teisėkūros procedūrą (jie nurodyti SESV 289 straipsnyje), Komisijos priimami „deleguotieji“ reglamentai, kuriais siekiama papildyti ar iš dalies pakeisti neesmines teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatas (numatyti SESV 290 straipsnyje), ir galiausiai „įgyvendinimo“ reglamentai (apibrėžti SESV 291 straipsnyje).

89

Pagal SESV 291 straipsnio 1 dalį valstybės narės iš principo turi imtis visų nacionalinės teisės priemonių, kad būtų įgyvendinti teisiškai privalomi Sąjungos aktai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išskyrus konkrečius atvejus, tik kai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis ir šie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai, ši institucija gali priimti įgyvendinimo aktus.

90

Pastaruoju klausimu SESV 291 straipsnio 3 dalyje nustatyta valstybių narių atliekama kontrolė, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, ir nurodyta, kad Parlamentas ir Taryba turi iš anksto, priimdami „teisėkūros“ reglamentą, nustatyti šios kontrolės mechanizmų taisykles ir bendruosius principus.

91

Iš Reglamento Nr. 182/2011 pirmos nurodomosios dalies ir 4 konstatuojamosios dalies, kuriose daroma nuoroda į SESV 291 straipsnio 3 dalį ir pakartojama šios nuostatos formuluotė, minėto reglamento 7 konstatuojamosios dalies ir 3 straipsnio 7 dalies, kuriose nurodyta, jog tame pačiame reglamente nustatytas SESV 291 straipsnio 3 dalyje reikalaujamas kontrolės mechanizmas, ir iš Reglamento Nr. 182/2011 5 konstatuojamosios dalies, pagal kurią šiuo reglamentu siekiama atitikti SESV numatytus institucinius reikalavimus, matyti, kad minėtas reglamentas yra „teisėkūros“ reglamentas.

92

Taigi Reglamente Nr. 182/2011, kuris pakeitė Sprendimą 1999/468, nustatyti minėtos kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai.

93

Reglamento Nr. 182/2011 8 ir 9 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad, siekiant supaprastinimo, procedūrų skaičius buvo sumažintas iki dviejų, todėl paliktos tik patariamoji procedūra ir nagrinėjimo procedūra, ir komitetams nustatytos bendros procedūrinės taisyklės, įskaitant esmines nuostatas dėl jų darbo.

94

Per Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytą procedūrą, taikytiną nagrinėjamu atveju, komitetas pateikia nuomonę balsų dauguma, nustatyta, atsižvelgiant į konkretų atvejį, ESS 16 straipsnio 4 ir 5 dalyse arba SESV 238 straipsnio 3 dalyje. Pagal Reglamento Nr. 182/2011 5 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia nuomonė yra nepalanki, įgyvendinimo akto projektas negali būti priimtas.

95

Esminės nuostatos, reglamentuojančios patariamąsias ir nagrinėjimo procedūras, išdėstytos Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnyje.

96

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų taisyklių turiniu, svarbu jas palyginti su atitinkamomis sprendimų dėl komiteto procedūros nuostatomis, kurios galiojo laikotarpiu, kai buvo pradėta taikyti ginčijama Komisijos praktika.

97

Šiuo klausimu, pirma, reikia pažymėti, jog, nors sprendimuose dėl komiteto procedūros buvo numatyta, kad priemonių, kurių turi būti imtasi, projektas turi būti pateiktas komitetui, Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad šiam komitetui būtų pateiktas įgyvendinimo akto, kuris turi būti priimtas, projektas.

98

Antra, sprendimuose dėl komiteto procedūros nebuvo nustatyta jokių terminų tarp priemonių projekto pateikimo, darbotvarkės projekto išsiuntimo ir vadybos komiteto atitinkamo posėdžio surengimo, o Reglamente Nr. 182/2011 nustatytas 14 dienų terminas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, nuo įgyvendinimo akto projekto ir darbotvarkės projekto pateikimo vadybos komitetui iki šio komiteto posėdžio sušaukimo.

99

Trečia, reikia konstatuoti, kad Reglamente Nr. 182/2011 pateikta formuluotė, susijusi su termino, per kurį komitetas turi pateikti nuomonę, yra tokia pati, kokia vartojama sprendimuose dėl komiteto procedūros. Taigi šį antrąjį terminą gali nustatyti komiteto pirmininkas atsižvelgdamas į nagrinėjamo klausimo skubumą.

100

Ketvirta, dviejų atskirų terminų, kurių turi būti laikomasi, nustatymą Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje patvirtina daugelyje šios nuostatos paskutinio sakinio kalbinių versijų daugiskaita vartojami žodžiai „[t]erminai turi būti proporcingi ir jie turi“ ir tai, kad šio straipsnio 7 dalies trečioje pastraipoje nustatyti du panašūs terminai vykdant naują apeliacinę procedūrą.

101

Penkta, svarbu konstatuoti, kad, nors pirmasis iš šių terminų gali būti sutrumpintas „tinkamai pagrįst[ais] atvej[ais]“, o antrasis nustatomas „atsižvelg[iant] į klausimo skubumą“, jie abu turi būti „proporcingi ir jie turi iš anksto sudaryti veiksmingas galimybes komiteto nariams išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą bei pareikšti savo nuomonę“.

102

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pirmuoju terminu siekiama sudaryti sąlygas vadybos komiteto nariams prieš bet kokį posėdį ramiai išnagrinėti įgyvendinimo akto projektą, o antrasis turi sudaryti jiems sąlygas pareikšti nuomonę dėl to projekto. Šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad „[p]rieš komitetui pateikiant nuomonę, bet kuris komiteto narys gali pasiūlyti pakeitimų“.

103

Be to, kadangi SESV 291 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta valstybių narių atliekama kontrolė, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, suteiktus pagal šio straipsnio 2 dalį, reikia konstatuoti, kad pirmuoju terminu taip pat siekiama užtikrinti valstybių narių informavimą apie Komisijos pasiūlymus per jų vadybos komiteto narius, kad šios vyriausybės, vykdydamos vidaus ir išorės konsultacijas, galėtų apibrėžti poziciją, skirtą kiekvienos iš jų interesams vadybos komitete apsaugoti.

104

Iš tiesų, kaip matyti iš Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 7 dalies, vadybos komiteto nariai yra minėtų vyriausybių atstovai ir jos turi nuspręsti dėl jų tinkamo atstovavimo lygio įvairiais procedūros etapais.

105

Atsižvelgiant į šias išvadas, reikia konstatuoti, kad praktika, kai įgyvendinimo akto projektas pateikiamas vadybos komitetui tik per posėdį, sušauktą siekiant jį išnagrinėti, yra nesuderinama su Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies formuluote ir šia straipsnio dalimi siekiamais tikslais. Iš tiesų taip Komisija nesilaiko pirmojo 14 dienų termino.

106

Be to, tokia praktika pažeidžia Reglamento Nr. 182/2011 bendrą struktūrą; jo 8 straipsnyje Komisijai leidžiama prireikus, iš anksto nepasikonsultavus su vadybos komitetu, priimti tiesiogiai taikomus reglamentus.

107

Galiausiai minėta praktika, dėl kurios vadybos komiteto nariai neturi galimybės pareikšti nuomonės ir pasiūlyti pakeitimų ne per atitinkamą posėdį, prieštarauja šio reglamento 3 straipsnio 4 dalies pirmai pastraipai, pagal kurią šie nariai turi turėti galimybę tai padaryti bet kuriuo metu prieš priimant aktą.

108

Dėl Komisijos nurodyto pirmojo 14 dienų termino nesilaikymo pateisinimo, t. y. nutekėjimo rizikos, reikia pažymėti, kad pripažinus pagrįstu šį pateisinimą Komisija būtų sistemingai atleidžiama nuo šio pirmojo termino laikymosi, nes, kaip teigia pati Komisija, tokia rizika iš principo visada egzistuoja. Be to, konstatavus, kaip tai skundžiamo sprendimo 113–115 punktuose padarė Bendrasis Teismas, kad skuba atsiranda staiga, kiekvieną kartą, kai turi būti priimtas įgyvendinimo reglamentas, numatyta išimtis taptų sisteminga.

109

Be to, remiantis tuo, kad Reglamento Nr. 182/2011 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytas procedūrų veiksmingumo tikslas, taip pat įgyta patirtis ir bendra praktika, kurios buvo laikomasi įgyvendinant Sprendimą 1999/468, negali būti padaryta jokia kita išvada, kiek tai konkrečiai susiję su standartinės formos įgyvendinimo reglamentų, kurie skiriasi nuo juos pakeičiančių reglamentų tik juose nustatomų kiekybinių duomenų, kurie atnaujinami ir nustatomi po kiekvieno vadybos komiteto posėdžio, pakeitimu.

110

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalimi nėra visam laikui įtvirtinta bendra praktika, ji tik iš esmės pakeista, be kita ko, nustatant pirmąjį 14 dienų terminą ir atskiriant šio termino tikslą nuo termino prieš vadybos komiteto nuomonės pateikimą tikslo, ir uždrausta trumpinti šiuos terminus neproporcingai ar taip, kad jie prarastų savo tikslą.

111

Be to, reikia priminti, kad Parlamentas ir Taryba sumažino kontrolės procedūrų skaičių iki dviejų ir kad šias procedūras, siekiant supaprastinimo, reglamentuoja bendrosios nuostatos. Laikantis kitokios praktikos priimant dažniausiai pasitaikančius įgyvendinimo reglamentus iš esmės reikštų tai, kad būtų sukurta nauja procedūrų, kurioms būtų taikomos atskiros taisyklės, pakategorė.

112

Tokio sprendimo pasirinkimas ne tik neturi jokio pagrindo Reglamente Nr. 182/2011, bet ir prieštarauja Sąjungos teisės aktų leidėjo nustatytiems tikslams.

113

Remiantis tuo, darytina išvada, kad nors nusistovėjusi Komisijos praktika galėjo atitikti prieš priimant minėtą reglamentą galiojusią teisinę sistemą, t. y. nustatytą sprendimuose dėl komiteto procedūros, pirminės teisės pakeitimai, padaryti priėmus SESV, taip pat vėlesni antrinės teisės pakeitimai, padaryti priėmus Reglamentą Nr. 182/2011, draudžia toliau jos laikytis.

114

Antra, be kita ko, atsižvelgiant į šio sprendimo 90, 91, 94, 95 ir 102–104 punktuose padarytas išvadas, reikia konstatuoti, kad Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai yra esminės procedūrinės normos: jas įtvirtinti siekiama SESV, jos yra vienos iš esminių procedūros teisėtumo reikalavimų ir jų pažeidimas lemia atitinkamo akto panaikinimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1998 m. vasario 10 d. Sprendimo Vokietija / Komisija, C‑263/95, EU:C:1998:47, 32 punktą, 2014 m. birželio 24 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑658/11, EU:C:2014:2025, 80 punktą ir 2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑595/14, EU:C:2015:847, 35 punktą).

115

Kalbant konkrečiai, reikia pasakyti, jog Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad procedūrinių normų, taikomų priimant aktą asmens nenaudai, nesilaikymas yra esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas ir kad, jeigu nagrinėdamas atitinkamą aktą Sąjungos teismas konstatuoja, jog jis nebuvo teisėtai priimtas, jis turi pritaikyti esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo padarinius ir panaikinti aktą, turintį tokį trūkumą (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑197/13 P, EU:C:2014:2157, 103 punktas ir 2015 m. birželio 24 d. Sprendimo Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 56 punktas).

116

Nesant reikalo nuspręsti dėl Komisijos argumento, susijusio su tuo, kad Tilly‑Sabco neturi teisės remtis Reglamento Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalies pažeidimu, pakanka pažymėti, jog Sąjungos teismas, nustatęs tokį reikalavimų nesilaikymą, turi jį ex officio išnagrinėti (2015 m. birželio 24 d. Sprendimas Ispanija / Komisija, C‑263/13 P, EU:C:2015:415, 56 punktas).

117

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti pagrįstomis apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą dalis.

118

Tokiomis aplinkybėmis skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas ir nėra reikalo nagrinėti kitų apeliacinio skundo pagrindų.

119

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, kai Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas, Teisingumo Teismas gali arba pats paskelbti galutinį sprendimą byloje, jei toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

120

Šiuo atveju šioje bylos stadijoje galima priimti sprendimą.

121

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 86–118 punktuose, reikia panaikinti ginčijamą reglamentą dėl esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo.

122

Reikia priminti, jog pagal SESV 264 straipsnio antrą pastraipą, jei Teisingumo Teismas mano, kad tai reikalinga, jis nurodo, kurie panaikinto akto padariniai lieka galutiniai.

123

Nors šiuo atveju apeliaciniame procese nustatyta, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nebuvo nustatyta jokios klaidos, turinčios įtakos šio akto, kuriame numatytos priemonės, reikalingos Reglamentui Nr. 1234/2007 įgyvendinti, atitikčiai pastarajam reglamentui.

124

Taigi panaikinus ginčijamą reglamentą ir nenumačius, kad jo padariniai lieka galioti tol, kol jis bus pakeistas nauju aktu, būtų ne tik pakenkta šiam įgyvendinimui, bet ir paveiktas teisinis saugumas.

125

Tokiomis aplinkybėmis reikia palikti galioti ginčijamo reglamento padarinius tol, kol įsigalios šį reglamentą pakeičiantis naujas aktas.

126

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

127

Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

128

Kadangi Komisija pralaimėjo bylą, o Tilly‑Sabco reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš Komisijos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: