1

Ieškinyje Europos Komisija Teisingumo Teismo prašo konstatuoti, kad įpareigojusi Airijos rezidentą registruojant kitoje valstybėje narėje išperkamosios nuomos būdu įsigytą ar išsinuomotą automobilį sumokėti visą transporto priemonių registracijos mokestį (Vehicle Registration Tax) neatsižvelgiant į tos transporto priemonės naudojimo laiką, kai jos nenumatoma nuolat naudoti Airijoje ir ji faktiškai nėra taip naudojama, ir nustačiusi šio mokesčio grąžinimo sąlygas, viršijančias tai, kas yra griežtai būtina ir proporcinga, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį.

2

Finance Act 1992 (1992 m. Finansų įstatymas), paskutinį kartą iš dalies pakeisto Finance Act 2014 (2014 m. Finansų įstatymas), 131 straipsnio 4 dalies redakcijoje, galiojusioje papildomoje pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigos dieną, numatyta:

„Nuo 1993 m. sausio 1 d. asmuo negali turėti ar išlaikyti jokios neįregistruotos ar perdarytos transporto priemonės, apie kurios reikalingus duomenis, susijusius su perdarymu, nepranešta mokesčių administratoriui [(Commissioners)], išskyrus: kai asmuo turi leidimą, kai transporto priemonei reikalavimas netaikomas pagal šiuo metu galiojantį 135 straipsnį, kai tai yra 143 straipsnio 3 dalyje numatyta arba pagal 135A straipsnį nuo registracijos atleista transporto priemonė.“

3

1992 m. Finansų įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Pagal šio skyriaus nuostatas ir jame išdėstytas taisykles, įsigaliojančias nuo 1993 m. sausio 1 d., nustatomas, renkamas ir sumokamas vieno iš 3 dalyje nurodytų tarifų akcizo mokestis, vadinamas registracijos mokesčiu:

4

Pagal 1992 m. Finansų įstatymo 132 straipsnio 2 dalį transporto priemonių registracijos mokestį (toliau – registracijos mokestis) turi sumokėti ją registruojantis asmuo, registruodamas transporto priemonę.

5

Mokėtina registracijos mokesčio suma pagal 1992 m. Finansų įstatymo 132 ir 133 straipsnius apskaičiuojama standartinėms transporto priemonėms remiantis:

6

Tam tikroms transporto priemonių ir asmenų kategorijoms netaikomas reikalavimas mokėti registracijos mokestį. Pavyzdžiui, pagal 1992 m. Finansų įstatymo 135 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktus reikalavimas netaikomas nerezidentų darbo ar asmeniniais tikslais laikinai importuotoms transporto priemonėms, rezidentams, dirbantiems suteikiančiam jiems transporto priemonę darbdaviui, kurio buveinė yra kitoje valstybėje narėje, arba rezidentams, kurie savarankišką veiklą vykdo tik arba daugiausia kitoje valstybėje narėje, specialiosioms transporto priemonėms, neskirtoms naudoti viešosiose vietose.

7

Neįskaitant šių atvejų, visos kitos į Airiją importuotos transporto priemonės turi būti įregistruotos, o registracijos mokestis turi būti sumokėtas per 30 dienų nuo transporto priemonės įvežimo į Airijos teritoriją po to, kai transporto priemonę prieš registraciją patikrina National Car Testing Service (Nacionalinė transporto priemonių techninės apžiūros tarnyba, Airija). Toks įpareigojimas taikomas, be kita ko, importuotoms transporto priemonėms, įsigytoms išperkamosios nuomos būdu arba išsinuomotoms kitoje valstybėje narėje.

8

1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnis, susijęs su transporto priemonių registracijos mokesčio sumų grąžinimu eksportuojant tam tikras transporto priemones, buvo įtrauktas Finance Act 2012 (2012 m. Finansų įstatymas) ir taikomas nuo 2013 m. balandžio 8 d. 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punktas buvo įtrauktas 2014 m. Finansų įstatymu. Taip pakeisto 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnyje numatyta:

„1.   Mokesčių administratorius gali grąžinti asmeniui iš valstybės išvežtos transporto priemonės registracijos mokesčio dalį, kurios dydis apskaičiuojamas remiantis šio straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į pardavimo kainą laisvojoje rinkoje, jei:

2.   Grąžintinas transporto priemonių registracijos mokestis:

3.   Prašymas grąžinti transporto priemonės registracijos mokestį pagal šį straipsnį turi būti pateiktas mokesčių administratoriaus patvirtintomis sąlygomis ir tvarka; kartu su šiuo prašymu reikia pateikti:

4.   Transporto priemonių registracijos mokesčio suma, apskaičiuota siekiant ją grąžinti pagal šį straipsnį už konkrečią transporto priemonę, turi būti sumažinta, atsižvelgiant į:

5.   Bet koks transporto priemonių registracijos mokesčio grąžinimas pagal šį straipsnį bus atliekamas asmens vardu, nurodytu pagal Finance Act 1993 [(1993 m. Finansų įstatymas)] 60 straipsnį tvarkomuose registruose, atliekant 1 dalies d punkte numatytą patikrinimą.“

9

Pardavimo kainos laisvojoje rinkoje santykinė dalis, kuri yra pagrindas apskaičiuojant 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalyje numatytą grąžinamą mokesčio sumą, priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio; šis veiksnys lygiai taip pat lemia anksčiau renkamo registracijos mokesčio dydį.

10

Pagal 2015 m. gruodžio 17 d. patvirtintas ir 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Vehicle Registration and Taxation Regulations 2015 (2015 m. Transporto priemonių registracijos ir apmokestinimo taisyklės, toliau – 2015 m. įgyvendinimo taisyklės) 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punkte numatytos grąžinti sumos dydis apskaičiuojamas dauginant pagal to įstatymo 135D straipsnio 2 dalies a punktą nustatytą transporto priemonių registracijos mokesčio sumą iš referencinės normos, atitinkančios dvylikos mėn. trukmės euro tarpbankinės rinkos palūkanų normą (EURIBOR).

11

Pagal Finance Act 2015 (2015 m. Finansų įstatymas) 49 straipsnį 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 4 dalies b punkte numatytų administracinių išlaidų suma nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo sumažinta iki 100 eurų.

12

Po 2003 m. sausio mėn. inicijuoto susirašinėjimo ir susitikimo su Airijos valdžios institucijomis dėl klausimo, kaip Airijos registracijos mokesčio sistema atitinka principus, suformuluotus 2002 m. kovo 21 d. Sprendime Cura Anlagen (C‑451/99, EU:C:2002:195) ir 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendime Komisija / Danija (C‑464/02, EU:C:2005:546), 2011 m. sausio 27 d. Komisija nusiuntė Airijai oficialų pranešimą. Jame ji nurodė, kad įpareigojusi Airijos rezidentą registruojant kitoje valstybėje narėje išperkamosios nuomos būdu įsigytą ar išsinuomotą automobilį sumokėti registracijos mokestį neatsižvelgdama į tos transporto priemonės naudojimo laiką ir nenumačiusi aptariamo rezidento teisės į atleidimą nuo mokesčio ar jo grąžinimą, kai transporto priemonė nėra skirta nuolat naudoti Airijoje ir faktiškai nėra taip naudojama, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 56–62 straipsnius.

13

2011 m. gegužės 26 d. atsakydama į oficialų pranešimą Airija nesutiko su tariamu jos teisės aktų nesuderinamumu su Sąjungos teise. Sutikdamos, kad registracijos mokesčio taikymas išsinuomotoms arba išperkamosios nuomos būdu įsigytoms transporto priemonėms gali būti laikomas galima laisvo paslaugų teikimo kliūtimi, Airijos valdžios institucijos tvirtino, kad tokie teisės aktai pateisinami tuo, jog Airija nuolatinę gyvenamąją vietą pasirinko laikyti savo kompetencijos mokesčių srityje įgyvendinimo kriterijumi, taip pat sumetimais, susijusiais su aplinkos apsauga, konkurencijos išsaugojimu, taip pat registracijos mokesčio sistemos nuoseklumu ir veiksmingumu. Airija pažymėjo, kad registracijos mokesčio sistemos pokyčiai suteiktų konkurencinį pranašumą Šiaurės Airijoje įsteigtoms automobilių išperkamosios nuomos įmonėms, nes ten taikomas mažesnis registracijos mokestis, ir taip paskatintų Airijos rezidentus naudoti automobilius iš užsienio, o tai pakenktų prekybai transporto priemonėmis šalies viduje ir lemtų didelius su mokesčiais susijusius nuostolius.

14

Neįtikinta Airijos pateiktų argumentų Komisija 2011 m. spalio 27 d. priėmė pagrįstą nuomonę, kurioje pakartojo oficialiame pranešime pateiktą analizę.

15

2012 m. sausio 10 d. raštu Airijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad sukurs tokią grąžinimo sistemą, kuri leis prašymą pateikusiems ir visą registracijos mokestį sumokėjusiems asmenims susigrąžinti mokesčio permoką. 2012 m. balandžio 10 d. raštu tos valdžios institucijos pateikė Komisijai 2012 m. Finansų įstatymo, kuriuo buvo kuriama tokia sistema, tekstą ir pažymėjo, jog šio įstatymo įgyvendinimo taisyklės turėtų būti patvirtintos vėliau. Grąžinimo sistema įsigaliojo Airijoje 2013 m. balandžio 8 d.

16

2013 m. rugsėjo 26 d. Airijos valdžios institucijoms skirtame rašte Komisija nurodė, kad Airijos registracijos mokesčio sistema nėra tinkamai atsižvelgta į 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutartį VAV‑Autovermietung (C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558). Anot Komisijos, viso registracijos mokesčio sumokėjimas neatsižvelgiant į išperkamosios nuomos sutarties trukmę, kai šią trukmę galima buvo nustatyti, yra neproporcingas, net jei yra numatyta likučio grąžinimo tvarka. Todėl Komisija paragino Airijos valdžios institucijas pateikti jai informacijos apie priemones, kurias jos numatė patvirtinti tam, kad atitiktų minėtos nutarties reikalavimus.

17

Po susirašinėjimo ir susitikimo su Airijos valdžios institucijomis 2014 m. liepos 11 d. Komisija surašė papildomą oficialų pranešimą, kuriame pakartojo savo požiūrį dėl iš 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties VAV‑Autovermietung (C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558) išplaukiančių reikalavimų. Komisijos nuomone, įpareigojusi Airijos rezidentus registruojant kitoje valstybėje narėje išperkamosios nuomos būdu įsigytą ar išsinuomotą automobilį sumokėti visą už nuolatinę registraciją mokėtiną registracijos mokestį, o ne sumą, proporcingą tos transporto priemonės naudojimo Airijoje trukmei, jei ji yra iš anksto žinoma ir ribota, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 56–62 straipsnius. Be to, sumokėto mokesčio grąžinimo sąlygos, būtent, 500 eurų administracinių išlaidų sumokėjimas, privalomas reikalavimas atlikti techninę apžiūrą ir galimas palūkanų praradimas, vertinant visa tai kartu, gali atgrasyti nuo paslaugų tarptautiniu mastu teikimo.

18

2014 m. lapkričio 11 d. atsakyme į papildomą oficialų pranešimą Airija pažymėjo, kad registracijos mokesčio sistema yra teisinga, proporcinga ir atitinka SESV 56 straipsnio reikalavimus. Be kita ko, ši valstybė narė pabrėžė, kad Airijos teisės aktai labai skiriasi nuo Nyderlandų teisės aktų, dėl kurių buvo priimta 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutartis VAV‑Autovermietung (C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558), kad grąžinimas yra privalomas, jei tenkinamos teisės aktuose numatytos sąlygos, ir kad netrukus Airija patvirtins palūkanų nuo grąžintų sumų mokėjimą numatančias priemones.

19

2015 m. vasario 26 d. Komisija priėmė papildomą pagrįstą nuomonę, kurioje pakartojo savo požiūrį, išdėstytą papildomame oficialiame pranešime; anot jos, viso registracijos mokesčio sumokėjimas, net derinamas su grąžinimo tvarka, yra neproporcingas, jei naudojimo trukmė buvo žinoma iš anksto. Be to, 500 eurų administracinės išlaidos yra neproporcingos ir, vertinant jas kartu su galimu palūkanų praradimu ir įpareigojimu atlikti techninę apžiūrą, suryja didelę dalį grąžinamos sumos. Todėl Komisija paragino Airiją per du mėnesius nuo papildomos pagrįstos nuomonės gavimo dienos, t. y. 2015 m. vasario 27 d., įvykdyti toje nuomonėje išdėstytus reikalavimus.

20

2015 m. balandžio 27 d. rašte Airija nepakeitė savo požiūrio; pagal jį jos teisės aktai atitinka Sąjungos teisę. Be to, ši valstybė narė pažymėjo, kad nuo šiol pagal 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punkto redakciją, patvirtintą 2014 m. Finansų įstatymu, numatyta mokėti palūkanas ir kad atitinkamos nuostatos dėl palūkanų taikymo įsigalioja nuo 2016 m. sausio 1 d. Airija taip pat pranešė Komisijai apie savo ketinimą sumažinti administracines išlaidas nuo 500 iki 100 eurų.

21

Komisija mano, kad pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui Airijoje galiojantys teisės aktai vis dar nebuvo suderinti su Sąjungos teise, todėl ji pareiškė šį ieškinį.

22

Airija, vadovaudamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečia pastraipa, paprašė Teisingumo Teismo posėdžiauti didžiosios kolegijos sudėties.

23

Formaliai Airija netvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, tačiau nurodo, kad dėl savo elgesio per ikiteisminę procedūrą, taip pat pareikšdama ieškinį Komisija pažeidė ESS 4 straipsnio 3 dalyje numatytą lojalaus bendradarbiavimo principą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį gero administravimo principą ir nepaisė jos teisės į gynybą.

24

Visų pirma, pripažinusi, kad grąžinimo sistema gali būti suderinama su SESV 56 straipsniu, 2013 m. Komisija pakeitė savo nuomonę remdamasi 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutartimi VAV‑Autovermietung (C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558) ir nuo to laiko atmeta patį tokios grąžinimo sistemos principą aplinkybėmis, kai nacionalinis registracijos mokestis taikomas tarptautiniu mastu. Taigi Komisijos požiūris dėl, jos nuomone, iš SESV 56 straipsnio kylančių reikalavimų pasikeitė, nors jurisprudencijoje nebuvo jokių reikšmingų pokyčių, ir Airija kelis kartus keitė savo teisės aktus, kad jie atitiktų pirminius Komisijos reikalavimus.

25

Be to, ieškinys pareikštas per anksti ir nėra atsižvelgta į tam tikrus Airijos teisės aktuose padarytus pakeitimus, be kita ko, į 2014 m. Finansų įstatyme numatytą palūkanų mokėjimą. Airija pažymi, kad dar prieš pareiškiant ieškinį 2015 m. spalio 23 d. Komisija buvo informuota apie tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja ir 2015 m. įgyvendinimo taisyklės, kuriose nustatytos grąžinant išmokamų palūkanų apskaičiavimo sąlygos, ir 2015 m. Finansų įstatymas, kuriame numatytas administracinių išlaidų sumažinimas iki 100 eurų.

26

Galiausiai, Komisijos ieškinyje išdėstytas požiūris yra neaiškus, ypač dėl klausimo, ar jos reikalavimai grindžiami tik vienu pagrindu, ar dviem atskirais pagrindais, iš kurių vienas susijęs su proporcingo registracijos mokesčio mokėjimo tvarkos nebuvimu, kitas – su tuo, kad numatytos šio mokesčio grąžinimo sąlygos viršija tai, kas yra griežtai būtina ir proporcinga. Todėl Airijai labai sunku įgyvendinti savo teisę į gynybą.

27

Komisija atsako, kad ji nebuvo nenuosekli ir nekeitė savo požiūrio, kai atsižvelgdama į Airijos neseniai patvirtintas priemones iš naujo įvertino Airijos registracijos mokesčio sistemos atitiktį Sąjungos teisei. Apskritai kalbant, ji nurodo, kad pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui Airija nesiėmė priemonių, reikalingų, kad būtų užtikrinta jos teisės aktų atitiktis Sąjungos teisei. Pavyzdžiui, 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punkto redakcijoje, patvirtintoje 2014 m. Finansų įstatymu, ji numatė tik galimybę vėliau priimti taisykles, susijusias su palūkanų mokėjimu, todėl negalima teigti, kad šiame punkte nustatoma suderinta ir veiksminga tokio mokėjimo sistema. Tiesa, tokios taisyklės galiausiai buvo nustatytos 2015 m. įgyvendinimo taisyklėmis, tačiau jos buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. gerokai po to, kai baigėsi papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas.

28

Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad ikiteismine procedūra siekiama suteikti atitinkamai valstybei narei galimybę, pirma, įvykdyti iš Sąjungos teisės kylančius įsipareigojimus ir, antra, veiksmingai pateikti savo gynybos pagrindus atsakant į Komisijos pateiktus kaltinimus (2001 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑152/98, EU:C:2001:255, 23 punktas; 2002 m. lapkričio 5 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑476/98, EU:C:2002:631, 46 punktas; 2008 m. balandžio 8 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑337/05, EU:C:2008:203, 19 punktas ir 2011 m. balandžio 7 d. Sprendimo Komisija / Portugalija, C‑20/09, EU:C:2011:214, 18 punktas).

29

Ikiteisminės procedūros teisėtumas yra esminė garantija, kurios reikalaujama SESV siekiant ne tik apsaugoti atitinkamos valstybės narės teises, bet ir užtikrinti, kad galimas teismo procesas vyktų dėl aiškiai apibrėžto ginčo dalyko. Iš šio siekio išplaukia, kad oficialaus pranešimo tikslas, viena vertus, yra apibrėžti ginčo dalyką ir nurodyti valstybei narei, kuri raginama pateikti savo pastabas, argumentus, kurie būtini jos gynybai parengti, ir, kita vertus, leisti valstybei narei pašalinti pažeidimus prieš kreipiantis į Teisingumo Teismą (2008 m. balandžio 10 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑442/06, EU:C:2008:216, 22 punktas).

30

Nagrinėjamu atveju dėl argumento, kad per ikiteisminę procedūrą Komisija pakeitė savo požiūrį dėl apmokestinimo tvarkos ir paskesnio grąžinimo suderinamumo su Sąjungos teise, reikia pažymėti, kad iš pradžių ši institucija ir oficialiame pranešime, ir pagrįstoje nuomonėje kaltino Airiją įpareigojus Airijos rezidentus registruojant kitoje valstybėje narėje išperkamosios nuomos būdu įsigytą ar išsinuomotą automobilį sumokėti registracijos mokestį neatsižvelgiant į tos transporto priemonės naudojimo laiką ir nenumačius tų rezidentų teisės į atleidimą nuo mokesčio ar jo grąžinimą, kai transporto priemonė nėra skirta nuolat naudoti Airijoje ir faktiškai nėra taip naudojama.

31

Šie kaltinimai buvo susiję su Airijos teisės aktais, galiojusiais oficialaus pranešimo išsiuntimo dieną ir priimant pagrįstą nuomonę, nes tuose teisės aktuose nebuvo numatyta jokios registracijos mokesčio grąžinimo tvarkos. Vis dėlto nei iš šių kaltinimų, nei iš oficialaus pranešimo ir pagrįstos nuomonės teksto negalima daryti išvados, kad Komisija buvo atlikusi teisinį mokesčio surinkimo ir paskesnio grąžinimo sistemos suderinamumo su SESV 56 straipsniu vertinimą.

32

2013 m. balandžio 8 d. įsigaliojus registracijos mokesčio grąžinimo sistemai 2014 m. liepos 11 d. Komisija išsiuntė papildomą oficialų pranešimą, nustatydama šiai valstybei narei naują terminą pastaboms pateikti, o paskui – 2015 m. vasario 26 d. išsiuntė jai papildomą pagrįstą nuomonę, grindžiamą tais pačiais kaltinimais, kaip ir išdėstyti tame papildomame oficialiame pranešime. Joje Komisija teigė, kad viso registracijos mokesčio sumokėjimas, net derinamas su grąžinimo tvarka, yra neproporcingas, jei naudojimo trukmė žinoma iš anksto. Be to, joje buvo tvirtinama, kad 500 eurų administracinės išlaidos taip pat yra neproporcingos ir, vertinant jas kartu su galimu palūkanų praradimu ir įpareigojimu atlikti techninę apžiūrą, suryja didelę dalį grąžinamos sumos.

33

Išsiuntusi Airijai papildomą oficialų pranešimą, kuriame nustatė šiai valstybei narei naują terminą pastaboms pateikti, o paskui išsiuntusi jai papildomą pagrįstą nuomonę, grindžiamą tais pačiais kaltinimais, kaip ir išdėstyti tame pranešime, Komisija nepažeidė Airijos teisės į gynybą, taigi šiai buvo suteikta galimybė pasiruošti gynybai.

34

Dėl nurodyto lojalaus bendradarbiavimo principo ir gero administravimo principo pažeidimo pasirinkus ieškinio pareiškimo datą reikia priminti, viena vertus, kad Komisija turi įvertinti galimybę pareikšti valstybei narei ieškinį, nustatyti pastarosios pažeistas nuostatas ir pasirinkti procedūros prieš ją dėl įsipareigojimų neįvykdymo inicijavimo momentą, o šį pasirinkimą lemiantys motyvai negali turėti poveikio ieškinio priimtinumui (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑317/92, EU:C:1994:212, 4 punktas; 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑35/96, EU:C:1998:303, 27 punktas; 2001 m. vasario 1 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑333/99, EU:C:2001:73, 24 punktas ir 2005 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Komisija / Liuksemburgas, C‑33/04,EU:C:2005:750, 66 punktas). Iš tiesų Komisija turi diskreciją nustatyti, kada galima pareikšti ieškinį, todėl Teisingumo Teismas iš principo neprivalo kontroliuoti tokio vertinimo (1995 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑422/92, EU:C:1995:125, 18 punktas ir 2010 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑297/08, EU:C:2010:115, 87 punktas).

35

Kita vertus, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje, o į vėlesnius pakeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia (2003 m. birželio 19 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑161/02, EU:C:2003:367, 9 punktas; 2010 m. gegužės 20 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑158/09, nepaskelbtas Rink., EU:C:2010:292, 7 punktas ir 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Komisija / Lietuva, C‑350/08, EU:C:2010:642, 30 punktas).

36

Vadinasi, kadangi pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos dieną Komisija mano, kad valstybė narė neįvykdė savo įsipareigojimų, SEVS 258 straipsnyje numatytos normos turi būti taikomos neįpareigojant Komisijos laikytis kokio nors nustatyto termino (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Komisija / Lietuva, C‑350/08, EU:C:2010:642, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑591/13, EU:C:2015:230, 14 punktą).

37

Taigi reikia atmesti Airijos argumentą dėl tariamo šio ieškinio pareiškimo per anksti.

38

Galiausiai dėl tariamo šio ieškinio dalyko neaiškumo reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą ir su juo susijusią jurisprudenciją kiekviename ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, ieškinio pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir šių pagrindų santrauka. Tai reikia išdėstyti pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti kontrolę. Iš to išplaukia, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto ir kad jame pateikiamus reikalavimus reikia suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti situacijos, kai Teisingumo Teismas priims sprendimą ultra petita arba apskritai nespręs dėl kaltinimo (2013 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija / Čekijos Respublika, C‑545/10, EU:C:2013:509, 108 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; 2016 m. vasario 23 d. Sprendimo Komisija / Vengrija, C‑179/14, EU:C:2016:108, 141 punktas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Komisija / Čekijos Respublika, C‑525/14, EU:C:2016:714, 16 punktas).

39

Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Komisijos ieškinys susijęs su Airijos registracijos mokesčio, taikomo kitoje valstybėje narėje išperkamosios nuomos būdu įsigytoms ar išsinuomotoms transporto priemonėms, sistema, galiojusia papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos dieną.

40

Taip pat reikia pažymėti, kad ieškinio dalyje, kurioje išdėstyti reikalavimai, Komisija aiškiai nurodė, jog kaltina Airiją tuo, kad, pirma, ji įpareigojo Airijos rezidentą sumokėti visą registracijos mokestį registruojant kitoje valstybėje narėje išsinuomotą ar išperkamosios nuomos būdu įsigytą automobilį, neatsižvelgdama į tokio automobilio naudojimo laiką, kai jo nenumatoma nuolat naudoti ir jis nėra taip naudojamas šioje teritorijoje, antra, nustatė šio mokesčio grąžinimo sąlygas, viršijančias tai, kas yra griežtai būtina ir proporcinga. Šie kaltinimai atitinka papildomame oficialiame pranešime ir papildomoje pagrįstoje nuomonėje pateiktus kaltinimus. Nors ieškinio motyvuose Komisija iš tikrųjų kelis kartus padarė nuorodą apskritai į registracijos mokesčio sistemą, vis dėlto ji ieškinyje atskirai analizavo prievolę mokėti visą registracijos mokestį ir mokesčio grąžinimo sąlygas, o jo 29 punkte, be kita ko, pažymėjo, kad šiomis priemonėmis, vertinant atskirai ir ypač kai jos derinamos, apribojamas laisvas paslaugų teikimas.

41

Todėl reikia atmesti argumentą dėl tariamo šio ieškinio dalyko neaiškumo.

42

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Airija negalėjo pagrįstai teigti, jog šis ieškinys pareikštas pažeidžiant lojalaus bendradarbiavimo, gero administravimo ir teisės į gynybą užtikrinimo principus.

43

Komisija teigia, kad Airijos registracijos mokesčio sistema, galiojusi pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui, neproporcingai riboja išperkamosios ar paprastos nuomos paslaugų teikimą ir gavimą, todėl pažeidžia SESV 56 straipsnį.

44

Visų pirma, įpareigojimas iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį, taikomas atliekant galutinę registraciją neatsižvelgiant į tikrąją numatyto naudojimo Airijoje trukmę ir tada, kai išperkamosios nuomos arba nuomos trukmė yra tiksliai nustatyta ir žinoma iš anksto, lemia neproporcingą finansinę ir apyvartinių lėšų naštą, nes suma, kuri turi būti sumokėta iš anksto, gali beveik dvigubai viršyti faktiškai mokėtino mokesčio dydį. Galimybė susigrąžinti mokesčio likutį išvežus transporto priemonę iš Airijos nepaneigia šios išvados ir neleidžia tinkamai atskirti galutinio importo nuo trumpalaikės nuomos ar išperkamosios nuomos.

45

Be to, prašymas grąžinti gali būti pateiktas tik atlikus transporto priemonės privalomos techninės apžiūros procedūrą, o tai susiję su papildomomis sąnaudomis, nes pagal taisykles, galiojusias papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos dieną, transporto priemonę registruojantis asmuo privalėjo sumokėti 500 eurų administracinių išlaidų, susijusių su grąžinimo procedūra.

46

Galiausiai, be finansinės ir apyvartinių lėšų naštos, kurią lemia įpareigojimas iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį, taip pat su technine apžiūra ir grąžinimo procedūra susijusių sąnaudų, tą dieną nebuvo numatyta, kad asmenys, išsinuomojantys arba išperkamosios nuomos būdu įsigyjantys transporto priemones, gauna palūkanas už nacionalinės valdžios institucijų nuomos arba išperkamosios nuomos laikotarpiu išskaičiuotas sumas.

47

Dėl šių priemonių, taikomų atskirai ir ypač kai jos derinamos, iš kitų valstybių narių įvežtų transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma tampa sudėtingesnė nei nuoma ar išperkamoji nuoma iš Airijoje įsteigtų įmonių.

48

Konkrečiai dėl įpareigojimo iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį Komisija pažymi, kad iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad būtų proporcingas, toks mokestis turi būti apskaičiuotas tinkamai atsižvelgus į atitinkamos transporto priemonės nuomos sutarties trukmę arba tos transporto priemonės naudojimo atitinkamuose keliuose trukmę (2006 m. birželio 27 d. Nutarties van de Coevering, C‑242/05, EU:C:2006:430, 31–33 punktai; 2008 m. gegužės 22 d. Nutarties Ilhan, C‑42/08, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:305, 20 ir 24 punktai ir 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties VAV‑Autovermietung, C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558, 20, 21, 26 ir 30 punktai). Pagal Airijos registracijos mokesčio grąžinimo sistemą iš esmės buvo numatyta įtraukti trumpalaikį transporto priemonių importą į platesnę grąžinimo eksportuojant sistemą, o ne specialiai garantuoti, kad transporto priemonių importas tam tikrais iš anksto nustatytais ribotais laikotarpiais būtų apmokestinamas proporcingai importo trukmei.

49

Nepaisant to, kad registracijos mokestis apskaičiuojamas remiantis pardavimo kaina laisvojoje rinkoje ir priklauso, be kita ko, nuo transporto priemonės būklės ir ridos, būtų galima įvesti proporcingą mokestį, nesukeliant abejonių dėl Airijos valdžios institucijų siekiamų tikslų, remiantis apytiksle verte laisvojoje rinkoje, apskaičiuota pagal vidutinę transporto priemonės ridą ir nusidėvėjimą. Registracijos mokesčio suma būtų galutinai nustatoma vėliau eksportuojant; mokestis būtų grąžinamas arba sumokamas papildomai atsižvelgiant į tai, ar pardavimo kaina laisvojoje rinkoje eksporto momentu yra didesnė, ar mažesnė nei kaina, į kurią buvo atsižvelgta renkant pradinį mokestį. Jei vertė laisvojoje rinkoje būtų didesnė, trumpalaikės nuomos atveju papildomas mokestis iš esmės galėtų būti taikomas dviem skirtingiems skolininkams, t. y. nuomotojui ir nuomininkui, ir prireikus galėtų apimti transporto priemonės konfiskavimą. Tokia sistema, net pagrįsta apytiksliais vertinimais, kurie vėliau turi būti pakoreguoti, nebūtų labiau neteisėta ar neteisinga nei sistema, pagal kurią, kaip šioje byloje, nenumatyta jokio atskaitymo.

50

Be to, Airijos argumentams dėl praktinių sunkumų trūksta nuoseklumo. Iš tikrųjų, jei Airijos susirūpinimas buvo susijęs su pavojumi, kad nuomininkas liks Airijos teritorijoje ilgiau, ekstrateritorinis vykdymas nebūtų būtinas, nes transporto priemonė, kuri liktų Airijoje po nuomos termino pabaigos datos, vis dar būtų šios valstybės narės teritorijoje. Niekas Airijai netrukdo įregistruojant transporto priemonę reikalauti sutarties ribotos trukmės įrodymų, pavyzdžiui, paprašyti tokios sutarties kopijos, ir vėliau tikrinti registraciją ir kitų taikytinų mokestinių ir reglamentavimo prievolių laikymąsi, pavyzdžiui, kaip laikomasi pareigos laiku sumokėti metinius mokesčius ir automobilio draudimo įmokas.

51

Dėl administracinių išlaidų Komisija mano, jog neproporcinga reikalauti, kad Sąjungos piliečiai, kurie trumpam išsinuomoja transporto priemones arba įsigyja jas išperkamosios nuomos būdu, subsidijuotų investavimo išlaidas, reikalingas kuriant grąžinimo eksportuojant mechanizmą, konkrečiai kalbant, kad finansuotų su tokiu grąžinimu susijusias techninės apžiūros sąnaudas. Atsižvelgimas į naudojimo trukmę leistų išvengti situacijos, kai būtų taikomos sudėtingos techninės transporto priemonių apžiūros procedūros, ir su tokiomis procedūromis susijusių didelių išlaidų.

52

Airija nurodo, kad registracijos mokesčio sistema visiškai atitinka SESV 56 straipsnio, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas, reikalavimus, nes, konkrečiai kalbant, sumokėto mokesčio permoka grąžinama eksportuojant, o nuo 2016 m. sausio 1 d. grąžinant taip pat sumokamos palūkanos ir taikomos tik nedidelės 100 eurų administracinės išlaidos, kurios net nepadengia Airijos administracinių išlaidų, patiriamų dėl sukurtos grąžinimo eksportuojant sistemos. Taigi registracijos mokesčio sistema yra ir pagrįsta, ir proporcinga.

53

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, pirma, pagal SESV 56 straipsnį, kaip jį aiškina Teisingumo Teismas, nedraudžiama sukurti tokios grąžinimo eksportuojant tvarkos, kuri nėra diskriminacinė tarptautinio paslaugų teikimo ir prekių tiekimo atžvilgiu ir pagal kurią bet koks tarptautinio prekių ar paslaugų judėjimo apribojimas yra pagrįstas ir proporcingas atsižvelgiant į aptariamos apmokestinimo tvarkos pobūdį. Pagal šį straipsnį nereikalaujama, kad reikalavimo netaikymo tvarka būtų būtinai nustatyta iš anksto ir prorata.

54

Teisingumo Teismo jurisprudencija buvo formuojama dėl nacionalinių sistemų, nenumatančių jokio grąžinimo eksportuojant (2002 m. kovo 21 d. Sprendimas Cura Anlagen, C‑451/99, EU:C:2002:195 ir 2006 m. vasario 23 d. Sprendimas Komisija / Suomija, C‑232/03, nepaskelbtas Rink., EU:C:2006:128; 2006 m. birželio 27 d. Nutartis van de Coevering, C‑242/05, EU:C:2006:430 ir 2008 m. gegužės 22 d. Nutartis Ilhan, C‑42/08, nepaskelbta Rink., EU:C:2008:305; 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimas van Putten, C‑578/10–C‑580/10, EU:C:2012:246) arba nacionalinių sistemų, pagal kurias, nors ir buvo numatytas toks grąžinimas, jo dydis buvo skaičiuojamas remiantis transporto priemonės naudojimo valstybės teritorijoje trukme ir nebuvo numatytas palūkanų mokėjimas (2010 m. rugsėjo 29 d. Nutartis VAV‑Autovermietung, C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558).

55

Taigi, viena vertus, Teisingumo Teismas niekada neteigė, kad grąžinimo eksportuojant tvarka savaime ir iš principo prieštarauja SESV 56 straipsniui. Priešingai, 2006 m. birželio 27 d. Nutartyje van de Coevering (C‑242/05, EU:C:2006:430) ir 2012 m. balandžio 26 d. Sprendime van Putten (C‑578/10–C‑580/10, EU:C:2012:246) jis pripažino, kad, kiek tai susiję su išsinuomotų ar išperkamosios nuomos būdu įsigytų transporto priemonių apmokestinimu, tinkamai struktūrizuota grąžinimo tvarka gali atitikti proporcingumo principo reikalavimus.

56

Kita vertus, kitaip nei bylose, kuriose buvo priimti šio sprendimo 54 punkte minėti sprendimai, apmokestinimo registracijos mokesčiu pagrindas priklauso ne nuo laiko, kurį atitinkama transporto priemonė išbuvo Airijoje, o nuo jos būklės ir ridos. Taigi importuojant neįmanoma numatyti tikslios eksportuojant grąžinamos išmokos sumos ir ex ante apskaičiuoti faktiškai kiekvienu atveju mokėtino registracijos mokesčio.

57

Antra, jei registracijos mokesčio sistema būtų pakeista taip, kaip nurodo Komisija, būtų iš esmės pakeistos šio mokesčio surinkimo sąlygos, konkrečiai kalbant, transporto priemonės pardavimo kainą laisvojoje rinkoje, kaip šio mokesčio apskaičiavimo pagrindą, pakeistų jos naudojimo Airijos keliuose arba jos buvimo Airijos teritorijoje trukmė.

58

Visų pirma, kadangi transporto priemonių apmokestinimas nėra suderintas ir valstybės narės turi diskreciją šiuo klausimu, pradėdama šią procedūrą Komisija nori suderinti valstybėse narėse taikomų registracijos mokesčių apskaičiavimo pagrindą. Be to, Airijos pasirinktas apskaičiavimo pagrindo tikslas ir pasekmė yra tai, kad transporto priemonių apmokestinimas atitinka faktinį jų naudojimą. Taigi jis atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją, o ex ante apskaičiavimo metodo, grindžiamo numanomu, o ne faktiniu naudojimu, įvedimui trūksta nuoseklumo. Registracijos mokesčio permokos ir palūkanų grąžinimu eksportuojant siekiama garantuoti, kad mokesčio mokėtojas mokės tikslią teisingą mokesčio sumą ir kad jis neatsidurs nepalankesnėje padėtyje dėl to, kad iš anksto sumokėjo visą mokestį. Galiausiai pagal SESV 56 straipsnį valstybės narės nėra įpareigotos taikyti tą patį mokestį asmenims, naudojantiems savo transporto priemonę dažnai, ir asmenims, naudojantiems ją labai retai, jeigu išperkamosios nuomos trukmė yra tokia pati, o aplinkybė, kad teoriškai įmanoma atsižvelgimą į faktinį transporto priemonės naudojimą ir jos būklę eksportuojant pakeisti į iš anksto numatytą atleidimą nuo mokesčio, grindžiamą naudojimo trukme, šiuo klausimu neturi reikšmės kaip ir tariama aplinkybė, jog kitose valstybėse narėse taikoma naudojimo trukme grindžiama apmokestinimo tvarka.

59

Trečia, jei registracijos mokesčio sistema būtų pakeista taip, kaip nurodo Komisija, Airijoje nebūtų pasiekti šiuo mokesčiu siekiami tikslai. Iš pradžių juo siekiama kompensuoti išorinius transporto priemonių naudojimu padarinius, pavyzdžiui, sąnaudas, susijusias su kelių infrastruktūra, eismo kontrole, skubios pagalbos paslaugomis, registravimo paslaugomis, taip pat kompensuoti padarinius aplinkai, susijusius su oro ir akustine tarša. Paskui siekiama, kad registracijos mokestis būtų proporcingas transporto priemonės rinkos vertei ir, galiausiai, turėtų skatinti pirkti ekologiškas transporto priemones.

60

Ketvirta, Komisijos siūlomos sistemos, pagal kurią iš pradžių būtų atliekamas apytikslis įvertinimas, o paskui eksportuojant – kompensacinis mokėjimas, įvedimas būtų susijęs su mokestinių įplaukų praradimo pavojumi ir lemtų labai didelius praktinius sunkumus, nes numatydama tos pačios techninės apžiūros atlikimą tokia sistema lemtų papildomą administracinę naštą ir sąnaudas, susijusias su transporto priemonių tarptautine išperkamąja nuoma.

61

Penkta, Airija primena, kad nėra jokios pareigos registruoti transporto priemonę Airijos teritorijoje iki 30 dienų, todėl registracijos mokestis netaikomas, kai nuomos laikotarpis labai trumpas. Ji priduria, kad bet kuriuo atveju šis mokestis yra santykinai mažas, nes pradinė suma yra 2,5 karto, o ne 11 kartų, kaip klaidingai tvirtina Komisija, didesnė už galiausiai mokėtiną mokestį. Be to, norint įvertinti registracijos mokesčio poveikį, nereikia remtis labiausiai teršiančių transporto priemonių rūšimis, nes, viena vertus, jos nėra populiarios, kita vertus, registracijos mokesčio tarifai struktūrizuoti taip, kad didžiausi tarifai būtų taikomi toms transporto priemonėms, kurių poveikis aplinkai didžiausias.

62

Šešta, Airija pažymi, kad 500 eurų administracinių išlaidų dydis buvo siejamas su būtinybe padengti tam tikras dideles pradines sąnaudas, kurias lėmė gražinimo eksportuojant tvarkos įvedimas, ir priduria, kad šis dydis buvo sumažintas iki 100 eurų. 2011 m. balandžio 7 d. Sprendime Tatu (C‑402/09, EU:C:2011:219) Teisingumo Teismas nusprendė, kad teikiant paslaugas gali būti prašoma padengti protingas administracines išlaidas, jei jos vartotojui nėra pernelyg didelės, jos nėra nepagrįsta kliūtis naudotis paslauga, tačiau šiame sprendime jis nepadarė išvados, kad mokesčio mokėtojui tenkančios sąnaudos neturėtų viršyti per ekspertizę atliekamų veiksmų savikainos.

63

Iš šio sprendimo 35 punkte nurodytos suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje, o į vėliau atliktus pakeitimus Teisingumo Teismas neatsižvelgia.

64

Todėl, pirma, kadangi Komisija paragino Airiją įvykdyti papildomoje pagrįstoje nuomonėje išdėstytus reikalavimus per du mėnesius nuo jos gavimo, antra, apie minėtą nuomonę šiai valstybei buvo pranešta 2015 m. vasario 27 d., nagrinėjamu atveju įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį 2015 m. balandžio 27 d.

65

Šiuo klausimu šalys visų pirma sutaria, kad pagal tą dieną galiojusius Airijos teisės aktus Airijos rezidentai, norintys Airijoje naudoti transporto priemonę, kurią jiems pagal nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį perdavė kitoje valstybėje narėje įsteigta įmonė, registruodami šią transporto priemonę Airijoje privalėjo sumokėti visą registracijos mokestį net ir tada, kai tos transporto priemonės naudojimo trukmė buvo iš anksto nustatyta sutartimi ir žinoma.

66

Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punkte buvo numatyta, kad kompensuotinas transporto priemonių registracijos mokesčio dydis apskaičiuotas taikant vieną ar daugiau formulių ar kitų apskaičiavimo būdų, kurie gali būti nustatyti kompetentingo ministro arba jo patvirtintų teisės aktų nuostatose, kaip numatyta šio įstatymo 141 straipsnyje. Taigi iš minėto 135D straipsnio 2 dalies b punkto aišku, kad, nors palūkanų mokėjimo grąžinant dalį registracijos mokesčio principas gali būti laikomas iš esmės patvirtintu, vien ši nuostata negalėjo sukelti teisinių pasekmių, leidžiančių grąžinti su palūkanomis registracijos mokesčio permoką, ir kad siekdamos, kad nuostata dėl palūkanų mokėjimo būtų iš tikrųjų įgyvendinama, Airijos valdžios institucijos turėjo patvirtinti taikymo priemones.

67

Vis dėlto tokios taikymo priemonės, numatytos 2015 m. įgyvendinimo taisyklėse, buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 17 d. ir įsigaliojo tik 2016 m. sausio 1 d. arba po to, kai baigėsi papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas.

68

Taigi, vertinant nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą reikia atsižvelgti į registracijos mokesčio grąžinimo sistemą, nenumatančią jokio palūkanų mokėjimo mechanizmo.

69

Galiausiai, turint omenyje šio sprendimo 35 punkte primintą jurisprudenciją, aplinkybė, kad administracinių išlaidų dydis, kuris papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigos dieną buvo 500 eurų, nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo sumažintas iki 100 eurų, neturi reikšmės. Todėl vertinant nurodytą įsipareigojimų neįvykdymą reikia atsižvelgti į registracijos mokesčio grąžinimo sistemą, pagal kurią numatytas 500 eurų administravimo išlaidų apmokėjimas.

70

Pateikdama pirmąjį kaltinimą Komisija nurodo, kad įpareigojusi iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį, taikomą atliekant galutinę registraciją, nesvarbu, kokia yra tikroji numatyto į Airiją importuotos transporto priemonės naudojimo šioje valstybėje narėje trukmė, pastaroji pažeidė SESV 56 straipsnį, nes toks įpareigojimas, net jei yra numatyta grąžinimo galimybė, nėra proporcingas, palyginti su šiuo mokesčiu siekiamu tikslu, tais atvejais, kai išperkamosios nuomos arba nuomos trukmė yra tiksliai nustatyta ir žinoma iš anksto.

71

Šiuo klausimu primintina, kad, išskyrus tam tikras šioje byloje nereikšmingas išimtis, automobilių apmokestinimas nebuvo suderintas Sąjungos lygmeniu. Todėl valstybės narės gali nekliudomos naudotis savo kompetencija mokesčių klausimais šioje srityje su sąlyga, kad bus laikomasi Sąjungos teisės (2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo X, C‑302/12, EU:C:2013:756, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybė narė gali taikyti registracijos mokestį transporto priemonei, kurią kitoje valstybėje narėje įsteigta bendrovė suteikė pirmojoje valstybėje gyvenančiam asmeniui, kai ši transporto priemonė iš esmės skirta nuolat naudoti pirmosios valstybės narės teritorijoje ar kai ji realiai taip naudojama (2006 m. birželio 27 d. Nutarties van de Coevering, C‑242/05, EU:C:2006:430, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

73

O jeigu ankstesniame punkte išvardytos sąlygos nėra įvykdytos, ryšys su pirmos valstybės narės teritorija yra nežymus, vadinasi, apmokestinimą reikia pateisinti kitaip (šiuo klausimu žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Komisija / Danija, C‑464/02, EU:C:2005:546, 79 punktą ir 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo van Putten, C‑578/10–C‑580/10, EU:C:2012:246, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2006 m. birželio 27 d. Nutarties van de Coevering, C‑242/05, EU:C:2006:430, 26 punktą).

74

Darant prielaidą, kad toks privalomuoju bendrojo intereso pagrindu grindžiamas pateisinimas egzistuoja, dar reikėtų, kad mokestis atitiktų proporcingumo principą (šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 27 d. Nutarties van de Coevering, C‑242/05, EU:C:2006:430, 22 ir 27 punktus ir 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimo van Putten, C‑578/10–C‑580/10, EU:C:2012:246, 53 punktą).

75

Šiuo atveju iš bylos medžiagos aišku, kad pagal Airijos teisės aktus Airijos rezidentas, importuojantis transporto priemonę į Airiją, per 30 dienų nuo transporto priemonės įvežimo į Airijos teritoriją turi ją įregistruoti ir sumokėti už šią transporto priemonę atitinkamą registracijos mokestį. Pagal 1992 m. Finansų įstatymo 132 ir 133 straipsnius šis mokestis apskaičiuojamas remiantis transporto priemonės pardavimo kaina laisvojoje rinkoje ir jos išmetamo anglies dioksido kiekiu. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šis mokestis, kalbant apie labiausiai teršiančias transporto priemones, gali siekti 36 % jų pardavimo kainos laisvojoje rinkoje.

76

Toks įpareigojimas atlikti registraciją ir sumokėti visą registracijos mokestį taip pat taikomas rezidentams, kurie importuoja į Airiją kitoje valstybėje narėje išsinuomotą ar išperkamosios nuomos būdu įsigytą transporto priemonę, įskaitant atvejus, kai nuomos ar išperkamosios nuomos trukmė yra ribota ir iš anksto žinoma. Šalys sutaria, kad į nuomos arba išperkamosios nuomos sutarties trukmę neatsižvelgiama apskaičiuojant mokesčio dydį.

77

Taigi Airijos rezidentai, kurie kitoje valstybėje narėje išsinuomoja arba išperkamosios nuomos būdu įsigyja transporto priemonę, net ribotai ir iš anksto žinomai trukmei, turi mokėti tokio paties dydžio mokestį kaip ir mokestis, taikomas galutinai importuojant transporto priemonę.

78

Dėl tokio įpareigojimo išsinuomoti arba išperkamosios nuomos būdu įsigyti transporto priemonę iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės gali būti brangiau, negu sudarant nuomos arba išperkamosios nuomos sutartį su Airijoje įsteigta bendrove, turint omenyje, be kita ko, kad dėl tokio įpareigojimo diskriminacinio pobūdžio dėl mokesčio amortizacijos kitoje valstybėje narėje įsteigtos nuomos arba išperkamosios nuomos bendrovės atsiduria nepalankesnėje padėtyje (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Cura Anlagen, C‑451/99, EU:C:2002:195, 69 punktą ir 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties VAV‑Autovermietung, C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558, 20 punktą).

79

Tiesa, reikalavimas sumokėti registracijos mokestį už iš Airijoje įsteigtų bendrovių išsinuomotas arba išperkamosios nuomos būdu įsigytas transporto priemones taip pat taikomas pirmą kartą jas registruojant Airijoje. Nors galima laikyti, kad dalis šio mokesčio gali būti perkelta į transporto priemonių, išsinuomotų arba įsigytų išperkamosios nuomos būdu iš Airijoje įsteigtų bendrovių, nuomos arba išperkamosios nuomos kainą, vis dėlto, kiek tai susiję su transporto priemonėmis, išsinuomotomis arba įsigytomis išperkamosios nuomos būdu iš kitoje valstybėje narėje įsteigtų bendrovių, turi būti sumokėtas visas registracijos mokestis.

80

Išvados, kad dėl įpareigojimo sumokėti visą registracijos mokestį išsinuomoti arba įsigyti išperkamosios nuomos būdu transporto priemonę iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės gali būti brangiau nei iš Airijoje įsteigtos bendrovės, nepaneigia aplinkybė, jog pagal 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnį registracijos mokesčio dalis tam tikromis šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis gali būti grąžinta.

81

Iš tiesų, nors Airija ginčija kai kuriuos Komisijos atliktus skaičiavimus, ji pripažįsta, kad pradinis registracijos mokesčio dydis gali daugiau kaip dvigubai viršyti galiausiai mokėtino registracijos mokesčio dydį po grąžinimo. Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 42 punkte, dėl tokio sprendimo įšaldomi dideli finansiniai ištekliai, o tai iš esmės apriboja prievolę mokėti mokestį turinčio asmens apyvartines lėšas.

82

Todėl įpareigojimas iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį gali atgrasyti Airijos rezidentus nuo naudojimosi kitose valstybėse narėse įsteigtų paslaugų teikėjų siūlomomis transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugomis, o šiuos paslaugų teikėjus – nuo transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugų Airijos rezidentams teikimo. Todėl toks įpareigojimas yra laisvo paslaugų teikimo apribojimas, kuris iš principo yra draudžiamas pagal SESV 56 straipsnį.

83

Dėl klausimo, ar toks apribojimas pateisinamas, reikia pažymėti, kad šiame ieškinyje nurodyti atvejai, kai nuomos arba išperkamosios nuomos trukmė yra ribota ir iš anksto žinoma, dažniausiai sutampa su atvejais, kai transporto priemonė iš esmės nėra skirta nuolat naudoti valstybės narės teritorijoje ir faktiškai nėra taip naudojama.

84

Tiesa, nuomos ar išperkamosios nuomos sutartys gali būti pratęstos ir tokiu atveju kitoje valstybėje narėje nei Airija išsinuomotų arba išperkamosios nuomos būdu įsigytų transporto priemonių naudojimas prilygsta nuolatiniam transporto priemonių naudojimui Airijos teritorijoje. Vis dėlto, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 57 punkte, Airijos teisės aktuose nedaroma skirtumo atsižvelgiant į sutarties, kuri yra transporto priemonės naudojimo Airijos teritorijoje pagrindas, terminą ar turinį; toks skirtumas leistų taikyti visą registracijos mokestį tik tais atvejais, kurie prilygsta nuolatiniam transporto priemonės naudojimui. Be to, kaip teisingai primena Komisija, konkrečios trukmės sutarties pratęsimas negali būti preziumuojamas.

85

Dėl minėto laisvo paslaugų teikimo apribojimo pateisinimo Airija nurodo, pirma, kad, nesant transporto priemonių apmokestinimo suderinimo Sąjungoje, registracijos mokesčio bazės pasirinkimui ir jo taikymo sąlygoms taikomas jos suverenumas mokesčių politikos srityje ir kad pareikšdama ieškinį Komisija siekė priversti ją pakeisti tuos elementus, kad transporto priemonių mokesčių bazės Sąjungoje būtų suderintos.

86

Kaip matyti iš šio sprendimo 71 punkte primintos jurisprudencijos, nors valstybės narės gali nekliudomos naudotis savo kompetencija mokesčių klausimais transporto priemonių apmokestinimo srityje, vis dėlto jos privalo ja naudotis laikydamosi Sąjungos teisės.

87

Todėl aplinkybė, kad transporto priemonių apmokestinimas priklauso Airijos kompetencijai, negali pateisinti laisvo paslaugų teikimo apribojimo.

88

Antra, kiek tai susiję su nagrinėjamo registracijos mokesčio tikslais, minėtais šio sprendimo 59 punkte, reikia pažymėti, kad tikslais kompensuoti sąnaudas, susijusias su kelių infrastruktūra, eismo kontrole, skubios pagalbos paslaugomis, registravimo paslaugomis, kurias lemia transporto priemonių naudojimas ir kurios, Airijos teigimu, yra šio mokesčio įvedimo pagrindas, vis dėlto negalima pateisinti įpareigojimo iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį neatsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo Airijoje trukmę.

89

Iš tikrųjų vien ekonominio pobūdžio tikslai negali būti laikomi privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, pateisinančiu laisvo paslaugų teikimo apribojimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo CIBA, C‑96/08, EU:C:2010:185, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑400/08, EU:C:2011:172, 74 punktą).

90

Atvirkščiai, vienas iš Teisingumo Teismo pripažintų privalomųjų bendrojo intereso pagrindų yra aplinkos apsauga (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Attanasio Group, C‑384/08, EU:C:2010:133, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją, taip pat 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑400/08, EU:C:2011:172, 74 punktą). Konkrečiai kalbant, atgrasant nuo daug kuro sunaudojančių transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos gali būti siekiama bendrojo intereso tikslo (šiuo klausimu žr. 2002 m. kovo 21 d. Sprendimo Cura Anlagen, C‑451/99, EU:C:2002:195, 68 punktą).

91

Vis dėlto reikia patikrinti, ar Airijoje taikoma registracijos mokesčio sistema, pagal kurią įpareigojama sumokėti visą šį mokestį ir numatytas grąžinimo mechanizmas, atitinka proporcingumo principą.

92

Šiuo klausimu iš karto reikia atmesti kaip nepagrįstą Airijos argumentą, kad remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, ypač 2006 m. birželio 27 d. Nutartimi van de Coevering (C‑242/05, EU:C:2006:430) ir 2012 m. balandžio 26 d. Sprendimu van Putten (C‑578/10–C‑580/10, EU:C:2012:246), nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą dėl proporcingumo principo laikymosi.

93

Iš tikrųjų pakanka pažymėti, kad šie teismo sprendimai buvo priimti aplinkybėmis, kai pagal nacionalines sistemas nebuvo numatyta grąžinti registracijos mokesčio eksportuojant transporto priemonę iš atitinkamos valstybės narės.

94

Taigi negalima teigti, kad minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas išdėstė savo požiūrį klausimu, ar nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas ir įpareigojimas sumokėti visą registracijos mokestį, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje išsinuomotos arba išperkamosios nuomos būdu įsigytos transporto priemonės naudojimo aptariamos valstybės narės teritorijoje trukmę, ir galimybė susigrąžinti mokesčio dalį nustojus naudoti transporto priemonę toje teritorijoje, atitinka proporcingumo principą, nes tuose sprendimuose Teisingumo Teismas nenagrinėjo šio klausimo.

95

Tačiau, kaip vis dėlto pripažįsta Airija, 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutartyje VAV‑Autovermietung (C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558), Teisingumo Teismas išsakė nuomonę dėl nacionalinės teisių aktų, pagal kuriuos valstybėje narėje gyvenantis ar buveinę turintis asmuo, kuris šioje valstybėje narėje naudojasi kitoje valstybėje narėje įregistruotu ir išsinuomotu automobiliu, pirmą kartą pasinaudojęs šia transporto priemone pirmosios valstybės narės keliuose, privalo sumokėti visą mokestį, kurio dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į minėtos transporto priemonės naudojimo šiuose keliuose trukmę, yra grąžinama be palūkanų po to, kai toks naudojimasis pasibaigia. Priminęs, jog tam, kad atitiktų proporcingumo principą, tokio mokesčio dydis turi būti apskaičiuotas atsižvelgiant į atitinkamos transporto priemonės nuomos sutarties trukmę arba į jos naudojimo aptariamuose keliuose trukmę, ir konstatavęs, jog nagrinėjamu atveju tokiuose teisės aktuose numatytas įpareigojimas sumokėti visą minėtą mokestį neatsižvelgiant nei į transporto priemonės nuomos trukmę, nei į jos naudojimo atitinkamos valstybės narės keliuose trukmę, Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokie teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės, ypač SESV 56–62 straipsnių (šiuo klausimu žr. 2010 m. rugsėjo 29 d. Nutarties VAV‑Autovermietung, C‑91/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2010:558, 26, 27 ir 30 punktus).

96

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, registracijos mokesčio suma skaičiuojama remiantis transporto priemonės pardavimo laisvojoje rinkoje importuojant kaina, taip pat šios transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekiu.

97

Darytina išvada, kad registravimo momentu Airijos registracijos mokesčio sistema siekiama tikslo apsaugoti aplinką, visų pirma taikant mokesčio tarifą, kuris priklauso nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Tokia sistema galima pasiekti tokį tikslą atgrasant nuo daug kuro sunaudojančių transporto priemonių išsinuomojimo arba įsigijimo išperkamosios nuomos būdu.

98

Tačiau registravimo momentu registracijos mokesčio dydis nustatomas neatsižvelgiant į transporto priemonės naudojimo trukmę, o kiek tai susiję su iš kitos valstybės narės importuotomis transporto priemonėmis – neatsižvelgiant į tokio importo galutinį arba laikiną pobūdį.

99

Šiomis aplinkybėmis, kiek tai susiję su transporto priemonėmis, nustatytam ir iš anksto žinomam terminui išsinuomotomis arba įsigytomis išperkamosios nuomos būdu iš kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, įpareigojimas sumokėti visą registracijos mokestį viršija tai, kas yra būtina norint pasiekti aplinkos apsaugos tikslą. Iš tikrųjų šios transporto priemonės, kurias numatyta ribotą laiką naudoti Airijos teritorijoje, remiantis jų galimu taršos poveikiu registravimo momentu, apmokestinamos kaip transporto priemonės, naudojamos Airijoje nuolat ir ilgą laiką. Tačiau, kadangi jų naudojimo Airijos teritorijoje trukmė yra ribota ir žinoma iš anksto, ne tokia griežta priemonė galėtų būti registracijos mokesčio, proporcingo šiai naudojimo trukmei, surinkimas registracijos momentu.

100

Vis dėlto Airija nurodo, kad jos registracijos mokesčio sistemos tikslas ir poveikis yra transporto priemonių apmokestinimo atitiktis realiam jų naudojimui Airijos teritorijoje, kaip to reikalaujama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą 2006 m. birželio 27 d. Nutartyje van de Coevering (C‑242/05, EU:C:2006:430, 29 punktas).

101

Šiuo klausimu dar reikia pažymėti, kaip nurodo Komisija, kad sistema, pagal kurią būtų numatyta registracijos momentu rinkti mokestį, proporcingą į Airiją importuotos transporto priemonės naudojimo trukmei, nustatytai nuomos arba išperkamosios nuomos sutartyje, negalėtų daryti įtakos Airijos galėjimui numatyti, kad eksportuojant transporto priemonę mokesčio dydis bus koreguojamas, priklausomai nuo aplinkybių, grąžinant arba reikalaujant sumokėti papildomai, atsižvelgiant į minėtos transporto priemonės kainą laisvojoje rinkoje tuo metu ir, be kita ko, jos būklę ir sutartyje nurodytu laikotarpiu Airijoje nuvažiuotų kilometrų skaičių.

102

Todėl papildomo veiksnio, atitinkančio Airijos teritorijoje numatytą naudojimo trukmę, įtraukimas sumokant pradinį registracijos mokestį leistų pasiekti aplinkos apsaugos tikslą ne tokia ribojamąja priemone, nesukeliant abejonių dėl mokesčio bazės, kurią sudaro transporto priemonės vertė laisvojoje rinkoje ir jos išmetamo anglies dioksido kiekis.

103

Airija nurodo, kad sukūrus sistemą, pagal kurią pradinis registracijos mokestis būtų mokamas proporcingai numatyto naudojimo Airijos teritorijoje trukmei, o paskui eksportuojant būtų atliekamas kompensacinis mokėjimas, kiltų pavojus prarasti mokestines pajamas ir atsirastų labai didelių praktinių sunkumų, nes, be kita ko, importuojant būtų neįmanoma numatyti, kokia konkrečiai bus eksportuojant grąžinama suma, o realus transporto priemonės naudojimas galėtų iš esmės skirtis nuo planuoto naudojimo. Iš tikrųjų, jei iš pradžių sumokėto registracijos mokesčio nepakaktų, o transporto priemonė jau būtų buvusi eksportuota iš Airijos, nuomininkas ir šios transporto priemonės savininkas nepatektų į šios valstybės narės teritorinės jurisdikcijos mokesčių klausimais taikymo sritį. Be to, kadangi sukūrus Komisijos siūlomą sistemą būtų reikėję atlikti tokią pačią techninę apžiūrą, kokia galioja dabar, todėl būtų patirta tokių pat administracinių išlaidų, tikėtina, kad tais atvejais, kai turėtų būti sumokėtas papildomas registracijos mokestis, kai kurie mokesčio mokėtojai bandytų išvengti šių išlaidų ir papildomo registracijos mokesčio ir nepraneštų Airijos institucijoms apie nuomos arba išperkamosios nuomos sutarties trukmės pratęsimą.

104

Vis dėlto pirmiausia šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją būtinybės užkirsti kelią mokestinių pajamų sumažėjimui nėra tarp privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, galinčių pateisinti laisvo paslaugų teikimo apribojimą (šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Tankreederei I, C‑287/10, EU:C:2010:827, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Be to, vien administracinių sunkumų nepakanka siekiant pateisinti kliūtį laisvam paslaugų teikimui (šiuo klausimu žr. 2004 m. kovo 4 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑334/02, EU:C:2004:129, 29 punktą; 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Centro di Musicologia Walter Stauffer, C‑386/04, EU:C:2006:568, 48 punktą; 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Papillon, C‑418/07, EU:C:2008:659, 54 punktą ir 2014 m. spalio 9 d. Sprendimo van Caster, C‑326/12, EU:C:2014:2269, 56 punktą).

105

Paskui reikia pažymėti, kad ir mokėtino registracijos mokesčio, ir grąžintino registracijos mokesčio, numatytų 1992 m. Finansų įstatyme, apskaičiavimas grindžiamas iš dalies standartizuotais veiksniais. Todėl niekas Airijai netrukdo atsižvelgti į numatyto naudojimo Airijos teritorijoje trukmę taikant tą pačią standartizuotą sistemą pagal tai, ar ši numatyta naudojimo trukmė yra trumpa, vidutinė arba ilga.

106

Dėl Airijos nuogąstavimų, kad nustojus galioti nuomos ar išperkamosios nuomos sutarčiai faktiškai iš anksto sumokėtas registracijos mokestis bus mažesnis nei galiausiai mokėtinas, reikia pažymėti, kad įpareigojimas sumokėti registracijos mokestį taikomas Airijos rezidentams ir kad dėl šios priežasties Airijos argumentai dėl tariamo negalėjimo išieškoti mokėtiną mokestį yra nepagrįsti. Be to, galima numatyti ir kitas priemones, pavyzdžiui, įpareigojimą pranešti apie galimą nuomos arba išperkamosios nuomos sutarties pratęsimą arba ribotą registraciją numatomo naudojimo trukmei.

107

Taigi, nors Airijos teisės aktai, kuriuose įpareigojama iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį, ir numato dalies sumokėto mokesčio grąžinimą, jie viršija tai, kas yra būtina aplinkos apsaugos tikslui pasiekti, ypač atgrasyti nuo daug kuro sunaudojančių transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos.

108

Todėl reikia konstatuoti, kad įpareigojusi iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį, taikomą atliekant galutinę registraciją, nesvarbu, kokia yra tikroji numatyto į Airiją importuotos transporto priemonės naudojimo šioje valstybėje narėje trukmė, pastaroji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį, nes toks įpareigojimas, net jei yra numatyta grąžinimo galimybė, nėra proporcingas, palyginti su šiuo mokesčiu siekiamu tikslu, tais atvejais, kai išperkamosios nuomos arba nuomos trukmė tiksliai nustatyta ir yra žinoma iš anksto.

109

Pateikdama antrąjį kaltinimą Komisija nurodo, kad nustačiusi neproporcingas registracijos mokesčio, kuris turi būti sumokėtas visas ir iš anksto, grąžinimo sąlygas Airija pažeidė SESV 56 straipsnį.

110

Be to, kas pažymėta šio sprendimo 35 punkte, pirmiausia reikia pabrėžti, kad šio antro kaltinimo nagrinėjimas yra tikslingas atsižvelgiant į priemones, kurias Airija turės patvirtinti, kad būtų atsižvelgta į šį sprendimą, kiek tai susiję su kaltinimo dėl įpareigojimo iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį tada, kai nuomos arba išperkamosios nuomos ribota trukmė nustatyta ir žinoma iš anksto, pagrįstumu.

111

Kaip matyti iš šių aplinkybių ir kaip buvo konstatuota šio sprendimo 82 punkte, įpareigojimas iš anksto sumokėti visą registracijos mokestį gali atgrasyti Airijos rezidentus nuo naudojimosi kitose valstybėse narėse įsteigtų paslaugų teikėjų siūlomomis transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugomis, o šiuos paslaugų teikėjus – nuo transporto priemonių nuomos arba išperkamosios nuomos paslaugų teikimo Airijos rezidentams.

112

O jeigu yra numatyta tokio mokesčio grąžinimo procedūra, aplinkybė, kad šiai procedūrai taikomos neproporcingos sąlygos, savaime gali padaryti tokį patį atgrasomąjį poveikį neatsižvelgiant į tai, ar ribota nuomos arba išperkamosios nuomos trukmė gali būti tiksliai nustatyta ir žinoma iš anksto.

113

Šiuo atveju iš registracijos mokesčio grąžinimo sąlygų, numatytų 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnyje, Komisija išskiria, pirma, palūkanų nemokėjimą ir, antra, papildomas sąnaudas, susijusias su transporto priemonės technine apžiūra, ir 500 eurų administracines išlaidas.

114

Kiek tai susiję, pirma, su Komisijos tvirtinimu, kad papildomoje pagrįstoje nuomonėje numatyto termino pabaigos dieną registracijos mokestis buvo grąžinamas nesumokant palūkanų, Airija ginčija tokio teiginio pagrįstumą ir šiuo klausimu remiasi 1992 m. Finansų įstatymo 135D straipsnio 2 dalies b punktu, įtrauktu į jį 2014 m. Finansų įstatymu; anot šios valstybės narės, jame numatyta galimybė mokėti palūkanas.

115

Vis dėlto šiuo atžvilgiu pakanka priminti, kaip buvo konstatuota šio sprendimo 66 ir 67 punktuose, kad, nors šioje nuostatoje numatytas palūkanų mokėjimo grąžinant dalį registracijos mokesčio principas, siekiant veiksmingai įgyvendinti šį principą reikėjo patvirtinti taikymo priemones, bet šios įsigaliojo jau pasibaigus papildomoje pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui.

116

Taigi Airijos argumentai, kad tą dieną, kuri yra svarbi vertinant įsipareigojimų neįvykdymą, buvo numatyta registracijos mokesčio grąžinimo sumokant palūkanas tvarka, yra visiškai nepagrįsti.

117

Kadangi Airija neginčija Komisijos kaltinimo dalies, susijusios su neproporcingu grąžinimo nesumokant palūkanų pobūdžiu, reikia šiai daliai pritarti. Iš tikrųjų prielaida, kad dalis iš pradžių sumokėto registracijos mokesčio bus permokėta ir turės būti grąžinta, pagrįsta sistema, pagal kurią nenumatyta mokėti palūkanų nuo tų sumų, neleidžia sumažinti apyvartinių lėšų trūkumo, kurį lemia viso mokesčio sumokėjimas iš anksto. Taigi proporcingumo principo nesilaikoma dėl to, kad nemokamos palūkanos.

118

Kiek tai susiję, antra, su eksportuojamos transporto priemonės privalomos techninės apžiūros sąnaudomis ir 500 eurų administracinių išlaidų, susijusių su grąžinimo procedūra, sumokėjimu, reikia pažymėti, kad Komisija niekaip konkrečiai nepagrindžia savo teiginio, kad techninės apžiūros sąnaudos yra neproporcingos.

119

Todėl reikia išnagrinėti tik teiginį dėl 500 eurų administracinių išlaidų neproporcingo pobūdžio.

120

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad įpareigojimas sumokėti 500 eurų administracinių išlaidų gali atgrasyti mokesčio mokėtoją nuo kreipimosi dėl grąžinimo, todėl jis prieštarauja grąžinimo procedūra siekiamam tikslui.

121

Nors, kaip nurodo Airija, negalima atmesti galimybės, kad už asmeniškai suteiktą paslaugą mokesčio mokėtojo gali būti prašoma atlyginti, ši valstybė narė netvirtina, kad 500 eurų suma atitinka tokios paslaugos sąnaudas, o tik pagrindžia šią sumą kaip bendras sąnaudas, susijusias su grąžinimo sistemos sukūrimu.

122

Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 66 punkte, kai valstybė narė registracijos mokesčio surinkimą organizuoja taip, kad šio mokesčio dalies grąžinimas kai kuriais atvejais yra neišvengiamas, su šios sistemos organizavimu susijusios išlaidos negali būti finansuojamos išskaičiuojant iš asmenims, turintiems teisę į grąžinimą, išmokėtinų sumų.

123

Taigi 500 eurų administracinių išlaidų išskaičiavimas iš grąžintino registracijos mokesčio sumos taip pat neatitinka proporcingumo principo.

124

Todėl reikia konstatuoti, kad nenumačiusi galimybės grąžinant transporto priemonių registracijos mokestį mokėti palūkanas ir išskaičiuodama iš grąžintinos registracijos mokesčio sumos 500 eurų administracinių išlaidų Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį.

125

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Airija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: