I. Ginčo aplinkybės

II. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

III. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

IV. Teisinis vertinimas

A. Įžanginis priminimas: nuo Sprendimo Sernam 1 iki Sprendimo Sernam 3

B. Dėl apeliacinio skundo

1. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo teisės klaidomis, nepakankamu motyvavimu ir Sprendimo „Sernam 2“ 3 straipsnio 2 dalies iškraipymu

a) Dėl pirmojo pagrindo pirmos ir trečios dalių

1) Skundžiamas sprendimas

2) Šalių argumentų santrauka

i) Dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies

ii) Dėl pirmojo pagrindo trečios dalies

3) Analizė

b) Dėl pirmojo pagrindo antros dalies

1) Skundžiamas sprendimas

2) Šalių argumentų santrauka

3) Analizė

2. Dėl antrojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida, nes Bendrasis Teismas nepagrįstai konstatavo, kad valdybos pateikto pasiūlymo negalima laikyti gautu surengus atvirą ir skaidrų konkursą

a) Skundžiamas sprendimas

b) Šalių argumentų santrauka

c) Analizė

3. Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo faktinių aplinkybių iškraipymu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad „Sernam“ valdybos pasiūlymas pardavėjui buvo daug nepalankesnis nei kitų kandidatų preliminarūs pasiūlymai

a) Skundžiamas sprendimas

b) Šalių argumentų santrauka

c) Analizė

4. Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida, nepakankamu motyvavimu ir prieštaringais motyvais, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija visiškai nesupainiojo „Sernam“ turto pardavimo dalyko ir kainos

a) Skundžiamas sprendimas

b) Šalių argumentų santrauka

c) Analizė

5. Dėl penktojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida ir Sprendimo „Sernam 2“ rezoliucinės dalies iškraipymu, nes Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad 41 mln. EUR skolos, atitinkančios susigrąžintinos pagalbos sumą, įtraukimas į likviduojant „Sernam“ nustatytus įsipareigojimus neatitinka Sprendimo „Sernam 2“ 4 straipsnio

a) Skundžiamas sprendimas

b) Šalių argumentų santrauka

c) Analizė

1) Dėl perdavimo dalyko

2) Dėl akcininkų tapatumo

3) Dėl perdavimo momento

4) Dėl operacijos ekonominės logikos

5) Dėl perdavimo kainos

6) Išvada dėl penktojo pagrindo

6. Dėl šeštojo pagrindo, grindžiamo teisės klaida, nepakankamu motyvavimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad privataus investuotojo principas „Sernam“ turto perleidimui vienu kartu netaikomas

a) Skundžiamas sprendimas

b) Dėl šeštojo pagrindo pirmos dalies

1) Šalių argumentų santrauka

2) Analizė

c) Dėl šeštojo pagrindo antros dalies

1) Šalių argumentų santrauka

2) Analizė

d) Dėl šeštojo pagrindo trečios dalies

1) Šalių argumentų santrauka

2) Analizė

e) Išvada dėl šeštojo pagrindo

7. Dėl Komisijos pateiktų argumentų, susijusių su ieškinio priimtinumu pirmojoje instancijoje

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

VI. Išvada

1. 

Šiuo apeliaciniu skundu SNCF Mobilités (toliau – SNCF) ( 2 ) prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą SNCF / Komisija ( 3 ) (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo jis atmetė jos ieškinį dėl 2012 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimo 2012/398/ES dėl valstybės pagalbos SA. 12522 (C 37/08) – Prancūzija – Sprendimo Sernam 2 taikymas panaikinimo (toliau – Sprendimas Sernam 3) ( 4 ).

2.

2001 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu ( 5 ) (toliau – Sprendimas Sernam 1) Europos Komisija tam tikromis sąlygomis suteikė Sernam ( 6 ) iš viso 503 mln. EUR pagalbą restruktūrizavimui.

3.

2004 m. priimtu antruoju sprendimu ( 7 ) (toliau – Sprendimas Sernam 2) Komisija konstatavo, kad nebuvo laikomasi tam tikrų Sprendime Sernam 1 nustatytų sąlygų, todėl pagalba buvo netinkamai naudojamasi.

4.

Šiomis aplinkybėmis Komisija, viena vertus, nurodė, kad jeigu laikomasi naujų sąlygų, tai 503 mln. EUR pagalba, patvirtinta Sprendimu Sernam 1, yra suderinama su vidaus rinka, tačiau turi būti paisoma Sprendimo Sernam 2 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Kita vertus, ji pažymėjo, kad suteikta papildoma 41 mln. EUR pagalba nesuderinama su vidaus rinka, todėl Prancūzijos valdžios institucijos turi ją susigrąžinti.

5.

Pasinaudodama Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi ( 8 ) suteikiama galimybe, SNCF nusprendė vienu kartu parduoti Sernam turtą. Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, SNCF vardu surengus konkursą, dėl Sernam ekonominės padėties nebuvo gauta trečiųjų šalių pasiūlymų, kuriuose būtų nurodyta teigiama vertė. Visuose vykstant šiam konkursui pateiktuose pasiūlymuose nurodyta vertė buvo labai neigiama ir negauta nė vieno įpareigojančio pasiūlymo. Buvo nuspręsta tęsti derybas tik su konsorciumu, kurį sudarė kandidatas Nr. 5 ir Sernam valdyba. 2005 m. birželio 15 d. kandidatas Nr. 5 galiausiai žodžiu pranešė SNCF, kad iki 2005 m. birželio 30 d. negalės pateikti net ir sąlyginio pasiūlymo dėl perėmimo.

6.

2005 m. birželio 30 d. SNCF priėmė sprendimą vienu kartu parduoti Sernam turtą Sernam valdybai. Įvykus šiam perleidimui 2005 m. gruodžio 15 d.Sernam buvo likviduota teismo sprendimu. 41 mln. EUR skola, atitinkanti pagal Sprendimo Sernam 2 1 straipsnio 2 dalį susigrąžintiną valstybės pagalbą, buvo įtraukta į įsipareigojimus, susijusius su Sernam likvidavimu. Iš šios sumos pasibaigus likvidavimo procedūrai SNCF galėjo faktiškai susigrąžinti 2,75 mln. EUR.

7.

Gavusi skundus, kuriuos 2005 m. birželio 24 d., 2006 m. balandžio 10 d. ir 2007 m. balandžio 23 d. pateikė konkurentai ir kuriuose buvo teigiama, kad Sprendimas Sernam 2 vykdomas arba netinkamai, arba nesąžiningai, 2008 m. liepos 16 d. raštu ( 9 ) Komisija pranešė Prancūzijos Respublikai apie savo sprendimą pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą; ši procedūra buvo užbaigta 2012 m. kovo 9 d. priimant Sprendimą Sernam 3, o jis Prancūzijos valdžios institucijoms perduotas 2012 m. kovo 26 d.

8.

Sprendime Sernam 3 Komisija nurodė, kad Sernam turtas vienu kartu parduotas nesilaikant Sprendime Sernam 2 nustatytų sąlygų ir kad nesuderinama 41 mln. EUR pagalba nebuvo susigrąžinta. Komisija nusprendė, kad 503 mln. EUR valstybės pagalba, patvirtinta su Sprendime Sernam 2 nustatytomis sąlygomis, buvo naudojamasi netinkamai, todėl ji nesuderinama su bendrąja rinka ( 10 ). Komisija taip pat nurodė, kad priemonės, kurių ėmėsi SNCF atlikdama šį perleidimą, pirmiausia kapitalo atkūrimas įnešus 57 mln. EUR sumą, atitinkančią neigiamą vienu kartu parduoto Sernam turto kainą, ir tariamas 38,5 mln. EUR „skolos atsisakymas“, reiškė naują valstybės pagalbą, nesuderinamą su bendrąja rinka ( 11 ).

9.

Sprendimo Sernam 3 1 ir 2 straipsniai suformuluoti taip:

„1 straipsnis

1.   503 mln. EUR valstybės pagalba, kurią Prancūzija suteikė bendrovei Sernam SCS (tapusiai Sernam SA) ir kurią Komisija patvirtino [Sprendimu Sernam 2], buvo įgyvendinta netinkamai. Ji yra nesuderinama su vidaus rinka. Ši pagalba taip pat buvo suteikta bendrovėms Sernam Xpress bei Financière Sernam ir bendrovės Financière Sernam patronuojamosioms bendrovėms Sernam Services ir Aster.

2.   41 mln. EUR valstybės pagalba, kurią Prancūzija suteikė bendrovei Sernam SCS ir kuri Sprendimu Sernam 2 paskelbta nesuderinama, taip pat buvo suteikta bendrovėms Sernam Xpress bei Financière Sernam ir bendrovės Financière Sernam patronuojamosioms bendrovėms, būtent Sernam Services ir Aster.

3.   SNCF atliktas Sernam SA kapitalo atkūrimas įnešus 57 mln. EUR, SNCF atsisakytos 38,5 mln. EUR bendrovės Sernam SA skolos ir garantijos, kurias SNCF suteikė bendrovės Sernam SA veiklą perduodant bendrovei Financière Sernam, išskyrus geležinkelininkams suteiktą garantiją, yra su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

2 straipsnis

1.   Prancūzija 1 straipsnyje nurodytą pagalbą privalo susigrąžinti iš bendrovės Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių Sernam Services bei Aster.

<…>“

10.

2012 m. balandžio 4 d. Komisija, gavusi Prancūzijos Respublikos prašymą, konstatavo, kad tarp Sernam grupės ir galimų jos turto dalies perėmėjų – Geodis grupės bendrovių, priklausančių SNCF, ir BMV – nėra ekonominės veiklos tęstinumo, taigi ir įpareigojimo grąžinti Sprendime Sernam 3 neteisėta ir nesuderinama pripažintą pagalbą nereikia perkelti Geodis ir BMV.

11.

2012 m. balandžio 13 d. buvo pradėta Financière Sernam ir Sernam Services likvidavimo procedūra. Tą pačią dieną Geodis pateikė pasiūlymą ir buvo paskirta Sernam grupės turto perėmėja.

12.

2012 m. birželio 4 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti Sprendimą Sernam 3.

13.

Grįsdama savo prašymą apeliantė nurodė šešis pagrindus. Pirmasis pagrindas buvo grindžiamas jos teisės į gynybą pažeidimu. Antrasis pagrindas – teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. Trečiasis pagrindas – pareigos laikytis protingo termino neįvykdymu ir teisinio saugumo principo pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas – teisės ir fakto klaidomis, kurias Komisija padarė, laikydamasi nuomonės, kad vienu kartu perleidžiant Sernam turtą nebuvo laikomasi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Penktasis pagrindas – Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji laikėsi nuomonės, jog įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR valstybės pagalbą, Sprendimu Sernam 2 pripažintą nesuderinama, buvo perkeltas Financière Sernam ir jos patronuojamosioms bendrovėms. Šeštasis pagrindas – Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji laikėsi nuomonės, jog 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole dėl Sernam turto perleidimo vienu kartu numatytos priemonės reiškia naują valstybės pagalbą Sernam Xpress-Financière Sernam.

14.

Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nesprendė dėl ieškinio priimtinumo ir, nors pritarė ketvirtojo pagrindo antrai daliai ( 12 ), minėtą ieškinį atmetė.

15.

2016 m. vasario 26 d. apeliantė pateikė skundą dėl skundžiamo sprendimo. Pateikdama reikalavimus SNCF Teisingumo Teismo prašo pripažinti apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovės Mory SA ir Mory Team, vykstant procesui Bendrajame Teisme įstojusios į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų šalys, Teisingumo Teismo kartu prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.

16.

Apeliantė, Komisija ir Mory SA bei Mory Team buvo išklausytos ir atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus klausimus per 2017 m. kovo 9 d. įvykusį posėdį.

17.

Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantė pateikia šešis pagrindus: pirmasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nepakankamu motyvavimu ir Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies iškraipymu. Antrasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvirumo ir skaidrumo reikalavimai reiškia, jog atrinktas kandidatas pats nuo pat pradžių savarankiškai dalyvavo procedūroje. Trečiasis pagrindas grindžiamas faktinių aplinkybių iškraipymu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas buvo tos nuomonės, kad Sernam valdybos pasiūlymas pardavėjui buvo daug nepalankesnis nei kitų kandidatų preliminarūs pasiūlymai. Ketvirtasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nepakankamu motyvavimu ir prieštaringais motyvais, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija visiškai nesupainiojo Sernam turto pardavimo dalyko ir kainos. Penktasis pagrindas grindžiamas teisės klaida ir Sprendimo Sernam 2 rezoliucinės dalies iškraipymu, nes Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad 41 mln. EUR skolos, atitinkančios susigrąžintinos pagalbos sumą, įtraukimas į atliekant Sernam S.A. likvidavimą nustatytus įsipareigojimus neatitinka Sprendimo Sernam 2 4 straipsnio. Šeštasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nepakankamu motyvavimu ir faktinių aplinkybių iškraipymu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sernam turto perleidimui vienu kartu privataus investuotojo principas netaikomas.

18.

Kad būtų lengviau suprasti šio apeliacinio skundo reikšmę, išsamiau primintina, kaip kilo šis ginčas.

19.

Sprendimu Sernam 1 Komisija nusprendė dėl įmonės Sernam restruktūrizavimo plano, kurį jai buvo pateikusi Prancūzijos Respublika. Išnagrinėjusi šį planą Komisija padarė išvadą, kad šiam planui įgyvendinti numatyta valstybės pagalba (konkrečiau kalbant, šiame plane nurodytos Sernam skirtos komercinės pagalbos ir gaivinimo priemonės) yra suderinama su EB sutartimi.

20.

Dėl to, kad restruktūrizavimo planas nebuvo įgyvendinamas Sprendime Sernam 1 Prancūzijos Respublikos aprašytomis sąlygomis, be to, dėl prišliejimo vėlavimo, susijusio su paskirto perėmėjo ir SNCF sudaryto susitarimo protokolo panaikinimu, SNCF suteikė Sernam papildomą 41 mln. EUR pagalbą ( 13 ); Komisija išnagrinėjo, kaip buvo naudojamasi Sernam suteikta pagalba po Sprendimo Sernam 1 priėmimo.

21.

Konstatavusi, kad Prancūzijos Respublika suteikė 503 mln. EUR pagalbą kitomis sąlygomis nei nustatytosios Sprendime Sernam 1 ( 14 ), Komisija, atsižvelgdama į visas aplinkybes ir nustačiusi tam tikras sąlygas, vis dėlto nusprendė, kad ši pagalba suderinama su Sutartimi, tačiau 41 mln. EUR pagalba, neteisėtai suteikta Sernam, yra nesuderinama ir turi būti susigrąžinta ( 15 ). 503 mln. EUR valstybės pagalba Sernam gali būti laikoma suderinama su Sutartimi tuo atveju, jei, pirma, Sernam plėtoja tik siuntų gabenimo geležinkelių transportu veiklą ir jei SNCF užtikrina, kad bet kuriam to paprašiusiam ekonominės veiklos vykdytojui sudarys tokias pačias sąlygas, kokiomis naudojasi Sernam krovinių vežimui geležinkelių transportu plėtoti (Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalies a punktas), ir, antra, Sernam visiškai pakeičia savo kelių transporto priemones ir paslaugas vienos ar kelių įmonių, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomų nuo SNCF ir parinktų taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę procedūrą, kelių transporto priemonėmis ir paslaugomis (Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Iš Sprendimo Sernam 2 motyvų matyti, kad, atsižvelgdama į netinkamą naudojimąsi pagalba ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo trukmės pailgėjimą, palyginti su tuo, kas buvo numatyta Spendime Sernam 1, Komisija nurodė, kad Sernam turi tai kompensuoti ilgam pasitraukdama iš rinkos dalių, kurios iš esmės yra perpildytos, kad būtų galima pateisinti dalies pagalbos patvirtinimą ( 16 ). Be to, reikia išvengti, kad įmonė, kuri būtų nutraukusi veiklą dėl paskelbtų sunkumų, ir toliau dirbtinai užimtų ypač paklausias rinkos dalis finansinių sunkumų nepatiriančių konkuruojančių įmonių nenaudai ( 17 ). Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad „Sernam turi ilgam laikui atsisakyti veiklos šioje perpildytoje rinkos dalyje [perpildytose rinkos dalyse], šiuo atveju [–] grupavimo (tradicinio siuntų gabenimo kelių transportu) rinkos dalyje“ ( 18 ). Tačiau jei Sernam turtas vienu kartu rinkos kaina būtų parduotas su SNCF teisiškai nesusijusiai bendrovei, vykdant skaidrią ir atvirą procedūrą, su Sernam pasitraukimu iš perpildytų rinkos dalių susijusios sąlygos nebūtų taikomos ( 19 ), nes tokiu atveju, Komisijos nuomone, Sernam nebeveiktų naudodamasi dabar turimu teisiniu statusu ir būtų atlaisvinusi savo rinkos dalis ( 20 ).

22.

Toliau atliekant analizę reikia turėti galvoje Sprendimo Sernam 2 3 ir 4 straipsnių formuluotes:

„3 straipsnis

1.   Pagal 2 dalies nuostatas turės būti laikomasi šių sąlygų:

2.   Jei įmonė [„Sernam“] vienu kartu iki [2005 m. birželio 30 d.] rinkos kaina parduos savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros, 1 dalies sąlygos nebus taikomos.

4 straipsnis

„Sernam“ įmonė arba jos dalys turi būti parduotos rinkos kaina, o pardavimo procedūra turi būti skaidri ir atvira visiems konkurentams. Tokiomis sąlygomis, jei įmonė „Sernam“ išliks, ji turės atlyginti [grąžinti] 41 mln. eurų pagalbą.“

23.

Kad įvykdytų Sprendimą Sernam 2, Prancūzijos Respublika pasirinko šio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje numatytą galimybę. Tuo tikslu SNCF pirmiausia pakvietė suinteresuotąsias šalis pareikšti pageidavimą perimti visą Sernam turtą. Visuose pasiūlymuose nurodyta kaina buvo neigiama ir nebuvo gauta nė vieno įpareigojančio pasiūlymo. Sernam valdyba pateikė pasiūlymą perimti turtą per bendrovę, kuri dar turėjo būti įsteigta ir kuri tapo Financière Sernam ( 21 ). Sernam veiklos perdavimas Financière Sernam vyko keturiais etapais laikantis šio plano ( 22 ):

24.

Pirma, SNCF atkūrė 100 % jai priklausančios patronuojamosios bendrovės Sernam SA kapitalą įnešusi 57 mln. EUR. Antra, Sernam SA į 100 % jai priklausančią patronuojamąją bendrovę Sernam Xpress įnešė 38,5 mln. EUR ir šios lėšos buvo paskirstytos visam Sernam turtui, įskaitant minėtą 57 mln EUR. kapitalo atkūrimą, ir visiems Sernam įsipareigojimams (išskyrus vienintelius vadinamuosius finansinius įsipareigojimus). Kaip kompensaciją už šį įnašą Sernam SA gavo Sernam Xpress akcijų, kurių nominalioji vertė 100 EUR. Trečia, Sernam Xpress 2 mln. EUR padidino kapitalą – visus įsipareigojimus dėl šio didinimo prisiėmė SNCF, taip tapdama daugiausia Sernam Xpress akcijų turinčia bendrove. Ketvirta, Sernam SA ir SNCF už 2 mln. EUR pardavė Financière Sernam visas joms priklausiusias Sernam Xpress akcijas, sudariusias visą pastarosios kapitalą. Be to, 2005 m. gruodžio 15 d.Sernam SA buvo likviduota teismo sprendimu ir 41 mln. EUR suma, pagal Sprendimą Sernam 2 grąžintina SNCF, buvo įtraukta į atliekant šį likvidavimą nustatytus įsipareigojimus.

25.

2005 m. birželio 30 d.Financière Sernam pateikė finansinį pasiūlymą SNCF, o ši tą pačią dieną iš esmės jį priėmė. 2005 m. liepos 21 d. buvo pasirašytas susitarimo protokolas, 2005 m. spalio 14 d.Financière Sernam įregistruota prekybos registre ir 2005 m. spalio 17 d. atliktos minėtos operacijos ( 23 ).

26.

Sprendime Sernam 3 Komisija pirmiausia nusprendė, kad Sprendimu Sernam 2 patvirtinta pagalba buvo naudotasi netinkamai, nes Prancūzijos valdžios institucijos nesilaikė šio sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Komisija, be kita ko, nurodė, kad veikla nebuvo perduota 2005 m. birželio 30 d.; kad veiklos perdavimas nėra pardavimas dėl jo neigiamos kainos; kad veiklos perdavimas yra ne turto pardavimas, o visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) perdavimas; kad parduotas ne tik turtas, kurį Sernam turėjo priimant Sprendimą Sernam 2, bet ir papildomi 59 mln. EUR; kad veikla buvo perduota nesurengus skaidraus ir atviro konkurso ir kad nebuvo pasiektas turto pardavimo tikslas ( 24 ). Netinkamas naudojimasis 503 mln. EUR pagalba lemia jos nesuderinamumą su vidaus rinka, todėl šią pagalbą reikia susigrąžinti.

27.

Dėl 41 mln. EUR valstybės pagalbos, kurią pagal Sprendimą Sernam 2 Prancūzija turėjo susigrąžinti iš jos gavėjo ( 25 ), Komisija nurodė, kad ši pagalba įtraukta į likviduojant Sernam nustatytus įsipareigojimus. Pažymėjusi, kad Sprendime Sernam 2 nustatyta, jog Sernam ekonominės veiklos nutraukimo atveju iš subjektų, įsigijusių turtą rinkos kaina, surengus skaidrų ir atvirą konkursą, pagalbos susigrąžinti nereikia, Komisija išnagrinėjo situaciją pirmiausia atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą ( 26 ) ir 2003 m. gegužės 8 d. sprendimą ( 27 ). Komisija buvo tos nuomonės, kad, susijungus Sernam Xpress ir Financière Sernam, pareiga susigrąžinti pagalbą perkeliama Financière Sernam būtent dėl to, kad ši bendrovė toliau naudojasi 41 mln. EUR pagalba, kuri iš pradžių buvo suteikta Sernam. Be to, Komisija netaikė privataus investuotojo kriterijaus.

28.

Galiausiai Komisija išnagrinėjo naują pagalbą, suteiktą Sernam Xpress pagal 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokolą ( 28 ). Ši nauja pagalba buvo suteikta atsižvelgiant į susigrąžintinos pagalbos aplinkybes, todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad privataus investuotojo principas neturi būti taikomas, nes šiuo atveju valstybė vykdo pagal Sąjungos teisę jai tenkančias prievoles ( 29 ). Nagrinėjamą pagalbą sudarė Sernam kapitalo atkūrimas SNCF įnešus 57 mln. EUR, Sernam Xpress kapitalo atkūrimas SNCF įnešus 2 mln. EUR, Sernam skolos SNCF atsisakymas, perduodant Sernam veiklą Financière Sernam SNCF suteiktos garantijos ( 30 ), taip pat Financière Sernam sumokėta pardavimo kaina. Komisija nusprendė, kad Sernam Xpress–Financière Sernam yra suteikta nauja, su vidaus rinka nesuderinama pagalba, susigrąžintina iš Financière Sernam ir jos patronuojamųjų bendrovių, tęsiančių ekonominę veiklą (anksčiau vykdytą Sernam Xpress, kuri susijungė su Financière Sernam), kuriai vykdyti buvo suteikta pagalba.

29.

Pirmąjį pagrindą sudaro trys dalys: pirma susijusi su turto pardavimo vienu kartu tikslu, antra – su tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, kiek tai susiję su sąvoka „pardavimas“, trečia – su teisės klaidomis, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies iškraipymu ir pareigos motyvuoti neįvykdymu, kalbant apie vertinimą, pagal kurį turto perleidimą vienu kartu reikia suprasti kaip susijusį tik su turtu, neįtraukiant įsipareigojimų. Kadangi pirma ir trečia dalis atrodo susijusios, siūlau jas nagrinėti kartu.

30.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Bendrasis Teismas, priminęs jurisprudenciją, pagal kurią akto rezoliucinė dalis neatsiejama nuo jo motyvuojamosios dalies, todėl prireikus akto rezoliucinę dalį reikia aiškinti atsižvelgiant į jo priėmimo motyvus ( 31 ), remdamasis Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi, siejama su šio sprendimo 217 konstatuojamąja dalimi, padarė išvadą, kad šiuo sprendimu „aiškiai atskiriamas „[visos] Sernam ([turto ir įsipareigojimų]) [pardavimas]“ ir Sernam„turto pardavimas vienu kartu“ ( 32 ). Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pagrįstai laikėsi nuomonės, jog turto pardavimas vienu kartu, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, turi apimti tik turtą ir neapimti įsipareigojimų ( 33 ), nes aiškinant priešingai būtų paneigtas skirtumas tarp Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje ir to sprendimo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų alternatyvių sąlygų ( 34 ). Aiškinant turto pardavimą vienu kartu kaip apimantį ir įsipareigojimus, Bendrojo Teismo teigimu, būtų „nelogiška ir nenuoseklu“ nustatyti šias alternatyvias sąlygas ( 35 ). Toliau Bendrasis Teismas priminė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio abi dalys yra alternatyvios, ir nusprendė, kad jomis abiem siekiama „to paties [503 mln. EUR pagalbos restruktūrizavimui] nulemiamų konkurencijos iškraipymų prevencijos tikslo“ ( 36 ). Jis pritarė Komisijos teiginiui, pagal kurį Sernam turto pardavimo vienu kartu „tikslas buvo nutraukti Sernam ekonominę veiklą“ ( 37 ). Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad viso Sernam turto perleidimas, kuriuo buvo siekiama išlaikyti jos gyvybingumą ir atkurti jos veiklą, prieštaravo siekiamam tikslui „nutraukti šios bendrovės ekonominę veiklą ir atlaisvinti jos rinkos dalis jos turto pirkėjo naudai“ ( 38 ).

31.

Be to, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Komisija Sprendimo Sernam 3 109 ir 110 konstatuojamosiose dalyse pagrįstai konstatavo, jog operacijos, vadinamos „dalinio turto įnašu“, negalima laikyti „turto pardavimu trečiajai šaliai“, nes šis pardavimas buvo susijęs ne tik su turtu, bet ir su visais įsipareigojimais ( 39 ) ir buvo atliktas 100 % valdomos patronuojamosios bendrovės naudai ( 40 ).

32.

SNCF iš esmės teigia, kad 2005 m. birželio mėn. priimtas sprendimas vienu kartu parduoti turtą visiškai atitinka Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi, siejama su šio sprendimo 217 konstatuojamąja dalimi, siekiamą tikslą. Bendrojo Teismo vertinimas yra klaidingas dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmoji susijusi su tuo, kad pardavus turtą paprastai būtinai tęsiama veikla, o įsipareigojimų (t. y. skolų) perėmimas šiuo atžvilgiu nesvarbus, nes jis turi įtakos tik perleidžiamos įmonės vertinimui. Bendrasis Teismas nepaaiškino, kaip viso Sernam turto perleidimas vienu kartu vienam pirkėjui, turinčiam perimti Sernam atlaisvintą rinkos dalį, gali lemti Sernam ekonominės veiklos nutraukimą. Taigi apeliantė daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas šiuo atžvilgiu nepakankamai motyvuotas. Antroji priežastis susijusi su tuo, kad motyvai, kuriais remiasi Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad viso turto pardavimo vienu kartu tikslas – nutraukti Sernam ekonominę veiklą, neleidžia pagrįsti tokio aiškinimo. Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje reikalaujama tik to, kad Sernam nebevykdytų veiklos savo ankstesniu teisiniu statusu ir kad nuo SNCF nepriklausomas pirkėjas galėtų veikti Sernam priklausiusioje rinkos dalyje. Skundžiamo sprendimo 194 ir 195 punktuose pažymėjęs, kad buvo siekiama nutrukti Sernam ekonominę veiklą, Bendrasis Teismas nurodo tikslą, kuris nėra minimas nei Sprendimo Sernam 2 rezoliucinėje, nei motyvuojamojoje dalyje, taigi jis šį sprendimą iškraipė. Be to, Bendrojo Teismo vertinimas yra prieštaringas, nes skundžiamo sprendimo 218 punkte jis pats pripažino, jog iš Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamosios dalies galėjo „susidaryti įspūdis, kad buvo tęsiama <…> įmonės ekonominė veikla“. SNCF taip pat teigia, kad iš minėtos 217 konstatuojamosios dalies nematyti, jog veiklos tęstinumą reikia suprasti kaip veiklą, kurią vykdo pirkėjas, įtraukdamas Sernam turtą į savo paties komercinę strategiją, ir kad tai yra būtina sąlyga laikyti atlaisvintomis pagalbą gavusios bendrovės rinkos dalis. Priešingai, Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje tik nurodyta, kad Sernam priklausančios rinkos dalys turi būti atlaisvintos nepriklausomo, t. y. nesusijusio su SNCF, pirkėjo naudai.

33.

Dublike SNCF iš esmės priduria, kad Komisija neįrodė, kaip viso įmonės turto perdavimas vienu kartu vienam pirkėjui gali ekonominiu ir teisiniu požiūriu nelemti ekonominės veiklos perdavimo. Komisija bylose, kuriose priimti sprendimai, kurie vadinami SMI ir CDA ( 41 ), pati paaiškino Bendrajam Teismui ir Teisingumo Teismui, kad būtent tokia yra tokio perleidimo pasekmė. Be to, Komisija savo atsiliepime į apeliacinį skundą iškraipė Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamosios dalies tekstą, nes, apeliantės nuomone, šioje nuostatoje visai nėra daroma nuoroda į Sernam konkurentus. Pagal Sprendimą Sernam 2 Komisijos siekis buvo tik tai, kad būtų nutrauktas bet kuris kapitalu grindžiamas ryšys tarp SNCF ir jos patronuojamosios bendrovės Sernam, siekiant, kad SNCF nesuteiktų Sernam papildomos pagalbos, ir buvo nustatytas vienintelis reikalavimas, kad Sernam pirkėjas nebūtų susijęs su SNCF. Taigi turto pardavimu vienu kartu nebuvo siekiama nutraukti Sernam ekonominės veiklos. Apeliantė priduria, kad, priešingai, nei teigia Komisija, nėra prieštaravimo tarp Sernam turto pardavimo vienu kartu, būtinai reiškiančio, kad Sernam veikla tęsiama, ir argumento, pagal kurį Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nagrinėdamas įvairius ekonominės veiklos tęstinumo kriterijus, nustatytus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

34.

Galiausiai dėl kainos Komisija nurodė, kad rinkos kaina gali būti neigiama. Jei vienu kartu parduodamas turtas, reiškiantis būtinai nuostolingą veiklos ir darbo sutarčių perleidimą, jo vertė neišvengiamai yra neigiama; manymas, kad kaina galėjo būti teigiama, reiškia nepagrįstą prielaidą ir faktinių aplinkybių iškraipymą, nes visuose pasiūlymuose nurodyta vertė buvo labai neigiama. Be to, SNCF teigia, kad nėra pagrindo taikyti jurisprudencijoje nustatytus principus, susijusius su nuostatos aiškinimu, jeigu ji yra visiškai aiški. Negalima perleisti viso įmonės turto neperleidus pirkėjui ekonominės veiklos ir negalima perleisti pirkėjui įmonės rinkos dalies neperleidus jam veiklos. Taigi Komisijos pateiktas ir Bendrojo Teismo patvirtintas aiškinimas reiškia neįmanomą situaciją.

35.

Komisija savo ruožtu mano, kad pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

36.

SNCF tvirtina, kad, remdamasis tik Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies ir šio sprendimo 217 konstatuojamosios dalies nuostatomis, siekdamas pagrįsti savo aiškinimą, pagal kurį Sprendime Sernam 2 aiškiai skiriamas visos Sernam pardavimas ir vien jos turto pardavimas, Bendrasis Teismas pateikė kategoriškus teiginius, iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį ir nepakankamai motyvavo savo vertinimą. Iš minėtos 217 konstatuojamosios dalies visai nematyti, kad turto perleidimą vienu kartu reikia suprasti kaip susijusį vien su turtu. Bendrasis Teismas negalėjo, remdamasis alternatyviu scenarijumi, nurodytu 217 konstatuojamojoje dalyje, daryti išvados, kad pagal 3 straipsnio 2 dalį įsipareigojimai neįtraukiami, juo labiau kad, atsižvelgiant į siekiamą tikslą nutraukti Sernam ekonominę veiklą, visų ar dalies įsipareigojimų įtraukimas į perleidimą neturi reikšmės. Nei Komisija, nei Bendrasis Teismas nepaaiškino, kaip viso turto pardavimas vienu kartu vienam pirkėjui, turinčiam perimti Sernam rinkos dalį, gali lemti Sernam ekonominės veiklos nutraukimą ( 42 ).

37.

Skundžiamo sprendimo 118 ir 119 punktuose pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas yra klaidingas, nes Sprendime Sernam 2 dėl šių dviejų scenarijų nustatytos skirtingos sąlygos. Jei Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi siekiama nutraukti Sernam veiklą, buvo būtina nuoroda tik į pardavimą, leidžiantį pasiekti šį tikslą (kaip ir turto perleidimo išskirsčius arba dalimis atveju, kurį Komisija jau yra aptarusi kitose bylose ( 43 )). Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neįvykdė pareigos motyvuoti.

38.

Komisija savo ruožtu teigia, kad pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

39.

Pirmojo pagrindo pirmoje ir trečioje dalyse SNCF ginčija Bendrojo Teismo pateiktą aiškinimą, susijusį, viena vertus, su turto pardavimo vienu kartu, kaip reikalaujama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, tikslu ir, kita vertus, su pačia sąvoka „turto pardavimas vienu kartu“.

40.

Pirmiausia reikia atmesti kaltinimą, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai rėmėsi suformuota jurisprudencija, susijusia su metodais, kuriuos gali taikyti Sąjungos teismas, nes Bendrasis Teismas tik priminė, o paskui pritaikė suformuotą jurisprudenciją, patvirtinančią aiškiai nustatytus principus ( 44 ), apibrėžiančius teismo iniciatyvą, kai jis turi išaiškinti Sąjungos teisės nuostatas. Pridurtina, kad atsižvelgiant į tai, jog SNCF ir Komisija skirtingai aiškina Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, Sąjungos teismas pagrįstai kitur nei šio sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškojo būtinų gairių, kurios leistų patikslinti šios nuostatos reikšmę ir taikymo sritį, taigi ir pagrįstai atsižvelgė ne tik į minėto straipsnio formuluotę, bet ir į kontekstą ir teisės aktu, kurio dalis jis yra, siekiamus tikslus ( 45 ).

41.

Taip pat primintina, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje numatyti du scenarijai. Pagal šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalį pagalba Sernam restruktūrizavimui galės būti ir toliau laikoma suderinama su vidaus rinka, jei Sernam plėtos „tik siuntų gabenimo veiklas geležinkelių transportu“ ir jei SNCF tuo pat metu užtikrins, „kad bet kuriam to paprašiusiam veiklos vykdytojui suteiks tas pačias sąlygas, kaip ir įmonei „Sernam“ krovinių vežimo geležinkelių transportu plėtojimui“. Be to, per dvejus metus nuo pranešimo apie Sprendimą Sernam 2, Sernam turėjo „visiškai pakeisti savo kelių transporto priemones ir paslaugas į vienos ar daugiau įmonių, teisiškai ir ekonomiškai nepriklausomų nuo bendrovės SNCF ir parinktų taikant skaidrią ir nediskriminuojamą procedūrą, [kelių] transporto priemones ir paslaugas“. Tuo atveju, jei būtų pasirinktas antrasis scenarijus – numatytas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, – šios sąlygos nebebūtų taikomos. Priešingai, tokiu atveju būtų reikalaujama, kad Sernam„vienu kartu iki [2005 m. birželio 30 d.] rinkos kaina parduotų savo aktyvus įmonei, teisiškai nesusijusiai su bendrove SNCF, laikydamasi skaidrios ir atviros procedūros“.

42.

Siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių Komisija numatė šiuos du scenarijus ir, galiausiai, turto pardavimo vienu kartu tikslą, būtinai reikėjo atsižvelgti į visą šį sprendimą, t. y. įskaitant jo motyvus. O iš šių motyvų matyti, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos laikomos „atsvara“, kurios iš Sernam reikalaujama už tai, kad naudojosi netinkamai suteikta pagalba ( 46 ). Todėl buvo reikalaujama, kad ji „ilgam laikui pasitrauktų iš rinkos dalių, kurios yra perpildytos“, siekiant išvengti, kad „įmonė, kuri kitu atveju būtų turėjusi nutraukti veiklą dėl paskelbtų sunkumų, <…> dirbtinai užimtų nepaprastai paklausias rinkos dalis, neturinčių finansinių nesklandumų įmonių konkurenčių nenaudai“ ( 47 ).

43.

Be to, Komisija atsižvelgė į Prancūzijos valdžios institucijų ketinimą parduoti „visą bendrovę „Sernam“, jos neskirstant į dalis (įskaitant aktyvus ir pasyvus)“ ( 48 ), ir pasistengė šį atvejį aiškiai atskirti nuo atvejo, jei vienu kartu būtų parduotas Sernam turtas. Taigi Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „jei bus parduota visa įmonė„Sernam“ (aktyvai ir pasyvai), kaip numatė Prancūzijos valdžios institucijos, sprendimo sąlygos (kelių transporto veiklos perdavimas kitoms įmonėms ir įmonės „Sernam“ veiklų diversifikacija pereinant prie krovinių gabenimo geležinkelių transportu) bet kuriuo atveju turi būti taikomos. Priešingai, jei „Sernam“ turėtų vienu kartu parduoti visus aktyvus, Komisija primena, kad pirmiau paminėtos dvi sąlygos, susijusios su įmonės restruktūrizavimu, nebus taikomos, nes įmonė „Sernam“nebeturės dabartinio teisinio statuso [nebeveiks dabar turimu teisiniu statusu] ir bus atlaisvinusi [savo] rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galės de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais).“ ( 49 )

44.

Sutinku su tuo, kad, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį skaitant atsietai, buvo galima pagalvoti, jog parduodant turtą vienu kartu nebūtinai neįtraukiami įsipareigojimai. Tačiau nesunkiai pripažinus, kad Bendrasis Teismas galėjo remtis Sprendimo Sernam 2 konstatuojamosiomis dalimis, siekdamas išaiškinti jo rezoliucinės dalies prasmę, pakanka perskaityti 217 konstatuojamąją dalį, kad būtų galima patvirtinti Bendrojo Teismo padarytą išvadą, jog parduodant turtą vienu kartu būtinai neįtraukiami įsipareigojimai, nes Komisija akivaizdžiai atskyrė, viena vertus, visos Sernam (aktyvų ir pasyvų) pardavimą ir, kita vertus, vien turto pardavimą vienu kartu. Apeliantės nuomone, Bendrojo Teismo teiginiai buvo kategoriški ir iš tikrųjų neįrodyti. Tačiau nežinau, kaip dar aiškiau būtų buvę galima įrodyti tai, kas akivaizdu.

45.

Dėl kaltinimo, grindžiamo nepakankamu motyvavimu, primintina, kad iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, jog „sprendimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atspindėti Pirmosios instancijos teismo motyvus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti jo priėmimo priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo teisminę priežiūrą“ ( 50 ). Šiuo atveju šis reikalavimas visiškai įvykdytas.

46.

Dėl siekiamo tikslo pažymėtina, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis priimtas Sprendimas Sernam 2, akivaizdu, jog, kaip priminė Bendrasis Teismas, šis tikslas – konkurencijos iškraipymų prevencija ( 51 ). Kadangi abu scenarijai, numatyti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje, akivaizdžiai buvo suprantami kaip alternatyvūs, Komisija aiškiai manė, kad abi pasirinkimo galimybės yra lygiavertės atsižvelgiant į jomis siekiamą tikslą ir jų veiksmingumą norint atkurti padėtį, kai nėra iškraipoma laisva konkurencija. Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalimi siekiamas tikslas paaiškintas šio sprendimo 200 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse. Jose iš esmės primenama, kad Sernam naudojosi pagalba nesilaikydama pradinio restruktūrizavimo plano. Todėl, siekdama, kad šis konkurencijos iškraipymas būtų kompensuotas, Komisija numatė tam tikras „atsvaras“ ( 52 ) ir pareikalavo, kad Sernam pasitrauktų iš perpildytų rinkos dalių Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis ( 53 ). Logiška, kad antruoju scenarijumi siekiamas tikslas yra identiškas. Ir vėl minėto sprendimo 217 konstatuojamoji dalis yra esminė siekiant jį suprasti, nes joje paaiškinama, kodėl „atsvaros“, kurių reikalaujama pirmojo scenarijaus įgyvendinimo atveju, yra kitos, jei turtas parduodamas vienu kartu. Iš tikrųjų tokiu atveju Komisija mano, kad „įmonė „Sernam“ nebeturės dabartinio teisinio statuso [nebeveiks dabar turimu teisiniu statusu] ir bus atlaisvinusi [savo] rinkos dalis nepriklausomo pirkėjo naudai (kuris galės de facto tęsti savo veiklą su įmonės „Sernam“ aktyvais)“ ( 54 ). Kaip teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas, ši konstatuojamoji dalis „yra toje pačioje konkurencijos iškraipymų prevencijai skirtoje dalyje, kaip ir <…> 200, 208–211 konstatuojamosios dalys“ ( 55 ). Be to, iš šios konstatuojamosios dalies formuluotės aiškiai matyti, kad, priešingai, nei teigia apeliantė, Komisija numatė, jog veiklą savo sąskaita perims nepriklausomas pirkėjas, o Sernam faktiškai pasitrauks iš rinkos šio pirkėjo naudai.

47.

Pagal SNCF aiškinimą Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi nereikalaujama nei kad vienu kartu būtų parduotas turtas, neįtraukiant įsipareigojimų, nei kad Sernam nutrauktų ekonominę veiklą. Tai reiškia, kad Komisija pripažino, jog Sernam gali būti beveik visa parduota ir tęsti savo ekonominę veiklą, nereikalaudama jokios atsvaros (nes kalbama apie antrojo scenarijaus įgyvendinimą), nors Komisija aiškiai reikalavo, kad, jei būtų parduota visa Sernam, būtų įvykdytos įvairios priemonės, kuriomis siekiama apriboti jos veiklą rinkoje. Toks aiškinimas nenuoseklus ir pagal jį Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis visiškai praranda prasmę ir veiksmingumą. Žinoma, kaip teigia SNCF, perleidus turtą „veikla“ tęsiama, nes Sernam priklausiusias rinkos dalis perima kita suinteresuotoji įmonė. Tačiau akivaizdu, kad Sernam, nebeturinčios savo turto, padėtis rinkoje negali likti tokia pati, kokia buvo anksčiau. Be to, esu linkęs manyti, kad, kaip pažymi šalis, įstojusi į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, SNCF pateikiamas aiškinimas – tai tarsi netiesioginis pripažinimas, kad perleidimo operacijos lemia tai, jog Sernam tęsia veiklą be jokios kompensacijos, būtinos siekiant panaikinti konkurencijos sutrikdymą.

48.

Apibendrinant darytina išvada, kad 3 straipsnyje numatytas, viena vertus, Sernam išlikimas arba galimybė parduoti visą Sernam (aktyvus ir pasyvus) – tokiu atveju turi būti įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir, kita vertus, galimybė parduoti turtą – tokiu atveju nebereikalaujama įvykdyti šių sąlygų, nes Sernam būtų atlaisvinusi savo rinkos dalis pirkėjo naudai. Turto ir dalies įsipareigojimų perleidimas vienu kartu nelemia Sernam veiklos nutraukimo; tačiau jei ši veikla tęsiama, reikalaujama atsvarų. SNCF vienu kartu perleido Sernam turtą ir „beveik visus savo įsipareigojimus“ ( 56 ), nepasiūlydama jokių atsvarų, galinčių kompensuoti konkurencijos iškraipymą. Šiuo atžvilgiu operacijos rezultatas yra, taip sakant, neutralus, nors iš esmės ji daug artimesnė visos Sernam pardavimui, kuriam buvo nustatytos griežtos ir aiškios pasitraukimo iš tam tikrų perpildytų rinkos dalių sąlygos.

49.

Taigi Bendrasis Teismas savo vertinime nepadarė teisės klaidos nuspręsdamas, jog „aplinkybės [aplinkybę], kad pardavus turtą vienu kartu nebebūtų reikėję įpareigoti pasitraukti iš perpildyto kelių transporto sektoriaus, negalima paaiškinti tuo [galima paaiškinti tik tuo], kad, pardavus Sernam turtą vienu kartu rinkos kaina teisiškai su [SNCF] nesusijusiai bendrovei, rengiant skaidrų ir atvirą konkursą, Sernam ekonominiu požiūriu išnyktų iš rinkos, o kartu su ja išnyktų ir konkurencijos iškraipymas, susijęs su restruktūrizavimo pagalbos suteikimu Sernam“, todėl „rinkos atlaisvinimas „nepriklausomo pirkėjo naudai“ turi būti analizuojamas kaip nutraukiantis [laikytinas nutraukiančiu] konkurencijos iškraipymą, t. y. dotuojamą Sernam veiklą“ ( 57 ).

50.

Be to, Bendrasis Teismas taip pat pats sau neprieštaravo pripažindamas, jog iš Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamosios dalies galėjo „susidaryti įspūdis, kad buvo tęsiama <…> ekonominė veikla“, nes jis iškart patikslino, kad šio įspūdžio nepatvirtina analizė, kadangi tai turėjo būti „visai kito subjekto nei Sernam, t. y. pirkėjo, veikla įtraukiant Sernam turtą į savo paties komercinę strategiją, nes to nesant pagalbos gavėjos rinkos dalių nebūtų buvę galima laikyti „atlaisvintomis““ ( 58 ). Taigi skundžiamo sprendimo motyvai nėra prieštaringi, pirmiausia atsižvelgiant į pačią Sernam turto pirkėjo tapatybę.

51.

Dėl apeliantės nuorodos į sprendimus SMI ir CDA pažymėtina, kad nors iš tikrųjų būtų galima priekaištauti Bendrajam Teismui, kad jis neišnagrinėjo skundžiamo sprendimo teisėtumo atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pateikiamus teiginius, kuriais tik pritariama Komisijos požiūriui, išdėstytam remiantis kiekvienoje iš bylų, kuriose priimti šie sprendimai, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, – quod non – apeliantė šališkai aiškina šiuos sprendimus, nes nors Komisija juose visuomet teigė, kad bendrovės turto pardavimas vienu kartu vienam pirkėjui gali leisti jam tęsti ekonominę veiklą, dėl kurios buvo suteikta pagalba, o tai gali lemti konkurencijos iškraipymo tęstinumą, bet kartu pripažino, kad būtinas ypatingas atsargumas ir kad išvengimo rizikos nekyla, jei perleidimas įvyksta surengus besąlyginį konkursą, atvirą visiems konkurentams, o tai kaip tik yra viena iš sąlygų, nustatytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje.

52.

Taigi dėl visų šių priežasčių siūlau pirmojo pagrindo pirmą ir trečią dalis atmesti.

53.

Skundžiamo sprendimo 90 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad momentas, į kurį atsižvelgtina vertinant, ar įvyko pardavimas, neabejotinai buvo turto faktinio perdavimo momentas, nes Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, aiškinamoje kartu su jo 217 konstatuojamąja dalimi, numatytas tikslas buvo įpareigoti Sernam perleisti visą savo turtą ir atlaisvinti savo rinkos dalis. Bendrojo Teismo teigimu, jei Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis būtų aiškinama formaliai, ji neturėtų pasekmių ir kiltų rizika, kad faktinis turto perdavimas gali įvykti praėjus ilgam laikui nuo pardavimo teisiniu požiūriu.

54.

Apeliantės teigimu, pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005 m. birželio 30 d., taigi buvo įvykdyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatyta su terminu susijusi sąlyga. Šiame sprendime nebuvo reikalaujama, kad turtas turi būti faktiškai perduotas iki 2005 m. birželio 30 d., jame tik buvo nurodyta, kad vėliausiai iki šios dienos turtas turi būti parduotas. Be to, pagal Prancūzijos teisę, pirmiausia Civilinio kodekso 1583 straipsnį, pardavimas įvyksta sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitariama dėl dalyko ir kainos, net jeigu turtas dar nėra perduotas ir už jį nėra sumokėta. Skundžiamo sprendimo 90 punkte nuspręsdamas, kad momentas, į kurį atsižvelgtina vertinant, ar 2005 m. birželio 30 d. įvyko pardavimas, buvo turto perdavimo momentas, Bendrasis Teismas labai išplėtė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį ir iškraipė sąvoką „pardavimas“, vartojamą šiame straipsnyje.

55.

Komisija savo ruožtu prašo pirmojo pagrindo antrą dalį atmesti.

56.

Viena iš sąlygų, nustatytų tam, kad 503 mln. EUR pagalbą Sernam restruktūrizavimui ir toliau būtų galima laikyti suderinama, buvo su terminu susijusi sąlyga: šiuo atžvilgiu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tuo atveju, jei Sernam turtas parduodamas vienu kartu, šis pardavimas turi įvykti iki 2005 m. birželio 30 d.

57.

Darant prielaidą, kad Bendrojo Teismo atlikta analizė susijusi ne vien su faktinių aplinkybių vertinimu, apeliantė neįrodė, kad Bendrojo Teismo analizė klaidinga. Iš tikrųjų, nors, kalbant apie priemones, susijusias su kompensacija už valstybės pagalbą, negalima primesti Bendrijos sąvokos „pardavimas“, be to, pardavimas būtinai turi vykti laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų ( 59 ), Komisija ir Sąjungos teismas turi teisę reikalauti, kad vykdant šias sąlygas nebūtų pakenkta Sąjungos teisės veiksmingumui. Būtent šią riziką nurodė Bendrasis Teismas, kai skundžiamo sprendimo 90 punkte nusprendė, kad pritarus SNCF pateikiamam aiškinimui „ji neturėtų jokių pasekmių, nes faktinis turto pardavimas galėtų įvykti praėjus ilgam laikui nuo „pardavimo“ teisiniu požiūriu“. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. birželio 30 d. SNCF buvo pateiktas Sernam valdybos pasiūlymas, o jam SNCF generalinė valdyba tik „iš esmės pritarė tą pačią dieną“ ( 60 ). Galiausiai, kadangi Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytas scenarijus yra alternatyva šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje numatytam scenarijui ir kadangi tuo atveju, jei taikomas antrasis scenarijus, pirmojo scenarijaus įgyvendinimui nustatytos sąlygos nebetaikomos, Bendrasis Teismas logiškai ir, priešingai, nei teigia SNCF – nepagrįstai nepapildęs Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, – išaiškino joje vartojamą su terminu susijusią sąlygą taip, kad pagal ją reikalaujama iki 2005 m. birželio 30 d. faktiškai perduoti turtą. Dėl visų nurodytų priežasčių pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

58.

Skundžiamo sprendimo 163, 164 ir 174 punktuose Bendrasis Teismas, atmesdamas kaltinimą, pagal kurį Sernam valdyba nuo pat pradžių dalyvavo procedūroje ir jos pasiūlymas pateiktas per skaidrų ir atvirą konkursą, iš esmės nusprendė, kad tik konsorciumas, sudarytas iš kandidato Nr. 5 ir Sernam valdybos, nuo pat pradžių dalyvavo konkurse ir pateikė pirminį pasiūlymą, o ne atskirai šios valdybos nariai. Be to, iš pradžių, įvykus antrajam konkurso etapui, buvo atrinktas būtent konsorciumo pateiktas projektas. Taigi Bendrasis Teismas atmetė argumentą, pateiktą siekiant įrodyti, kad valdyba nuo pat pradžių dalyvavo konkurse, nes ji nedalyvavo jame savarankiškai ir viena nepateikė pasiūlymo. Todėl Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad minėto pasiūlymo negalima laikyti pateiktu per atvirą ir skaidrų konkursą.

59.

SNCF kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, nes jis nepagrįstai konstatavo, jog, kadangi Sernam valdybos nariai savarankiškai nuo pat pradžių nedalyvavo konkurse, šis nebuvo atviras ir skaidrus, kaip reikalaujama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, nes nei iš šio straipsnio, nei iš Sprendimo Sernam 2, nei iš Sąjungos teisės nematyti, kad galiausiai atrinktas kandidatas turi būti atskirai ir savarankiškai nuo pat pradžių dalyvavęs atrankos procedūroje. Priminusi sąlygas, kuriomis vyko konkursas po antrojo atrankos etapo, SNCF teigia, jog tiek iš praktikos, tiek iš jurisprudencijos matyti, kad nustatyta konkurso atvirumo ir skaidrumo sąlyga yra įvykdyta, jei visos suinteresuotosios šalys galėjo pateikti pasiūlymą naudodamosi vienodomis sąlygomis gauti informaciją ir per tokį patį terminą ( 61 ). Darant prielaidą, kad viešojo pirkimo srityje taikomi principai, įtvirtinti pirmiausia 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo ( 62 ) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB ( 63 ), pagal analogiją taikytini turto perleidimo procedūroms, pagal Sąjungos teisę po to, kai vykdant procedūrą nebuvo atrinktas tinkamas kandidatas, leidžiama sudaryti tokią sutartį su ekonominės veiklos vykdytoju, neviešinus informacijos ir iš anksto nepaskelbus kvietimo dalyvauti konkurse, nors šis veiklos vykdytojas nedalyvavo vykdant pirmąją procedūrą, ir tai nelaikoma atvirumo ir skaidrumo principų pažeidimu. Juo labiau laikytina, kad į šiuos principus atsižvelgta, kai turtas buvo perleistas paskutiniam suinteresuotajam asmeniui, kuris vienintelis pateikė įpareigojantį pasiūlymą ir dalyvavo visame procese – iš pradžių jis dalyvavo kaip konsorciumo dalis, o kita jo dalis vėliau iš konkurso pasitraukė.

60.

Komisija savo ruožtu prašo atmesti antrąjį pagrindą kaip nepriimtiną arba, jei šis prašymas nebūtų tenkinamas, kaip nepagrįstą.

61.

Antruoju pagrindu apeliantė ginčija Bendrojo Teismo atliktos analizės dalį, kurioje jis nusprendė, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu nevyko per atvirą ir skaidrų konkursą, kaip reikalavo Komisija. Iš tikrųjų analizuodamas ieškinio dėl panaikinimo ketvirtojo pagrindo penktą dalį Bendrasis Teismas išnagrinėjo keturis kaltinimus. Pateikdama pirmąjį kaltinimą SNCF teigė, kad Sernam valdybos pasiūlymas buvo pateiktas vykdant atvirą ir skaidrią procedūrą, nes ši valdyba nuo pat pradžių dalyvavo konkurse kaip konsorciumas, sudarytas su kandidatu Nr. 5, ir viena pateikė pasiūlymą po to, kai jos partneris pranešė, kad negali pateikti įpareigojančio pasiūlymo per Komisijos nustatytą terminą. Dėstant šį kaltinimą buvo pateikti du argumentai, tačiau išvadą dėl antrojo SNCF skundžia atskirai ( 64 ).

62.

Pirmiausia pažymėtina, kad antrasis pagrindas nurodytas dėl skundžiamo sprendimo 163 ir 164 punktų, kuriuose tik konstatuojama, kad iš pradžių konkurse dalyvavo iš kandidato Nr. 5 ir valdybos sudarytas konsorciumas ir kad buvo atrinktas šio konsorciumo pateiktas projektas, Bendrajam Teismui skundžiamo sprendimo 164 punkte tik cituojant Prancūzijos valdžios institucijų atsakymą Komisijai, pateiktą 2012 m. sausio 6 d. Taigi iš esmės kalbama apie faktinių aplinkybių vertinimą, kuris matyti ir iš SNCF ieškinio, pareikšto Bendrajame Teisme, 16 ir paskesnių punktų. Bet kuriuo atveju iš apeliacinio skundo matyti, kad SNCF, nurodydama antrąjį pagrindą, kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, o ne iškraipius faktus. Minėtą pagrindą reikėtų atmesti dėl nepriimtinumo, nes nagrinėjant apeliacinį skundą paprastai apsiribojama teisės klausimais, nebent būtų iškraipytos faktinės aplinkybės ir įrodymai, tačiau toks kaltinimas nepateiktas. Taip pat šį pagrindą reikėtų atmesti kaip nepriimtiną tiek, kiek jis nurodytas dėl išvados, kurią Bendrasis Teismas padarė skundžiamo sprendimo 174 punkte ir kuria jis atmetė argumentą, pateiktą siekiant įrodyti, kad valdyba nuo pat pradžių dalyvavo konkurse, nes ji nedalyvavo jame savarankiškai ir ab initio viena nepateikė pasiūlymo.

63.

Tačiau toliau Bendrasis Teismas atlieka teisinį faktinių aplinkybių vertinimą, nes remdamasis šia aplinkybe – tuo, kad Sernam valdyba nuo pat pradžių savarankiškai nedalyvavo procedūroje, – daro išvadą, kad jos pasiūlymas negali būti laikomas pateiktu vykstant atvirai ir skaidriai procedūrai, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Šį vertinimą gali tikrinti Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą ( 65 ).

64.

Kaip pažymi SNCF, procedūros, kuria turėjo būti vienu kartu parduotas Sernam turtas, formos Sąjungos teisėje nėra apibrėžtos. Tačiau Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodytas apribojimas, t. y. reikalavimas, kad procedūra būtų atvira ir skaidri.

65.

Nesant būtinybės nuspręsti, ar Sąjungos teisės principai, nustatyti viešojo pirkimo srityje, taikytini Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo aplinkybėmis – juo labiau kad, pirma, nėra jokio pagrindo manyti, jog Bendrasis Teismas, atlikdamas analizę, rėmėsi tokia prielaida, antra, direktyvomis 2014/23 ir 2014/24 SNCF remiasi pirmą kartą ir, trečia, SNCF formaliai to neginčija, – apeliantei, kuri remiasi Sprendimu SMI ( 66 )sukurtu precedentu, reikia atsakyti, kad nors šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog turtas vienu kartu buvo parduotas ne iškart, o po kelių nepavykusių mėginimų su kita bendrove, – tai „požymis, leidžiantis nustatyti, kad vykdyta procedūra buvo pakankamai atvira ir skaidri“ ( 67 ), jis tai padarė pardavimo, vykusio prižiūrint teismui, aplinkybėmis, o to SNCF nepatikslino.

66.

Dėl konkurso SNCF remiasi Komisijos praktika ir pabrėžia, jog Komisija teikė didelę reikšmę tam, kad „visos įmonės, galinčios būti suinteresuotos išpirkimu <…> turėjo galimybę pateikti pasiūlymą ir kad įmonė buvo perleista subjektui, pateikusiam naudingiausią pasiūlymą“ ( 68 ), taip pat vienodoms galimybėms susipažinti su informacija ( 69 ). Tačiau jei, kalbant apie valstybės pagalbą, Komisija reikalauja, kad būtų surengtas atviras ir skaidrus konkursas, šis reikalavimas netektų veiksmingumo, jei turėtų būti laikoma, kad jis įvykdytas, kai procedūra buvo pradėta atvirai ir skaidriai, visoms suinteresuotosioms šalims užtikrinant vienodas galimybes gauti informaciją. Procedūra turi būti atvira ir skaidri per visą procesą, ir, priešingai, nei teigia apeliantė, nepakanka, kad būtų sudaryta galimybė pateikti pasiūlymą naudojantis vienodomis sąlygomis gauti informaciją ir per tokį patį terminą ( 70 ).

67.

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad kandidatas, kuriam buvo perleistas Sernam turtas ( 71 ), ne nuo pat pradžių dalyvavo procedūroje. Taigi atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarp kandidatų, nuo pat pradžių dalyvavusių procedūroje, nebuvo kandidato, kurio pasiūlymas galiausiai buvo atrinktas, Komisija, o paskui ir Bendrasis Teismas galėjo teisėtai nuspręsti, kad įvykdyta procedūra nebuvo skaidri, nes lėmė tai, kad perleidimo sutartis buvo sudaryta su kandidatu, kuris ab initio nedalyvavo konkurse, taigi dėl to kitų kandidatų konkurencinė padėtis galėjo pablogėti ( 72 ) ir dėl šio pasikeitimo procedūra galėjo tapti neteisėta.

68.

Dėl visų nurodytų priežasčių manau, kad antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.

69.

Iš skundžiamo sprendimo 165 ir 166 punktų matyti, kad, atmesdamas argumentą, pagal kurį valdybos pasiūlymas buvo pateiktas vykdant skaidrią ir atvirą procedūrą, nes valdyba, kuri nuo pat pradžių dalyvavo konkurse, pateikė vienintelį pasiūlymą kartu su kandidatu Nr. 5, su kuriuo ji sudarė konsorciumą, Bendrasis Teismas rėmėsi tuo, kad įpareigojantis valdybos pasiūlymas visai neprilygo kandidato Nr. 5 vadovaujamo konsorciumo per antrąjį etapą pateiktam pasiūlymui ir buvo daug nepalankesnis pardavėjui. Darydamas šią išvadą Bendrasis Teismas rėmėsi informacija, pateikta laiškuose, rašytuose 2005–2012 m. vykstant Komisijos ir Prancūzijos Respublikos susirašinėjimui, ir buvo tos nuomonės, kad skirtumą tarp abiejų pasiūlymų reikia vertinti remiantis numatytų apeliantės siekiamo kapitalo atkūrimo poreikių kriterijumi, o Sernam valdybos galutiniame pasiūlyme šie poreikiai įvertinti daug didesne suma nei ta, kurią buvo siūlęs kandidato Nr. 5 vadovaujamas konsorciumas. Antrajame etape konsorciumo pasiūlyta neigiama kaina, Bendrojo Teismo teigimu, buvo suskirstyta taip pat ir siekė ‐56,4 mln. EUR, o valdybos pasiūlyta kaina buvo ‐95,5 mln. EUR ( 73 ). Bendrasis Teismas taip pat atmetė argumentą, kad logiška, jog, kandidatui Nr. 5 pasitraukus iš procedūros, derybos buvo tęsiamos su „paskutiniu suinteresuotuoju asmeniu“, ir nusprendė, kad SNCF turėjo kreiptis į kandidatą Nr. 4, kuris nuo pat pradžių dalyvavo procedūroje ir antrajame etape pateikė preliminarų pasiūlymą, nurodęs ‐65,2 mln. EUR kainą ( 74 ). Tai, kad kandidatas nepateikė įpareigojančio pasiūlymo, Bendrojo Teismo nuomone, neturi reikšmės, nes nagrinėjamas klausimas – tai tik klausimas, ar Sernam valdybos pasiūlymas buvo pateiktas konkurso tvarka ( 75 ).

70.

Apeliantė teigia, kad Serenam valdybos pasiūlymo negalima laikyti pateiktu vykstant konkursui, kuris nebuvo nei atviras, nei skaidrus, nes šis pasiūlymas pardavėjui buvo daug nepalankesnis nei preliminarūs pasiūlymai, per antrąjį etapą pateikti kitų kandidatų. Taigi Bendrasis Teismas, nuspręsdamas priešingai, padarė teisės klaidą ir iškraipė faktines aplinkybes. SNCF tvirtina, kad konsorciumo pateiktas preliminarus pasiūlymas pagrįstas kitokiu lėšų poreikiu nei tas, kuriuo rėmėsi kandidatas Nr. 4, antrajame etape pateikdamas preliminarų pasiūlymą. Taigi SNCF ginčija Bendrojo Teismo atliktą kandidato Nr. 4 nurodyto lėšų kapitalui atkurti poreikio vertinimą. Šiuo atžvilgiu apeliantė pažymi, kad laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2005 m. birželio 30 d.Sernam lėšos labai sumažėjo, todėl kandidatas Nr. 4 būtinai turėjo nurodyti daug didesnes lėšas, reikalingas Sernam kapitalui atkurti. Taigi, darydamas prielaidą, kad įpareigojantį Sernam valdybos pasiūlymą galima lyginti su antrajame etape konsorciumo pateiktu preliminariu pasiūlymu, Bendrasis Teismas padarė didelę klaidą.

71.

Komisija savo ruožtu mano, kad trečiasis pagrindas neturi reikšmės, be to, yra nepagrįstas.

72.

Nurodydama trečiąjį pagrindą apeliantė siekia įrodyti, kad Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Sernam valdybos pateiktas pasiūlymas buvo daug nepalankesnis nei pasiūlymas, kurį pateikė konsorciumas, sudarytas su kandidatu Nr. 5, kol jis nebuvo pasitraukęs iš procedūros, ar pasiūlymas, kurį antrajame etape pateikė kandidatas Nr. 4. Šiuo atžvilgiu taip pat reikia nustatyti, ar Sernam turtas buvo parduotas įvykus atvirai ir skaidriai procedūrai. Tačiau mano pateiktoje antrojo pagrindo analizėje konstatavus, jog dėl to, kad Sernam valdyba nuo pat pradžių savarankiškai nedalyvavo atrankos procedūroj, o jos pasiūlymas tik dėl šios priežasties galiausiai nebuvo atrinktas vykstant atviram ir skaidriam konkursui, priešingai, nei reikalaujama pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, reikia pripažinti, kad net jei Teisingumo Teismas nuspręstų – quod non, – jog Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad Sernam valdybos pateiktas pasiūlymas buvo nepalankesnis, padarė teisės klaidą ar iškraipė faktines aplinkybes, tai negalėtų paneigti jo padarytos ir mano ką tik primintos išvados. Todėl pritariu Komisijos nuomonei, kad trečiasis pagrindas yra nereikšmingas ( 76 ).

73.

Dėl išsamumo norėčiau, kaip ir Komisija, pridurti, kad skundžiamo sprendimo 166 ir 168 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog konsorciumo, sudaryto su kandidatu Nr. 5, antrajame etape pateiktame pasiūlyme buvo numatyta „labai padidinti“Sernam kapitalą, o valdybos pasiūlyme numatyta kapitalo injekcija buvo daug mažesnė. Tačiau apeliaciniame skunde ši sprendimo dalis neginčijama. Taigi visiškai aišku, kad pasiūlymai iš esmės skiriasi, todėl galima teisės klaida ar galimas iškraipymas, susijęs su abiejuose pasiūlymuose nurodyto lėšų kapitalui atkurti poreikio vertinimu, neturėtų reikšmės.

74.

Galiausiai darant prielaidą, kad tai klausimas, kurio kontrolę nagrinėdamas apeliacinį skundą gali atlikti Teisingumo Teismas, negalima kaltinti Bendrojo Teismo tuo, kad jis neatsižvelgė į skirtingą lėšų poreikio dydį, kuriuo buvo grindžiami skirtingi pasiūlymai, nes SNCF šio argumento Bendrajam Teismui nepateikė. Bendrasis Teismas negali būti iškraipęs faktinių aplinkybių, kurios jam nebuvo nurodytos. Dėl Bendrojo Teismo atlikto valdybos įpareigojančio pasiūlymo ir antrajame etape konsorciumo pateikto preliminaraus pasiūlymo palyginimo pažymėtina, kad apeliantė šiuo klausimu nepateikia jokio teisiškai pagrįsto kaltinimo – netgi priešingai, atrodo, pritaria, kad galima daryti tokį palyginimą ( 77 ).

75.

Dėl visų nurodytų priežasčių trečiąjį pagrindą reikia atmesti.

76.

Skundžiamo sprendimo 153 punkte, nagrinėdamas ketvirtojo pagrindo ( 78 ) ketvirtą dalį, grindžiamą Komisijos padaryta teisės klaida, nes ji Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad perdavimas apėmė ne vien Sernam turtą, bet ir 57 mln. EUR grynąjį įnašą į šį turtą, Bendrasis Teismas patvirtino, kad Komisija visiškai nesupainiojo pardavimo dalyko ir kainos, nes šia suma, skirta Sernam, o paskui Sernam Xpress kapitalui paeiliui atkurti, buvo padidintas šių bendrovių turtas. Paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, jog negalima kaltinti Komisijos tuo, kad ji savo sprendime tiksliai nenurodė, kad nepageidauja neigiamos kainos, nes neigiamą kainą lėmė tai, kad nesilaikyta įsipareigojimo parduoti tik turtą, o tai matyti ir iš vertinimų „cash free, debt free“, kuriuos atliko kandidatai pasibaigus pirmajam konkurso etapui ir kurie lėmė tai, kad visuose pasiūlymuose buvo nurodyta teigiama kaina ( 79 ). Tuo remdamasi Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog šie teigiami vertinimai įrodo, kad jeigu SNCF būtų perleidusi tik turtą be įsipareigojimų, pardavimo kaina būtų buvusi teigiama arba nulinė, o ne neigiama ( 80 ).

77.

Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamojoje dalyje laikydamasi nuomonės, kad atkuriant Sernam ir Sernam Xpress kapitalą turtas buvo padidintas 57 mln. EUR grynąja suma ir kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį toks įnašas į turtą nebuvo leidžiamas, Komisija, SNCF teigimu, supainiojo pardavimo dalyką (turtą, parduotiną vienu kartu) ir (neigiamą) kainą, sumokėtą už jo įsigijimą. Darydama šią prielaidą apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis skundžiamo sprendimo 153 punkte nepateikęs įrodymų tik kategoriškai konstatavo, kad Komisija visiškai nesupainiojo pardavimo dalyko ir kainos, kaip teigė SNCF. Apeliantė taip pat tvirtina, kad ši išvada yra teisės klaida ir kad minėtas 153 punktas prieštarauja Bendrojo Teismo vertinimui, pateiktam nagrinėjant ketvirtojo pagrindo antrą dalį ( 81 ).

78.

SNCF ginčija teiginį, kad pardavimo kaina padidėjo 57 mln. EUR grynąja suma, ir aiškina, kad kapitalo atkūrimas įnešant šią sumą ( 82 ) reiškė ne perleidžiamo turto padidinimą, o neigiamą kainą, sumokėtą už Sernam turto įsigijimą vienu kartu. Skundžiamo sprendimo 103 ir 107 punktuose pripažinęs, kad pagal valstybės pagalbos teisę reikšmę turi ne galimos sandorių teisinės formos, o jų ekonominis pagrindas ir kad galimas pardavimas neigiama kaina, prieš tai pardavėjui pritaikius kapitalo atkūrimo priemones, Bendrasis Teismas atsisakė Sernam kapitalo atkūrimą laikyti susijusiu su neigiama kaina, sumokėta už turto perleidimą vienu kartu, remdamasis analize, pagrįsta vien teisine šio įnašo forma.

79.

Bendrojo Teismo vertinime padaryta ir antra teisės klaida. Bendrasis Teismas teigė, kad neigiamą kainą lėmė tai, jog nebuvo laikytasi reikalavimo perleisti tik Sernam turtą, neįtraukiant įsipareigojimų, tačiau SNCF tvirtina, jog, kadangi turto pardavimas vienu kartu reiškė, kad Sernam tęsia veiklą, esant vadinamajam „balwill“ ( 83 ), reiškiančiam struktūriniu požiūriu nuostolingą perleidžiamos veiklos pobūdį ir automatišką darbo sutarčių perdavimą, kaip numatyta Prancūzijos teisėje, veiklos vertė būtinai turėjo būti neigiama. Taigi neigiamą kainą lėmė ne tam tikro turto įnešimas, o paprasčiausiai pati Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies formuluotė, pagal kurią, reikalaujant, kad turtas būtų parduotas vienu kartu, buvo leidžiama vykdyti struktūriniu požiūriu nuostolingą veiklą, įskaitant veiklos sąnaudas, susijusias su darbuotojų darbo sutarčių perėmimu.

80.

Dublike SNCF priduria, kad manymas, jog pardavimo kaina galėjo būti teigiama, tėra nepagrįsta prielaida, reiškianti faktinių aplinkybių iškraipymą, nes visuose pateiktuose pasiūlymuose nurodytos kainos buvo labai neigiamos.

81.

Komisija savo ruožtu mano, kad ketvirtasis pagrindas yra iš dalies nepriimtinas ir iš dalies nepagrįstas.

82.

Savo teiginiu SNCF tvirtina, kad kapitalo atkūrimas yra viena iš Sernam turto pardavimo vienu kartu neigiama kaina dalių. Taigi iškart pažymėtina, kad kapitalo atkūrimas, kaip Sernam kapitalo padidinimas SNCF įnešus lėšų, faktiniu atžvilgiu nėra ginčijamas ( 84 ). Tačiau skundžiamo sprendimo 153 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad „57 mln. EUR grynoji suma, skirta paeiliui atkurti Sernam, o tada ir Sernam Xpress kapitalui, <…> buvo įnešta į Sernam, o vėliau į Sernam Xpress turtą“. Tai faktinių aplinkybių konstatavimas, kurio šalys neginčijo. Taigi sunku kaltinti Bendrąjį Teismą tuo, kad jis pateikė nepakankamai motyvų. Be to, remdamasis Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamosios dalies formuluote, aptarta pirmesniame skundžiamo sprendimo punkte, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nėra supainioti pardavimo dalykas ir pardavimo kaina.

83.

Taip pat neatrodo, jog prieštaringa nuspręsti, viena vertus, kad pagal Sąjungos teisę nedraudžiamas pardavimas neigiama kaina, kaip nusprendė Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 107 punkte, ir, kita vertus, kad kapitalo atkūrimas, įvykęs 153 punkte aprašytomis aplinkybėmis, nesuderinamas su Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi. Tai du visiškai skirtingi klausimai. Pirmasis teiginys buvo suformuluotas atliekant analizę, susijusią su sąvoka „pardavimas“, kurio reikalaujama pagal šį straipsnį, Komisijai tada ginčijus, kad galimas pardavimas neigiama kaina. Šį klausimą reikia atskirti nuo klausimo, ar Komisija savo Sprendime Sernam 2 leido padidinti turtą. Kitaip tariant, nors aiškindamas sąvoką „turto pardavimas vienu kartu“ Bendrasis Teismas iš pradžių nagrinėjo sąvoką „pardavimas“, šiuo pagrindu ginčijami sprendimo elementai veikiau susiję su sąvoka „turtas vienu kartu“. Iš Bendrajam Teismui nurodyto ketvirtojo pagrindo ketvirtos dalies pavadinimo matyti, kad jis tada sprendė klausimą, ar Sprendimo Sernam 3 117 konstatuojamojoje dalyje Komisija pagrįstai manė, jog dėl to, kad turėjo būti parduotas tik Sernam turtas, 57 mln. EUR įnašas į turtą yra neteisėtas. Primenu, kad 117 konstatuojamojoje dalyje nurodžius faktines aplinkybes daroma išvada, jog „Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje atlikti tokio įnašo į turtą neleidžiama“.

84.

Skundžiamo sprendimo 154 punkte pateiktas Bendrojo Teismo vertinimas, pagal kurį neigiamą kainą lėmė įsipareigojimų įtraukimas į Sernam turto perleidimą, savo ruožtu susijęs su faktinių aplinkybių vertinimu, o nurodydama šį pagrindą apeliantė nesirėmė šių aplinkybių iškraipymu. Be to, nors SNCF apskritai ginčija tai, kad turtas vienu kartu būtinai turėjo būti parduotas atskyrus įsipareigojimus, ji logiškai neginčija, kad į Sernam turto pardavimą buvo įtraukta didžioji dalis įsipareigojimų. Tačiau, kaip minėta, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatytas pardavimas iš tikrųjų turi būti suprantamas kaip susijęs tik su turtu ir neapima Sernam įsipareigojimų. Vien aplinkybės, kad į pardavimą buvo įtraukti įsipareigojimai, pakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog šiame straipsnyje nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos. Bet kuriuo atveju taip pat primintina, kad SNCF per posėdį Bendrajame Teisme pripažino, kad „jeigu turtas perleidžiamas atskirai, paprastai jo vertė gali būti teigiama arba nulinė, tačiau ji negali būti neigiama“ ( 85 ). Taigi sunku įsivaizduoti, kad apeliantė vykstant apeliaciniam procesui galėtų ginčyti teiginį, kuris tėra išvada iš jos pačios teiginių.

85.

Dėl visų nurodytų priežasčių ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

86.

Skundžiamo sprendimo 237 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo kaltinimą, grindžiamą tuo, kad nagrinėjamu atveju netenkinamas nė vienas kriterijus, leidžiantis konstatuoti, kad Sernam ekonominę veiklą tęsia SernamXpress. Priminęs Sprendimo Sernam 3 144 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija padarė išvadą, kad „visi kriterijai, skirti ekonominiam [ekonominės veiklos] tęstinumui įrodyti pagal sprendimą ir Sprendimą Seleco[ ( 86 )], yra įgyvendinti“, Bendrasis Teismas atskirai išnagrinėjo kiekvieną minėtų kriterijų.

87.

Dėl perdavimo dalyko Bendrasis Teismas priminė, kad atsižvelgiant į tai, ką jis nusprendė skundžiamo sprendimo 134–137 punktuose, Komisija pagrįstai buvo tos nuomonės, kad buvo perleista visa įmonė, pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį ( 87 ).

88.

Dėl akcininkų tapatumo Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos analizę, kurią atlikusi ji padarė išvadą, kad Sernam įnašas į Sernam Xpress atliktas apeliantės grupėje ( 88 ).

89.

Dėl perdavimo momento Bendrasis Teismas priminė, viena vertus, kad sprendimo, kuriame numatyta galimybė parduoti pagalbos gavėjo turtą vienu kartu ir įpareigojimas susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, įgyvendinimo momentas atrodo toks pat palankus, kad būtų išvengta įpareigojimo susigrąžinti pagalbą, kaip ir formalios tyrimo procedūros etapas, kuriame buvo įvykdytos apeliantės nurodytose bylose Seleco, SMI ir CDA ( 89 ) aptariamos išvengimo operacijos ( 90 ), ir, kita vertus, kad jis pirmiau nusprendė, jog įvykdyta operacija nesilaikyta nei termino, nei tvarkos, nustatytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje ( 91 ).

90.

Dėl ekonominės logikos Bendrasis Teismas taip pat priminė, kad nesilaikyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, kad Sernam ekonominė veikla nebuvo nutraukta ir kad todėl nebuvo paisoma šio straipsnio tikslo ( 92 ). Bendrasis Teismas taip pat nusprendė, kad apeliantė negali remtis nacionaline teise, siekdama pateisinti tai, kad į pardavimą, kuris neturėjo apimti įsipareigojimų, šie buvo įtraukti ( 93 ).

91.

Dėl kainos Bendrasis Teismas iš esmės nusprendė, kad sumokėtos neigiamos kainos negalima laikyti rinkos kaina, nustatyta surengus skaidrų ir atvirą konkursą, nes Bendrasis Teismas jau padarė išvadą, kad Sernam valdybos pasiūlymas nebuvo pateiktas surengus atvirą ir skaidrų konkursą ( 94 ). Jis taip pat priminė, kad neigiama 57 mln. EUR kaina buvo laikoma veikiau pagalba veiklai, leidusia padengti Sernam nuo 2005 m. iki 2008 m. patirtus nuostolius, ir kad kartu buvo atsisakyta 38,5 mln. EUR Sernam skolos ( 95 ). Tada Bendrasis Teismas, viena vertus, paneigė įvairių nepriklausomų ekspertų išvadų, kurias pateikė SNCF kaip patvirtinančias, kad perleidimo kaina buvo rinkos kaina, įrodomąją vertę ( 96 ) ir, kita vertus, atmetė SNCF argumentus, pateiktus ginčijant Sprendimo Sernam 3 145 konstatuojamosios dalies paskutinius du sakinius, kurie yra pertekliniai, nes juose aptartas tik „papildomas požymis“, kad SNCF ir Financière Sernam sutarties pusiausvyra neatitiko rinkos sąlygų ( 97 ). Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pagrįstai galėjo daryti išvadą, jog, Sernam veiklą perdavus Sernam Xpress, ši bendrovė faktiškai išlaikė konkurencinį pranašumą, susijusį su suteikus pagalbą gauta nauda, nes ji tęsė Sernam ekonominę veiklą ( 98 ). Be to, dėl rėmimosi jurisprudencija, susijusia su akcijų pardavimu, kurį atlikus, Prancūzijos Respublikos teigimu, nurodyti parduotai įmonei grąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą reikštų nubausti šios įmonės pirkėją, t. y. Financière Sernam, kuri, sumokėjusi šios įmonės rinkos kainą, jau sumokėjo ir už pagalbą, Bendrasis Teismas atsakė, kad Komisija laikėsi nuomonės, jog Sernam Xpress akcijas pardavus Financière Sernam, Sernam Xpress nebuvo atleista nuo įpareigojimo grąžinti 41 mln. EUR pagalbą. Iš tikrųjų Financière Sernam įpareigojimas grąžinti 41 mln. EUR pagalbą perėjo jai ne kaip Sernam Xpress akcijų pirkėjai, o kaip šios bendrovės teisių perėmėjai po 2011 m. birželio 30 d. įvykusio susijungimo su Sernam Xpress, bendrai perdavus su šia operacija susijusį turtą, o Komisija teisiniu požiūriu pakankamai įrodė ekonominės veiklos tęstinumą tarp Sernam ir Sernam Xpress ( 99 ). Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, kad SNCF nurodytas privataus investuotojo kriterijus, kaip tas teismas mano, neturi ryšio su įpareigojimu grąžinti 41 mln. EUR, bet, priešingai, yra susijęs su visai kitu klausimu – su naujos pagalbos kvalifikavimu ( 100 ). Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad laikydamasi jurisprudencijos, įtvirtintos Sprendime Komisija / Ispanija ( 101 ), Komisija galėjo nuspręsti, jog vien neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos įtraukimo į likviduojant Sernam nustatytus įsipareigojimus nepakanka šios pagalbos sukeltam konkurencijos iškraipymui panaikinti, ir atmetė kaltinimą, grindžiamą tuo, kad šiuo atveju nėra tenkinamas nė vienas kriterijus, leidžiantis konstatuoti ekonominės veiklos tęstinumą ( 102 ).

92.

Galiausiai skundžiamo sprendimo 275 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas išnagrinėjo kaltinimą, kad minėtas įtraukimas atitinka Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį, priminė Sprendime Komisija / Ispanija ( 103 )įtvirtintą jurisprudenciją, pagal kurią pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės, kuri tęsia įmonės, anksčiau įgijusios pranašumą, susijusį su valstybės pagalbos suteikimu, veiklą ir kuri dėl to faktiškai toliau naudojasi šiuo pranašumu, ir nusprendė, kad, kalbant apie valstybės pagalbos susigrąžinimą, užuomina apie tolesnį Sernam egzistavimą turi būti suprantama kaip užuomina apie Sernam ekonominės veiklos tęsimą. Todėl Bendrasis Teismas atmetė šį kaltinimą, nes neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos įtraukimas į atliekant Sernam likvidavimą nustatytus įsipareigojimus neatitiko Sprendimo Sernam 2 4 straipsnio.

93.

SNCF vėl kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iškraipė Sprendimo Sernam 2 rezoliucinę dalį, nes nusprendė, kad šio sprendimo 4 straipsnis „gali reikšti tik užuominą apie Sernam ekonominės veiklos išlaikymą“ ( 104 ), nors šio straipsnio formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška, jame visai neminimas minėtos veiklos nutraukimas ir apsiribojama skyrimu, ar bendrovė Sernam, kaip juridinis asmuo, išlieka, ar ne, o tai visiškai pagrįsta atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią, valstybės pagalbą gavusiai bendrovei pardavus savo turtą trečiajam asmeniui rinkos kaina, pagalbos suteikiamas pranašumas yra įtraukiamas į kainą, taigi faktiškai pasinaudojęs pagalba lieka pardavėjas ( 105 ). Iškraipęs Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį Bendrasis Teismas padarė ir teisės klaidą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

94.

Be to, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė kelias teisės klaidas nagrinėdamas ekonominės veiklos tęstinumo tarp Sernam ir turto pirkėjo, įsigyjančio vienu kartu, sąlygas ( 106 ) ir kad Komisija bet kuriuo atveju neprivalėjo į visas šias sąlygas atsižvelgti ( 107 ).

95.

Dėl akcininkų tapatumo SNCF primena, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neleido jai vienu kartu parduoti Sernam turto Financière Sernam dėl su Prancūzijos teisės ypatumais susijusių priežasčių ( 108 ). Įnašo ir perleidimo procesas pirma atkūrus kapitalą neigiamos kainos atveju atitiko Sernam turto pardavimo vienu kartu Financière Sernam rinkos kaina ekonominę realybę. Laikydamasis nuomonės, kad ekonominės veiklos tęstinumą reikia vertinti tarp Sernam ir Sernam Xpress, Bendrasis Teismas dirbtinai išskaidė vieną operaciją kaip vienintele ekonomine logika remdamasis Sernam turto pardavimu vienu kartu. Taip Bendrasis Teismas pažeidė principą, kad valstybės pagalbos teisėje reikšmės turi ne galimos sandorių teisinės formos, o jų ekonominis pagrindas, ir savo sprendime rėmėsi prieštaringais motyvais, kiek tai susiję su principu, primintu skundžiamo sprendimo 107 punkte, pagal kurį galimas pardavimas neigiama kaina. Sernam Xpress buvo tik priemonė, sukurta siekiant vienu kartu perduoti Sernam turtą Financière Sernam. Be to, atlikus šią operaciją, Financière Sernam susijungė su Sernam Xpress. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Financière Sernam yra savininkė ir naudojasi Sernam turtu, esančiu Sernam Xpress, ir kad Financière Sernam ir Sernam akcininkai nėra tie patys.

96.

Dėl rinkos kainos SNCF kaltina Bendrąjį Teismą padarius teisės klaidą, nes jis neatsižvelgė į rinkos kainą, sumokėtą už Sernam turtą, nors pagal jurisprudenciją rinkos kaina yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant ekonominės veiklos tęstinumo nebuvimą. Šiuo atžvilgiu apeliantė remiasi pirmiausia Sprendimais SMI ir CDA ( 109 ).

97.

Dėl perdavimo dalyko Bendrasis Teismas nepagrįstai nusprendė, kad buvo perleista visa įmonė, nes visas Sernam turtas buvo vienu kartu perleistas tik su įsipareigojimais, kurie susiję su veiklos sąnaudomis.

98.

Dėl perdavimo momento SNCF teigia, kad negali būti kaltinimų vengimu, nes Komisija pati numatė galimybę perleisti Sernam turtą vienu kartu ir šis turtas buvo perleistas rinkos kaina.

99.

Dėl operacijos ekonominės logikos Bendrasis Teismas neteisingai konstatavo, kad pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį buvo reikalaujama, jog Sernam nutrauktų ekonominę veiklą, nes esant galimybei vienu kartu perleisti turtą kaip tik buvo galima perleisti Sernam veiklą. Bendrasis Teismas negali teigti, kad operacijos logika prieštaravo minėtu sprendimu siekiamam tikslui, nes šią operaciją buvo leidžiama atlikti pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį.

100.

SNCF daro išvadą, kad Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, jog 41 mln. EUR skolos, atitinkančios Spendimu Sernam 2 nesuderinama pripažintą pagalbą, įtraukimas į atliekant Sernam teisminį likvidavimą nustatytus įsipareigojimus neatitinka šio sprendimo 4 straipsnio, padarė teisės klaidą ir iškraipė Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį.

101.

Komisija savo ruožtu mano, kad šis pagrindas yra iš dalies nereikšmingas ir iš dalies nepriimtinas.

102.

Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje nustatyta, kad Sernam turi būti parduota rinkos kaina, surengus atvirą ir skaidrų konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi jos konkurentai, ir kad jeigu šių sąlygų bus laikomasi 41 mln. EUR pagalbą ( 110 ) turės grąžinti „įmonė Sernam“, jeigu „Sernam“ išliks. Sprendime Sernam 3 Komisija patikrino, ar Prancūzijos pasirinktas nesuderinamos pagalbos susigrąžinimo būdas, t. y. skolos valstybei įtraukimas į likviduojant Sernam nustatytus įsipareigojimus, leidžia panaikinti konkurencijos iškraipymą ( 111 ). Būdama tos nuomonės, kad Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje nurodytas skirtumas atsižvelgiant į tai, ar Sernam ekonominė veikla bus nutraukta, ar ne, Komisija išnagrinėjo Sernam veiklos perdavimą Financière Sernam, taikydama sprendimuose SMI, CDA ir Seleco nustatytus kriterijus ir principus, siekdama nustatyti, ar įpareigojimą grąžinti pagalbą reikia perkelti Financière Sernam ir jos patronuojamosioms bendrovėms. Ši analizė atlikta Sprendimo Sernam 3 143–151 konstatuojamosiose dalyse. Kaip žinoma, Komisija padarė išvadą, kad, Sernam veiklą perdavus Sernam Xpress, pastaroji faktiškai išlaikė konkurencinį pranašumą, susijusį su suteikus pagalbą gauta nauda, nes viena bendrovė tęsė kitos ekonominę veiklą, ir atliktas perdavimas, kaip manė Komisija, reiškia vengimą vykdyti Sernam taikytą reikalavimą grąžinti pagalbą ( 112 ). Susijungus bendrovėms Sernam Xpress ir Financière Sernam, įpareigojimas grąžinti pagalbą perėjo Financière Sernam, kuri kartu su savo patronuojamosiomis bendrovėmis tęsė Sernam ir Sernam Xpress veiklą, taigi ir toliau naudojosi 41 mln. EUR pagalba, kuri iš pradžių buvo suteikta Sernam ( 113 ).

103.

Bendrasis Teismas patikrino Komisijos atliktą analizę, primintą skundžiamo sprendimo 237 ir paskesniuose punktuose. Ginčijant būtent šią skundžiamo sprendimo dalį nurodytas penktasis pagrindas, kurį apeliantė grindžia kartais neaiškiais, dažnai pasikartojančiais argumentais, kuriame miglotai apibrėžtos teisės klaidos, dėl kurių konkrečiai priekaištaujama, ir kuriame faktinės aplinkybės glaudžiai persipina su teise.

104.

Pirmiausia norėčiau atsakyti į kaltinimą, grindžiamą iškraipymu ir teisės klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį. Remdamasis principu a maiore ad minus išnagrinėsiu tik nurodytą teisės klaidą, nes su iškraipymu susijusi analizė neabejotinai yra paprastesnė.

105.

Nuspręsdamas, kad Sprendimo Sernam 2 4 straipsnyje pagalbos iš Sernam SA susigrąžinimui nustatyta jos ekonominės veiklos tęsimo sąlyga, Bendrasis Teismas rėmėsi ne tik šio straipsnio formuluote, bet ir aplinkybėmis, kuriomis jis priimtas, t. y. valstybės pagalbos susigrąžinimo aplinkybėmis. Atsižvelgiant į suformuotą Teisingumo Teismo praktiką, SNCF negalėjo nežinoti, kad pagrindinis tikslas, kurio siekiama susigrąžinant neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, – panaikinti suteikto konkurencinio pranašumo sukeltą konkurencijos iškraipymą ( 114 ). Be to, atkuriant iki neteisėtos pagalbos suteikimo buvusią padėtį paprastai siekiama išsaugoti su valstybės pagalba susijusių nuostatų veiksmingumą ( 115 ). Šiuo klausimu pažymėtina, kad vien Sernam, kaip juridinio asmens, teisinio statuso praradimu nėra užtikrinamas dotuojamos veiklos nutraukimas. Galiausiai, kaip priminė Bendrasis Teismas ( 116 ), pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės, kuri tęsia įmonės, pirmiau įgijusios pranašumą, ekonominę veiklą.

106.

Taigi Bendrojo Teismo pateiktas kontekstinis Sprendimo Sernam 2 4 straipsnio aiškinimas ne tik atliktas taikant Sąjungos teismui suteiktą klasikinio aiškinimo metodą, bet ir jame nėra jokios teisės klaidos. Todėl kaltinimą, grindžiamą teisės klaida, nes Bendrasis Teismas klaidingai išaiškino Sprendimo Sernam 2 4 straipsnį, reikia atmesti.

107.

Patvirtinus, kad, kaip teigė Komisija, Sernam neatleidžiama nuo įpareigojimo grąžinti 41 mln. EUR pagalbą, jeigu jos ekonominė veikla tęsiama, lieka patikrinti, ar Bendrasis Teismas tinkamai išnagrinėjo taikytinus šio tęsimo nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 236 punkto, SNCF „neginčija šios analizės schemos, susijusios su ekonominiu tęstinumu“, primintos minėto sprendimo 234 ir 235 punktuose.

108.

SNCF klaidingai supranta skundžiamą sprendimą, kadangi ji teigia, kad Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog tenkinamas su perdavimo dalyku susijęs kriterijus, nes buvo perleista visa Sernam, pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Šio sprendimo 240 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šis kriterijus tenkinamas ne dėl to, kad perleidimas įvyko pažeidžiant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, bet, priešingai, dėl to, kad jis, nagrinėdamas ketvirtojo pagrindo trečią dalį, konstatavo, jog Komisija pagrįstai laikėsi nuomonės, kad buvo perleista visa Sernam ( 117 ). Be to, laikydamasi nuomonės, kad savo kaltinimu siekia įrodyti vien Bendrojo Teismo argumento nereikšmingumą, SNCF nepateikia kaltinimo, kuriuo siekiama ginčyti Bendrojo Teismo konstatavimo pagrįstumą. Kaip pabrėžia Komisija, šiuo atžvilgiu SNCF neginčija skundžiamo sprendimo 137 punkto, kuriame Bendrasis Teismas daro išvadą, kad „Komisija nepadarė jokios teisės ar fakto klaidos dėl sandorio objekto, kai [Sprendimo Sernam 3] 116 konstatuojamojoje dalyje teigė, kad veiklos perdavimas buvo ne turto perdavimas, o visos Sernam (turto ir įsipareigojimų) perdavimas, išskyrus kelias išimtis“ ( 118 ).

109.

Iš šios išvados 23 punkte pateikiamos schemos aiškiai matyti, kad apeliantė, kuriai Komisija nurodė perleisti savo patronuojamosios bendrovės Sernam turtą, turėjo kitą patronuojamąją bendrovę, Sernam Xpress, ir kad būtent pastarajai buvo perleistas Sernam turtas. Taigi SNCF perleido vienai iš savo patronuojamųjų bendrovių įmonę, kuriai buvo suteikta pagalba.

110.

SNCF kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis išnagrinėjo su akcininkų tapatumu susijusį kriterijų dėl ryšio tarp Sernam ir Sernam Xpress, o ne tarp Sernam Xpress ir Financière Sernam. Ji aiškina, kad Sernam Xpress buvo tik priemonė perleidžiant Sernam turtą, kurią būtinai reikėjo pasitelkti atsižvelgiant į teisinius suvaržymus, susijusius su nacionalinės teisės ir Bendrijos teisės taikymu.

111.

Tačiau primintina, kad Sernam Xpress buvo perduotas visas Sernam turtas ir kad SNCF neginčija, jog šis perdavimas įvyko. Be to, kaip teisingai priminė Bendrasis Teismas, Komisija negrindė savo vertinimo ekonominės veiklos tarp Sernam ir Financière Sernam tęstinumu. Komisija nusprendė, kad šis kriterijus tenkinamas ne dėl Sernam ir Financière Sernam akcininkų tapatumo, o dėl Sernam ir Sernam Xpress akcininkų tapatumo. Komisija padarė išvadą, kad Financière Sernam laikytina skolininke, turinčia grąžinti 41 mln. EUR pagalbą, vien dėl to, kad būtent ji susijungė su Sernam Xpress, bet analizės pabaigoje nurodė, kad pagrindinė skolininkė, kuriai tenka įpareigojimas grąžinti pagalbą, yra Sernam Xpress ( 119 ). Šiomis aplinkybėmis SNCF argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad Sernam ir Financière Sernam akcininkai nėra tie patys, neturi reikšmės. Dėl minėtų priežasčių nereikšmingas yra ir kaltinimas, grindžiamas principo, kad pagal valstybės pagalbos teisę reikšmės turi ne galimos sandorių teisinės formos, o jų ekonominis pagrindas, pažeidimu.

112.

Reikia konstatuoti, kad nors galima manyti, kad perdavimas įvyko priėmus Sprendimą Sernam 2 ir siekiant jį įvykdyti, nuo tada, kai Prancūzijos valdžios institucijos sužinojo apie šį sprendimą, jos žinojo, kad turės susigrąžinti 41 mln. EUR pagalbą, taigi pripažindamas, kad, jei perdavimas įvyksta po galutinio sprendimo priėmimo, negalima atmesti galimybės, kad ketinta išvengti įpareigojimo grąžinti pagalbą vykdymo, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, juo labiau kad SNCF nenurodė jokios konkrečios teisės normos, kurią Bendrasis Teismas tuo būtų pažeidęs.

113.

Apeliantė ginčija Bendrojo Teismo išvadą, kad atlikus minėtą operaciją Sernam ekonominė veikla nebuvo nutraukta, taigi nebuvo paisoma Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi siekiamo tikslo, nes, SNCF teigimu, pagal šią nuostatą buvo galima perleisti Sernam veiklą. Tai ginčydama apeliantė tik glaustai pakartoja argumentus, kurie buvo išdėstyti, išnagrinėti ir atmesti analizuojant šio apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, į kurį ir teikiu nuorodą.

114.

SNCF kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis neatsižvelgė į rinkos kainą, sumokėtą už Sernam turtą, nors, kaip ji teigia, ši kaina „pagal jurisprudenciją yra vienas svarbiausių kriterijų nustatant ekonominės veiklos tęstinumo nebuvimą“ ( 120 ). Pateikdama argumentus apeliantė tik perfrazuoja Komisijos priminimą, pateiktą Sprendimo Sernam 3 137 ir paskesniuose punktuose, apie jurisprudenciją, susijusią su veiklos, kuriai vykyti buvo suteikta pagalba, perdavimu. SNCF ypač pabrėžia Bendrojo Teismo teiginį, pateiktą byloje, kurioje priimtas Sprendimas CDA ( 121 ), kad jei pirkėjas sumoka rinkos kainą, negalima daryti išvados, kad jis ir toliau faktiškai naudojasi konkurenciniu pranašumu.

115.

Tačiau, pirma, nesu įsitikinęs, kad galima kaltinti Bendrąjį Teismą neatsižvelgus į šį kriterijų, nes jis kaip tik atliko analizę, siekdamas nustatyti, ar šis kriterijus šiuo atveju tenkinamas, ir padarė išvadą, kad jis netenkinamas.

116.

Antra, nors SNCF teisingai priminė, kad rinkos kainos kriterijus yra vienas svarbiausių, ji galbūt pamiršo, kad jis bet kuriuo atveju nėra pakankamas kriterijus nusprendžiant, kad esama ekonominės veiklos tęstinumo, taigi net jei būtų nustatyta, kad Bendrasis Teismas, nagrinėdamas ekonominės veiklos tęstinumą ir atlikdamas su sumokėtos kainos kriterijumi susijusią analizę, padarė teisės klaidą, ji nebūtų pakankama, kad būtų paneigta visa ši analizė ir juo labiau panaikintas skundžiamas sprendimas, kaip prašo apeliantė.

117.

Trečia, remdamasi ir Sprendimu SMI ( 122 ), kuriame Teisingumo Teismas taip pat atsižvelgė į procedūros, vykdytos siekiant sudaryti sutartį tariama rinkos kaina, pobūdį, SNCF neginčija sąsajos, kurią skundžiamo sprendimo 255 punkte nustatė Bendrasis Teismas, tarp reikalavimo, kad būtų vykdoma atvira ir skaidri procedūra, ir reikalavimo, kad būtų mokama rinkos kaina. Tačiau iš analizės, atliktos nagrinėjant šio apeliacinio skundo antrąjį pagrindą, matyti, kad procedūra, kurią atlikus turėjo būti vienu kartu parduotas Sernam turtas, ne visais atžvilgiais buvo atvira ir skaidri.

118.

Kadangi nė vienam kaltinimui, pateiktam grindžiant penktąjį pagrindą, negalima pritarti, jį reikia atmesti.

119.

Šeštasis pagrindas nurodytas dėl skundžiamo sprendimo 283 ir paskesnių punktų, kuriuose Bendrasis Teismas nagrinėjo ieškinio dėl panaikinimo šeštojo pagrindo ( 123 ) pirmą dalį, grindžiamą tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, pareikšdama, jog nagrinėjamu atveju privataus investuotojo kriterijus netaikomas.

120.

Bendrasis Teismas priminė, kad Komisijos sprendimas netaikyti privataus investuotojo kriterijaus pagrįstas dviem motyvais, nurodytais Sprendimo Sernam 3 154 ir 155 konstatuojamosiose dalyse, ir pirmiausia išnagrinėjo SNCF argumentus, susijusius su antruoju motyvu ( 124 ), pagal kurį Komisija laikėsi nuomonės, kad neigiama kaina, dėl kurios susitarė SNCF ir Financière Sernam, patvirtina, jog perduota nuostolinga veikla, kuri negali būti prilyginama kompensacinei priemonei, ir kad neigiama kaina atitinka suteiktą pagalbą veiklai, kuria dėl jos pobūdžio negali būti sumažintas konkurencijos iškraipymas. Komisija buvo tos nuomonės, kad netinkamas kompensacinių priemonių, nustatytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje, įgyvendinimas lemia tai, kad negalima taikyti privataus investuotojo kriterijaus ( 125 ).

121.

Dėl šio antrojo motyvo Bendrasis Teismas pirmiausia išnagrinėjo kaltinimą, grindžiamą tuo, kad turto pardavimo vienu kartu negalima laikyti prilygstančiu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms kompensacinėms priemonėms ( 126 ). Šiuo atžvilgiu, pirma, Bendrasis Teismas priminė, kad minėto sprendimo 3 straipsnio 2 dalis atitinka vienos iš dviejų Komisijos pasiūlytų alternatyvių pagalbos restruktūrizavimui suderinamumo sąlygų, nustatytų Sprendimo Sernam 2 3 straipsnyje, įgyvendinimą ir yra lygiavertė alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, nes abiem šiomis dalimis siekiama to paties tikslo – kompensuoti konkurencijos iškraipymą (pasitraukimas iš perpildytos kelių transporto rinkos Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatyto scenarijaus atveju arba dotuojamos Sernam veiklos nutraukimas šio sprendimo 3 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo atveju, t. y. Sernam turto pardavimo vienu kartu atveju). Bendrasis Teismas iš to padarė išvadą, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu gali būti laikomas lygiaverčiu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms priemonėms ( 127 ). Antra, Bendrasis Teismas atmetė SNCF argumentą, pagal kurį būtent Sernam veiklos tęsimas naudojantis teisine forma, buvusia iki perleidimo, suteikė pagrindą taikyti Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 1 dalyje numatytas kompensacines priemones, teigdamas, kad tokį pagrindą suteikė būtent pagalbos restruktūrizavimui gavėjo ekonominės veiklos tęsimas rinkoje, o ne vien jo teisinio subjektiškumo išlaikymas ( 128 ). Trečia, Bendrasis Teismas nusprendė, kad dėl to, jog sąlygoje dėl turto pardavimo vienu kartu nebuvo numatyta įtraukti įsipareigojimų, galimybė gauti neigiamą kainą buvo apskritai atmesta, nesant būtinybės reikalauti, kad Komisija aiškiai patikslintų, jog nenumatė perleidimo neigiama kaina ( 129 ). Todėl Bendrasis Teismas atmetė pirmąjį kaltinimą, pateiktą dėl Sprendimo Sernam 3 155 konstatuojamosios dalies.

122.

Paskui Bendrasis Teismas išnagrinėjo antrąjį motyvą, nurodytą dėl šios konstatuojamosios dalies, grindžiamą tuo, kad kompensacinės priemonės įgyvendinimo išlaidas turi padengti pagalbą gavusi įmonė, o ne valstybė kaip viešosios valdžios subjektas ( 130 ). Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį nebuvo sprendimas, kurį įprastomis rinkos sąlygomis būtų priėmęs privatus investuotojas, pagal ekonominę logiką turėdamas galimybę kuo labiau padidinti pelną arba kuo labiau sumažinti nuostolius, nes kompensacinės priemonės grindžiamos logika užkirsti kelią bet kokiam pernelyg dideliam konkurencijos iškraipymui dėl pagalbos restruktūrizavimui, su išlygomis pripažintos suderinama Sprendimu Sernam 2 ( 131 ). Bendrasis Teismas taip pat pabrėžė, kad kompensacinės priemonės galėjo priversti pagalbos gavėją arba jos akcininką priimti ekonominiu požiūriu ne optimalų sprendimą, kurio privatus investuotojas įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų priėmęs, ir patikrino, ar šiuo atveju taip ir buvo ( 132 ). Jis padarė išvadą, kad turto pardavimo vienu kartu ekonominė logika skyrėsi nuo logikos, kuria vadovautųsi privatus veiklos vykdytojas ( 133 ). Galiausiai Bendrasis Teismas priminė, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikia parduoti ne visą nuostolingą bendrovę, o tik jos turtą, kurio ekonominė vertė yra teigiama. Sernam valdybos pasiūlyme buvo nurodyti kapitalo atkūrimo, skolos atsisakymo ir pardavėjo garantijų reikalavimai, nes buvo parduota visa Sernam, kuriai reikėjo finansavimo. Taigi šias priemones tiesiogiai lemia Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas, todėl jos neturi ryšio su privataus investuotojo kriterijaus taikymu ( 134 ). Tuo remdamasis, Bendrasis Teismas atmetė ir antrąjį kaltinimą, pateiktą dėl Sprendimo Sernam 3 155 konstatuojamosios dalies.

123.

Pripažinęs pagrįstu Komisijos nurodytą antrąjį atsisakymo taikyti privataus investuotojo kriterijų motyvą, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebereikia nagrinėti kitų argumentų, susijusių su pirmuoju motyvu, grindžiamu valstybės pagalbos vadinamojo „susigrąžinimo“ kontekstu ( 135 ).

124.

SNCF kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad aiškinamas priežastis, dėl kurių Komisija atsisakė Sernam turto perleidimui vienu kartu taikyti apdairaus privataus investuotojo principą, jis neatsakė į pateiktą kaltinimą, kad motyvai yra prieštaringi, o tik pakartojo Sprendimo Sernam 3 motyvus. Iš tikrųjų, kaip teigia SNCF, nors turto pardavimas vienu kartu yra kompensacinė priemonė, ji taikoma kaip pagalbos Sernam restruktūrizavimui suderinamumo sąlyga. Apeliantė iš to daro išvadą, kad Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatytos minėtos sąlygos, negali būti laikoma apimančia pagalbos susigrąžinimą. Komisija negalėjo atsisakyti taikyti privataus investuotojo principą remdamasi tariamu susigrąžinimu. Tačiau skundžiamo sprendimo 312 punkte Bendrasis Teismas nepareiškė nuomonės dėl šio kaltinimo nusprendęs, kad „nebereikia nagrinėti kitų argumentų, susijusių su pirmuoju motyvu, kuriuos Komisija pateikė siekdama pateisinti privataus investuotojo kriterijaus netaikytinumą ir kurie susiję su [nebereikia nagrinėti kitų argumentų, susijusių su pirmuoju motyvu, Komisijos pateiktu siekiant pateisinti privataus investuotojo kriterijaus netaikymą, grindžiamu] valstybės pagalbos vadinamojo „susigrąžinimo“ kontekstu“. Kadangi į šį kaltinimą neatsakyta, skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.

125.

Dublike SNCF galiausiai kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis nenusprendė dėl prieštaringų motyvų, kuriais grindžiamas Komisijos sprendimas netaikyti privataus investuotojo kriterijaus, nes Komisija negalėjo laikytis tokios nuomonės remdamasi, viena vertus, tuo, kad susigrąžinama pagalba (teigdama, kad pagalba nesuderinama), ir, kita vertus, tuo, kad taikoma kompensacinė priemonė (teigdama, kad pagalba suderinama).

126.

Komisija prašo šeštojo pagrindo pirmą dalį atmesti.

127.

Iš Sprendimo Sernam 3 154 ir 155 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Komisija nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo kriterijų siekiant, kad prireikus 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole nurodytos priemonės nebūtų laikomos valstybės pagalba, nes ji buvo tos nuomonės, kad, viena vertus, šios priemonės buvo priimtos „susigrąžinant pagalbą“ ( 136 ) ir, kita vertus, kad Sernam turto pardavimas vienu kartu, numatytas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, buvo laikomas lygiaverčiu kompensacinėms priemonėms, o iš Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ( 137 ) matyti, kad nuostolingos veiklos perleidimas negali būti laikomas tokia priemone, nes neigiama kaina, sumokėta perleidžiant Sernam, reiškia įmonei suteiktą pagalbą veiklai, kuria dėl jos pobūdžio negali būti sumažintas konkurencijos iškraipymas ( 138 ).

128.

Bendrasis Teismas, atlikdamas analizę, paisė šios struktūros, tik nagrinėjo klausimą priešinga tvarka. Taigi jis pirmiausia išnagrinėjo apeliantės argumentus, susijusius su privataus investuotojo kriterijaus netaikymo pagrindu, nurodytu Sprendimo Sernam 3 154 konstatuojamojoje dalyje. Kaip minėta, Bendrasis Teismas atmetė visus argumentus, kuriais buvo ginčijamas šios konstatuojamosios dalies pagrįstumas, todėl patvirtino, kad Komisija pagrįstai nusprendė, jog ji neturėjo taikyti šio kriterijaus aptariamoms priemonėms.

129.

Tačiau Bendrajam Teismui taip nusprendus, tai, kaip jis būtų atsakęs į apeliantės argumentus, pateiktus dėl Sprendimo Sernam 3 154 konstatuojamojoje dalyje nurodyto pagrindo, nebebūtų turėję jokios reikšmės nagrinėjant kaltinimą, grindžiamą tuo, kad Komisija padarė teisės klaidą, teigdama, jog privataus investuotojo kriterijus netaikytinas, todėl tie argumentai tapo nereikšmingi. Todėl Bendrasis Teismas, nurodęs pakankamai motyvų ir neatsisakęs spręsti klausimo, nusprendė, kad nebereikia nagrinėti su pirmuoju Komisijos nurodytu pagrindu susijusių argumentų, pateiktų siekiant pagrįsti privataus investuotojo kriterijaus netaikymą su valstybės pagalbos susigrąžinimu susijusiomis aplinkybėmis.

130.

Dėl SNCF dublike Bendrajam Teismui pateikto kaltinimo, kad jis nenustatė, jog du motyvai, kuriais Komisija rėmėsi laikydamasi nuomonės, kad privataus investuotojo kriterijus netaikytinas, yra prieštaringi, ir dėl to nepriekaištavo, norėčiau tik konstatuoti, kad šis prieštaringumas nebuvo nurodytas vykstant procesui Bendrajame Teisme. Bet kuriuo atveju, kaip pažymėjo Komisija, Sprendimas Sernam 2 apima daugybę aspektų, susijusių ir su 41 mln. EUR pagalbos susigrąžinimu, ir su pagalbos restruktūrizavimui suteikimo sąlygomis. Taigi negalima kaltinti Bendrojo Teismo tuo, kad jis nenustatė prieštaravimo, kurio ne tik nėra, bet kuris ir nebuvo jam nurodytas.

131.

Todėl šeštojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

132.

SNCF teigia, kad pritardamas Komisijos požiūriui, pagal kurį, kadangi turto perleidimas buvo numatytas kaip kompensacinė priemonė, privataus investuotojo principas netaikytinas, Bendrasis Teismas labai iškraipė Sprendimą Sernam 2. Šiuo atžvilgiu apeliantė pateikia keturis kaltinimus.

133.

Pirma, Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Sernam turtas turi būti vienu kartu parduotas rinkos kaina, įvykus skaidriam ir atviram konkursui, o tai kaip tik reiškia privataus investuotojo principo, nurodyto pačiame šiame straipsnyje, taikymą. Taigi Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes ir Sprendimo Sernam 2 turinį, pakeisdamas jį savo paties motyvais.

134.

Antra, nuspręsdamas, kad Sernam turto perleidimas vienu kartu neturi apimti jokių įsipareigojimų, taigi ir atmesdamas galimybę gauti pasiūlymą, kuriame nurodyta neigiama kaina, Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimą Sernam 2, kaip teigė apeliantė, nurodydama pirmąjį pagrindą. Be to, nurodant, kad Sernam turtas turi būti parduotas vienu kartu rinkos kaina, o ši kaina visiškai gali būti ir neigiama ( 139 ), Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nebuvo reikalaujama, kad turtas būtų parduotas už nulinę arba teigiamą kainą, taigi Bendrasis Teismas šį straipsnį papildė sąlyga, kurios jame nebuvo, ir taip jį iškraipė.

135.

Trečia, skundžiamo sprendimo 100 punkte nuspręsdamas, kad vienintelis reikalavimas, nustatytas Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, buvo reikalavimas, kad turtas būtų parduotas už rinkos kainą, o šio sprendimo 301 punkte nurodydamas, kad pardavimo kaina iš esmės negalėjo būti neigiama, Bendrasis Teismas savo sprendime pateikė prieštaringus motyvus.

136.

Ketvirta, jeigu reikėtų remtis teleologiniu Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies aiškinimu, neigiama ar teigiama rinkos kaina šiuo požiūriu neturi reikšmės. Šiuo atžvilgiu SNCF primena Sprendimo Sernam 2 217 konstatuojamąją dalį, iš kurios aiškiai matyti, kad tikslas, kurio siekiama – vienu kartu perleidžiant Sernam turtą leisti tretiesiems asmenims perimti Sernam rinkos dalis, kad ši nebeveiktų rinkoje naudodamasi savo ankstesniu teisiniu statusu. Ar šis perleidimas įvyksta sumokėjus neigiamą, ar teigiamą kainą, šio tikslo atžvilgiu nesvarbu. Sernam turėtos rinkos dalys buvo atlaisvintos nepriklausomo pirkėjo naudai už rinkos kainą, sumokėtą įvykus skaidriam ir atviram konkursui. Taigi nuspręsdamas, kad Sernam turtas iš esmės negalėjo būti vienu kartu parduotas už neigiamą kainą, Bendrasis Teismas iškraipė Sprendimą Sernam 2.

137.

Dublike SNCF priduria, kad Komisija, atsižvelgiant į neseniai paskelbtą jos pranešimą dėl valstybės pagalbos sąvokos ( 140 ), negali teigti, jog privataus investuotojo principo nereikia painioti su pardavimo už rinkos kainą, įvykus atviram ir skaidriam konkursui, sąlyga, nes pagal patį privataus investuotojo principą, taikomą valstybinei įmonei parduodant turtą, reikalaujama, kad būtų pasiekta rinkos kaina, kurią galima laikyti tokia, jeigu ji nustatoma vykstant tokiam konkursui. Be to, SNCF tvirtina, kad, priešingai, nei teigia Komisija, vien turtas gali būti parduodamas už neigiamą kainą ir kad šiuo atveju bendra vienu kartu parduodamo turto vertė galėjo būti neigiama atsižvelgiant į struktūriniu požiūriu nuostolingą veiklos pobūdį ir su šiuo pardavimu susijusius įsipareigojimus.

138.

Komisija savo ruožtu mano, kad šeštojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

139.

Antroje dalyje SNCF iš esmės kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis iškraipė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, nes, pirma, nepripažino, kad reikalaujant, jog turtas būtų parduotas už rinkos kainą įvykus atviram ir skaidriam konkursui, minėtame straipsnyje netiesiogiai jau buvo nurodyta taikyti privataus investuotojo kriterijų, antra, aiškino šį straipsnį taip, kad pagal jį reikalaujama parduoti vien Sernam turtą ir kad jo negalima parduoti už neigiamą kainą, ir, trečia, Bendrojo Teismo pateiktu teleologiniu aiškinimu taip pat negalima pagrįsti jo teiginio, kad pardavimas neigiama kaina negalimas. Be to, SNCF kaltina Bendrąjį Teismą nurodžius prieštaringus motyvus.

140.

Skundžiamo sprendimo 292 punkte Bendrasis Teismas patvirtino, kad privataus investuotojo kriterijaus taikymas priklauso nuo to, ar valstybė narė, veikdama kaip akcininkė, o ne vien kaip viešosios valdžios subjektas, suteikia ekonominę naudą jai priklausančiai įmonei, nes valstybės veiksmai, kuriais įgyvendinami jos, kaip viešosios valdžios subjekto, įsipareigojimai, negali būti lyginami su rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo veiksmais. Šiuo atžvilgiu gali būti ypač reikšmingi šios priemonės pobūdis ir dalykas, aplinkybės, kuriomis ji priimta, ja siekiamas tikslas ir jai taikomos taisyklės ( 141 ).

141.

Primintina, kad taikant šį kriterijų „siekiama nustatyti, ar ekonominė nauda, nepaisant jos formos, suteikta iš valstybės išteklių valstybės įmonei, dėl jos poveikio iškreipia ar gali iškreipti konkurenciją ir daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“ ( 142 ). Taigi privataus investuotojo kriterijus taikomas tik tuo atveju, jei valstybė suteikia naudą veikdama kaip akcininkė, nes Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „ekonominė nauda <…> turi būti vertinama atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijų, jei atlikus bendrą vertinimą paaiškėja, kad atitinkama valstybė narė, nepaisant tokių viešajai valdžiai priskirtinų priemonių, minėtą naudą suteikė veikdama kaip jai priklausančios įmonės akcininkė“ ( 143 ). Todėl „privataus investuotojo kriterijaus taikymas viešosios valdžios įsikišimui priklauso ne nuo formos, kuria suteikiama nauda, bet nuo minėto įsikišimo kvalifikavimo kaip aptariamos įmonės akcininko sprendimo“ ( 144 ).

142.

Tačiau atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes reikia konstatuoti, kad, remiantis tuo, kas išplaukia iš šios išvados 46 ir paskesnių punktų, Bendrasis Teismas pagrįstai patvirtino Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje numatyto scenarijaus kompensacinį tikslą. Sernam turto pardavimas vienu kartu iš tikrųjų buvo alternatyva jos veiklos pakeitimui, numatytam šio sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje, nes visas 3 straipsnis buvo skirtas sąlygoms, kurių reikėjo laikytis siekiant, kad Sernam suteikta pagalba būtų pripažinta suderinama. Taigi jos turtas buvo vienu kartu parduotas tik todėl, kad Sprendime Sernam 2 buvo nustatytas šiam pardavimui alternatyvus reikalavimas. Taigi nelabai svarbu, kad pats Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies turinys, SNCF teigimu, atspindi tariamą nuorodą į privataus investuotojo principo taikymą. Reikalavimas, kad kompensacinės priemonės būtų įgyvendinamos sąlygomis, kuriomis siekiama atkurti sąžiningą konkurenciją, atspindi pačią kompensavimo esmę, bet neapima nuorodos į tai, koks vaidmuo tenka valstybei jų įgyvendinimo momentu. Be to, iš šioje išvadoje pirmiau atliktos analizės taip pat matyti, kad Sernam turtas turėjo būti parduotas vienu kartu neįtraukiant jokių įsipareigojimų. Nors iš tikrųjų rinkos kaina gali būti neigiama, apeliantė neįrodė, kad jei būtų buvęs parduotas vien Sernam turtas, jo kaina vis tiek būtų buvusi neigiama. Tačiau šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad argumentas, glaustai išdėstytas šios išvados 137 punkte, tiesiogiai prieštarauja SNCF pastaboms, pateiktoms per Bendrajame Teisme vykusį posėdį, kurios aptariamos šios išvados 84 punkte. Be to, Bendrasis Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju rinkos kaina, minima Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje, negalėjo būti būtinai neigiama būtent dėl to, kad pagrįstai laikėsi nuomonės, jog Komisija kaip kompensavimo priemonę numatė tai, kad bus parduotas vien Sernam turtas. Priešingai, nei teigia SNCF, Bendrasis Teismas nepapildė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies jokia sąlyga. Dėl tų pačių priežasčių reikia atmesti argumentą, grindžiamą tariamu motyvų, išdėstytų skundžiamo sprendimo 100 ir 301 punktuose, prieštaringumu. Be to, dėl argumento, grindžiamo Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies teleologiniu aiškinimu, dar kartą pažymiu, kad šiuo straipsniu siekiamas tikslas jau išnagrinėtas šios išvados 46 ir paskesniuose punktuose. Taigi nesunku suprasti, kodėl neigiama kaina – reiškianti, kad SNCF atkūrė Sernam kapitalą, taigi įnešė naują grynąją sumą, – tiesiogiai prieštarauja siekiamam kompensaciniam tikslui.

143.

Galiausiai reikia atsakyti į SNCF argumentą, kuriuo, remiantis paskiausios redakcijos Komisijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, teigiama, kad struktūrinės kompensacinės priemonės iš esmės turi „būti gyvybingų savarankiškų verslo subjektų pardavimas remiantis veiklos tęstinumo prielaida; jei tuos subjektus įsigyja tinkamas pirkėjas, ilgainiui jie gali veiksmingai konkuruoti“ ( 145 ). Šis argumentas ne tik nebuvo pateiktas vykstant procesui Bendrajame Teisme, bet ir, mano nuomone, akivaizdžiai atskleidžia šiame apeliaciniame procese SNCF pateikiamų argumentų klaidingumą, nes ji, atrodo, visiškai neatsižvelgia į bendrą situaciją ir remiasi prielaida, pagal kurią turtas buvo perleistas griežtai laikantis Sprendime Sernam 2 nustatytų sąlygų ir visomis taikytomis priemonėmis buvo siekiama, kaip ir reikalauta, apriboti konkurencijos iškraipymą. Tačiau, taip nebuvo pirmiausia, kaip minėta, dėl perleidimo dalyko, pirkėjo tapatumo ir atliktos procedūros pobūdžio. Šiomis aplinkybėmis sumokėta neigiama kaina, kuri kitu atveju galbūt būtų buvusi visiškai pateisinama, – tai požymis, papildantis įvairius kitus požymius, rodančius, kad Prancūzijos institucijos per SNCF elgėsi ne taip, kaip privalėjo elgtis pagal Sąjungos teisę.

144.

Taigi atlikdamas analizę Bendrasis Teismas nieko neiškraipė ir nepateikė prieštaringų motyvų, todėl šeštojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti.

145.

Trečia dalis grindžiama keliomis teisės klaidomis, padarytomis dėl to, kad nebuvo taikytas apdairaus privataus investuotojo principas, nes Sernam turto pardavimas vienu kartu buvo lygiavertis kompensacinei priemonei. SNCF teigimu, tokią priemonę privalo įgyvendinti pagalbos gavėjas, kuris gali būti arba valstybinė, arba privati įmonė, o ne valstybė, kaip viešosios valdžios subjektas. Nebuvo jokio pagrindo netaikyti privataus investuotojo kriterijaus, jei įgyvendinama kompensacinė priemonė. Nuspręsdamas priešingai Bendrasis Teismas pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį. SNCF primena klasikinę jurisprudenciją, susijusią su teismo vykdoma kontrole valstybės pagalbos srityje ir dėl šios pagalbos elementų ( 146 ), taip pat aplinkybes, susiklosčiusias byloje, kurioje priimtas Sprendimas ING ( 147 ), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog valstybės įnašas į sunkumų patiriančios įmonės kapitalą yra valstybės pagalba, neatleidžia valstybės nuo pareigos elgtis kaip apdairiam privačiam investuotojui, vykdant reikalavimą įvertinti kapitalo įnašo grąžinimo sąlygų pakeitimo ekonominį pagrįstumą.

146.

Todėl Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą skundžiamo sprendimo 306 ir 307 punktuose nuspręsdamas, jog, kadangi kompensacinės priemonės grindžiamos logika neleisti pernelyg iškraipyti konkurencijos, šios priemonės galėjo priversti ir pagalbos gavėją, ir jos akcininką priimti ekonominės naudos požiūriu ne optimaliausią sprendimą, kurio privatus investuotojas įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų priėmęs. Iš tikrųjų, jei priimdama Sprendimą Sernam 2 Komisija norėjo, kad SNCF pasiektų konkretų tikslą, ši, kaip Sernam akcininkė, jo siekdama turėjo elgtis ekonominiu požiūriu pagrįstai, kaip elgtųsi bet kuris privatus akcininkas. Šiuo atžvilgiu SNCF primena, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ( 148 ) atsižvelgiama į tai, kad privatiems investuotojams taikomi įpareigojimai arba teisiniai suvaržymai ir jie elgiasi ekonominiu požiūriu kaip galima pagrįsčiau. Tikslas įgyvendinti kompensacines priemones nėra lygiavertis viešosios valdžios subjektui tenkančiam įpareigojimui, tačiau šis įpareigojimas taikomas bet kuriam valstybės pagalbos restruktūrizavimui gavėjui, ar tai būtų privati, ar valstybinė įmonė. Taigi nagrinėjamu atveju SNCF elgesį reikia lyginti su privataus akcininko elgesiu tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. akcininko, turinčio vienu kartu perleisti patronuojamosios bendrovės, gavusios pagalbą restruktūrizavimui, turtą, todėl Komisija negalėjo nevykdyti pareigos išnagrinėti ginčijamų priemonių ekonominį pagrįstumą ( 149 ). Šis ekonominio pagrįstumo reikalavimas turi būti taikomas ir valstybės įmonei. Atsižvelgiant į tai, kad likvidavimas teismo sprendimu kainuotų brangiau nei šios kompensacinės priemonės įgyvendinimas, akivaizdu, kad privatus investuotojas būtų pasielgęs taip, kaip pasielgė SNCF. Todėl pastaroji teigia, kad Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 309 punkte nuspręsdamas, kad „Sernam turto pardavimo vienu kartu kompensacinė logika skyrėsi nuo logikos, kuria vadovautųsi privatus ūkio subjektas, norintis kuo labiau padidinti savo pelną arba šiuo atveju – sumažinti nuostolius“, pažeidė SESV 107 straipsnio 1 dalį. Bendrasis Teismas turėjo konstatuoti, kad Komisija privalėjo įvertinti visų priemonių, kurių ėmėsi SNCF, vienu kartu perleisdama Sernam turtą, ekonominį pagrįstumą. Taigi jis negalėjo nuspręsti, jog tai, kad SNCF įtraukė skolas į likviduojant Sernam teismo sprendimu nustatytus įsipareigojimus, suteikė naudos iš pradžių Sernam Xpress, o paskui Financière Sernam,netaikydamas privataus investuotojo kriterijaus ( 150 ). Bendrasis Teismas taip pat negalėjo netaikyti privataus investuotojo principo su įsipareigojimais susijusioms garantijoms, suteiktoms perėmėjui vienu kartu parduodant Sernam turtą, nenustatęs, ar tokios garantijos būtų priimtinos rinkos sąlygomis veikiančiam privačiam pardavėjui ( 151 ). Be to, Bendrasis Teismas negalėjo netaikyti privataus investuotojo kriterijaus ginčijamoms priemonėms vien dėl to, kad jas tiesiogiai lėmė Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies pažeidimas ir kad jos neturėjo jokio ryšio su šio kriterijaus taikymu ( 152 ), nes šis teiginys grindžiamas klaidinga prielaida, kad turto perleidimas vienu kartu leido suteikti naują valstybės pagalbą Sernam Xpress ir Financière Sernam.

147.

Dublike SNCF priduria, kad jei įpareigojimą privačiam investuotojui vienu kartu perleisti įmonės turtą nustatytų viešosios valdžios subjektas, atsižvelgdamas į jam suteiktą valstybės pagalbą, akivaizdu, kad jis jį įvykdytų ekonominiu požiūriu kaip galima pagrįsčiau ir kad laikydamasi vienodo požiūrio principo valstybės įmonė turėtų galėti pasielgti taip pat. Atsakydama Komisijai, teigiančiai, kad šis principas šiuo atveju netaikytinas, nes bet kuris sprendimas dėl sąlyginio suderinamumo yra skirtas valstybei, kuri turi nurodyti pagalbą gavusiai įmonei taikyti kompensacines priemones, SNCF tvirtina, kad iš Gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ( 153 ) matyti, jog būtent įmonė turi įgyvendinti restruktūrizavimo planą ir vykdyti bet kurį kitą Komisijos sprendime nustatytą įpareigojimą ( 154 ). Galiausiai SNCF pabrėžia sprendimų EDF ir ING ( 155 ) reikšmę – nepaisydama akivaizdžių skirtumų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, tarp šių sprendimų ir šio apeliacinio skundo – tam, kad būtų išspręstas principinis klausimas, iškeltas šioje šeštojo pagrindo dalyje.

148.

Todėl SNCF teigia, kad Sernam turto pardavimui vienu kartu netaikydamas privataus investuotojo kriterijaus, nes Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalis susijusi su kompensacine priemone, Bendrasis Teismas savo sprendime padarė įvairių teisės klaidų.

149.

Komisija prašo šeštojo pagrindo trečią dalį atmesti.

150.

Šioje dalyje iškeltas klausimas, ar su kompensavimu susijusių aplinkybių, kuriomis buvo nustatytos ginčijamos priemonės, pakanka, kad būtų negalima taikyti privataus investuotojo kriterijaus, nors galiausiai šių priemonių poveikis yra labai nutolęs nuo kompensacinio tikslo, kurio siekiama Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalimi.

151.

Primintina, kad Sprendimo Sernam 3 152 ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse Komisija išnagrinėjo 2005 m. liepos 21 d. susitarimo protokole numatytas priemones ( 156 ) pirmiausia dėl to, kad jos buvo priimtos, nors Komisija reikalavo taikyti kompensacines priemones, kad pagalbą Sernam restruktūrizavimui būtų galima laikyti suderinama.

152.

Valstybės akcininkės ir įmonės, veikiančios kaip viešosios valdžios subjektas, vaidmenys turi būti atskirti, o privataus investuotojo kriterijaus taikymas galiausiai „priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė, veikdama kaip akcininkė, bet ne kaip viešosios valdžios subjektas, suteikia ekonominę naudą jai priklausančiai įmonei“ ( 157 ). Kaip minėta, iš Sprendimo EDF matyti, kad Komisija „privalo atlikti bendrą vertinimą atsižvelgdama, be atitinkamos valstybės narės pateiktos informacijos, į bet kokias kitas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, jai leidžiančias nustatyti, ar nagrinėjamą priemonę lėmė minėtos valstybės narės akcininkės, ar viešosios valdžios subjekto statusas. Šiuo aspektu ypač gali būti reikšmingi <…> šios priemonės pobūdis ir objektas, jos kontekstas, taip pat siekiamas tikslas ir šiai priemonei taikomos taisyklės.“ ( 158 ) Kitaip tariant, privataus investuotojo kriterijaus taikymas priklauso nuo viešosios valdžios įsikišimo kvalifikavimo kaip aptariamos įmonės akcininko sprendimo ( 159 ).

153.

Nesu įsitikinęs, kad vien Sprendimo ING ( 160 )pakanka siekiant išspręsti šioje byloje iškilusį klausimą, nes šio sprendimo priėmimo kontekstas yra gana siauras ir bet kuriuo atveju neturi ryšio su kompensaciniu tikslu, kurio turėjo būti siekiama įgyvendinant Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį. Be to, Komisijos sprendime, kuris byloje ING buvo ieškinio dėl panaikinimo, pareikšto Bendrajame Teisme, dalykas, Komisija atskirai nagrinėjo abi priemones (pradinę pagalbą ir grąžinimo sąlygų pakeitimą) ( 161 ).

154.

Šiame sprendime buvo nagrinėjamas klausimas, ar Komisija gali nevykdyti pareigos įvertinti grąžinimo sąlygų pakeitimo ekonominį pagrįstumą atsižvelgiant į privataus investuotojo kriterijų vien dėl to, kad grąžintinas kapitalo įnašas savaime yra valstybės pagalba ( 162 ). Taigi šioje byloje visai nekalbama apie privataus investuotojo kriterijaus taikymą būtent kompensavimo aplinkybėmis, bet ją nagrinėdamas Teisingumo Teismas turėjo progą patvirtinti analizės, kurią turi atlikti Komisija, siekdama nustatyti, ar šis kriterijus taikytinas, pobūdį.

155.

Sprendimuose EDF ir ING ( 163 ) padarytos išvados šiuo atveju naudingos tuo, kad aišku, jog Komisija turi bendrai vertinti situaciją, kaip Bendrasis Teismas priminė skundžiamo sprendimo 292 punkte ir patikrino, ar tai buvo padaryta.

156.

Pirmiausia pažymėtina, kad šeštojo pagrindo trečioje dalyje pateiktuose argumentuose SNCF pripažįsta, kad, Komisijos reikalavimu taikydama įvairias minėtas priemones, ji veikė siekdama įgyvendinti kompensacines priemones. Kaip minėta nagrinėjant šio apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą, kompensacinės priemonės, kurias nurodė taikyti Komisija ir kurių taikymas yra pagalbos Sernam restruktūrizavimui suderinamumo sąlyga, nurodytos valstybei skirtame sprendime ir jomis siekiama sumažinti pagalbos suteikimo nulemtą konkurencijos iškraipymą. Kadangi, kaip savo rašytiniuose dokumentuose priminė Komisija, kompensacinėmis priemonėmis siekiama „panaikinti pagalbos gavėjo įgytą konkurencinį pranašumą“ ir „iš dalies atkurti konkurencinę padėtį“, jas vykdyti nurodyta ginant veikiau viešąjį nei pagalbos gavėjo interesą. Be to, kaip ir Komisija, esu linkęs manyti, kad priemonės, taikytos pagal Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalį, pirmiausia buvo susijusios su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu Komisijos nustatytomis sąlygomis, kad pagalba restruktūrizavimui, kuri, neginčytina, dėl paties savo pobūdžio yra viešosios valdžios subjekto veiksmas, būtų suderinama.

157.

Šiomis aplinkybėmis, nors nesiekiu įtvirtinti tam tikros prezumpcijos, manau, kad, bendrai vertinant situaciją, kaip reikalaujama pagal jurisprudenciją, t. y. atsižvelgiant į priemonių pobūdį ir dalyką, kontekstą, siekiamą tikslą ir šioms priemonėms taikomas taisykles, matyti, jog Prancūzijos valstybė, SNCF akcininkė, šiuo atveju neveikė naudodamasi šiuo statusu.

158.

Dublike apeliantė nurodo vienodo požiūrio į valstybines ir privačias įmones nesilaikymą. Taip teigiama pavėluotai jau vien dėl to, kad SNCF rašytiniuose dokumentuose, pateiktuose Bendrajam Teismui, apie tai neužsimenama. Bet kuriuo atveju man sunku nustatyti tokį nesilaikymą. SNCF atstovas per posėdį Teisingumo Teisme savo argumentus išdėstė taip: valstybinė įmonė, kuri sumoka neigiamą kainą perleidžiant turtą, nesilaiko Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalies, o tai lemia jau žinomas teisines pasekmes, susijusias su pradinės pagalbos suderinamumu, be to, tokiu atveju ši įmonė kaltinama tuo, kad suteikė naują valstybės pagalbą; privati įmonė, kuriai valstybė, kaip viešosios valdžios subjektas, remdamasi Komisijos sprendimu nurodo įgyvendinti kompensacines priemones, sumokėdama neigiamą kainą taip pat nesilaiko su suderinamumu susijusios sąlygos, ir tai lemia tokias pačias teisines pasekmes; tačiau privati įmonė bet kuriuo atveju nebūtų kaltinama tuo, kad suteikė naują pagalbą, nes ši neigiama kaina būtų buvusi sumokėta iš privačių lėšų. Kitaip tariant, jei kompensacines priemones įgyvendintų privati įmonė, naujos pagalbos net negalėtų būti – tuo ir pasireiškia skirtingas požiūris.

159.

Mano manymu, taip aiškinant prieita prie absurdo, nes iš esmės be valstybės lėšų panaudojimo apskritai negali būti kalbos apie valstybės pagalbą. Todėl palyginimas, kurį pateikia SNCF, mano nuomone, neturi reikšmės, juo labiau kad jis grindžiamas neigiama pardavimo kaina, o tai nėra vienintelis aspektas, dėl kurio priekaištaujama teigiant, kad nesilaikyta Sprendimo Sernam 2 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

160.

Dėl visų šių priežasčių šeštojo pagrindo trečią dalį taip pat reikia atmesti.

161.

Kadangi atmestos visos trys dalys, sudarančios šeštąjį pagrindą, visą šį pagrindą reikia atmesti.

162.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Komisija iš esmės tvirtina, kad nors ji teigė, jog Bendrajame Teisme pareikštas ieškinys nepriimtinas, Bendrasis Teismas proceso ekonomiškumo sumetimais šio klausimo nenagrinėjo. Teisingumo Teisme Komisija teigia, kad jis turi nuspręsti, prireikus – savo iniciatyva, dėl su viešąja tvarka susijusio pagrindo, grindžiamo SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nustatytos sąlygos, pagal kurią ieškovas gali prašyti panaikinti sprendimą, kuris nėra jam skirtas, tik tuo atveju, jei šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs, pažeidimu. Tačiau Sprendimas Sernam 3 nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su ieškove, kurios padėtis, kiek tai susiję su ginčijamu sprendimu, buvo lygiavertė bendrovės DEFI padėčiai, nagrinėtai Sprendime DEFI / Komisija ( 164 ), pirmiausia dėl to, kad SNCF neturėjo teisės savarankiškai priimti sprendimus.

163.

Nors Komisijos iškeltas ieškinio priimtinumo Bendrajame Teisme klausimas gali pasirodyti svarbus, mano manymu, jo išsamiai nagrinėti nereikia dėl dviejų esminių priežasčių. Pirmoji susijusi su tuo, kad Komisija nedaro jokios atskiros išvados, remdamasi Teisingumo Teisme pateiktais argumentais dėl Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio priimtinumo. Antroji susijusi su tuo, kad Bendrasis Teismas pagrindė savo sprendimą iš pradžių nespręsti dėl ieškinio priimtinumo „proceso ekonomiškumo sumetimais“ ( 165 ), remdamasis, be kita ko, sprendimu, vadinamu Boehringer ( 166 ). Primintina, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pateiktą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriame šis teismas laikėsi nuomonės, kad „nebuvo būtina nuspręsti dėl Tarybos pateikto nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, nes [ieškovių] reikalavimus bet kuriuo atveju reikėjo atmesti dėl esmės“ ( 167 ), patvirtino, kad „Bendrasis Teismas turėjo įvertinti, <…> ar tinkamu teisingumo vykdymu šioje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis pateisinamas <…> ieškinio atmetimas dėl esmės, nesprendžiant dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo“ ( 168 ). Kad ir kokių būtų pagrįstų abejonių ( 169 ), kurias būtų galima išreikšti dėl tokios jurisprudencijos, kurią Teisingumo Teismas jau taiko nagrinėdamas jam pačiam pateikus tiesioginius ieškinius ( 170 ) ir vykdydamas kontrolę nagrinėjamuose apeliaciniuose skunduose ( 171 ), vis dėlto reikia konstatuoti, kad šiame apeliaciniame procese Komisija šios jurisprudencijos krypties daugiau nekritikavo. Todėl, kadangi ketinu siūlyti atmesti apeliacinį skundą, SNCF ieškinio, pareikšto Bendrajame Teisme, priimtinumo klausimo išsamiau nagrinėti nereikia.

164.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

165.

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės, o pastaroji, mano nuomone, pralaimėjo bylą, iš jos turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese.

166.

Galiausiai pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 3 dalį Mory SA ir Mory Team padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

167.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui nuspręsti taip: