1

Apeliaciniu skundu Safa Nicu Sepahan Co. prašo iš dalies panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Safa Nicu Sepahan / Taryba (T‑384/11, EU:T:2014:986, toliau – skundžiamas sprendimas) iš dalies atmesti jos ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašyta priteisti nuostolius atlyginant turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl to, kad pagal 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 503/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 136, 2011, p. 26), I priedo IB dalies 19 punktą ir paskui pagal 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, 2012, p. 1), IX priedo IB dalies 61 punktą (toliau – ginčijamos nuostatos) ji buvo įtraukta į subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti, sąrašą.

2

Priešpriešiniu apeliaciniu skundu Europos Sąjungos Taryba prašo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek pagal jį Safa Nicu Sepahan iš Sąjungos buvo priteista atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl ginčijamomis nuostatomis numatytų ribojamųjų priemonių.

3

Skundžiamo sprendimo 1–13 punktuose ginčo aplinkybės yra išdėstytos taip:

4

2011 m. liepos 22 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Safa Nicu Sepahan ieškinį dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo.

5

Pirma, dėl prašymo panaikinti ginčijamas nuostatas Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Sąjungos teismas turi įsitikinti, jog ribojamosios priemonės, konkrečiai susijusios su atitinkamu asmeniu ar subjektu, pagrįstos pakankamai svariais faktais. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, pasirėmęs 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba /Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775) 64–66 punktais, pabrėžė, kad būtent kompetentinga Sąjungos institucija turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens atžvilgiu, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų. Todėl Bendrasis Teismas prašė Tarybos pateikti įrodymų, pateisinančių Safa Nicu Sepahan taikytų ribojamųjų priemonių priėmimą ir vėlesnį palikimą galioti.

6

Taryba nurodė, kad vienintelis jos turimas įrodymas dėl ribojamųjų priemonių priėmimo ir vėlesnio palikimo sąraše buvo valstybės narės siūlymas įtraukti ir kad šiame pasiūlyme pateikta informacija buvo pakartota ginčijamų nuostatų motyvuose, todėl Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 38 punkte konstatavo, kad Taryba neįrodė, jog teiginys, kad Safa Nicu Sepahan yra komunikacijų bendrovė, tiekusi įrangą „Fordow“ (Komas) įrenginiui, pagrįstas. Kadangi šis teiginys buvo vienintelis Safa Nicu Sepahan taikytų ribojamųjų priemonių nustatymo ir palikimo galioti patvirtinimo motyvas, Bendrasis Teismas panaikino ginčijamas nuostatas.

7

Antra, dėl Safa Nicu Sepahan prašymo atlyginti žalą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 47 punkte priminė jurisprudenciją, pagal kurią tam, kad kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė, turi būti įvykdytos kelios sąlygos, t. y. turi būti neteisėti veiksmai, kuriais kaltinamos institucijos, reali žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodomos žalos.

8

Dėl pirmos sąlygos, susijusios su neteisėtais institucijų veiksmais, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 50 punkte priminė, kad pagal jurisprudenciją reikalaujama nustatyti labai sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimą, o šio sprendimo 52 punkte pažymėjo, kad lemiamas kriterijus, leidžiantis konstatuoti tokį pažeidimą, yra akivaizdus ir šiurkštus tam tikros institucijos diskrecijos ribų nepaisymas. Skundžiamo sprendimo 57 ir 58 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad reikšmingose reglamentų Nr. 961/2010 ir Nr. 267/2012 nuostatose išsamiai išvardytos sąlygos, kai tokios ribojamosios priemonės leidžiamos, ir kad todėl šios nuostatos, kiek jomis siekiama apsaugoti atitinkamų privačių asmenų individualius interesus, vertintinos kaip teisės normos, kuriomis siekiama suteikti teisių privatiems asmenims. Atsižvelgus į išvadą dėl ginčijamų nuostatų negaliojimo, kaip antai tą, kurią padarė Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime, buvo konstatuota, kad priėmusi minėtas nuostatas, Taryba pažeidė šiuos reglamentus.

9

Toliau nagrinėdamas klausimą, ar šis pažeidimas pakankamai sunkus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 59–61 punktuose nusprendė, kad dėl pareigos įrodyti priimtų ribojamųjų priemonių pagrįstumą Taryba neturėjo diskrecijos, nes ši pareiga kildintina iš būtinybės gerbti pagrindines atitinkamų asmenų ir subjektų teises. Be to, jis šio sprendimo 62 punkte nurodė, kad taikyti ar aiškinti taisyklę, pagal kurią Taryba įpareigojama pagrįsti priimamas ribojamąsias priemones, nesudėtinga.

10

Skundžiamo sprendimo 63–67 punktuose išdėstęs, kad nagrinėjama taisyklė įtvirtinta jo jurisprudencijoje dar iki pirmosios ginčijamos nuostatos priėmimo 2011 m. gegužės 23 d., šio sprendimo 68–69 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad paprastai apdairi ir rūpestinga institucija, atsižvelgdama į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, minėtos nuostatos priėmimo momentu galėjo suprasti, kad ji privalėjo surinkti informaciją ar įrodymus, pateisinančius ribojamųjų priemonių taikymą apeliantei, kad tuo atveju, jei kiltų ginčas, šią informaciją ar šiuos įrodymus pateikdama Sąjungos teismui galėtų įrodyti minėtų priemonių pagrįstumą. Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad buvo padarytas pakankamai sunkus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

11

Dėl antros ir trečios sąlygų Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Safa Nicu Sepahan turi pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti realios ir tikros žalos faktą ir dydį, taip pat tai, kad ši žala gana tiesiogiai išplaukia iš inkriminuojamų veiksmų.

12

Kiek tai susiję su Safa Nicu Sepahan pateiktu prašymu atlyginti neturtinę žalą, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 85 punkte konstatavo, kad neteisėtai nustačius Safa Nicu Sepahan taikytas ribojamąsias priemones ir jas palikus galioti jai buvo padaryta neturtinė žala, todėl ji turi teisę į šios žalos atlyginimą.

13

Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio Bendrasis Teismas, remdamasis 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331) 72 punktu, skundžiamo sprendimo 86 ir 87 punktuose pripažino, kad, panaikinus Safa Nicu Sepahan įtraukimą į asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, sąrašą, galima sumažinti priteisto atlyginimo dydį, tačiau negalima to pripažinti visišku patirtos žalos atlyginimu. Skundžiamo sprendimo 88–91 punktuose išdėstęs, kad reikėjo atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo, kuris buvo konstatuotas, sunkumą, jo trukmę, Tarybos veiksmus ir tvirtinimo, kad Safa Nicu Sepahan dalyvauja Irano branduolinių ginklų platinimo veikloje, pasekmes santykiams su trečiaisiais asmenimis, Bendrasis Teismas, vertindamas patirtą žalą ex aequo et bono, priteisė 50000 EUR dydžio žalos atlyginimą.

14

Tačiau Bendrasis Teismas atmetė Safa Nicu Sepahan prašymą atlyginti jos tariamai patirtą turtinę žalą.

15

Apeliaciniu skundu Safa Nicu Sepahan Teisingumo Teismo prašo:

16

Atsiliepime į apeliacinį skundą Taryba Teisingumo Teismo prašo:

17

Savo priešpriešiniu apeliaciniu skundu Taryba Teisingumo Teismo prašo:

18

Atsiliepime į Tarybos priešpriešinį apeliacinį skundą Safa Nicu Sepahan prašo Teisingumo Teismo pripažinti priešpriešinį apeliacinį skundą nepagrįstu. Be to, ji pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, išskyrus reikalavimą grąžinti bylą Bendrajam Teismui peržiūrėti žalos dydį ir priimti naują sprendimą jos naudai, šis reikalavimas nurodytas tuo atveju, jei nebūtų patenkinti kiti reikalavimai.

19

2015 m. rugpjūčio 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei leista įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

20

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 174 straipsnį atsiliepimu į apeliacinį skundą reikalaujama apeliacinį skundą visiškai arba iš dalies patenkinti arba atmesti. Be to, pagal šio reglamento 172 ir 176 straipsnius atsiliepimą į apeliacinį skundą galinčios pateikti šalys atskiru dokumentu, kuris skiriasi nuo atsiliepimo į apeliacinį skundą, gali pateikti priešpriešinį apeliacinį skundą, kuriuo pagal šio reglamento 178 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies antrą sakinį turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis pagrindais ir argumentais, kurie skiriasi nuo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų pagrindų ir argumentų. Remiantis šiomis kartu aiškinamomis nuostatomis darytina išvada, kad atsiliepime į apeliacinį skundą negali būti reikalaujama panaikinti skundžiamą sprendimą remiantis kitokiais ir savarankiškais pagrindais, kurie skiriasi nuo apeliacinio skundo pagrindų, nes tokie pagrindai gali būti pateikti tik priešpriešiniame apeliaciniame skunde (2016 m. lapkričio 10 d. Sprendimo DTS Distribuidora de Televisión Digital / Komisija, C‑449/14 P, EU:C:2016:848, 99–101 punktai).

21

Kadangi atsiliepime į Safa Nicu Sepahan apeliacinį skundą Taryba prašo Teisingumo Teismo pakeisti skundžiamo sprendimo motyvus, susijusius su viena iš kumuliacinių Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, būtent sąlyga, susijusia su „pakankamai sunkaus [teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims,] pažeidimo“ buvimu, šiuo prašymu reikalaujama ne patenkinti ar atmesti minėtą apeliacinį skundą, o panaikinti Bendrojo Teismo skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punkte suformuluotą sprendimą Safa Nicu Sepahan priteisti iš Tarybos 50000 eurų sumą kaip neturtinės žalos, kurią ji patyrė todėl, kad šis sprendimas pagrįstas tokio pažeidimo pripažinimu, atlyginimą. Todėl šie reikalavimai nepriimtini kaip neatitinkantys Procedūros reglamento 174 straipsnio reikalavimų.

22

Be to, kadangi Safa Nicu Sepahan atsiliepime į Tarybos priešpriešinį apeliacinį skundą prašo Teisingumo Teismo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą ir priteisti jai teisingą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, šiais reikalavimais neapsiribojama šiame priešpriešiniame apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, taigi nesilaikoma Teisingumo Teismo procedūros reglamento 179 straipsnio reikalavimų, todėl jie nepriimtini.

23

Pirmiausia reikia išnagrinėti Tarybos priešpriešinį apeliacinį skundą, nes jis susijęs su pirmąja iš trijų Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, būtent sąlyga, susijusia su pakankamai sunkaus teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimo buvimu.

24

Tarybos priešpriešinis apeliacinis skundas iš esmės pagrįstas dviem pagrindais.

25

Tarybos nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 68 ir 69 punktuose konstatavo, kad nagrinėjamas neteisėtumas pripažintinas „pakankamai sunkiu teisės normos pažeidimu“.

26

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 59–61 punktuose nusprendė, kad dėl Tarybos sprendimo įtraukti Safa Nicu Sepahan į asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, sąrašą Taryba neturėjo jokios diskrecijos. Tarybos teigimu, šią išvadą Bendrasis Teismas padarė klaidingai pasirėmęs 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775) ir 2013 m. liepos 18 d. Sprendimu Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518), kad nustatytų Tarybos pareigos ginčo atveju įrodyti motyvų, nurodytų dėl asmens, kuriam nustatytos ribojamosios priemonės, pagrįstumą, apimtį, nors pastarajam tvirtinant ginčijamas nuostatas ši taisyklė jurisprudencijoje dar nebuvo aiškiai suformuota.

27

Be to, Taryba teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 62 punkte klaidingai konstatavo, jog taisyklė, pagal kurią Taryba turi pagrįsti nagrinėjamas ribojamąsias priemones, nesusijusi su itin sudėtinga situacija ir nekelia taikymo ar aiškinimo sunkumų. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas netiksliai rėmėsi savo jurisprudencija, nurodyta skundžiamo sprendimo 64–67 punktuose. Be to, reikia atsižvelgti į sunkumus, susijusius su konfidencialios informacijos atskleidimu priimant sprendimą įtraukti asmenį arba subjektą į su ribojamosiomis priemonėmis susijusį sąrašą.

28

Safa Nicu Sepahan ginčija šiuos argumentus.

29

Primintina, kad pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą viena iš Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų reikalaujama nustatyti pakankamai sunkų teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2012 m. balandžio 19 d. Sprendimo Artegodan / Komisija, C‑221/10 P, EU:C:2012:216, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Teisingumo Teismas kartą jau buvo pažymėjęs, kad toks pažeidimas yra tuomet, kai atitinkama institucija akivaizdžiai ir šiurkščiai nesilaiko nustatytų diskrecijos ribų, šiuo atžvilgiu reikia, be kita ko, atsižvelgti į tokius elementus, kaip pažeistos normos aiškumo ir tikslumo laipsnis, ir į diskrecijos, kurią Sąjungos institucijai suteikia pažeista norma, apimtį (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 55 ir 56 punktus; 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Robins ir kt., C‑278/05, EU:C:2007:56, 70 punktą ir 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo Specht ir kt., C‑501/12–C‑506/12, C‑540/12 ir C‑541/12, EU:C:2014:2005, 102 punktą).

31

Jurisprudencijoje taip pat įtvirtinta, kad bet kuriuo atveju Sąjungos teisės pažeidimas yra tikrai sunkus, jeigu jis išlieka, nepaisant priimto sprendimo, kuriuo konstatuojamas inkriminuojamas pažeidimas, prejudicinio sprendimo arba Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos šiuo klausimu, iš kurių aišku, kad aptariamas elgesys yra pažeidimas (1996 m. kovo 5 d. Sprendimo Brasserie du pêcheur ir Factortame, C‑46/93 ir C‑48/93, EU:C:1996:79, 57 punktas ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the Thin Cap Group Litigation, C‑446/04, EU:C:2006:774, 214 punktas).

32

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, reikia patikrinti, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 68 ir 69 punktuose padarė išvadą, kad Taryba, nesilaikiusi pareigos surinkti informaciją ar įrodymus, pateisinančius ribojamųjų priemonių taikymą Safa Nicu Sepahan, kad tuo atveju, jei kiltų ginčas, šią informaciją ar šiuos įrodymus pateikdama Sąjungos teismui galėtų įrodyti minėtų priemonių pagrįstumą, atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, buvo pakankamai sunkus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas.

33

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 37 punkto, neginčijama, jog Taryba nurodė Bendrajam Teismui, kad vienintelis jos turimas įrodymas dėl Safa Nicu Sepahan taikytų ribojamųjų priemonių patvirtinimo ir palikimo galioti buvo valstybės narės siūlymas įtraukti į sąrašą ir kad šiame pasiūlyme pateikta informacija buvo pakartota ginčijamų nuostatų motyvuose. Taigi iš skundžiamo sprendimo 37 punkto akivaizdu, kad Taryba neturėjo informacijos ar įrodymų, pateisinančių ribojamųjų priemonių Safa Nicu Sepahan taikymo motyvus.

34

Anot Tarybos, darytina išvada, kad jurisprudencija, pagal kurią ginčo atveju jai priklauso pateikti informaciją ar įrodymus, pateisinančius ribojamųjų priemonių taikymą fiziniams ar juridiniams asmenims, nebuvo aiškiai įtvirtinta pirmosios ginčijamos nuostatos priėmimo momentu. Vadinasi, neatsižvelgiant į tai, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta, šiuo atžvilgiu iki 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi (C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518) ir 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian (C‑280/12 P, EU:C:2013:775), kuriais Teisingumo Teismas patikslino šią jurisprudenciją, paskelbimo nebūtų galima pripažinti, kad būta pakankamai sunkaus Sąjungos teisės pažeidimo.

35

Šiuo klausimu reikia priminti, kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs iki ginčijamų nuostatų priėmimo nustatytoje jurisprudencijoje, kad Sąjunga yra teisės sąjunga, kurioje jos institucijoms taikoma jų aktų atitikties, visų pirma ESV sutarčiai ir pagrindiniams teisės principams, kontrolė (2010 m. birželio 29 d. Sprendimo E ir F, C‑550/09, EU:C:2010:382, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir kurioje fiziniams ir juridiniams asmenims turi būti užtikrinama veiksminga teisminė gynyba.

36

Dėl veiksmingos teisminės gynybos principo laikymosi Teisingumo Teismas 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461) 343 punkte konstatavo, kad kai nustatyta, kad ribojamąsias priemones numatantis aktas yra susijęs su nacionaliniu saugumu arba terorizmu, tai nereiškia, jog fiziniams ar juridiniams asmenims nustatytoms ribojamosioms priemonėms netaikoma jokia Sąjungos teismo kontrolė.

37

Kaip matyti iš šios jurisprudencijos, teise į veiksmingą teisminę gynybą reikalaujama, kad ginčo atveju Taryba pateiktų ribojamųjų priemonių nustatymo fiziniams ir juridiniams asmenims motyvus pateisinančią informaciją ir įrodymus. Šiuo klausimu iš 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461) 336 punkto matyti, kad teismo atliekama fiziniams ir juridiniams asmenims nustatytų ribojamųjų priemonių kontrolė turi apimti, be kita ko, motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas nustatyti asmeniui arba subjektui ribojamąsias priemones, teisėtumą.

38

Be to, 2010 m. birželio 29 d. Sprendimo E ir F (C‑550/09, EU:C:2010:382) 57 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad tinkama pačių ribojamųjų priemonių teisėtumo teisminė kontrolė turi apimti, be kita ko, tokias priemones pagrindžiančių aplinkybių, įrodymų ir informacijos patikrinimą.

39

Be kita ko, nors taip buvo nuspręsta nagrinėjant bylas, kuriose minėti sprendimai dėl turto įšaldymo priemonių priimti būtent kovos su tarptautiniu terorizmu kontekste, akivaizdu, kad juose įtvirtinta pareiga įrodyti asmenims ir subjektams taikomų individualių ribojamųjų priemonių pagrįstumą taip pat taikytina ir kalbant apie tokių turto įšaldymo priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Irano Islamo Respublikai, kaip Safa Nicu Sepahan nustatytos priemonės, priėmimą, be kita ko, atsižvelgiant į minėtų ribojamųjų priemonių individualų pobūdį ir galimą jų didelį poveikį asmenų ir subjektų, kuriems jos taikomos, teisėms ir laisvėms (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija, C‑402/05 P ir C‑415/05 P, EU:C:2008:461, 361 ir 375 punktus).

40

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Tarybai tenkanti pareiga ginčo atveju pateikti fiziniams ir juridiniams asmenims nustatytų ribojamųjų priemonių priėmimą pagrindžiančią informaciją ir įrodymus ginčijamų nuostatų priėmimo metu jau buvo įtvirtinta Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje. Todėl skundžiamo sprendimo 68 ir 69 punktuose Bendrasis Teismas visiškai teisingai konstatavo, kad apie trejus metus trukęs šios pareigos pažeidimas yra pakankamai sunkus teisės normos, kuria privatiems asmenims siekiama suteikti teisių, pažeidimas, ir nesvarbu, ar šioje byloje nagrinėjamos teisės, kaip įtvirtinta sprendimo 58 punkte, pripažintinos teise į tai, kad nebūtų nustatytos nagrinėjamos priemonės, jei neįvykdomos materialinės sąlygos, susijusios su tokių priemonių nustatymu, ar, kaip nustatyta minėto sprendimo 60 punkte, kildintinos iš su veiksminga teismine gynyba susijusių reikalavimų.

41

Šios išvados nepaneigia Tarybos argumentas, grindžiamas sunkumais, susijusiais su konfidencialios informacijos ar įrodymų, pagrindžiančių sprendimo nustatyti ribojamąsias priemones fiziniam arba juridiniam asmeniui motyvus, atskleidimu. Iš tiesų, šiuo atveju Taryba jokiu proceso Bendrajame Teisme metu nesirėmė turimos informacijos arba įrodymų, pagrindžiančių Safa Nicu Sepahan nustatytas ribojamąsias priemones, konfidencialumu.

42

Todėl reikia atmesti priešpriešinio apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

43

Taryba nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 86–92 punktuose konstatavo, kad ginčijamų nuostatų panaikinimas nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis nelaikytinas visišku patirtos žalos atlyginimu.

44

Taip Bendrasis Teismas atmetė kitose bylose ir, be kita ko, 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Sison / Taryba (T‑47/03, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:207) 241 punkte padarytą išvadą, kad sprendimo dėl asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą panaikinimas pripažintinas visišku žalos atlyginimu. Be to, Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimo Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331) 72 punkte taip pat nusprendė, kad sprendimo įtraukti į sąrašą panaikinimas galėjo reabilituoti atitinkamą asmenį ar tam tikra prasme atlyginti jo dėl šio neteisėtumo patirtą neturtinę žalą.

45

Todėl reikėtų panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo iš Tarybos apeliantei priteista 50000 eurų suma jos patirtai žalai atlyginti.

46

Safa Nicu Sepahan ginčija šiuos argumentus.

47

Pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo 86 punkte išdėstytuose motyvuose Bendrasis Teismas teisingai rėmėsi 2013 m. gegužės 28 d. Sprendimu Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331) ir nusprendė, kad ginčijamų nuostatų panaikinimas galėjo būti Safa Nicu Sepahan patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

48

Nors toliau skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto nusprendė, kad nagrinėjamu atveju panaikinus Safa Nicu Sepahan įtraukimą buvo galima sumažinti priteisto atlyginimo dydį, tačiau to nebuvo negalima pripažinti visišku patirtos neturtinės žalos atlyginimu, šis vertinimas pagrįstas nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

49

Šiuo klausimu pirmiausia konstatuotina, kad Bendrasis Teismas, nagrinėjamu atveju susiklosčiusių aplinkybių vertinimo pagrindu priėmęs sprendimą dėl piniginės kompensacijos reikalingumo siekiant atlyginti Safa Nicu Sepahan patirtą neturtinę žalą, nepadarė teisės klaidų. Iš tiesų, nors 2013 m. gegužės 28 d. Sprendime Abdulrahim / Taryba ir Komisija (C‑239/12 P, EU:C:2013:331) Teisingumo Teismas nusprendė, kad neteisėtų ribojamųjų priemonių panaikinimas galėtų būti patirtos neturtinės žalos atlyginimas, tai nereiškia, jog tokio atlyginimo visais atvejais užtenka, kad būtų užtikrintas visiškas tokios žalos atlyginimas.

50

Be to, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, jeigu Bendrasis Teismas nustato, kad padaryta žala, tik jis turi kompetenciją pagal pareikštą reikalavimą vertinti žalos atlyginimo būdą ir dydį (1994 m. birželio 1 d. Sprendimo Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt., C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 66 ir 81 punktai; 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 34 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Nutarties Meister / VRDT, C‑12/05 P, EU:C:2006:779, 82 punktas).

51

Vis dėlto, siekiant, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti Bendrojo Teismo sprendimų kontrolę, tokie sprendimai turi būti pakankamai motyvuoti, o kalbant apie žalos vertinimą, juose turi būti numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgta nustatant priteistą sumą (1998 m. gegužės 14 d. Sprendimo Taryba / de Nil ir Impens, C‑259/96 P, EU:C:1998:224, 32 ir 33 punktai; 1999 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Lucaccioni / Komisija, C‑257/98 P, EU:C:1999:402, 35 punktas ir 2013 m. rugsėjo 3 d. Nutarties Idromacchine ir kt. / Komisija, C‑34/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:552, 80 punktas).

52

Skundžiamo sprendimo 88–91 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad nustatant nagrinėjamu atveju patirtos neturtinės žalos dydį reikėjo atsižvelgti, be kita ko, į pripažinto pažeidimo sunkumą, jo trukmę, Tarybos veiksmus ir teiginio, kad Safa Nicu Sepahan dalyvauja Irano branduolinių ginklų platinimo veikloje, pasekmes santykiams su trečiaisiais asmenimis. Šiuo klausimu pažymėtina, jog Bendrasis Teismas iš esmės konstatavo, kad teiginys, kuriuo Taryba kaltino Safa Nicu Sepahan, buvo labai svarus, kad šis teiginys vis dėlto nebuvo pagrįstas nė menkiausia informacija ar svarbiu įrodymu ir kad Taryba savo iniciatyva ar dėl apeliantės protestų nepatikrino minėto teiginio pagrįstumo, siekdama apriboti dėl to šiai įmonei atsiradusias žalingas pasekmes.

53

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas nurodė kriterijus, kuriais jis rėmėsi nustatydamas priteistą sumą. Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas nebegali paneigti skundžiamo sprendimo 92 punkte padarytos išvados, kad vertinant ex aequo et bono50000 EUR suma yra tinkamas Safa Nicu Sepahan patirtos žalos atlyginimas.

54

Todėl priešpriešinio apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

55

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, reikia atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą.

56

Grįsdama savo reikalavimus Safa Nicu Sepahan remiasi dviem pagrindais, iš kurių pirmasis susijęs su jos turtinės žalos atlyginimu, o antrasis – su neturtinės žalos atlyginimu.

57

Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą sudaro penkios dalys. Prieš nagrinėjant šio apeliacinio skundo pagrindo pirmąją dalį, reikia išnagrinėti antrą–penktą dalis.

58

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antroje dalyje Safa Nicu Sepahan tvirtina, pirma, kad nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 99, 102, 104, 145 ir 147 punktuose pripažino priėmus nagrinėjamas ribojamąsias priemones atsiradusią turtinę žalą, kiek tai susiję su sutartimi dėl Derbendikhan (Irakas) elektrinės atkūrimo, jis neteisingai ir pažeisdamas SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 3 dalį nusprendė nepriteisti iš Tarybos jai padarytos žalos atlyginimo. Be to, Bendrasis Teismas, skundžiamo sprendimo 104 punkte teigdamas, kad nebuvo įrodytas „žalos realumas ir <…> žalos dydis“, iškraipė įrodymus. Taip pat šio sprendimo 106 punkte Bendrasis Teismas iškraipė Safa Nicu Sepahan pateiktus įrodymus dėl su šia sutartimi susijusios pelno maržos ar pelningumo koeficiento.

59

Antra, Safa Nicu Sepahan nurodo, kad skundžiamo sprendimo 99 ir 100 punktuose Bendrasis Teismas neteisingai atsisakė jai priteisti žalos, atsiradusios Emirate National Bank of Dubai uždarius jos sąskaitas, atlyginimą, nors šio sprendimo 145 ir 147 punktuose jis konstatavo, kad įrodyta, jog Safa Nicu Sepahan apyvarta ir pelnas gerokai sumažėjo, kad šiai bendrovei teko atleisti daug darbuotojų ir patirti kitų išlaidų. Be to, jos teigimu, skundžiamo sprendimo motyvai prieštaringi ir juose iškraipomi įrodymai, nes, viena vertus, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 98 punkte konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan galėjo gauti finansinių paslaugų, kurias anksčiau teikė Emirate National Bank of Dubai, kitame banke, ir kita vertus, šio sprendimo 96 punkte jis konstatavo, kad bet kuriam su Safa Nicu Sepahan bendradarbiaujančiam bankui atsirastų Sąjungos nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo rizika.

60

Taryba ginčija šiuos argumentus.

61

Primintina, pirma, kad žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti reali ir tikra (žr. 1976 m. gegužės 21 d. Sprendimo Roquette frères / Komisija, 26/74, EU:C:1976:69, 22 ir 23 punktus ir 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑481/07 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:461, 36 punktą). Antra, kad atsirastų Sąjungos deliktinė atsakomybė, žala turi gana tiesiogiai išplaukti iš neteisėtų institucijų veiksmų (šiuo klausimu žr. 1979 m. spalio 4 d. Sprendimo Dumortier ir kt. / Taryba, 64/76, 113/76, 167/78, 239/78, 27/79, 28/79 ir 45/79, EU:C:1979:223, 21 punktą ir 2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Test Claimants in the FII Group Litigation, C‑446/04, EU:C:2006:774, 218 punktą).

62

Bet kuriuo atveju šalis, kuri kelia klausimą dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės, turi pateikti tiek jos nurodytos žalos buvimo, tiek dėl jos dydžio įtikinamų įrodymų (1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija, C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 31 punktas ir 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo SELEX Sistemi Integrati / Komisija, C‑481/07 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:461, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat įrodyti pakankamai tiesioginio priežastinio ryšio tarp atitinkamos institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimą (šiuo klausimu žr. 1992 m. sausio 30 d. Sprendimo Finsider ir kt. / Komisija, C‑363/88 ir C‑364/88, EU:C:1992:44, 25 punktą ir 2011 m. kovo 31 d. Nutarties Mauerhofer / Komisija, C‑433/10 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:204, 127 punktą).

63

Dėl Bendrajam Teismui pateikto kaltinimo, kad jis neteisingai priėmė sprendimą neatlyginti Safa Nicu Sepahan dėl sutarties dėl Derbendikhan elektrinės atkūrimo nutraukimo tariamai patirtos žalos, konstatuotina, kad šis kaltinimas pagrįstas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tikrųjų, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 99, 102 ir 104 punktuose konstatavo, kad teiginiai dėl tariamai patirtos žalos realumo ir dydžio nepagrįsti įrodymais, taigi jis visiškai teisingai atmetė Safa Nicu Sepahan prašymą atlyginti žalą, kiek jis buvo susijęs su skundžiamo sprendimo 107 punkte nurodyta žala. Taip pat Bendrasis Teismas šio sprendimo 145 ir 147 punktuose konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan nepateikė informacijos, kuri leistų įvertinti patirtos žalos realumą ir prireikus dydį, todėl negalima jo kaltinti sprendimą priėmus neteisingai.

64

Be to, dėl argumento, susijusio su tariamai Bendrojo Teismo vertinant nurodytą žalą padarytu proporcingumo ir „teisingo įvertinimo“ principų, kuriuos Safa Nicu Sepahan priskiria prie valstybėms narėms bendrų teisės principų, kaip jie suprantami pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, pažeidimu, konstatuotina, kad dėl šių principų išvada šioje byloje, kad Safa Nicu Sepahan turėjo pateikti įtikinamų jos nurodytos žalos buvimo ir dydžio įrodymų, nepasikeistų.

65

Dėl argumento, kad skundžiamo sprendimo 104 ir 106 punktuose Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, reikia priminti, kad paprasčiausia užuomina apie tokį iškraipymą netenkina Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų, kad apeliaciniame skunde turi būti aiškiai pateikti įrodymai, kurie buvo iškraipyti (2016 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Pilkington Group ir kt. / Komisija, C‑101/15 P, EU:C:2016:631, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

66

Tačiau, pirma, Safa Nicu Sepahan nenurodė, kaip Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus skundžiamo sprendimo 104 punkte konstatavęs, kad neįrodytas žalos realumas ir jos dydis. Antra, dėl kaltinimo Bendrajam Teismui, kad šis iškraipė įrodymus, kai skundžiamo sprendimo 106 punkte konstatavo, jog Safa Nicu Sepahan nepateikė pramonės sektoriaus, kuriame ji veikia, bendro pelningumo koeficiento, nors ji nurodė, kad jis yra 20 % aptariamos sutarties vertės, pažymėtina, kad šis argumentas pagrįstas neteisingu skundžiamo sprendimo aiškinimu; minėtame punkte Bendrasis Teismas konstatavo ne tai, kad Safa Nicu Sepahan nenurodė tokio pelningumo koeficiento, o tai, kad nepateikė pakankamai tikslios informacijos šiuo klausimu ar kitų įrodymų, pagrindžiančių tariamai patirtos žalos realumą ir dydį.

67

Dėl kaltinimo Bendrajam Teismui neteisingai atmetus prašymą atlyginti žalą, patirtą uždarius Safa Nicu Sepahan banko sąskaitas, pažymėtina, kad nors minėto sprendimo 96 punkte Bendrasis Teismas, pasirėmęs Safa Nicu Sepahan pateiktu laišku, padarė išvadą, jog galėjo būti taip, kad Emirate National Bank of Dubai minėtas sąskaitas uždarė dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo, 97–100 punktuose jis konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan neįrodė dėl sąskaitų uždarymo patirtos žalos, be kita ko, 97 punkte pažymėjęs, kad Emirate National Bank of Dubai ne įšaldė Safa Nicu Sepahan lėšas nagrinėjamose sąskaitose, o jas jai grąžino. Taip pat skundžiamo sprendimo 145 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp tariamai patirtos žalos ir sumažėjusios Safa Nicu Sepahan apyvartos ir pelno, konstatavęs, pirma, kad Safa Nicu Sepahan nepagrindė tokio sumažėjimo priežasčių ir, antra, kad, net ir darant prielaidą, jog toks priežastinis ryšys galėjo būti išvestas iš pačių atitinkamų ribojamųjų priemonių buvimo, Safa Nicu Sepahan nepateikė informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti tokios žalos dydį. Taigi Bendrasis Teismas nepažeidė pareigos motyvuoti, kai atmetė minėtą prašymą atlyginti žalą.

68

Dėl argumento, susijusio su skundžiamo sprendimo 96 ir 98 punktuose nurodytų prieštaringų motyvų ir įrodymų iškraipymu, pažymėtina, kad bet kuriuo atveju šis argumentas negali paneigti šio sprendimo 97 punkte padarytos išvados, kurios vienos pakanka, kad būtų atmestas Safa Nicu Sepahan prašymas atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė Emirate National Bank of Dubai uždarius jos sąskaitas.

69

Vadinasi, apeliacinio skundo pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

70

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo trečioje dalyje Safa Nicu Sepahan nurodo, pirma, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, nes atsisakė priteisti jai atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl nutrūkusių prekybos santykių su vienu iš jos svarbiausių tiekėjų Siemens AG, nors skundžiamo sprendimo 109 ir 110 punktuose pripažino, kad šis prekybos santykių nutrūkimas yra tiesioginė ribojamųjų priemonių priėmimo pasekmė. Tame pačiame 110 punkte Bendrasis Teismas taip pat prieštaringai pažymėjo, kad atsisakymas tiekti prekes savaime nėra žala. Be to, kalbant apie priėmus Safa Nicu Sepahan taikomas ribojamąsias priemones sumažėjusią jos apyvartą, pasakytina, kad Bendrasis Teismas, atmetęs prašymą dėl žalos atlyginimo, iškraipė įrodymus ir skundžiamo sprendimo 145 ir 147 punktuose savo paties konstatuotus faktus.

71

Antra, Safa Nicu Sepahan kaltina Bendrąjį Teismą iškraipius faktines aplinkybes ir įrodymus, kai skundžiamo sprendimo 115 ir 116 punktuose jis konstatavo, kad lemiama jos sutartinių santykių su Mobarakeh Steel Company nutrūkimo priežastis buvo ne Safa Nicu Sepahan taikomų ribojamųjų priemonių priėmimas, o vėlavimas įvykdyti nagrinėjamą sutartį. Tačiau skundžiamo sprendimo 113 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, jog tarp jos sutartinių santykių nutrūkimo ir šių ribojamųjų priemonių priėmimo buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, dėl to, kad skundžiamo sprendimo 133, 136–139, 145 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan neįrodė, jog tariama žala atsirado dėl jos nutrūkusių prekybos santykių su Europos tiekėjais, reiškia, kad jis reikalavo pateikti įrodymą, kurio pateikti neįmanoma, ir iškraipė ribojamųjų priemonių tikslą, būtent subjektui, kuriam jos taikomos, padaryti didelę ekonominę ir finansinę žalą.

72

Taryba ginčija šiuos argumentus.

73

Dėl kaltinimo, kad Bendrasis Teismas neteisingai, pažeisdamas SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, atmetė Safa Nicu Sepahan prašymą priteisti jai atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė dėl prekybos santykių su Siemens nutrūkimo, reikia pažymėti, kad nors Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 109, 110, 145 ir 147 punktuose pripažino, kad dėl ribojamųjų priemonių gali atsirasti neigiamų pasekmių bendrovės prekybos santykiams su tiekėjais ir gali sumažėti jos apyvarta, Bendrasis Teismas minėtuose punktuose nekonstatavo, kad žala dėl šių nutrūkusių santykių turi būti atlyginta. Atvirkščiai, šio sprendimo 110 punkte Bendrasis Teismas visiškai teisingai pasirėmęs neprieštaringais motyvais nusprendė, kad reali ir tikra turtinė žala gali atsirasti tik jei nutrūkę bendrovės prekybos santykiai su tiekėjais paveikia šios bendrovės ekonominius rezultatus, o ne dėl paties nutrūkimo.

74

Dėl Safa Nicu Sepahan argumento, kad Bendrajam Teismui konstatavus, jog nebuvo padaryta turtinės žalos, buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios sumažėjusius šios įmonės finansinius rezultatus (tai konstatuota skundžiamo sprendimo 145 ir 147 punktuose), reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 65 punkto, paprasčiausia užuomina apie tokį iškraipymą netenkina Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytų reikalavimų, kad apeliaciniame skunde turi būti aiškiai nurodyta informacija, kuri buvo iškraipyta. Be to, šis iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo (2006 m. balandžio 6 d. Sprendimo General Motors / Komisija, C‑551/03 P, C‑551/03 P, EU:C:2006:229, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

75

Tačiau šiuo klausimu Safa Nicu Sepahan tik daro nuorodą į Bendrajam Teismui pateiktų pareiškimų aštuonis priedus ir konkrečiai nenurodo, kaip pasireiškė iškraipymas. Šiomis aplinkybėmis, turint omenyje, kad faktinių aplinkybių ir įrodymų, išskyrus tuos, kurie akivaizdžiai buvo iškraipyti, vertinimas nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė apeliaciniame procese (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C‑535/06 P, EU:C:2009:498, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Akhras / Taryba, C‑193/15 P, EU:C:2016:219, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2016 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Iranian Offshore Engineering & Construction / Taryba, C‑459/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:646, 44 punktą), šį argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

76

Dėl argumento, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, skundžiamo sprendimo 115 ir 116 punktuose konstatavęs, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios Mobarakeh Steel Company nutraukė nagrinėjamą sutartį, buvo vėlavimas įvykdyti sutartį, o ne ribojamųjų priemonių Safa Nicu Sepahan nustatymas, reikia priminti, kad, kaip iš esmės matyti iš šio sprendimo 74 punkto, toks iškraipymas konstatuotinas, kai, nesant naujų įrodymų, esamų įrodymų vertinimas akivaizdžiai klaidingas. Pavyzdžiui, tai yra atvejis, kai, remiantis tam tikrais dokumentais, Bendrojo Teismo padarytos išvados neatitinka šių dokumentų, vertinamų kartu, prasmės ir turinio (2007 m. liepos 18 d. Sprendimo Industrias Químicas del Vallés / Komisija, C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 60 ir 63 punktai).

77

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad iš 2011 m. rugsėjo 3 d.Mobarakeh Steel Company laiško, pridėto prie dubliko, kurį Safa Nicu Sepahan pateikė Bendrajam Teismui, matyti, kad nagrinėjama sutartis nutraukta bent iš dalies todėl, kad Safa Nicu Sepahan vėlavo ją įvykdyti laikydamasi šiame laiške nurodyto termino, kuris, kaip teisingai pažymėjo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 114 punkte, buvo pasibaigęs daugiau nei prieš šešis mėnesius iki Safa Nicu Sepahan taikomų ribojamųjų priemonių priėmimo. Šiomis aplinkybėmis, kai Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 116 punkte, kad Safa Nicu Sepahan taikytinų ribojamųjų priemonių priėmimas nebuvo lemiama ir tiesioginė minėtos sutarties nutraukimo priežastis, ir nekonstatavo, kad tokia priežastis buvo pats šis vėlavimas, negalima konstatuoti, kad Bendrasis Teismas akivaizdžiai klaidingai vertino šį įrodymą.

78

Be to, dėl Safa Nicu Sepahan argumento, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 133, 136–139, 145 ir 147 punktuose reikalavo neįmanomų pateikti įrodymų, pagrindžiančių dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo patirtą žalą, reikia konstatuoti, kad remiantis šiais punktais konstatuotina, jog Bendrasis Teismas atmetė Safa Nicu Sepahan pateiktus įrodymus kaip nepakankamus, be kita ko, dėl to, kad jais remiantis nebuvo galima nustatyti Safa Nicu Sepahan Europos tiekėjams faktiškai pateiktų užsakymų, Safa Nicu Sepahan iš šių tiekėjų įsigytos įrangos dalies, šios bendrovės apyvartos sumažėjimo priežasčių ir apskritai konkrečių iš to kylančių padarinių.

79

Šiuo klausimu reikia priminti, kad realios ir tikros žalos buvimo Sąjungos teismas negali nustatyti abstrakčiai, o turi jį vertinti atsižvelgdamas į konkrečias faktines kiekvienos jo nagrinėjamos bylos aplinkybes (2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Dorsch Consult / Taryba ir Komisija, C‑237/98 P, EU:C:2000:321, 25 punktas).

80

Reikalavimas pateikti įrodymus, kaip antai tuos, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 133, 136–139, 145 ir 147 punktuose, yra esminis sprendžiant dėl tariamos žalos realumo ir jos dydžio. Pripažinęs, kad Safa Nicu Sepahan nepateikė tokių įrodymų, Bendrasis Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad jos pateiktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų galima įrodyti tariamos žalos realumą ir dydį.

81

Todėl šio apeliacinio skundo pagrindo trečią dalį reikia atmesti.

82

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo ketvirta dalimi Safa Nicu Sepahan nurodo, pirma, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, nes atsisakė priteisti jai atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė dėl nutrūkusių prekybos santykių, reikšmingų jai siekiant modernizuoti Eufrato užtvankos (Sirija) elektros įrangą. Antra, ji kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus pareigą motyvuoti, nes skundžiamo sprendimo 120 punkte jis nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė Safa Nicu Sepahan argumentą, kad dėl jai taikytų ribojamųjų priemonių priėmimo buvo vėluojama įgyvendinti projektą modernizuoti šios užtvankos elektros įrangą.

83

Taryba ginčija šiuos argumentus.

84

Dėl argumento, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, nes skundžiamo sprendimo 122 punkte konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan nepateikė Eufrato užtvankos elektros įrangos modernizavimo projekto pelno maržos, konstatuotina, kad šiuo argumentu iš esmės siekiama, kad būtų iš naujo įvertinti pirmoje instancijoje pateikti įrodymai. Kadangi pagal šio sprendimo 75 punkte primintą jurisprudenciją tokių įrodymų, išskyrus kai jie buvo iškreipti, vertinimas nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė apeliaciniame procese, minėtą argumentą reikia atmesti kaip nepriimtiną.

85

Dėl kaltinimo Bendrajam Teismui, kad skundžiamo sprendimo 120 punkte jis nepateikė motyvų, kodėl atmetė Safa Nicu Sepahan argumentą, kad su minėtu projektu susiję laiškai įtikinamai įrodė, kad šį projektą įgyvendinti buvo vėluojama dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių priėmimo, reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje numatyta pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvavimo pagrįstumo, nuo kurio priklauso ginčijamo teisės akto turinio teisėtumas, klausimo. Iš tikrųjų sprendimas motyvuojamas formaliai išdėstant motyvus, kuriais jis grindžiamas. Jeigu šiuose motyvuose yra klaidų, jos lemia sprendimo turinio neteisėtumą, bet ne jo motyvavimo trūkumą, nes motyvavimo gali pakakti, net jei pateikiami klaidingi motyvai. Vadinasi, kaltinimai ir argumentai, kuriais siekiama užginčyti akto pagrįstumą, neturi reikšmės nagrinėjant pagrindą, grindžiamą motyvavimo nebuvimu ar stoka (2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

86

Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 121 punkte paaiškino, kad Safa Nicu Sepahan tikrai pateikė su aptariamu projektu susijusių įrenginių ir jų dalių sąrašą, tačiau nepateikė informacijos, įrodančios, kad šios prekės negalėjo būti pateiktos dėl to, kad buvo priimtos nagrinėjamos ribojamosios priemonės. Šio sprendimo 122 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan nepateikė informacijos, įrodančios, kad patyrė žalą, nes nagrinėjamos sutarties dalies vykdymas turėjo būti perduotas subrangovams. Minėto sprendimo 123 ir 124 punktuose nurodęs kitą informaciją, kuri nebuvo pateikta Bendrojo Teismo bylos dokumentuose ir kuria nebuvo galima remtis nustatant tariamos žalos realumą arba dydį, to paties sprendimo 125 punkte Bendrasis Teismas atmetė Safa Nicu Sepahan prašymą atlyginti žalą, patirtą dėl Eufrato užtvankos elektros įrangos modernizavimo projekto.

87

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas nepažeidė SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti.

88

Todėl ketvirta dalis turi būti atmesta.

89

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo penktoje dalyje Safa Nicu Sepahan nurodo, pirma, kad Bendrasis Teismas pažeidė SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, nes atsisakė priteisti jai atlyginti žalą, kurią ji tariamai patyrė dėl nutrūkusių prekybos santykių, reikšmingų vykdant sutartinius įsipareigojimus, susijusius su elektros pastočių Kundūze (Afganistanas) ir Baglane (Afganistanas) statybų projektais. Antra, Safa Nicu Sepahan kaltina Bendrąjį Teismą iškraipius faktines aplinkybes ir įrodymus, kai skundžiamo sprendimo 130 punkte jis konstatavo, kad ji neįrodė, jog Siemens atšaukus užsakymą Nr. P06000/CO/3060 ji nebegalėjo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal minėtus projektus, nors šio sprendimo 109 ir 147 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad Safa Nicu Sepahan negalėjo įvykdyti šios sutarties nepasinaudojusi subrangovais.

90

Taryba ginčija šiuos argumentus.

91

Dėl argumento, grindžiamo SESV 340 straipsnio antros pastraipos ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalies pažeidimu, konstatuotina, kad Safa Nicu Sepahan su reikiamu tikslumu nenurodo skundžiamo sprendimo kritikuojamų dalių.

92

Dėl kaltinimo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai skundžiamo sprendimo 130 punkte konstatavo, jog Safa Nicu Sapahan galėjo įvykdyti sutartį dėl elektros pastočių Kundūze ir Baglane statybų neperdavusi jos vykdyti subrangovams, konstatuotina, kad šis argumentas pagrįstas klaidingu skundžiamo sprendimo aiškinimu. Iš tikrųjų, Bendrasis Teismas 130 punkte nenurodė, kad bet kuriuo atveju Safa Nicu Sepahan ir nesikreipusi į subrangovus būtų galėjusi įvykdyti šiuos projektus. Tačiau iš to paties punkto matyti, kad Bendrasis Teismas konstatavo, jog Safa Nicu Sepahan neįrodė, kad nagrinėjama sutartis nebegalėjo būti įvykdyta naudojantis ne Siemens, o kitais subrangovais. Tokiomis aplinkybėmis negalima kaltinti Bendrojo Teismo iškraipius faktines aplinkybes ir įrodymus.

93

Taigi reikia atmesti apeliacinio skundo pirmojo pagrindo penktą dalį.

94

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje dalyje Safa Nicu Sepahan kaltina Bendrąjį Teismą pažeidus valstybėms narėms bendrus teisės principus, kaip jie suprantami pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį, kuriomis nustatomos Sąjungos deliktinės atsakomybės taisyklės, nes nepaisydamas pateiktų įrodymų jis atmetė jos prašymą atlyginti patirtą turtinę žalą, nors, be kita ko, skundžiamo sprendimo 109, 145 ir 147 punktuose pripažino turtinės žalos buvimo faktą.

95

Reikia konstatuoti, kad ši dalis susijusi su kitose šio pagrindo dalyse kritikuotais skundžiamo sprendimo motyvais dėl įvairių Safa Nicu Sepahan tariamai patirtos žalos rūšių ir kad šiam pagrindui pagrįsti nebuvo pateikta papildomos informacijos.

96

Apeliacinio skundo pirmojo pagrindo kitos dalys buvo atmestos, todėl reikia atmesti ir jo pirmą dalį.

97

Papildomai Safa Nicu Sepahan tvirtina, kad Bendrasis Teismas turėjo priteisti atlyginimą, kurio dydį turėjo nustatyti vadovaudamasis proporcingumo ir „teisingo įvertinimo“ principais, valstybėms narėms bendrais teisės principais, kaip jie suprantami pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą ir Chartijos 41 straipsnio 3 dalį.

98

Taryba ginčija šiuos argumentus.

99

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas visiškai teisingai konstatavo, kad nebuvo įvykdytos Sąjungos deliktinės atsakomybės, pagrįstos Safa Nicu Sepahan tariamai patirta turtine žala, atsiradimo sąlygos, todėl jis visiškai teisingai nusprendė nepriteisti jai šios žalos atlyginimo.

100

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą.

101

Apeliacinio skundo antrajame pagrinde Safa Nicu Sepahan kaltina Bendrąjį Teismą priteisus jam tik nedidelę 50000 EUR sumą kaip patirtos žalos atlyginimą, nors skundžiamo sprendimo 83, 86, 88 ir 89 punktuose jis konstatavo, kad buvo padarytas itin sunkus pažeidimas, kurio pasekmės truko apie trejus metus. Bendrasis Teismas nenurodė tokios sumos nustatymo motyvų. Be to, skundžiamo sprendimo motyvai pripažintini proporcingumo principo pažeidimu. Šiuo klausimu Safa Nicu Sepahan patikslina, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė nei į aplinkybę, kad jai teko atleisti daugybę darbuotojų, dėl to buvo pakenkta jos reputacijai, nei į aplinkybę, kad ji ir toliau patiria žalą dėl ribojamųjų priemonių pasekmių. Pavyzdžiui, Safa Nicu Sepahan tebėra nurodyta interneto svetainėje „Iran Watch“.

102

Taryba ginčija šiuos argumentus.

103

Dėl tariamo proporcingumo principo pažeidimo reikia priminti, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 50 ir 51 punktuose nurodytos jurisprudencijos, jeigu Bendrasis Teismas nustato, kad padaryta žala, tik jis turi kompetenciją pagal pareikštą reikalavimą vertinti žalos atlyginimo būdą ir dydį. Tačiau, vadovaujantis ta pačia jurisprudencija, tam, kad Teisingumo Teismas galėtų atlikti Bendrojo Teismo sprendimo kontrolę, tas sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas ir jame turi būti nurodyti žalos vertinimo kriterijai, į kuriuos atsižvelgta nustatant atlyginimo sumą.

104

Dėl tariamo pareigos motyvuoti pažeidimo reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 88 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis dėl tvirtinimo, kad Safa Nicu Sepahan dalyvauja Irano branduolinių ginklų platinimo veikloje, pasikeitė trečiųjų subjektų, kurių dauguma veikia ne Sąjungos teritorijoje, elgesys su šia bendrove. Šiuo atžvilgiu jis konstatavo, kad egzistuojanti neturtinė žala negali būti visiškai atlyginta a posteriori ginčijamas nuostatas pripažinus neteisėtomis.

105

Be to, Bendrasis Teismas pabrėžė teiginio, kuriuo Taryba kaltino Safa Nicu Sepahan, ypatingą svarbą. Pavyzdžiui, skundžiamo sprendimo 83 ir 89 punktuose jis pažymėjo, kad teiginys, jog Safa Nicu Sepahan dalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje, atsirado Sąjungos institucijai priėmus oficialią poziciją, kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kuri sukėlė privalomų teisinių pasekmių; joje ši bendrovė susieta su veikla, kuri, Tarybos nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

106

Skundžiamo sprendimo 87 punkte Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad panaikinus ginčijamas nuostatas galima sumažinti priteistino atlyginimo dydį, tačiau negalima to pripažinti visišku patirtos žalos atlyginimu. Šiuo klausimu to sprendimo 90 ir 91 punktuose jis pažymėjo, kad nagrinėjamas teiginys nebuvo pagrįstas nė menkiausiu įrodymu, kad ribojamosios priemonės galiojo beveik trejus metus ir kad Taryba nepatikrino šio teiginio pagrįstumo per šį laikotarpį, siekdama sumažinti dėl to susijusiam subjektui atsiradusias žalingas pasekmes.

107

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Bendrasis Teismas pateikė pakankamai savo sprendimo motyvų, nurodydamas kriterijus, kuriais jis rėmėsi nustatydamas žalos atlyginimo dydį.

108

Galiausiai, kalbant apie Safa Nicu Sepahan argumentą, kad dėl nagrinėjamų ribojamųjų priemonių ji ir toliau patiria žalingas pasekmes, nes šiose priemonėse nurodyti įtarimai ir toliau pateikiami interneto svetainėse, kaip antai „Iran Watch“, konstatuotina, kad šiuo argumentu Safa Nicu Sepahan nesirėmė pirmoje instancijoje.

109

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, apeliaciniame procese pirmą kartą nurodytas pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija iš tiesų apsiriboja Bendrojo Teismo atliktu ieškinio pagrindų, dėl kurių jame ginčytasi, vertinimo nagrinėjimu. Leisti šaliai apeliaciniame procese nurodyti pagrindą, kuris nebuvo nurodytas Bendrajame Teisme, reikštų leisti jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 28 m. Sprendimo Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija, C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 165 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

110

Todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

111

Šiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną.

112

Todėl apeliacinį skundą reikia atmesti.

113

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Šio reglamento 138 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

114

Kadangi dalis Safa Nicu Sepahan ir Tarybos reikalavimų nebuvo patenkinti, atitinkamai jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

115

Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

116

Todėl Jungtinė Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: