TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. sausio 18 d. ( 1 )

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Muitų sąjunga ir bendrasis muitų tarifas — Importo muitų grąžinimas — Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 (Muitinės kodeksas) — 241 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka — Valstybės narės pareiga numatyti palūkanų mokėjimą net nesikreipus į nacionalinius teismus“

Byloje C‑365/15

dėl Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija) 2015 m. birželio 24 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2015 m. liepos 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Wortmann KG Internationale Schuhproduktionen

prieš

Hauptzollamt Bielefeld

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai M. Vilaras (pranešėjas), J. Malenovský, M. Safjan ir D. Šváby,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. gegužės 25 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

Wortmann KG Internationale Schuhproduktionen, atstovaujamos advokatų D. Ehle, A. Willems ir S. De Knop,

Hauptzollamt Bielefeld, iš pradžių atstovaujamos K. Greven, vėliau M. Greven ir S. Holtmann,

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir T. Henze,

Italijos vyriausybės, atstovaujamos A. Collabolletta ir G. Palmieri,

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Balta ir J.‑P. Hix,

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt ir T. Maxian Rusche,

susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307, toliau – Muitinės kodeksas), 241 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Wortmann KG Internationale Schuhproduktionen (toliau – Wortmann) ir Hauptzollamt Bielefeld (Bylefeldo centrinė muitinė, Vokietija) ginčą dėl palūkanų mokėjimo grąžinant Wortmann pagal 2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1472/2006, nustatantį galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, 2006, p. 1), iš dalies panaikintą 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba (C‑249/10 P, EU:C:2012:53), sumokėtą antidempingo muitą.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Muitinės kodeksas

3

Muitinės kodekso 4 straipsnyje numatyta:

„Šiame Kodekse vartojamos šios sąvokos:

<…>

10)

Importo muitai

muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai,

<…>“

4

Muitinės kodekso 232 straipsnyje numatyta:

„1.   Jeigu mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį:

<…>

b)

prie muito sumos pridedami delspinigiai. Delspinigių norma gali būti didesnė už kredito palūkanų normą, bet negali būti už ją mažesnė.

<…>“

5

Muitinės kodekso 236 straipsnyje numatyta:

„1.   Importo arba eksporto muitai grąžinami nustačius, kad tada, kai jie buvo sumokėti, tokių muitų suma nebuvo teisiškai privaloma sumokėti arba kad ši suma buvo įtraukta į apskaitą nesivadovaujant 220 straipsnio 2 dalimi.

<…>

2.   Importo arba eksporto muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu per trejus metus nuo skolininko informavimo apie tokių muitų sumą dienos atitinkamai muitinės įstaigai pateikiamas prašymas.

Šis laikotarpis pratęsiamas, jeigu suinteresuotas asmuo pateikia įrodymus, kad pateikti tokį prašymą per nustatytą laikotarpį jam sukliudė ypatingos aplinkybės arba force majeure.

Jeigu muitinė per šį laikotarpį pati nustato, kad susidarė kuri nors iš 1 dalies pirmojoje ar antrojoje pastraipose aprašytų padėčių, ji grąžina arba atsisako išieškoti muitą savo iniciatyva.“

6

Muitinės kodekso 241 straipsnyje nustatyta:

„Kompetentinga institucija, grąžindama importo arba eksporto muitų sumas, taip pat kredito palūkanas arba delspinigius, paimtus mokant tokius muitus, pati nemoka jokių palūkanų arba delspinigių. Tačiau palūkanos arba delspinigiai mokami, jeigu:

sprendimas patenkinti prašymą grąžinti muitus neįgyvendinamas per tris mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos,

tai numato nacionalinės nuostatos.

Tokių palūkanų arba delspinigių suma apskaičiuojama taip, kad ji atitiktų pinigų sumą, kuri būtų imama kaip palūkanos nacionalinėje pinigų arba finansų rinkoje.“

Reglamentas Nr. 1472/2006

7

Reglamento Nr. 1472/2006 1 straipsnyje nurodyta:

„1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, išskyrus sportinę avalynę, specialiosios technologijos avalynę, šlepetes ir kitą kambarinę avalynę bei avalynę su apsauginėmis nosimis, kuri yra klasifikuojama [Kombinuotosios nomenklatūros] kodais:

<…>

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“

Vokietijos teisė

8

Abgabenordnung (Bendrasis mokesčių kodeksas) redakcijos, taikytinos pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms (toliau – Mokesčių kodeksas), 1 straipsnyje numatyta:

„(1)   Šis įstatymas taikomas visiems mokesčiams, įskaitant grąžinamus mokesčius, kuriuos reglamentuoja federalinės teisės aktai arba Europos Sąjungos teisė, jeigu juos administruoja federalinės finansų institucijos arba federalinės žemės finansų institucijos. Jis taikomas tik atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę <…>

<…>

(3)   Papildomoms mokestinėms išlaidoms taikomos šio įstatymo nuostatos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę. <…>“

9

Mokesčių kodekso 3 straipsnio 3 ir 4 dalys suformuluotos taip:

„(3)   Importo ir eksporto muitai pagal Muitinės kodekso 4 straipsnio 10 ir 11 punktus yra mokesčiai, kaip jie suprantami pagal šį įstatymą.

(4)   Papildomos mokestinės išlaidos yra <…> palūkanos (233–237 straipsniai) <…> ir palūkanos, kaip jos suprantamos pagal Muitinės kodeksą <…>“

10

Mokesčių kodekso 37 straipsnyje nustatyta:

„(1)   Reikalavimai, kylantys iš mokestinių santykių, yra <…>[, be kita ko,] teisė į grąžinamąsias išmokas pagal <…> 2 dalį.

(2)   Jei mokestis <…> sumokėtas arba grąžintas be teisinio pagrindo, asmuo, kurio lėšomis buvo atliktas mokėjimas, turi teisę reikalauti iš mokėjimo gavėjo grąžinti sumokėtą arba grąžintą sumą. <…>“

11

Mokesčių kodekso 233 straipsnis suformuluotas taip:

„Reikalavimams, kylantiems iš mokestinių santykių (37 straipsnis), palūkanos priskaičiuojamos tik jei tai nustatyta pagal įstatymą. <…>“

12

Mokesčių kodekso 236 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba remiantis tokiu sprendimu sumažinamas nustatytas mokestis arba nurodoma mokestį grąžinti, grąžintinai arba atlygintinai sumai atsižvelgiant į 3 dalį priskaičiuojamos palūkanos nuo lis pendens dienos iki išmokėjimo dienos. <…>“

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

13

2006–2012 m. Wortmann savo vardu į laisvą apyvartą Europos Sąjungos teritorijoje išleido Brosmann Footwear (HK) Ltd (toliau – Brosmann) ir Seasonable Footwear (ZhongShan) Ltd (toliau – Seasonable) pagamintą Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynę su batviršiais iš odos. Kadangi ši avalynė klasifikuojama suteikiant vieną Kombinuotosios nomenklatūros kodų, nurodytų Reglamento Nr. 1472/2006 1 straipsnio 1 dalyje, Bylefeldo centrinė muitinė nurodė Wortmann sumokėti antidempingo muitą pagal šį reglamentą.

14

2010 m. liepos 22 d.Wortmann paprašė Bylefeldo centrinės muitinės grąžinti antidempingo muitus, sumokėtus nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2010 m. birželio mėn. 2011 m. vasario 14 d. ji pateikė naują prašymą grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėtus antidempingo muitus. Galiausiai 2012 m. gegužės 7 d. ji paprašė grąžinti nuo 2006 m. sumokėtus antidempingo muitus. Visus šiuos prašymus ji grindė pirmiausia Bendrojo Teismo, paskui Teisingumo Teismo nagrinėta byla, kurioje 2012 m. vasario 2 d. buvo priimtas Sprendimas Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba (C‑249/10 P, EU:C:2012:53).

15

Šiuo sprendimu Teisingumo Teismas iš dalies panaikino Reglamentą Nr. 1472/2006, kiek jis pirmiausia buvo susijęs su Brosmann ir Seasonable. Šio panaikinimo motyvas buvo tai, kad Europos Komisija neteisėtai neišnagrinėjo prašymų suteikti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso arba, to nepadarius, atlikti individualų ieškovų vertinimą.

16

2013 m. balandžio 17 d. Bylefeldo centrinė muitinė nusprendė grąžinti Wortmann61895,49 euro antidempingo muitų už 2007 m. ir 92870,62 euro antidempingo muitų už 2008 m.

17

2013 m. lapkričio 29 d. raštu Wortmann paprašė Bylefeldo centrinės muitinės nuo grąžinamos sumos sumokėti 8 % palūkanas, didesnes nei bazinė palūkanų norma, nuo antidempingo muitų sumokėjimo dienos. 2014 m. sausio 15 d. sprendimu Bylefeldo centrinė muitinė atmetė šį prašymą. Dėl šio sprendimo Wortmann pateiktą skundą ta pati muitinė atmetė 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu.

18

Wortmann kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su prašymu nurodyti Bylefeldo centrinei muitinei sumokėti jai palūkanas nuo grąžinamos sumos.

19

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sprendimas pagrindinėje byloje priklauso nuo Muitinės kodekso 241 straipsnio išaiškinimo. Jo nuomone, palūkanų mokėjimas nuo Wortmann grąžinamos sumos nepatenka į Muitinės kodekso 241 straipsnio pirmo sakinio taikymo sritį.

20

Kadangi pagrindinėje byloje neįvykdytos sąlygos, numatytos Muitinės kodekso 241 straipsnio antro sakinio pirmoje įtraukoje, ieškovės reikalavimą sumokėti palūkanas pagal šio kodekso 241 straipsnio antro sakinio antrą įtrauką galima pagrįsti tik nacionalinėmis nuostatomis. Šiuo klausimu jis nurodo, kad iš Mokesčių kodekso 37 straipsnio 2 dalies pirmo sakinio ir 233 straipsnio pirmo sakinio, siejamų kartu, matyti, jog reikalavimams, kylantiems iš mokestinių santykių, palūkanos priskaičiuojamos tik jei tai nustatyta pagal įstatymą. Todėl Vokietijos teisėje kaip palūkanų mokėjimo teisinis pagrindas gali būti taikomas tik Mokesčių kodekso 236 straipsnis. Vis dėlto, kadangi ieškovė pagrindinėje byloje nesikreipė į teismą dėl anksčiau Bylefeldo centrinei muitinei sumokėto antidempingo muito grąžinimo, ši nuostata negalėjo būti taikoma pagrindinėje byloje.

21

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išreiškia abejones dėl šio sprendimo suderinamumo su Sąjungos teise. Jis primena teismo praktiką, pagal kurią valstybių narių pareigos grąžinti pažeidžiant Sąjungos teisę surinktas mokesčių sumas kartu su palūkanomis principas kyla iš Sąjungos teisės (2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Irimie, C‑565/11, EU:C:2013:250, 22 punktas). Taigi šis teismas klausia, ar pagal Sąjungos „nerašytą teisę“ tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nereikalaujama sumokėti palūkanų nuo grąžinto importo muito. Šiuo atveju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismas nuomone, visų pirma reikia atsižvelgti į tai, kad nacionalinės nuostatos dėl palūkanų mokėjimo (šioje byloje Mokesčių kodekso 233 ir paskesni straipsniai) gali būti taikomos pagal analogiją tik laikantis Sąjungos teisės, kaip matyti iš šio kodekso 1 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio ir 3 straipsnio 4 dalies.

22

Tokiomis aplinkybėmis Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Muitinės kodekso 241 straipsnį reikia aiškinti taip, kad jame nurodytoje konkrečios valstybės teisėje atsižvelgiant į Sąjungos teisės veiksmingumo principą turi būti numatytos palūkanos už grąžintas importo muito sumas nuo muito sumų sumokėjimo dienos iki grąžinamų sumų išmokėjimo ir tais atvejais, kai teisė į grąžinamąją išmoką konkrečios valstybės teisme nėra apskųsta?“

Dėl prejudicinio klausimo

23

Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Muitinės kodekso 241 straipsnį reikia aiškinti taip, kad nacionalinėje teisėje, į kurią jame daroma nuoroda, turi būti numatyta pareiga sumokėti palūkanas nuo grąžinto importo muito sumos už laikotarpį nuo šio muito sumokėjimo iki jo grąžinimo.

24

Iš tiesų šiuo klausimu reikia nurodyti, kad Muitinės kodekso 241 straipsnio pirmame sakinyje nustatyta, kad muitinės, grąžindamos importo arba eksporto muitų sumas, taip pat kredito palūkanas arba delspinigius, galimai priskaičiuotus mokant tokius muitus, pačios nemoka jokių palūkanų arba delspinigių.

25

Todėl ši nuostata savaime negali reikšti, kad tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, nacionalinės teisės aktuose gali būti pagrįstai numatyta, kad nereikia mokėti palūkanų nuo grąžinto importo muito sumos už laikotarpį nuo šio muito sumokėjimo iki jo grąžinimo.

26

Ir iš Muitinės kodekso 241 straipsnio genezės, ir iš aplinkybių, kuriomis ši nuostata taikoma, matyti, kad ji negali būti taikoma tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis.

27

Iš šios nuostatos genezės, pateiktos generalinio advokato išvados 48–50 punktuose, matyti, kad Muitinės kodekso 241 straipsnis apima atvejį, kai muitinei išleidus atitinkamas prekes paaiškėja, kad reikia sumažinti iš pradžių apskaičiuotą importo muito sumą ir todėl ūkio subjektui turi būti grąžintas visas jo sumokėtas importo muitas ar jo dalis.

28

Komisijos paaiškinimai, pateikti per teismo posėdį dėl nuostatos, tapusios Muitinės kodekso 241 straipsniu, rodo, kad jos priėmimas buvo motyvuotas tuo, kad daugeliu atvejų muitinės vykdo tik a posteriori muitinės deklaracijų kontrolę, todėl galimybė, kad dėl tokios kontrolės būtų galima grąžinti jau sumokėtą importo mokestį, yra visiškai reali.

29

Be to, Muitinės kodekse nustatyta tam tikra simetrija, kiek ji susijusi su palūkanų mokėjimu, tarp ūkio subjektų, kuriems turi būti grąžintas importo muito perviršis, susidaręs dėl klaidų, susijusių su išmuitinimo sistemos greitumu daugeliu atvejų nepatikrinus prekių prieš jas išleidžiant, situacija, ir ūkio subjektų, kurie dėl tokių pačių klaidų, priešingai, turi sumokėti muitinės administracijai papildomą importo muito sumą, situacija.

30

Kaip matyti iš 2011 m. kovo 31 d. Sprendimo Aurubis Balgaria (C‑546/09, EU:C:2011:199, 26–34 straipsniai), kai iš naujo apskaičiavus muitą remiantis papildoma informacija dar reikia sumokėti tam tikrą šio muito sumą, pagal Muitinės kodekso 232 straipsnio 1 dalies b punktą palūkanas nuo šios sumos galima skaičiuoti tik už laikotarpį, einantį po to, kai pasibaigia šiai sumai sumokėti nustatytas terminas.

31

O jeigu remiantis nauju muito apskaičiavimu atitinkamas ūkio subjektas turi grąžinti visą anksčiau sumokėtą muito mokestį arba jo dalį, pagal Muitinės kodekso 241 straipsnį palūkanas reikia mokėti tik pasibaigus šioje nuostatoje nurodytam trijų mėnesių terminui, bet nacionalinis teisės aktų leidėjas gali numatyti palūkanų mokėjimą ir kitomis aplinkybėmis.

32

Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad antidempingo muito grąžinimas Wortmann nesusijęs su šio muito apskaičiavimo klaida, nustatyta po to, kai kompetentinga muitinė išleido Wortmann prekes. Todėl Muitinės kodekso 241 straipsnio pirmame sakinyje įtvirtintos normos tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, negalima aiškinti kaip iš principo neleidžiančios palūkanų mokėjimo.

33

Vis dėlto reikia pažymėti, kad net jei, vertinant formaliai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas apribojo savo klausimą Muitinės kodekso 241 straipsnio aiškinimu, ši aplinkybė netrukdo Teisingumo Teismui pateikti nacionaliniam teismui visapusiško Sąjungos teisės išaiškinimo, kuris gali būti naudingas sprendimui jo nagrinėjamoje byloje priimti, neatsižvelgiant į tai, ar šis teismas apie tai užsiminė pateiktame klausime (pagal analogiją žr. 2015 m. spalio 29 d. Sprendimo Nagy, C‑583/14, EU:C:2015:737, 20 ir 21 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

34

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinės valdžios institucijos savo teisės sistemoje turi numatyti antidempingo muitus nustatančio reglamento panaikinimo arba pripažinimo negaliojančiu pasekmes, o tai reikštų, kad pagal atitinkamą reglamentą sumokėti antidempingo muitai nebuvo teisiškai mokėtini, kaip matyti iš Muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalies, ir iš principo muitinės institucijos juos turi grąžinti pagal šią nuostatą, jeigu įvykdomos tokiam grąžinimui taikomos sąlygos, įskaitant numatytą šio kodekso 236 straipsnio 2 dalyje (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 67 punktą ir 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Trubowest Handel ir Makarov / Taryba ir Komisija, C‑419/08 P, EU:C:2010:147, 25 punktą).

35

Šioje byloje po to, kai 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba (C‑249/10 P, EU:C:2012:53) buvo panaikintas Reglamentas Nr. 1472/2006, kiek jis buvo, be kita ko, susijęs su Brosmann ir Seasonable, kurių avalynę Wortmann išleido į laisvą apyvartą Sąjungos teritorijoje, kompetentinga Vokietijos muitinė, manydama, kad sumokėtas antidempingo muitas nebuvo teisiškai mokėtinas pagal Muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, grąžino Wortmann šias muito sumas be šios įmonės reikalautų palūkanų.

36

Šiuo aspektu reikia nurodyti, kad nors Muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytas antidempingo muito grąžinimas tokioje situacijoje, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, jame aiškiai nenustatyta, ar šis grąžinimas siejamas su palūkanų mokėjimu nuo taip grąžintų muitų sumų.

37

Be to, svarbu pabrėžti, jog iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad kai valstybė narė surenka mokesčius ar muitus pagal Sąjungos reglamentą, kurį Sąjungos teismas pripažįsta negaliojančiu arba panaikina, suinteresuotieji asmenys, kurie sumokėjo nagrinėjamus mokesčius ar muitus, iš principo turi teisę ne tik susigrąžinti sumokėtas sumas, bet ir gauti palūkanas nuo šių sumų (šiuo klausimu žr. 2012 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Zuckerfabrik Jülich, C‑113/10, C-147/10 ir C‑234/10, EU:C:2012:591, 6567 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

38

Šiomis aplinkybėmis, kadangi, pirma, nei pagal Muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalį, nei jo 241 straipsnį neatmetama palūkanų grąžinimo esant situacijai, kaip antai nagrinėjamai pagrindinėje byloje, ir, antra, nagrinėjamas antidempingo muitų grąžinimas įvykdytas Teisingumo Teismui panaikinus reglamentą, pagal kurį šie muitai buvo sumokėti, ir dėl jų rinkimo nesuderinamumo su Sąjungos teise, kurį turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, reikia konstatuoti, kad nuo šios muitų sumos, kurią kompetentinga nacionalinė institucija grąžino nagrinėjamai įmonei, turi būti sumokėtos palūkanos.

39

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad kai importo muitai, įskaitant antidempingo muitus, grąžinami dėl to, kad surinkti pažeidžiant Sąjungos teisę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, valstybės narės turi pareigą pagal Sąjungos teisę sumokėti teisės subjektams, kurie turi teisę į grąžinimą, su tuo susijusias palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo dienos, kai šie teisės subjektai sumokėjo muitus, kurie buvo grąžinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

 

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

 

Kai importo muitai, įskaitant antidempingo muitus, grąžinami dėl to, kad surinkti pažeidžiant Sąjungos teisę, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, valstybės narės turi pareigą pagal Sąjungos teisę sumokėti teisės subjektams, kurie turi teisę į grąžinimą, su tuo susijusias palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo dienos, kai šie teisės subjektai sumokėjo muitus, kurie buvo grąžinti.

 

Parašai.


( 1 ) Proceso kalba: vokiečių.