TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) NUTARTIS

2016 m. lapkričio 24 d.(*)

„Apeliacinis skundas – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnis – Ieškinys dėl neveikimo – Europos Komisijos atsisakymas pradėti prieš valstybę narę procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Prašymas nustatyti Komisijai įpareigojimus – Akivaizdus nepriimtinumas“

Byloje C‑137/16 P

dėl 2016 m. kovo 7 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Juozas Edvardas Petraitis, gyvenantis Vilniuje (Lietuva), atstovaujamas advokato T. Veščiūno,

ieškovas,

dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos Komisijai,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. Berger, teisėjai A. Borg Barthet ir F. Biltgen (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Wathelet,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į išklausius generalinį advokatą priimtą sprendimą priimti sprendimą byloje motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį,

priima šią

Nutartį

1        Savo apeliaciniu skundu Juozas EdvardasPetraitis prašo panaikinti 2015 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį Petraitis / Komisija (T‑460/15, nepaskelbta Rink., toliau – skundžiama nutartis, EU:T:2015:1023), kuria Bendrasis Teismas atmetė J. E. Petraičio ieškinį; minėtu ieškiniu siekta, pirma, kad būtų konstatuotas Europos Komisijos neveikimas dėl to, kad ji pagal SESV 258 straipsnį nepradėjo prieš Lietuvos Respubliką procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo, ir, antra, kad Komisija būtų įpareigota imtis šios valstybės narės atžvilgiu būtinų priemonių.

 Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiama nutartis

2        2015 m. rugpjūčio 11 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo J. E. Petraičio ieškinį dėl Komisijos neveikimo.

3        Tą pačią dieną pateiktu atskiru dokumentu J. E. Petraitis pateikė ir nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

4        Kiek tai susiję, pirma, su ieškiniu dėl neveikimo, Bendrasis Teismas, remdamasis 1989 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimu Star Fruit / Komisija (247/87, EU:C:1989:58), skundžiamos nutarties 7 punkte priminė nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią ieškinys, kurį pareiškia fizinis ar juridinis asmuo ir kuriuo siekiama, kad būtų konstatuota, jog, nepradėdama prieš valstybę narę procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Komisija nepriėmė sprendimo ir taip pažeidė ESV sutartį, yra nepriimtinas.

5        Minėtos nutarties 8 punkte Bendrasis Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo vieninteliai aktai, kuriuos Komisijai gali tekti priimti, yra skirti valstybėms narėms ir kad nei pagrįsta nuomonė, nei kreipimasis į Teisingumo Teismą siekiant, kad būtų konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, nėra aktai, galintys būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

6        Kiek tai susiję, antra, su prašymu įpareigoti Komisiją Lietuvos Respublikos atžvilgiu imtis būtinų priemonių, skundžiamos nutarties 11 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį jis nėra kompetentingas nustatyti įpareigojimų Europos Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams, net jeigu tokie įpareigojimai susiję su minėto teismo sprendimų vykdymo tvarka.

7        Taigi, skundžiamos nutarties 13 punkte Bendrasis Teismas atmetė ieškinį iš dalies dėl to, kad jis buvo akivaizdžiai nepriimtinas, ir iš dalies dėl to, kad buvo konstatuotas akivaizdus kompetencijos nebuvimas.

8        Skundžiamos nutarties 14 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 146 straipsnio 2 dalimi ir 148 straipsnio 1 dalimi, taip pat atmetė J. E. Petraičio pateiktą nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

 Apelianto reikalavimai Teisingumo Teisme

9        Apeliaciniu skundu J. E. Petraitis Teisingumo Teismo prašo:

–        panaikinti skundžiamą nutartį,

–        imtis visų įmanomų priemonių, kurios leistų Sąjungos institucijoms užtikrinti, kad ateityje Lietuvos galutinės instancijos teismai nepažeistų pareigų, įtvirtintų SESV 267 straipsnyje, ir

–        patenkinti nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

 Dėl apeliacinio skundo

10      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 181 straipsnį, jeigu visas apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtina arba akivaizdžiai nepagrįsta, Teisingumo Teismas gali bet kuriuo metu, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, nuspręsti motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

11      Šią nuostatą reikia taikyti šio apeliacinio skundo atveju.

 Apelianto argumentai

12      J. E. Petraitis iš esmės tvirtina, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir klaidinga, nes Bendrasis Teismas išsamiai neįsigilino į bylą ir ją išnagrinėjo tik formaliai. Tokiomis aplinkybėmis jam kyla abejonių dėl Sąjungos teismų vertimo tarnybų darbo kokybės ir jis, be kita ko, kelia klausimą dėl to, ar bylą nagrinėję teisėjai turėjo galimybę perskaityti jo ieškinį jiems suprantama kalba.

13      Taip pat, remdamasis 2007 m. kovo 13 d. Sprendimo Unibet (C‑432/05, EU:C:2007:163) 41 punktu ir 2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625) 104 punktu, J. E. Petraitis teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas 1989 m. vasario 14 d. Sprendime Star Fruit / Komisija (247/87, EU:C:1989:58) suformuotą teismo praktiką, nors egzistuoja šios praktikos išimtis, taikoma tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisinę sistemą ieškovas negali pasinaudoti jokia gynybos priemone. Būtent su tokiu atveju susiduriama šioje byloje, nes pagal Lietuvos teisės sistemą ieškovas neturi galimybių apginti savo teisių pagal SESV 267 straipsnyje numatytą prašymo priimti prejudicinį sprendimą mechanizmą.

14      Be to, J. E. Petraitis nurodo, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo 1989 m. vasario 14 d. Sprendime Star Fruit / Komisija (247/87, EU:C:1989:58) nagrinėtos situacijos, nes nagrinėjamos aplinkybės susijusios ne su tiesiog techninio pobūdžio klausimu, bet su pagrindine kiekvieno asmens teise į teisingą teismą. Šį skirtumą sustiprina tai, kad Sąjungos pirminė teisė evoliucionavo įsigaliojus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, būtent jos 47 straipsniui, užtikrinančiam teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

15      J. E. Petraitis taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė procedūrinį pažeidimą, nes Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nepaskelbė pranešimo apie ieškinį, nors tokio paskelbimo reikalaujama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 79 straipsnį.

 Teisingumo Teismo vertinimas

16      Siekiant priimti sprendimą dėl šio apeliacinio skundo reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, iš SESV 256 straipsnio, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punkto ir 169 straipsnio matyti, kad apeliaciniame skunde turi būti tiksliai nurodytos sprendimo ar nutarties, kuriuos prašoma panaikinti, kritikuojamos dalys ir teisiniai argumentai, kuriais konkrečiai paremtas šis prašymas, o nenurodžius tokios informacijos apeliacinis skundas pripažįstamas nepriimtinu (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2002 m. sausio 8 d. Sprendimo Prancūzija / Monsanto ir Komisija, C‑248/99 P, EU:C:2002:1, 68 punktą; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Nuova Agricast ir Cofra / Komisija, C‑67/09 P, EU:C:2010:607, 48 punktą ir 2015 m. vasario 12 d. Nutarties Meister / Komisija, C‑327/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:99, 12 punktą).

17      Taigi apeliacinio skundo dalys, kuriose nepateikta jokių argumentų, skirtų konkrečiai nustatyti skundžiamoje nutartyje padarytai teisės klaidai, neatitinka šio reikalavimo ir turi būti atmestos kaip akivaizdžiai nepriimtinos.

18      Kaip akivaizdžiai nepriimtinus taip pat reikia atmesti sunkiai suprantamus ir neaiškius argumentus, nes jie neleidžia Teisingumo Teismui atlikti jam tenkančios užduoties ir teisėtumo kontrolės (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hercules Chemicals / Komisija, C‑51/92 P, EU:C:1999:357, 113 punktą; 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Nuova Agricast ir Cofra / Komisija, C‑67/09 P, EU:C:2010:607, 49 punktą ir 2015 m. vasario 12 d. Nutarties Meister / Komisija, C‑327/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:99, 16 punktą).

19      Nagrinėjamu atveju didelė apeliacinio skundo dalis yra struktūriškai nenuosekli ir joje pateikiami tik bendro pobūdžio teiginiai, pagal kuriuos Bendrasis Teismas tariamai negalėjo išsamiai susipažinti su byla dėl vertimo tarnybų netinkamo darbo. Iš to matyti, kad, remiantis šios nutarties 16–18 punktuose nurodyta Teisingumo Teismo praktika, su tuo susijusius argumentus reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepriimtinus.

20      Kiek tai susiję su tuo, kad Bendrasis Teismas atmetė J. E. Petraičio ieškinį dėl neveikimo, primintina, kad SESV 256 straipsnio trečia pastraipa fiziniams ir juridiniams asmenims suteikia galimybę pareikšti ieškinį dėl neveikimo, kai institucija dėl tokių asmenų nepriima kokio nors akto, kuris nėra rekomendacija ar nuomonė. Tačiau tokie asmenys gali pasinaudoti šia gynybos priemone tik dėl institucijų aktų, kurių teisėtumą jie gali ginčyti ir pareikšdami SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje nurodytą ieškinį dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 1996 m. lapkričio 26 d. Sprendimo T. Port, C‑68/95, EU:C:1996:452, 59 punktą ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 17 punktą).

21      Šiuo klausimu pabrėžtina, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad privatūs asmenys neturi teisės ginčyti Komisijos atsisakymo pradėti prieš valstybę narę procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikšdami ieškinį dėl panaikinimo (1966 m. kovo 1 d. Sprendimo Lütticke ir kt. / Komisija, 48/65, EU:C:1966:8, 39 punktas; 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimo Sonito ir kt. / Komisija, C‑87/89, EU:C:1990:213, 6 punktas; 2011 m. liepos 14 d. Nutarties Ruipérez Aguirre ir ATC Petition / Komisija, C‑111/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:491, 11 punktas; 2015 m. vasario 12 d. Nutarties Meister / Komisija, C‑327/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2015:99, 26 punktas ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 18 punktas).

22      Iš tiesų toks atsisakymas nėra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, nes iš SESV 258 straipsnio struktūros matyti, kad Komisija neprivalo pareikšti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir šiuo klausimu ji turi diskreciją, todėl privatūs asmenys neturi teisės reikalauti iš šios institucijos užimti konkrečią poziciją (1989 m. vasario 14 d. Sprendimo Star Fruit / Komisija, 247/87, EU:C:1989:58, 11 punktas; 1990 m. gegužės 17 d. Sprendimo Sonito ir kt. / Komisija, C‑87/89, EU:C:1990:213, 6 punktas ir 2011 m. liepos 14 d. Nutarties Ruipérez Aguirre ir ATC Petition / Komisija, C‑111/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:491, 12 punktas).

23      Dėl apelianto teiginio, kad buvo pažeista jo teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, svarbu pažymėti, kad iš tiesų ESV sutartyje, viena vertus, jos 263 ir 277 straipsniuose ir, kita vertus, jos 267 straipsnyje, nustatyta išsami teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistema, skirta institucijų aktų teisėtumo kontrolei, kuri patikėta Sąjungos teismui, užtikrinti (šiuo klausimu žr. 1986 m. balandžio 23 d. Sprendimo Les Verts / Parlamentas, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktą; 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores / Taryba, C‑50/00 P, EU:C:2002:462, 40 punktą; 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 80 punktą ir 2011 m. liepos 14 d. Nutarties Ruipérez Aguirre ir ATC Petition / Komisija, C‑111/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:491, 14 punktą).

24      Vis dėlto, nors Sutarties nuostatų dėl teisės subjektų teisės kreiptis į teismą, atsižvelgiant į veiksmingos teisminės gynybos principą, negalima aiškinti siaurai, Komisijos atsisakymas pradėti prieš valstybę narę procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra, kaip nurodyta šios nutarties 22 punkte, aktas, dėl kurio negalima pareikšti nei ieškinio dėl panaikinimo, nei ieškinio dėl neveikimo. Taigi, Bendrasis Teismas negalėjo netaikyti Sutartyje aiškiai numatytos sąlygos dėl akto, kurį galima ginčyti, buvimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 ir 265 straipsnius, neperžengdamas pagal Sutartį Sąjungos teismams suteiktos kompetencijos ribų (šiuo klausimu žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimo Unión de Pequeños Agricultores / Taryba, C‑50/00 P, EU:C:2002:462, 44 punktą ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Reynolds Tobacco ir kt. / Komisija, C‑131/03 P, EU:C:2006:541, 81 punktą).

25      Taip pat reikia pabrėžti, kad nė pagal vieną bendrąjį Sąjungos teisės principą, kaip antai gero teisingumo vykdymo principą, nereikalaujama, kad privatus asmuo turėtų teisę Sąjungos teisme ginčyti Komisijos atsisakymą pagal SESV 258 straipsnį pareikšti ieškinį valstybei narei (šiuo klausimu žr. 2005 m. vasario 22 d. Sprendimo Komisija / max.mobil, C‑141/02 P, EU:C:2005:98, 72 punktą ir 2011 m. liepos 14 d. Nutarties Ruipérez Aguirre ir ATC Petition / Komisija, C‑111/11 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:491, 16 punktą).

26      Taigi skundžiamos nutarties 9 punkte nusprendęs, kad privatūs asmenys neturi teisės ginčyti Komisijos atsisakymo pradėti prieš valstybę narę procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikšdami ieškinį dėl neveikimo, Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, ir J. E. Petraičio argumentą dėl tariamo jo teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimo reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

27      Dėl J. E. Petraičio argumento, kad Bendrasis Teismas padarė procedūrinį pažeidimą, pakanka priminti, kad pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 126 straipsnį tuo atveju, kai ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai, Bendrasis Teismas gali bet kada priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti rašytinės proceso dalies.

28      Kaip matyti iš šios nutarties 20–26 punktų, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė atmesti J. E. Petraičio ieškinį dėl neveikimo kaip akivaizdžiai nepriimtiną net neįteikęs šio ieškinio Komisijai.

29      Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį Bendrasis Teismas tinkamai užbaigė bylą, taigi, nereikėjo tęsti ir rašytinės proceso dalies, negalima teigti, kad Bendrasis Teismas padarė su jo Procedūros reglamento 79 straipsniu, kuriame numatytas pranešimo paskelbimas, kad būtų galima pateikti pastabas vykstant rašytinei proceso daliai, susijusį procedūrinį pažeidimą.

30      Taigi, šį argumentą reikia atmesti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

31      Dėl prašymo nustatyti įpareigojimus, kurį J. E. Petraitis pakartotinai pateikė Teisingumo Teismui, svarbu pabrėžti, kad, kaip Bendrasis Teismas teisingai nurodė skundžiamos nutarties 11 punkte, vykdydami teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį nei Bendrasis Teismas, nei Teisingumo Teismas nėra kompetentingi nustatyti įpareigojimų Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams (šiuo klausimu žr. 1995 m. spalio 26 d. Nutarties Pevasa ir Inpesca / Komisija, C‑199/94 P ir C‑200/94 P, EU:C:1995:360, 24 punktą ir 2016 m. rugsėjo 22 d. Nutarties Gaki / Komisija, C‑130/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:731, 14 punktą).

32      Kitaip negalėtų būti ir ieškinio dėl neveikimo atveju, atsižvelgiant į tarp ieškinio dėl panaikinimo ir ieškinio dėl neveikimo egzistuojantį panašumą, nes SESV 263 ir 265 straipsniai yra vienos ir tos pačios teisinės gynybos priemonės išraiška (šiuo klausimu žr. 1996 m. lapkričio 26 d. Sprendimo T. Port, C‑68/95, EU:C:1996:452, 59 punktą; 2004 m. spalio 1 d. Nutarties Pérez Escolar / Komisija, C‑379/03 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2004:580, 15 punktą ir 2009 m. balandžio 3 d. Nutarties VDH Projektentwicklung ir Edeka Rhein-Ruhr / Komisija, C‑387/08 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2009:235, 7 punktą).

33      Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog visą apeliacinį skundą reikia atmesti kaip iš dalies akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies akivaizdžiai nepagrįstą.

34      Šiomis aplinkybėmis, laikantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 187 straipsnio 1 dalies, reikia atmesti ir nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

35      Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas nutartyje, kuria užbaigiamas procesas. Kadangi ši nutartis priimta neįteikus apeliacinio skundo atsakovei pirmojoje instancijoje, reikia nuspręsti, kad apeliantas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nutaria:

1.      Atmesti apeliacinį skundą.

2.      Atmesti nemokamos teisinės pagalbos prašymą.

3.      Juozas Edvardas Petraitis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Priimta Liuksemburge 2016 m. lapkričio 24 d.

** Proceso kalba: lietuvių.