1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad išskaičiuodama iš Maltos senatvės pensijos kitų valstybių narių valstybės tarnautojo pensijos dydį Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3) ir iš dalies pakeisto 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 592/2008 (OL L 177, p. 1; toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), 46b straipsnį ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), su pakeitimais, padarytais 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, (OL L 149, p. 4, toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), 54 straipsnį.

2

Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio „Apibrėžimai“ j punkte nustatyta:

„Šiame reglamente:

<...>

<...>“

3

Šio reglamento 4 straipsnio „Taikymo sritys“ 1 dalies c punkte numatyta:

„Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<...>

<...>“

4

Minėto reglamento 5 straipsniu valstybės narės įpareigojamos pranešti apie šio reglamento taikymo sritį. Jis išdėstytas taip:

„Valstybės narės apie 4 straipsnio [1 dalyje] nurodytus specialius teisės aktus ir specialias sistemas <...> turi pranešti ir paskelbti pagal 97 straipsnio nuostatas.“

5

Pagal šio reglamento 46b straipsnį „Specialios nuostatos, taikomos tuo atveju, kai tos pačios rūšies išmokos sutampa pagal dviejų ar kelių valstybių narių teisės aktus“:

„1.   Valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo negalioja [netaikomos] pagal 46 straipsnio 2 dalį apskaičiuotai išmokai.

2.   Valstybės narės teisės aktų nuostatos dėl išmokų sumažinimo, jų mokėjimo sustabdymo ar nutraukimo galioja [taikomos] pagal [46] straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį apskaičiuotai išmokai tik tuo atveju, jeigu atitinkama išmoka yra:

6

Reglamento Nr. 1408/71 97 straipsnyje „Pranešimai pagal atskiras nuostatas“ nustatyta:

„1.   <...> 5 straipsn[yje] <...> nurodyti pranešimai siunčiami [ Europos Sąjungos] Tarybos pirmininkui. Juose turi būti nurodyta atitinkamų teisės aktų ir sistemų įsigaliojimo data <...>.

2.   Pranešimai, gauti pagal 1 dalies nuostatas, skelbiami Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.“

7

Reglamentas Nr. 1408/71 buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu Nr. 883/2004, kuris, remiantis jo 91 straipsniu ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009, p. 1), 97 straipsniu, buvo pradėtas taikyti 2010 m. gegužės 1 d. – nuo šios datos Reglamentas Nr. 1408/71 nustojo galioti.

8

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnyje sąvoka „teisės aktai“ apibrėžiama taip:

„Šiame reglamente:

<...>

<...>“

9

Šio reglamento 3 straipsnio „Taikymo sritys“ 1 dalies d punkte numatyta:

„Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<...>

<...>“

10

Šio reglamento 9 straipsnyje „Valstybių narių pranešimai apie šio reglamento taikymo sritį“ nustatyta:

„1.   „Valstybės narės raštu praneša <...> Komisijai apie <...> 3 straipsnyje nurodytus teisės aktus ir sistemas <...>. Tokiuose pranešimuose nurodoma data, nuo kurios šis reglamentas bus taikomas valstybių narių pranešimuose nurodytoms sistemoms.

2.   Šie pranešimai kasmet pateikiami <...> Komisijai ir skelbiami viešai tiek, kiek tai yra būtina.“

11

Šio reglamento 54 straipsnyje „Tokios pačios rūšies išmokų sutapimas“ numatyta:

„1.   Jeigu pagal dviejų ar daugiau valstybių narių teisės aktus mokėtinos tos pačios rūšies išmokos sutampa, valstybės narės teisės aktuose nustatytos sutapimo vengimo taisyklės proporcingajai išmokai netaikomos.

2.   Sutapimo vengimo taisyklės nepriklausomai [atskirai] išmokai taikomos tik tuomet, jeigu atitinkama išmoka yra:

12

1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo (OL L 209, p. 46) 1 straipsnis išdėstytas taip:

„Šios direktyvos tikslas – papildomų pensijų sistemų narių, kurie persikelia iš vienos valstybės narės į kitą, teisių apsauga, taip šalinant kliūtis, kurios trukdo pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims laisvai judėti Bendrijoje. Tokia apsauga apima savanoriškų ir privalomų papildomų pensijų sistemų suteikiamas teises gauti pensiją, išskyrus sistemas, kurioms taikomas Reglamentas <...> Nr. 1408/71.“

13

Maltos socialinės apsaugos įstatymo (Maltese Social Security Act) 56 straipsnyje numatyta:

„Jeigu asmuo turi teisę į ištarnauto laiko pensiją, išskyrus ištarnauto laiko pensiją, kuri tam tikru momentu buvo pakeista ir visiškai išmokėta kaip vienkartinė išmoka, bet kokia pensija, gaunama pagal šio įstatymo 53–55 straipsnio nuostatas, yra išskaitoma iš šios ištarnauto laiko pensijos sumos.“

14

Trys Jungtinės Karalystės pensijų sistemos, kurios taikomos šioje byloje, yra šios: Nacionalinės sveikatos tarnybos pensijų sistema (National Health Service Pension Scheme), Pagrindinė valstybės tarnautojų pensijų sistema (Principal Civil Service Pension Scheme) ir 1975 m. Ginkluotųjų pajėgų pensijų sistema (Armed Forces Pension Scheme 1975), kiek ji taikoma Karališkųjų oro pajėgų (Royal Air Force) personalo nariams, paskirtiems į tarnybą iki 2005 m. balandžio 6 d. (toliau kartu – nagrinėjamos pensijų sistemos). Pagrindinė valstybės tarnautojų pensijų sistema ir Nacionalinė sveikatos tarnybos pensijų sistema buvo priimtos remiantis 1972 m. Pensijų įstatymu (Superannuation Act 1972). Nuostatos, susijusios su Karališkųjų oro pajėgų personalo nariams taikoma pensijų sistema, nustatytos 1975 m. Ginkluotųjų pajėgų pensijų sistemoje, buvo priimtos remiantis 1917 m. Oro pajėgų (steigimo) įstatyme [Air Force (Constitution) Act 1917] nustatytais įgaliojimais.

15

2010 m. lapkričio 25 d. Maltos piliečiams pateikus tris peticijas Europos Parlamentui, kuriose jie skundėsi, kad jų gaunama pensijų suma pagal nagrinėjamas pensijų sistemas vadovaujantis Maltos socialinės apsaugos įstatymo 56 straipsniu buvo išskaičiuojama iš jų gaunamos valstybinės Maltos senatvės pensijos sumos, Komisija Maltos Respublikai išsiuntė oficialų pranešimą, kuriame ji atkreipė šios valstybės narės dėmesį į tai, kad ši nacionalinė nuostata galbūt neatitinka Reglamento Nr. 1408/71 46b straipsnio ir Reglamento Nr. 883/2004 54 straipsnio.

16

Maltos Respublika atsakė į šį pranešimą 2011 m. sausio 27 d. ir gruodžio 28 d. laiškais.

17

2012 m. vasario 28 d. Komisija išsiuntė Maltos Respublikai pagrįstą nuomonę, joje patvirtino savo poziciją, ragindama šią valstybę narę per du mėnesius nuo pagrįstos nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. 2012 m. liepos 25 d. pateiktame atsakyme Maltos Respublika laikėsi savo pozicijos.

18

Kadangi Maltos Respublikos pateiktas atsakymas Komisijos neįtikino, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

19

2014 m. rugpjūčio 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais Austrijos Respublikai ir Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Maltos Respublikos reikalavimų.

20

Maltos Respublika ginčija ieškinio priimtinumą teigdama, kad Komisija ieškinį turėjo pareikšti ne jai, o Jungtinei Karalystei.

21

Maltos Respublika nurodo, kad nagrinėjamos pensijų sistemos nebuvo paminėtos Jungtinės Karalystės pranešimuose, kuriuos ji pateikė pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnio 1 dalį, nes, Jungtinės Karalystės nuomone, šios pensijos nepatenka į nurodytų reglamentų materialinę taikymo sritį. Maltos Respublika mano, kad jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės pranešimu dėl išmokų, kurios patenka į socialinės apsaugos reglamento taikymo sritį, ši institucija turi atlikti atitinkamų dokumentų tyrimą kartu su atitinkama valstybe nare. Šioje byloje tik viena valstybė narė gali pateikti argumentus ir įrodymus, tai – Jungtinė Karalystė. Taigi, pareiškiant ieškinį Maltos Respublikai pažeidžiama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

22

Jungtinė Karalystė, kuri palaiko Maltos Respublikos argumentus, nurodo, jog Komisija, naudodamasi SESV 258 straipsnyje numatyta procedūra, kad užginčytų kitos valstybės narės priemones, piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Jungtinės Karalystės teigimu, valstybė narė, kurios priemonės ginčijamos, netenka per pažeidimo procedūrą suteikiamos apsaugos, ir net jeigu jai būtų leista įstoti į bylą, ji turėtų labiau ribotas procesines teises.

23

Komisija reikalauja atmesti Maltos Respublikos ir Jungtinės Karalystės nurodytą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą.

24

Iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad jei Komisija mano, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, ji turi įvertinti tikslingumą imtis veiksmų prieš šią valstybę, nustatyti pažeistas nuostatas ir pasirinkti įsipareigojimų nevykdymo procedūros prieš ją pradžios momentą; šį apsisprendimą lėmę argumentai negali paveikti jos ieškinio priimtinumo (Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑311/09, EU:C:2010:257, 19 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

25

Atsižvelgiant į šią diskreciją, ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo nepareiškimas valstybei narei neturi reikšmės vertinant kitai valstybei narei pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo priimtinumą. Taigi, šio Maltos Respublikai pareikšto ieškinio priimtinumo negalima kvestionuoti remiantis tuo, kad Komisija nepareiškė ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo Jungtinei Karalystei.

26

Dėl pagrindo, susijusio su piktnaudžiavimu įgaliojimais, pakanka priminti, kad iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog Komisija neįrodė suinteresuotumo pareikšti ieškinį ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasi pareiškė ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo. Taigi, kadangi ieškinyje nurodytas dalykas atitinka oficialiame pranešime ir pagrįstoje nuomonėje apibrėžtą ginčo dalyką, negalima tvirtinti, kad Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑562/07, EU:C:2009:614, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

27

Kaip savo išvados 40 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas ieškinį, turėtų nurodyti, kaip, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, vertinami kitos valstybės narės teisės aktai, taip pat nepaneigtų ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš valstybę narę priimtinumo. Dėl tokio nurodymo taip pat nebūtų pažeistos tokios valstybės narės, kuri įstojo į bylą, procesinės teisės.

28

Todėl iš nurodytų argumentų matyti, kad šis ieškinys priimtinas.

29

Savo ieškinyje Komisija pirmiausia teigia, kad nagrinėjamoms pensijų sistemoms taikomi reglamentai Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004.

30

Šios institucijos manymu, Jungtinės Karalystės valstybės tarnautojų pensijų sistemose, pirma, numatytos senatvės išmokos, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, ir, antra, šios sistemos pagrįstos „teisės aktais“, kaip tai suprantama atitinkamai pagal minėtų reglamentų 1 straipsnio j punkto pirmą pastraipą ir 1 straipsnio l punkto pirmą pastraipą.

31

Antra, Komisija teigia, kad Reglamento Nr. 1408/71 46b straipsnis ir Reglamento Nr. 883/2004 54 straipsnis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Maltos socialinės apsaugos įstatymo 56 straipsnį tiek, kiek jame numatyta sumažinti pagal Maltos teisės aktus mokamos senatvės pensijos dydį, išskaitant iš jos Jungtinės Karalystės valstybės tarnybos pensijos sumą.

32

Savo atsiliepime į ieškinį Maltos Respublika, šiuo klausimu palaikoma Austrijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės, pirmiausia nurodo, kad privalėjo atsižvelgti į tai, jog Britanijos pensijų sistemos nebuvo paminėtos Jungtinės Karalystės pranešimuose, padarytuose pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnį. Valstybės narės negali būti įpareigotos savarankiškai vertinti kitų valstybių narių skiriamų išmokų pobūdžio ir nepaisyti šių valstybių pagal nurodytas nuostatas padarytų pranešimų. Toks vertinimas neigiamai paveiktų atitinkamos valstybės narės padarytų pranešimų teisinę galią ir statusą, pažeistų šiuose reglamentuose nustatytų socialinių apsaugos sistemų koordinavimo sistemos vientisumą ir sukeltų praktinių ir administracinių problemų.

33

Maltos Respublika, šiuo klausimu palaikoma Jungtinės Karalystės, taip pat nurodo, kad Jungtinės Karalystės valstybės tarnautojo pensijos sistemos gali būti laikomos papildomomis pensijų sistemomis, kurios patenka į Direktyvos 98/49 taikymo sritį. Kai valstybė narė nepadaro pranešimo pagal Reglamentą Nr. 1408/71 arba Reglamentą Nr. 883/2004 ir kai atrodo, kad ši valstybė narė mano, jog pensijų sistemos patenka į Direktyvos 98/49 taikymo sritį, turi būti laikoma, kad šioms pensijoms netaikomi reglamentai Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004.

34

Komisija, manydama, kad Direktyva 98/49 netaikoma šioje byloje, atsikerta, jog to, kad Jungtinė Karalystė pranešimuose nenurodė nagrinėjamų pensijų sistemų, Maltos Respublika negali laikyti faktiniu įrodymu, kad šioms sistemoms netaikomos nagrinėjamos nuostatos. Komisijos manymu, iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Maltos Respublika turėjo įvertinti reglamentų Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004 taikymą Didžiosios Britanijos pensijų sistemoms, atsižvelgiant ne į tai, ar pagal nacionalinės teisės aktus mokama išmoka laikoma „socialinės apsaugos išmoka“, bet į atitinkamos išmokos sudėtines dalis.

35

Komisijos suformuluotais kaltinimais siekiama, kad būtų pripažinta, pirmiausia, kad valstybės narės privalo patikrinti kitos valstybės narės teisės aktus, siekdamos įsitikinti, jog šie teisės aktai, nepaisant to, kad ši kita valstybė pranešime pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ar Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnio 1 dalį jų nenurodė, patenka į šių reglamentų materialinę taikymo sritį; toliau, kad jei Maltos Respublika būtų atlikusi tokį tyrimą, būtų padariusi išvadą, jog nagrinėjamose pensijų sistemose numatytos senatvės išmokos ir šios sistemos grindžiamos teisės aktais, kuriems taikomi reglamentai Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004; galiausiai todėl taikomas Maltos socialinės apsaugos įstatymo 56 straipsnis, kiek juo draudžiama išmokų, mokamų pagal nagrinėjamas pensijų sistemas, sutaptis su ištarnauto laiko pensija, mokama pagal Maltos teisės aktus, neatitinka Reglamento Nr. 1408/71 46b straipsnio ir Reglamento Nr. 883/2004 54 straipsnio.

36

Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnis ir Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes nares pranešti apie socialinės apsaugos teisės aktus ir sistemas, patenkančius į šių reglamentų, kuriuos šios valstybės narės turi vykdyti, laikydamosi ESS 4 straipsnio 3 dalies reikalavimų, materialinę taikymo sritį.

37

Iš tiesų iš ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatyto lojalaus bendradarbiavimo principo aišku, kad kiekviena valstybė narė, prieš darydama pranešimus pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnio 1 dalį, turi atlikti kruopštų savo pačios socialinės apsaugos sistemų tyrimą ir, kai jį pabaigs, prireikus pranešti, kad jos patenka į šių reglamentų taikymo sritį (pagal analogiją žr. Sprendimo FTS, C‑202/97, EU:C:2000:75, 51 punktą ir Sprendimo Herbosch Kiere, C‑2/05, EU:C:2006:69, 22 punktą). Iš šio principo taip pat matyti, jog kitos valstybės narės turi teisę tikėtis, kad atitinkama valstybė narė vykdys savo įsipareigojimus.

38

Taigi, šie pareiškimai sukuria prezumpciją, kad nacionalinės teisės aktai, apie kuriuos buvo pranešta pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ar Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnį, patenka į šių reglamentų materialinę taikymo sritį ir iš principo įpareigoja kitas valstybes nares. Kita vertus, jeigu valstybė narė nepranešė apie nacionalinės teisės aktus pagal šiuos reglamentus, kitos valstybės narės iš principo gali remdamosi tuo daryti išvadą, kad šie teisės aktai nepatenka į minėtų reglamentų materialinę taikymo sritį.

39

Be to, kol valstybės narės padaryti pareiškimai nėra iš dalies pakeisti arba atšaukti, kitos valstybės narės turi į juos atsižvelgti. Pareiškimą padariusi valstybė narė turi persvarstyti jo pagrįstumą ir prireikus jį iš dalies pakeisti, kai kita valstybė narė pareiškia abejonių dėl šio pareiškimo tikslumo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Banks ir kt., C‑178/97, EU:C:2000:169, 43 punktą).

40

Tačiau ši išvada nereiškia, kad valstybė narė netenka galimybės reaguoti, kai sužino informaciją, keliančią abejonių dėl kitos valstybės narės padarytų pareiškimų tikslumo.

41

Pirma, jei pareiškimas kelia klausimų ir valstybėms narėms nepavyksta sutarti, be kita ko, ar teisės aktai arba sistemos patenka į reglamentų Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004 taikymo sritį, joms leidžiama kreiptis į administracinę komisiją, nurodytą Reglamento Nr. 1408/71 80 ir 81 straipsniuose ir Reglamento Nr. 883/2004 71 ir 72 straipsniuose. Antra, jeigu administracinei komisijai nepavyksta suderinti valstybių narių nuomonės dėl konkrečiu atveju taikytinų teisės aktų, valstybė narė, abejojanti kitos valstybės narės pareiškimo tikslumu, turi teisę kreiptis į Komisiją arba imtis paskutinės priemonės – pradėti procedūrą pagal SESV 259 straipsnį, siekdama, kad pareiškus tokį ieškinį Teisingumo Teismas išnagrinėtų klausimą dėl taikytinų teisės aktų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Banks ir kt., C‑178/97, EU:C:2000:169, 44 punktą).

42

Atsižvelgiant į Komisijos pateiktus argumentus, reikia pridurti, jog išvada, kad valstybė narė turi atsižvelgti į kitos valstybės narės pareiškimą, taip pat neprieštarauja Teisingumo Teismo praktikai (pirmiausia žr. Sprendimo Beerens, 35/77, EU:C:1977:194, 9 punktą ir Sprendimo Hliddal ir Bornand,C‑216/12 ir C‑217/12, EU:C:2013:568, 46 punktą), pagal kurią aplinkybė, kad valstybė narė į pranešimą pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį ar Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnį įtraukė įstatymą ar kitą nacionalinės teisės aktą, turi būti suprantama kaip nurodanti, jog išmokos, kurios buvo skirtos remiantis šiuo įstatymu, yra socialinės apsaugos išmokos, kaip jos suprantamos pagal šiuos reglamentus, o aplinkybė, kad įstatymas ar kitas nacionalinės teisės aktas tokiame pranešime nebuvo nurodytas, savaime negali reikšti, kad šiam įstatymui arba kitam teisės aktui netaikomi minėti reglamentai.

43

Iš tiesų, net nesant bendros valstybėms narėms tenkančios pareigos patikrinti, ar kitos valstybės narės teisės aktai patenka į reglamentų Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004 materialinę taikymo sritį, nacionaliniam teismui, į kurį kreiptasi dėl ginčo, susijusio su tokiu įstatymu ar kitu teisės aktu, gali bet kada tekti vertinti byloje ginčijamą sistemą ir prireikus jis gali kreiptis į Teisingumo Teismą su atitinkamu prejudiciniu klausimu.

44

Tačiau iš šių dviejų nagrinėjamų straipsnių nematyti, kad kita valstybė narė, ne ta, kuri priėmė minėtą įstatymą arba kitą teisės aktą, tačiau apie jį nepranešė, pati privalo nustatyti, ar jis vis dėlto patenka į minėtų reglamentų materialinę taikymo sritį.

45

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Komisija šį ieškinį dėl įsipareigojimų nevykdymo klaidingai grindė valstybėms narėms tenkančia bendra pareiga patikrinti, ar kitų valstybių narių teisės aktai, nepaisant to, kad apie juos nebuvo pranešta pagal Reglamento Nr. 1408/71 5 straipsnį arba Reglamento Nr. 883/2004 9 straipsnio 1 dalį, vis tiek patenka į minėtų reglamentų materialinę taikymo sritį.

46

Todėl reikia atmesti visą ieškinį.

47

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Maltos Respublika reikalavo priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas ir ši pralaimėjo bylą, jos priteisiamos iš pastarosios. Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnį Austrijos Respublika ir Jungtinė Karalystė pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: