—

Bricmate AB, atstovaujamos advokater C. Dackö, U. Käll ir M. Johansson,

—

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos S. Boelaert ir A. Norberg, padedamų solisitoriaus B. O’Connor ir advokato S. Gubel,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos M. França ir J. Enegren,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2011 m. rugsėjo 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 917/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminėms plytelėms, galutinis surinkimas (OL L 238, p. 1), galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bricmate AB (toliau – Bricmate) ir Tullverket (muitinės tarnyba) ginčą dėl šios tarnybos atliekamo antidempingo muito, taikomo šios bendrovės importuojamoms Kinijos kilmės keraminėms plytelėms, surinkimo.

3

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, p. 51, toliau – pagrindinis reglamentas) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „[a]ntidempingo muitas gali būti taikomas bet kuriam produktui dempingo kaina, kurį išleidus į laisvą apyvartą [Europos Sąjungoje] būtų padaryta žala“.

4

Šio reglamento 3 straipsnio „Žalos nustatymas“ 1–3, 5 ir 6 dalyse nurodyta:

„1.   Pagal šį reglamentą sąvoka „žala“, jei nenurodyta kitaip, suprantama kaip materialinė žala [Sąjungos] pramonei, materialinės žalos grėsmė [Sąjungos] pramonei arba materialinės kliūtys tai pramonei kurtis ir yra aiškinama pagal šio straipsnio nuostatas.

2.   Žala nustatoma, remiantis ją patvirtinančiais įrodymais ir objektyviai ištyrus:

3.   Vertinant importo dempingo kaina kiekį, reikia atsižvelgti į tai, ar iš viso žymiai išaugo importas dempingo kaina absoliučiu dydžiu arba lyginant su gamyba ar suvartojimu [Sąjungoje]. Vertinant importo dempingo kaina poveikį kainoms, reikia nustatyti, ar produktai dempingo kaina yra importuojami žymiai mažesnėmis kainomis lyginant su [Sąjungos] pramonės panašių produktų kainomis, arba į tai, ar toks importas turėjo kitokį poveikį – ženkliai nusmukdė kainas arba smarkiai trukdė kainoms kilti, kaip kad būtų atsitikę kitomis aplinkybėmis. Nė vienas šių veiksnių nėra būtinai lemiamas.

<...>

5.   Nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį tiriamai [Sąjungos] pramonei, reikia ištirti visus svarbius atitinkamos pramonės būklę apibūdinančius ekonominius veiksnius ir rodiklius, tokius kaip: pramonės pastangas atsigauti po dempingo ar subsidijavimo praeityje padaryto poveikio, esamo dempingo skirtumo dydį, esamą ir galimą pardavimų, pelno, produkcijos, rinkos dalies, produktyvumo, investicijų grąžos, pajėgumų panaudojimo sumažėjimą; [Sąjungos] kainas įtakojančius veiksnius; esamą ir galimą neigiamą poveikį pinigų srautams, atsargų kiekiui, užimtumui, darbo užmokesčiui, gamybos plėtrai, galimybėms sukaupti kapitalą ir pritraukti investicijas. Šis sąrašas nėra išsamus, be to, jokie iš išvardytų veiksnių nėra būtinai lemiami.

6.   Pateikus visus 2 dalyje minimus susijusius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį [Sąjungos] pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.“

5

Pagrindinio reglamento 17 straipsnio „Atranka“ 1 dalyje numatyta, kad „[t]ais atvejais, kai skundo pateikėjų, eksportuotojų, importuotojų, produkto tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas: arba tyrimui atrenkant tiktai pagrįstai nustatytą šalių, produktų ar sandorių pavyzdžių skaičių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką.“

6

Šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta atrankos tvarka ir dempingo skirtumo apskaičiavimo, kuris turi būti atliktas šiuo atveju, tvarka.

7

Minėto reglamento 20 straipsnio „Informacijos atskleidimas“ 1 dalyje numatyta:

„Skundo pateikėjai, importuotojai ir eksportuotojai bei juos atstovaujančios asociacijos, taip pat eksportuojančios valstybės atstovai gali reikalauti, kad joms būtų atskleista išsami informacija, sąlygojusi esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo nustatytos laikinosios priemonės. Tokie reikalavimai atskleisti informaciją pateikiami raštu iš karto po laikinųjų priemonių nustatymo, o reikalaujama informacija nedelsiant atskleidžiama raštu.“

8

2011 m. kovo 16 d. Europos Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 258/2011, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminėms plytelėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 70, p. 5, toliau – laikinasis reglamentas).

9

Šio reglamento B dalies, susijusios su nagrinėjamuoju produktu ir panašiu produktu, 27–32 konstatuojamosios dalys, esančios skyriuje „Panašus produktas“, suformuluotos taip:

10

Laikinojo reglamento D dalyje, susijusioje su žalos nustatymu, yra 68–111 konstatuojamosios dalys. Kalbant konkrečiai, šios dalies 2 punkte „Sąjungos suvartojimas“ esančiose 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

11

Šios dalies 2 punkte pateikta 1 lentelė „Suvartojimas“, kurioje nurodyta:

12

Minėtoje D dalyje esančiame 3 punkte „Importas iš Kinijos“ yra 3.1 papunktis „Nagrinėjamojo produkto importo apimtis, rinkos dalis ir importo kainos“. Šiame papunktyje esančiose 73–75 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra importo iš Kinijos apimtis sumažėjo 3 % ir [tiriamuoju laikotarpiu] sudarė maždaug 66 mln. m2. Ši mažėjimo tendencija sutampa su suvartojimo mažėjimo tendencija, tačiau nėra tokia pastebima ir yra būdinga 2007–2009 m. Nuo 2009 m. iki [tiriamojo laikotarpio] importo iš Kinijos apimtis padidėjo 6 % Be to, atsižvelgiant į visą nagrinėjamąjį laikotarpį, Kinijos importo rinkos dalis padidėjo 35 % – nuo 4,8 % 2007 m. iki 6,5 % [tiriamuoju laikotarpiu].

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos sumažėjo 4 % – nuo 4,70 EUR už m2 iki 4,50 EUR už m2.“

13

3.2 papunktyje „Priverstinis kainų mažinimas“ esančiose 76 ir 77 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

14

Laikinojo reglamento E dalies, susijusios su importo dempingo kaina ir žalos Sąjungos pramonei priežastiniu ryšiu (toliau – importo ir žalos priežastinis ryšys), 2 punkte dėl importo iš Kinijos poveikio esančios 114 ir 116 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

15

Laikinojo reglamento F dalyje „Sąjungos interesai“ esančiose 144–146 konstatuojamosiose dalyse, susijusiose su importuotojų interesais, nustatyta:

16

Reglamento Nr. 917/2011 A dalyje aprašyta administracinė procedūra, kuriai pasibaigus imtasi laikinųjų priemonių; paskui šio reglamento B dalyje kalbama apie „Nagrinėjam[ąjį] produkt[ą] ir panaš[ų] produkt[ą]“. Šioje minėto reglamento dalyje esančiose 42–46 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

17

Reglamento Nr. 917/2011 D dalyje, susijusioje su Sąjungos pramonei daromos žalos nustatymu, yra 99–137 konstatuojamosios dalys.

18

Šios D dalies 1 punkte, susijusiame su Sąjungos gamyba ir pramone, yra 1.1 punktas „Sąjungos suvartojimas“, kuriame esančioje 100 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Kadangi jokių pastabų ar faktų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 71 ir 72 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtinamos.“

19

Minėtos dalies 2 punktas skirtas importui iš Kinijos ir jame, be kita ko, yra 107 ir 108 konstatuojamosios dalys. Pastarosios suformuluotos taip:

20

Reglamento Nr. 917/2011 E dalyje, susijusioje su importo ir žalos priežastiniu ryšiu, yra 138–169 konstatuojamosios dalys.

21

Reglamento Nr. 917/2011 F dalyje „Sąjungos interesai“ yra 5 punktai. Šios dalies 2 punkte „Importuotojų interesai“ esančiose 174 ir 175 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

22

Reglamento Nr. 917/2011 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės glazūruotoms ir neglazūruotoms keraminėms šaligatvio ir grindinio plytelėms, koklių arba sienų apdailos plytelėms, glazūruotiems ir neglazūruotiems keraminiams mozaikos kubeliams ir panašiems dirbiniams, pritvirtintiems arba nepritvirtintiems prie pagrindo, kurių KN kodai šiuo metu yra 6907 10 00, 6907 90 20, 6907 90 80, 6908 10 00, 6908 90 11, 6908 90 20, 6908 90 31, 6908 90 51, 6908 90 91, 6908 90 93 ir 6908 90 99, nustatomas galutinis antidempingo muitas.“

23

2010 m. gegužės 17 d. Komisija gavo skundą, jame teigiama, kad Kinijos kilmės keraminės plytelės importuojamos dempingo kaina ir dėl to daroma didelė žala Sąjungos pramonei.

24

Todėl 2010 m. birželio 19 d. ji paskelbė Pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminių plytelių inicijavimą (OL C 160, p. 20). Atliekant tyrimą dėl dempingo ir Sąjungos pramonei daromos žalos nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Tiriant žalai šiai pramonei bei importo ir žalos priežastiniam ryšiui įvertinti reikšmingas tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Atliekant tyrimą nagrinėtos visos keraminės plytelės, importuotos pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382) su pakeitimais I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 6907 ir 6908 pozicijas.

25

Bricmate yra Švedijos bendrovė, importuojanti Kinijos kilmės keramines plyteles. Per antidempingo procedūrą, atlikus nesusijusių importuotojų atranką, Bricmate buvo atrinkta dalyvauti tyrime kartu su kitomis šešiomis bendrovėmis. Šiuo atžvilgiu, atsakydama į Komisijos klausimyną, 2010 m. rugsėjo 10 d. ji pateikė išsamią informaciją. Paskui 2010 m. gruodžio 10 d.Bricmate papildė šią informaciją.

26

2011 m. kovo 16 d. Komisija priėmė laikinąjį reglamentą. 2011 m. balandžio 15 d.Bricmate pateikė Komisijai pastabas dėl šio reglamento. 2011 m. liepos 1 d. raštu Komisija atsakė į šias pastabas ir perdavė bendrovei bendrąjį informacijos atskleidimo dokumentą, kuriuo remdamasi pasiūlė rekomendaciją, kad Europos Sąjungos Taryba nustatytų galutines antidempingo priemones.

27

2011 m. liepos 11 d.Bricmate pateikė pastabas dėl bendrojo informacijos atskleidimo dokumento, paskui, tarpininkaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, 2011 m. liepos 15 d. pateikė papildomas pastabas. 2011 m. liepos 27 d. Komisija atsakė į šios bendrovės pastabas, o pastaroji 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikė komentarus dėl šio atsakymo.

28

2011 m. rugsėjo 12 d. Taryba priėmė Reglamentą Nr. 917/2011.

29

2011 m. lapkričio 28 d.Bricmate pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl minėto reglamento panaikinimo. Nutartimi Bricmate / Taryba (T‑596/11, EU:T:2014:53) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną, nes reglamentas, kurį prašoma panaikinti, nėra konkrečiai susijęs su ieškove ir dėl jo reikia imtis įgyvendinimo priemonių.

30

Remdamasi Reglamentu Nr. 917/2011 Tullverket nuo 2011 m. spalio 31 d. iki 2012 m. gegužės 28 d. išdavė 32 mokestinius pranešimus, pagal kuriuos Bricmate importuotoms Kinijos kilmės keraminėms plytelėms taikomas antidempingo muitas.

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pareikštu ieškiniu Bricmate prašė panaikinti minėtus pranešimus remdamasi Reglamento Nr. 917/2011 negaliojimu. Siekdama pagrįsti, kad šis reglamentas negalioja, ši bendrovė nurodė du pagrindus. Pirmasis pagrindas padalytas į dvi dalis, iš kurių pirmoji susijusi su tariamai klaidingais Eurostato statistiniais duomenimis, kuriais rėmėsi Komisija, o antroji šio pagrindo dalis susijusi su tuo, kad Sąjungos institucijos tariamai neišnagrinėjo šių galimų klaidų. Antrasis pagrindas susijęs su netinkamu Komisijos požiūriu į Bricmate atliekant tyrimą.

32

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog negali atmesti, kad Bricmate pateikti argumentai gali būti pripažinti pagrįstais.

33

Taigi prejudicinio klausimo a ir b dalimis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Reglamentas Nr. 917/2011 yra negaliojantis dėl to, kad statistiniai duomenys, kuriuos Komisija naudojo atlikdama tyrimą, yra klaidingi, todėl nustatydamos Sąjungos pramonei padarytą žalą ir priežastinį ryšį Taryba ir Komisija rėmėsi klaidinga prielaida.

34

Prejudicinio klausimo c dalimi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Sąjungos institucijos nesilaikė rūpestingumo pareigos ir pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 6 dalis, kai Reglamento Nr. 917/2011 108 konstatuojamojoje dalyje tvirtino, kad oficiali statistika nebuvo pakeista. Šiuo atžvilgiu jis remiasi Bricmate teiginiais, jog ši skundėsi Komisijai, kad Eurostato statistiniai duomenys yra klaidingi.

35

Prejudicinio klausimo d–f dalimis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar Komisija nesilaikė pareigos motyvuoti, kaip ji suprantama pagal SESV 296 straipsnį, pažeidė Bricmate teisę į gynybą ir pagrindinio reglamento 17 straipsnį ir 20 straipsnio 1 dalį, kai neatsižvelgė į Bricmate argumentus, pateiktus tiek dėl Kinijos kilmės keraminių plytelių ir Europos kilmės keraminių plytelių gamybos procesų skirtumų, tiek dėl šių produktų pasiūlos Sąjungos rinkoje.

36

Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog Bricmate, kurią vykdydama antidempingo procedūrą Komisija pasirinko kaip vieną iš nesusijusių importuotojų, pabrėžė keraminių plytelių pjaustymo proceso Kinijoje svarbą ir nurodė, kad septynių plytelių rūšių negalima gauti Sąjungoje. KN tarifinėmis pozicijomis, naudotomis per antidempingo procedūrą, ir apskaičiuojant Sąjungos pramonei padarytą žalą neatsižvelgta į šiuos ypatumus. Tas teismas mano, kad Sąjungos institucijos aiškiai nenurodė, kaip priimant laikinąjį reglamentą ir Reglamentą Nr. 917/2011 buvo atsižvelgta į Bricmate pateiktą informaciją, ir, beje, šios institucijos tam tikra prasme prieštaravo Bricmate argumentams. Kalbant konkrečiai, minėtas teismas konstatuoja, kad nebuvo atsižvelgta į, pirma, informaciją dėl ribotos plytelių pasiūlos ir tariamus pjaustymo proceso skirtumus ir, antra, Bricmate nuomones. Šiuo klausimu iš Bendrojo Teismo sprendimo Gul Ahmed Textile Mills / Taryba (T‑199/04, EU:T:2011:535, 77 punktas) matyti, kad vykdydamos atranką Sąjungos institucijos privalo atsižvelgti į visų atrinktų įmonių eksporto duomenis. Nepaisydama Bricmate pateiktos informacijos Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnyje įtvirtintas atrankos taisykles.

37

Tokiomis aplinkybėmis förvaltningsrätten i Malmö (Malmės administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamentas Nr. 917/2011] yra negaliojantis dėl bet kurios iš šių priežasčių:

38

Paskelbus generalinės advokatės išvadą, Bricmate2015 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo kanceliarijoje pateiktu dokumentu paprašė atnaujinti žodinę proceso dalį. Grįsdama šį prašymą Bricmate iš esmės teigia, kad per teismo posėdį Komisija pripažino galutiniame antidempingo tyrimo etape žinojusi, kad nagrinėjami statistiniai duomenys yra klaidingi. Šis žinojimas yra nauja aplinkybė, dėl kurios šalys nepateikė nuomonės ir kuri nebuvo nagrinėjama toje išvadoje.

39

Reikia priminti, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute ir Teisingumo Teismo procedūros reglamente šalims nenumatyta galimybė pateikti atsiliepimų į generalinio advokato išvadą (žr. Sprendimo Vnuk, C‑162/13, EU:C:2014:2146, 30 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

40

Pagal SESV 252 straipsnio antrą pastraipą generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai teikti motyvuotą išvadą dėl bylų, kuriose pagal Teisingumo Teismo statutą jis turi dalyvauti. Teisingumo Teismo nesaisto nei generalinio advokato išvada, nei ją grindžiantys motyvai (žr. Sprendimo Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir Parker‑Hannifin, C‑434/13 P, EU:C:2014:2456, 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

41

Todėl, išklausęs generalinį advokatą, Teisingumo Teismas gali bet kada nutarti atnaujinti žodinę proceso dalį pagal savo Procedūros reglamento 83 straipsnį – pirmiausia, jeigu mano, kad jam nepateikta pakankamai informacijos arba jeigu nagrinėjant bylą reikia remtis argumentu, dėl kurio šalys ar Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti suinteresuotieji asmenys nepateikė nuomonės (Sprendimo Nordzucker, C‑148/14, EU:C:2015:287, 24 punktas).

42

Nagrinėjamu atveju taip nėra. Iš tiesų Bricmate tiek per rašytinę, tiek per žodinę proceso dalį išdėstė visus faktinius ir teisinius argumentus savo prieštaravimams pagrįsti. Konkrečiai kalbant apie per teismo posėdį nurodytą naują aplinkybę, reikia konstatuoti, kad dėl jos buvo pateikta nuomonė minėtose proceso stadijose. Taigi, išklausęs generalinę advokatę, Teisingumo Teismas mano, kad turi visą būtiną informaciją sprendimui priimti ir kad ši informacija buvo teisme vykusių diskusijų objektas.

43

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas mano, kad nereikia atnaujinti žodinės proceso dalies.

44

Prejudicinio klausimo a–c dalimis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 917/2011 negalioja dėl to, kad Sąjungos institucijos, pirma, per antidempingo tyrimą padarė faktinių klaidų ir akivaizdžių vertinimo klaidų, nes siekdamos nustatyti Sąjungos pramonei padarytą žalą bei importo ir žalos priežastinį ryšį rėmėsi klaidingais Eurostato statistiniais duomenimis, ir, antra, nesilaikė rūpestingumo pareigos ir pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 6 dalis, kai Reglamento Nr. 917/2011 108 konstatuojamojoje dalyje tvirtino, kad oficiali statistika nebuvo pakeista.

45

Konkrečiai kalbant apie faktines klaidas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Sąjungos institucijos padarė, pirma, klaidą, susijusią su importuotų prekių, priskiriamų prie KN 6908 90 99 pozicijos, importo apimtimi, nes Reglamente Nr. 917/2011 importo iš Kinijos apimtis buvo pervertinta 1,3 milijono m2 dėl 2009 m. ir tiriamojo laikotarpio. Jis taip pat siekia išsiaiškinti, ar šios institucijos, antra, padarė klaidą, susijusią su prekių, priskiriamų prie KN 6907 90 99 pozicijos, tapusios KN 6907 90 80 pozicija, importu dėl to, kad dėl 2009 m. ir tiriamojo laikotarpio šio importo apimtis buvo pervertinta 10 %.

46

Reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką žalos Sąjungos pramonei nustatymas apima sudėtingų ekonominių aplinkybių vertinimą, todėl vykdant tokio vertinimo teisminę kontrolę reikia tik patikrinti, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Taip yra, be kita ko, tuo atveju, kai vykdant antidempingo tyrimą reikia nustatyti veiksnius, darančius žalą Sąjungos pramonei (žr. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 41 punktą; Sprendimo Simon, Evers & Co., C‑21/13, EU:C:2014:2154, 29 punktą; Sprendimo Valimar, C‑374/12, EU:C:2014:2231, 51 punktą ir Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 34 punktą).

47

Šioje byloje dėl, pirma, importuotų prekių, priskiriamų prie KN 6908 90 99 pozicijos, kiekio Komisija savo rašytinėse pastabose pripažino, kad laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje pateiktas skaičius 66023000 m2, susijęs su importu iš Kinijos tiriamuoju laikotarpiu, yra netikslus. Dabar ji teigia, kad šio importo apimtis yra 64821000 m2. Reglamento Nr. 917/2011 108 konstatuojamojoje dalyje daroma nuoroda į laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje nurodytus skaičius. Darytina išvada, kad dėl tiriamojo laikotarpio Reglamente Nr. 917/2011 importo iš Kinijos apimtis pervertinta 1202000 m2.

48

Antra, dėl prekių, priskiriamų prie KN 6907 90 99 pozicijos, importo iš Komisijos Teisingumo Teismui pateiktų Eurostato statistinių duomenų matyti, kad dėl 2009 m. papildomas šių Kinijos kilmės prekių, importuotų į Ispaniją, kiekis sudarė 881734 m2, o ne 7373291 m2, kaip nurodyta Komisijos naudotuose statistiniuose duomenyse, o dėl 2009 m. lapkričio mėn. papildomas importuotas kiekis sudarė 64940 m2, o ne 6565771 m2, kaip nurodyta Komisijos naudotuose statistiniuose duomenyse.

49

Taigi reikia konstatuoti, kad, kalbant apie importo apimties nustatymą, Komisija pripažįsta, kad yra esminių netikslumų.

50

Todėl reikia nustatyti, ar dėl šių netikslumų Reglamentas Nr. 917/2011 gali būti pripažintas negaliojantis.

51

Šiuo klausimu Bricmate tvirtina, kad dėl minėtų netikslumų pakenkta įvairių makroekonominių rodiklių, kuriuos Sąjungos institucijos naudojo per aptariamą antidempingo procedūrą, patikimumui, o dėl to šios institucijos padarė akivaizdžių vertinimo klaidų. Taigi klaidingi yra rodikliai, susiję su importo iš Kinijos apimtimi, suvartojimu Sąjungoje, importo iš Kinijos rinkos dalimi, Sąjungos pramonės rinkos dalimi, vidutine šio importo kaina, minėto importo kainos ir kainos Sąjungoje skirtumu.

52

Tačiau pažymėtina, kad nustatant žalą Sąjungos pramonei turi būti objektyviai ištirti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, pirma, importo dempingo kaina apimtis ir poveikis panašių produktų kainoms Sąjungos rinkoje ir, antra, tokio importo sąlygotas poveikis Sąjungos pramonei.

53

Taigi, kalbant apie minėtos apimties ar minėtų kainų nustatymą, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje numatyti veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant tą tyrimą, ir patikslinta, kad tik vienas ar keli šie veiksniai nėra lemiami (žr. Sprendimo Neotype Techmashexport / Komisija ir Taryba, C‑305/86 ir C‑160/87, EU:C:1990:295, 50 punktą).

54

Tas pats pasakytina apie importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei. Iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies matyti, kad Sąjungos institucijos turi ištirti visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio šios pramonės padėčiai, ir vienas ar keli šie veiksniai nėra būtinai lemiami. Taigi šia nuostata šioms institucijoms suteikiama diskrecija nagrinėti ir įvertinti įvairius veiksnius (šiuo klausimu žr. Sprendimo Ikea Wholesale, C‑351/04, EU:C:2007:547, 61 punktą).

55

Galiausiai, kalbant apie priežastinį ryšį, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Sąjungos institucijos turi įrodyti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtis ir (arba) kainos sukėlė jo 5 dalyje nurodytą poveikį Sąjungos pramonei ir kad tą poveikį galima apibūdinti kaip esminį.

56

Todėl, susiejus šias nuostatas, reikia nustatyti, ar iš visų reikšmingų veiksnių matyti, kad Sąjungos institucijos įrodė, kad Sąjungos pramonei padaryta didelės žalos.

57

Nagrinėjamu atveju iš Reglamento Nr. 917/2011 108 konstatuojamosios dalies matyti, jog nors po bendrojo informacijos atskleidimo dokumento išsiuntimo suinteresuotieji asmenys ginčijo atitinkamų produktų importo į tam tikras valstybes nares vidutinių kainų tikslumą, Sąjungos institucijos padarė išvadą, kad „žala vis dėlto liktų tokia pati, atsižvelgiant į didelį priverstinį kainų mažinimą ir priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis“.

58

Pažymėtina, kad nors nustatyti esminiai netikslumai turėjo poveikio kai kuriems rodikliams, egzistavo dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai. Reikia konstatuoti, kad nagrinėjami esminiai netikslumai neturėjo įtakos šiems skirtumams. Be to, svarbu pažymėti, kad kiti makroekonominiai rodikliai, kaip antai atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, pinigų srautai, investicijų grąža, gamybos sąnaudos, taip pat buvo pagrįsti atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis, ir kad nustatyti esminiai faktiniai netikslumai jiems nepadarė poveikio, o tai nebuvo ginčijama.

59

Be to, reikia konstatuoti, jog tai, kad Sąjungos institucijos rašytinėse pastabose rėmėsi pakoreguotais skaičiais (toliau – pakoreguoti skaičiai), nedaro didelio poveikio Sąjungos pramonei faktiškai padarytos žalos nustatymui bei importo ir žalos priežastiniam ryšiui.

60

Iš tiesų iš pakoreguotų skaičių matyti, kad importo iš Kinijos apimtis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio (toliau – nagrinėjamas laikotarpis) sumažėjo 15 %, o ne 3 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 73 ir 74 konstatuojamosiose dalyse. Reglamento Nr. 917/2011 107 konstatuojamojoje dalyje Sąjungos institucijos padarė teisingą išvadą, jog, atsižvelgus į tai, kad suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 29 %, o tai sudaro 30 % taikant pakoreguotus skaičius, bendrai iš importo iš Kinijos apimties ir suvartojimo Sąjungoje sumažėjimo matyti, kad Kinijos importuotojai vis dėlto galėjo didinti turimą rinkos dalį Sąjungoje.

61

Kalbant apie importui iš Kinijos tenkančią rinkos dalį Sąjungoje, pažymėtina, kad Sąjungos institucijos pripažįsta, jog taikant pakoreguotus skaičius ta dalis padidėjo 21 %, o ne 35 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje, šiuo aspektu pakartojoje Reglamento Nr. 917/2011 107 konstatuojamojoje dalyje. Vis dėlto jų turima rinkos dalis vis dar turi būti laikoma didele ir Sąjungos institucijos šioje 107 konstatuojamojoje dalyje teisingai nurodė, kad ši rinkos dalis didėjo.

62

Dėl Sąjungos pramonės rinkos dalies Sąjungos institucijos rašytinėse pastabose pripažįsta, kad nagrinėjamu laikotarpiu ji nesumažėjo 1 procentiniu punktu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 87 konstatuojamojoje dalyje, o liko nepakitusi. Tačiau reikia pažymėti, kad kiti su Sąjungos pramone susiję makroekonominiai rodikliai, kaip antai šios pramonės gamyba, gamybos pajėgumai, minėtos pramonės pardavimas, užimtumas ir darbo jėgos našumas, sumažėjo, o tai nebuvo ginčijama.

63

Kalbant apie importo iš Kinijos vidutinę kainą, pažymėtina, kad pritaikius pakoreguotus skaičius ji nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 10 %, o ne sumažėjo 3 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau reikia pažymėti, kad, pirma, kaip matyti iš laikinojo reglamento 115 konstatuojamosios dalies, importo iš Kinijos kainos ir Sąjungos pramonės kainos skirtumas nagrinėjamu laikotarpiu pasiekė 50 %. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad nors šis skirtumas liko nepakitęs, kaip konstatuota atlikus tyrimą, jis vis dar lieka didelis. Be to, pagal Reglamento Nr. 917/2011 113 konstatuojamąją dalį atliekant tyrimą nustatytas 43,2 %–55,7 % dydžio priverstinis kainų mažinimas. Kadangi šie skaičiai buvo gauti remiantis atrinktų bendrovių pateiktais duomenimis, Eurostato duomenų netikslumai jiems neturi įtakos.

64

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pakoreguotais skaičiais nepaneigiama galutinė išvada, kurią, išnagrinėjusios visus ekonominius rodiklius, padarė Sąjungos institucijos, todėl jos teisingai nustatė, kad Sąjungos pramonei padaryta žala, ir importo bei žalos priežastinį ryšį.

65

Galiausiai Bricmate teigia, kad suinteresuotųjų asmenų nurodyti esminiai faktiniai netikslumai nebuvo išnagrinėti ir ištaisyti, nors į juos buvo atkreiptas dėmesys šių asmenų pateiktose pastabose ir apie juos pranešta Sąjungos institucijoms prieš priimant Reglamentą Nr. 917/2011. Todėl šios institucijos nesilaikė rūpestingumo pareigos ir pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 6 dalis.

66

Šiuo atžvilgiu, kalbant apie prekių, priskiriamų prie KN 6908 90 99 pozicijos, importo apimtį, pažymėtina, jog iš Teisingumo Teismui pateiktos informacijos matyti, kad apie su šia apimtimi susijusį esminį netikslumą Komisijai pranešta vykstant antidempingo tyrimui ir ši institucija išnagrinėjo jo įtaką Sąjungos pramonei padarytos žalos nustatymui. Iš 2011 m. liepos 1 d. bendrojo informacijos atskleidimo dokumento 77 punkto matyti, jog Komisija padarė išvadą, kad nustatyti statistinių duomenų neatitikimai turėjo nedidelį poveikį bendram žalos nustatymui. Todėl ji nusprendė, kad nereikia ir netikslinga keisti duomenų, naudotų per antidempingo tyrimą. Darytina išvada, kad Sąjungos institucijos rūpestingai, kaip to reikalaujama, išnagrinėjo informaciją, išdėstytą teiginiuose dėl šio Eurostato statistinių duomenų netikslumo.

67

Dėl netikslumo, susijusio su prekių, priskiriamų prie KN 6907 90 99 pozicijos, reikia pažymėti, kad kitas suinteresuotasis asmuo vykstant tyrimui informavo Komisiją apie Eurostato statistinių duomenų, susijusių su vidutine importo iš Kinijos kaina, klaidas. Taigi 2011 m. birželio 9 d. ši institucija susisiekė su Eurostato tarnybomis siekdama patikrinti, ar duomenys, įskaitant susijusiuosius su Ispanijos Karalyste, yra tikslūs. Šios tarnybos atsakė, kad siekiant patvirtinti ar pataisyti statistinius duomenis reikalingas kelių savaičių terminas, nes ir vienu, ir kitu atveju Ispanijos valdžios institucijos turi imtis veiksmų. Šis asmuo taip pat 2011 m. liepos 15 d. gautu raštu informavo Komisiją, kad su Ispanijos Karalyste susiję duomenys dėl 2009 m. yra nenuoseklūs. Tačiau iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad prieš priimant Reglamentą Nr. 917/2011 Komisija patikrino, ar nurodytas netikslumas yra pagrįstas.

68

Kadangi buvo ginčijamas Eurostato duomenų tikslumas, Komisija turėjo savo iniciatyva įvertinti minėto netikslumo poveikį žalos nustatymui. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ši institucija negalėjo tik išsiųsti Eurostato tarnyboms vieno prašymo pateikti informacijos ir laukti Ispanijos valdžios institucijų atsakymo. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį Komisija turėjo pateikti žalą patvirtinančių įrodymų ir objektyviai ištirti duomenis, susijusius su importo iš Kinijos kainomis. Taigi tai, kad šios tarnybos nepateikė atsakymo ar pateikė negalutinį atsakymą, visiškai neatleido Komisijos nuo pareigos atlikti tokį vertinimą. Taigi reikia padaryti išvadą, kad Sąjungos institucijos neišnagrinėjo rūpestingai, kaip to reikalaujama, informacijos, esančios Eurostato statistiniuose duomenyse.

69

Tačiau dėl to, kad nebuvo išnagrinėti duomenys, susiję su importo iš Kinijos vidutinėmis kainomis ir apimtimi, negali būti paneigtos Sąjungos institucijų padarytos išvados, nes, kaip jau pažymėta šio sprendimo 55 ir paskesniuose punktuose, remiantis pakoreguotais skaičiais, rodiklių, pakoreguotų siekiant nustatyti Sąjungos pramonei padarytą žalą bei importo ir žalos priežastinį ryšį, tendencijos iš esmės lieka tokios pačios. Taigi Sąjungos institucijos galėjo padaryti išvadą dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos egzistavimo ir importo bei žalos priežastinio ryšio.

70

Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad, pirma, Sąjungos institucijos nepadarė jokios akivaizdžios vertinimo klaidos; antra, dėl to, kad nebuvo rūpestingai išnagrinėti duomenys, susiję su importo iš Kinijos vidutinėmis kainomis ir apimtimi, negali būti paneigta išvada dėl Sąjungos pramonei padarytos žalos egzistavimo ir importo bei žalos priežastinio ryšio.

71

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamentas Nr. 917/2011 negalioja, nes Komisija nesilaikė pareigos motyvuoti, pažeidė Bricmate teisę į gynybą, pagrindinio reglamento 17 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalį ir iš SESV 296 straipsnio kylančius reikalavimus, kai neatsižvelgė į Bricmate argumentus, kuriuos ji pateikė kaip atrinkta importuotoja dėl, pirma, kiniškų keraminių plytelių ir Europos kilmės keraminių plytelių gamybos procesų skirtumų ir, antra, ribotos kai kurių rūšių keraminių plytelių pasiūlos Sąjungos rinkoje.

72

Bricmate teigia, kad Sąjungos institucijos nesilaikė pareigos motyvuoti, nes aiškiai nenurodė, kaip atsižvelgė į jos pateiktą informaciją dėl plytelių pjaustymo proceso. Kalbant konkrečiai, atsakydama į 2010 m. rugsėjo 10 d. klausimyną ji pabrėžė plytelių pjaustymo proceso svarbą ir nurodė septynias plytelių rūšis, kurių negalima gauti Sąjungos rinkoje. Tačiau pagal tai, kokios atitinkamų produktų KN tarifinės pozicijos buvo naudotos atliekant antidempingo tyrimą ir kaip buvo apskaičiuota Sąjungos pramonei padaryta žala, į šiuos skirtumus nebuvo atsižvelgta. Bricmate teigimu, siekiant atsižvelgti į minėtus skirtumus reikėjo atlikti patikslinimą, o dėl to žalos skirtumas būtų sumažėjęs. Be to, Bricmate nuomone, Sąjungos pramonė negalėjo pasiūlyti mažų keraminių plytelių.

73

Remdamasi Sprendimu Gul Ahmed Textile Mills / Taryba (T‑199/04, EU:T:2011:535, 77 punktas) Bricmate pažymi, kad naudodamosi atrankos metodu pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į su visų atrinktų įmonių eksportu susijusius duomenis. Toks pats principas taip pat turėtų būti taikomas duomenims ar informacijai, gautai iš įvairių atrinktų įmonių, įskaitant atrinktus nesusijusius importuotojus.

74

Bricmate taip pat tvirtina, kad Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalį, kai neatskleidė informacijos apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu buvo priimtas laikinasis reglamentas. Be to, Komisija, atmetusi Bricmate argumentus dėl mažų keraminių plytelių trūkumo ir remdamasi kita informacija, nesilaikė pareigos motyvuoti, taigi pažeidė šios bendrovės teisę į gynybą. Komisija neatskleidė, kas sudaro tą kitą informaciją, o iš Komisijos rašto, kurį Bricmate gavo 2011 m. liepos 27 d., nebuvo galima gauti daugiau informacijos, nes jis pateiktas pavėluotai.

75

Galiausiai Bricmate mano, kad Komisija nepaisė įrodymų, kuriuos ji pateikė 2011 m. balandžio 15 d. rašte, kai nepripažino, kad Sąjungos rinkoje labai trūksta mažų keraminių plytelių. Neatsižvelgusi į Bricmate informaciją, kurią ši pateikė kaip atrinkta importuotoja, Komisija pažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atranką, taigi padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

76

Pirma, kalbant apie atsižvelgimą į Bricmate teiginius dėl informacijos, kurią ji pateikė dėl keraminių plytelių pjaustymo proceso skirtumų, reikia konstatuoti, kad Komisija išnagrinėjo šiuos teiginius per administracinę procedūrą. Iš tiesų laikinojo reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje ši institucija nurodė, jog viena šalis pareiškė, kad iš Kinijos importuoti produktai ir Sąjungos pramonės pagaminti produktai nėra palyginami. Laikinojo reglamento 28–32 konstatuojamosiose dalyse Komisija aprašė atitinkamų produktų palyginamumo nagrinėjimą, kurį atlikusi nusprendė, kad šie produktai preliminariai turi būti laikomi panašiais.

77

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 917/2011 43 konstatuojamosios dalies, „[laikinajame reglamente] pateiktų KN kodų ir pranešime apie inicijavimą pateiktų KN kodų skirtumai nėra susiję su produkto apibrėžties ar tyrimo aprėpties pakeitimais. Dėl šių pakeitimų nagrinėjamųjų plytelių rūšys nesikeičia, tiesiog buvo būtina atsižvelgti į bendruosius [KN] pakeitimus“. Be to, iš Reglamento Nr. 917/2011 45 konstatuojamosios dalies matyti, kad teiginys, susijęs su keraminių mozaikos plytelių ir kitų rūšių keraminių plytelių skirtumu, buvo išnagrinėtas per tyrimą, kurį atlikus paaiškėjo, kad joms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės. Iš šios konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad „[t]eiginys, kad šiame segmente dempingas [tariamai] nevykdytas, nebuvo pagrįstas įrodymais, be to, dempingo ir žalos analizė turi būti susijusi su visu nagrinėjamuoju produktu“.

78

Antra, kalbant apie tariamą mažų keraminių plytelių trūkumą Sąjungos rinkoje, kuriuo remiantis darytina išvada, jog atitinkami produktai tarpusavyje nekonkuruoja, nes jie nėra pateikiami tuose pačiuose keraminių plytelių rinkos segmentuose, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Komisija, neturėdama jokio tokį trūkumą patvirtinančio įrodymo, šiuo klausimu tinkamai atsakė Bricmate raštuose, kurie šiai buvo išsiųsti 2011 m. liepos 1 ir 27 d. Be to, tiek iš laikinojo reglamento 144–146 konstatuojamųjų dalių, tiek iš Reglamento Nr. 917/2011 174 ir 175 konstatuojamųjų dalių matyti, kad Sąjungos institucijos išnagrinėjo šį klausimą. Kalbant konkrečiai, iš pastarųjų konstatuojamųjų dalių matyti, kad nagrinėjami produktai yra pakeičiami ir Sąjungos importuotojai gali naudotis alternatyviais tiekimo šaltiniais, nes keraminės plytelės, kaip antai susijusiosios su dempingu, taip pat gaminamos kitose šalyse. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad Bricmate pateikta informacija buvo tinkamai išnagrinėta.

79

Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos institucijos laikėsi rūpestingumo pareigos ir nepažeidė pagrindinio reglamento 17 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies ir Bricmate teisės į gynybą.

80

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad jį išnagrinėjus nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti Reglamento Nr. 917/2011 galiojimą.

81

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus prejudicinį klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti 2011 m. rugsėjo 12 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 917/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminėms plytelėms, galutinis surinkimas, galiojimą.