1

Apeliaciniu skundu I. Anbouba prašo Teisingumo Teismo panaikinti 2013 m. rugsėjo 13 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Anbouba / Taryba (T‑563/11, EU:T:2013:429, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas atmetė jo ieškinį dėl:

panaikinimo, kiek I. Anbouba pavardė nurodyta asmenų, kuriems taikomos pagal šiuos aktus (toliau – ginčijami aktai) nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašuose.

2

2011 m. gegužės 9 d. Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ESS 29 straipsniu, priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, p. 11). Iš šio sprendimo 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad „Sąjunga griežtai pasmerkė smurtines represijas, įskaitant gyvosios amunicijos naudojimą, prieš taikius protestus įvairiose Sirijos vietovėse, ko pasėkoje [dėl ko] žuvo keletas demonstrantų, žmonės sužeidžiami ir savavališkai sulaikomi“. Minėto sprendimo 3 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Atsižvelgiant į padėties rimtumą, [Sirijos Arabų Respublikai] ir asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, turėtų būti nustatytos ribojamosios priemonės.“

3

Sprendimo 2011/273 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad šio sprendimo priede esančiame sąraše išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už civilių gyventojų smurtines represijas Sirijoje, ir su jais susijusiems asmenims nebūtų leidžiama atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu. Minėto sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[į]šaldomos visos priede [esančiame sąraše] išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už civilių gyventojų Sirijoje smurtines represijas, ir su jais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims ir subjektams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai“. Šio įšaldymo tvarka nustatyta Sprendimo 2011/273 4 straipsnio 2–6 dalyse. Pagal šio sprendimo 5 straipsnio 1 dalį Taryba sudaro minėtą sąrašą.

4

2011 m. gegužės 9 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, p. 1), buvo priimtas remiantis SESV 215 straipsniu ir Sprendimu 2011/273. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta įšaldyti „visas II priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir organizacijoms priklausančias, jų valdomas, turimas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius“.

5

Sprendimo 2011/522 2 konstatuojamojoje dalyje Taryba priminė, kad Europos Sąjunga ypač griežtai pasmerkė prezidento Bashar Al-Assad ir jo režimo vykdomą žiaurią kampaniją prieš savo šalies gyventojus, per kurią žuvo arba buvo sužeista daug Sirijos piliečių. Atsižvelgdama į tai, kad Sirijos vadovybė toliau nepaiso Sąjungos ir plačiosios tarptautinės bendruomenės raginimų, Sąjunga nusprendė Sirijos režimui taikyti papildomas ribojamąsias priemones. Minėto sprendimo 4 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti papildomai taikomi ir kitiems asmenims bei subjektams, kurie gauna naudos iš režimo politikos arba kurie ją remia, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie teikia režimui finansinę ar logistinę paramą, ypač saugumo struktūroms, arba kurie trukdo pastangoms taikiai pereiti prie demokratijos Sirijoje.“

6

Sprendimo 2011/273, iš dalies pakeisto Sprendimu 2011/522, 3 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodyti „iš režimo politikos naudos gaunantys arba jį remiantys asmenys“. Be to, Sprendimo 2011/273, iš dalies pakeisto Sprendimu 2011/522, 4 straipsnio 1 dalyje numatyta įšaldyti lėšas, priklausančias, be kita ko, „priede [esančiame sąraše] išvardytiems <...> iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams“.

7

Sprendimu 2011/522 I. Anbouba pavardė buvo įtraukta į Sprendimo 2011/273 priede esantį sąrašą. Į šį sąrašą jis įtrauktas dėl šių motyvų:

„Žemės ūkio pramonės įmonės „Issam Anbouba“ [(toliau – SAPCO)] direktorius. Teikia Sirijos režimui ekonominę paramą.“

8

Reglamentu Nr. 878/2011 taip pat buvo iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 442/2011 5 straipsnio 1 dalyje numatyti bendrieji įtraukimo į sąrašus kriterijai siekiant įtraukti, kaip nurodyta Reglamento Nr. 878/2011 2 konstatuojamojoje dalyje, iš režimo naudos gaunančius arba jį remiančius asmenis ir subjektus. Reglamentu Nr. 878/2011 I. Anbouba pavardė buvo įtraukta į Reglamento Nr. 442/2011 II priedą. Jo įtraukimo į šiame priede esantį sąrašą motyvai yra tokie patys kaip nurodytieji Sprendimo 2011/522 priede.

9

Sprendime 2011/628 ir 2011 m. spalio 13 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 1011/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 269, p. 18), I. Anbouba pavardė palikta nagrinėjamuose sąrašuose ir įtraukta informacija apie jo gimimo datą ir vietą.

10

Nustačius naujas papildomas priemones Sprendimas 2011/273 buvo panaikintas ir pakeistas Sprendimu 2011/782; pastarajame sprendime I. Anbouba pavardė buvo palikta asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše.

11

Reglamentu Nr. 36/2012 buvo panaikintas Reglamentas Nr. 442/2001 ir jame I. Anbouba pavardė palikta asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąraše.

12

I. Anbouba pateiktu prašymu, išplėstu vėlesniais reikalavimais, siekta panaikinti ginčijamus aktus.

13

I. Anbouba taip pat buvo pateikęs prašymą atlyginti žalą, kurį atsiėmė per Bendrojo Teismo posėdį.

14

Kadangi Taryba per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, skundžiamas sprendimas buvo priimtas jai nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nebėra poreikio spręsti dėl Europos Komisijos pateikto prašymo leisti įstoti į bylą palaikyti Tarybos reikalavimų.

15

Grįsdamas savo ieškinį I. Anbouba iš pradžių nurodė šešis ieškinio pagrindus, iš kurių paliko tik tris, t. y. antrąjį ieškinio pagrindą, susijusį su įrodinėjimo taisyklių pažeidimu ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis dėl jo įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus motyvų, trečiąjį ieškinio pagrindą, susijusį su teisės į gynybą pažeidimu, ir ketvirtąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pareigos motyvuoti pažeidimu.

16

Nagrinėdamas antrąjį ieškinio pagrindą Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 31–44 punktuose visų pirma išsakė nuomonę dėl įrodinėjimo pareigos.

17

Skundžiamo sprendimo 32 ir 33 punktai suformuluoti taip:

18

Siekdamas nustatyti, ar Taryba padarė teisės klaidą taikydama prezumpciją, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 35 punkte rėmėsi teismo praktika konkurencijos teisės srityje, pagal kurią institucijos gali taikyti prezumpcijas, atspindinčias institucijos, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, galimybę remiantis patirtimi pagrįstomis taisyklėmis, kurias nulėmė įprasta įvykių eiga, daryti tam tikras išvadas. Skundžiamo sprendimo 36 punkte jis priminė, kad net ir sunkiai paneigiama prezumpcija laikytina priimtina, jeigu ji proporcinga siekiamam teisėtam tikslui, egzistuoja galimybė pateikti priešingų įrodymų ir užtikrinama teisė į gynybą.

19

Tame pačiame punkte Bendrasis Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalimi nėra draudžiamos faktinės ar teisinės prezumpcijos, bet reikalaujama, kad valstybės jas taikytų pagrįstai atsižvelgdamos į situacijos svarbą ir užtikrindamos teisę į gynybą.

20

Skundžiamo sprendimo 37 punkte Bendrasis Teismas taip pat rėmėsi Sprendimo Tay Za / Taryba (C‑376/10 P, EU:C:2012:138), susijusio su sprendimu įšaldyti lėšas, 69 punktu, kuriame Teisingumo Teismas nurodė, kad neatmetama galimybė taikyti prezumpcijas, jeigu jos numatytos ginčijamuose aktuose ir atitinka nagrinėjamais aktais siekiamą tikslą.

21

Skundžiamo sprendimo 38 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „atsižvelgdama į autoritarinį Sirijos režimo pobūdį ir valstybės vykdomą griežtą Sirijos ekonomikos kontrolę, Taryba pagrįstai galėjo laikyti patirtimi pagrįsta taisykle tai, jog vieno iš pagrindinių Sirijos verslininkų veikla, vykdoma įvairiuose sektoriuose, gali būti sėkminga tik gaunant naudos iš minėto režimo ir savo ruožtu jį kaip nors remiant“.

22

Skundžiamo sprendimo 40 punkte Bendrasis Teismas priminė Sprendimo 2011/522 tikslus, apsauginį nustatytų priemonių pobūdį ir su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu ar tarptautiniais santykiais susijusias svarbias priežastis, dėl kurių gali būti draudžiama pateikti suinteresuotiesiems asmenims tam tikrus įrodymus. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Taryba proporcingai taikė prezumpciją.

23

Skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad taikyta prezumpcija buvo nuginčijama, nes asmenims, kuriems numatyta taikyti priemones, Taryba turėjo nurodyti jų įtraukimo į sąrašą motyvus, ir siekdami įrodyti, kad neremia veikiančio režimo, šie asmenys galėjo remtis faktinėmis aplinkybėmis ir informacija, kurią jie vieni galėjo turėti.

24

Skundžiamo sprendimo 43 punkte darydamas nuorodą į minėto sprendimo 32 punktą Bendrasis Teismas priminė, kad minėta prezumpcija nustatyta ginčijamuose aktuose, o darydamas nuorodą į 40 punktą, – kad ji leidžia siekti šiuose aktuose nustatytų tikslų.

25

Skundžiamo sprendimo 44 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog Taryba nepadarė teisės klaidos nusprendusi, kad vien tai, jog apeliantas yra žinomas Sirijos verslininkas, leidžia daryti prielaidą, kad jis teikia ekonominę paramą Sirijos režimui.

26

Skundžiamo sprendimo 45–61 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo antrojo ieškinio pagrindo dalį, susijusią su akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Visų pirma 46 punkte jis nurodė faktines aplinkybes, kurių šalys neginčijo, o toliau nagrinėjo įvairius apelianto pateiktus įrodymus. Skundžiamo sprendimo 60 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų paneigti prezumpciją, kad jis, kaip žinomas Sirijos verslininkas, teikia paramą veikiančiam režimui.

27

Nepritaręs visiems I. Anbouba ieškiniui pagrįsti nurodytiems pagrindams Bendrasis Teismas atmetė ieškinį ir priteisė iš I. Anbouba bylinėjimosi išlaidas.

28

I. Anbouba Teisingumo Teismo prašo:

29

Taryba Teisingumo Teismo prašo:

30

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

31

Apeliacinis skundas grindžiamas dviem pagrindais. Nurodydamas pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą I. Anbouba teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Taryba pagrįstai taikė prezumpciją, kad pagrindinių Sirijos įmonių vadovai remia Sirijos režimą, nors ši prezumpcija neturi teisinio pagrindo, yra neproporcinga atsižvelgiant į siekiamą teisėtą tikslą ir nenuginčijama. Nurodydamas antrąjį apeliacinio skundo pagrindą, susijusį su Bendrojo Teismo padarytu įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, I. Anbouba teigia, kad Taryba negalėjo remtis tokia prezumpcija, todėl ji turėjo Bendrajam Teismui pateikti įrodymų, pagrindžiančių sprendimą jo pavardę įtraukti į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės Sirijoje, sąrašą (Sprendimas Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518). Šiuos du apeliacinio skundo pagrindus reikia nagrinėti kartu.

32

Dėl pirmojo apeliacinio skundo pagrindo, pirma, I. Anbouba nurodo, kad, priešingai Teisingumo Teismo Sprendime Tay Za / Taryba (C‑376/10 P, EU:C:2012:138) nustatytam reikalavimui, nėra teisinio pagrindo taikyti prezumpciją. Skundžiamo sprendimo 32 punkto antras sakinys – tai Bendrojo Teismo pateiktas Sprendimo 2011/522 aiškinimas ir jame nepakartojama Sąjungos teisės aktų leidėjo numatytos prezumpcijos formuluotė.

33

Antra, I. Anbouba teigia, kad jam taikyta prezumpcija yra neproporcinga atsižvelgiant į ginčijamais aktais siekiamą tikslą.

34

Trečia, I. Anbouba tvirtina, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, minėta prezumpcija yra nenuginčijama, nes jis negali paneigti, jog yra Sirijoje įsteigtos įmonės vadovas, ir praktiškai negali pateikti įrodymų, kad parama Sirijos režimui nebuvo teikiama.

35

Taryba primena apsauginį nustatytų priemonių pobūdį ir didelę Sąjungos teisės aktų leidėjo diskreciją užsienio politikos srityje.

36

Ji pabrėžia šeimų klanų svarbą išlaikant tiek politinę, tiek ekonominę valdžią Sirijoje ištisus dešimtmečius. Ji nurodo, kad apeliantas priklauso nedidelei grupei, kurią sudaro pagrindiniai Sirijos įmonių vadovai, ir jo įmonės suklestėjo veikiant šiam režimui, o tai skundžiamo sprendimo 46 punkte konstatavo Bendrasis Teismas.

37

Dėl I. Anbouba taikytos prezumpcijos proporcingumo atsižvelgiant į ginčijamais aktais siekiamą tikslą Taryba remiasi skundžiamo sprendimo 40 punktu.

38

Įstojimo į bylą paaiškinimuose Komisija siūlo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

39

Nurodydamas du apeliacinio skundo pagrindus I. Anbouba iš esmės teigia, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas pažeidė su įrodinėjimo pareiga ribojamųjų priemonių srityje susijusias taisykles, kai pripažino, kad jam taikoma Sirijos režimo rėmimo prezumpcija, ir nereikalavo, kad Taryba pateiktų papildomų įrodymų jo įtraukimui į asmenų, kuriems taikomos tokios priemonės, sąrašus pagrįsti.

40

Svarbu išnagrinėti, pirma, bendruosius įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, kriterijus, antra, I. Anbouba įtraukimo į tokį sąrašą motyvus ir, trečia, šio įtraukimo pagrįstumo įrodymą.

41

Dėl bendrųjų kriterijų, naudotų nagrinėjamu atveju siekiant taikyti ribojamąsias priemones, kuriuos apibrėždama Taryba turi didelę diskreciją (šiuo klausimu žr. Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 120 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką), reikia konstatuoti, kad Sprendimo 2011/273, iš dalies pakeisto Sprendimu 2011/522, 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyti iš Sirijos režimo vykdomos politikos naudos gaunantys arba jį remiantys asmenys bei subjektai ir su jais susiję asmenys ir subjektai, o Reglamento Nr. 442/2011, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 878/2011, 5 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyti iš režimo naudos gaunantys arba jį remiantys asmenys ir subjektai ir su jais susiję asmenys ir subjektai.

42

Nei Sprendime 2011/273, iš dalies pakeistame Sprendimu 2011/522, nei Reglamente Nr. 442/2011, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 878/2011, nepateikiamos sąvokų „nauda“ ar „rėmimas“ iš Sirijos režimo vykdomos politikos, šio režimo „rėmimas“ ir „ryšys“ su asmenimis ir subjektais, kurie gauna naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos ar kuriuos šis režimas remia arba kurie jį remia, apibrėžtys. Juose taip pat nėra paaiškinimų dėl šių aplinkybių įrodinėjimo būdų.

43

Todėl reikia konstatuoti, kad nei Sprendime 2011/273, iš dalies pakeistame Sprendimu 2011/522, nei Reglamente Nr. 442/2011, iš dalies pakeistame Reglamentu Nr. 878/2011, neįtvirtinta prezumpcija, kad pagrindinių Sirijos įmonių vadovai remia Sirijos režimą. Vis dėlto, nepaisydamas to, jog nėra aiškios prezumpcijos, skundžiamo sprendimo 32 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Sprendimu 2011/522 ribojamųjų priemonių taikymo sritis išplėsta į ją įtraukiant pagrindinius Sirijos verslininkus dėl to, kad Taryba laikėsi nuomonės, kad pagrindinių Sirijos įmonių vadovus galima laikyti su Sirijos režimu susijusiais asmenimis, nes šių įmonių komercinė veikla gali būti sėkminga tik gaunant naudos iš minėto režimo ir savo ruožtu jį kaip nors remiant. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog taip elgdamasi Taryba siekė, kad Sirijos režimo rėmimo prezumpcija būtų taikoma pagrindinių Sirijos įmonių vadovams.

44

Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu Bendrasis Teismas rėmėsi tuo, kad Taryba taikė prezumpciją, vis dėlto reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į jo atliktą vertinimų, kuriais Taryba grindė sprendimą įtraukti I. Anbouba į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, teisėtumo kontrolę, Bendrasis Teismas iš tiesų padarė teisės klaidą, dėl kurios turėtų būti panaikintas skundžiamas sprendimas.

45

Šiuo klausimu reikia priminti, jog Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama veiksminga teismine kontrole reikalaujama, kad atlikdamas motyvų, kuriais pagrįstas sprendimas įtraukti asmens pavardę į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, teisėtumo kontrolę Sąjungos teismas įsitikintų, kad šis sprendimas, kuris konkrečiai susijęs su šiuo asmeniu, būtų pagrįstas pakankamai svariomis faktinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turi būti tikrinamos dėstant motyvus, kuriais pagrįsti ginčijami aktai, nurodytos faktinės aplinkybės tam, kad būtų patikrinta, ar šie motyvai arba bent vienas jų, laikytinas pakankamu savaime patvirtinti minėtus aktus, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktą ir Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 73 punktą).

46

Nagrinėjamu atveju atliekant situacijos svarbos vertinimą, kuris yra nagrinėjamų ribojamųjų priemonių proporcingumo kontrolės dalis, gali būti atsižvelgta į šių priemonių taikymo aplinkybes, į tai, kad reikėjo skubiai imtis tokių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Sirijos režimui, kad jis nutrauktų smurtines represijas prieš civilius gyventojus, ir į tai, kad valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas ir įtvirtintas autoritarinis režimas, sunku gauti tikslesnių įrodymų.

47

Kalbant apie I. Anbouba įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą motyvus, pažymėtina, jog jie susiję su tuo, kad jis yra SAPCO direktorius ir teikia ekonominę paramą Sirijos režimui.

48

Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 33 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo tai, jog suinteresuotasis asmuo vadovauja SAPCO, vienai didžiausių žemės ūkio maisto produktų gamybos bendrovių, kelioms bendrovėms, vykdančioms veiklą nekilnojamojo turto ir švietimo srityse, taip pat yra 2007 m. įsteigtos bendrovės Cham Holding valdybos narys steigėjas ir Homso miesto prekybos ir pramonės rūmų generalinis sekretorius.

49

I. Anbouba neginčija ėjęs šias pareigas. Šiuo aspektu skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, jog „šalys sutaria dėl to, kad ieškovas yra vienas iš pagrindinių Sirijos verslininkų, vykdantis veiklą žemės ūkio maisto produktų gamybos (SAPCO priklauso 60 % rinkos sojų aliejaus sektoriuje), nekilnojamojo turto ir švietimo srityse, ir veikiant dabartiniam režimui jo veikla Sirijoje buvo labai sėkminga ekonominiu požiūriu“. Be to, Bendrasis Teismas pridūrė, kad I. Anbouba „pripažino esantis Homso miesto prekybos ir pramonės rūmų generalinis sekretorius ir nuo 2007 m. iki 2011 m. balandžio mėn. buvo vienas iš devynių didžiausios privačios bendrovės Sirijoje, kuriai taip pat nustatytos Sąjungos ribojamosios priemonės ir kurios pirmininko pavaduotojas yra Sirijos prezidento Bachar Al‑Assad pusbrolis, kuriam taip pat taikomos tokios priemonės, valdybos narių“.

50

I. Anbouba įtraukimo į sąrašus pagrįstumas turi būti patikrintas įvertinant, ar jo padėtis yra pakankamas įrodymas, kad jis teikė ekonominę paramą Sirijos režimui. Toks vertinimas turi būti atliktas įrodymus išnagrinėjant ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 102 punktą ir Sprendimo Taryba / Manufacturing Support & Procurement Kala Naft, C‑348/12 P, EU:C:2013:776, 70 punktą).

51

Atsižvelgiant į tas aplinkybes, Bendrasis Teismas turėjo teisę nuspręsti, kad I. Anbouba vaidmuo Sirijos ekonominiame gyvenime, jo, kaip SAPCO direktoriaus, padėtis, svarbios pareigos bendrovėje Cham Holding ir Homso miesto prekybos ir pramonės rūmuose, taip pat jo ryšiai su prezidento Bachar Al‑Assad šeimos nariu sudaro pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad I. Anbouba teikė ekonominę paramą Sirijos režimui.

52

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kaip savo išvados 208 punkte nurodė generalinis advokatas, jog, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, Taryba įvykdo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, jeigu Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, aiškių ir nuoseklių įrodymų visumą, leidžiančią nustatyti, kad yra pakankamas asmens, kurio lėšos įšaldomos, ir režimo, su kuriuo kovojama, ryšys.

53

Dėl teisės į gynybą paisymo reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 48–59 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo apelianto pateiktus įrodymus. Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 51–53 ir 56–58 punktuose konstatavo, kad negali būti atsižvelgta į kai kuriuos įrodymus. Dėl kitų įrodymų Bendrasis Teismas nusprendė, kad jais remiantis negali būti įrodyta, jog I. Anbouba neteikė jokios ekonominės paramos Sirijos režimui. Kadangi I. Anbouba neteigė, kad Bendrojo Teismo analizė pagrįsta šių įrodymų iškraipymu, apeliaciniame procese Teisingumo Teismas neturi tikrinti Bendrojo Teismo dėl šių įrodymų pateiktų svarstymų, susijusių su faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstumo.

54

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, matyti, kad Bendrasis Teismas patikrino I. Anbouba įtraukimo į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus pagrįstumą remdamasis įrodymų, susijusių su jo padėtimi, pareigomis ir ryšiais, kiek tai susiję su Sirijos režimu (suinteresuotasis asmuo nepaneigė šių įrodymų), visuma. Todėl tai, kad skundžiamame sprendime remtasi minėto režimo rėmimo prezumpcija, negali turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, nes iš Bendrojo Teismo išvadų matyti, kad jis teisės požiūriu pakankamai patikrino, jog yra pakankamai svarių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių I. Anbouba įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus.

55

Taip Bendrasis Teismas laikėsi šio sprendimo 45 punkte nurodytoje teismo praktikoje patvirtintų principų, susijusių su motyvų, kuriais pagrįsti aktai, kaip antai ginčijamieji, teisėtumo kontrole.

56

Todėl, kadangi pirmasis apeliacinio skundo pagrindas, susijęs su Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, negali lemti skundžiamo sprendimo panaikinimo, o antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas, šiems I. Anbouba nurodytiems apeliacinio skundo pagrindams negali būti pritarta.

57

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti apeliacinį skundą.

58

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

59

Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

60

Kadangi Taryba reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš I. Anbouba, o šis bylą pralaimėjo, jis turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Tarybos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

61

Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: