—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. Bulterman, M. Noort ir J. Langer,

—

Estijos vyriausybės, atstovaujamos N. Grünberg,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Maidani, B.‑R. Killmann ir G. Wils,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 4 straipsnio, 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74), iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006 (OL L 390, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 1605/2002), 53 b straipsnio 2 dalies pradžios ir c punkto ir 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimo 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo (OL L 381, p. 52) 25 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant Amsterdame (Nyderlandai) įsteigto susivienijimo Somalische Vereniging Amsterdam en Omgeving (Amsterdamo ir jo apylinkių somaliečių susivienijimas, toliau – Somvao) ir Staatsecretaris van Veiligheid en Justitie (valstybės saugumo ir teisingumo reikalų sekretorius, toliau – Staatssecretaris) ginčą dėl pastarojo sprendimo sumažinti ir išieškoti dalį paramos sumos, suteiktos šiam susivienijimui iš Europos pabėgėlių fondo.

3

1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4253/88, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 įgyvendinimo nuostatas dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis bei kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, p. 1), iš dalies pakeisto Reglamentu (EEB) Nr. 2082/93 (OL L 193, p. 20, toliau – Reglamentas Nr. 4253/88), 23 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„1.   Siekdamos užtikrinti viešųjų ar privačių iniciatorių veiksmų sėkmę, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės imasi priemonių, reikalingų:

<…>“

4

Reglamento Nr. 2988/95 trečioje–penktoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

„kadangi išsamias <...> decentralizuoto [finansų] administravimo taisykles ir jų taikymo kontrolę reglamentuoja skirtingos konkrečios nuostatos pagal atitinkamą Bendrijos politiką; kadangi Bendrijų finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai turi būti panaikinti visose srityse [su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais turi būti kovojama visose srityse];

kadangi veiksmingai kovojant su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti tam tikras bendras taisykles visose Bendrijos politikos srityse;

kadangi neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą“.

5

Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.

2.   „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksm[ais] ar neveikim[u], dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“

6

Reglamento Nr. 2988/95 II dalyje „Administracinės priemonės ir nuobaudos“ esančiame 4 straipsnyje numatyta:

„1.   Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama:

<…>

2.   Taikant 1 dalyje nurodytas priemones apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą.

<…>

4.   Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“

7

Reglamento Nr. 1605/2002 pirmoje dalyje esanti IV antraštinė dalis pavadinta „Biudžeto vykdymas“. Šios IV antraštinės dalies 2 skyrius susijęs su biudžeto vykdymo būdais. Jis apima šio reglamento 53–57 straipsnius. Jo 53 straipsnyje numatyta:

„Komisija biudžetą vykdo laikydamasi 53a–53d straipsnių nuostatų kuriuo nors iš šių būdų:

8

Minėto reglamento 53b straipsnyje nustatyta:

„1.   Komisijai vykdant biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms. Toks būdas visų pirma taikomas veiksmams, nurodytiems antros dalies I ir II antraštinėse dalyse.

2.   Nepažeisdamos papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse, ir siekdamos užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo atveju lėšos būtų naudojamos pagal taikomas taisykles ir principus, valstybės narės imasi visų teisinių [teisėkūros], reguliavimo ir administracinių ar kitų Bendrijų finansinių interesų apsaugai būtinų priemonių. Šiuo tikslu valstybės narės visų pirma:

<…>

<…>

Šiuo tikslu valstybės narės atlieka patikrinimus ir įdiegia veiksmingą ir efektyvią vidaus kontrolės sistemą <…>. Prireikus atitinkamais atvejais jos kelia bylas.

<…>“

9

Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. Reglamento Nr. 1605/2002 53 straipsnis buvo panaikintas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1), 212 straipsniu.

10

Sprendimo 2004/904 25 straipsnyje „Valstybių narių atliekamas atsiskaitymų auditas ir finansinės pataisos“ nustatyta:

„1.   Nepažeidžiant Komisijos įsipareigojimų dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo, valstybės narės visų pirma prisiima atsakomybę dėl veiksmų finansinės kontrolės. Šiuo tikslu jų naudojamos priemonės apima:

<…>

<…>

2.   Valstybės narės daro finansines pataisas, būtinas ten, kur nustatytas pažeidimas, atsižvelgdamos, ar tai yra pavienis ar sistemingas atvejis. Valstybių narių daromas pataisas sudaro viso Bendrijos finansavimo arba jo dalies nutraukimas, o kai suma negrąžinta atitinkamos valstybės narės nustatytu laiku, mokamos 26 straipsnio 4 dalyje nustatytos normos palūkanos.

<…>“

11

Šio sprendimo 32 straipsnyje „Adresatai“ nustatyta:

„Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.“

12

2006 m. sausio 20 d. Sprendimu 2006/399/EB, nustatančiu išsamias Tarybos sprendimo 2004/904/EB nuostatų dėl išlaidų tinkamumo, valstybėms narėms įgyvendinant iš Europos pabėgėlių fondo bendrai finansuojamus veiksmus, įgyvendinimo taisykles (OL L 162, p. 1), Komisija nustatė minėtų išlaidų tinkamumo sąlygas.

13

Kalbant konkrečiau, pagal Sprendimo 2006/399 priedo 6 taisyklę išlaidos privalo būti faktiškai patirtos, atitikti subsidijų gavėjo atliktus mokėjimus, jos turi būti įrašytos subsidijų gavėjo apskaitos arba mokesčių dokumentuose, jas turi būti galima identifikuoti bei patikrinti. Paprastai subsidijų gavėjų atlikti mokėjimai turi būti pagrįsti gautomis sąskaitomis faktūromis. Kai to padaryti neįmanoma, išlaidos pagrindžiamos lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais ar patvirtinamaisiais dokumentais. Tais atvejais, kai to padaryti negalima, mokėjimai patvirtinami pridedant lygiavertę įrodomąją galią turinčius apskaitos dokumentus.

14

Bendrojo administracinės teisės įstatymo (Algemene wet bestuursrecht, toliau – Awb) 4:49 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Administracinė institucija gali atšaukti sprendimą dėl paramos skyrimo arba pakeisti jį gavėjo nenaudai, jei:

15

Awb 4:57 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Administracinė institucija turi teisę susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą paramą.“

16

Sprendimo 2006/399 pagrindu priimtos Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimo Nyderlanduose pagrindų 2005–2007 m. daugiametės programos (Uitvoeringskader Europees Vluchtelingenfonds Nederland, Meerjarenprogramma 2005–2007, toliau – nacionaliniai įgyvendinimo pagrindai) 2.1 skyriuje numatyta, kad paramos gavėjas privalo fiksuoti duomenis, skaidriai tvarkyti projekto dokumentus ir užtikrinti galimybę atlikti patikrinimą.

17

Nacionalinių įgyvendinimo pagrindų 2.2 skyriuje „Lėšų valdymas“ pateikiama nuoroda į Sprendimą 2006/399, kiek tai susiję su išsamiomis tinkamų finansuoti išlaidų taisyklėmis.

18

Somvao yra susivienijimas, kuris rūpinasi somaliečių bendruomene Amsterdame ir jo apylinkėse. 2005 m. rugpjūčio 18 d. jis pateikė paraišką dėl finansinės paramos skyrimo pagalbos pabėgėliams projektui „Tesfa Himilo II“ (toliau – projektas), kuris turėjo būti vykdomas nuo 2005 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gegužės 30 d. Įgyvendindamas šį projektą Somvao bendradarbiavo su Dir fondu – Etiopijos organizacija, kurios buveinė taip pat Amsterdame. Projektas skirtas etiopų ir somaliečių integracijai į Nyderlandų visuomenę ir dalyvavimui joje skatinti, be kita ko, rengiant ir siūlant specialias dalyvavimo visuomeniniame ir profesiniame gyvenime programas, skirtas jaunimui, moterims ir vyresnio amžiaus žmonėms.

19

2006 m. balandžio 27 d. sprendimu Staatssecretaris pirmajai Somvao projekto daliai skyrė 199761 EUR finansinę paramą, atitinkančią 45 % tinkamų finansuoti išlaidų, mokėtiną iš Europos pabėgėlių fondo.

20

Kiek tai susiję su paramos skyrimo sąlygomis, 2006 m. balandžio 27 d.Staatssecretaris sprendime pateikta nuoroda į Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimo Nyderlanduose pagrindus.

21

2007 m. liepos 27 d. sprendimu, remiantis pateikta galutine ataskaita, buvo patvirtinta minėta paramos suma. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad patvirtindamas šią sumą Staatssecretaris, pirma, apsiribojo duomenimis, nurodytais prašyme skirti paramą pirmajai projekto daliai ir, antra, nepatikrino visų projekto dokumentų.

22

2009 m. vasario mėn. audito bendrovė Komisijos pavedimu atliko paramos naudojimo teisėtumo patikrinimą, per kurį buvo patikrintos Somvao pateiktos projekto išlaidų sąskaitos. Atsižvelgusi į Somvao pastabas, 2009 m. spalio 6 d. ši bendrovė pateikė išvadą, kad didžioji dauguma Somvao nurodytų išlaidų eilučių ir sąskaitų, ypač personalo išlaidos, nėra aiškiai ir tinkamai pagrįstos, todėl 188675,87 EUR finansinės paramos suma suteikta nepagrįstai.

23

Vadovaudamasis galutine audito ataskaita, 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Staatssecretaris pakeitė 2007 m. liepos 27 d. sprendimą dėl finansinės paramos nustatymo, sumažino finansinę paramą iki 11085,13 EUR ir nurodė grąžinti 188675,87 EUR permoką.

24

Išnagrinėjęs Somvao prieštaravimą, 2011 m. gegužės 31 d.Staatssecretaris patvirtino 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą; minėtas susivienijimas apskundė 2009 m. lapkričio 12 d.Staatssecretaris sprendimą Rechtbank Amsterdam. 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu šis teismas pripažino skundą nepagrįstu. Kalbant konkrečiau, jis nusprendė, kad nors Staatssecretaris iš nacionalinės teisės negalėjo kildinti įgaliojimo koreguoti nustatytos finansinės paramos dydį Somvao nenaudai, vis dėlto pagal Sprendimo 2004/904 25 straipsnio 2 dalį jis turėjo pareigą koreguoti šį dydį.

25

Šį teismo sprendimą Somvao apskundė Raad van State Afdeling Bestuursrechtspraak (administracinių ginčų skyrius).

26

Raad van State mano, kad Staatssecretaris konstatuotas pareigos tinkamai tvarkyti projekto apskaitą nevykdymas yra Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje aprašytas pažeidimas. Kaip ir Rechtbank Amsterdam, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog aplinkybės, kad Somvao netvarkė skaidrios apskaitos, negalima prilyginti jokiam iš Awb 4:49 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nustatytų atvejų, kuriais administracinei institucijai leista atšaukti arba pakeisti gavėjo nenaudai sprendimą dėl paramos skyrimo, nes tinkamos projekto apskaitos nebuvimas yra aplinkybė, apie kurią Staatssecretaris jau turėjo žinoti skirdamas ginčijamą paramą. Raad van State daro išvadą, kad sprendimas pakeisti paramos dydį ir nurodyti sugrąžinti jos dalį neturi teisinio pagrindo nacionalinėje teisėje.

27

Taigi šis teismas kelia klausimą, ar pagal Sąjungos teisę leidžiama teisiškai pagrįsti sprendimą sumažinti jau skirtos paramos dydį ir nurodyti grąžinti nepagrįstai išmokėtą sumą, nustačius pažeidimus, kaip antai konstatuotus jo nagrinėjamoje byloje. Kalbant konkrečiau, jis siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnis, Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnio 2 dalies pradžia ir c punktas arba Sprendimo 2004/904 25 straipsnio 2 dalis gali būti teisinis pagrindas sprendimui sumažinti iš Europos pabėgėlių fondo skirtą paramą ir susigrąžinti didelę šios paramos dalį.

28

Remdamasis sprendimais Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening ir kt. (C‑383/06–C‑385/06, EU:C:2008:165) ir Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre (C‑465/10, EU:C:2011:867), susijusiais su Reglamentu Nr. 4253/88, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, jog iš šių sprendimų, atrodo, galima daryti išvadą, kad Sąjungos finansinių interesų apsaugai skirta bendroji taisyklė negali būti sprendimo sumažinti ir susigrąžinti paramą teisinis pagrindas. Tokio sprendimo teisinis pagrindas galėtų būti tik specialioji taisyklė. Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tai reiškia, kad reglamentai Nr. 2988/95 ir Nr. 1605/2002 negali būti sprendimo, kuriuo nurodyta sumažinti ir susigrąžinti paramą, teisinis pagrindas.

29

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, kad Sprendimo 2004/904 25 straipsnio 2 dalis galėtų būti sprendimo sumažinti skirtą paramą teisinis pagrindas, nes pačiu šiuo sprendimu, skirtu išimtinai valstybėms narėms, negalima sukurti pareigų privatiems asmenims.

30

Šiomis aplinkybėmis Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnis arba Reglamento Nr. 1605/2002 53b straipsnio 2 dalies pradžia ir c punktas aiškintini taip, kad nesant nacionalinėje teisėje įtvirtinto teisėto pagrindo viena ar kita šių nuostatų sudaro teisinį pagrindą nacionalinių institucijų sprendimui paramos gavėjo nenaudai pakeisti iš Europos pabėgėlių fondo skirtos paramos dydį, kai taikomas Komisijos ir valstybių narių pasidalijamasis biudžeto valdymas, ir nurodyti susigrąžinti iš gavėjo dalį šios paramos.

32

Kalbant apie Reglamentą Nr. 2988/95 primintina, kad pagal jo 1 straipsnio 1 dalį šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Sąjungos teisės aktų pažeidimus, ir tai daroma siekiant visose srityse kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais veiksmais (šiuo klausimu žr. Sprendimo FranceAgriMer, C‑670/11, EU:C:2012:807, 41 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką bei Sprendimo Cruz & Companhia, C‑341/13, EU:C:2014:2230, 43 punktą).

33

Kaip matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 ketvirtos konstatuojamosios dalies, veiksmingai kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu būtina priimti bendras visoms Sąjungos politikos sritims taisykles. Be to, pagal to paties reglamento penktą konstatuojamąją dalį neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal Reglamentą Nr. 2988/95. Sąjungos teisės pažeidimų kontrolės ir nuobaudų srityje Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, įtvirtino nemažai principų ir pareikalavo, kad apskritai visi atskirą sektorių reglamentuojantys reglamentai nepažeistų šių principų (Sprendimo FranceAgriMer, EU:C:2012:807, 42 ir 43 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

34

Reglamentas Nr. 2988/95 turi reglamentuoti visus atvejus, kuriais kalbama apie jo 1 straipsnyje numatytą „pažeidimą“, t. y. apie Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimą, kilusį dėl ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo, dėl kurių Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams padaroma arba gali būti padaryta žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Sąjungos vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas (Sprendimo FranceAgriMer, EU:C:2012:807, 44 punktas).

35

Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje numatyta, kad padarius bet kurį pažeidimą nepagrįstai gauta nauda paprastai turi būti panaikinta, be kita ko, įpareigojant sumokėti mokėtinas arba grąžinti nepagrįstai įgytas sumas (Sprendimo FranceAgriMer, EU:C:2012:807, 46 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

36

Dėl pareigos grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą Teisingumo Teismas jau yra nurodęs, kad ši pareiga yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, pasekmė, o tai reiškia, jog nauda suteikta nepelnytai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Pometon, C‑158/08, EU:C:2009:349, 28 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Cruz & Companhia, EU:C:2014:2230, 45 punktą).

37

Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamente Nr. 2988/95 nustatytos tik bendrosios kontrolės ir sankcijų, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, taisyklės. Taigi neteisėtai panaudotos lėšos turi būti susigrąžinamos remiantis kitomis nuostatomis, t. y., jei reikia, atskirus sektorius reglamentuojančiomis nuostatomis (šiuo klausimu žr. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, EU:C:2011:867, 33 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

38

Taigi reikia patikrinti, ar tokia priemonė, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, gali būti priimta remiantis Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnio 2 dalies pradžia ir c punktu.

39

Pirmiausia primintina, kad Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnis į Sąjungos teisę buvo įtrauktas Reglamentu Nr. 1995/2006. Nors vėliau jis buvo panaikintas, vis dėlto jis galiojo klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms.

40

Reglamentas Nr. 1605/2002 priimtas remiantis EB 279 straipsniu, tapusiu SESV 322 straipsniu, pagal kurį buvo leidžiama priimti finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausia nurodančias bendrojo Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką; šio reglamento 53 straipsnio a–c punktuose numatyta, kad Komisija bendrąjį biudžetą vykdo centralizuotai, taikydama pasidalijamąjį arba decentralizuotą valdymą, arba bendrą valdymą kartu su tarptautinėmis organizacijomis.

41

Iš Reglamento Nr. 1605/2002 IV antraštinės dalies 2 skyriaus pavadinimo matyti, kad šio reglamento 53 b straipsniu reglamentuojamas bendrojo Sąjungos biudžeto vykdymas taikant pasidalijamąjį valdymą. Pagal šios nuostatos 1 dalį Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis siekiant vykdyti biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, kaip numatyta to paties reglamento 53 straipsnio 1 dalies b punkte, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms.

42

Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnio 2 dalies pradžioje ir c punkte savo ruožtu nustatyta, kad valstybės narės imasi visų teisėkūros, reguliavimo ir administracinių ar kitų Sąjungos finansinių interesų apsaugai būtinų priemonių, ir visų pirma susigrąžina netinkamai išmokėtas arba neteisingai panaudotas lėšas arba dėl pažeidimų ar klaidų prarastas lėšas.

43

Pažymėtina, kad ši nuostata suformuluota analogiškai Reglamento Nr. 4253/88, kuris, kitaip nei Reglamentas Nr. 1605/2002, yra konkrečiam sektoriui taikomas reglamentas, 23 straipsnio 1 dalies trečiai įtraukai.

44

Dėl Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnio 1 dalies trečios įtraukos Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ja valstybėms narėms sukuriama pareiga susigrąžinti dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo prarastas lėšas, ir tam nereikia įgaliojimo pagal nacionalinę teisę. Su šia pareiga susigrąžinti būtų nesuderinamas bet koks konkrečios valstybės narės naudojimasis diskrecija vertinti nepagrįstai ar neteisėtai skirtų Bendrijos lėšų susigrąžinimo tikslingumą (žr. Sprendimo Chambre de commerce et d’industrie de l’Indre, EU:C:2011:867, 34 ir 35 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

45

Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnio 2 dalies pradžios ir c punkto formuluotės taip pat negalima aiškinti kaip paliekančios valstybėms narėms diksreciją vertinti finansinių korekcijų taikymo konstatavus pažeidimus tikslingumą.

46

Vadinasi, pasirinkęs priimti Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnį tik po to, kai įsigaliojo Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnis ir Reglamento Nr. 4253/88 23 straipsnis, Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino bendrosiose taisyklėse įtvirtinti valstybių narių pareigą vykdant biudžetą pasidalijamuoju valdymo būdu imtis finansinių korekcijų ir visų pirma susigrąžinti dėl piktnaudžiavimo ar aplaidumo prarastas lėšas, ir tam nereikia ne tik įgaliojimo pagal nacionalinę teisę, bet ir konkretų sektorių reglamentuojančių taisyklių.

47

Šį aiškinimą patvirtina aplinkybė, kad, remiantis įvadine fraze, šio 53 b straipsnio 2 dalis taikoma „[nepažeidžiant] papildomų nuostatų, numatytų atitinkamose konkretiems sektoriams taikomose taisyklėse“. Žodis „nepažeidžiant“ aiškiai parodo, kad 53 b straipsnio savaime pakanka. Be to, būdvardis „papildomos“, susijęs su konkretiems sektoriams taikomomis taisyklėmis, reiškia, kad jei tokių taisyklių yra, jos nepakeičia Reglamento Nr. 1605/2002 53 b straipsnio, o tik jį papildo.

48

Dėl kitokio šio straipsnio aiškinimo Reglamentas Nr. 1605/2002 netektų veiksmingumo ir būtų pakenkta Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

49

Vadinasi, šio reglamento 53 b straipsnio 2 dalies įvadinė frazė yra teisinis pagrindas keisti paramą jos gavėjo nenaudai, kai tokiu pakeitimu siekiama Sąjungos finansinių interesų apsaugos. Taip pat šios nuostatos c punktas yra teisinis pagrindas imtis priemonių susigrąžinti dėl pažeidimų ar klaidų nepagrįstai išmokėtas ar neteisėtai panaudotas lėšas.

50

Be to, Teisingumo Teismas jau yra patikslinęs, kad nepagrįstai išmokėtos sumos gali būti susigrąžintos tik laikantis teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening ir kt., EU:C:2008:165, 53 punktą).

51

Teisinio saugumo principas reikalauja, kad Sąjungos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jiems nustatytų pareigų apimtį (žr. Sprendimo ROM‑projecten, C‑158/06, EU:C:2007:370, 25 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

52

Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad paramos gavėjas negali remtis šia apsauga, jeigu jis neįvykdė kokios nors iš šiai paramai gauti nustatytų sąlygų (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vereniging Nationaal Overlegorgaan Sociale Werkvoorziening ir kt., EU:C:2008:165, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

53

Pagrindinėje byloje iš Teisingumo Teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2006 m. balandžio 27 d. sprendime Somvao buvo nustatytas reikalavimas laikytis Sprendimo 2006/399 nuostatų ir visų pirma pareiga fiksuoti duomenis, skaidriai tvarkyti projekto dokumentus ir užtikrinti galimybę atlikti patikrinimą.

54

Remdamasis šiais duomenimis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į lėšų gavėjo ir nacionalinės administracijos elgesį, reikalavimais grąžinti paramą buvo paisoma teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, kaip jie suprantami pagal Sąjungos teisę.

55

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 1605/2002 53b straipsnio 2 dalies pradžia ir c punktas aiškintini taip, kad nesant nacionalinėje teisėje įtvirtinto teisėto pagrindo ši nuostata yra teisinis pagrindas nacionalinių institucijų sprendimui paramos gavėjo nenaudai pakeisti iš Europos pabėgėlių fondo skirtos paramos dydį, kai taikomas Komisijos ir valstybių narių pasidalijamasis biudžeto valdymas, ir nurodyti susigrąžinti iš gavėjo dalį šios paramos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į lėšų gavėjo ir nacionalinės administracijos elgesį, reikalavimais grąžinti paramą buvo paisoma teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, kaip jie suprantami pagal Sąjungos teisę.

56

Atsižvelgiant į pirmąjį klausimą pateiktą atsakymą, nėra poreikio atsakyti į antrąjį klausimą.

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, iš dalies pakeisto 2006 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, 53 b straipsnio 2 dalies pradžia ir c punktas aiškintini taip, kad nesant nacionalinėje teisėje įtvirtinto teisėto pagrindo ši nuostata yra teisinis pagrindas nacionalinių institucijų sprendimui paramos gavėjo nenaudai pakeisti iš Europos pabėgėlių fondo skirtos paramos dydį, kai taikomas Europos Komisijos ir valstybių narių pasidalijamasis biudžeto valdymas, ir nurodyti susigrąžinti iš gavėjo dalį šios paramos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į lėšų gavėjo ir nacionalinės administracijos elgesį, reikalavimais grąžinti paramą buvo paisoma teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų, kaip jie suprantami pagal Sąjungos teisę.