—

Utopia SARL, atstovaujamos advokato M. Le Berre,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir C. Candat,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Caeiros ir F. Dintilhac,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 105, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 1 t., p. 419), iš dalies pakeisto Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 33, toliau – Reglamentas Nr. 918/83), 60 straipsnio ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 (OL L 281, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 14 t., p. 3), I priede esančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 5 bendrosios taisyklės b punkto išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Muitų ir netiesioginių mokesčių generalinio direktorato (Direction générale des douanes et droits indirects), Nacionalinio muitinės žvalgybos ir tyrimų direktorato ir Liono regioninio muitų ir netiesioginių mokesčių direktorato Tyrimų skyriaus vadovo (chef de l’Agence de poursuites de la Direction nationale du renseignement et des enquêtes douanières et la direction régionale des douanes et droits indirects de Lyon) ginčą su bendrove Utopia SARL (toliau – Utopia), pradėtą šiai bendrovei apskundus išieškojimo dokumentą.

3

Nuo 2010 m. sausio 1 d. Reglamentas Nr. 918/83 buvo panaikintas ir pakeistas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1186/2009, nustatančiu Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, p. 23). Tačiau atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybių susiklostymo datą, šiai bylai taikomas Reglamentas Nr. 918/83.

4

Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnyje, kuris vienas sudaro XIII antraštinę dalį „Bandomieji gyvūnai ir tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos“, nustatyta:

„1.   Nuo importo muitų atleidžiami:

<...>

2.   Importo muitais, nurodytais 1 dalyje, neapmokestinami tik gyvūnai <...> skirt[i]:

<...>“

5

Šio reglamento 128 straipsnyje numatyta:

„Kai nuo importo muitų atleidžiama su sąlyga, kad gavėjas prekes naudos tam tikrais tikslais, nuo importo muitų atleisti gali tik kompetentingos institucijos tos valstybės narės, kurios teritorijoje minėtos prekės bus tais tikslais naudojamos.“

6

Minėto reglamento 129 straipsnyje nustatyta:

„Valstybių narių kompetentingos institucijos imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad išleistos į laisvą apyvartą prekės, kurios nuo importo muitų buvo atleistos su sąlyga, kad gavėjas jas naudos tam tikrais tikslais, nebus naudojamos kitais tikslais nesumokėjus atitinkamų importo muitų, nebent kitoks jų naudojimas atitiktų šio reglamento nustatytas sąlygas.“

7

To paties reglamento 131 straipsnyje nustatyta:

„Kai šis reglamentas numato, kad nuo muitų atleidžiama įvykdžius tam tikras sąlygas, atitinkamas asmuo privalo kompetentingoms institucijoms pateikti jas įtikinančius įrodymus, kad tos sąlygos yra įvykdytos.“

8

Reglamentu Nr. 2658/87 įtvirtinta KN yra pagrįsta suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė Muitinių bendradarbiavimo taryba, įkurta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta konvencija, Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288), dabar tai Pasauline muitinių organizacija.

9

KN pirmoje dalyje pateikiamos preliminariosios nuostatos. Šios dalies I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ A poskyrio „Bendrosios (KN) aiškinimo taisyklės“ 5 bendrojoje taisyklėje numatyta:

„Be pirmiau išdėstytų nuostatų, toliau išvardytoms prekėms taikomos šios taisyklės.

<...>

10

Su sąvokomis „pakavimo medžiagos“ ir „pakavimo talpyklos“, esančiomis KN 5 bendrosios taisyklės a punkte, susijusioje išnašoje patikslinama:

„Sąvokos „pakavimo medžiagos“ ir „pakavimo talpyklos“ reiškia visas išorines ar vidines talpyklas, laikiklius, vyniojimo medžiagas arba atramas, išskyrus pervežimo prietaisus (pavyzdžiui, pervežimo konteinerius), dirbinius iš brezento ir pagalbinius pervežimo reikmenis ar įrangą.“ Sąvoka „pakavimo talpyklos“ netaikoma talpykloms, išvardytoms 5 bendrosios taisyklės a punkte.“

11

Išskyrus išnašą, KN 5 bendrosios taisyklės b punkte pakartotas SS 5 bendrosios taisyklės b punktas.

12

KN 5 bendrosios taisyklės b punkto paaiškinime, pateiktame Europos Komisijos komunikate „Europos bendrijų kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai“ (OL 2002, C 256, p. 1), nustatyta:

„Pakavimo talpyklos, kurios paprastai naudojamos gėrimų, džemų, garstyčių, prieskonių ir t. t. laikymui, klasifikuojamos kartu su produktais, kuriuos jos talpina, nors šios talpyklos gali būti ir daugkartinio naudojimo.“

13

Su minėta bendrąja taisykle susijusiame paaiškinime, įtvirtintame SS, numatyta, kad ji „reglamentuoja pakavimo medžiagų ir pakavimo talpyklų, kurios paprastai yra naudojamos pakuoti su jomis susijusius daiktus, klasifikaciją. Tačiau šios nuostatos taikyti neprivaloma, kai tokios pakavimo medžiagos arba pakavimo talpyklos akivaizdžiai tinka naudoti pakartotinai, pavyzdžiui, kai kurios metalinės statinės arba geležinės ar plieninės talpyklos, skirtos suspaustoms arba skystoms dujoms“.

14

Bendrovė Utopia, veikianti komerciniu pavadinimu Marshall Bioresources, importuoja laboratoriniams tyrimams skirtus gyvūnus į Prancūziją iš Jungtinių Valstijų.

15

2006 m. Prancūzijos muitinė atliko 2004 m. kovo–gruodžio mėn. bendrovės Utopia gyvų šunų ir šeškų importo a posteriori patikrinimą. Per šį patikrinimą buvo atskleista, kad šias prekes bendrovė importavo nemokėdama muitų Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio pagrindu.

16

Ši muitinė manė, kad Utopia, kurios veikla nesusijusi su švietimu arba tyrimais ir kuri neturi leidimo vykdyti tokią veiklą, neturėjo teisės nemokėti muitų pagal šį 60 straipsnį. Todėl 2007 m. kovo 7 d. protokole minėta muitinė nustatė įvairių muitų teisės pažeidimų, dėl kurių buvo nesumokėtos tam tikros mokesčių sumos, ir 2007 m. kovo 27 d. parengė šių sumų išieškojimo dokumentą.

17

2007 m. liepos 26 d. muitinei atmetus bendrovės Utopia skundą, ši bendrovė kreipėsi į teismą reikalaudama panaikinti šį protokolą ir išieškojimo dokumentą. 2011 m. sausio 10 d.Tribunal d’instance de Lyon (Liono apylinkės teismas) patenkino šį skundą ir panaikino minėtą išieškojimo dokumentą.

18

Muitinė pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Cour d’appel de Lyon (Liono apeliacinis teismas), šis 2011 m. spalio 20 d. sprendime pritarė bendrovės Utopia argumentams, pagrįstiems Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio taikymu, ir nusprendė, kad gyvi gyvūnai tinkamai importuoti netaikant muitų, nes jie skirti naudoti laboratoriniams tyrimams. Tačiau šiame sprendime Cour d’appel de Lyon patvirtino ginčijamą skolą muitinei tiek, kiek ji susijusi su laboratoriniams tyrimams skirtiems gyviems gyvūnams gabenti naudojamais narvais, manydamas, kad jie nėra pakavimo medžiagos arba pakavimo talpyklos, pateikiamos kartu su jose supakuotomis prekėmis, kaip tai suprantama pagal KN 5 bendrosios taisyklės b punktą. Šiuo klausimu Cour d’appel de Lyon atmetė bendrovės Utopia argumentus, pagrįstus tuo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamus narvus išnuomoja Amerikos tiekėjas, kuriam jie grąžinami nugabenus gyvūnus, ir kad tik pakartotinis šių narvų naudojimas Europos Sąjungos teritorijoje galėtų būti laikomas pakartotiniu naudojimu, kaip jis suprantamas pagal šios 5 bendrosios taisyklės b punktą.

19

Pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė kasacinį skundą dėl minėto Cour d’appel de Lyon sprendimo ir jį pagrindė Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio taikymu nagrinėjamoje byloje. Utopia Cour de cassation pateikė priešpriešinį kasacinį skundą, susijusį su klausimu dėl KN 5 bendrosios taisyklės b punkto taikymo narvams, skirtiems nagrinėjamiems gyvūnams gabenti.

20

Šiomis aplinkybėmis Cour de cassation nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Pateikdamas pirmąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar specialiai laboratoriniams tyrimams paruoštų gyvūnų importuotojas gali remtis Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnyje šiai prekių rūšiai numatytu atleidimu nuo muitų, kai jis pats nėra valstybinė įstaiga arba jos skyrius, arba įgaliota privati įstaiga, kurios pagrindinė veikla susijusi su švietimu ar tyrimais, tačiau turi tokias sąlygas atitinkančių klientų.

22

Primintina, kad pagal šį 60 straipsnį „gyvūnai, specialiai paruošti laboratoriniams tyrimams“, nuo importo muitų atleidžiami su sąlyga, kad jų gavėjo pagrindinė veikla yra susijusi su švietimu arba tyrimais ir šis gavėjas yra valstybinė įstaiga, valstybinės įstaigos skyrius arba privati įstaiga. Tačiau jei gavėjas yra privati įstaiga, ji turi būti valstybės narės kompetentingos institucijos įgaliota gauti šiuos gyvūnus be importo muitų.

23

Taigi iš minėto 60 straipsnio matyti, kad, norint jį taikyti, reikia įvykdyti dvi atskiras sąlygas. Pagal pirmą sąlygą importuojami gyvūnai turi būti specialiai paruošti laboratoriniams tyrimams. Pagal antrąją šių gyvūnų gavėjas turi atitikti specialius kriterijus, susijusius su atitinkamos įstaigos rūšimi, vykdoma veikla ir galiausiai su turimais įgaliojimais.

24

Neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas importas atitinka šias dvi sąlygas, kurios atitinkamai taikomos aptariamiems gyvūnams ir jų gavėjui.

25

Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotas pirmasis klausimas susijęs su tuo, ar Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnyje numatytų gyvūnų importuotojas, norėdamas būti atleistas nuo importo muitų už šios rūšies prekes, turi atitikti kriterijus, kuriais remiantis jis galėtų būti laikomas šių gyvūnų gavėju, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį.

26

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad gyvūnų importuotojas nėra paminėtas 60 straipsnyje.

27

Tačiau pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr., be kita ko, Sprendimo Brain Products, C‑219/11, EU:C:2012:742, 13 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

28

Kalbant apie Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio kontekstą, pažymėtina, kad šiame reglamente numatyti keli atleidimo nuo muitų atvejai, kurie aiškiai susieti su tuo, ar importuotojas įvykdys tam tikras sąlygas. Taigi minėto reglamento 2 straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų susietas su pačiu importuotoju ir importuojamos prekės pobūdžio sąlygomis, pagal kurias prekę be importo muitų leidžiama įvežti tik fiziniam asmeniui, keičiančiam savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir persikeliančiam gyventi į Sąjungos muitų teritoriją (Sprendimo Treimanis, C‑487/11, EU:C:2012:556, 15 ir 16 punktai).

29

Tačiau galimybė pasinaudoti kitais Reglamente Nr. 918/83 numatytais atleidimo nuo muitų atvejais taip pat priklauso ir nuo to, kaip importuotos prekės gavėjas ją naudoja, ir importuotojo tapatybės. Tai sietina, be kito ko, su atleidimo nuo muitų už švietimo, mokslo ir kultūros medžiagą, skirtą tam tikroms tyrimų arba švietimo įstaigoms, numatytoms šio reglamento 51 straipsnyje, atvejais.

30

Konstatuotina, kad Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnyje numatytas atleidimas nuo muitų priskirtinas prie antros atleidimų nuo muitų kategorijos, kurios taikymas priklauso labiau nuo importuotos prekės gavėjo naudojimosi ja nei nuo importuotojo tapatybės.

31

Be to, pažymėtina, kad, anot Komisijos, iš Reglamento Nr. 918/83 128 ir 129 straipsnių matyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė atvejį, kai importuotojas galėtų būti kitas asmuo nei importuotos prekės gavėjas, kaip antai susiklosčius situacijoms, numatytoms šio reglamento 60 straipsnyje.

32

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad iš Reglamento Nr. 918/83 128 ir 129 straipsnių, siejamų su šio reglamento 131 straipsniu, matyti, kad, pirma, importuotojas gali pasinaudoti minėto reglamento 60 straipsnyje numatytu atleidimu nuo muitų, jeigu gali įtikinamai įrodyti kompetentingoms institucijoms, jog importuotos prekės yra faktiškai skirtos minėtame straipsnyje įtvirtintoms įstaigoms ir naudojamos tikslais, su kuriais siejama šio atleidimo nuo muitų taikymo sąlyga, ir, antra, nuo importo muitų atleisti gali tik kompetentingos institucijos tos valstybės narės, kurios teritorijoje minėtos prekės turi būti atitinkamais tikslais naudojamos. Tačiau iš minėtų straipsnių nuostatų niekaip nematyti, kad importuotojas pats turėtų užtikrinti naudojimą, kuris yra nagrinėjamo atleidimo nuo muitų taikymo sąlyga.

33

Kalbant apie Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio tikslą, konstatuotina, kad šio tikslo – palengvinti tyrimų veiklą tam tikroms Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms leidžiant mažesne kaina importuoti gyvūnus, specialiai paruoštus laboratoriniams tyrimams – pasiekti nebūtų kliudoma suteikiant šioms įstaigoms galimybę pasirinkti joms tinkamiausią ir palankiausią importo būdą.

34

Todėl, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnio kontekstą ir šia nuostata siekiamą tikslą, nereikalaujama, kad šiame straipsnyje numatytų gyvūnų importuotojas, siekdamas pasinaudoti atleidimu nuo importo muitų už šios rūšies prekes, atitiktų kriterijus, pagal kuriuos jis galėtų būti laikomas šių gyvūnų gavėju, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį.

35

Iš pirmiau išdėstytų svarstymų matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 918/83 60 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad, kai specialiai paruošti naudoti laboratoriniams tyrimams gyvūnai, kuriuos importuotojas įveža į Sąjungos teritoriją, yra skirti valstybinei įstaigai arba jos skyriui, arba įgaliotai privačiai įstaigai, kurios pagrindinė veikla susijusi su švietimu ar tyrimais, šis importuotojas, nors jis pats ir nėra tokia įstaiga, gali pasinaudoti šiame straipsnyje numatytu atleidimu nuo muitų už tokios rūšies prekes.

36

Pateikdamas antrąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar KN 5 bendrosios taisyklės b punktą reikia aiškinti taip, kad laboratoriniams tyrimams skirtiems gyviems gyvūnams gabenti naudojami narvai priskirtini prie pakavimo talpyklų, kurios turi būti klasifikuojamos kartu su jose supakuotomis prekėmis.

37

Primintina, kad pagal šią bendrąją taisyklę pakavimo talpyklos turi būti klasifikuojamos kartu su prekėmis, jeigu jos paprastai naudojamos kaip tokios prekės.

38

Todėl siekiant atsakyti į antrąjį klausimą reikia patikrinti, ar laboratoriniams tyrimams skirtiems gyviems gyvūnams gabenti naudojami narvai gali būti laikomi pakavimo talpyklomis, paprastai naudojamomis tokiems gyvūnams.

39

Šiuo klausimu reikia priminti, kad KN ir SS paaiškinimuose pateikiami tik tokie pavyzdžiai, kurie susiję su pakavimo medžiagomis ir pakavimo talpyklomis, paprastai naudojamomis su jomis susijusioms prekėms pakuoti. Pagal šiuos paaiškinimus tokios pakavimo talpyklos yra tam tikros metalinės statinės arba geležinės ar plieninės talpyklos, skirtos suspaustoms arba skystoms dujoms, arba pakavimo talpyklos, kurios paprastai naudojamos gėrimų, džemų, garstyčių, prieskonių ir kt. prekybai.

40

Taigi, kaip tai nurodė Prancūzijos vyriausybė savo pastabose, darytina išvada, kad pakavimo talpyklos, kurios paprastai naudojamos su jomis susijusioms prekėms pakuoti, yra arba pakavimo talpyklos, kurios būtinai reikalingos nagrinėjamoms prekėms naudoti, arba pakavimo talpyklos, kurios paprastai skirtos į jas supakuotų prekių prekybai ir naudojimui. Iš tiesų, būtų neįmanoma naudoti suspaustų arba skystų dujų be plieninės talpyklos, kurioje jos yra. Be to, būtų sunku įsivaizduoti džemo arba garstyčių prekybą be indų, paprastai numatytų šios rūšies produktams tiekti.

41

Atsižvelgiant į KN ir SS paaiškinimus, reikia konstatuoti, kad laboratoriniams tyrimams skirtiems gyviems gyvūnams gabenti naudojami narvai negali būti laikomi pakavimo talpyklomis, paprastai naudojamomis tokiems gyvūnams, kaip tai suprantama pagal 5 bendrosios taisyklės b punktą. Iš tiesų, nors ir pripažinus, kad šie narvai paprastai naudojami šiems gyvūnams gabenti lėktuvu, jie nėra nei griežtai būtini, nei paprastai skirti minėtų gyvūnų prekybai ir naudojimui.

42

Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, jog gabenimo narvų ir pagrindinėje byloje nagrinėjamų gyvūnų gavėjas jų paprastai nenaudoja kartu. Nagrinėjamu atveju šie narvai nugabenus gyvūnus grąžinami importuotojui.

43

Iš pirmiau išdėstytų svarstymų matyti, jog į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: KN 5 bendrosios taisyklės b punktą reikia aiškinti taip, kad laboratoriniams tyrimams skirtiems gyviems gyvūnams gabenti naudojami narvai nepriskirtini prie pakavimo talpyklų, kurios turi būti klasifikuojamos kartu su jose supakuotomis prekėmis.

44

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia: