Šalys
Sprendimo motyvai
Rezoliucinė dalis

Šalys

Byloje C‑472/12

dėl Corte suprema di cassazione (Italija) 2012 m. sausio 13 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. spalio 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Panasonic Italia SpA ,

Panasonic Marketing Europe GmbH ,

Scerni Logistics Srl

prieš

Agenzia delle Dogane di Milano

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Juhász, teisėjai A. Rosas ir C. Vajda (pranešėjas),

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. gruodžio 11 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

– Panasonic Italia SpA , Panasonic Marketing Europe GmbH ir Scerni Logistics Srl , atstovaujamų advocaat P. Vander Schueren ir avvocati G. Cambareri ir L. Pierallini,

– Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Albenzio,

– Europos Komisijos, atstovaujamos L. Keppenne, D. Recchia ir B.‑R. Killmann,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimo motyvai

Sprendimą

1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), kurio redakcijos išplaukia iš 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2388/2000 (OL L 264, p. 1), 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2031/2001 (OL L 279, p. 1), 2002 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1832/2002 (OL L 290, p. 1) ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003 (OL L 281, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 14 t., p. 3), I priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) išaiškinimo.

2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Panasonic Italia SpA , Panasonic Marketing Europe GmbH ir Scerni Logistics Srl ginčą su Agenzia delle Dogane di Milano (Milano muitinė, toliau – Agenzia ) dėl plazminių ekranų tarifinio klasifikavimo pagal KN.

Teisinis pagrindas

Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema

3. Muitinių bendradarbiavimo taryba, tapusi Pasaulio muitinių organizacija (PMO), buvo įsteigta 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudaryta konvencija dėl šios tarybos sukūrimo. Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – SS), kurią parengė PMO, buvo įtvirtinta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – SS konvencija), o ši kartu su 1986 m. birželio 24 d. pakeitimo protokolu Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinta 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

4. Pagal SS konvencijos 3 straipsnio 1 dalį kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistinė nomenklatūra atitiks SS, be papildymų ar pakeitimų naudoti visas SS pozicijas bei subpozicijas kartu su jas atitinkančiais skaitmeniniais kodais ir laikytis šios sistemos numeravimo tvarkos. Kiekviena susitariančioji šalis taip pat įsipareigoja taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas, taip pat nekeisti jų apimties.

5. PMO, laikydamasi SS konvencijos 8 straipsnyje nustatytų sąlygų, tvirtina paaiškinimus ir klasifikavimo nuomones, priimtus SS komiteto.

6. 2002 m. priimtos redakcijos SS 8471 pozicijos paaiškinimai suformuluoti taip:

„I. Automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai

< ... >

D. Atskirai pateikiami įtaisai

< ... >

Kiekvienas įtaisas turi būti laikomas išsamios duomenų apdorojimo sistemos dalimi, jeigu atlieka duomenų apdorojimo funkciją ir atitinka šias sąlygas:

a) yra priskiriamas prie įtaisų, naudojamų vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemoje;

b) galima tiesiogiai arba per vieną ar kelis įtaisus sujungti su pagrindiniu procesoriumi;

c) gali priimti arba perduoti duomenis tokiu pavidalu (kodų arba signalų), kuris gali būti naudojamas sistemoje.

Jei įtaisas atlieka specifinę funkciją, tačiau ne duomenų apdorojimo, jis priskiriamas prie jo funkciją atitinkančios pozicijos arba, jeigu tai neįmanoma, prie pozicijos, prie kurios priskiriami įtaisai, nenurodyti kitoje vietoje (žr. šio skirsnio 5 pastabos E dalį).

< ... >

Tarp nurodytų sudedamųjų įtaisų reikia išskirti automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisus, kuriuose grafiškai vaizduojami apdorojami duomenys. Šie įtaisai skiriasi nuo 8528 pozicijoje įrašytų vaizdo monitorių ir televizijos signalų imtuvų įvairiais aspektais, pirmiausia tokiais punktais:

1) Automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisai gali pagauti signalus tik iš centrinio automatinės duomenų apdorojimo mašinos procesoriaus ir todėl negali atkurti spalvoto vaizdo iš kompozicinės vaizdo jungties, kurios bangos forma atitinka televizijos transliavimo standartus (NTSC, SECAM, PAL, D‑MAC ar kt.). Dėl to jie turi tipinių duomenų apdorojimo sistemos jungčių (pvz., sąsajos RS-232C, jungtys DIN ar SUB‑D) ir neturi garso grandinės. Jie valdomi specialiais adapteriais (pvz., vienspalviai arba grafiniai adapteriai), kurie yra integruoti į pagrindinį automatinės duomenų apdorojimo mašinos procesorių.

2) Šie vaizdavimo įtaisai pasižymi silpnu magnetiniu spinduliavimu. Jų turimas ekrano taško žingsnis, naudojamas informatikoje, prasideda nuo 0,41 mm vidutinei rezoliucijai ir po truputį mažėja, jei didėja rezoliucija.

3) Norint rodyti nedidelės apimties, bet didesnės raiškos vaizdus, taškelių (pikselių) matmenys ekrane yra mažesni, o glaustis didesnė šioje pozicijoje nurodytuose vaizdavimo įtaisuose nei vaizdo monitoriuose ir 8528 pozicijoje nurodytuose televizijos imtuvuose. (Glaustis yra vienos ar kelių elektronų prožektorių gebėjimas sužadinti vieną katodinio ekrano taškelį, nesužadinant gretimų taškelių).

4) Šiuose vaizdavimo įtaisuose vaizdo dažnis (bangos plotis), kuris yra matas apibūdinti, kiek taškelių gali būti perduota per sekundę, kad susidarytų vaizdas, paprastai yra 15 MHz ar daugiau, o 8528 pozicijoje nurodytuose vaizdo monitoriuose bangos ilgis paprastai neviršija 6 MHz. Horizontalaus šių vaizdavimo įtaisų skleidimo dažnis keičiasi atsižvelgiant į standartus, naudojamus skirtingiems atvaizdavimo būdams, ir paprastai būna nuo 15 kHz iki daugiau kaip 155 kHz. Įvairūs vaizdavimo įtaisų tipai gali naudoti įvairius horizontalaus skleidimo dažnius. 8528 pozicijoje nurodytų vaizdo monitorių horizontalaus skleidimo dažnis yra nekintamas, paprastai 15,6 arba 15,7 kHz, nelygu naudojamas televizijos standartas. Be to, automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisai neveikia nei pagal tarptautinius ar nacionalinius dažnio standartus, nustatytus visuomeninės transliacijos srityje, nei pagal dažnio standartus, patvirtintus uždaros televizijos sistemai.

5) Šioje pozicijoje įrašytuose vaizdavimo įtaisuose neretai yra mechanizmų, kurie leidžia reguliuoti šviesos neatspindinčių, neblizgančių ar panašių ergonominių savybių turinčių ekranų, skirtų leisti naudotojui nepavargstant ilgai dirbti netoli vaizdavimo įtaiso, palenkimą ir pasukimą.

< ... > “

7. 2002 m. redakcijos SS 8528 pozicijos paaiškinimai suformuluoti taip:

„Į šią poziciją patenka televizijos signalo imtuvai (įskaitant vaizdo monitorius ir vaizdo projektorius) su radijo imtuvais arba su garso ar vaizdo įrašymo, arba atkūrimo aparatais.

Tarp šios pozicijos aparatų galima paminėti:

1) Namuose naudojamus televizijos signalo imtuvus (staliniai imtuvai, balduose įtaisomi imtuvai ir t. t.), įskaitant monetinius televizorius. Prie šios pozicijos taip pat priskiriami skystųjų kristalų ir plazminiai televizoriai.

< ... >

Prie šios pozicijos nepriskiriami:

a) Automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisai, pateikti atskirai arba neatskirai (8471 pozicija).

< ... > “

KN

8. Reglamentu Nr. 2658/87 nustatyta KN yra grindžiama SS, iš kurios perimtos šešių skaitmenų SS pozicijos ir subpozicijos, ir tik septintas ir aštuntas skaitmenys yra jai būdingi poskyriai.

9. Pagal Reglamento Nr. 2658/87, iš dalies pakeisto 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 (OL L 28, p. 16; specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 9 t., p. 357), 12 straipsnio 1 dalį Europos Komisija kasmet priima reglamentą, kuriame pateikiama tiksli KN redakcija kartu su muito normomis, nustatytomis pagal Europos Sąjungos Tarybos ar Komisijos patvirtintas priemones. Šis reglamentas taikomas nuo kitų metų sausio 1 d.

10. Pagrindinės bylos aplinkybėms, kurios klostėsi nuo 2001 iki 2004 metų, taikytina KN redakcija, įtvirtinta reglamentuose Nr. 2388/2000, 2031/2001, 1832/2002 ir 1789/2003. Toliau nurodytos reikšmingos kiekvienos iš šių redakcijų KN nuostatos suformuluotos vienodai.

11. Bendrosiose KN aiškinimo taisyklėse, įtvirtintose jos pirmos dalies I skyriaus A skirsnyje, nurodyta:

„Klasifikuojant prekes pagal [KN], turi būti vadovaujamasi šiais principais:

< ... >

2. a) Bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta.

< ... > “

12. KN antroje dalyje yra XVI skyrius „Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai; jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.

13. KN XVI skyriaus 3 ir 5 pastabos suformuluotos taip:

„3. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, tai sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.

< ... >

5. Šiose pastabose sąvoka „mašina“ reiškia bet kurią mašiną, mašinų junginį, gamybos liniją, įrenginį, įtaisą, aparatą arba prietaisą, nurodytą 84 arba 85 skirsnio pozicijose.“

14. KN XVI skyriuje yra 84 skirsnis „Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys“.

15. Šio 84 skirsnio 5 pastaba suformuluota taip:

„B. Automatinio duomenų apdorojimo mašinos gali turėti sistemų, sudarytų iš nevienodo skaičiaus atskirų įrenginių, pavidalą. Atsižvelgiant į toliau išdėstytą šios pastabos E punktą, įrenginys turi būti laikomas tam tikros apibrėžtos sistemos dalimi, jeigu atitinka šias sąlygas:

a) pagal įrenginio rūšį jis priskiriamas įrenginiams, naudojamiems vien tik arba daugiausia automatinio duomenų apdorojimo sistemose;

b) gali būti sujungtas su centriniu procesoriumi tiesiogiai arba per vieną ar kelis kitus įrenginius;

ir

c) gali priimti arba perduoti duomenis tokiu pavidalu (kodų arba signalų), kuris gali būti naudojamas sistemoje.

C. Atskirai pateikiami automatinio duomenų apdorojimo mašinų įrenginiai turi būti klasifikuojami 8471 pozicijoje.

< ... >

E. Mašinos, atliekančios tam tikrą specifinę funkciją, tačiau ne duomenų apdorojimo funkciją, kurių sudėtinė dalis yra automatinio duomenų apdorojimo mašina arba kurios veikia kartu su ja, turi būti klasifikuojamos jų funkcijas atitinkančiose pozicijose arba, jeigu tai neįmanoma, pozicijose, kuriose klasifikuojami dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje.“

16. KN 84 skirsnio 7 pastaba suformuluota taip:

„Mašina, kuri turi daugiau kaip vieną paskirtį, klasifikuojant turi būti prilyginama mašinai, kurios pagrindinė paskirtis yra vienintelė. Atsižvelgiant į šio skirsnio 2 pastabą ir į XVI skyriaus 3 pastabą, mašina, kurios pagrindinė paskirtis neaprašyta nė vienoje pozicijoje arba kurios nė viena paskir tis nėra pagrindinė, turi būti klasifikuojama, jeigu kontekste nenurodyta kitaip, 8479 pozicijoje.

< ... > “

17. KN 8471 pozicija suformuluota taip:

„8471 Automatinio duomenų apdorojimo mašinos ir jų įrenginiai; magnetiniai arba optiniai (duomenų) skaitymo įrenginiai, užkoduotų duomenų perrašymo į informacijos laikmenas mašinos ir tokių duomenų apdorojimo mašinos, nenurodytos kitoje vietoje:

< ... >

8471 60 – Įvesties arba išvesties įrenginiai su tame pačiame korpuse sumontuotais atminties įrenginiais arba be jų:

8471 60 10 – – Skirti naudoti civilinėje aviacijoje

– – Kiti:

8471 60 40 – – – Spausdintuvai

8471 60 50 – – – Klaviatūros

8471 60 90 – – – Kiti

< ... > “

18. KN XVI skyriuje taip pat yra 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys“.

19. KN 8528 pozicija suformuluota taip:

„8528 Televizijos signalų imtuvai, su radijo imtuvais arba su garso ar vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatais arba be jų; vaizdo monitoriai ir projekciniai vaizdo aparatai:

< ... >

– Vaizdo monitoriai:

8528 21 – – Spalvoto vaizdo:

< ... >

8528 21 90 – – – Kiti

< ... > “

Reglamentas (EB) Nr. 754/2004

20. 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 754/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje (OL L 118, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 16 t., p. 93), kuris įsigaliojo vėliau, negu buvo atliktas pagrindinėje byloje nagrinėjamas importas, patikslinamas tam tikrų spalvotų plazminių ekranų su 106 cm ekrano įstrižaine, turinčių minėto reglamento priede nurodytas charakteristikas, klasifikavimas pagal KN.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

21. 2001–2004 m. ieškovės pagrindinėje byloje iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių importavo į Italiją plazminius ekranus; jų charakteristikas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aprašė taip:

– šie ekranai yra spalvoto vaizdo monitoriai, kurių įstrižainė 106,6 cm,

– minėti importuojami ekranai gali atkurti tik automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis,

– tačiau įstačius vaizdo plokštę į šiuo tikslu padarytą lizdą tie patys ekranai jau gali perduoti sudėtinius AV vaizdo signalus, taigi gali būti prijungti prie vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatų, DVD grotuvų, vaizdo kamerų ar palydovinės televizijos imtuvų,

– aptariamuose importuojamuose ekranuose nėra vaizdo plokštės, bet tokią plokštę galima įsigyti atskirai už labai nedidelę kainą ir lengvai įstatyti į tuo tikslu padarytą lizdą,

– į šiuos importuojamus ekranus įtaisyti du garsiakalbiai ir nuotolinio valdymo pultas, kuriais galima naudotis, tik jei ekranas, įstačius vaizdo plokštę, naudojamas sudėtiniams AV vaizdo signalams priimti, ir

– minėtų ekranų naudojimo instrukcijose aiškiai nurodytos gaminio vaizdo ir garso galimybės ir tai, kad galima įstatyti vaizdo plokštę siekiant aktyvinti televizijos signalų priėmimą.

22. Teikdamos muitinės deklaraciją ieškovės pagrindinėje byloje importuotus ekranus priskyrė prie KN 8471 60 90 pozicijos kaip ekranus, skirtus tik vaizdui iš kompiuterio perduoti, ir dėl to jiems nebuvo taikomas muitas ir 20 % pridėtinės vertės mokestis.

23. Tačiau Agenzia laikėsi nuomonės, kad šie ekranai turi būti priskiriami prie KN 8528 pozicijos, kurioje, be kita ko, nurodyti televizijos signalo imtuvai ir vaizdo monitoriai, ir dėl to jiems taikomas 14 % muito tarifas.

24. Ieškovės pagrindinėje byloje padavė skundus Commissione tributaria provinciale di Milano (Milano provincijos mokestinių ginčų komisija), o ši juos atmetė motyvuodama tuo, kad dėl galimybės pritaikyti minėtus ekranus sudėtiniams vaizdo signalams priimti tik įstačius vaizdo plokštę jų negalima priskirti prie KN 8471 pozicijos, nes dėl šios galimybės nebetenkinamas reikalavimas, kad tie ekranai turi būti vien arba daugiausia naudojami automatinio duomenų apdorojimo sistemoje.

25. Ieškovės pagrindinėje byloje pirmojoje instancijoje priimtus sprendimus apskundė Commissione tributaria regionale di Milano (Milano regiono mokestinių ginčų komisija). Ši komisija patvirtino importuotų ekranų priskyrimą prie KN 8528 tarifinės pozicijos, tačiau nusprendė, kad turi būti panaikintos skirtos administracinės nuobaudos atsižvelgiant į objektyvias abejones dėl aiškinimo.

26. Ieškovės pagrindinėje byloje ir Agenzia apeliacine tvarka priimtus sprendimus apskundė kasacine tvarka. Kasaciniame skunde šios ieškovės laikėsi savo pozicijos, kad importuoti ekranai turi būti priskiriami prie KN 8471 60 90 subpozicijos, nes šiuose ekranuose, kai jie buvo importuojami, nebuvo vaizdo plokštės, taigi jie buvo naudojami tik vaizdui iš kompiuterio perduoti. Agenzia vėl tvirtino, kad šių ekranų priskyrimas prie KN 8528 pozicijos yra pagrįstas, ir ginčijo apeliacinės instancijos teismo atliktą skirtų administracinių baudų panaikinimą.

27. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad importuoti ekranai turi būti priskiriami prie KN 8528 pozicijos, kurioje, be kita ko, nurodyti televizijos signalo imtuvai ir vaizdo monitoriai, dėl toliau išdėstytų motyvų. Pirma, sudėtinių vaizdo signalų priėmimas yra viena iš esminių šių ekranų charakteristikų net prieš įstatant vaizdo plokštę, atsižvelgiant į specialiai šiuo tikslu padarytą lizdą. Antra, nėra jokios ekonominės ar technologinės priežasties, kuria būtų pateisinama šių ekranų, kurie gali priimti sudėtinius vaizdo signalus tik įstačius vaizdo plokštę, koncepcija, taigi vienintelis tikėtinas paaiškinimas – siekis piktnaudžiaujant gauti naudos iš palankesnio muitinės režimo, numatyto kompiuterio ekranams.

28. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, ar galima Reglamento Nr. 754/2004 nuostatas, pagal kurias importuoti ekranai turėtų būti priskiriami prie KN 8528 pozicijos, taikyti atgaline data.

29. Tokiomis aplinkybėmis Corte suprema di cassazione nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar prieš įsigaliojant reglamentui [Nr. 754/2004] spalvoto vaizdo plazminis ekranas (kurio įstrižainė 106,6 cm ir kuris turi du garsiakalbius ir nuotolinio valdymo pultą), kuriame padarytas lizdas vaizdo plokštei, kuri nebuvo importuojama kartu su juo, tačiau kurią galima įsigyti už labai nedidelę kainą ir lengvai įstatyti į šį ekraną, o tai padarius ekranas gali būti naudojamas sudėtiniams AV vaizdo signalams priimti ir prijungtas ne tik prie automatinių duomenų apdorojimo mašinų, bet ir prie vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatų, DVD grotuvų, vaizdo kamerų ir palydovinių imtuvų, turėjo būti priskirtas prie KN 8471 pozicijos, ar prie 8528 pozicijos?

2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, < ... > ar pagal reglamentą [Nr. 754/2004] toks ekranas turėtų būti priskiriamas prie [KN] 8528 pozicijos, o jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai – ar atitinkamos šio reglamento nuostatos [yra aiškinamosios] ir todėl taikomos atgaline data, nepaisant aiškių ankstesnių nuostatų, kuriose buvo numatyta priešingai, taikymo?“

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo klausimo

30. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamus ekranus reikia priskirti prie KN 8471 pozicijos, ar prie KN 8528 pozicijos.

31. Reikia pažymėti, kad KN 8471 pozicijos formuluotėje, be kita ko, nurodytos automatinės duomenų apdorojimo mašinos ir jų įtaisai, o KN 8528 pozicijos formuluotėje, be kita ko, nurodyti televizijos signalų imtuvai ir vaizdo monitoriai. Konkrečiai kalbant, KN 8471 60 90 subpozicijoje nurodyti įvesties arba išvesties įtaisai, bet ne spausdintuvai, su tame pačiame korpuse sumontuotais atminties įtaisais ar be jų, o KN 8528 21 90 subpozicijoje nurodyti spalvoti vaizdo monitoriai (Sprendimo Kamino International Logistics , C‑376/07, EU:C:2009:105, 33 punktas).

32. Tačiau kai Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl tarifinės klasifikacijos, jis turi išaiškinti nacionaliniam teismui kriterijus, kurių taikymas leistų pastarajam teisingai klasifikuoti nagrinėjamus gaminius pagal KN, o ne pats klasifikuoti prekes, juo labiau kad jis nebūtinai turi visą šiuo klausimu reikalingą informaciją. Nacionalinis teismas bet kuriuo atveju tai gali padaryti geriau (Sprendimo Lohmann ir Medi Bayreuth , C‑260/00–C‑263/00, EU:C:2002:637, 26 punktas; Sprendimo Digitalnet ir kt. , C‑320/11, C‑330/11, C‑382/11 ir C‑383/11, EU:C:2012:745, 61 punktas ir Sprendimo X , C‑380/12, EU:C:2014:21, 34 punktas).

33. Pagrindinėje byloje nagrinėjamus gaminius turi klasifikuoti pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo atsakymą į pateiktą klausimą (Sprendimo X , EU:C:2014:21, 35 punktas).

34. Todėl pirmąjį klausimą reikia performuluoti taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo dėl kriterijų, kuriuos reikia taikyti siekiant nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami ekranai turi būti priskiriami prie KN 8471 pozicijos, ar prie KN 8528 pozicijos.

35. Reikia priminti, jog iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, lemiamas prekių tarifinio klasifikavimo kriterijus paprastai turi būti nustatytas pagal šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, nurodytas KN pozicijos formuluotėje ir skyriaus ar skirsnio pastabose (žr., be kita ko, Sprendimo RUMA, C‑183/06, EU:C:2007:110, 27 punktą ir Sprendimo Medion ir Canon Deutschland , C‑208/06 ir C‑209/06, EU:C:2007:553, 34 punktą).

36. Lemiamas prekių muitinio klasifikavimo pagal KN kriterijus turi būti objektyvūs tokių gaminių, kokie pateikti muitinės dokumentams įforminti, požymiai ir savybės. Šiuos objektyvius gaminių požymius ir savybes turi būti įmanoma patikrinti įforminant muitinės dokumentus (Sprendimo Foods Import , C‑38/95, EU:C:1996:488, 17 punktas ir Sprendimo Medion ir Canon Deutschland , EU:C:2007:553, 36 punktas).

37. Šiuo aspektu iš šio sprendimo 21 punkte išvardytų objektyvių požymių matyti, kad importuojami pagrindinėje byloje nagrinėjami ekranai gali atkurti tik automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis, tačiau įstačius atskirai už labai nedidelę kainą parduodamą vaizdo plokštę į tuo tikslu padarytą lizdą šie ekranai jau gali taip pat atkurti sudėtinius vaizdo signalus.

38. Iš šių objektyvių požymių taip pat matyti, kad šiuose ekranuose įtaisyti du garsiakalbiai ir nuotolinio valdymo pultas, kuriais galima naudotis, tik jei minėti ekranai naudojami sudėtiniams vaizdo signalams priimti, ir kad jų naudojimo instrukcijose aiškiai nurodytos gaminio vaizdo ir garso galimybės ir tai, kad galima įstatyti vaizdo plokštę siekiant aktyvinti televizijos signalų priėmimą.

39. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika gaminio paskirtis gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jeigu ji būdinga šiam gaminiui ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis objektyviais šio produkto požymiais ir savybėmis (žr. Sprendimo RUMA, EU:C:2007:110, 36 punktą ir Sprendimo X , EU:C:2014:21, 39 punktą).

40. Pagal šią teismo praktiką, atliekant pagrindinėje byloje nagrinėjamų ekranų muitinį klasifikavimą, reikia atsižvelgti į jiems būdingą paskirtį, apibrėžiamą remiantis jų objektyviais požymiais. Atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytus objektyvius požymius, pagrindinėje byloje nagrinėjamiems ekranams būdinga paskirtis – atkurti, pirma, automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis ir, antra, sudėtinius vaizdo signalus.

41. Visų pirma reikia pažymėti, kad minėtų ekranų gamintojas juos aiškiai sukūrė taip, kad jie būtų tinkami atkurti sudėtiniams vaizdo signalams, nes į juos įtraukė sudedamąsias dalis, leidžiančias atkurti tokius signalus į tuo tikslu padarytą lizdą įstačius labai nebrangią vaizdo plokštę, įtaisė du garsiakalbius ir nuotolinio valdymo pultą, kuriuo galima naudotis, tik jei tie ekranai naudojami sudėtiniams vaizdo signalams priimti, ir nurodė šią funkciją naudojimo instrukcijose.

42. Atsižvelgiant į tai, šios bylos aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, kuriomis remiantis buvo priimtas Sprendimas Medion ir Canon Deutschland (EU:C:2007:553); to sprendimo aplinkybės buvo susijusios su vaizdo kameromis, pritaikytomis, atlikus pakeitimą, įrašyti vaizdus ir garsus iš išorės vaizdo ir garso šaltinių, o ne tik iš integruotų kameros ir mikrofono. Iš šio sprendimo matyti, kad minėtos vaizdo kameros nebuvo aiškiai sukurtos šiai funkcijai atlikti, nes šios kameros gali atlikti šią funkciją tik padarius gana sudėtingą pakeitimą (šiuo klausimu žr. Sprendimo Medion ir Canon Deutschland , EU:C:2007:553, 40 ir 42 punktus).

43. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atliekant ekranų, kurių objektyvūs požymiai tokie kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, kaip antai nurodytieji prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, tarifinę klasifikaciją, reikia atsižvelgti į jiems būdingą paskirtį atkurti, pirma, automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis ir, antra, sudėtinius vaizdo signalus.

44. Lieka tik nustatyti metodą, kurio reikia laikytis atliekant tokių ekranų, galinčių atkurti, pirma, automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis ir, antra, sudėtinius vaizdo signalus, tarifinį klasifikavimą.

45. Sprendime Kamino International Logistics (EU:C:2009:105) Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę nuspręsti dėl kriterijų, kuriais reikia vadovautis atliekant tokių ekranų, galinčių atkurti tiek automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis, tiek sudėtinius vaizdo signalus, tarifinį klasifikavimą.

46. Tame sprendime Teisingumo Teismas priminė nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią KN skirsnių pradžioje pateikiamos pastabos, kaip, beje, ir PMO paaiškinimai dėl nomenklatūros, yra svarbios priemonės užtikrinant vienodą bendrojo muitų tarifo taikymą ir todėl yra tinkamas jo aiškinimo elementas (žr. Sprendimo Siemens Nixdorf , C‑11/93, EU:C:1994:206, 12 punktą ir Sprendimo Kamino International Logistics , EU:C:2009:105, 32 punktą).

47. Šioje byloje KN 84 skirsnio 5 pastabos B dalies a–c punktuose nurodyta, kad ekranai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, priskiriami prie KN 8471 pozicijos kaip automatinės duomenų apdorojimo mašinos įtaisai, jeigu jie atitinka tris sąlygas, t. y. pagal įtaiso rūšį jie priskiriami prie įtaisų, naudojamų vien arba daugiausia automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, gali būti sujungti su pagrindiniu procesoriumi ir gali priimti arba perduoti duomenis tokiu pavidalu, kuris gali būti naudojamas sistemoje (Sprendimo Kamino International Logistics , EU:C:2009:105, 41 punktas).

48. Remiantis Teisingumo Teismui pateikta bylos medžiaga nėra pagrindo manyti, kad pagrindinėje byloje neįvykdytos nurodytos antroji ir trečioji sąlygos.

49. Dėl nurodytos pirmosios sąlygos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad vien galimybė atkurti vaizdus iš kitų šaltinių nei automatinės duomenų apdorojimo mašinos nereiškia, kad negalima ekrano priskirti prie KN 8471 pozicijos, atsižvelgiant į KN 84 skirsnio 5 pastabos B dalies a punkto tekstą, kuriame nurodomi įtaisai, naudojami „vien tik arba daugiausia“ automatinėse duomenų apdorojimo sistemose (Sprendimo Kamino International Logistics , EU:C:2009:105, 43–45 punktai).

50. Dėl kriterijų, kuriais remiantis galima nustatyti, ar ekranai, kaip antai nagrinėjamieji pagrindinėje byloje, pagal įtaiso rūšį priskirtini prie įtaisų, „daugiausia“ automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad reikia remtis paaiškinimais dėl SS 8471 pozicijos, visų pirma SS I skirsnio D dalies 1–5 punktais, esančiais dalyje, skirtoje automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisams (Sprendimo Kamino International Logistics , EU:C:2009:105, 59 punktas).

51. Iš minėtų punktų matyti, jog daugiausia automatinėse duomenų apdorojimo sistemose naudojami monitoriai gali būti nustatomi atsižvelgiant ne tik į tai, kad jie turi jungties tipą, leidžiantį prisijungti prie duomenų apdorojimo sistemų, bet ir iš kitų techninių charakteristikų, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad jie sukurti stebėti iš arti, negali atkurti televizijos signalų, pasižymi silpnu magnetiniu spinduliavimu, jų turimas ekrano taško žingsnis prasideda nuo 0,41 vidutinei rezoliucijai ir po truputį mažėja, jei didėja rezoliucija, bangos plotis yra 15 MHz ar daugiau, taškelių matmenys ekrane yra mažesni nei prie SS 8528 pozicijos priskiriamuose vaizdo monitoriuose, o pirmųjų glaustis yra didesnė nei antrųjų (Sprendimo Kamino International Logistics , EU:C:2009:105, 60 punktas).

52. Šiuo aspektu Komisija pažymėjo, kad, atrodo, iš kai kurių šio sprendimo 21 punkte nurodytų objektyvių pagrindinėje byloje nagrinėjamų ekranų požymių matyti, kad jie nėra skirti daugiausia naudoti automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamiems duomenims atkurti dėl to, kad, be kita ko, jų dideli matmenys (106,6 cm įstrižainė), jų taško žingsnis gerokai didesnis negu 0,41 ir juose įtaisyti du garsiakalbiai ir nuotolinio valdymo pultas, kuriais galima naudotis, tik jei ekranas naudojamas sudėtiniams vaizdo signalams priimti.

53. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis objektyviais pagrindinėje byloje nagrinėjamų ekranų požymiais, visų pirma nurodytaisiais paaiškinimuose dėl SS 8471 pozicijos, ypač SS I skirsnio D dalies 1–5 punktuose, esančiuose dalyje, skirtoje automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisams, turi nustatyti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjami ekranai yra monitoriai, daugiausia naudojami automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, taigi ir tai, ar jie turi būti priskiriami prie KN 8471 60 90 subpozicijos.

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: atliekant ekranų, kurių objektyvūs požymiai yra tokie kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, tarifinę klasifikaciją pagal KN, reikia atsižvelgti į jiems būdingą paskirtį atkurti, pirma, automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis ir, antra, sudėtinius vaizdo signalus. Tokie ekranai turi būti priskiriami prie KN 8471 60 90 subpozicijos, jeigu naudojami vien arba daugiausia automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, kaip tai suprantama pagal KN 84 skirsnio 5 pastabos B dalies a punktą, arba, jeigu taip nėra, prie KN 8528 21 90 subpozicijos, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remdamasis objektyviais pagrindinėje byloje nagrinėjamų ekranų požymiais, visų pirma nurodytaisiais paaiškinimuose dėl SS 8471 pozicijos, ypač SS I skirsnio D dalies 1–5 punktuose, esančiuose dalyje, skirtoje automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisams.

Dėl antrojo klausimo

55. Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia Teisingumo Teismo, ar Reglamentas Nr. 754/2004 turi būti taikomas atgaline data.

56. Pagal Reglamentą Nr. 754/2004 spalvoto vaizdo plazminiai ekranai, kurių ekrano įstrižainė 106 cm ir kurių charakteristikos yra tokios kaip nurodytos minėto reglamento priede, turi būti priskiriami prie KN 8528 21 90 pozicijos. Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami gaminiai importuoti anksčiau, nei įsigaliojo Reglamentas Nr. 754/2004.

57. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal teisinio saugumo principą draudžiama reglamentą taikyti atgaline data, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokio taikymo suinteresuotajam asmeniui galėtų kilti palankių ar nepalankių pasekmių, nebent jo tekste arba tiksluose būtų gana aiškiai nurodyta tai, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad šio reglamento veikimo galia nukreipta ne vien į ateitį (Sprendimo Duchon , C‑290/00, EU:C:2002:234, 21 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 754/2004 preambulę, jo nuostatų tekstą ar priedą, nėra jokio pagrindo manyti, kad šis reglamentas turi būti taikomas atgaline data.

58. Bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę pažymėti, kad reglamentas, apibrėžiantis priskyrimo prie KN tarifinės pozicijos ar subpozicijos sąlygas, negali galioti atgaline data (šiuo klausimu žr. Sprendimo Siemers , 30/71, EU:C:1971:111, 8 punktą; Sprendimo Gervais-Danone , 77/71, EU:C:1971:129, 8 punktą ir Sprendimo Biegi , 158/78, EU:C:1979:87, 11 punktą).

59. Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamentas Nr. 754/2004 negali būti taikomas atgaline data.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

1. Atliekant ekranų, kurių objektyvūs požymiai yra tokie kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, tarifinę klasifikaciją pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, kurio redakcijos išplaukia iš 2000 m. spalio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2388/2000, 2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2031/2001, 2002 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1832/2002 ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1789/2003, I priede pateiktą Kombinuotąją nomenklatūrą, reikia atsižvelgti į jiems būdingą paskirtį atkurti, pirma, automatinės duomenų apdorojimo mašinos pateikiamus duomenis ir, antra, sudėtinius vaizdo signalus. Tokie ekranai turi būti priskiriami prie Kombinuotosios nomenklatūros 8471 60 90 subpozicijos, jeigu naudojami vien arba daugiausia automatinėse duomenų apdorojimo sistemose, kaip tai suprantama pagal Kombinuotosios nomenklatūros 84 skirsnio 5 pastabos B dalies a punktą, arba, jeigu taip nėra, prie šios nomenklatūros 8528 21 90 subpozicijos, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remdamasis objektyviais pagrindinėje byloje nagrinėjamų ekranų požymiais, visų pirma nurodytaisiais paaiškinimuose dėl suderintos sistemos, įtvirtintos 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje sudaryta Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos ir jos 1986 m. birželio 24 d. pakeitimo protokolu, 8471 pozicijos, ypač šios suderintos sistemos I skirsnio D dalies 1–5 punktuose, esančiuose dalyje, skirtoje automatinių duomenų apdorojimo mašinų vaizdavimo įtaisams.

2. 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 754/2004 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje negali būti taikomas atgaline data.