—

S. Gardella, atstovaujamo advokatų T. Truppa, R. Ciancaglini ir M. Rossi,

—

Istituto nazionale della previdenza sociale (INPS), atstovaujamos advokato A. Sgroi,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. De Socio,

—

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Cattabriga ir V. Kreuschitz,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su SESV 20, 45, 48 ir 145–147 straipsnių bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 15 straipsnio išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant S. Gardella, dirbančio Europos patentų tarnyboje (EPT) Miunchene (Vokietija), ir Istituto nazionale della previdenza sociale (Nacionalinis socialinės apsaugos institutas, INPS) ginčą dėl INPS atsisakymo perkelti į EPT socialinės apsaugos sistemą kapitalą, atitinkantį teises į pensiją, kurias S. Gardella įgijo dirbdamas Italijoje.

3

Europos Sąjungos pareigūnų nuostatų, įtvirtintų 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatančiu Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (1968, OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 5), iš dalies pakeistu 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 723/2004 (OL L 124, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 2 t., p. 130, toliau – PTN), VIII priedo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Pareigūnas, kuris tarnybą Bendrijose pradeda:

po paskyrimo į nuolatinę tarnybą, tačiau prieš jam įgyjant teisę gauti ištarnauto laiko pensiją, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 77 straipsnyje, turi teisę, kad būtų sumokėta Bendrijoms pensijos, į kurią tokioje tarnyboje ar užsiimant tokia veikla buvo įgyta teisė, kapitalo vertė, perskaičiuota faktinio pervedimo dieną.

Tokiu atveju institucija, kurioje dirba pareigūnas, atsižvelgdama į jo bazinį darbo užmokestį, amžių ir keitimo kursą prašymo dėl pervedimo dieną, pagal bendrąsias įgyvendinimo nuostatas nustato, kiek pensijų draudimo stažo metų jam bus priskaičiuota pagal Bendrijos pensijų sistemą už ankstesnį jo darbo stažą, remiantis pervestu kapitalu, atėmus sumą, atitinkančią kapitalo vertės pasikeitimą per laikotarpį nuo prašymo atlikti pervedimą pateikimo dienos iki faktinės pervedimo dienos.

Pareigūnai tokia tvarka gali pasinaudoti tik kartą kiekvienoje valstybėje narėje ir atitinkamame pensijų fonde.“

4

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), kuriuo buvo pakeistas 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistas ir atnaujintas1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 (OL L 28, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3), kuris buvo iš dalies pakeistas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006 (OL L 392, p. 1, toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), įtvirtintos nuostatos, susijusios su socialinės apsaugos sistemų koordinavimu Europos Sąjungoje.

5

Reglamento Nr. 883/2004 2 straipsnio „Asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas“ 1 dalyje nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas valstybės narės piliečiams, asmenims be pilietybės ir pabėgėliams, gyvenantiems vienoje iš valstybių narių, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, bei jų šeimos nariams ir maitintojo netekusiems asmenims.“

6

To paties reglamento 3 straipsnio „Taikymo sritys“ 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<...>

<...>“

7

Pagal Reglamento Nr. 883/2004 6 straipsnį „Laikotarpių sumavimas“:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, valstybės narės, pagal kurios teisės aktus:

priklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo arba gyvenimo laikotarpių, kompetentinga įstaiga įskaito reikiamo dydžio draudimo, darbo pagal darbo sutartį, savarankiško darbo ir gyvenimo laikotarpius, įgytus pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus, tartum jie būtų įgyti pagal jos teisės aktus.“

8

Minėto reglamento 52 straipsnio „Išmokų skyrimas“, 1 dalyje nustatyta:

„Kompetentinga įstaiga mokėtiną išmoką apskaičiuoja:

9

EPT yra tarptautinė organizacija, kuri įkurta 1973 m. spalio 5 d. Miunchene pasirašyta Europos patentų išdavimo konvencija ir kurios buveinė yra šiame mieste.

10

Europos patentų tarnyba turi savo pensijų sistemą, atskirtą nuo valstybių narių ir Sąjungos pensijų sistemų.

11

Pagal Europos patentų tarnybos reglamento dėl pensijų, patvirtinto jos valdančiosios tarybos remiantis minėtos konvencijos 33 straipsniu, 12 straipsnį EPT darbuotojai gali prašyti perketi kapitalą, kuris atitinka pirmiau įgytas teises kitose pensijų sistemose, jei tai leidžiama pagal šias pensijų tvarkas. Jei taip yra, EPT nustato pagal savo taisykles pirmesnėje sistemoje įgytą pensijos stažą, kuris gali būti pripažintas atitinkamo asmens naudai ir dėl kurio bus gaunama senatvės pensija.

12

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad EPT reglamente dėl pensijų nenumatyta įmokų mokėjimo laikotarpių sudėtis, t. y. galimybė prie EPT įgyto stažo pridėti teises, įgytas kitose pensijų sistemose.

13

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Italijoje teisių į pensiją perkėlimas ar sudėtis, kaip antai numatyta 1979 m. vasario 7 d. Įstatyme Nr. 29 dėl darbuotojų įmokų mokėjimo laikotarpių sudėties socialinio draudimo tikslais (Legge n. 29 Ricongiunzione dei periodi assicurativi dei lavoratori ai fini previdenziali, GURI, Nr. 40, 1979 m. vasario 9 d.) ir jo vėlesniuose pakeitimuose, galimi tik viešojo ar privataus sektoriaus darbuotojams, kurie buvo apdrausti privalomuoju draudimu nacionalinėse draudimo institucijose, fonduose ir įstaigose. Perkeliama už atlygį suinteresuotojo asmens sąskaita.

14

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad pagal PTN Sąjungos pareigūnai ir tarnautojai, kaip ir pagal specialius susitarimus Europos universitetinio instituto ir Europos investicinio banko tarnautojai, gali pasinaudoti šia kapitalo, kuris atitinka pirmiau Italijos teritorijoje įgytas teises į pensiją, perkėlimo tvarka.

15

Tačiau EPT tarnautojams ši tvarka netaikoma, nes nėra EPT ir Italijos Respublikos susitarimo, pagal kurį būtų galima perkelti į šią tarptautinę organizaciją kapitalą, atitinkantį pirmiau INPS apdraustų darbuotojų įgytas teises į pensiją.

16

Dėl įmokų mokėjimo laikotarpių sudėties iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad pagal Reglamentą Nr. 883/2004 ši tvarka taikoma iš esmės visiems pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams bei visoms laisvosioms profesijoms. Tačiau ji netaikoma EPT darbuotojams, kurie, kaip tarptautinės organizacijos tarnautojai, pagal Reglamento Nr. 883/2004 2 straipsnį negali būti laikomi tais, kuriems „taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai“.

17

S. Gardella yra Italijos pilietis ir nuo 2002 m. gegužės 1 d. dirba EPT.

18

Prieš užimdamas šią darbo vietą jis dirbo Italijoje nuo 1992 m. gruodžio 21 d. iki 2002 m. balandžio 30 d. Jis mokėjo draudimo įmokas 485 savaites, t. y. 9 metus ir 17 savaičių.

19

2008 m. rugsėjo 15 d. S. Gardella paprašė INPS perkelti į EPT draudimo sistemą kapitalą, atitinkantį per šį laikotarpį jo įgytas teises į pensiją.

20

INPS atmetė šį prašymą remdamasis tuo, kad Italijoje nėra nuostatų, pagal kurias būtų galimas šis perkėlimas.

21

Pareiškėjas pagrindinėje byloje INPS sprendimą apskundė Tribunale di La Spezia.

22

Minėtas teismas mano, kad tai, jog Italijos teisinėje sistemoje nėra normų, kuriomis remiantis būtų galima į EPT perkelti kapitalą, atitinkantį pirmiau Italijoje įgytas teises į pensiją, ir tai, kad Europos patentų tarnybos reglamente dėl pensijų nėra nuostatų, kuriomis remiantis būtų galima sudėti prieš įdarbinimą pasibaigusius įmokų mokėjimo laikotarpius, lyg ir yra laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje kliūtis. Iš tiesų dėl perspektyvos, kad negalima sudėti pensijos tikslais prieš pradedant tarnybą EPT įmokėtų įmokų ir išdirbto stažo, teises į pensiją Italijoje įgiję darbuotojai atgrasomi priimti darbo pasiūlymus EPT. Tokia situacija – tai akivaizdus Sąjungos piliečiams SESV 20, 45 ir 48 straipsniuose įtvirtintų teisių pažeidimas ir ji taip pat nesuderinama su SESV 145–147 straipsniais bei Chartijos 15 straipsniu.

23

Šiomis aplinkybėmis Tribunale di La Spezia nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

24

Prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar SESV 20, 45, 48 ir 145–147 straipsniai bei Chartijos 15 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami valstybės narės nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos jos piliečiams, dirbantiems tarptautinėje organizacijoje, kaip antai EPT, įsteigtoje kitos valstybės narės teritorijoje, neleidžiama perkelti į šios organizacijos socialinio draudimo sistemą kapitalo, kuris atitinka teises į pensiją, kurias jie pirmiau įgijo savo kilmės valstybės narės teritorijoje, nes nėra šios valstybės narės ir minėtos tarptautinės organizacijos tarptautinio susitarimo, kuriame būtų numatyta tokio perkėlimo galimybė.

25

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, bet kuris Sąjungos pilietis, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą ir pilietybę, pasinaudojęs laisvo darbuotojų judėjimo teise ir vykdęs profesinę veiklą kitoje valstybėje narėje nei ta, iš kurios jis kilęs, patenka į SESV 45 straipsnio taikymo sritį. Ši nuostata taip pat apima Sąjungos pilietį, kuris dirba kitoje valstybėje narėje nei jo kilmės valstybė ir kuris sutinka dirbti tarptautinėje organizacijoje (šiuo klausimu žr. 2006 m. vasario 16 d. Sprendimo Öberg, C-185/04, Rink. p. I-1453, 11 ir 12 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

26

Iš tiesų jis nepraranda darbuotojo statuso, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį dėl to, kad dirba tarptautinėje organizacijoje (šiuo klausimu žr. 1989 m. kovo 15 d. Sprendimo Echternach ir Moritz, 389/87 ir 390/87, Rink. p. 723, 11 punktą).

27

Darytina išvada, kad S. Gardella padėtis patenka į SESV 45 straipsnio taikymo sritį.

28

Nagrinėjant klausimą, ar tai, kad S. Gardella neturi teisės perkelti kapitalo, atitinkančio jo teises į pensiją, į EPT pensijų sistemą, gali sudaryti laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje kliūtį, pirmiausia reikia konstatuoti, jog pagal PTN, Sąjungos institucijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams suteikta galimybė į Sąjungos pensijų sistemą perkelti kapitalą, kuris atitinka teises į pensiją, įgytas dėl pirmiau vykdytos veiklos, negali būti išplėsta ir netaikoma nei EPT pareigūnams, nei valstybės narės ir tarptautinės organizacijos, kaip antai EPT, santykiams.

29

Iš tiesų EPT nėra Sąjungos institucija ar organas, kuriam taikomi PTN.

30

Nors PTN yra privalomi visi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, Europos patentų tarnybos reglamentas dėl pensijų nėra Sąjungos teisės aktas, todėl jis pagal Sąjungos teisę negali sukelti tokių padarinių valstybėse narėse. Be to, tame reglamente aiškiai nurodyta kapitalo, atitinkančio teises į pensiją, perkėlimo sąlyga: kad būtų suteiktas įstaigos, kuri valdo pensijų sistemą, kuriai atitinkamas pareigūnas mokėjo draudimo įmokas, leidimas.

31

Be to, EPT yra tarptautinė organizacija, reglamentuojama tarptautinės teisės.

32

Taigi S. Gardella padėtis turi būti vertinama ją lyginant su piliečiais, besinaudojančiais teise į laisvą judėjimą Sąjungoje ir dirbančiais pagal darbo sutartis darbdaviams, kurie nėra Sąjungos institucijos ar tarptautinės organizacijos, kaip antai EPT, ir su piliečiais, vykdančiais veiklą ne pagal darbo sutartis. Ši veikla sudaro mažąją proporcinę dalį veiklos rūšių, dėl kurių piliečiai naudojasi šia teise.

33

Taigi reikia konstatuoti, kad, kalbant apie socialinės apsaugos sistemų koordinavimą tarp valstybių narių, nei ESV sutartyje, nei reglamentuose Nr. 1408/71 ir Nr. 883/2004 nebuvo ir nėra numatytos taisyklės dėl kapitalo, atitinkančio jau įgytas teises į pensiją, perkėlimo, tačiau šios taisyklės yra pagrįstos laikotarpių sudėtimi, kaip tai matyti iš SESV 48 straipsnio, įgyvendinto minėtais reglamentais.

34

Reikia pažymėti, kad SESV 48 straipsnyje, kuriuo remiasi pareiškėjas pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme savo prašymui paremti ir kuris taip pat nurodomas pateiktuose klausimuose, numatyta, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba socialinės apsaugos srityje imasi „priemonių, būtinų laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti“, nustatydami, be kita ko, tvarką, kuria darbuotojams migrantams užtikrinama „pagal keleto valstybių nustatomų visų <...> laikotarpių sudėtis“. Tokia laikotarpių sudėties sistema buvo įgyvendinta Reglamentu Nr. 1408/71, vėliau Reglamentu Nr. 883/2004.

35

Taigi SESV 45 straipsnyje, atsižvelgiant į 48 straipsnį, neįtvirtinta nei pareiga valstybei narei numatyti tarptautinės organizacijos, kaip antai EPT, pareigūnui galimybę perkelti kapitalą, atitinkantį pirmiau įgytas teises į pensiją, į šios tarptautinės organizacijos pensijų sistemą, nei pareiga sudaryti tarptautinį susitarimą šiuo tikslu.

36

Todėl tai, kad tarptautinės organizacijos, kaip antai EPT, pareigūnams nenumatyta tokia galimybė, negali būti laikoma laisvo darbuotojų judėjimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį, kliūtimi.

37

Kalbant apie kitus Sutarties ir Chartijos straipsnius, nurodytus pateiktuose klausimuose, reikia pateikti šiuos argumentus.

38

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 20 straipsniu tik bendrai nustatoma teisė kiekvienam Sąjungos piliečiui laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, o SESV 45 straipsnyje įtvirtinta konkreti jo išraiška, susijusi su darbuotojų judėjimo laisve (žr. 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Leyman, C-3/08, Rink. p. I-9085, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

39

Kalbant apie Chartijos 15 straipsnio 2 dalį, reikia priminti jos 52 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad Chartijoje pripažintos teisės, reglamentuojamos Sutartyse, įgyvendinamos jose numatytomis sąlygomis ir neperžengiant nustatytų ribų. Taip yra Chartijos 15 straipsnio 2 dalies, kurioje, kaip tai matyti iš šios nuostatos išaiškinimų, būtent pakartojamas SESV 45 straipsnyje užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas, atveju.

40

SESV 145–147 straipsniuose nustatyti Sąjungos užimtumo tikslai ir bendros priemonės. Pareiškėjo pagrindinėje byloje reikalaujama teisė ar valstybės pareiga ją užtikrinti negali būti pagrįsta tokiomis nuostatomis.

41

Todėl siekiant atsakyti į klausimus pakanka SESV 45 ir 48 straipsnių analizės.

42

Pareiškėjas pagrindinėje byloje tvirtina, kad atmetus jo prašymą prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme jam kils pavojus prarasti įgytas teises į pensiją, nes, pirma, EPT netaiko sudėties tvarkos ir, antra, Italijoje jo išdirbti laikotarpiai ar laikotarpiai, per kuriuos jis mokėjo įmokas, gali nesudaryti minimalaus nacionalinės teisės aktuose reikalaujamo laikotarpio teisei į pensiją atsirasti.

43

INPS ginčija šį teiginį, tačiau per teismo posėdį negalėjo atmesti tokios galimybės.

44

Tiesa, kad SESV 48 straipsnyje numatyta įtvirtinti tvarką, pagal kurią darbuotojams migrantams užtikrinama „pagal keleto valstybių nustatomų“ laikotarpių sudėtis, ir kad Reglamento Nr. 1408/71 18 straipsnyje, kaip ir Reglamento Nr. 883/2004 6 straipsnyje, nuostatose, kuriomis neapimami laikotarpiai, susiję su darbu EPT, nustatyta, kad laikotarpiai, „įgyti pagal bet kurios kitos valstybės narės teisės aktus“, turi būti sudedami.

45

Tačiau jei kapitalo, atitinkančio pirmiau valstybėje narėje įgytas teises į pensiją, perkėlimo į naujo darbdavio kitoje valstybėje narėje pensijų sistemą tvarka negali būti taikoma, tai, kad darbuotojas praranda teisę į laikotarpių, įgytų pagal kelių valstybių narių teisės aktus, sudėtį – teisę, kuri paprastai suteikiama visiems darbuotojams, dirbantiems valstybėje narėje bet kokiems darbdaviams, išskyrus tarptautines organizacijas, kaip antai EPT, iš esmės yra laisvo darbuotojų judėjimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 45 straipsnį, kliūtis.

46

Iš tiesų dėl tokių teisės aktų asmenims, kurie pasinaudojo laisvo judėjimo teise ir kurių išdirbti laikotarpiai ir laikotarpiai, per kuriuos jie mokėjo įmokas, nesudaro minimalaus nacionalinės teisės aktuose reikalaujamo laikotarpio, kad atsirastų teisė į pensiją, kyla pavojus parasti galimybę pasinaudoti senatvės pensija, į kurią jie turėtų teisę, jei nebūtų sutikę užimti darbo vietos tarptautinėje organizacijoje kitoje valstybėje narėje, todėl dėl jų gali būti kliudoma pasinaudoti laisvo judėjimo teise. Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar Italijos teisės aktais, susijusiais su senatvės pensija, sukeliami tokie padariniai.

47

Per teismo posėdį INPS nepateikė bendrojo intereso pagrindų, kuriais būtų galima pateisinti tokį laisvo judėjimo apribojimą.

48

Todėl darbuotojas, kaip antai S. Gardella, kuriam suėjo pensinis amžius, turi turėti teisę prašyti sudėti jo išdirbtus laikotarpius Italijoje ir laikotarpius, susijusius su darbu EPT, tam, kad atsirastų teisė į senatvės pensiją.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad SESV 45 ir 48 straipsniai aiškintini taip, kad jais nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos jos piliečiams, dirbantiems tarptautinėje organizacijoje, kaip antai EPT, įsteigtoje kitos valstybės narės teritorijoje, neleidžiama perkelti į šios organizacijos socialinio draudimo sistemą kapitalo, atitinkančio teises į pensiją, kurias jie pirmiau įgijo savo kilmės valstybės narės teritorijoje, nes nėra šios valstybės narės ir minėtos tarptautinės organizacijos susitarimo, kuriame būtų numatytas toks perkėlimas. Tačiau jei kapitalo, atitinkančio pirmiau valstybėje narėje įgytas teises į pensiją, perkėlimo į naujo darbdavio kitoje valstybėje narėje pensijų sistemą tvarka negali būti taikoma, SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos negalima atsižvelgti į Sąjungos piliečio išdirbtus laikotarpius tarptautinėje organizacijoje, kaip antai EPT, įsteigtoje kitos valstybės narės teritorijoje, tam, kad atsirastų teisė į senatvės pensiją.

50

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

SESV 45 ir 48 straipsniai aiškintini taip, kad jais nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos jos piliečiams, dirbantiems tarptautinėje organizacijoje, kaip antai Europos patentų tarnyboje, įsteigtoje kitos valstybės narės teritorijoje, neleidžiama perkelti į šios organizacijos socialinio draudimo sistemą kapitalo, atitinkančio teises į pensiją, kurias jie pirmiau įgijo savo kilmės valstybės narės teritorijoje, nes nėra šios valstybės narės ir minėtos tarptautinės organizacijos susitarimo, kuriame būtų numatytas toks perkėlimas.

Jei kapitalo, atitinkančio pirmiau valstybėje narėje įgytas teises į pensiją, perkėlimo į naujo darbdavio kitoje valstybėje narėje pensijų sistemą tvarka negali būti taikoma, SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos negalima atsižvelgti į Europos Sąjungos piliečio išdirbtus laikotarpius tarptautinėje organizacijoje, kaip antai Europos patentų tarnyboje, įsteigtoje kitos valstybės narės teritorijoje, tam, kad atsirastų teisė į senatvės pensiją.