—

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér, K. Szíjjártó ir G. Koós,

—

Danijos vyriausybės, atstovaujamos V. Pasternak Jørgensen,

—

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos N. Yerrell ir K. Talabér-Ritz,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, p. 1) 19 straipsnio 1 ir 4 dalių išaiškinimu.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp M. Urbán ir Vám- és Pénzügyőrség Észak-alföldi Regionális Parancsnoksága (Šiaurės Alfeldo regiono muitinės vadovybė) dėl paskirtos baudos už taisyklių, susijusių su tachografo registracijos lapo naudojimu ieškovo pagrindinėje byloje vairuojamoje sunkiojoje transporto priemonėje, nesilaikymą.

3

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 227), iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 561/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 3821/85), 13–16 straipsniuose numatytos darbdaviams ir vairuotojams taikomos taisyklės, susijusios su tachografų ir registracijos lapų naudojimu.

4

Pagal Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 5 dalį:

„Kiekvienas ekipažo narys [vairuotojas] savo registracijos lape registruoja tokią informaciją:

5

Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 straipsnio c punkte nustatyta:

„Kaip laikomasi Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimų, įgaliotas tikrinantis pareigūnas gali patikrinti analizuodamas registracijos lapus, rodomus ar atspausdintus duomenis, kuriuos užregistravo įrašymo įranga [tachografas] ar vairuotojo kortelė arba, neturint šios galimybės, analizuojant visus kitus papildomus dokumentus, nurodytus 16 straipsnio 2 ir 3 punktuose, galinčius patvirtinti, jog nesilaikoma nuostatos reikalavimų.“

6

Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, ir imasi visų reikiamų priemonių, kad jos būtų įgyvendintos. Šios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios. <...>

<…>

4.   Valstybės narės užtikrina, kad proporcingų sankcijų sistema, kuri gali apimti ir finansines sankcijas, galiotų šio reglamento ar Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 nuostatas pažeidžiančioms ūkio subjektams, susijusiems siuntėjams, ekspeditoriams, kelionių organizatoriams, pirminiams rangovams, subrangovams ir vairuotojų įdarbinimo agentūroms.“

7

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančios Tarybos direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, p. 35) 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta:

„1.   Valstybės narės įdiegia įmonių rizikos įvertinimo sistemą, pagrįstą atskirų įmonių padarytų Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 arba (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimų skaičiumi ir šių pažeidimų sunkumu. <...>

<…>

3.   Pradinis reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimų sąrašas pateikiamas III priede.

Siekdama nustatyti gaires dėl Reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimų vertinimo, Komisija gali, jei tinkama, 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka patikslinti III priedą siekiant nustatyti gairių dėl bendro pažeidimų, pagal jų sunkumą suklasifikuotų į kategorijas, sąrašą.

<…>“

8

Pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos (Magyar Közlöny 2006/1) 1988 m. Įstatymo Nr. I dėl kelių transporto (a közúti közlekedésről szóló 1988. évi I. törvény, toliau – įstatymas dėl kelių transporto) 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Bauda skiriama tam, kuris pažeidžia šias šio įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatas:

<…>

<…>

4.   Nuo 50000 iki 800000 HUF bauda skiriama tam, kuris pažeidžia 1 dalies nuostatas. Už įvairių nuostatų pažeidimą skiriamos baudos nustatomos specialiame teisės akte. Tuo atveju, jeigu keli asmenys atsako už 1 dalies nuostatų pažeidimą, nustatytą baudos sumą reikia padalyti, atsižvelgiant į atitinkamų asmenų atsakomybę.

<…>“

9

Įstatymo dėl kelių transporto 20 straipsnio 4 dalyje numatytas specialus teisės aktas, taikytinas pagrindinės bylos aplinkybėms, yra 2007 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 57/2007, kuriuo nustatomos baudos, skiriamos už tam tikrų nuostatų, susijusių su prekių ir keleivių vežimu, pažeidimą (a közúti árufuvarozáshoz és személyszállításhoz kapcsolódó egyes rendelkezések megsértése esetén kiszabható bírságok összegéről szóló 57/2007. Korm. Rendelet), (Magyar Közlöny 2007/39, toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 57/2007).

10

Pagal Vyriausybės nutarimo Nr. 57/2007 1 straipsnio 1 dalį:

„Už įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytų nuostatų pažeidimą per administracinę procedūrą kompetentinga institucija skiria 2–10 straipsniuose nustatytas baudas.“

11

Vyriausybės nutarimo Nr. 57/2007 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„1.Asmeniui, pažeidusiam Įstatymo [dėl kelių transporto] 20 straipsnio 1 dalies d punkte numatytą nuostatą, skiriama lentelėje Nr. 4 nustatyto dydžio bauda.

Jeigu kontrolę atliekanti administracija konstatuoja, kad trūksta 1 punkte nurodyto dokumento, tačiau jeigu šis kontrolės dieną galiojantis dokumentas pateikiamas minėtai administracijai per aštuonias dienas, skaičiuojamas nuo kontrolės vykdymo dienos, minėtame punkte nustatyta bauda sumažinama 50 %.“

12

Pagrindinės bylos aplinkybių metu šioje lentelėje buvo numatyta:

13

2009 m. kovo 25 d. per Debreceno (Vengrija) muitinės pareigūno kelių eismo kontrolę Ártánd pasienio poste buvo tikrinami M. Urbán iš Vengrijos į Rumuniją vairuojamos sunkiosios transporto priemonės, įregistruotos Vengrijoje, tachometras ir tachografo diskai. Per patikrinimą nebuvo nustatyta jokio tachometro naudojimo pažeidimo. Tačiau viename iš penkiolikos M. Urbán pateiktų tachografo diskų nebuvo nurodytas nuvažiuotas atstumas.

14

Todėl 2009 m. kovo 25 d. sprendimu pirmosios instancijos muitinės administracinė institucija skyrė M. Urbán 100000 HUF (tuo metu apytiksliai 332 eurus) administracinę baudą už registracijos lapų naudojimo taisyklių pažeidimą.

15

M. Urbán dėl šio sprendimo pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti arba sumažinti skirtą administracinę baudą, remdamasis tuo, kad skirta bauda už padarytą pažeidimą per didelė, nes nuvažiuotas atstumas buvo nurodytas kelionės lape.

16

2009 m. gegužės 12 d. atsakovė pagrindinėje byloje, antrosios instancijos muitinės administracinė institucija, atmetė minėtą skundą ir patvirtino, kad pirmosios instancijos administracinė institucija teisingai taikė Vyriausybės nutarimo Nr. 57/2007 5 straipsnio 1 dalį ir šioje nuostatoje minimos lentelės Nr. 4 3 punktą, kuriame numatytas esminis pažeidimas ir atitinkamas baudos dydis, kurį turi taikyti muitinės administracinė institucija.

17

M. Urbán pateikė ieškinį Hajdú-Bihar Megyei Bíróság (Hajdú-Bihar departamento teismas) dėl šio sprendimo panaikinimo. Jis pakartojo savo administraciniame skunde pateiktus argumentus ir nurodė, jog dėl to, kad tachografo registracijos lape trūksta duomenų apie galutinį per paskutinę kelionę nuvažiuotą atstumą, nėra piktnaudžiavimo, nes šie duomenys buvo nurodyti kelionės lape. Taigi registracijos lape trūkstami duomenys galėjo būti tiksliai patikrinti remiantis minėtame kelionės lape pateikta informacija.

18

Šiomis aplinkybėmis Hajdú-Bihar Megyei Bíróság kilus abejonių dėl Vyriausybės nutarime Nr. 57/2007 numatytos sankcijų sistemos proporcingumo, kad būtų galima taikyti reglamentus Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

19

Savo pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas proporcingumo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama sankcijų sistema, kaip antai nustatyta Vyriausybės nutarime Nr. 57/2007, kurioje numatyta skirti to paties dydžio baudą už visus Reglamento Nr. 3821/85 13–16 straipsniuose numatytų registracijų lapų naudojimo taisyklių pažeidimus, neatsižvelgiant į jų sunkumą.

20

Visų pirma reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 561/2006 27 konstatuojamąja dalimi, siekiant aiškaus ir veiksmingo vykdymo pageidautina už šio reglamento pažeidimus užtikrinti vienodas nuostatas dėl transporto ūkio subjektų ir vairuotojų atsakomybės, kuri valstybėse narėse gali pasireikšti baudžiamosiomis, civilinėmis ar administracinėmis sankcijomis.

21

Šiuo atžvilgiu minėto reglamento 19 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms numatyta pareiga nustatyti „taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 pažeidimus, <...> kurios turi būti veiksmingos, proporcingos, atgrasančios ir nediskriminuojančios“.

22

Vis dėlto reikia konstatuoti, kad minėtame reglamente nėra konkretesnių taisyklių dėl minėtų sankcijų pagal vidaus teisę taikymo ir nenurodytas aiškus kriterijus vertinti šių sankcijų proporcingumą.

23

Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką nesuderinus Sąjungos teisės aktų dėl sankcijų, taikomų nesilaikant šiais teisės aktais nustatytoje tvarkoje numatytų sąlygų, valstybės narės turi teisę pasirinkti, jų manymu, tinkamas sankcijas. Tačiau savo kompetenciją jos turi įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo (visų pirma žr. 2001 m. liepos 12 d. Sprendimo Louloudakis, C-262/99, Rink. p. I-5547, 67 punktą ir 2010 m. liepos 29 d. Sprendimo Profaktor Kulesza, Frankowski, Jóźwiak, Orłowski, C-188/09, Rink. p. I-7639, 29 punktą).

24

Be to, šiuo atveju nacionalinės teisės aktais leidžiamos taikyti represinės priemonės neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad kai galima rinktis tarp kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 9 d. Sprendimo ERG ir kt., C-379/08 ir C-380/08, Rink. p. I-2007, 86 punktą).

25

Atsižvelgiant į reglamentus Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006, šie tikslai yra, pirma, pagerinti vairuotojų, kuriems taikomi šie reglamentai, darbo sąlygas ir saugų eismą keliuose ir, antra, nustatyti aiškias bendras vairavimo trukmių, poilsio laikotarpių taisykles ir jų kontrolę.

26

Dėl to minėtuose reglamentuose numatyta grupė priemonių, be kita ko, bendros vairavimo trukmių, poilsio laikotarpių ir jų kontrolės taisyklės, kurių laikymąsi turi užtikrinti valstybės narės taikydamos sankcijų sistemą už bet kokį tų pačių reglamentų pažeidimą.

27

Atsižvelgiant į šiuos principus reikia atsakyti į šio sprendimo 19 punkte suformuluotus pirmąjį ir antrąjį klausimus.

28

Šiuo atveju reikia nurodyti, kad Įstatymo dėl kelių transporto 20 straipsnio 4 dalyje nuo 50000 iki 800000 HUF bauda skiriama tam, kuris pažeidžia reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 nuostatas. Taip pat reikia patiksinti, kad šia nuostata kompetentingos valdžios institucijos įgaliojamos nustatyti baudos dydį, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

29

Tačiau Vyriausybės nutarimo Nr. 57/2007 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta to paties dydžio 100000 HUF bauda už bet kokį nuostatų, susijusių su Reglamento Nr. 3821/85 13–16 straipsniuose numatytu registracijos lapų naudojimu, pažeidimą, nedarant skirtumo dėl įvairių aptariamų pažeidimų sunkumo.

30

Be to, nors pagrindinėje byloje aptariama sistema gali atrodyti tinkama reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 tikslams pasiekti, vis dėlto reikia konstatuoti, kad ji viršija tai, kas būtina šių reglamentų teisėtiems tikslams pasiekti.

31

Iš Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 5 dalies matyti, kad transporto priemonės vairuotojas registracijos lape turi registruoti odometro parodymus „paskutinės lape įrašytos kelionės pabaigoje“.

32

Vis dėlto, atvirkščiai, nei teigia Vengrija, toks trūkumas turi būti laikomas smulkiu pažeidimu.

33

Iš tiesų, kaip teisingai nurodė Komisija, reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 pažeidimai nėra tokio paties sunkumo. Pažeidimai, kurie gali trukdyti atlikti veiksmingą vairuotojų darbo sąlygų ir kelių eismo saugumo kontrolę, negali būti priskiriami prie tos pačios kategorijos kaip smulkūs pažeidimai, kuriais, nors ir pažeidžiamos aptariamų reglamentų nuostatos, tai netrukdo kontroliuoti, ar laikomasi aptariamuose Sąjungos teisės aktuose numatytų įpareigojimų.

34

Šiuo atžvilgiu, kaip teigia Komisija, Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 7 dalies, kurioje numatyta, kad „įgaliotam inspektoriui pareikalavus, vairuotojas turi būti pasiruošęs pateikti einamosios darbo savaitės ir, visais atvejais, praėjusios savaitės paskutinės darbo dienos registracijos lapus“, pažeidimas yra sunkesnis nei šio reglamento 15 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad vairuotojai neturi naudoti suteptų ar sugadintų registracijos lapų ir juos privalo tinkamai saugoti, pažeidimas.

35

Analogiškai reikia konstatuoti, jog tai, kad vairuotojas registracijos lape neįregistravo odometro parodymų paskutinės jame įrašytos kelionės pabaigoje, gali turėti tik minimalų arba neturėti jokio poveikio kelių eismo saugumui, atsižvelgiant į kitus tame pačiame 15 straipsnyje išvardytus įpareigojimus.

36

Šį teiginį patvirtina tai, kad Komisija, remdamasi Direktyvos 2006/22 9 straipsnio 3 dalimi, priėmė 2009 m. sausio 30 d. Direktyvą 2009/5/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/22 III priedą (OL L 29, p. 45), kuriame numatytos gairės dėl bendro reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 pažeidimų, pagal jų sunkumą suskirstytų į kategorijas, sąrašo.

37

Nors iš tikrųjų idėja suskirstyti įvairius reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 nuostatų pažeidimus buvo patikslinta tik vėliau direktyvomis 2006/22 ir 2009/5, kurios netaikomos pagrindinėje byloje, vis dėlto reikia konstatuoti, kad ši idėja, bent jau implicitiškai, buvo perteikta Reglamente Nr. 561/2006. Iš tiesų, kalbant apie sankcijas, reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje numatytas „bendras priemonių, kurias gali taikyti valstybės narės, sąrašas“.

38

Be to, šiame III priede, kuriame atskiriamos Reglamento Nr. 561/2006 ir Reglamento Nr. 3821/85 pažeidimų grupės, prie kiekvienos įpareigojimo kategorijos grupės nurodytas jų teisinis pagrindas, pažeidimų rūšis ir sunkumo lygis. Pastarasis suskirstytas į tris lygius, būtent – „labai sunkus pažeidimas“, „sunkus pažeidimas“ ir „smulkus pažeidimas“.

39

Kalbant apie Reglamento Nr. 3821/85 pažeidimus, minėtame priede numatyta, kad, kiek tai susiję su įpareigojimais dėl registruojamos informacijos, kurių teisinis pagrindas yra Reglamento Nr. 3821/85 15 straipsnio 5 dalis, pažeidimas apibūdinamas taip: „Registracijos lape neįrašyti odometro rodmenys (kelionės pabaigos)“. Šis pažeidimas laikomas „smulkiu pažeidimu“.

40

Be to, nepaisant to, kad valstybės narės numato sankcijas, jeigu nenurodomas nuvažiuotas atstumas, reikia konstatuoti, kad ši informacija nėra būtina tinkamai užbaigti kontrolę, ar laikomasi vairavimo trukmių ir poilsio laikotarpių taisyklių. Taip pat bet koks tokios informacijos nepateikimas nekelia tokios pačios grėsmės kelių eismo saugumui kaip kitų nuostatų, reglamentuojančių pažeidimų kategorijos, susijusios su „registruojama informacija“, pažeidimas.

41

Todėl to paties dydžio baudos taikymas už registracijos lapų naudojimo taisyklių pažeidimą, kai šios baudos dydis nediferencijuojamas, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, turėtų būti laikomas neproporcingu Sąjungos teisės aktų siekiamiems tikslams.

42

Be to, reikia paminėti, kad Vengrijos teisės aktų leidėjas priėmė 2009 m. liepos 29 d. Vyriausybės dekretą Nr. 156/2009, kuris netaikytinas pagrindinėje byloje ir kuriuo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. panaikintas Vyriausybės nutarimas Nr. 57/2007.

43

Pagal šiuo vyriausybės dekretu nustatytą naują sankcijų sistemą nuo šiol numatyta diferencijuoti baudos dydį, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 3821/85 13–16 straipsnių pažeidimų sunkumą. Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamam pažeidimui analogiškus pažeidimus, šiame vyriausybės dekrete nustatyta 30000 HUF bauda, o šie pažeidimai laikomi „smulkiais pažeidimais“.

44

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas proporcingumo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia sankcijų sistemą, kaip antai nustatyta Vyriausybės nutarime Nr. 57/2007, pagal kurią numatyta skirti to paties dydžio baudą už visus Reglamento Nr. 3821/85 13–16 straipsniuose numatytų taisyklių dėl registracijų lapų naudojimo pažeidimus, neatsižvelgiant į jų sunkumą.

45

Savo trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia iš esmės sužinoti, ar Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas proporcingumo reikalavimas turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia sankcijų sistemą, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, pagal kurią numatoma pažeidėjų atsakomybė be kaltės, ir, antra, šioje sistemoje numatytą sankcijų griežtumą.

46

Visų pirma reikia priminti, jog iš bylos medžiagos matyti, kad nacionalinės institucijos, kurios atsako už Vyriausybės nutarimo Nr. 57/2007 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą, neturi jokios galimybės netaikyti nustatytos to paties dydžio baudos, kad galėtų atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes ir jas įvertinus nustatyti baudos dydį.

47

Visų pirma, kalbant apie atsakomybės be kaltės atitiktį proporcingumo principui, reikia konstatuoti, jog Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad tokia sistema, kuria numatomos sankcijos už reglamento pažeidimą, konkrečiai kalbant, socialinėje srityje, susijusioje su kelių transportu, pati savaime nėra nesuderinama su Bendrijos teise (šiuo klausimu žr. 1990 m. liepos 10 d. Sprendimo Hansen, C-326/88, Rink. p. I-2911, 14–19 punktus ir 1991 m. spalio 2 d. Sprendimo Vandevenne ir kt., C-7/90, Rink. p. I-4371, 16 ir 17 punktus; pagal analogiją, dėl kitų sričių žr. 1997 m. vasario 27 d. Sprendimo Ebony Maritime ir Loten Navigation, C-177/95, Rink. p. I-1111, 36 punktą).

48

Iš tiesų, kaip mano Teisingumo Teismas, atsakomybės be kaltės sistemos nustatymas nėra neproporcingas siekiamiems tikslams, jeigu šia sistema siekiama skatinti numatytus asmenis laikytis reglamento nuostatų ir kai siekiama bendrojo intereso tikslų, o tuo galima pateisinti tokios sistemos nustatymą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Hansen 19 punktą).

49

Atsižvelgiant į šią teismo praktiką, taip pat reikia priminti, kad pagal Reglamentą Nr. 3821/85 būtent vairuotojai atsako už įpareigojimus, susijusius su tachografu. Šio reglamento nuostatose, susijusiose su registracijos lapų naudojimu, konkrečiai apibrėžiama, kaip vairuotojai turi registruoti būtiną informaciją, pavyzdžiui, odometro parodymus. Be to, pagal šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies d punkto antrą įtrauką registracijos lape reikia būtinai nurodyti nuvažiuotą atstumą.

50

Pagal Vengrijos teisės aktus ši pareiga pažeidžiama, jeigu registracijos lape nėra odometro parodymų paskutinės jame įrašytos kelionės pabaigoje. Taigi, kad nepadarytų pažeidimo, vairuotojas turi laikytis Reglamente Nr. 3821/85 nustatytų įpareigojimų.

51

Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, atsakomybės be kaltės sistema siekiama skatinti numatytus asmenis laikytis Reglamento Nr. 3821/85 nuostatų, ir, antra, kad kelių eismo saugumas ir vairuotojų socialinių sąlygų gerinimas yra bendrojo intereso tikslas, galima pateisinti Vengrijos teisės aktais įtvirtintą atsakomybės be kaltės sistemą.

52

Taigi vien pati atsakomybės be kaltės sistema, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, kurioje numatytos sankcijos už minėto reglamento pažeidimą, nėra nesuderinama su Sąjungos teise.

53

Antra, kalbant apie pagal pagrindinėje byloje aptariamą sistemą numatytos baudos griežtumą, reikia priminti šio sprendimo 23 ir 24 punktuose cituotą teismo praktiką, pagal kurią valstybės narės kompetentingos parinkti, jų manymu, tinkamas sankcijas. Vis dėlto valstybės narės turi naudotis šia kompetencija laikydamosi Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi – ir proporcingumo principo. Todėl represinės priemonės neturi, be kita ko, viršyti to, kas būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti ir būti neproporcingos šiems tikslams.

54

Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad proporcingumo principo valstybės narės turi laikytis ne tik nustatydamos pagrindinius pažeidimą sudarančius elementus ir taisykles, susijusias su baudų griežtumu, bet ir vertindamos veiksnius, į kuriuos galima atsižvelgti nustatant baudą.

55

Tai nurodžius, reikia konstatuoti, kad valdžios institucijų, kurios gali taikyti sankcijas už reglamentų Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006 pažeidimą, įpareigojimas skirti to paties dydžio 100000 HUF baudą, nesuteikiant galimybės atsižvelgti į konkretaus atvejo aplinkybes, ir prireikus sumažinti šią baudą netenkina šio sprendimo 23 ir 24 punktuose minėtoje teismo praktikoje reikalaujamų sąlygų.

56

Todėl Vengrijos sankcijų sistema yra neproporcinga, būtent tokiu atveju, kaip aptariamasis pagrindinėje byloje, kai tik viename iš penkiolikos patikrintų diskų buvo registracijos trūkumų, būtent – nebuvo nurodytas nuvažiuotas atstumas. Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog tai, kad nebuvo atlikta pagrindinėje byloje aptariama registracija, negali būti laikoma piktnaudžiavimu, nes registracijos lape trūkstami duomenys buvo pateikti kelionės lape.

57

Iš tiesų, kalbant, pirma, apie sąlygą, kad represinė priemonė neturi viršyti to, kas būtina pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, reikia konstatuoti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėjo pasiekti numatytus tikslus ir mažiau ribojamomis priemonėmis, nes iš tiesų padarytas pažeidimas nekėlė grėsmės kelių eismo saugumo tikslams ir vairuotojų darbo sąlygoms, numatytoms reglamentuose Nr. 3821/85 ir Nr. 561/2006.

58

Kalbant, pirma, apie sąlygą, kad represinė priemonė neturi būti neproporcinga minėtiems tikslams, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, minėtos baudos dydis beveik atitinka vidutinį pagal darbo sutartį dirbančio Vengrijos darbuotojo neto darbo užmokestį. Todėl atrodo, kad pagrindinėje byloje nustatytos sankcijos griežtumas yra neproporcingas padarytam pažeidimui.

59

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 561/2006 19 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintas proporcingumo reikalavimas turi būti turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama sankcijų sistema, kaip antai numatyta Vyriausybės nutarime Nr. 57/2007, pagal kurią numatoma pažeidėjų atsakomybė be kaltės. Tačiau jis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos šioje sistemoje numatytos griežtos sankcijos.

60

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: