Sujungtos bylos C‑42/10, C‑45/10 ir C‑57/10

Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW

Marc Janssens

prieš

Belgische Staat

(Raad van State (Belgija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Veterinarinis ir zootechninis sektorius – Reglamentas (EB) Nr. 998/2003 – Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui – Sprendimas 2003/803/EB – Šunų, kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdys“

Sprendimo santrauka

1. Teisės aktų derinimas – Derinimo priemonės – Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui – Šunų, kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdys – Nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma naminių gyvūnėlių pasų numeracija, kurią sudaro nekartojamas numeris, susidedantis iš dviejų raidžių atitinkamos valstybės narės ISO kodo, dviejų skaitmenų išdavusios tarnybos licencijos numerio ir devynių skaitmenų – Numeravimas, užtikrinantis nekartojamą šio identifikacijos numerio pobūdį – Priimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis ir 17 straipsnio antra pastraipa; Komisijos sprendimas 2003/803)

2. Teisės aktų derinimas – Derinimo priemonės – Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui – Šunų, kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdys – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos numatoma naminių gyvūnėlių pasą naudoti ne tik kaip kelionės dokumentą, bet ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymą nacionaliniu lygmeniu – Priimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis ir 17 straipsnio antra pastraipa; Komisijos sprendimas 2003/803)

3. Teisės aktų derinimas – Derinimo priemonės – Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui – Šunų, kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdys – Nacionalinės teisės aktai, kuriais naminių gyvūnėlių pase numatomas tik vienas laukelis, skirtas gyvūnėlio savininko tapatybei ir adresui nurodyti – Paskesni šio laukelio pakeitimai, daromi užklijuojant lipnias etiketes – Nepriimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis ir 17 straipsnio antra pastraipa; Komisijos sprendimas 2003/803)

4. Teisės aktų derinimas – Derinimo priemonės – Gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui – Šunų, kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdys – Nacionalinės nuostatos, susijusios su naminių gyvūnėlių pasu ir jo, kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo, naudojimu bei lipnių etikečių naudojimu siekiant atlikti savininko ir gyvūnėlio identifikacinių duomenų pakeitimus – Nacionalinės nuostatos, susijusios su kačių ir šeškų nekartojamo numerio nustatymu – Priskyrimas techniniams reglamentams, kaip jie suprantami pagal Direktyvą 98/34 – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 98/34, iš dalies pakeistos Direktyva 98/48, 1 ir 8 straipsniai)

1. Reglamento Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Direktyvą 92/65 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803, nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma naminių gyvūnėlių pasų numeracija, kurią sudaro nekartojamas numeris, susidedantis iš dviejų raidžių atitinkamos valstybės narės ISO kodo, dviejų skaitmenų išdavusios tarnybos licencijos numerio ir devynių skaitmenų, nes toks numeravimas užtikrina nekartojamą šio identifikacijos numerio pobūdį.

(žr. 52 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Reglamento Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Direktyvą 92/65 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803, nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos naminių gyvūnėlių pasas naudojamas ne tik kaip kelionės dokumentas pagal Sąjungos teisės aktus, bet ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas nacionaliniu lygmeniu.

Iš tiesų nei minėto reglamento ir sprendimo tekstas, nei jų idėja neleidžia daryti išvados, kad naminių gyvūnėlių paso vienintelė ir išimtinė paskirtis yra įgyvendinti Sąjungos teisės aktų tikslus, todėl šį pasą nacionaliniu lygmeniu draudžiama naudoti kitais tikslais. Atvirkščiai, iš Sprendimo 2003/803 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių ir prie šio sprendimo pridėto paso pavyzdžio matyti, kad jame yra puslapių, kuriuose leidžiama įrašyti duomenis, apie kuriuos Sąjungos teisės aktuose neužsimenama. Taigi šio paso naudojimas kitais tikslais nei tie, kurie numatyti Sąjungos teisės aktuose, iš esmės negali būti draudžiamas, jei toks naudojimas nekelia grėsmės nei veiksmingam Reglamento Nr. 998/2003 ir Sprendimo 2003/803 taikymui, nei juose nurodytiems tikslams.

(žr. 55–57 bei 65 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Reglamento Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Direktyvą 92/65 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803, nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos naminių gyvūnėlių pase numatomas tik vienas laukelis, skirtas gyvūnėlio savininko tapatybei ir adresui nurodyti, o jo paskesni pakeitimai daromi užklijuojant lipnias etiketes.

Iš tiesų, tokiais teisės aktais pažeidžiamas minėto sprendimo I priede pateiktame paso pavyzdyje nustatytas vienodos formos reikalavimas, pagal kurį pirmiausia pirmame naminių gyvūnėlių paso puslapyje turi būti tokios formos laukeliai, kad juose būtų galima įrašyti trijų iš eilės naminių gyvūnėlių savininkų tapatybės ir adreso duomenis.

Be to, ant viršaus užklijavus etiketes negalima identifikuoti ankstesnių gyvūnėlio savininkų, nors tai yra svarbiausia užtikrinant gyvūnų sveikatos kontrolę, ir Reglamentas Nr. 998/2003 bei Sprendimas 2003/803 buvo priimti būtent šioje srityje. Taip klijuojant etiketes taip pat kliudoma pervežti naminius gyvūnėlius už kilmės valstybės narės ribų, nes verčiama tokiais atvejais gauti naują pasą paskirties valstybėje narėje.

(žr. 62–65 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

4. Nacionalinės nuostatos, susijusios su, pirma, naminių gyvūnėlių pasu ir jo kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo naudojimu bei lipnių etikečių naudojimu siekiant atlikti savininko ir gyvūnėlio identifikacinių duomenų pakeitimus ir, antra, kačių ir šeškų nekartojamo numerio nustatymu, nėra techninis reglamentas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 98/34, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, su pakeitimais, padarytais Direktyva 98/48, 1 straipsnį, dėl kurio pagal šios direktyvos 8 straipsnį Komisijai turi būti išsiųstas išankstinis pranešimas.

Iš tiesų, naminių gyvūnėlių pasai negali būti komercinių sandorių objektas, nes jie turi nekartojamą numerį ir pagal juos identifikuojamas konkretus gyvūnėlis. Todėl minėti pasai negali būti laikomi „prekėmis“, kaip jos suprantamos Teisingumo Teismo praktikoje, ir jiems netaikoma Direktyva 98/34.

(žr. 69–71 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. balandžio 14 d.(*)

Sujungtose bylose C‑42/10, C‑45/10 ir C‑57/10

dėl Raad van State (Belgija) 2010 m. sausio 14 d. sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2010 m. sausio 25 d. ir 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą byloje

Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW (C‑42/10, C‑45/10 ir C‑57/10),

Marc Janssens (C‑42/10 ir C‑45/10)

prieš

Belgische Staat,

dalyvaujant

Luk Vangheluwe (C‑42/10),

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai D. Šváby (pranešėjas), G. Arestis, J. Malenovský ir T. von Danwitz,

generalinis advokatas Y. Bot,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. vasario 3 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

– Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW, atstovaujamos advocaat R. Gielen,

– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux, padedamo avocat J.‑F. De Bock,

– Europos Komisijos, atstovaujamos A. Marcoulli ir B. Burggraaf,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1 Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL L 146, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 39 t., p. 75) 3 straipsnio b punkto, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio ir 17 straipsnio antros pastraipos, 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo 2003/803/EB, nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 3 sk., 41 t., p. 198), ir 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 20 t., p. 337), su pakeitimais, padarytais 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB (OL L 217, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 21 t., p. 8, toliau – Direktyva 98/34), 1 straipsnio išaiškinimu.

2 Šie prašymai pateikti nagrinėjant tris ieškinius bylose tarp Vlaamse Dierenartsenvereniging VZW (toliau – Vlaamse Dierenartsenvereniging), M. Janssens ir Belgische Staat (bylos C‑42/10 ir C‑45/10), taip pat tarp Vlaamse Dierenartsenvereniging ir Belgische Staat (byla C‑57/10); šiais ieškiniais siekiama panaikinti atitinkamai 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekretą, kuriuo iš dalies keičiamas 1967 m. vasario 10 d. Karaliaus dekretas dėl sanitarinių pasiutligės kontrolės reikalavimų (Moniteur belge, 2004 m. rugsėjo 24 d., p. 69208, toliau – 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekretas) (byla C‑42/10), 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekretą dėl šunų identifikavimo ir registravimo (Moniteur belge, 2004 m. birželio 7 d., p. 43185, toliau – 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekretas) (byla C‑45/10) ir 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekretą dėl kačių ir šeškų judėjimo Bendrijoje paso pavyzdžio ir jo išdavimo tvarkos (Moniteur belge, 2004 m. gegužės 24 d., p. 40130, toliau – 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekretas) (byla C‑57/10).

3 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑42/10, C‑45/10 ir C‑57/10, atsižvelgiant į jų sąsają, buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas bendras sprendimas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 43 straipsnį.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisės aktai

Reglamentas Nr. 998/2003

4 Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente:

<...>

b) pasas – bet koks dokumentas, pagal kurį galima aiškiai identifikuoti naminį gyvūnėlį ir kuriame yra įrašų, pagal kuriuos būtų galima aptikrinti [patikrinti] jo statusą šio reglamento atžvilgiu, ir kuris turi būti sudarytas pagal 17 straipsnio antrąją pastraipą;

<...>“

5 Reglamento Nr. 998/2003 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Neatsižvelgiant į gyvūno identifikavimo sistemos formą, taip pat yra numatoma nuostata dėl informacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti gyvūno savininko pavardę ir adresą, pateikimo.“

6 Šio reglamento 5 straipsnyje nustatyta:

„1. Jei yra vežami, I priedo A ir B dalyse išvardytų rūšių gyvūnai, nepažeidžiant 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti:

a) identifikuojami pagal 4 straipsnį, ir

b) lydimi paso [su pasu], kurį išduoda kompetentingos institucijos įgaliotas veterinarijos gydytojas, kuris patvirtina, kad gyvūnui tinkamai atlikta vakcinacija arba, prireikus, pakartotinė vakcinacija nuo pasiutligės laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų, jį paskiepijus įaktyvuota vakcina, kurios vienoje dozėje yra bent vienas antigeno vienetas (PSO standartas).

2. Valstybės narės gali leisti, kad jaunesni kaip trijų mėnesių amžiaus I priedo A ir B dalyse išvardytų rūšių gyvūnai būtų vežami nevakcinuoti, jeigu juos lydi pasas [turimas jiems išduotas pasas] ir jei jie nuo gimimo toje vietoje, kurioje buvo laikomi, neturėjo sąlyčio su laukiniais gyvūnais, kurie galėjo būti infekuoti, arba jeigu jie vežami kartu su savo motinomis, nuo kurių jie vis dar yra priklausomi.“

7 Reglamento Nr. 998/2003 17 straipsnio antroje pastraipoje nustatoma:

„Pasų, kurie turi lydėti [kuriuos reikia turėti] vežant I priedo A ir B dalyse nurodytų rūšių gyvūnus, pavyzdžiai sudaromi 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

8 Minėto reglamento A ir B priedai susiję su šunimis, katėmis ir šeškais.

Sprendimas 2003/803

9 Sprendimo 2003/803 1 straipsnyje nustatomas šunų, kačių ir šeškų judėjimo tarp valstybių narių paso pavyzdys.

10 Minėto sprendimo 2 straipsnyje daroma nuoroda į I priedą, kuriuo įpareigojama, kad šio paso viršelis ir jo pirmieji trys puslapiai būtų tokios formos:

Image not found

11 Sprendimo 2003/803 3 straipsnyje nustatoma, kad paso pavyzdys atitinka šio sprendimo II priede nustatytus papildomus reikalavimus.

12 Šiuo klausimu šio II priedo A dalies 1 punkte nustatyta:

„1. Paso pavyzdžio forma turi būti vienoda.“

13 II priedo B dalies 2 punkto c papunktyje nustatyta:

„c) paso pavyzdžio numeris, išdavimo valstybės narės ISO kodas, po kurio nurodomas nekartojamas numeris, spausdinami paso pavyzdžio viršelyje.“

14 To paties II priedo C dalies 4 punkte nustatoma, kad I priede nustatyto paso pavyzdžio „langelių“ dydis ir forma yra orientacinė bei nėra privaloma.

Direktyva 98/34

15 Direktyvos 98/34 1 straipsnyje nustatoma:

„Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:

1. „Gaminys“ – bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas.

2. „Paslauga“ yra bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga.

<...>

3. „Techninė specifikacija“ – dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms.

<...>

4. „Kiti reikalavimai“ – gaminiui keliami kiti nei techninė specifikacija reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti pirmiausia vartotojus ar aplinką ir kurie turi įtakos į rinką patekusio gaminio būvio ciklui, kaip antai jo naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygos, jeigu jos gali žymiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą.

<...>

11. „Techninis reglamentas“ – techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ir de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 10 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą.

<...>“

16 Direktyvos 98/34 8 straipsnyje nustatyta:

„1. Laikydamosi 10 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.“

Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų šio techninio reglamento poveikiui įvertinti.

Valstybės narės iš naujo pateikia projektą pirmiau nurodytomis sąlygomis, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.

<...>

Komisija nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms apie projektą ir visus jai atsiųstus dokumentus; ji taip pat gali šį projektą perduoti 5 straipsnyje nurodytam komitetui, kad sužinotų jo nuomonę, ir, jei reikia, atsakingo už šią sritį komiteto nuomonę.

<...>

3. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai galutinę techninio reglamento redakciją.

<...>“

Nacionalinės teisės aktai

17 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekreto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Kiekvienas pasas turi turėti savo numerį. Šis numeris susideda iš 13 skaitmenų: Belgijos ISO kodo BE, išdavusios tarnybos licencijos numerio, susidedančio iš dviejų skaitmenų, ir paskesnio devynženklio numerio.“

18 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekreto 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta:

„Įsigaliojus šiam dekretui, identifikuotų ir įregistruotų šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas yra pasas, kurio pavyzdys nustatytas šio dekreto II priede ir kuriame yra 19 straipsnyje nurodytas galutinis identifikacinis ir registracijos liudijimas. Galutinio identifikacinio ir registracijos liudijimo pavyzdys nustatytas šio dekreto III priede.“

19 2 straipsnyje darant nuorodą į minėto dekreto II priedą, pateikiamas naminių gyvūnėlių paso, kurį sudaro 32 puslapiai, pavyzdys. Antras ir trečias puslapiai yra tokios formos:

Image not found

20 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekreto 20 straipsnyje nustatyta:

„Galutinis identifikacijos ir registracijos liudijimas yra dvi lipnios etiketės, priklijuotos ant paso 2 ir 3 puslapių.“

21 Karaliaus dekreto 21 straipsnyje nustatyta:

„Gavęs geltoną laikino identifikacijos liudijimo kopiją, centrinio registro valdytojas registruoja šuns ir už jį atsakingo asmens duomenis centriniame registre ir išsiunčia atsakingam asmeniui galutinį identifikacijos ir registracijos liudijimą bei knygelę „Atsakingo asmens pakeitimas. Duomenų pakeitimas. Mirtis“, kurios pavyzdys nustatytas šio dekreto IV priede. Gavęs šį galutinį identifikacijos ir registracijos liudijimą, atsakingas asmuo nedelsdamas priklijuoja jį pase.“

22 Karaliaus dekreto 22 straipsnyje nustatyta:

„Perleidęs šunį, perleidėjas užpildo knygelę „Atsakingo asmens pakeitimas. Duomenų pakeitimas. Mirtis“ ir ją per aštuonias dienas perduoda centrinio registro valdytojui. Pasas iš karto perduodamas naujam atsakingam asmeniui. Centrinio registro valdytojas išsiunčia naujam atsakingam asmeniui pakeitimo įrodymą ir knygelę „Atsakingo asmens pakeitimas. Duomenų pakeitimas. Mirtis“. Gavęs šiuos dokumentus, naujasis atsakingas asmuo nedelsdamas įklijuoja į pasą naują galutinį identifikacijos ir registracijos liudijimą.“

23 To paties dekreto 23 straipsnyje nustatyta:

„ Pagal 6 ir 7 straipsnius identifikuotojas centrinio registro valdytojui kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per aštuonias dienas išsiunčia knygelę „Atsakingo asmens pakeitimas. Duomenų pakeitimas. Mirtis“ su nauja identifikacine žyma. Kaip registracijos įrodymą naująja identifikacine žyma centrinio registro valdytojas perduoda atsakingam asmeniui naują galutinį identifikacijos ir registracijos liudijimą bei knygelę „Atsakingo asmens pakeitimas. Duomenų pakeitimas. Mirtis“.“

24 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekreto 1 straipsniu iš dalies keičiamas 1967 m. vasario 10 d. Karaliaus dekreto dėl sanitarinių pasiutligės kontrolės reikalavimų (Moniteur belge, 1967 m. vasario 25 d., p. 1966, toliau – 1967 m. vasario 10 d. Karaliaus dekretas) 14 straipsnis, kuris nuo tol išdėstomas taip:

„1 straipsnis. Dėl kiekvienos vakcinacijos įgaliotas veterinarijos gydytojas paskiepijęs išduoda pažymėjimą, atitinkantį prie šio dekreto pridėtą pavyzdį.

2 straipsnis. Šunims, katėms ar šeškams, turintiems įskaitomą tatuiruotę arba elektroninę identifikavimo sistemą (mikročipą) arba vakcinuojant identifikuotiems, įgaliotas veterinarijos gydytojas išduoda pasą, kurį, atsižvelgiant į konkretų atvejį, išdavė įgaliotas juridinis asmuo pagal [2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekreto] nuostatas arba centrinio šunų identifikavimo registro valdytojas, paskirtas pagal [2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekreto] 27 straipsnį. Identifikavęs arba patikrinęs tapatybę, įgaliotas veterinarijos gydytojas vakcinavimo pase pažymi, kad vakcinacija atlikta.

Tuo atveju, kai šunims, katėms arba šeškams jau yra išduotas pirmoje pastraipoje nurodytas pasas, vakcinavimą atlikęs įgaliotas veterinarijos gydytojas užpildo šį pasą, nurodydamas visą būtiną informaciją, susijusią su vakcinavimu, prieš tai patikrinęs identifikacinius duomenis.

3 straipsnis. Gyvūnų, kurie turi būti vakcinuoti, savininkai arba laikytojai, 27 straipsnyje nurodytoms institucijoms pareikalavus, privalo pateikti, atsižvelgiant į konkretų atvejį, vakcinavimo liudijimą arba pasą.“

Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

Byloje C‑42/10

25 2004 m. lapkričio 5 d. Vlaamse Dierenartsenvereniging ir M. Janssens pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu (byla C‑42/10) prašoma panaikinti 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekretą tiek, kiek juo iš dalies pakeisto 1967 m. vasario 10 d. Karaliaus dekreto 14 straipsniu įpareigojama naminių gyvūnėlių pase, atitinkančiame 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekrete arba 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekrete nustatytas sąlygas, nurodyti kad vakcinavimas nuo pasiutligės atliktas.

26 Šiuo klausimu ieškovai pagrindinėje byloje teigia, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekretu suteikus monopolį tik Belgische Vereniging voor Identificatie en Registratie van Honden (toliau – BVIRH) pažeidžiami laisvo prekių, paslaugų ir asmenų judėjimo bei laisvos konkurencijos principai, taip pat Reglamentas Nr. 998/2003 ir Sprendimas 2003/803.

27 Dėl šio paskutinio klausimo minėti ieškovai teigia, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. Karaliaus dekretu užkertamas kelias tam, kad būtų daromos žymos, kad buvo atliktas vakcinavimas, užsienyje arba Vlaamse Dierenartsenvereniging išduotuose naminių gyvūnėlių pasuose. Jie taip pat teigia, kad neturi būti remiamasi 2004 m. gegužės 5 d. ir 28 d. Karaliaus dekretais, nes juose nustatomi papildomi reikalavimai, palyginti su tais, kurie nustatomi naminių gyvūnėlių pase, kaip jis apibrėžtas Reglamente Nr. 998/2003. Minėtuose Karaliaus dekretuose su šiuo pasu siejama visų pirma registravimo ir duomenų atsekimo pareiga. Taigi šiame reglamente reglamentuojamas paso tikslas yra vien su sveikata susijusio pobūdžio. Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas niekuomet nesiekė nustatyti tokio papildomo tikslo, nes gyvūnėlį būtina identifikuoti tik siekiant su juo susieti sanitarinį liudijimą. Be to, tretiesiems asmenims draudžiama ant sanitarinio dokumento klijuoti etiketes, kaip tai numatyta 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekrete. 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekrete įtvirtinant, kad Belgijoje išduotuose pasuose turi būti nurodomas nekartojamas numeris, susidedantis iš 13 skaitmenų, nustatomas reikalavimas, kurio Sąjungoje nėra.

28 Atsakovė pagrindinėje byloje atsikerta, kad Reglamente Nr. 998/2003 reglamentuojamas pasas visų pirma yra identifikavimo dokumentas ir todėl visiškai logiška, jog ji ėmėsi priemonių siekdama užtikrinti nuoseklią ir vieningą politiką, pagal kurią privalomas tik vienas dokumentas, kuris Belgijoje galioja kaip identifikacijos ir registracijos dokumentas, o judant Bendrijoje – kaip sanitarinis ir identifikacijos dokumentas. Kiek tai susiję su tariamai BVIRH užimama monopoline padėtimi, ji teigia, kad ši asociacija nėra vienintelė valstybės pripažinta organizacija.

29 Šiomis aplinkybėmis Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar reglamento [Nr. 998/2003] 3 straipsnio b punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio antra pastraipa ir sprendimo [2003/803] straipsniais bei priedais draudžiama nacionalinės teisės aktuose dėl kačių ir šeškų pasų remtis sprendime [2003/803] nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, jei papildomai nustatoma, kad kiekvienas pasas turi turėti iš 13 skaitmenų susidedantį numerį, t. y. Belgijos ISO kodą BE, išdavusios tarnybos licencijos numerį, susidedantį iš dviejų skaitmenų, ir paskesnį devynženklį numerį?

2. Ar reglamento [Nr. 998/2003] 3 straipsnio b punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio antra pastraipa bei sprendimo [2003/803] straipsniais ir priedais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos europinis naminių gyvūnėlių pasas turi būti naudojamas ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas ir kuriuose, be to, numatoma, kad tretieji asmenys gali lipniomis etiketėmis daryti savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenų pakeitimus europinio naminių gyvūnėlių paso, kuris buvo išduotas įgalioto veterinarijos gydytojo, I–III dalyse, užklijuodami ankstesnius identifikavimo duomenis?“

Byloje C‑45/10

30 2004 m. liepos 30 d. Vlaamse Dierenartsenvereniging ir M. Janssens pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu (byla C‑45/10) siekiama panaikinti 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekretą.

31 Šiuo klausimu ieškovai pagrindinėje byloje pirmiausia teigia, kad šis Karaliaus dekretas sukuria monopolį BVIRH naudai, kiek tai susiję su šunims skirtų pasų platinimu, o tai kliudo veterinarams pateikti užsakymą atspausdinti naminių gyvūnėlių pasus kitoje valstybėje narėje nei Belgijos Karalystė. Minėtu Karaliaus dekretu šunų identifikacijos žymą, esančią pagrindinėje byloje nagrinėjamuose pasuose, siejant su registravimo ir duomenų atsekimo pareiga sudaromos galimybės sukčiauti ir sukuriama diskriminacija, nors kačių ir šeškų atveju tokia pareiga nenustatoma, nepaisant to, kad pagal Sąjungos teisės aktus šie gyvūnėliai traktuojami vienodai. Tačiau dėl šių teisės aktų tiesioginio veikimo Vlaamse Dierenartsenvereiniging įpareigojama daryti viską, kad jos nariai galėtų laikytis minėtų teisės aktų, o 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekretas tampa netaikytinas. Minėti ieškovai taip pat teigia, kad lipnių etikečių naudojimas prieštarauja Sprendimo 2003/803 tikslui palengvinti kompetentingoms institucijoms vykdyti kontrolę. Pagaliau suinteresuotoji valstybė narė negali remtis subsidiarumo principu.

32 Be to, ieškovai pagrindinėje byloje teigia, kad 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekreto nuostatos, pagal kurias Sprendime 2003/803 nustatytas naminių gyvūnėlių paso pavyzdys naudojamas kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas, kuriose numatoma ant pasų klijuoti lipnias etiketes, siekiant identifikuoti savininką ir gyvūnėlį, ir kurios neatitinka minėto paso pavyzdžio, kiek tai susiję su vieta, kurioje turi būti nurodomi naujojo savininko duomenys, yra techninis reglamentas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 98/34, apie kurį pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti pranešta Europos Komisijai prieš jo priėmimą. Šiuo klausimu minėti ieškovai teigia, kad šunys su pasu turi būti laikomi prekėmis.

33 2006 m. sausio 9 d. sprendimu (Nr. 153 336) atmetęs prašymą sustabdyti ginčijamo Karaliaus dekreto vykdymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog nagrinėjamas klausimas susijęs su Sąjungoje tiesiogiai taikomomis nuostatomis, nedraudžia atitinkamoje srityje kompetentingai nacionalinei institucijai, siekiant apginti bendrą nacionalinį interesą, priimti papildomų savo nuostatų dėl klausimų, kurie Sąjungos normomis nereglamentuojami, arba jei šiomis normomis nedraudžiamas papildomas nacionalinis reglamentavimas. Taigi atsakovė pagrindinėje byloje, šio teismo manymu, galėjo priimti nacionalinės teisės aktus su sąlyga, kad jie nė kiek neapriboja Sąjungos teisės aktų veikimo. Kadangi nei Reglamente Nr. 998/2003, nei Sprendime 2003/803 nėra nuostatų, susijusių su šunų pasų gamyba ir jų platinimu veterinarijos gydytojams, 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekretu neviršijamos minėtu sprendimu nustatytos ribos. Be to, dėl lipnių etikečių klijavimo pasuose minėtas teismas nusprendė, kad nei Reglamentu Nr. 998/2003, nei Sprendimu 2003/803 nedraudžiama nurodyti individualių duomenų įklijuojant lipnias etiketes, jei dėl to nenukrypstama nuo Sprendime 2003/803 nustatyto paso pavyzdžio.

34 Kadangi ieškovai pagrindinėje byloje laikosi savo argumentų dėl 2004 m. gegužės 28 d. Karaliaus dekreto neatitikties Sąjungos teisės aktams, Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar reglamento [Nr. 998/2003] 3 straipsnio b punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio antra pastraipa ir sprendimo [2003/803] straipsniais bei priedais draudžiamos nacionalinės taisyklės, pagal kurias europinis naminių gyvūnėlių pasas naudojamas ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas ir kuriose, be to, numatoma, kad tretieji asmenys gali lipniomis etiketėmis daryti savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenų pakeitimus europinio naminių gyvūnėlių paso, kuris buvo išduotas įgalioto veterinarijos gydytojo, I–III dalyse, užklijuodami ankstesnius identifikavimo duomenis?

2. Ar nacionalinės nuostatos, pagal kurias toks europinis naminių gyvūnėlių pasas, koks nustatytas sprendime [2003/803], naudojamas ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas ir, be to, numatoma, kad tretieji asmenys lipniomis identifikavimo etiketėmis daro savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenų pakeitimus tokio paso I–III dalyse, yra techninis reglamentas, kaip tai suprantama pagal direktyvos [98/34] 1 straipsnį, apie kurį pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti pranešta Komisijai prieš jo priėmimą?“

Byla C‑57/10

35 2004 m. birželio 7 d. Vlaamse Dierenartsenvereniging pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu (byla C‑57/10) siekiama 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekreto panaikinimo.

36 Šiuo klausimu ieškovė pagrindinėje byloje teigia, kad minėtu Karaliaus dekretu pažeidžiami EB 3 straipsnio g punktas, EB 30, EB 81 ir EB 82 straipsniai, laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo principai, Reglamentas Nr. 998/2003, Sprendimas 2003/803 ir Direktyva 98/34.

37 Nustatant detalesnę naminių gyvūnėlių paso nekartojamo numerio nustatymo tvarką nei numatytoji Sąjungos teisės aktuose, 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekretu, pirma, pažeidžiamas EB 249 straipsniu pripažintas Sąjungos reglamentų ir sprendimų tiesioginis veikimas, antra, šis dekretas yra techninis reglamentas, apie kurį, pažeidžiant Direktyvą 98/34, nebuvo pranešta Komisijai.

38 Atsakovė pagrindinėje byloje teigia, kad, nustatydamos šį nekartojamą numerį, pagal Reglamentą Nr. 998/2003 nacionalinės institucijos turi diskreciją priimti papildomus sprendimus, susijusius su tinkamos identifikavimo procedūros parengimu. Ji taip pat laikosi nuomonės, kad 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekretui Direktyva 98/34 netaikoma.

39 2006 m. sausio 9 d. sprendime (Nr. 136 163), kuriuo buvo atmestas prašymas sustabdyti minėto Karaliaus dekreto vykdymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad vien tai, jog nagrinėjamas klausimas susijęs su Sąjungoje tiesiogiai taikomomis nuostatomis, nedraudžia atitinkamoje srityje kompetentingai nacionalinei institucijai, siekiant apginti bendrą nacionalinį interesą, priimti papildomas savo pačios nuostatas dėl klausimų, kurie Sąjungos normomis nereglamentuojami, arba jei šiomis normomis nedraudžiamas papildomas nacionalinis reglamentavimas. Todėl atsakovė pagrindinėje byloje, šio teismo manymu, galėjo priimti nacionalinės teisės aktus su sąlyga, kad jie nė kiek neapriboja Sąjungos teisės aktų veikimo. Kadangi nei Reglamente Nr. 998/2003, nei Sprendime 2003/803 nėra nuostatų, susijusių su šunų ir šeškų pasų gamyba ir jų platinimu veterinarijos gydytojams, ginčijamas Karaliaus dekretu neviršijamos minėtu sprendimu nustatytos ribos.

40 Kadangi ieškovė pagrindinėje byloje laikosi savo argumentų dėl 2004 m. gegužės 5 d. Karaliaus dekreto neatitikties Sąjungos teisės aktams, Raad van State nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1. Ar reglamento [Nr. 998/2003] 3 straipsnio b punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio antra pastraipa ir sprendimo [2003/803/EB] straipsniais bei priedais draudžiama nacionalinės teisės aktuose dėl pasų katėms ir šeškams remtis sprendime [2003/803] nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, jei papildomai nustatoma, kad kiekvienas pasas turi turėti iš 13 skaitmenų susidedantį numerį, t. y. Belgijos ISO kodą BE, išdavusios tarnybos licencijos numerį, susidedantį iš dviejų skaitmenų, ir paskesnį devynženklį numerį?

2. Ar nacionalinės teisės aktai dėl pasų katėms ir šeškams, kuriuose remiamasi sprendime [2003/803] nustatytu pavyzdžiu ir papildomais reikalavimais, tačiau kuriuose papildomai nustatoma, jog kiekvienas pasas turi turėti iš 13 skaitmenų susidedantį numerį, t. y. Belgijos ISO kodą BE, išdavusios tarnybos licencijos numerį, susidedantį iš dviejų skaitmenų, ir paskesnį devynženklį numerį, yra techninis reglamentas, kaip tai suprantama pagal direktyvos [98/34] 1 straipsnį, apie kurį pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti pranešta Komisijai <...> prieš jo priėmimą?“

Dėl prejudicinių klausimų

Pirminės pastabos

41 Savo pastabose Vlaamse Dierenartsenvereniging, ieškovė trijose pagrindinėse bylose, pateikia du papildomus klausimus, dėl kurių, jos manymu, Teisingumo Teismas, atsižvelgdamos į jų svarbą, taip pat turi priimti sprendimą.

42 Šiuo klausimu reikia priminti, kad Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą ir turintis priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, turi įvertinti tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. Sprendimo Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden, C‑138/08, Rink. p. I‑9889, 20 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

43 Tik nacionalinis teismas gali nuspręsti, kokius klausimus reikia pateikti Teisingumo Teismui, ir šalys negali pakeisti jų turinio (minėto Sprendimo Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

44 Be to, prejudicinių klausimų esmės pakeitimas arba atsakymas į papildomus ieškovų pagrindinėje byloje pastabose nurodytus klausimus būtų nesuderinamas su SESV 267 straipsniu Teisingumo Teismui suteiktu vaidmeniu ir su jo pareiga užtikrinti valstybių narių vyriausybėms ir suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad pagal šią nuostatą suinteresuotosioms šalims pranešama tik apie sprendimus dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Hochtief ir Linde‑Kca‑Dresden 22 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

45 Darytina išvada, kad Teisingumo Teismas negali nagrinėti Vlaamse Dierenartsenvereniging pateiktų papildomų klausimų.

Dėl pirmųjų klausimų bylose C‑42/10 ir C‑57/10

46 Savo pirmaisiais klausimais bylose C‑42/10 ir C‑57/10 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktą, 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 17 straipsnio antrą pastraipą ir Sprendimo 2003/803 straipsnius bei priedus reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriais nustatoma naminių gyvūnėlių pasų numeracija, kurią sudaro nekartojamas numeris, susidedantis iš dviejų raidžių Belgijos Karalystės ISO kodo BE, dviejų skaitmenų išdavusios tarnybos licencijos numeris ir devyni skaitmenys.

47 Šiuo klausimu primintina, kad dėl pobūdžio ir paskirties Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose, todėl nacionalinės valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių arba Sąjungos teisės aktų leidėjui nebereikia priimti papildomų teisės aktų (2010 m. spalio 28 d. Sprendimo SGS Belgium ir kt., C‑367/09, Rink. p. I‑0000, 32 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

48 Vis dėlto kai kurioms reglamento nuostatoms, netgi papildytoms vykdymo sprendimu, įgyvendinti gali reikėti priimti nacionalines taikymo priemones (pagal analogiją žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Monte Arcosu, C‑403/98, Rink. p. I‑103, 26 punktą).

49 Tai akivaizdu Reglamento Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su Sprendimo 2003/803 II priedo B dalies 2 punkto c papunkčiu, atveju.

50 Iš tiesų, išskyrus pareigą nurodyti išdavusios valstybės narės ISO numerį ženklų serijos, sudarančios nekartojamą numerį, pradžioje, – šis numeris turi būti priklijuotas ant naminių gyvūnėlių paso, – minėtose Reglamento Nr. 998/2003 ir Sprendimo 2003/803 nuostatose nenustatomas joks konkretus šio numerio pateikimo būdas. Todėl valstybėms narėms kyla pareiga apibrėžti šio numerio nustatymo būdą.

51 Reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai atitinka reikalavimus, susijusius su pasų numeracija pagal Reglamento Nr. 998/2003 5 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su Sprendimo 2003/803 II priedo B dalies 2 punkto c papunkčiu. Iš tikrųjų minėtuose nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad, pirma, kiekvienas pasas turi nekartojamą numerį ir, antra, pirmieji du šio numerio ženklai nurodo Belgijos Karalystės ISO kodą BE. Nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais įgyvendinant minėtas Sąjungos teisės nuostatas ir, be to, nustatant kitų ženklų, sudarančių paso numerį, numeravimo būdą užtikrinamas visiškas šių nuostatų veiksmingumas.

52 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmuosius klausimus bylose C‑42/10 ir C‑57/10 reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803 straipsniai bei priedai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma naminių gyvūnėlių pasų numeracija, kurią sudaro nekartojamas numeris, susidedantis iš dviejų raidžių atitinkamos valstybės narės ISO kodo, dviejų skaitmenų išdavusios tarnybos licencijos numerio ir devynių skaitmenų, nes toks numeravimas užtikrina nekartojamą šio identifikacinio numerio pobūdį.

Dėl antrojo klausimo byloje C‑42/10 ir pirmojo klausimo byloje C‑45/10

53 Antruoju klausimu byloje C‑42/10 ir pirmuoju klausimu byloje C‑45/10 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktu, 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsniu, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803/EB straipsniais bei priedais draudžiami tokie teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos, pirma, europinis naminių gyvūnėlių pasas naudojamas ne tik kaip kelionės dokumentas pagal Sąjungos teisės aktus, bet ir kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas nacionaliniu lygmeniu ir pagal kuriuos, antra, savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenų pateikimo būdas europiniame naminių gyvūnėlių pase skiriasi nuo to, kuris numatytas Sprendime 2003/803, o šie duomenys keičiami ant ankstesnių identifikavimo duomenų užklijuojant lipnias etiketes su naujais duomenimis.

54 Kalbant, pirma, apie naminių gyvūnėlių paso kaip nacionalinio šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo nacionaliniu lygmeniu naudojimą, pažymėtina, kad ginčijamas tik minėto paso naudojimas nesutampančiais tikslais nei tie, kurių siekiama Sąjungos teisės aktais – gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, suderinimo.

55 Šiuo klausimu pažymėtina, kad nei Reglamento Nr. 998/2003 ir Sprendimo 2003/803 tekstas, nei jų idėja neleidžia daryti išvados, kad naminių gyvūnėlių paso vienintelė ir išimtinė paskirtis yra įgyvendinti Sąjungos teisės aktų tikslus, todėl šį pasą nacionaliniu lygmeniu draudžiama naudoti kitais tikslais. Atvirkščiai, iš Sprendimo 2003/803 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių ir prie šio sprendimo pridėto paso pavyzdžio matyti, kad jame yra puslapių, kuriuose leidžiama įrašyti duomenis, apie kuriuos Sąjungos teisės aktuose neužsimenama. Pagal jį taip pat leidžiama nurodyti informaciją, susijusią su vakcinavimu, kuris Reglamente Nr. 998/2003 nenumatytas, taip pat jame numatyti „klinikinio tyrimo“ ir „įteisinimo“ langeliai, kad naminių gyvūnėlių pasai taip pat galėtų būti naudojami gyvūnėliams vežti už Sąjungos ribų.

56 Taigi šio paso naudojimas kitais tikslais nei tie, kurie numatyti Sąjungos teisės aktuose, iš esmės negali būti draudžiamas.

57 Tačiau svarbu, kad toks naudojimas nekeltų grėsmės nei veiksmingam Reglamento Nr. 998/2003 ir Sprendimo 2003/803 taikymui, nei juose nurodytiems tikslams. Neįrodyta, be to, šalys pagrindinėje byloje ar Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje nurodyti pastabas pateikę suinteresuotieji asmenys to net netvirtina, kad minėto paso naudojimas, siekiant identifikuoti ir registruoti šunis, nacionaliniu lygmeniu turėtų tokį poveikį.

58 Antra, kalbant apie nuorodą į savininko ir gyvūnėlio identifikavimo duomenis, kurie keičiami užklijuojant ankstesnius duomenis lipniomis etiketėmis su naujais duomenimis, konstatuotina, kad dėl tokių nacionalinės teisės aktų, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, nustatomas naminių gyvūnėlių pasas, kuris skiriasi nuo Sprendime 2003/803 nustatyto paso pavyzdžio.

59 Todėl nors Sprendimo 2003/803 I priede numatoma, kad paso pavyzdžio pirmą puslapį sudaro trys laukeliai, kuriuose galima nurodyti trijų gyvūnėlio savininkų (buvusių ir esamo) tapatybę ir adresus, pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose numatoma, kad naminių gyvūnėlių paso pirmajame puslapyje yra tik vienas laukelis, ant kurio vėliau, pasikeitus gyvūnėlio savininkui ar adresui, būtų klijuojamos etiketės.

60 Šiuo klausimu primintina, kad pagal SESV 288 straipsnio ketvirtą pastraipą Komisijos sprendimai, skirti valstybės narėms, privalomi visi.

61 Be to, iš paties Sprendimo 2003/803, šio sprendimo I priede pateikto paso pavyzdžio ir II priedo A dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad „paso pavyzdžio forma turi būti vienoda“, tikslo aišku, kad šiuo sprendimu siekiama nustatyti vienodą dokumentą, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jis būtų išduodamas, kurio forma ir turinys valstybėms narėms būtų privalomi, paliekant teisę daryti tik nedidelius pritaikomojo pobūdžio pakeitimus, laikantis šio sprendimo II priedo C dalies 4 punkto.

62 Tokiuose teisės aktuose, kokie nagrinėjami šioje pagrindinėje byloje, nustatant naminių gyvūnėlių paso pirmo puslapio formą, kurioje yra tik vienas laukelis, skirtas pirmojo gyvūnėlio savininko tapatybei ir adresui nurodyti, o jame paskesni pakeitimai daromi užklijuojant lipnias etiketes, pažeidžiamas paso pavyzdyje nustatytas vienodos formos reikalavimas, pagal kurį pirmiausia pirmame naminių gyvūnėlių paso puslapyje turi būti tokios formos laukeliai, kad juose būtų galima įrašyti trijų iš eilės naminių gyvūnėlių savininkų tapatybės ir adreso duomenis.

63 Be to, kaip Komisija pažymėjo teismo posėdyje, ant viršaus užklijavus etiketes negalima identifikuoti ankstesnių gyvūnėlio savininkų, nors tai yra svarbiausia užtikrinant gyvūnų sveikatos kontrolę, ir Reglamentas Nr. 998/2003 bei Sprendimas 2003/803 buvo priimti būtent šioje srityje.

64 Be to, naudojant tokias lipnias etiketes, kokios numatytos pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose ir dėl kurių pakeičiama paso pavyzdyje nustatyta forma, taip pat kliudoma pervežti naminius gyvūnėlius už kilmės valstybės narės ribų ir verčiama tokiais atvejais gauti naują pasą paskirties valstybėje narėje.

65 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, į antrąjį klausimą byloje C‑42/10 ir į pirmąjį klausimą byloje C‑45/10 reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803 straipsniai bei priedai turi būti aiškinami taip, kad jais:

– nedraudžiami tokie teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos naminių gyvūnėlių pasas naudojamas ne tik kaip kelionės dokumentas pagal Sąjungos teisės aktus, bet ir kaip nacionalinis šunų identifikavimo ir registravimo įrodymas nacionaliniu lygmeniu, ir

– draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kokie nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos naminių gyvūnėlių pase numatomas tik vienas laukelis, skirtas gyvūnėlio savininko tapatybei ir adresui nurodyti, o jo paskesni pakeitimai daromi užklijuojant lipnias etiketes.

Dėl antrųjų klausimų bylose C‑45/10 ir C‑57/10

66 Antraisiais klausimais bylose C‑45/10 ir C‑57/10 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tokios nacionalinės nuostatos, kaip nustatytosios Belgijos teisės aktuose, susijusiuose su, pirma, naminių gyvūnėlių pasu ir jo kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo naudojimu bei lipnių etikečių naudojimu siekiant atlikti savininko ir gyvūnėlio identifikacinių duomenų pakeitimus ir, antra, kačių ir šeškų nekartojamo numerio nustatymu, turi būti laikomos techniniu reglamentu, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 98/34.

67 Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip tai matyti iš Direktyvos 98/34 teisinio pagrindo – EB sutarties 100 A straipsnio (po pakeitimo – EB 95 straipsnis) – ir iš šios direktyvos 2 ir 4 konstatuojamųjų dalių, Sąjungos teisės aktais, kuriais nustatoma informavimo procedūra techninių standartų, reglamentų ir informacinės visuomenės paslaugų taisyklių srityje, prisidedama prie tinkamo vidaus rinkos veikimo pirmiausia užtikrinant laisvą prekių judėjimą.

68 Be to, Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę patikslinti, kad laisvo prekių judėjimo sričiai priklauso tik gaminiai, kuriuos galima įvertinti pinigais ir kurie patys gali būti komercinių sandorių objektas (šiuo klausimu žr., be kita ko, 1968 m. gruodžio 10 d. Sprendimą Komisija prieš Italiją, 7/68, Rink. p. 617, 626, ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑65/05, Rink. p. I‑10341, 23–25 punktus).

69 Neginčijama, kad naminių gyvūnėlių pasai negali būti komercinių sandorių objektas, nes jie turi nekartojamą numerį ir pagal juos identifikuojamas konkretus gyvūnėlis.

70 Todėl minėti pasai negali būti laikomi „prekėmis“, kaip jos suprantamos Teisingumo Teismo praktikoje, ir jiems netaikoma Direktyva 98/34. Todėl tokios specifikacijos, kokios numatytos pagrindinėje byloje nagrinėjamuose Belgijos teisės aktuose, negali būti laikomos techninėmis specifikacijomis, dėl kurių pagal šios direktyvos 8 straipsnį Komisijai turi būti išsiųstas išankstinis pranešimas, o, jei toks pranešimas nėra išsiųstas, nacionalinis teismas turi jų netaikyti (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Schwibbert, C‑20/05, Rink. p. I‑9447, 33 ir 44 punktus bei juose nurodytą teismo praktiką).

71 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antruosius klausimus bylose C‑45/10 ir C‑57/10 reikia atsakyti taip, kad tokios nacionalinės nuostatos, kaip nustatytosios pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, susijusiuose su, pirma, naminių gyvūnėlių pasu ir jo kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo naudojimu bei lipnių etikečių naudojimu siekiant atlikti savininko ir gyvūnėlio identifikacinių duomenų pakeitimus ir, antra, kačių ir šeškų nekartojamo numerio nustatymu, nėra techninis reglamentas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 98/34 1 straipsnį, dėl kurio pagal šios direktyvos 8 straipsnį Komisijai turi būti išsiųstas išankstinis pranešimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir 2003 m. lapkričio 26 d. Komisijos sprendimo 2003/803/EB, nustatančio paso šunų, kačių ir šeškų Bendrijos vidaus judėjimui pavyzdį, straipsniai ir priedai turi būti aiškinami taip, kad jais nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nustatoma naminių gyvūnėlių pasų numeracija, kurią sudaro nekartojamas numeris, susidedantis iš dviejų raidžių atitinkamos valstybės narės ISO kodo, dviejų skaitmenų išdavusios tarnybos licencijos numerio ir devynių skaitmenų, nes toks numeravimas užtikrina nekartojamą šio identifikacijos numerio pobūdį.

2. Reglamento Nr. 998/2003 3 straipsnio b punktas, 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis, 17 straipsnio antra pastraipa ir Sprendimo 2003/803 straipsniai bei priedai turi būti aiškinami taip, kad jais:

3. Tokios nacionalinės nuostatos, kaip nustatytosios pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, susijusiuose su, pirma, naminių gyvūnėlių pasu ir jo kaip šunų identifikavimo ir registravimo įrodymo naudojimu bei lipnių etikečių naudojimu siekiant atlikti savininko ir gyvūnėlio identifikacinių duomenų pakeitimus ir, antra, kačių ir šeškų nekartojamo numerio nustatymu, nėra techninis reglamentas, kaip tai suprantama pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką, su pakeitimais, padarytais 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, 1 straipsnį, dėl kurio pagal šios direktyvos 8 straipsnį Komisijai turi būti išsiųstas išankstinis pranešimas.

Parašai.

* Proceso kalba: olandų.