Byla C‑131/10
Corman SA
prieš
Bureau d’intervention et de restitution belge (BIRB)
(tribunal de première instance de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 3 straipsnis – Patraukimo atsakomybėn senatis – Terminas – Sektoriaus taisyklės – Reglamentas (EB) Nr. 2571/97 – Skirtingas senaties taisyklių taikymas, atsižvelgiant į tai, ar pažeidimą padarė subsidijos gavėjas, ar jo kontrahentai“
Sprendimo santrauka
1. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – Senaties terminas – Pažeidimai, padaryti vykdant konkurso procedūras sviesto sektoriuje
(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirma ir trečia pastraipos; Komisijos reglamentas Nr. 2571/97)
2. Europos Sąjungos nuosavi ištekliai – Reglamentas dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos – Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus – Senaties terminas – Pažeidimai, padaryti vykdant konkurso procedūras sviesto sektoriuje
(Tarybos reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnis ir 3 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamentas Nr. 2571/97)
1. Kadangi Reglamente Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui nenumatyta patraukimo atsakomybėn senaties taisyklė, kuri būtų taikoma per konkurso procedūras sviesto, koncentruoto sviesto ir grietinėlės sektoriui pateiktiems užstatams nusavinti pervedant į atitinkamą sąskaitą, šis reglamentas nėra sektoriaus taisyklės, kuriose numatytas „trumpesnis senaties terminas“ Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje apibrėžtas ketverių metų senaties terminas taikomas tokiam užstato nusavinimui pervedant į atitinkamą sąskaitą, tačiau valstybės narės gali pagal minėto straipsnio 3 straipsnio 3 dalį numatyti ilgesnius senaties terminus.
(žr. 50 punktą, rezoliucinės dalies 1 punktą)
2. Patraukdamos atsakomybėn už pažeidimą Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje vartojama prasme, valstybės narės gali taikyti ilgesnius senaties terminus šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje vartojama prasme, taip pat ir Reglamento Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui taikymo atveju, kai pažeidimus, už kuriuos turi atsakyti konkurso laimėtojas, padaro jo kontrahentai.
Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį valstybės narės išlaiko didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, kuriuos jos ketina taikyti, kai padaromas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis pažeidimas.
(žr. 54, 62 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)
TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 22 d.(*)
„Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga – Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 – 3 straipsnis – Patraukimo atsakomybėn senatis – Terminas – Sektoriaus taisyklės – Reglamentas (EB) Nr. 2571/97 – Skirtingas senaties taisyklių taikymas, atsižvelgiant į tai, ar pažeidimą padarė subsidijos gavėjas, ar jo kontrahentai“
Byloje C‑131/10
dėl tribunal de première instance de Bruxelles (Belgija) 2010 m. vasario 26 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. kovo 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Corman SA
prieš
Bureau d’intervention et de restitution belge (BIRB),
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann, L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėja) ir E. Jarašiūnas,
generalinė advokatė E. Sharpston,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Corman SA, atstovaujamos advokato L. Defalque,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux,
– Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche‑Duvieusart,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 340) 3 straipsnio 1 ir 3 dalių kartu su 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (OL OL 350, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 22 t., p. 147), iš dalies pakeistu 19998 m. liepos 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1550/98 (OL L 202, p. 27; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 23 t., p. 237, toliau – Reglamentas Nr. 2571/97), išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą Corman SA (toliau – Corman) prieš Bureau d’intervention et de restitution belge (BIRB) dėl to, kad BIRB negrąžino kelių užstatų, Corman pateiktų per konkurso procedūras, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 2571/97.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
Reglamentas Nr. 2988/95
3 Pagal Reglamento Nr. 2988/95 trečią konstatuojamąją dalį „<...> Bendrijų finansiniams interesams kenkiantys teisės aktai turi būti panaikinti visose srityse [reikia kovoti su Bendrijų finansinių interesų pažeidimais visose srityse]“.
4 Šio reglamento penktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „neteisėtą veiką ir jai taikomas administracines priemones bei už ją skiriamas nuobaudas nustato atskirų sektorių taisyklės pagal šį reglamentą“.
5 Minėto reglamento 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus.
2, „Pažeidimas“ – tai bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo [veiksmais ar neveikimu], dėl kurio Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų, arba darant nepagrįstas išlaidas.“
6 Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:
„1. Patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai.
Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. <...>
Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo.
<…>
3. Valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnį laikotarpį nei <...> numatyta šio straipsnio 1 <...> [dalyje].“
7 Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnyje numatyta:
„1. Įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama:
<…>
– visiškai arba dalinai nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su paskirtos sumos prašymu arba tada, kai buvo gautas išankstinis mokėjimas.
<…>
4. Šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis.“
Teisės aktai, susiję su bendru pieno ir pieno produktų sektoriaus organizavimu
– Reglamentas (EEB) Nr. 804/68
8 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (OL L 148, p. 13), iš dalies pakeistame 1994 m. lapkričio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2807/94 (OL L 298, p. 1), nustatyta:
„1. Per visus pieno metus kiekvienos valstybės narės paskirta intervencinė agentūra sąlygomis, kurios turi būti nustatytos, intervencine kaina superka sviestą, pagamintą tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės patvirtintoje Bendrijos įmonėje <...>
<…>
3. Intervencinių agentūrų supirktas sviestas realizuojamas minimalia kaina, laikantis nustatytinų sąlygų, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros pažeidimo ir užtikrinti pirkėjams vienodas sąlygas ir vienodas galimybes nusipirkti parduodamą sviestą. <…>
<…>
6. Šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės ir ypač privačiam sandėliavimui suteikiamos pagalbos dydis nustatomas pagal 30 straipsnyje numatytą procedūrą.“
– Reglamentas Nr. 2571/97
9 Reglamento Nr. 2571/97 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šis reglamentas reglamentuoja:
a) sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, supirkto pagal Reglamento <...> Nr. 804/68 6 straipsnio 1 dalį ir sandėliuojamo iki nustatomos datos, pardavimą;
b) pagalbos skyrimą sviesto, koncentruoto sviesto ir grietinėlės vartojimui, kaip nurodyta 2 dalyje.“
10 Pagal Reglamento Nr. 2571/97 2straipsnį „sviestas, kuriam taikomos intervencinės priemonės, parduodamas ir pagalba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems produktams suteikiama nuolat skelbiant konkursus, kuriuos organizuoja kiekviena intervencinė agentūra.“
11 Reglamento Nr. 2571/97 3 straipsnyje numatyta:
„Paraiškos priimamos tik tokiu atveju, jei konkurso dalyvis pateikia rašytinį įsipareigojimą, kad sviestas arba koncentruotas sviestas bus dedami, arba jis stengsis [nurodys], jog jie būtų dedami, nepaisant 8 straipsnyje nurodytų tarpinių produktų, tik į galutinius produktus, nurodytus 4 straipsnyje, o grietinėlė bus dedama tiesiogiai ir vien tik į galutinius produktus, nurodytus 4 straipsnio 1 dalyje B formulėje <...>
<…>“
12 Reglamento Nr. 2571/97 10 straipsnio 1 dalyje numatyta „koncentruoto sviesto gamyba, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalies b punkte, sviesto perdirbimas į koncentruotą sviestą, kaip nurodyta 5 straipsnyje, atsekamųjų medžiagų pridėjimas, kaip nurodyta 6 straipsnyje, koncentruoto sviesto perpakavimas, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, pridėjimas į tarpinius produktus, kaip nurodyta 8 straipsnyje, ir, kai taikomas 3 straipsnio b punktas, sviesto, koncentruoto sviesto, tarpinių produktų ir grietinėlės pridėjimas į galutinius produktus, atliekamas patvirtintose įmonėse“.
13 Šio reglamento 11 straipsnio pirminėje redakcijoje buvo numatyta, kad produktai, nurodyti šio reglamento 1 straipsnyje, Bendrijoje perdirbami ir dedami į galutinius produktus per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo to mėnesio, kurį baigiasi paraiškų konkursui pagal individualų pakvietimą pateikimas, remiantis 14 straipsnio 2 dalimi. Po kelių šio straipsnių pakeitimų, padarytų, be kita ko, 1999 m. kovo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 494/1999 (OL L 59, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 24 t., p. 422), šis terminas buvo sutrumpintas iki keturių mėnesių.
14 Reglamento Nr. 2571/97 12 straipsnyje nustatyta:
„1. Konkurso laimėtojai:
a) atlieka arba pasirūpina, kad jų vardu ir jų sąskaita būtų atliekamos operacijos, susijusios su koncentruoto sviesto gamyba ir atsekamųjų medžiagų pridėjimu;
b) veda kiekvienos išsiunčiamos produktų partijos apskaitą, kurioje nurodomi kiekvienas pirkėjas ir jo adresas, atitinkami produktų kiekiai bei numatomas jų panaudojimas (A formulė ar B formulė) ir šių produktų pridėjimo į kitus produktus terminas, nurodytas 11 straipsnyje, arba konkurso numeris, kuris gali būti išreikštas kodu. Kai konkurso laimėtojas perdirba skirtingus produktus, kuriems taikoma skirtinga pagalba, ar mažinama jų kaina pagal įvairias Bendrijos schemas, kiekvienai schemai turi būti vedama atskira apskaita;
c) į kiekvieną pardavimo sutartį įtraukia:
i) įsipareigojimą laikytis 8 ir 9 straipsnių, jei gaminami tarpiniai produktai;
ii) įsipareigojimą laikytis, kur tai tinka, pasižadėjimo, nurodyto 3 straipsnio b punkte;
iii) įsipareigojimą pridėti į galutinius produktus, nurodant numatomą panaudojimą (A formulė ar B formulė), per laiką, nurodytą 11 straipsnyje;
iv) kur tinka, įsipareigojimą vesti apskaitą, nurodytą b punkte;
v) įsipareigojimą laikytis 10 straipsnio;
vi) įsipareigojimą vesti 10 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą apskaitą, kai į galutinius produktus pridedama produktų su atsekamosiomis medžiagomis;
vii) sutarties dalyvio įsipareigojimą pasiųsti kompetentingai institucijai duomenis apie save, kaip nurodyta IX–XIII prieduose, remiantis išsamiomis taisyklėmis, kurias nustato kiekviena valstybė narė;
viii) kai tinka, įsipareigojimą pateikti gamybos programą.
2. Konkurso laimėtojai, kurie gamina galutinius produktus, turi vesti apskaitą, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalies c punkte, ir pasiųsti jų gamybos programas pagal 10 straipsnio 2 dalies d punktą.“
15 Reglamento Nr. 2571/97 13 straipsnyje numatyta:
„1. Pranešimas apie nuolatinį kvietimą dalyvauti konkurse skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje vėliausiai prieš aštuonias dienas iki pirmosios paskutinės paraiškų pateikimo dienos.
2. Kompetentinga intervencinė agentūra skelbia kiekvieną pranešimą apie kvietimą dalyvauti konkurse, konkrečiai nurodydama paraiškų pateikimo paskutinę dieną ir adresą.
<...>“
16 Reglamento Nr. 2571/97 14 straipsnyje nustatyta:
„1. Nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse galiojimo laikotarpiu intervencinės agentūros skelbia individualius kvietimus dalyvauti konkurse.
2. Paraiškų pateikimo laikas, atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, baigiasi 12 valandą dienos (Briuselio laiku) kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio antradienį <...>“
17 Reglamento Nr. 2571/97 17 straipsnyje nurodyta:
„1. Šių paraiškos įsipareigojimų laikymasis po paskutinės paraiškų konkursui pateikimo datos ir, kai tinka,
a) perdirbimo užstato už sviestą, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pateikimas, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalyje ir kainos sumokėjimas už šį sviestą per laikotarpį, nustatytą 20 straipsnio 2 dalyje;
b) perdirbimo užstato, kaip nurodyta 18 straipsnio 2 dalyje, pateikimas už produktus, nurodytus 1 straipsnio 2 dalyje, kai taikomas 3 straipsnio a punktas, arba šių produktų pridėjimas į galutinius produktus, kai taikoma 22 straipsnio 3 dalies antra pastraipa;
c) produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, kuriems taikomas 3 straipsnio b punktas, pridėjimas į galutinius produktus
sudaro pagrindinius reikalavimus, už kuriuos, kaip jų įvykdymo garantija, pateikiamas konkurso užstatas, sudarantis 350 ekiu už toną.
2. Konkurso užstatai patiekiami valstybėje narėje, kurioje pateikiama paraiška konkursui.
<…>“
18 Reglamento Nr. 2571/97 18 straipsnyje numatyta:
„1. Atsižvelgiant į paraiškas konkursui, gautas atsakant į kiekvieną individualų pakvietimą į konkursą, ir vadovaujantis procedūra, nustatyta Reglamento <...> Nr. 804/68 30 straipsnyje, nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba grietinėlei, sviestui ar koncentruotam sviestui. <...>
<...>
2. Tuo pačiu metu, kai nustatoma minimali (‑ios) pardavimo kaina (‑os) ar didžiausia pagalbos suma (‑os), laikantis Reglamento <...> Nr. 804/68 30 straipsnyje nustatytos tvarkos, pagal skirtumą tarp intervencinės sviesto kainos ir minimalių nustatytų kainų arba pagal pagalbos dydį nustatomas (‑i) perdirbimo užstato 100 kilogramų dydis (dydžiai).
Perdirbimo užstatas imamas siekiant, kad būtų įvykdyti pagrindiniai reikalavimai, susiję:
a) sviestui, kuriam taikomos intervencinės priemonės:
i) su sviesto perdirbimu pagal 5 straipsnį į koncentruotą sviestą ir, kur reikia, atsekamųjų medžiagų pridėjimu, arba atsekamųjų medžiagų pridėjimu į sviestą
ir
ii) su sviesto ar koncentruoto sviesto, į kuriuos atsekamųjų medžiagų buvo arba nebuvo pridėta, dėjimu į galutinius produktus; ar
b) su pridėjimu į galutinius produktus produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalyje, kai taikomas 3 straipsnio a punktas.
3. Įrodymas, reikalingas susigrąžinti 2 dalyje nurodytą perdirbimo užstatą, kompetentingai valstybės narės paskirtai institucijai pateikiamas per 12 mėnesių, pasibaigus 11 straipsnyje nustatytam laikui.
Kai 11 straipsnyje nustatytas laikotarpis viršijamas mažiau kaip 60 dienų, perdirbimo užstato praradimui taikoma 6 ekiu tonai per dieną norma. Šiam laikotarpiui pasibaigus, likusiam kiekiui taikomas [1985 m. liepos 22 d.] Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 [nustatančio bendras išsamias taisykles dėl užstatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (OL L 205, p. 5; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 6 t., p. 1860)] 23 straipsnis.
4. Kai pagrindiniai reikalavimai, nurodyti 2 dalies a punkte, neįvykdomi per laiką, nustatytą 11 straipsnyje, nes pasirodo, kad sviestas, kuriam taikomos intervencinės priemonės, vartoti netinka, Komisijai sutinkant, bet koks perdirbimo užstatas vis tiek grąžinamas po to, kai prižiūrint suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai buvo imtasi reikiamų veiksmų.“
19 Iš Reglamento Nr. 2571/97 19 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad konkurso laimėtojai yra tie, kurie pasiūlė didžiausią kainą, jeigu pasiūlyta kaina nėra mažesnė už mažiausią kainą arba jei siūlomos pagalbos dydis nėra didesnis už didžiausios nustatytos pagalbos dydį.
20 Pagal minėto 19 straipsnio 4 dalį „dėl kvietimo dalyvauti konkurse atsiradusios teisės ir pareigos nėra perduodamos“.
21 Reglamento Nr. 2571/97 27 straipsnyje nustatyta:
„Reglamentas <...> Nr. 2220/85 taikomas, jeigu kitaip nenumatyta. Bauda už šiame reglamente numatyto antraeilio įsipareigojimo nesilaikymą užkerta kelią Reglamente <...> Nr. 2220/85 numatytoms baudoms“.
Reglamentas Nr. 2220/85
22 Reglamento Nr. 2220/85 redakcijos su pakeitimais, padarytais 1993 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3403/93 (OL L 310, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 15 t., p. 221, toliau – Reglamentas Nr. 2220/85), 29 straipsnyje nustatyta:
„Kai kompetentinga institucija sužino apie aplinkybes, dėl kurių gali būti negrąžintas visas užstatas arba jo dalis, ji nedelsdama pareikalauja, kad šalis, kuri turi įvykdyti įsipareigojimą, sumokėtų negrąžintą sumą per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo [gavimo] dienos.
Jeigu nesumokama iki šio laikotarpio pabaigos, kompetentinga institucija:
a) nedelsdama perveda bet kurios 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos formos užstatą į atitinkamą sąskaitą;
b) nedelsdama pareikalauja, kad 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas garantas būtų sumokėtas per 30 dienų nuo tokio reikalavimo pateikimo [gavimo] dienos;
c) nedelsdama imasi priemonių, kad:
i) konvertuotų 8 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose apibrėžtus užstatus į pinigus, kurių pakaktų nustatytai sumai susigrąžinti;
ii) pervestų įkeistus grynųjų pinigų indėlius į savo sąskaitą.
Kompetentinga institucija nedelsdama gali pervesti bet kurios 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos formos užstatą į atitinkamą sąskaitą, prieš tai nepareikalavusi, kad suinteresuotas asmuo atliktų mokėjimą.
<...>“
Reglamentas (EEB) Nr. 4045/89
23 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4045/89 dėl valstybių narių atliekamo sandorių, sudarančių Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo sistemos dalį, patikrinimo ir panaikinančio Direktyvą 77/435/EEB (OL L 388, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 9 t., p. 208) 4 straipsnyje numatyta, kad, pirma, įmonės privalo saugoti tam tikrus komercinius dokumentus, kaip antai buhalterines knygas, registrus, kvitus ir patvirtinamuosius dokumentus, ne trumpiau nei trejus metus, skaičiuojant nuo metų, kuriais jie buvo surašyti, pabaigos, ir, antra, valstybės narės gali nustatyti ilgesnį šių dokumentų laikymo laikotarpį.
Nacionalinė teisė
24 Belgijos civilinio kodekso (code civil) 2262a straipsnyje, įtrauktame 1998 m. birželio 10 d. Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamos tam tikros senaties nuostatos (Moniteur belge, 1998 m. liepos 17 d., p. 23544), 5 straipsniu, numatyta:
„1. Asmeninių ieškinių senaties terminas yra dešimt metų.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, visų ieškinių dėl žalos atlyginimo, grindžiamų deliktine atsakomybe, senaties terminas yra penkeri metai nuo tos dienos, kai asmuo, kuriam padaryta žala, sužinojo apie žalą ar pakenkimą ir atsakingo asmens tapatybę.
Bet kuriuo atveju 2 pastraipoje numatytų ieškinių senaties terminas yra dvidešimt metų nuo tos dienos, kai įvyko žalą sukėlęs įvykis.
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
25 1998–2000 m. Corman, patvirtinta įmonė Reglamento Nr. 2571/97 10 straipsnyje vartojama prasme, dalyvavo įvairiuose BIRB, intervencinės agentūros Reglamento Nr. 804/68 6 straipsnio 1 dalyje vartojama prasme, organizuotuose individualiuose kvietimuose dalyvauti konkurse ir jos pasiūlymai buvo priimti.
26 Corman, kaip konkursą laimėjusi įmonė, turėjo pateikti įvairius užstatus, skirtus užtikrinti, kad laikysis Reglamento Nr. 2571/97 reikalavimų. Šie užstatai buvo pateikti užtikrinti, kad Corman vykdys ūkines operacijas, susijusias su koncentruoto sviesto gamyba ir atsekamųjų medžiagų pridėjimu, ir kad sviestas, koncentruotas sviestas ar grietinėlė bus teisingai vartojami, o galutiniai vartotojai, kuriems ši įmonė perpardavinėjo savo produktus, dės juos į galutinius produktus, kaip antai konditerijos gaminius, ledus, sausainius ir šokolado gaminius.
27 Nustačiusi, jog šie galutiniai vartotojai maišydavo koncentruotą sviestą, kuriam taikoma intervencijos tvarka, su rinkos sviestu ar grietinėle, BIRB išreiškė abejonių dėl tokios praktikos teisėtumo Reglamento Nr. 2571/97 atžvilgiu ir 2000 m. balandžio 26 d. apie tai oficialiai informavo Corman.
28 2002 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais BIRB du kartus kreipėsi dėl šio klausimo į Komisiją, ir ši 2002 m. birželio ir 2006 m. atsakymuose pateikė paaiškinimus, į kuriuos atsižvelgusi BIRB grąžino tam tikrus Corman pateiktus perdirbimo užstatus.
29 Vis dėlto dėl tam tikrų kitų dėjimo operacijų BIRB nusprendė, kad nusavins Corman pateiktų užstatų dėl to, kad buvo praleistas keturių mėnesių terminas, per kurį sviestas turi būti dedamas į galutinius produktus, kad galutinis vartojimas neatitiko Reglamento Nr. 2571/97 reikalavimų, arba galiausiai dėl to, kad tam tikri konkurso sąlygose nurodyti kiekiai buvo pagaminti su trūkumais. Todėl 2006 ir 2007 m. BIRB šiai įmonei nusiuntė pranešimus apie skolą, kuriuose nurodė, kad nusavins šiuos užstatus, kurių suma siekė 202 999,58 EUR. Šie pranešimai apie skolą buvo įforminti 2007 m. sausio 17 d. sprendimu.
30 2007 m. gegužės 22 d. pareikštu ieškiniu Corman užginčijo šį sprendimą Briuselio pirmosios instancijos teisme (tribunal de première instance de Bruxelles) ir paprašė grąžinti aptariamus perdirbimo užstatus, atitinkančius 173 361,88 EUR sumą. Grįsdama šį reikalavimą Corman tvirtina, kad, atsižvelgus į Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą ketverių metų senaties terminą, aptariami užstatai negrąžinti neteisėtai, nes buvo suėjusi senatis. Be to, Corman teigė, kad netgi darant prielaidą, kad šis terminas netaikomas, nes Reglamente Nr. 2571/97 įtvirtinamos sektoriaus taisyklės Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme, remiantis to paties straipsnio 3 dalimi negalima taikyti nacionalinėje teisėje numatyto ilgesnio senaties termino.
31 Savo ruožtu BIRB mano, kad aptariamų užstatų negrąžinimui negali būti taikoma senatis, nes iš minėto sprendimo matyti, jog, remdamosi Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės išlaiko teisę taikyti ilgesnius senaties terminus, numatytus bendrosios teisės nuostatose, kaip antai Belgijoje iki 1998 m. taikytas trisdešimties metų senaties terminas ir dabar taikomas dešimties metų senaties terminas.
32 Būtent tokiomis sąlygomis tribunal de première instance de Bruxelles nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar <...> Reglamento Nr. 2571/97 <...> nuostatas galima laikyti Bendrijos sektoriaus taisyklėmis, kuriomis įtvirtinama <...> Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies išimtis ir neleidžiama taikyti nacionalinių nuostatų dėl senaties terminų?
2. Ar <...> Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį reikia suprasti kaip taikytiną tik atvejams, kai pažeidimą padaro subsidijos gavėjas, o bendroji 4 metų senaties taisyklė taikoma visiems atvejams, kai pažeidimus padaro gavėjo kontrahentai, atsižvelgiant į maksimalų 4 metų terminą, taikomą kontrahentų [atsakomybei] pagal reglamento forma priimtas taisykles dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
33 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamentą Nr. 2571/97 galima laikyti sektoriaus taisyklėmis, kuriose numatytas senaties terminas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Atsakius teigiamai, šis teismas klausia, ar dėl to, kad yra tokios sektoriaus taisyklės, valstybės narės netenka Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi joms suteiktos galimybės taikyti ilgesnį senaties terminą nei numatytasis minėto 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje.
34 Corman iš esmės teigia, kad priimdamas Reglamentą Nr. 2571/97, nors jame ir nenumatytas tikslus senaties terminas, taikomas konkurso ir (arba) perdirbimo užstatams nusavinti pervedant į atitinkamą sąskaitą, Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo, kad minėtų reglamentu reglamentuojamoms konkurso procedūroms būtų taikoma Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje numatyta ketverių metų senaties taisyklė. Todėl Reglamentas Nr. 2571/97 yra sektoriaus taisyklės, kurios užkerta kelią valstybių narių galimybei šiame sektoriuje remiantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi taikyti ilgesnius nei ketverių metų senaties terminus.
35 Belgijos ir Austrijos vyriausybės bei Komisija mano priešingai: Reglamentas Nr. 2571/97 nėra sektoriaus taisyklės, kuriose numatytas trumpesnis senaties terminas Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Be to, jos teigia, jog netgi darant prielaidą, kad Reglamente Nr. 2571/97 įtvirtinamas trumpesnis nei ketverių metų senaties terminas šioje nuostatoje vartojama prasme, tokio termino buvimas negali turėti įtakos valstybių narių pagal minėto 3 straipsnio 3 dalį turimai teisei numatyti ilgesnius senaties terminus.
36 Visų pirma reikėtų priminti, kad Reglamento Nr. 2988/95 „1 straipsnio 1 dalimi nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus“, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies, siekiant „kovoti su Bendrijų finansinių interesų pažeidimais visose srityse“ (2004 m. birželio 24 d. Sprendimo Handlbauer, C‑278/02, Rink. p. I‑6171, 31 punktas).
37 Kaip matyti iš šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies, šios administracinės priemonės gali būti, kaip antai pagrindinėje byloje, neteisingai įgytos naudos panaikinimas visiškai arba iš dalies nusavinant užstatą, kuris buvo pateiktas kartu su šios naudos prašymu.
38 Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas, taikomas, be kita ko, tokių administracinių priemonių atžvilgiu ir skaičiuojamas nuo tada, kai padaromas pažeidimas, kuris pagal to paties reglamento 1 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas kaip „bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, dėl kurio Bendrijų bendram biudžetui padaroma žala <...> (žr. minėto Sprendimo Handlbauer 32 ir 33 punktus ir 2009 m. sausio 29 d. Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt., C‑278/07–C‑280/07, Rink. p. I‑457, 21 ir 22 punktus).
39 Priimdamas Reglamentą Nr. 2988/95, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įtvirtinti bendrą šiai sričiai taikomą senaties termino taisyklę, kuria siekė, pirma, apibrėžti visose valstybėse narėse taikomą minimalų terminą ir, antra, atsisakyti galimybės patraukti atsakomybėn už Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius pažeidimus praėjus ketveriems metams nuo jų padarymo (žr. minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 27 punktą).
40 Iš to darytina išvada, kad nuo Reglamento Nr. 2988/95 įsigaliojimo dienos kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos iš esmės gali per ketverius metus patraukti atsakomybėn už bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama Europos Sąjungos finansiniams interesams, išskyrus tam tikrus sektorius, dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė trumpesnį terminą (žr. minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 28 punktą).
41 Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje kalbama apie Sąjungos lygiu nustatytas sektorių taisykles, kaip tai patvirtinta šio reglamento penktoje konstatuojamoje dalyje, o ne apie nacionalines sektorių taisykles (minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 44 punktas).
42 Be to, nuo Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje įtvirtintos taisyklės, kuria numatomas ketverių metų senaties terminas ir kuri tiesiogiai taikoma valstybėse narėse, galima nukrypti, kai yra sektoriaus taisyklės minėto 3 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje vartojama prasme, tik jeigu šiose sektoriaus taisyklėse numatytas trumpesnis terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Handlbauer 35 punktą).
43 Šiuo atžvilgiu Reglamente Nr. 2571/97 iš tiesų numatomi specialūs terminai, nelygu atvejis, taikomi konkurso dalyviui ar konkurso laimėtojui pagal intervencijos sviesto sektoriuje tvarką. Todėl pagal šio reglamento 11 straipsnį produktai, nurodyti šio reglamento 1 straipsnyje, Bendrijoje turi būti perdirbti ir sudėti į galutinius produktus per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo to mėnesio, kurį baigiasi paraiškų konkursui pateikimas, o pagal minėto reglamento 18 straipsnio 3 dalį konkurso laimėtojas per 12 mėnesių, pasibaigus 11 straipsnyje nustatytam laikui, turi pateikti įrodymų, reikalingų susigrąžinti perdirbimo užstatą.
44 Tačiau reikia pažymėti, kaip tai daro Belgijos bei Austrijos vyriausybės ir Komisija, kad šiame reglamente nenumatyta jokia patraukimo atsakomybėn senaties taisyklė, kuri būtų taikoma nacionalinei intervencinei agentūrai, kai, nustačiusi pažeidimą, ji nusavina konkurso laimėtojo pateiktus užstatus, juos pervesdama į atitinkamą sąskaitą.
45 Šio teiginio negali paneigti tai, kad Reglamento Nr. 2220/85 29 straipsnyje, taikomame intervencijos sviesto sektoriuje tvarkai pagal Reglamento Nr. 2571/97 27 straipsnį, numatyta, kad kai kompetentinga institucija sužino apie aplinkybes, dėl kurių gali būti netenkama viso užstato arba jo dalies, ji nedelsdama pareikalauja, kad šalis, kuri turi įvykdyti įsipareigojimą, sumokėtų sumą, kurios netenkama, per 30 dienų nuo tokio reikalavimo gavimo dienos.
46 Netgi darant prielaidą, kad minėtas 29 straipsnis taikytinas pagrindinėje byloje, tai, kad pagal šį straipsnį kompetentinga institucija turi veikti „nedelsdama“, neleidžia daryti išvados, kad jai taikomas nustatytas terminas, priešingai nei teigia Corman.
47 Todėl reikia pripažinti, kad per konkurso procedūras, kai antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, intervencijos tvarkai sviesto sektoriuje taikytinose taisyklėse, net jeigu jos ir gali būti laikomos sektoriaus taisyklėmis Reglamente Nr. 2988/95 vartojama prasme, nenumatytas trumpesnis nei ketverių metų senaties terminas šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Todėl šioje byloje nėra poreikio nustatyti, ar tai, kad yra toks terminas, neleidžia valstybėms narėms taikyti ilgesnių senaties terminų pagal šio reglamento 3 straipsnio 3 dalį.
48 Pagrindinėje byloje neįvykus senatį nutraukiamam įvykiui, užstatai galėjo būti nusavinti pervedant į atitinkamą sąskaitą pasibaigus ketverių metų laikotarpiui nuo pažeidimo padarymo, jei valstybė narė, kurioje buvo padarytas toks pažeidimas, nepasinaudojo Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise numatyti ilgesnį senaties terminą (žr. minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 36 punktą).
49 Iš tikrųjų pagal šią nuostatą valstybės narės gali, pirma, toliau taikyti šio reglamento priėmimo dieną buvusius ilgesnius senaties terminus ir, antra, vėliau priimti naujas senaties taisykles, kuriose numatyti tokie terminai. Be to, minėtos nuostatos negalima aiškinti taip, kad pagal ją numatydamos ilgesnius senaties terminus valstybės narės privalo juos įtvirtinti specialiosiose ir (arba) sektorių taisyklėse, todėl šie terminai gali būti įtvirtinti bendrosios teisės nuostatose (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 42, 46 ir 47 punktus).
50 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: kadangi Reglamente Nr. 2571/97 nenumatyta patraukimo atsakomybėn senaties taisyklė, kuri būtų taikoma per konkurso procedūras sviesto, koncentruoto sviesto ir grietinėlės sektoriui pateiktiems užstatams nusavinti pervedant į atitinkamą sąskaitą, šis reglamentas nėra sektoriaus taisyklės, kuriose numatytas „trumpesnis senaties terminas“ Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje apibrėžtas ketverių metų senaties terminas taikomas tokiam užstato nusavinimui pervedant į atitinkamą sąskaitą, tačiau valstybės narės gali pagal minėto straipsnio 3 straipsnio 3 dalį numatyti ilgesnius senaties terminus.
Dėl antrojo klausimo
51 Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar ilgesni senaties terminai, kuriuos gali taikyti valstybės narės pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalį, gali būti taikomi tik tais atvejais, kai pažeidimą padaro pakenkiant Sąjungos biudžetui neteisėtai gautos naudos gavėjas.
52 Kitaip tariant, šis teismas klausia, ar tuo atveju, kai taisyklėse numatytas tam tikras senaties terminas ieškiniams, kuriuos pagalbos pagal intervencijos tvarką gavėjai pareiškia savo kontrahentams, valstybės narės taip pat gali numatyti ilgesnius senaties terminus minėto 3 straipsnio 3 dalyje vartojama prasme, kai pažeidimus padarė minėti kontrahentai.
53 Corman teigia, kad taikytinose taisyklėse numatyti terminai būtiniems įrodymams, reikalingiems susigrąžinti tam tikrus užstatus, perduoti, todėl BIRB turėjo suskubti laiku išnagrinėti anksčiau šios bendrovės kontrahentų padarytus pažeidimus. BIRB ėmėsi veiksmų daugiau nei po ketverių metų nuo pažeidimo padarymo, todėl Corman tapo neįmanoma iš savo kontrahentų susigrąžinti nusavintų užstatų sumas, nes tokiam ieškiniui pagal Belgijos teisę deliktinės atsakomybės srityje taikomas penkerių metų senaties terminas. Be to, kadangi pagal Reglamento Nr. 4045/89 4 straipsnį įmonės, dalyvaujančios Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) finansuojamuose veiksmuose, privalo saugoti savo dokumentus tik trejus metus, nacionalinėms institucijoms neturėtų būti leidžiama patraukti atsakomybėn už pažeidimus šiam terminui pasibaigus.
54 Visų pirma reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį valstybės narės išlaiko didelę diskreciją nustatyti ilgesnius senaties terminus, kuriuos jos ketina taikyti, kai padaromas Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis pažeidimas.
55 Be to, Reglamente Nr. 2988/95 nenumatytas joks informavimo arba pranešimo mechanizmas, susijęs su valstybių narių naudojimusi savo teise numatyti ilgesnius senaties terminus pagal šio reglamento 3 straipsnio 3 dalį. Taigi Sąjungos lygiu nenumatyta nei pagal šią nuostatą valstybių narių taikomų nukrypstančių senaties terminų, nei sektorių, kuriuose jos nusprendė tokius terminus taikyti, kontrolė (minėto Sprendimo Josef Vosding Schlacht‑, Kühl‑ und Zerlegebetrieb ir kt. 45 punktas).
56 Toliau, priešingai nei teigia Corman, Reglamento Nr. 4045/89 4 straipsniu negalima paneigti tokios išvados. Viena vertus, reikia pažymėti, kad šioje nuostatoje, numatant, jog įmonės saugo tam tikrus komercinius dokumentus ne trumpiau nei trejus metus, patikslinama, kad valstybės narės gali nustatyti ilgesnį šių dokumentų laikymo laikotarpį. Kita vertus, niekas netrukdo rūpestingai įmonei savo komercinius dokumentus saugoti ilgiau nei reikalaujama pagal galiojančius teisės aktus.
57 Galiausiai, kadangi pagal Reglamento Nr. 2571/97 19 straipsnio 4 dalį „dėl kvietimo dalyvauti konkurse atsiradusios teisės ir pareigos nėra perduodamos“, konkurso laimėtojas atsako už galutinę sviesto paskirtį ir turi atsakyti už savo kontrahentų bei vėlesnių pirkėjų elgesį (pagal analogiją žr. 1985 m. gruodžio 5 d. Sprendimą Corman, 124/83, Rink. p. 3777, 19 punktą).
58 Pagal Reglamento Nr. 2571/97 12 straipsnio 1 dalies c punktą konkurso laimėtojas privalo į kiekvieną pardavimo sutartį įtraukti įsipareigojimą pridėti į galutinius produktus ir įsipareigojimą laikytis, be kita ko, šio reglamento 10 straipsnio nuostatų bei pasižadėjimo, nurodyto šio reglamento 3 straipsnio b punkte.
59 Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas jau yra pabrėžęs, kad rūpestingas konkurso laimėtojas gali naudoti keletą priemonių, kaip antai reikalauti užstato arba į rangos arba pirkimo - pardavimo sutartį įtraukti sąlygą dėl žalos atlyginimo, siekdamas išvengti, kad jo vėlesni kontrahentai nesilaikys įsipareigojimų. Be to, Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, jog tai, kad konkurso laimėtojas į pirkimo–pardavimo sutartį dėl atsargumo įtraukia sąlygą, neišsemia visų galimų priemonių iš anksto pasirūpinti, kad vėlesni pirkėjai laikytųsi įsipareigojimų (pagal analogiją žr. 1985 m. spalio 1 d. Sprendimo Corman, 125/83, Rink. p. 3039, 29 ir 30 punktus).
60 Bet kuriuo atveju konkurso laimėtojas kontrolę, ar laikomasi šių įsipareigojimų, vykdo vien savo interesais ir ji neturi įtakos jo atsakomybei parduodančio subjekto atžvilgiu (pagal analogiją žr. 1985 m. spalio 1 d. minėto Sprendimo Corman 20 punktą).
61 Todėl tai, kad valstybė narė, pasinaudodama Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 3 dalimi jai suteikta teise, nustato ilgesnius senaties terminus nei numatytasis minėto 3 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to apsunkina konkurso laimėtojui, kaip antai Corman, perkelti savo kontrahentams jų padarytų pažeidimų finansines pasekmes, bet kuriuo atveju negali riboti minėtos teisės.
62 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti taip: patraukdamos atsakomybėn už pažeidimą Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje vartojama prasme, valstybės narės gali taikyti ilgesnius senaties terminus šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje vartojama prasme, taip pat ir Reglamento Nr. 2571/97 taikymo atveju, kai pažeidimus, už kuriuos turi atsakyti konkurso laimėtojas, padaro jo kontrahentai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1. Kadangi 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui nenumatyta patraukimo atsakomybėn senaties taisyklė, kuri būtų taikoma per konkurso procedūras sviesto, koncentruoto sviesto ir grietinėlės sektoriui pateiktiems užstatams nusavinti pervedant į atitinkamą sąskaitą, šis reglamentas nėra sektoriaus taisyklės, kuriose numatytas „trumpesnis senaties terminas“ 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje vartojama prasme. Todėl šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje apibrėžtas ketverių metų senaties terminas taikomas tokiam užstato nusavinimui pervedant į atitinkamą sąskaitą, tačiau valstybės narės gali pagal minėto straipsnio 3 straipsnio 3 dalį numatyti ilgesnius senaties terminus.
2. Patraukdamos atsakomybėn už pažeidimą Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnyje vartojama prasme, valstybės narės gali taikyti ilgesnius senaties terminus šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje vartojama prasme, taip pat ir Reglamento Nr. 2571/97 taikymo atveju, kai pažeidimus, už kuriuos turi atsakyti konkurso laimėtojas, padaro jo kontrahentai.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.