Byla C‑508/08
Europos Komisija
prieš
Maltos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvė teikti jūrų transporto paslaugas – Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 – 1 ir 4 straipsniai – Kabotažo paslaugos valstybėje narėje – Pareiga nediskriminuojant sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis – Išimtinės sutarties sudarymas iki valstybės narės įstojimo į Sąjungą prieš tai nepaskelbus konkurso“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Pakeitimas vykstant procesui – Draudimas
2. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ieškinys, kuriuo prašoma konstatuoti valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymą, susijusį su veiksmais, kurių imtasi prieš jai įstojant į Sąjungą – Reglamentas Nr. 3577/92 – Viešųjų jūrų kabotažo paslaugų teikimo sutarties pasirašymas prieš tai nepaskelbus konkurso
(Tarybos reglamento Nr. 3577/92 1 ir 4 straipsniai)
1. Iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkto ir su šia nuostata susijusios teismo praktikos matyti, jog bet kuriame ieškinyje, kuriuo pradedama byla, turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka ir ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo kontrolę. Darytina išvada, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto, o jame pateikiamus reikalavimus reikia suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti Teisingumo Teismo sprendimo ultra petita arba jo nepriėmimo dėl kurio nors kaltinimo.
Kai tiek iš pagrįstos nuomonės, tiek iš Komisijos ieškinio reikalavimų formuluotės nedviprasmiškai matyti, kad Komisijos nurodytas atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), nevykdymas kyla iš to, kad prieš savo įstojimą ši valstybė pasirašė viešųjų jūrų kabotažo paslaugų teikimo sutartį prieš tai nepaskelbusi konkurso, dublike esantis ir per teismo posėdį pateiktas teiginys, jog minėta valstybė nevykdo įsipareigojimų pagal šį reglamentą nuo jos įstojimo į Sąjungą dienos, neatitinka ieškinio reikalavimų. Todėl Teisingumo Teismas negali išnagrinėti tokio teiginio pagrįstumo ir priimti dėl jo sprendimo, kuris nebūtų ultra petita.
(žr. 12, 15–19 punktus)
2. Ieškinys, kuriuo prašoma konstatuoti, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, jai tenkančių pagal Reglamentą Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas), dėl to, kad 2004 m. balandžio 16 d. ji pasirašė viešųjų jūrų kabotažo paslaugų teikimo sutartį prieš tai nepaskelbusi konkurso, gali būti pagrįstas tik jeigu ši valstybė narė minėtu reglamentu vis dėlto buvo įpareigota laikytis tam tikrų įsipareigojimų iki jos stojimo, t. y. 2004 m. gegužės 1 d. Tokie įsipareigojimai visų pirma reikštų tai, kad laikotarpiu iki Reglamento Nr. 3577/92 tapimo taikytinu valstybėms jos neturėjo sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutarties tokiu būdu, kuris neatitiktų šio reglamento 1 ir 4 straipsnių.
Kadangi Komisija nurodytų ieškinio pagrindų negrindė galimu tokių įsipareigojimų egzistavimu, jos ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo nėra pagrįstas.
(žr. 20–22 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)
SPRENDIMAS
2010 m. spalio 28 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Laisvė teikti jūrų transporto paslaugas – Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 – 1 ir 4 straipsniai – Kabotažo paslaugos valstybėje narėje – Pareiga nediskriminuojant sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutartis – Išimtinės sutarties sudarymas iki valstybės narės įstojimo į Sąjungą prieš tai nepaskelbus konkurso“
Byloje C‑508/08
dėl 2008 m. lapkričio 20 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama J. Aquilina ir K. Simonsson, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Maltos Respubliką, atstovaujamą S. Camilleri bei L. Spiteri ir A. Fenech,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.N. Cunha Rodrigues, teisėjai A. Arabadjiev, U. Lõhmus (pranešėjas), A. Ó Caoimh ir P. Lindh,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gegužės 11 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2010 m. liepos 1 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad 2004 m. balandžio 16 d. pasirašydama išimtinę viešųjų paslaugų teikimo sutartį su Gozo Channel Co. Ltd (toliau – GCCL), nors prieš tai nebuvo paskelbusi konkurso, Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (OL L 364, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 10), ir būtent pagal jo 1 ir 4 straipsnius.
Teisinis pagrindas
Stojimo aktas
2 Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 236, 2003, p. 33, toliau – Stojimo aktas) 2 straipsnyje numatyta:
„Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“
Reglamentas Nr. 3577/92
3 Pagal Reglamento Nr. 3577/92 1 straipsnio 1 dalį:
„Nuo 1993 m. sausio 1 d. laisvė teikti jūrų transporto paslaugas valstybėje narėje (jūrų kabotažą) suteikiama Bendrijos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti valstybėje narėje ir plaukioja su jos vėliava, jei šie laivai atitinka visas kabotažo vykdymo šioje valstybėje narėje sąlygas, įskaitant laivus, įregistruotus Euros registre, kai jį patvirtins Taryba.“
4 Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:
„Valstybė narė gali sudaryti su laivybos kompanijomis, teikiančiomis reguliarias paslaugas į salas, iš jų arba tarp jų, visuomenės aptarnavimo [viešųjų paslaugų teikimo] sutartis arba nustatyti joms visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus [įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas] kaip sąlygą kabotažo paslaugoms teikti.
Kai valstybė narė sudaro visuomenės aptarnavimo [viešųjų paslaugų teikimo] sutartis arba nustato visuomenės aptarnavimo įsipareigojimus [įpareigojimus teikti viešąsias paslaugas], neturi būti diskriminuojami jokie Bendrijos laivų savininkai.“
Ginčo aplinkybės ir iki teisminė procedūra
5 Vykstant deryboms dėl Maltos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, 2001 m. spalio 26 d. ši priėmė Bendrąją poziciją (Konferencija dėl stojimo į Europos Sąjungą – Malta – doc. 20766/01 CONF-M 80/01) dėl transporto politikai skirto skyriaus. Šioje bendrojoje pozicijoje numatyta: „ES pažymi, kad Malta iki 2002 m. birželio 30 d. su Sea Malta Co. Ltd ir [GCCL] ketina sudaryti išimtines penkerių metų trukmės įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas sutartis, o pasibaigus šių sutarčių galiojimui bus taikomos viešųjų pirkimų konkursų procedūros pagal taikytiną teisyną“.
6 Atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informaciją 2005 m. kovo 7 d. laišku Maltos Respublika patvirtino, kad 2004 m. balandžio 16 d. Maltos vyriausybė su GCCL ir Sea Malta Co. Ltd sudarė šešerių metų laikotarpiui dvi išimtines įpareigojimų teikti viešąsias paslaugas sutartis dėl jūrų transporto paslaugų tarp Maltos ir Gozo salų.
7 Todėl Komisija nusprendė pradėti EB 226 straipsnyje numatytą procedūrą. 2006 m. balandžio 10 d. oficialiame pranešime ši institucija nurodė, kad šios sutartys, dėl kurių nebuvo skelbtas konkursas, neatitinka Bendrijos teisės, nes, pirma, jos sudarytos ne pagal nediskriminuojančią procedūrą ir, antra, neįrodytas nei jų būtinumas, nei proporcingumas.
8 2006 m. birželio 12 d. Maltos Respublika atsakė į šį oficialų pranešimą.
9 Kadangi Komisijos šis atsakymas netenkino, 2006 m. gruodžio 15 d. ji priėmė pagrįstą nuomonę, kurioje nurodė, kad 2004 m. balandžio 16 d. pasirašydama su GCCL išimtinę sutartį dėl jūrų transporto paslaugų užtikrinimo tarp Maltos ir Gozo salų, nors prieš tai nebuvo paskelbusi konkurso, Maltos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 3577/92, ir būtent pagal jo 1 ir 4 straipsnius. Ji paragino šią valstybę narę per du mėnesius nuo minėtos nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų atsižvelgta.
10 Į minėtą pagrįstą nuomonę Maltos Respublika atsakė 2008 m. birželio 15 d. laišku, kuriuo informavo Komisiją, kad pradėta ruoštis skelbti konkursą dėl jūrų transporto tarp Maltos ir Gozo salų paslaugų, kuris turėtų įvykti ne vėliau kaip 2008 m. spalio mėnesį.
11 Šiomis aplinkybėmis Komisija pareiškė šį ieškinį.
Dėl ieškinio
12 Grįsdama savo ieškinį Komisija teigia, kad, pirma, iš Reglamento Nr. 3577/92 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos matyti, jog viešųjų jūrų kabotažo paslaugų sutartis turi būti sudaroma pagal nediskriminuojančią ir Bendrijos lygmeniu atvirą viešųjų pirkimų konkurso procedūrą, o 2004 m. balandžio 16 d. Maltos vyriausybės ir GCCL sutartis nebuvo sudaryta pagal tokią procedūrą.
13 Antra, iš 2001 m. vasario 20 d. Sprendimo Analir ir kt. (C‑205/99, Rink. p. I‑1271) matyti, kad viešųjų paslaugų teikimo sutartis atitinka Reglamento Nr. 3577/92 reikalavimus tik jeigu galima įrodyti realų viešųjų paslaugų poreikį. Tačiau su GCCL sudarytos sutarties atveju Maltos Respublika pakankamai neįrodė nei tokio poreikio, nei išimtinės sutarties būtinumo ir proporcingumo.
14 Kaip pagrindinį gynybos argumentą Maltos Respublika nurodo tai, kad Reglamentas Nr. 3577/92 šiai sutarčiai netaikomas, nes ji buvo sudaryta prieš 2004 m. gegužės 1 d., t. y. iki Maltos Respublikos įstojimo į Sąjungą.
15 Dublike Komisija neginčija to, kad šis reglamentas Maltos Respublikai nebuvo taikomas ginčijamos sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2004 m. balandžio 16 d. Tačiau ji teigia, kad šios sutarties atveju ši valstybė narė nevykdo įsipareigojimų pagal minėtą reglamentą būtent nuo 2004 m. gegužės 1 d. Per teismo posėdį Komisija dar pažymėjo, kad šis nevykdymas pasireiškia tuo, jog minėta sutartis palikta galioti po Maltos Respublikos įstojimo į Sąjungą.
16 Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkto ir su šia nuostata susijusios teismo praktikos matyti, jog bet kuriame ieškinyje, kuriuo pradedama byla, turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, ir ši nuoroda turi būti pakankamai aiški bei tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo kontrolę. Darytina išvada, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto, o jame pateikiamus reikalavimus reikia suformuluoti nedviprasmiškai, siekiant išvengti Teisingumo Teismo sprendimo ultra petita arba jo nepriėmimo dėl kurio nors kaltinimo (žr. 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑412/04, Rink. p. I‑619, 103 punktą bei 2010 m. birželio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑211/08, Rink. p. I‑0000, 32 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
17 Šioje byloje tiek iš pagrįstos nuomonės, tiek iš Komisijos ieškinio reikalavimų formuluotės nedviprasmiškai matyti, jog Komisijos nurodytas Maltos Respublikos įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 3577/92 nevykdymas kyla iš to, kad 2004 m. balandžio 16 d. buvo pasirašyta ginčijama sutartis.
18 Darytina išvada, kad teiginys, jog Maltos Respublika nevykdo įsipareigojimų pagal šį reglamentą nuo 2004 m. gegužės 1 d., neatitinka ieškinio reikalavimų.
19 Todėl Teisingumo Teismas negali išnagrinėti tokio teiginio pagrįstumo ir priimti dėl jo sprendimo, kuris nebūtų ultra petita.
20 Kalbant apie Komisijos ieškinyje nurodytą įsipareigojimų nevykdymo dalyką, reikia pažymėti, kad pagal Stojimo akto 2 straipsnį Reglamentas Nr. 3577/92, kaip tai pripažįsta Komisija, Maltos Respublikai taikomas tik nuo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. nuo šios valstybės įstojimo į Sąjungą (pagal analogiją žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Hadadi, C‑168/08, Rink. p. I‑6871, 26 punktą).
21 Šiomis aplinkybėmis, kaip savo išvados 57 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Komisijos ieškinys gali būti pagrįstas tik jeigu Maltos Respublika Reglamentu Nr. 3577/92 vis dėlto buvo įpareigota laikytis tam tikrų įsipareigojimų iki šios datos. Šioje byloje tokie įsipareigojimai reikštų visų pirma tai, kad laikotarpiu iki Reglamento Nr. 3577/92 tapimo taikytinu valstybėms jos neturėjo sudaryti viešųjų paslaugų teikimo sutarties tokiu būdu, kuris neatitiktų šio reglamento 1 ir 4 straipsnių.
22 Tačiau konstatuotina, kad savo ieškinio Komisija negrindė galimu tokių įsipareigojimų egzistavimu. Atvirkščiai, kaip nurodyta šio sprendimo 15 punkte, tiek dublike, tiek per teismo posėdį ji pažymėjo, kad, jos nuomone, Maltos Respublika nevykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 3577/92 būtent nuo 2004 m. gegužės 1 d., kai šis reglamentas įsigaliojo šiai valstybei narei dėl įstojimo į Sąjungą.
23 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir nesant būtinybės priimti sprendimo dėl kitų subsidiairiai pateiktų Maltos Respublikos gynybos argumentų, Komisijos ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Maltos Respublika prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Komisija pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: maltiečių.