Byla C‑377/09
Françoise‑Eléonor Hanssens‑Ensch, Agenor SA bankroto administratorė,
prieš
Europos Komisiją
(Tribunal de commerce de Bruxelles prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„EB 235 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa – Teisingumo Teismo jurisdikcija nagrinėti Europos bendrijai pareikštą ieškinį dėl deliktinės atsakomybės – Ieškinys dėl įsiskolinimų padengimo pagal Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsnio 1 dalį – Akcinės bendrovės bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys Europos bendrijai – Valstybių narių teismų jurisdikcija nagrinėti tokį ieškinį“
Sprendimo santrauka
Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Dalykas – Prašymas atlyginti žalą, kurią padarius kaltinama Bendrija
(EB 235 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa)
Remiantis EB 235 straipsniu kartu su EB 288 straipsnio antra pastraipa, valstybių narių teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Europos bendrijai pareikšto ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, net jeigu jis grindžiamas nacionalinės teisės aktais, kuriuose nustatytos specialios taisyklės, besiskiriančios nuo atitinkamos valstybės narės bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių taisyklių.
Aplinkybė, kad toks ieškinys dėl atsakomybės gali būti pareikštas tik esant tam tikroms sąlygoms, visų pirma, kad tik dėl rimto ir akivaizdaus pažeidimo gali kilti atitinkamo asmens atsakomybė, negali paneigti fakto, kad tokiam ieškiniui būdingi deliktine atsakomybe grindžiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą bendri požymiai, kuris pagal EB 235 straipsnį priklauso išimtinei Bendrijos teismų jurisdikcijai.
(žr. 17, 22, 26 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. liepos 29 d.(*)
„EB 235 straipsnis ir EB 288 straipsnio antra pastraipa – Teisingumo Teismo jurisdikcija nagrinėti Europos bendrijai pareikštą ieškinį dėl deliktinės atsakomybės – Ieškinys dėl įsiskolinimų padengimo pagal Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsnio 1 dalį – Akcinės bendrovės bankroto administratoriaus pareikštas ieškinys Europos bendrijai – Valstybių narių teismų jurisdikcija nagrinėti tokį ieškinį“
Byloje C‑377/09
dėl Tribunal de commerce de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas) (Belgija) 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugsėjo 23 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Françoise-Eléonor Hanssens‑Ensch, Agenor SA bankroto administratorė,
prieš
Europos bendriją,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai R. Silva de Lapuerta, E. Juhász, T. von Danwitz (pranešėjas) ir D. Šváby,
generalinė advokatė V. Trstenjak,
posėdžio sekretorius N. Nanchev, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. gegužės 20 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Agenor SA bankroto administratorės F.‑E. Hanssens‑Ensch, atstovaujamos advokatų J. P. Renard ir M. Elvinger,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux ir T. Materne,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J.‑P. Keppenne ir M. Owsiany‑Hornung,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 235 straipsnio ir EB 288 straipsnio antros pastraipos išaiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp F.‑E. Hanssens‑Ensch, Agenor SA (toliau – Agenor) bankroto administratorės, ir Europos bendrijos dėl reikalavimo, kad ši sumokėtų 2 mln. eurų sumą dėl jos tariamai neteisėtų veiksmų, lėmusių šios bendrovės bankrotą.
Teisinis pagrindas
3 Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Bet kuris vadovas arba ankstesnis vadovas, taip pat bet kuris kitas asmuo, faktiškai turėjęs įgaliojimus valdyti bendrovę, gali būti pripažintas asmeniškai ir solidariai atsakingu už visas bendrovės skolas ar jų dalį neviršijant trūkstamo turto vertės bendrovės bankroto ir nepakankamo turto atveju ir jei nustatoma, kad bankrotą lėmė rimtas ir akivaizdus šių asmenų padarytas pažeidimas <…>.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
4 Agenor teikia konsultacijas, rengia ekspertų ataskaitas, atlieka tyrimus, organizuoja mokymus ir teikia kitas su tuo susijusias intelektines paslaugas. Po to, kai Agenor laimėjo 1994 m. pabaigoje paskelbtą viešojo pirkimo konkursą, jai buvo patikėtos Techninės pagalbos biuro (toliau – TPB) funkcijos įgyvendinant Europos „Leonardo da Vinci“ programą. Šiuo tikslu 1995 m. birželio 13 d. ji sudarė pirmąją dvylikos mėnesių sutartį su Europos Bendrijomis.
5 Šios sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad ji gali būti atnaujinta su sąlyga, kad Europos Bendrijų Komisiją tenkins Agenor teikiamos paslaugos ir Bendrijų biudžete bus lėšų. Įgyvendinant šią nuostatą vėliau buvo pasirašytos sutartys 1996 m. birželio 1 d.–1997 m. gegužės 31 d. ir 1997 m. birželio 1 d.–1998 m. gegužės 31 d. laikotarpiams.
6 1998 m. birželio 1 d. pasirašytas sutarties, kuri galiojo iki 1998 m. gegužės 31 d., priedas, kuriuo ji pratęsta iki 1998 m. rugsėjo 30 dienos. Vėliau pasirašyta dar viena sutartis laikotarpiui iki 1999 m. sausio 31 dienos.
7 1999 m. sausio 6 d. Komisija perdavė Agenor audito ataskaitą, kuri buvo atliekama nuo 1998 m. kovo mėnesio. Šioje ataskaitoje buvo nurodyti keletas su TPB valdymu susijusių problemų bei trūkumų. Taip pat nurodyta, kad siekiant toliau palaikyti sutartinius santykius reikėjo gerokai patobulinti biuro darbą, o norint sutartį atnaujinti po 1999 m. sausio 31 d. reikėjo TPB restruktūrizuoti. Buvo pateiktas atliktinų patobulinimų sąrašas.
8 1999 m. sausio 29 d. Komisija pasiūlė Agenor sudaryti galiojančios sutarties priedą, kuriuo ji būtų buvusi pratęsta iki 1999 m. vasario 15 dienos. Šį pasiūlymą Agenor atmetė. Todėl 1999 m. vasario 11 d. Komisija konstatavo, kad minėta sutartis neteko galios 1999 m. sausio 31 dieną. 1999 m. vasario 11 d. Agenor pranešė Komisijai, kad nesutinka su jos pozicija.
9 1999 m. kovo 3 d. Agenor paskelbė apie savo bankrotą.
10 2004 m. sausio 30 d. ieškovė pagrindinėje byloje, veikdama kaip Agenor bankroto administratorė, Tribunal de commerce de Bruxelles pareiškė Bendrijai ieškinį dėl atsakomybės, pirmiausia grindžiamą Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsnio 1 dalimi, kaltindama Komisiją dėl to, kad, pirma, ji taip suvaržė Agenor veiklą, jog bankrotas tapo neišvengiamas, ir, antra, „apleido“ bei „surengė linčo teismą“ Agenor, visų pirma atsisakiusi atnaujinti šalis siejusią sutartį.
11 Komisija teigė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neturi jurisdikcijos, ir tvirtina, kad pagal EB 235 straipsnį ir EB 288 straipsnio antrą pastraipą tik Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti tokį ieškinį, kokį pareiškė ieškovė pagrindinėje byloje.
12 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad kyla abejonių dėl to, ar pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą Teisingumo Teismas turi nagrinėti ieškinius dėl deliktinės atsakomybės, kuriems taikomos specialios teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, kaip antai nustatytos Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsnyje.
13 Todėl Tribunal de commerce de Bruxelles nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar [EB] 288 straipsnio [antra pastraipa] turi būti aiškinama taip, kad ieškiniu dėl deliktinės atsakomybės šios nuostatos prasme pripažįstamas Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsniu grindžiamas ieškinys dėl atsakomybės, kurį pateikė bankroto administratorius ir kuriuo siekiama, kad Europos bendrija padengtų bankrutavusios bendrovės su darbo santykiais susijusius įsiskolinimus, remiantis tuo, kad Bendrija turėjo įgaliojimą de facto valdyti komercinę bendrovę ir vadovaudama šiai bendrovei padarė rimtą ir akivaizdų pažeidimą, lėmusį jos bankrotą?“
Dėl prejudicinio klausimo
14 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Bendrijai pareikštas ieškinys dėl atsakomybės, grindžiamas nacionalinės teisės aktais, kuriuose nustatytos specialios taisyklės, besiskiriančios nuo atitinkamos valstybės narės bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių taisyklių, yra ieškinys dėl deliktinės atsakomybės EB 288 straipsnio antros pastraipos prasme, kurio, remiantis EB 235 straipsniu, valstybių narių teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti.
15 Ieškovė pagrindinėje byloje teigia, kad, atsižvelgiant į EB 288 straipsnio antroje pastraipoje pateiktą nuorodą į „bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus“, ši nuostata taikoma tik ieškiniams dėl Bendrijos deliktinės atsakomybės pagal bendrąsias teisės taisykles, kaip numatyta, pavyzdžiui, Belgijos teisėje, Civilinio kodekso 1382 straipsnyje. Tačiau bet kuria kita nuostata grindžiamą ieškinį valstybių narių teismai turėtų jurisdikciją nagrinėti, net jeigu jis nesusijęs su sutartimi. Todėl ieškinio, grindžiamo Belgijos bendrovių kodekso 530 straipsniu, kuris yra ieškinio pagrindinėje byloje teisinis pagrindas, negalima laikyti ieškiniu dėl deliktinės atsakomybės pagal bendrąsias teisės taisykles, nepaisant to, kad šis ieškinys nesusijęs su sutartimi.
16 EB sutartyje numatytas jurisdikcijos pasidalijimas tarp Bendrijos ir valstybių narių teismų, kiek tai susiję su Bendrijai pareikštais ieškiniais, kuriais keliamas jos atsakomybės už žalą klausimas.
17 Kiek tai susiję su Bendrijos deliktine atsakomybe, tokie ginčai priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Iš tiesų EB 235 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu EB 288 straipsnio antroje pastraipoje, kurioje numatyta tokia deliktinė atsakomybė. Ši Bendrijos teismų jurisdikcija yra išimtinė (šiuo klausimu žr. būtent 1992 m. kovo 13 d. Sprendimo Vreugdenhil prieš Komisiją, C‑282/90, Rink. p. I‑1937, 14 punktą; taip pat 2002 m. lapkričio 26 d. Sprendimo First ir Franex, C‑275/00, Rink. p. I‑10943, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
18 Tačiau, kiek tai susiję su ginčais dėl Bendrijos sutartinės atsakomybės, Teisingumo Teismo jurisdikcija nagrinėti tokius ginčus Sutartyje pripažįstama tik EB 238 straipsnyje, t. y. pagal Bendrijos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą (šiuo klausimu žr. 1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija prieš Zoubek, 426/85, Rink. p. 4057, 11 punktą; taip pat 2001 m. spalio 9 d. Sprendimo Flemmer ir kt., C‑80/99‑C‑82/99, Rink. p. I‑7211, 42 punktą).
19 Kadangi EB 235 straipsnyje pateikta nuoroda tik į EB 288 straipsnio antrą pastraipą, kurioje numatyta tik Bendrijos deliktinė atsakomybė, o Bendrijos sutartinė atsakomybė minima minėto EB 288 straipsnio pirmoje pastraipoje, negalima daryti išvados, kad, remiantis EB 235 straipsniu, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl sutartinės atsakomybės (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Flemmer ir kt. 42 punktą). Iš to matyti, kad, atsižvelgiant į EB 240 straipsnį, nesant arbitražinės išlygos, ginčai dėl Bendrijos sutartinės atsakomybės priklauso valstybių narių teismų jurisdikcijai (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegužės 20 d. Sprendimo Guigard prieš Komisiją, C‑214/08 P, 41 punktą).
20 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad siekiant nuspręsti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti Bendrijai pareikštą konkretų ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikia nustatyti, ar toks ieškinys susijęs su Bendrijos sutartine, ar deliktine atsakomybe.
21 Šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad EB 235 straipsnyje pateikta nuoroda į EB 288 straipsnio antrą pastraipą susijusi tik su žala šios nuostatos prasme, t. y. žala, kurią eidami savo pareigas padaro institucijos ar jų tarnautojai, deliktinės atsakomybės srityje. Tačiau EB 288 straipsnio antroje pastraipoje pateikta nuoroda į bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus minėtai sąvokai nepriklauso. Šia konkrečia nuoroda siekiama apibrėžti sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad Bendrija būtų įpareigota atlyginti tokią žalą.
22 Be to, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamu ieškiniu, pažymėtina, kad, kaip pripažįsta pati ieškovė pagrindinėje byloje, šis ieškinys nesusijęs su sutartimi. Be to, aplinkybė, kad šis ieškinys gali būti pareikštas tik esant tam tikroms sąlygoms, visų pirma, kad tik dėl „rimto ir akivaizdaus pažeidimo“ gali kilti atitinkamo asmens atsakomybė, negali paneigti fakto, kad tokiam ieškiniui būdingi deliktine atsakomybe grindžiamo ieškinio dėl žalos atlyginimo pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą bendri požymiai.
23 Tokiomis aplinkybėmis dėl to, kad nacionalinės teisės aktai, kuriais grindžiamas Bendrijai pareikštas ieškinys dėl deliktinės atsakomybės, yra specialios teisės taisyklės, besiskiriančios nuo atitinkamos valstybės narės bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių taisyklių, toks ieškinys negali nepatekti į EB 235 straipsnio taikymo sritį.
24 1991 m. kovo 5 d. Sprendimu Grifoni prieš EAEB (C‑330/88, Rink. p. I‑1045, 20 punktas), kuriuo remiasi ieškovė pagrindinėje byloje, negali būti paneigta ankstesnė išvada, nes ieškinys, dėl kurio buvo priimtas šis sprendimas, buvo grindžiamas sutartine Bendrijos atsakomybe.
25 Todėl ieškovės pagrindinėje byloje teiginys, jog, be sutartinės atsakomybės ir deliktinės atsakomybės, EB 288 straipsnio antros pastraipos prasme egzistuoja trečios rūšies atsakomybė, kuri pagal EB 240 straipsnį patenka į valstybių narių teismų jurisdikcijos sritį, yra nepagrįstas.
26 Tad į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad remiantis EB 235 straipsniu kartu su EB 288 straipsnio antra pastraipa, valstybių narių teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Bendrijai pareikšto ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, net jeigu jis grindžiamas nacionalinės teisės aktais, kuriuose nustatytos specialios taisyklės, besiskiriančios nuo atitinkamos valstybės narės bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių taisyklių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
Remiantis EB 235 straipsniu kartu su EB 288 straipsnio antra pastraipa, valstybių narių teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti Europos bendrijai pareikšto ieškinio dėl deliktinės atsakomybės, net jeigu jis grindžiamas nacionalinės teisės aktais, kuriuose nustatytos specialios taisyklės, besiskiriančios nuo atitinkamos valstybės narės bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių taisyklių.
Parašai.
** Proceso kalba: prancūzų.