TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. liepos 16 d. ( *1 )

„Autorių teisės — Informacinė visuomenė — Direktyva 2001/29/EB — 2 ir 5 straipsniai — Literatūros ir meno kūriniai — „Atgaminimo“ sąvoka — Atgaminimas „iš dalies“ — Trumpų literatūros kūrinių ištraukų atgaminimas — Spaudos straipsniai — Laikinas ir trumpalaikis atgaminimas — Technologinis procesas, kurį sudaro straipsnių nuskaitymas paverčiant tekstinėmis rinkmenomis, elektroninis atgaminto kūrinio apdorojimas, dalies šio atgaminto kūrinio išsaugojimas ir atspausdinimas“

Byloje C-5/08

dėl Højesteret (Danija) 2007 m. gruodžio 21 d. Sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2008 m. sausio 4 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Infopaq International A/S

prieš

Danske Dagblades Forening,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai T. von Danwitz, R. Silva de Lapuerta, G. Arestis ir J. Malenovský (pranešėjas),

generalinė advokatė V. Trstenjak,

posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. lapkričio 20 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

—	Infopaq International A/S, atstovaujamos advokat A. Jensen,

—	Danske Dagblades Forening, atstovaujamos advokat M. Dahl Pedersen,

—	Austrijos vyriausybės, atstovaujamos E. Riedl,

—	Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos H. Krämer ir H. Støvlbæk,

susipažinęs su 2009 m. vasario 12 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs, pirma, su 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 2 straipsnio a punkto ir, antra, dėl laikiniesiems atgaminimo veiksmams šios direktyvos 5 straipsnio prasme taikomų išimčių sąlygų išaiškinimu.

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą, kilusį tarp Infopaq International A/S (toliau – Infopaq) ir Danske Dagblades Forening (toliau – DDF), dėl šios prašymo pripažinti, kad ji neprivalėjo gauti autoriaus sutikimo atgaminti spaudos straipsnius naudojant automatizuotą procesą, kurį sudaro jų nuskaitymas, pavertimas skaitmeninėmis rinkmenomis ir šių rinkmenų elektroninis apdorojimas, atmetimo.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

Pagal Marakešo susitarimo, įsteigiančio Pasaulio prekybos organizaciją, 1C priede esančio Susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, kuris buvo patvirtintas 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu Nr. 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 80), 9 straipsnio 1 dalį:

„Valstybės narės laikosi Berno konvencijos (1971) 1–21 straipsnių ir jos priedo. <…>“

Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. liepos 24 d. Paryžiaus aktas), pataisytos 1979 m. rugsėjo 28 d. (toliau – Berno konvencija), 2 straipsnis suformuluotas taip:

„1) sąvoka „literatūros ir meno kūriniai“ apima kiekvieną literatūros, mokslo ir meno kūrinį, kad ir koks būtų jo išraiškos būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius;

<…>

5) literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui, enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo ir išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaip tokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį, sudarantį tokio rinkinio dalį;

<…>

8) šioje konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.“

5	Pagal Berno konvencijos 9 straipsnio pirmą dalį šios konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet kokia forma ar būdu.

Bendrijos teisė

1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvos 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 122, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 114) 1 straipsnyje skelbiama:

„1. Vadovaudamosi šios direktyvos nuostatomis, valstybės narės taiko kompiuterių programoms tokią autorių teisių apsaugą kaip ir literatūros kūriniams, apibrėžtiems pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. <…>.

<…>

3. Kompiuterio programai taikoma apsauga, jei ji yra originali ta prasme, kad tai – paties autoriaus intelekto kūrinys. Teisei į apsaugą nustatyti netaikomi jokie kiti kriterijai.“

1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 77, p. 20; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 459) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Pagal šią direktyvą duomenų bazės, kurios pagal duomenų parinkimą ir išdėstymą, yra autoriaus intelektinės veiklos rezultatas, yra saugomos autorių teisių. Kad būtų pripažintos tinkamomis tokiai apsaugai, jokių papildomų atrankos kriterijų nereikia.“

Direktyvos 2001/29 ketvirtoje, šeštoje, devintoje–vienuoliktoje, 20–22, 31 ir 33 konstatuojamosiose dalyse skelbiama:

„4)	Suderinta teisinė autorių teisių ir gretutinių teisių sistema, padidindama teisinį aiškumą ir nustatydama aukštą intelektinės nuosavybės apsaugos lygį, skatins esmines investicijas į kūrybingumą ir novatoriškumą, įskaitant tinklų infrastruktūrą <…>

Nederinamas Bendrijos lygmeniu, nacionalinių teisės aktų kūrimas, kuris jau pradėtas daugelyje valstybių narių siekiant reaguoti į technologijų iššūkius, leistų atsirasti pastebimiems apsaugos skirtumams ir kartu intelektinę nuosavybę apimančių ar ja grindžiamų paslaugų ir produktų laisvo judėjimo apribojimams, dėl kurių suirtų vidaus rinka ir teisės aktų darna. Tokių teisės aktų skirtumų ir neaiškumų poveikis taptų dar didesnis toliau kuriant informacinę visuomenę, kurioje jau dabar labai padidėjo neapribotas tarpvalstybinis intelektinės nuosavybės naudojimas. Ši tendencija išliks ir turėtų vis labiau įsitvirtinti. Pastebimi teisinės apsaugos skirtumai ir neaiškumai gali trukdyti naujų produktų ir paslaugų, susijusių su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, masto ekonomijai.

<…>

9)	Kiekvienas autorių teisių ir gretutinių teisių derinimas turi būti grindžiamas aukšto lygio apsauga, nes tokios teisės yra labai svarbios intelektinei kūrybai. <…>

10)	Kad autoriai ar atlikėjai galėtų tęsti savo kūrybinį ir meninį darbą, už savo darbo naudojimą jie turi gauti teisingą atlyginimą <…>

11)	Griežta, veiksminga autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos sistema yra vienas iš pagrindinių būdų užtikrinti, kad Europos kultūra gautų būtinų lėšų kūrybai ir gamybai, o meno kūrėjai ir atlikėjai išlaikytų nepriklausomumą ir orumą.

<…>

20)

Ši direktyva remiasi principais ir taisyklėmis, jau nustatytomis šioje srityje šiuo metu galiojančiose direktyvose, pirmiausia direktyvose (91/250) <…> ir (96/9), tuos principus ir taisykles plėtoja bei įteisina informacinės visuomenės kontekste. Šios direktyvos nuostatos neturėtų pažeisti tų direktyvų nuostatų, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje yra nustatyta kitaip.

21)	Ši direktyva turėtų apibrėžti veiksmus, kuriems taikoma atgaminimo teisė, atsižvelgiant į skirtingus naudos gavėjus. Tai turėtų būti padaryta vadovaujantis Bendrijos acquis communautaire. Reikia plataus šių veiksmų apibrėžimo, kad vidaus rinkoje būtų užtikrintas teisinis aiškumas.

22)	Deramos paramos kultūrai skleisti tikslo neturi būti siekiama aukojant griežtą teisių apsaugą arba toleruojant neteisėtus suklastotų ar piratinių kūrinių platinimo būdus.

<…>

31)	Turi būti išlaikyta derama pusiausvyra tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų teisių ir interesų, taip pat tarp įvairių kategorijų teisių turėtojų ir saugomų objektų naudotojų. <…>

<…>

33)

Išimtinei atgaminimo teisei turėtų būti taikoma išimtis siekiant leisti tam tikrus laikino atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai atgaminimai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą tinkle tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai pasinaudota kūriniu ar kitu objektu. Atitinkami atgaminimo veiksmai patys savaime neturėtų turėti atskiros ekonominės vertės. Jei jie atitinka šiuos reikalavimus, ši išimtis turėtų būti taikoma veiksmams, leidžiantiems peržvalgą (browsing), taip pat saugojimą tarpinėje atmintyje (caching), įskaitant tuos veiksmus, kurie leidžia perdavimo sistemoms veiksmingai veikti, kad būtų gauti duomenys apie informacijos naudojimą, jeigu tik tarpininkas nekeičia informacijos ir nesikiša į teisėtą, plačiai pripažintą ir taikomą šioje komercinėje veikloje technologijos naudojimą. Naudojimas turėtų būti laikomas teisėtu tais atvejais, kai leidžia teisių turėtojas arba neriboja įstatymas.“

Pagal Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktą:

„Valstybės narės nustato išimtinę teisę leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai, laikinai ar nuolat bet kuriuo būdu ir bet kuria forma atgaminti visą arba iš dalies:

a)	autoriams – savo kūrinius.“

Tos pačios direktyvos 5 straipsnyje skelbiama:

„1. 2 straipsnyje minėtiems laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai ir kartu – būtina bei svarbi technologinio proceso dalis, kurių vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas:

a)	tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba

b)	teisėtai naudoti

kūrinį ar kitą objektą ir kurie atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs, 2 straipsnyje nustatytos atgaminimo teisės netaikomos.

<…>

5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos išimtys ir apribojimai taikomi tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastiniam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.“

Pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL L 372, p. 12) 6 straipsnį:

„Fotografijoms, kurios yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška ir dėl to laikomos originaliomis, taikoma 1 straipsnyje numatyta apsauga. Jokie kiti kriterijai nėra svarbūs sprendžiant, ar fotografija turi būti saugoma. Valstybės narės gali numatyti ir kitokių fotografijų apsaugą.“

Nacionalinė teisė

Direktyvos 2001/29 2 straipsnis ir 5 straipsnio 1 dalis buvo perkeltos į Danijos vidaus teisę 1995 m. birželio 14 d. Autorių teisių įstatymo Nr. 395 (Lovtidende 1995 A, p. 1796), iš dalies pakeisto ir kodifikuoto, be kita ko, 2002 m. gruodžio 17 d. Įstatymu Nr. 1051 (lov no 1051 om ændring af ophavsretsloven, Lovtidende 2002 A, p. 7881), 2 ir 11a straipsniais.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

Infopaq veikla yra spaudos apžvalga ir analizė, kuri iš esmės pasireiškia pasirinktų Danijos dienraščių ir kitų periodinių spaudinių straipsnių santraukų sudarymu. Straipsnių pasirinkimą lemia klientų pasirinktos temos ir jie atrenkami taikant vadinamąjį „informacijos perkėlimo“ procesą. Santraukos jiems išsiunčiamos elektroniniu paštu.

14	DDF yra profesinė Danijos dienraščių sąjunga, kurios tikslas, be kita ko, – padėti savo nariams visais klausimais, susijusiais su autorių teisėmis.

15	2005 m. DDF sužinojo, kad Infopaq nuskaito dienraščių straipsnius komerciniais tikslais, neturėdama šių straipsnių autorių sutikimo. Manydama, kad toks sutikimas yra būtinas šiems straipsniams apdoroti naudojant minėtą procesą, DDF apie tai informavo Infopaq.

16	Informacijos perkėlimo procesą sudaro penki etapai, per kuriuos, DDF nuomone, yra atliekami keturi spaudos straipsnių atgaminimo veiksmai.

17	Pirma, gautus spaudinius Infopaq darbuotojai rankiniu būdu įregistruoja elektroninėje duomenų bazėje.

Antra, prieš nuskaitymą spaudinio kraštas yra nukerpamas, kad visi jo lapai būtų atskiri. Prieš nuskaitymą (skeneriu) spaudinio dalis, kuri bus nuskaitoma, yra pasirenkama duomenų bazėje. Operacija leidžia padaryti kiekvieno spaudinio puslapio TIFF (Tagged Image File Format) formato rinkmeną. Kai ši operacija užbaigiama, TIFF rinkmena yra perkeliama į OCR (Optical Character Recognition) (optinis simbolių atpažinimas) serverį.

Trečia, šis OCR serveris TIFF rinkmeną paverčia informacija, kurią galima apdoroti skaitmeniniu būdu. Šiame procese kiekvieno simbolio vaizdas paverčiamas skaitmeniniu kodu, kuris leidžia kompiuteriui atpažinti konkretų simbolį. Pavyzdžiui, „TDC“ raidžių atvaizdas yra paverčiamas informacija, kurią kompiuteris galės traktuoti kaip raides „TDC“ ir jas paversti teksto formatu, kurį galės atpažinti kompiuteris. Šie duomenys yra išsaugomi kaip tekstinės rinkmenos, kurios gali būti perskaitomos naudojant bet kokią tekstų apdorojimo programinę įrangą. OCR procesas užbaigiamas ištrinant TIFF rinkmeną.

Ketvirta, tekstinė rinkmena yra analizuojama siekiant surasti nustatytus raktinius žodžius. Kiekvieną kartą suradus raktinį žodį įvedami duomenis, nurodant spaudinio pavadinimą, skyrių ir puslapį, kuriame yra raktinis žodis, bei jo vietą tekste, išreikštą procentais nuo nulio iki 100, taip palengvinant vėlesnį viso laikraščio skaitymą. Siekiant dar palengvinti raktinio žodžio paiešką skaitant visą laikraštį, pateikiami penki žodžiai, einantys prieš raktinį žodį, ir penki – po jo (toliau – vienuolikos žodžių ištrauka). Procesas užbaigiamas ištrinant tekstinę rinkmeną.

Penkta, informacijos perkėlimo procesas užbaigiamas atspausdinant visų dienraščio puslapių, kuriuose buvo raktinis žodis, paieškos rezultatą. Paieškos rezultatas gali būti tokios formos:

„2005 m. lapkričio 4 d. – Dagbladet Arbejderen, 3 puslapis:

TDC: 73% „telekomunikacijų grupės TDC, kuri, manoma, bus nupirka, pardavimas.““

Infopaq nesutiko, kad jos veiklai reikia autorių sutikimo, ir pateikė Østre Landsret ieškinį prieš DDF, reikalaudama, kad ši pripažintų, jog Infopaq turi teisę naudoti minėtą procesą be šios profesinės sąjungos ar jos narių sutikimo. Kadangi Østre Landsret atmetė šį ieškinį, Infopaq pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

Šio teismo nuomone, šiuo atveju neginčijama, kad autorių sutikimo nereikia spaudos apžvalgos ir santraukų rašymo veiklai vykdyti tiek, kiek ją sudaro fizinis žmogaus atliekamas kiekvieno spaudinio skaitymas, reikalingų straipsnių atrinkimas remiantis nustatytais raktiniais žodžiais ir rankiniu būdu surašyto paieškos rezultato išsiuntimas santraukos autoriui, nurodant raktinį žodį straipsnyje ir šio straipsnio vietą dienraštyje. Taip pat neginčijama, kad santraukos rašymas pats savaime yra teisėtas ir jam nereikia autorių sutikimo.

Šiuo atveju taip pat neginčijama, kad nagrinėjamas procesas apima du atgaminimo veiksmus, t. y. TIFF formato rinkmenų sukūrimas nuskaičius atspausdintus straipsnius ir TIFF rinkmenų pavertimas tekstinėmis rinkmenomis. Be to, akivaizdu, kad per šį procesą dalis nuskaitytų straipsnių yra atgaminami tiek, kiek vienuolikos žodžių ištrauka yra išsaugoma ir vėliau atspausdinama.

Tačiau pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl klausimo, ar pastarieji du veiksmai yra Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje numatyti atgaminimo veiksmai. Jos taip pat nesutaria dėl klausimo, ar visiems pagrindinėje byloje nagrinėjamiems veiksmams taikoma šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta atgaminimo teisės išimtis.

Šiomis aplinkybėmis Højesteret nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:

„1.	Ar dienraščio straipsnio ištraukos, kurią sudaro raktinis žodis ir penki prieš jį einantys žodžiai bei penki po jo einantys žodžiai, išsaugojimas atmintyje ir vėlesnis atspausdinimas gali būti traktuojamas kaip atgaminimo veiksmas, kurį saugo direktyvos (2001/29) 2 straipsnis?

2.	Ar reikia atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant atliekamas atgaminimo veiksmas, kad minėtą veiksmą būtų galima pripažinti „trumpalaikiu“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies prasme?

3.	Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, jei atgaminimas yra apdorojamas, pvz., tekstinę rinkmeną sukuriant vaizdinės rinkmenos pagrindu arba žodžių seka yra ieškoma šioje tekstinėje rinkmenoje?

4.	Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, kai atgaminimo dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių, yra išsaugoma?

5.	Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti pripažintas „trumpalaikiu“, kai atgaminta dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų, susidedančių iš vienuolikos žodžių, vėliau atspausdinama?

6.	Ar tam, kad veiksmas galėtų būti traktuojamas kaip sudarantis „būtiną ir esminę technologinio proceso dalį“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies prasme, reikia atsižvelgti į technologinio proceso etapą, kuriuo jis yra atliekamas?

7.	Ar atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu „būtiną ir esminę technologinio proceso dalį“, jei jį sudaro rankiniu būdu atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, kuriuo minėti straipsniai, t. y. atspausdinta informacija, paverčiami skaitmenine informacija?

8.	Ar laikinojo atgaminimo veiksmas gali būti laikomas sudarančiu „būtiną ir esminę technologinio proceso dalį“, jei jį sudaro atgaminimo dalies, apimančios vieną ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinimas?

9.	Ar „teisėto naudojimo“ sąvoka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje apima visas naudojimo formas, kurioms nereikia autorių sutikimo?

10.

Ar įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atliekamas atgamintos medžiagos apdorojimas, išsaugojimas ir, galbūt jos dalies, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinimas, naudojamas šios įmonės rengiant santraukas, priskirtinas „teisėto naudojimo“ sąvokai pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį, nors autoriai nedavė sutikimo tokiems veiksmams?

11.	Kokiais kriterijais remiantis galima įvertinti, ar laikinojo atgaminimo veiksmai yra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies prasme, jei įvykdytos visos kitos šioje nuostatoje numatytos sąlygos?

12.	Ar reikia atsižvelgti į naudotojo pasiektą našumą atliekant laikinojo atgaminimo veiksmus, norint įvertinti, ar veiksmai yra „atskirai ekonominiu atžvilgiu svarbūs“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies prasme?

13.

Ar įmonės atliekamas visų dienraščio straipsnių nuskaitymas, po kurio atgaminta medžiaga apdorojama, išsaugojama ir galbūt jos dalis, kurią sudaro viena ar daugiau teksto ištraukų iš vienuolikos žodžių, atspausdinama neturint autorių sutikimo, gali būti traktuojamas kaip „tam tikri specialūs atvejai, neprieštaraujantys įprastiniam“ minėtų straipsnių naudojimui, kurie „nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalies prasme?“

Dėl prejudicinių klausimų

Pirminės pastabos

Iš pradžių reikia priminti, kad iš vienodo Bendrijos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų išplaukia, kad kai siekiant nustatyti tokios Bendrijos teisės nuostatos, kaip antai Direktyvos 2001/29 2 straipsnio, prasmę ir apimtį nėra jokios aiškios nuorodos į valstybių narių teisę, jie visoje Europos bendrijoje turi būti aiškinami autonomiškai ir vienodai (žr., be kita ko, 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo SENA, C-245/00, Rink. p. I-1251, 23 punktą ir 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C-306/05, Rink. p. I-11519, 31 punktą).

28	Šie reikalavimai, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29 šeštą ir dvidešimt pirmą konstatuojamąsias dalis, yra ypač svarbūs šios direktyvos atžvilgiu.

29	Todėl Austrijos vyriausybė negali pagrįstai tvirtinti, kad valstybės narės privalo pateikti Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje esančios sąvokos „atgaminimas iš dalies“ apibrėžimą (šiuo klausimu dėl šios direktyvos 3 straipsnyje pateiktos sąvokos „viešas“ žr. minėto sprendimo SGAE 31 punktą).

Dėl pirmojo klausimo

30	Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar sąvoka „atgaminimas iš dalies“ Direktyvos 2001/29 prasme turi būti aiškinama taip, kad ji apima ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, išsaugojimą atmintyje ir vėlesnį atspausdinimą.

31	Reikia pažymėti, kad Direktyva 2001/29 neapibrėžia nei sąvokos „atgaminimas“, nei „atgaminimas iš dalies“.

32	Šiomis aplinkybėmis šios sąvokos turi būti apibrėžiamos atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29 2 straipsnio, kuriame jos yra, tekstą ir kontekstą bei į šios direktyvos bei tarptautinės teisės tikslus (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo SGAE 34 ir 35 punktus ir ten nurodytą teismų praktiką).

33	Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte numatyta, kad autoriai turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti atgaminti visus arba iš dalies jų kūrinius. Iš to išplaukia, kad teisės leisti arba uždrausti atgaminti, kurią turi autorius, apsaugos objektas yra „kūrinys“.

34	Šiuo atžvilgiu iš bendros Berno konvencijos sistemos, būtent iš jos 2 straipsnio penktosios ir aštuntosios pastraipų, išplaukia, kad tam tikrų objektų, kaip antai literatūros ar meno kūrinių, apsauga suponuoja, jog tai yra intelekto kūriniai.

Taip pat, remiantis Direktyvos 91/250 1 straipsnio 3 dalimi, Direktyvos 96/9 3 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2006/116 6 straipsniu, tokie kūriniai kaip antai kompiuterinės programos, duomenų bazės ar fotografijos, yra saugomi autorių teisių, tik jei jie yra originalūs ta prasme, kad yra paties autoriaus intelekto kūriniai.

36	Nustatydama suderintą autorių teisių teisinį pagrindą Direktyva 2001/29, kaip išplaukia iš jos ketvirtos, devintos–vienuoliktos ir dvidešimtos konstatuojamųjų dalių, yra grindžiama tuo pačiu principu.

37	Šiomis aplinkybėmis autorių teisės Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkto prasme gali būti taikomos tik originaliam kūriniui tiek, kiek jis yra paties autoriaus intelektinis kūrinys.

Dėl kūrinio dalių reikia konstatuoti, jog niekas iš Direktyvos 2001/29 ar kitos šioje srityje taikytinos direktyvos nenurodo, kad šioms dalims yra taikomas kitoks režimas nei taikomas visam kūriniui. Iš to išplaukia, kad jos yra saugomos autorių teisių, nes, kaip tokios, prisideda prie viso kūrinio originalumo.

39	Atsižvelgiant į šio sprendimo 37 punkte nurodytas pastabas, skirtingoms kūrinio dalims taip pat taikoma Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkte numatyta apsauga, jei jas sudaro tam tikri elementai, kurie yra paties šio kūrinio autoriaus intelektinės kūrybos išraiška.

Kalbant apie tokios kūrinio apsaugos apimtį, iš Direktyvos 2001/29 devintos–vienuoliktos dalių išplaukia, kad jos pagrindinis tikslas yra nustatyti aukšto lygio apsaugą, be kita ko, leidžiant autoriams gauti teisingą atlyginimą už jų kūrinių naudojimą, įskaitant ir jų atgaminimo atvejus, kad jie galėtų tęsti kūrybinį ir meninį darbą.

41	Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2001/29 dvidešimt pirmoje konstatuojamojoje dalyje reikalaujama, kad veiksmai, kuriuos apima atgaminimo teisė, būtų traktuojami plačiai.

42	Be to, šis minėtų veiksmų plataus apibrėžimo reikalavimas yra įtvirtintas ir šios direktyvos 2 straipsnyje, kuriame vartojami tokie žodžiai, kaip antai „tiesioginis ar netiesioginis“, „laikinas ar nuolatinis“, „bet kuriuo būdu“ ir „bet kuria forma“.

43	Todėl Direktyvos 2001/29 2 straipsniu suteikiama apsauga turi būti aiškinama plačiai.

44	Dėl spaudos straipsnių pažymėtina, kad šios sprendimo 37 punkte minėtą paties autoriaus intelekto kūrinį apibūdina temos pristatymo būdas ir kalbinė išraiška. Be to, pagrindinėje byloje yra aišku, kad spaudos straipsniai yra Direktyvoje 2001/29 nurodyti literatūros kūriniai.

45	Kalbant apie tokių saugomų kūrinių dalis, reikia pažymėti, kad jas sudaro žodžiai, kurie, vertinami atskirai, nėra juos naudojančio autoriaus intelekto kūrinys. Tik šių žodžių parinkimas, eiliškumas ir sujungimas leidžia autoriui originaliu būdu išreikšti savo požiūrį ir sukurti intelekto kūrinį.

46	Todėl žodžiai patys savaime nėra apsaugos objektas.

Taigi atsižvelgiant į reikalavimą Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje numatytą apsaugą aiškinti plačiai negalima atmesti, kad tam tikri atskiri sakiniai arba net tam tikros atitinkamo sakinio dalys gali informuoti jų skaitytoją apie teksto, kaip antai spaudos straipsnis, originalumą pranešant jam apie tai, kad jis yra paties šio straipsnio autoriaus intelekto kūrinys. Todėl tokie sakiniai ar jų dalys gali būti šios direktyvos 2 straipsnio a punkte numatytos apsaugos objektas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, saugomo kūrinio ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, atgaminimas, koks yra atliktas pagrindinėje byloje, gali būti laikomas atgaminimu iš dalies, kaip numatyta Direktyvos 2001/29 2 straipsnyje, jei tokia ištrauka yra kūrinio dalis, kuri, kaip tokia, išreiškia paties autoriaus intelekto kūrinį, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Be to, reikia pažymėti, kad Infopaq naudotas informacijos perkėlimo procesas leidžia atgaminti įvairias saugomo kūrinio ištraukas. Naudojant šį procesą yra atgaminamos ištraukos, kurias sudaro vienuolika žodžių, kiekvieną kartą, kai atitinkamame kūrinyje yra randamas raktinis žodis. Be to, dažnai ieškoma kelių raktinių žodžių, nes kai kurie klientai prašo, kad Infopaq pateiktų ištraukas pagal kelis raktinius žodžius.

Taip dėl šio proceso padidėja tikimybė, kad Infopaq atgamins kūrinį iš dalies Direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punkto prasme, nes sujungus šias ištraukas gaunamas ilgesnis fragmentas, kuriame gali atsispindėti kūrinio originalumas, nes jame yra elementų, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad tai yra paties autoriaus intelekto kūrinys.

Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytas aplinkybes, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad informacijos perkėlimo procese atliktas veiksmas išsaugant atmintyje saugomo kūrinio ištrauką, kurią sudaro vienuolika žodžių, ir vėliau ją atspausdinant gali būti traktuojamas kaip atgaminimas iš dalies Direktyvos 2001/29 2 straipsnio prasme, jei tokiu būdu atgamintos dalys yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška, o tai privalo nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

Dėl antrojo–dvyliktojo klausimų

Darant prielaidą, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami veiksmai priskirtini saugomo kūrinio atgaminimo iš dalies sąvokai Direktyvos 2001/29 2 straipsnio prasme, iš šios direktyvos 2 ir 5 straipsnių išplaukia, kad toks atgaminimas negalimas be autoriaus sutikimo, nebent jis atitinka šios direktyvos 5 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Šiame kontekste savo antruoju–dvyliktu klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar atgaminimo veiksmai naudojant informacijos perkėlimo procesą, koks yra pagrindinėje byloje, atitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir ar todėl šis procesas gali būti atliekamas be autoriaus sutikimo, nes jis leidžia daryti spaudos straipsnių santraukas ir pasireiškia viso šio straipsnio nuskaitymu, vienuolikos žodžių ištraukos išsaugojimu ir jos atspausdinimu.

Pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalį atgaminimo veiksmams šios direktyvos 2 straipsnyje numatytos atgaminimo teisės netaikomos, tik jeigu jie atitinka penkias sąlygas:

—	šie veiksmai yra laikini,

—	jie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai,

—	yra būtina bei svarbi technologinio proceso dalis,

—	jų vienintelis tikslas yra sudaryti sąlygas tarpininkui perduoti tinkle tretiesiems asmenims arba teisėtai naudoti kūrinį ar kitą objektą, ir

—	jei šie veiksmai atskirai nėra ekonominiu atžvilgiu svarbūs.

55	Visų pirma reikia pažymėti, kad šios sąlygos yra kumuliacinės. Jei nesilaikoma nors vienos jų, atgaminimo veiksmams, remiantis Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalimi, išimtis dėl šios direktyvos 2 straipsnyje numatytos atgaminimo teisės netaikoma.

Be to, aiškinant kiekvieną iš šių sąlygų reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką direktyvos nuostatos, nukrypstančios nuo toje pačioje direktyvoje nustatyto bendrojo principo, turi būti aiškinamos griežtai (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Kapper, C-476/01, Rink. p. I-5205, 72 punktas ir 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-36/05, Rink. p. I-10313, 31 punktas).

57	Toks yra Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties, kuria nukrypstama nuo šia direktyva įtvirtinto bendro tikslo, t. y. reikalavimo, kad autorius duotų sutikimą visiems saugomo kūrinio atgaminimo veiksmams atlikti, atvejis.

58	Ši išimtis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 5 dalį, pagal kurią ji taikoma tik tam tikrais specialiais atvejais, kurie neprieštarauja įprastam kūrinio ar kito objekto naudojimui ir nepagrįstai nepažeidžia teisėtų teisių turėtojų interesų.

59	Pagal Direktyvos 2001/29 ketvirtą, šeštą ir dvidešimt pirmą konstatuojamąsias dalis jos 5 straipsnio 1 dalyje skelbiamos sąlygos taip pat turi būti aiškinamos atsižvelgiant į autorių teisinio aiškumo dėl jų kūrinių apsaugos reikalavimą.

60	Šioje byloje Infopaq visų pirma tvirtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami atgaminimo veiksmai atitinka laikinumo sąlygą, nes jie yra ištrinami pasibaigus elektroninės paieškos procesui.

Šiuo požiūriu, atsižvelgiant į šio sprendimo 54 punkte primintą trečią sąlygą, reikia konstatuoti, kad laikini ir trumpalaikiai atgaminimo veiksmai leidžia realizuoti technologinį procesą, kurio būtina bei svarbi dalis jie yra. Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šio sprendimo 57 ir 58 punktuose skelbiamus principus, šie atgaminimo veiksmai neturėtų viršyti to, kas yra būtina geram šio technologinio proceso funkcionavimui.

Be to, siekiant užtikrinti autorių teisinį saugumą reikia, kad atgaminto kūrinio išsaugojimas ir ištrynimas nepriklausytų nuo žmogaus, būtent saugumo kūrinio naudotojo, įsikišimo. Nėra garantijos, kad tokiu atveju suinteresuotasis asmuo iš tikrųjų ištrins atgamintą kūrinį arba bet kuriuo atveju jį ištrins, jei jo buvimas nebus pateisinamas funkcija, leidžiančia realizuoti technologinį procesą.

Tokią išvadą pagrindžia Direktyvos 2001/29 trisdešimt trečia konstatuojamoji dalis, kurioje pateikiami jos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavyzdžiai: veiksmai, leidžiantys peržvalgą (browsing), taip pat saugojimą tarpinėje atmintyje (caching), įskaitant tuos veiksmus, kurie leidžia perdavimo sistemoms veiksmingai veikti. Tokie veiksmai iš esmės atliekami ir pašalinami automatiškai, neįsikišant žmogui.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad veiksmas gali būti traktuojamas kaip „laikinas“ Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje skelbiamos antrosios sąlygos prasme, tik jeigu jo trukmė ribojama tuo, kas yra būtina geram technologinio proceso funkcionavimui, suvokiant, kad šis procesas turi būti automatizuotas, nes juo atgamintas kūrinys ištrinamas automatiškai, neįsikišant žmogui, kai jo funkcija, kuria siekiama realizuoti tokį procesą, yra atlikta.

65	Negalima iš karto atmesti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami pirmieji du atgaminimo veiksmai, t. y. TIFF rinkmenų ir tekstinių rinkmenų pakeitus TIFF rinkmenas sukūrimas, gali būti traktuojami kaip laikini, nes jie iš kompiuterio atminties ištrinami automatiškai.

Toliau, kalbant apie trečiąjį atgaminimo veiksmą – ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, išsaugojimą kompiuterio atmintyje, – pažymėtina, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos negalima nustatyti, ar technologinis procesas yra automatinis, kai rinkmena iš kompiuterio atminties per trumpą laiką ištrinama neįsikišant žmogui. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalo patikrinti, ar ištrynimas priklauso nuo atgaminto kūrinio naudotojo valios ir ar yra galimybė, kad ši rinkmena bus išsaugota kompiuterio atmintyje atlikus nagrinėjamą technologinį procesą.

67	Tačiau akivaizdu, kad paskutiniu informacijos perkėlimo proceso atgaminimo veiksmu Infopaq atliko atgaminimo veiksmus, kurie nepriskirtini kompiuterių technologijoms. Ji atspausdino ištraukas, kurias sudaro vienuolika žodžių, ir taip atgamino šias ištraukas ant popieriaus.

68	Kadangi šios ištraukos atgaminamos ant tokio materialus daikto, jos gali būti pašalintos tik sunaikinant jį.

Be to, kadangi informacijos perkėlimo procesas pats savaime negali sunaikinti tokio daikto, šio atgaminto kūrinio sunaikinimas priklauso tik nuo tokio proceso naudotojo valios. Absoliučiai nėra akivaizdu, kad jis jį sunaikins, todėl yra tikimybė, kad toks atgamintas kūrinys išliks naudotojo poreikiams tenkinti.

70	Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo informacijos perkėlimo proceso paskutinis veiksmas, kai Infopaq atspausdina ištrauką, kurią sudaro vienuolika žodžių, nėra laikinas atgaminimo veiksmas Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalies prasme.

71	Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos neišplaukia ir netvirtinama, kad toks veiksmas gali būti atsitiktinis.

72	Iš prieš tai išdėstytų aplinkybių išplaukia, kad minėtas veiksmas neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje skelbiamos sąlygos ir todėl tokio veiksmo atžvilgiu neturėtų būti taikoma jos 2 straipsnyje numatyta išimtis, susijusi su atgaminimo teise.

73	Darytina išvada, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas informacijos perkėlimo procesas negali būti atliktas be autoriaus sutikimo ir todėl nėra reikalo nagrinėti, ar keturi šį procesą sudarantys veiksmai atitinka minėto 5 straipsnio 1 dalyje skelbiamas sąlygas.

Todėl į antrąjį–dvyliktąjį klausimus reikia atsakyti taip, kad ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, atspausdinimas pagrindinėje byloje nagrinėjamame informacijos perkėlimo procese neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinumo sąlygos ir todėl šis procesas negali būti atliktas be suinteresuotų autorių sutikimo.

Dėl tryliktojo klausimo

75	Atsižvelgiant į antrojo–dvyliktojo klausimų atsakymą, nereikia atsakyti į tryliktą klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

Informacijos perkėlimo procese atliktas veiksmas, išsaugant atmintyje saugomo kūrinio ištrauką, kurią sudaro vienuolika žodžių, ir vėliau ją atspausdinant, gali būti traktuojamas kaip atgaminimas iš dalies 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio prasme, jei taip atgamintos dalys yra paties autoriaus intelektinės kūrybos išraiška, o tai privalo nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

2.	Ištraukos, kurią sudaro vienuolika žodžių, atspausdinimas pagrindinėje byloje nagrinėjamame informacijos perkėlimo procese neatitinka Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos laikinumo sąlygos ir todėl šis procesas negali būti atliktas be suinteresuotų autorių sutikimo.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: danų.