1

Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad, kiek tai susiję su Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektu Leridos provincijoje, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 103, p. 1, toliau – Paukščių direktyva) 2 ir 3 straipsnius bei 4 straipsnio 1 ir 4 dalis.

2

Remiantis Paukščių direktyvos 2 straipsniu, valstybės narės imasi reikiamų priemonių laukinėje gamtoje europinėje valstybių narių teritorijoje, kuriai taikoma EB sutartis, natūraliai gyvenančių rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslo ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba stengiasi šių rūšių populiacijas priartinti prie tokio lygio.

3

Paukščių direktyvos 3 straipsnyje nurodoma:

„1.   Atsižvelgdamos į 2 straipsnyje minėtus reikalavimus, valstybės narės imasi reikiamų priemonių išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims.

2.   Biotopams ir buveinėms išsaugoti, palaikyti ir atkurti taikomos šios pagrindinės priemonės:

4

Paukščių direktyvos 4 straipsnyje nustatyta:

„1.   Siekiant užtikrinti, kad I priede minimos rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi, jų buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės.

Todėl būtina atsižvelgti į:

Vertinant visada remiamasi populiacijų gausumo tendencijomis ir pokyčiais.

Atsižvelgdamos į šių rūšių apsaugos reikalavimus geografiniame jūros ir sausumos plote, kuriame taikoma ši direktyva, šių rūšių apsaugai valstybės narės įsteigia tinkamiausio dydžio specialios apsaugos teritorijas ir tinkamiausią jų kiekį.

<…>

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose apsaugos teritorijose valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus. Valstybės narės taip pat stengiasi išvengti buveinių taršos ar pažeidimo už šių saugomų teritorijų ribų.“ (Pataisytas vertimas)

5

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7, toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Valstybės narės imasi priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.“

6

2001 m. Komisija gavo skundą, kuriame teigiama, kad Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas pažeidžia dvi vieninteles stepinių paukščių apsaugai Katalonijoje svarbias teritorijas, taip pat vadinamas „Important Bird Areas“ (toliau – IBA), IBA 1998 inventoriuje identifikuotas numeriais 142 ir 144.

7

2001 m. lapkričio 22 d. laišku Komisija paprašė Ispanijos Karalystės informacijos, susijusios, be kita ko, su minėtu projektu ir specialios apsaugos teritorijų (toliau – SAT) įsteigimu teritorijose, kurias apima IBA numeriai 142 ir 144.

8

Kadangi Komisija manė, jog Ispanijos valdžios institucijų pateikti atsakymai ir informacija nebuvo įtikinantys, 2004 m. balandžio 1 d. ji Ispanijos Karalystei išsiuntė oficialų pranešimą, nurodydama neteisingą Paukščių direktyvos taikymą dėl to, kad nebuvo įsteigta pakankamo dydžio SAT ir pakankamo jų kiekio, visų pirma Segarra-Garrigues kanalo teritorijoje, kuriai poveikį daro drėkinimo projektas, ir dėl to, kad ji išdavė leidimą vykdyti šį projektą, dėl kurio pablogėja ir netgi sunaikinamos kai kurių minėtos direktyvos I priede išvardytų paukščių rūšių buveinės.

9

Ispanijos valdžios institucijos į oficialų pranešimą atsakė 2004 m. birželio 21 d. laišku.

10

Manydama, kad Paukščių direktyvos pažeidimas nebuvo nutrauktas, 2004 m. gruodžio 14 d. Komisija parengė pagrįstą nuomonę, ragindama Ispanijos Karalystę per du mėnesius nuo gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

11

Kadangi 2005 m. kovo 4 d. išsiųsto Ispanijos valdžios institucijų atsakymo Komisija nelaikė patenkinamu, ji nutarė pareikšti šį ieškinį.

12

Savo ieškinyje Komisija paaiškina, kad jis pareikštas ne dėl nepakankamo SAT įsteigimo, bet dėl leidimo vykdyti Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektą išdavimo ir dėl žalingų šio projekto pasekmių tam tikroms Paukščių direktyvos I priede išvardytoms paukščių rūšims.

13

Pirmiausia Ispanijos Karalystė tvirtina, kad savo pagrįstoje nuomonėje ir savo ieškinyje Komisija proceso dalyką išplėtė, nes oficialiame pranešime Ispanijos Karalystės buvo paprašyta pateikti pastabas tik dėl Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 4 dalių pažeidimo, o ne dėl šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių pažeidimo. Antra, Ispanijos Karalystė teigia, kad ieškinyje nepateikiama argumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kurie įsipareigojimai iš tų, kuriuos nustato Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, buvo pažeisti.

14

Pabrėždama, pirma, glaudaus ryšio tarp Paukščių direktyvos 2–4 straipsnių buvimą ir, antra, tai, kad šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalis papildo 4 dalį, Komisija palieka Teisingumo Teismui nuspręsti, ar reikia patikrinti pateiktus ieškinio pagrindus atsižvelgiant tik į Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalį.

15

Kalbant apie pirmą atsakove esančios valstybės narės pažymėtą aspektą, reikia priminti, kad, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, Komisijos valstybei narei adresuotame oficialiame pranešime, o vėliau – jos išsiųstoje pagrįstoje nuomonėje apibrėžiamas ginčo dalykas, kuris nuo tol nebegali būti išplečiamas. Iš tikrųjų galimybė suinteresuotajai valstybei narei pateikti savo pastabas yra, net jeigu ji mano neprivalanti tuo pasinaudoti, esminė Sutartyje nustatyta garantija, ir jos laikymasis yra esminis procedūros, per kurią pripažįstamas valstybės narės įsipareigojimų neįvykdymas, formos reikalavimas. Todėl Komisijos pagrįsta nuomonė ir ieškinys turi būti pagrįsti tais pačiais kaltinimais kaip ir ikiteisminę procedūrą pradedantis oficialus pranešimas (žr. 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-191/95, Rink. p. I-5449, 55 punktą ir 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-422/05, Rink. p. I-4749, 25 punktą). Jeigu taip nėra, toks pat pažeidimas negali būti laikomas išnykusiu dėl to, kad atsakove esanti valstybė narė pateikė pastabas dėl pagrįstos nuomonės (žr. 1984 m. liepos 11 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, 51/83, Rink. p. 2793, 6 ir 7 punktus).

16

Šiuo atveju yra aišku, kad oficialiame pranešime nebuvo jokios užuominos apie tai, jog Ispanijos Karalystė tariamai pažeidė Paukščių direktyvos 2 ir 3 straipsnius.

17

Todėl ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jame pateikti kaltinimai dėl šios direktyvos 2 ir 3 straipsnių pažeidimo.

18

Kalbant apie antrą Ispanijos Karalystės pažymėtą aspektą, reikia priminti, kad EB 226 straipsnyje nurodyta pagrįsta nuomonė ir ieškinys turi būti grindžiami tais pačiais pagrindais ir motyvais, o kaltinimai juose turi būti pateikti aiškiai ir tiksliai, kad atitinkama valstybė narė ir Teisingumo Teismas galėtų tiksliai įvertinti inkriminuojamo Bendrijos teisės pažeidimo apimtį; tai būtina, kad ši valstybė galėtų veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą, o Teisingumo Teismas – patikrinti nurodomo įsipareigojimų neįvykdymo egzistavimą (žr. 1993 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją, C-234/91, Rink. p. I-6273, 16 punktą ir 2006 m. gegužės 4 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-98/04, Rink. p. I-4003, 18 punktą).

19

Šioje byloje Komisija oficialiame pranešime ir pagrįstoje nuomonėje kaltino Ispanijos Karalystę pažeidus Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, motyvuodama tuo, jog SAT, kurią Ispanijos valdžios institucijos įsteigė, be kita ko, teritorijoje, kuriai daro poveikį Segarra-Garrigues (Lérida) kanalo drėkinimo projektas, nepakanka, kad būtų apsaugotos tinkamiausio dydžio teritorijos ir tinkamiausias jų kiekis keleto rūšių, įtrauktų į šios direktyvos I priedą, atžvilgiu. Ta pačia proga Komisija kaltina Ispanijos Karalystę neįvykdžius įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalį – motyvas pagrįstas tuo, kad minėto projekto vykdymas kelia akivaizdžią grėsmę, jog pablogės šioje teritorijoje aptinkamų stepinių paukščių rūšių buveinė.

20

Kaip nurodyta šio sprendimo 12 punkte, ieškinys pareikštas ne dėl nepakankamo SAT įsteigimo, bet dėl leidimo vykdyti Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektą ir dėl žalingų šio projekto pasekmių tam tikroms saugomoms paukščių rūšims.

21

Tačiau Komisija palaiko savo ieškinio pagrindą, grindžiamą tuo, kad Ispanijos Karalystė pažeidė Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalį ne dėl nepakankamo SAT įsteigimo vietovėse, bet dėl to, kad išdavė leidimą minėtam drėkinimo projektui.

22

Esant tokioms sąlygoms, šis ieškinys dėl tokio pagrindo, kurio motyvai, palyginti su tais, kuriais buvo remiamasi ikiteisminėje procedūroje, buvo pakeisti, neatitinka aiškumo ir tikslumo reikalavimų, primintų šio sprendimo 18 punkte.

23

Todėl ieškinys tiek, kiek juo Ispanijos Karalystė kaltinama pažeidus Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, yra nepriimtinas.

24

Grįsdama ieškinį, Komisija tvirtina, kad Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas vykdomas IBA 142 ir 144 plote bei turės neigiamą poveikį tam tikroms stepinių paukščių rūšims, nurodytoms Paukščių direktyvos I priede. Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškina, kad tai, jog SAT nebuvo įsteigtos tam tikrose IBA 142 ir 144 teritorijose, susijusiose su šio projektu, neatleidžia Ispanijos Karalystės nuo pareigos laikytis Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

25

Ispanijos Karalystė tvirtina, kad Komisija nepateikė įrodymų, jog Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas pažeidžia Paukščių direktyvą. Bet kuriuo atveju šiame projekte numatytos apsaugos priemonės yra tinkamos šios direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje numatytoms neigiamoms pasekmėms išvengti teritorijoje, kurioje jis vykdomas.

26

Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmu sakiniu valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas imtis atitinkamų priemonių, kad SAT būtų išvengta buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, jei tai galėtų būti reikšminga atsižvelgiant į šio straipsnio tikslus.

27

Iš Teisingumo Teismo praktikos išplaukia, kad valstybės narės turi laikytis iš Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio kylančių įpareigojimų, netgi kai atitinkamose teritorijose nebuvo įsteigtos SAT, nors tai turėjo būti padaryta (žr. 1999 m. kovo 18 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-166/97, Rink. p. I-1719, 38 punktą ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-388/05, Rink. p. I-7555, 18 punktą).

28

Tačiau, kalbant apie teritorijas, kuriose įsteigtos SAT, Buveinių direktyvos 7 straipsnyje numatyta, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti įpareigojimai pakeičia Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nustatytus įpareigojimus nuo šios direktyvos įgyvendinimo datos arba nuo valstybės narės atlikto įsteigimo pagal Paukščių direktyvą datos, jei pastaroji data yra vėlesnė (žr. 2002 m. birželio 13 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-117/00, Rink. p. I-5335, 25 punktą). Taigi teritorijose, kuriose nebuvo įsteigtos SAT, nors tai turėjo būti padaryta, ir toliau taikoma Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatyta sistema (žr. 2000 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C-374/98, Rink. p. I-10799, 47 punktą).

29

Kadangi Komisija savo ieškinį pagrindė Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalimi, turi būti nagrinėjamos tik teritorijos, kurioms daro įtaką Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas ir kuriose prieš pasibaigiant pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui turėjo būti įsteigtos SAT.

30

Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas pripažino, kad IBA 1998 inventorius, kuriame pateikiamas naujas paukščių apsaugai svarbių teritorijų Ispanijoje inventorius, nesant priešingų mokslo įrodymų, yra nuoroda, leidžianti įvertinti, ar ši valstybė narė SAT įsteigė pakankamo dydžio teritorijose ir pakankamą jų kiekį, kad suteiktų apsaugą visoms Paukščių direktyvos I priede išvardytoms paukščių rūšims ir šiame priede nenurodytoms migruojančioms rūšims (žr. 2007 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-235/04, Rink. p. I-5415, 27 punktą).

31

Iš bylos medžiagos matyti, kad kai kuriose teritorijose, kurias apima IBA 142 ir 144 ir kurioms daro poveikį nagrinėjamas drėkinimo projektas, pavyzdžiui, teritorijos, pavadintos „Plans de Sió“, „Belines-Preixana“ ir „Secans del Segrià-Garrigues“, bei kuriose aptinkamos visų pirma mažųjų einių (Tetrax tetrax), riestasnapių vieversių (Chersophilus duponti), žalvarnių (Coracias garrulus) ir vanagiškųjų erelių (Hieraætus fasciatus)populiacijos, buvo įsteigtos SAT arba jos buvo priskirtos SAT pagal 2006 m. rugsėjo 5 d. Katalonijos vyriausybės (Generalitat) sprendimą dėl SAT įsteigimo ir pritarimo pasiūlymui dėl Bendrijos svarbos teritorijų.

32

Todėl atrodo, kad, remiantis šio sprendimo 27 ir 28 punktuose priminta Teisingumo Teismo praktika, tokioms teritorijoms, kuriose prieš pasibaigiant pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui turėjo būti įsteigtos SAT, reikėjo taikyti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatytą apsaugos sistemą.

33

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, remiantis 2002 m. lapkričio 8 d. oficialiajame leidinyje Nr. 3757 paskelbta Katalonijos vyriausybės (Generalitat) poveikio aplinkai deklaracija, Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas turėtų neigiamų pasekmių visų pirma stepinių paukščių buveinėms, neatsižvelgiant į prevencines, pagerinančias ir kompensacines priemones, pasiūlytas poveikio aplinkai tyrime, ir nepaisant papildomų priemonių, numatytų pačioje deklaracijoje.

34

Minėtos deklaracijos 3 priede nurodyta, kad tokios apimties drėkinimo projekto įgyvendinimas gali daryti didelį poveikį paukščių, kuriems gresia pavojus išnykti, populiacijoms ir kad dėl to turi būti patvirtinti tame pačiame priede nurodytų rūšių atkūrimo planai bei numatytas šių planų įgyvendinimas, skirtas užtikrinti šių rūšių apsaugą ir, jeigu įmanoma, jų atkūrimą.

35

Beje, nebuvo ginčyta tai, kad darbai, kuriuos reikia atlikti įgyvendinant šį projektą ir kuriuos numatyta atlikti per dešimt metų, buvo pradėti 2002 m. birželio mėnesį.

36

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad išdavusi leidimą vykdyti Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektą atitinkama valstybė narė neįvykdė Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatyto įsipareigojimo imtis atitinkamų priemonių teritorijose, kurioms šis projektas daro poveikį ir kuriose turėjo būti įsteigtos SAT, kad būtų išvengta draudžiamo trikdymo; šis įsipareigojimas, remiantis Teisingumo Teismo praktika, egzistuoja dar prieš nustatant paukščių skaičiaus sumažėjimą arba dar prieš kylant konkrečiai grėsmei, kad saugoma rūšis išnyks (žr. 1993 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-355/90, Rink. p. I-4221, 15 punktą).

37

Vien aplinkybė, kad šis projektas, kaip iš esmės tvirtino Ispanijos Karalystė, turi didelę reikšmę teritorijos, kuriai jis yra skirtas, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, negali sukelti abejonių dėl tokios išvados. Iš tiesų valstybių narių galimybė daryti reikšmingą poveikį teritorijoms, kuriose turėjo būti įsteigtos SAT ir kurioms, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 27 ir 28 punktuose, taikoma Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje numatyta sistema, bet kuriuo atveju negali būti pateisinta ekonominiais ir socialiniais reikalavimais (šiuo klausimu žr. 1991 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-57/89, Rink. p. I-883, 21 ir 22 punktus).

38

Todėl Komisijos ieškinį reikia patenkinti.

39

Taigi reikia pripažinti, kad kalbant apie teritorijas, kurioms daro poveikį Segarra-Garrigues kanalo drėkinamos teritorijos drėkinimo projektas ir kuriose turėjo būti įsteigtos SAT, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį.

40

Likusi ieškinio dalis atmetama.

41

Remiantis Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalimi, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Tačiau remiantis 69 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Teismas gali nurodyti padengti visas ar dalį savo bylinėjimosi išlaidų. Kadangi buvo patenkinta tik dalis Komisijos reikalavimų, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia: