Sujungtos bylos C‑447/05 ir C‑448/05

Thomson Multimedia Sales Europe

ir

Vestel France

prieš

Administration des douanes et droits indirects

(Cour d'appel de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Bendrijos muitinės kodeksas – Įgyvendinimo priemonės – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 11 priedas – Nelengvatinė prekių kilmė – Televizijos signalų imtuvai – Svarbaus perdirbimo arba apdorojimo sąvoka – Pridėtinės vertės kriterijus – Galiojimas“

Sprendimo santrauka

Prekių kilmė – Nustatymas – Svarbus perdirbimas arba apdorojimas – Surinkimo operacija

(Tarybos reglamento Nr. 2913/92 24 ir 249 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 2454/93 11 priedas)

Įvairių elementų surinkimo operacija yra svarbus perdirbimas arba apdorojimas, kurį galima laikyti suteikiančiu kilmę, jeigu techniniu požiūriu ir atsižvelgiant į nagrinėjamos prekės aprašymą ši operacija sudaro lemiamą gamybos etapą, per kurį panaudotos sudedamosios dalys įgyja paskirtį ir nagrinėjamai prekei suteikiamos konkrečios kokybinės savybės.

Tačiau atsižvelgiant į operacijų, kurias apima „surinkimo“ sąvoka, įvairovę, būna situacijų, kai įvertinimas remiantis techninio pobūdžio kriterijais gali nebūti lemiamas nustatant prekės kilmę. Tokiais atvejais kaip į papildomą kriterijų reikia atsižvelgti į surinkimo pridėtinę vertę.

Šiuo atžvilgiu Komisija, įgyvendindama savo diskreciją priimti priemones, reikalingas Bendrijos muitinės kodekso nuostatoms, be kita ko, susijusioms su prekių kilme, taikyti, privalo priimti bendro pobūdžio nuostatas, kuriomis, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, ilgainiui būtų atsižvelgta į situaciją visame pramonės sektoriuje ir kurių dėl to negalėtų paveikti ypatinga vienos ar kitos šio sektoriaus įmonės padėtis tam tikru momentu.

Taigi Komisijos atsižvelgimas į didelę operacijų, kurias apima „surinkimo“ sąvoka, įvairovę visame atitinkamame pramonės sektoriuje gali pateisinti rėmimąsi pridėtinės vertės kriterijumi.

(žr. 26–27, 36–37 punktus ir rezoliucinę dalį)

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

SPRENDIMAS

2007 m. kovo 8 d.(*)

„Bendrijos muitinės kodeksas – Įgyvendinimo priemonės – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 11 priedas – Nelengvatinė prekių kilmė – Televizijos signalų imtuvai – Svarbaus perdirbimo arba apdorojimo sąvoka – Pridėtinės vertės kriterijus – Galiojimas“

Sujungtose bylose C‑447/05 ir C‑448/05

dėl Cour d’appel de Paris (Prancūzija) 2005 m. lapkričio 18 d. Sprendimais, kuriuos Teisingumo Teismas gavo 2005 m. gruodžio 16 d., pagal EB 234 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose

Thomson Multimedia Sales Europe (C‑447/05),

Vestel France (C‑448/05)

prieš

Administration des douanes et droits indirects,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai E. Juhász, R. Silva de Lapuerta, G. Arestis ir J. Malenovský (pranešėjas),

generalinis advokatas P. Mengozzi,

posėdžio sekretorius J. Swedenborg, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2006 m. lapkričio 29 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Thomson Multimedia Sales Europe, atstovaujamos advokato F. Goguel,

–        Vestel France, atstovaujamos advokato F. Goguel ir advocaat P. de Baere,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir G. Le Bras,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. M. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato G. Albenzio,

–        Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos C. White ir K. Beal,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos X. Lewis ir J. Hottiaux,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1), 11 priede nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros 8528 subpozicijos 3 skiltyje esančių nuostatų (toliau – ginčijamos Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatos) galiojimu.

2        Šie prašymai buvo pateikti nagrinėjant bylas dėl televizijos signalų imtuvų kilmės, kurią 2003 m. Prancūzijos muitinės ir netiesioginių muitų tarnyba (Administration française des douanes et droits indirects, toliau – Muitinės tarnyba) nustatė bendrovės Thomson Sales Europe, anksčiau – Thomson Multimedia Sales Europe (toliau – Thomson) ir bendrovės Vestel France (toliau – Vestel) prašymu išduotoje privalomojoje nelengvatinės kilmės informacijoje (toliau – PKI).

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos muitinės kodeksas

3        1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) II antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio „Nelengvatinė prekių kilmė“ 24 straipsnis nustato:

„Jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, jos laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas.“

4        Bendrijos muitinės kodekso 249 straipsnis numato, kad Europos Bendrijų Komisija priima būtinas šio kodekso įgyvendinimo priemones.

 Reglamentas Nr. 2454/93

5        Pagal Reglamento Nr. 2454/93 39 straipsnio pirmąją pastraipą:

„11 priede išvardytų produktų apdorojimas arba perdirbimas, nurodomas priedo 3 skiltyje, laikomas kilmės statusą suteikiančiu procesu arba operacija pagal (Bendrijos muitinės) kodekso 24 straipsnį.“

6        Reglamento Nr. 2454/93 11 priede nustatyta:

 Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai

 Byloje C‑447/05

7        Prancūzijoje Thomson prekiauja televizijos signalų imtuvais, pagamintais Lenkijoje iš Lenkijos ir kitų šalių kilmės detalių. Elektroninis vamzdis, kurio kilmės šalis yra Korėja, sudaro 42,43 % televizijos signalų imtuvo ex-works kainos. Televizijos signalų imtuvų sudedamosios dalys, kurių kilmės šalis yra Lenkija, ir šioje šalyje atliekamos gamybos operacijos sudaro 31,49 % ex-works kainos.

8        Thomson prašymu Muitinės tarnyba, remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsniu ir Reglamento Nr. 2454/93 34 straipsniu bei jo 11 priedu, 2003 m. liepos 11 d. išdavė PKI, kurioje šių televizijos signalų imtuvų kilmės šalimi pripažino Korėją.

9        Todėl, ginčydama atitinkamų Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatų galiojimą atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnį, Thomson kreipėsi į Paryžiaus 7‑ojo rajono apylinkės teismą (Tribunal d’instance du 7^e arrondissement de Paris), kad šis panaikintų šią PKI ir pripažintų, jog atitinkamų aparatų kilmės šalis yra Lenkija.

10      Pirmiau nurodytas apylinkės teismas atmetė šį prašymą 2004 m. birželio 8 d. Sprendimu, dėl kurio Thomson pateikė apeliacinį skundą Paryžiaus apeliaciniam teismui (Cour d’appel de Paris). Kadangi šiam teismui kilo abejonių dėl ginčijamų Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatų galiojimo, jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Reglamento <...> Nr. 2454/931 <...> 11 priedas tiek, kiek juo remiantis byloje nurodytomis sąlygomis Lenkijoje pagamintų televizijos signalų imtuvų kilmės šalimi laikytina Korėja, negalioja kaip prieštaraujantis <...> Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsniui?“

 Byloje C‑448/05

11      Prancūzijoje Vestel prekiauja televizijos signalų imtuvais, pagamintais Turkijoje iš Turkijos ir kitų šalių kilmės detalių. Elektroninis vamzdis, kurio kilmės šalis yra Kinija, sudaro 43,1141 % televizijos signalų imtuvo ex-works kainos. Televizijos signalų imtuvų sudedamosios dalys, kurių kilmės šalis yra Turkija, ir šioje šalyje atliekamos gamybos operacijos sudaro 38,47 % ex-works kainos.

12      Vestel prašymu Muitinės tarnyba, remdamasi Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsniu ir Reglamento Nr. 2454/93 34 straipsniu bei jo 11 priedu, 2003 m. kovo 24 d. išdavė PKI, kurioje šių televizijos signalų imtuvų kilmės šalimi pripažino Kiniją.

13      Todėl, ginčydama atitinkamų Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatų galiojimą atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnį, Vestel kreipėsi į Tribunal d’instance du 7^e arrondissement de Paris, kad šis panaikintų šią PKI ir pripažintų, jog atitinkamų aparatų kilmės šalis yra Turkija.

14      Pirmiau nurodytas apylinkės teismas atmetė šį prašymą 2004 m. birželio 8 d. Sprendimu, dėl kurio Vestel pateikė apeliacinį skundą Cour d’appel de Paris. Kadangi šiam teismui kilo abejonių dėl ginčijamų Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatų galiojimo, jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar <...> Reglamento <...> Nr. 2454/931 11 priedas tiek, kiek juo remiantis byloje nurodytomis sąlygomis Turkijoje pagamintų televizijos signalų imtuvų kilmės šalimi laikytina Kinija, negalioja kaip prieštaraujantis <...> Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsniui?“

15      2006 m. kovo 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑447/05 ir C‑448/05 buvo sujungtos tam, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalis bei priimtas galutinis sprendimas.

 Dėl prejudicinių klausimų

16      Savo klausimais prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar ginčijamos Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatos yra negaliojančios tiek, kiek jos reikalauja, kad vertė, gauta atlikus surinkimo operacijas ir prireikus panaudojus kilmę turinčias detales, sudarytų ne mažiau kaip 45 % televizijos signalų imtuvų ex‑works kainos tam, kad jų gamyba suteiktų jiems šio surinkimo vietos šalies kilmę.

17      Ieškovės pagrindinėje byloje iš esmės tvirtina, kad, remdamasi pridėtine verte grindžiamu kriterijumi, kurį jos kvalifikuotų kaip „kiekybinį“ ir kuris yra nesuderinamas su, jų manymu, Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje įtvirtintais „kokybiniais“ kriterijais, Komisija viršijo Europos Sąjungos Tarybos jai suteiktus šiame kodekse Tarybos įtvirtintų taisyklių įgyvendinimo įgaliojimus.

18      Visų pirma reikia pastebėti, kad ginčijamų Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatų galiojimo klausimas buvo iškeltas pagrindinėse bylose, kuriose ginčijamas Lenkijoje arba Turkijoje surenkamų televizijos signalų imtuvų PKI teisėtumas. Prašymus išduoti šias PKI 2003 m. pateikė Prancūzijoje buveines turinčios įmonės, kurios pageidavo, kad būtų pripažinta šių aparatų nelengvatinė kilmė, kaip ją apibrėžia Bendrijos muitinės kodekso 22–26 straipsniuose įtvirtintos taisyklės.

19      Šiais prašymais nebuvo siekiama, kad šioms prekėms būtų pripažinta lengvatinė kilmė, kaip ji apibrėžta Bendrijos muitinės kodekso 27 straipsnyje, taigi jais nenorėta sužinoti, ar šioms prekėms taikomos susitarimuose, kuriuos Europos bendrija sudarė su tam tikromis šalimis ar jų grupėmis, numatytos lengvatinių tarifų priemonės.

20      Šiomis aplinkybėmis, nors tuo metu, kai buvo išduota aptariama PKI, Lenkijos Respublika ir Turkijos Respublika turėjo specialų statusą jų muitinių darbo srities santykiuose su Europos Bendrijomis, vien ši aplinkybė nepaneigia prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduotų klausimų svarbos.

21      Šiuo atžvilgiu visų pirma reikia priminti, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnį, jeigu prekės buvo gaminamos ne vienoje šalyje, jos laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas.

22      Šis straipsnis atkartoja iki įsigaliojant šiam kodeksui taikyto 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 802/68 dėl bendro prekių kilmės sąvokos apibrėžimo (OL L 148, p. 1) 5 straipsnio formuluotę. Aiškindamas šį reglamentą Teisingumo Teismas nusprendė, jog iš šio 5 straipsnio matyti, kad lemiamas kriterijus yra baigiamojo perdirbimo arba svarbaus apdorojimo kriterijus (1989 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Brother International, C‑26/88, Rink. p. 4253, 15 punktas).

23      Antra, reikia priminti, kad Bendrijos muitinės kodekso 249 straipsnis yra pakankamas įgaliojimų suteikimo pagrindas, kad Komisija galėtų priimti šį kodeksą įgyvendinančias nuostatas (1999 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Söhl & Söhlke, C‑48/98, Rink. p. I‑7877, 35 punktas).

24      Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Komisija turi teisę priimti visas pagrindų reglamentui įgyvendinti būtinas ar naudingas priemones, jeigu jos neprieštarauja šiam reglamentui ir Tarybos įgyvendinimo teisės aktams (be kita ko, žr. minėto sprendimo Söhl & Söhlke 36 punktą).

25      Be to, įgyvendindama Tarybos jai suteiktus Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnio taikymo įgaliojimus Komisija turi diskreciją, kuri jai leidžia patikslinti abstrakčias šios nuostatos sąvokas, kiek tai susiję su konkrečiu perdirbimu ar apdorojimu (1983 m. kovo 23 d. Sprendimo Cousin ir kt., 162/82, Rink. p. 1101, 17 punktas).

26      Dėl klausimo, ar įvairių elementų surinkimo operacija yra svarbus perdirbimas arba svarbus apdorojimas, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tokia operacija gali būti laikoma suteikianti kilmę, jeigu techniniu požiūriu ir atsižvelgiant į nagrinėjamos prekės aprašymą ši operacija sudaro lemiamą gamybos etapą, per kurį panaudotos sudedamosios dalys įgyja paskirtį ir nagrinėjamai prekei suteikiamos konkrečios kokybinės savybės (1979 m. sausio 31 d. Sprendimo Yoshida, 114/78, Rink. p. 151, ir minėto sprendimo Brother International 19 punktas).

27      Tačiau Teisingumo Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant operacijų, kurias apima „surinkimo“ sąvoka, įvairovę, būna situacijų, kai įvertinimas remiantis techninio pobūdžio kriterijais gali nebūti lemiamas nustatant prekės kilmę. Tokiais atvejais kaip į papildomą kriterijų reikia atsižvelgti į surinkimo pridėtinę vertę (minėto sprendimo Brother International 20 punktas).

28      Teisingumo Teismas pažymėjo, kad šio kriterijaus svarbą, be kita ko, patvirtino Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija (Kioto konvencija), kurios tam tikri priedai Bendrijos vardu buvo priimti 1977 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimu 77/415/EEB (OL L 166, p. 1 ir 3) ir kurios D.1 priedo 3 standarto aiškinamosiose pastabose patikslinama, kad praktikoje svarbaus perdirbimo kriterijus gali būti išreikštas ad valorem procento taisykle, kai arba naudojamų medžiagų, arba pridėtinės vertės procentinė dalis siekia nustatytą lygį (minėto sprendimo Brother International 21 punktas).

29      Be to, reikia taip pat pabrėžti, kad 1994 m. gruodžio 24 d. Sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, p. 1), Taryba, be kita ko, patvirtino 1994 m. balandžio 15 d. Marakeše pasirašytą susitarimą dėl prie baigiamojo akto pridėtų kilmės taisyklių (OL L 336, p. 144), kuriuo remiantis iki šių taisyklių parengimo galima naudoti ad valorem procentinį kriterijų.

30      Šiuo atžvilgiu svarbu priminti, kad nuo tada, kai tarptautiniai susitarimai įsigalioja, jie yra Bendrijos teisinės sistemos sudedamoji dalis (be kita ko, žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, Rink. p. I‑403, 36 punktą). Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, Bendrijos antrinės teisės tekstus, kiek įmanoma, reikia aiškinti atsižvelgiant į šiuos susitarimus (be kita ko, žr. 2003 m. sausio 9 d. Sprendimo Petrotub ir Republica prieš Tarybą, C‑76/00 P, Rink. p. I‑79, 57 punktą).

31      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pridėtinės vertės kriterijaus pasirinkimas per se nėra nesuderinamas su Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsniu ir kad rėmimasis šiuo kriterijumi dar neįrodo, jog Komisija viršijo pagal šio kodekso 249 straipsnį turimus įgyvendinimo įgaliojimus.

32      Reikia pripažinti, kad ieškovės pagrindinėje byloje taip pat teigia, jog dėl situacijos televizijos signalų imtuvų gamybos pramonės sektoriuje šių aparatų surinkimo operacijų įvertinimas remiantis techniniais kriterijais gali būti galutinis nustatant šios prekės kilmę, todėl Komisija negali atsižvelgti, kaip ji tai padarė ginčijamose Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatose, į pridėtinės vertės kriterijų, kuris yra tik papildomas.

33      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog tam, kad įgyvendintų Reglamentą Nr. 802/68, 1970 m. gruodžio 23 d. Komisija priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 2632/70 dėl radijo ir televizijos imtuvų kilmės nustatymo (OL L 279, p. 35), kurio nuostatos, susijusios su pridėtinės vertės kriterijumi, iš esmės buvo atkartotos ginčijamose Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatose.

34      Pagal Reglamento Nr. 2632/70 antrą konstatuojamąją dalį radijo ir televizijos imtuvų surinkimas gali apimti daugiau ar mažiau sudėtingus procesus atsižvelgiant į surenkamų aparatų rūšis ir naudojamus surinkimo būdus bei jo vykdymo sąlygas. Šio reglamento trečioje konstatuojamojoje dalyje taip pat pabrėžiama, kad atskiros surinkimo operacijos, „atsižvelgiant į esamą technikos šioje pramonės šakoje lygį“, paprastai nesudaro svarbaus gamybos etapo Reglamento Nr. 802/68 5 straipsnio prasme, bet tam tikrais atvejais gali būti ir atvirkščiai, pavyzdžiui, kai šios operacijos susijusios su didelio našumo aparatais arba reikalauja griežtos naudotų detalių kontrolės, arba kai jos apima aparatų sudedamųjų elementų surinkimą. Reglamento Nr. 2632/70 ketvirtoje konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad kadangi „surinkimo“ sąvoka apima įvairias operacijas, remiantis vien techninio pobūdžio kriterijumi neįmanoma nustatyti atvejų, kada šios operacijos yra svarbus gamybos etapas, todėl šiomis aplinkybėmis reikia atsižvelgti į operacijų pridėtinę vertę.

35      Taigi tokie motyvai pateisina pridėtinės vertės kriterijaus išsaugojimą ginčijamose Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatose.

36      Iš tikrųjų Komisija, įgyvendindama diskreciją, kurią ji turi priimdama Bendrijos muitinės kodekso nuostatoms, be kita ko, susijusioms su prekių kilme, taikyti reikalingas priemones, privalo priimti bendro pobūdžio nuostatas, kuriomis, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, ilgainiui būtų atsižvelgta į situaciją visame pramonės sektoriuje ir kurių dėl to negalėtų paveikti ypatinga vienos ar kitos šio sektoriaus įmonės padėtis tam tikru momentu.

37      Šiomis aplinkybėmis Komisijos atsižvelgimas į didelę operacijų, kurias apima „surinkimo“ sąvoka, įvairovę visame atitinkamame pramonės sektoriuje pateisino rėmimąsi pridėtinės vertės kriterijumi.

38      Bet kuriuo atveju reikia pastebėti, kad ieškovės pagrindinėje byloje pačios savo rašytinėse pastabose pabrėžia, jog nagrinėjamų aparatų skirtingų sudedamųjų dalių surinkimas sudaro sudėtinio pramonės proceso dalį. Be to, Teisingumo Teismui pateikti dokumentai neleidžia pripažinti, jog šis procesas yra identiškas pas visus televizijos signalų imtuvų gamintojus. Bet kuriuo atveju šie dokumentai neleidžia padaryti išvados, kad didelė operacijų, kurias apima „surinkimo“ sąvoka, įvairovė visame atitinkamame pramonės sektoriuje būtų trūkumas.

39      Tokiomis aplinkybėmis reikalavimas vienodai taikyti muitinės taisykles visoje Bendrijos muitų teritorijoje reiškia, kad abstrakčios „baigiamojo perdirbimo“ ir „svarbaus apdorojimo“ sąvokos, į kurias visų prekių atžvilgiu nukreipia Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnis, turėtų būti patikslintos specialiems gaminiams, pavyzdžiui, televizijos signalų imtuvams, konkrečiomis nuostatomis, kuriomis būtų atsižvelgta į šių aparatų gamybos procesų įvairovę. Taigi rėmimasis aiškiu ir objektyviu kriterijumi, kaip antai pridėtinės vertės kriterijus, leidžiančiu šios rūšies sudėtinių prekių atžvilgiu apibrėžti joms kilmę suteikiantį svarbų apdorojimą, negali būti teisės klaida.

40      Aplinkybė, kad dėl pirmiau nurodytų motyvų Komisija turėjo patikslinti televizijos signalų imtuvų kilmės nustatymo taisykles remdamasi pridėtinės vertės kriterijumi, visiškai nereiškia, kad šis kriterijus pats savaime ir bendrąja prasme yra griežtesnis nei Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje įtvirtinti bendrieji kriterijai ir kad dėl jo šie produktai atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei panašių savybių turintys produktai, kuriems taikomi šie bendrieji ar kiti kriterijai. Todėl ieškovės pagrindinėje byloje negali veiksmingai ginčyti atitinkamų Reglamento Nr. 2954/93 11 priedo nuostatų galiojimo remdamosi minėtame Teisingumo Teismo sprendime Cousin ir kt. pateiktu vertinimu, susijusiu su reglamento nuostatomis, kurių diskriminuojamąjį pobūdį lėmė rėmimasis daug griežtesniais produkto kilmės apibrėžimo kriterijais nei kito panašaus produkto atveju.

41      Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad šio pridėtinės vertės kriterijaus taikymas būtų, kaip teigia ieškovės pagrindinėje byloje, sunkesnis nei išplaukiantis iš bendrųjų sąvokų, kurios nurodytos Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje. Šiuo atžvilgiu neužsimenama apie jokį sunkumą, su kuriuo susidūrė už suinteresuotųjų asmenų pateiktų PKI prašymų nagrinėjimą atsakinga muitinės tarnyba, šioje byloje pritaikiusi ginčijamose Reglamento Nr. 2954/93 11 priedo nuostatose įtvirtintą pridėtinės vertės kriterijų.

42      Žinoma, jei, kaip teigia ir ieškovės pagrindinėje byloje, elektroninis vamzdis šiais laikais visada sudaro ne mažiau kaip 35 % televizijos signalų imtuvų ex-works kainos, šios detalės kilmė dažnai gali lemti šių aparatų kilmę. Vis dėlto, jeigu elektroninis vamzdis sudaro ne mažiau kaip 55 % ex-works kainos, pirmiau nurodyta sąlyga negalėtų būti įvykdyta bet kuriuo atveju. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nurodyti atvejai nereiškia, kad ši sąlyga nebus įvykdyta visais atvejais. Todėl taikant ginčijamas Reglamento Nr. 2954/93 11 priedo nuostatas televizijos signalų imtuvų kilmė neprilyginama elektroninių vamzdžių kilmei.

43      Nagrinėjamos nuostatos yra suformuluotos bendrai ir nustatant atitinkamo gaminio kilmę nesuteikia jokios lemiamos svarbos konkrečiai jo sudedamajai daliai, kaip antai elektroninis vamzdis. Taigi šios nuostatos, priešingai nei teigia ieškovės pagrindinėje byloje, nėra panašios į tas, kurios buvo nagrinėjamos byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas Yoshida, priskyręs tokią svarbą vienai iš toje byloje nagrinėto produkto sudedamajai daliai.

44      Be to, reikia pastebėti, kad nors ieškovių pagrindinėje byloje nurodytą situaciją lemia televizijos signalų imtuvų gamybos technologijų raida, atrodo, kad esamomis sąlygomis ši situacija yra atsitiktinė, nes, kaip matyti iš teismo posėdyje pateiktų pastabų, dabartinių gamybos technologijų, kaip antai skirtų plazmos ekranams, raida gali iš esmės paveikti nurodytą situaciją. Iš to matyti, kad šia situacija negalima veiksmingai remtis ginčijant pridėtinės vertės kriterijaus naudojimo pagrįstumą.

45      Galiausiai reikia konstatuoti, kad reikalaudamos, jog vertė, gauta atlikus surinkimo operacijas ir prireikus panaudojus kilmę turinčias detales, sudarytų ne mažiau kaip 45 % aparatų ex-works kainos tam, kad jų gamyba suteiktų jiems šio surinkimo iš kelių šalių kilmės medžiagų vietos šalies kilmę, ginčijamos Reglamento Nr. 2454/93 11 priedo nuostatos įtvirtina tinkamą procentinį dydį tam, kad šios operacijos būtų laikomos pakankamai padidinančiomis galutinio produkto prekinę vertę (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Brother International 22 punktą). Taigi toks procentinis dydis nėra akivaizdi vertinimo klaida.

46      Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti taip, kad juos išnagrinėjus nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų paveikti ginčijamų Reglamento Nr. 2954/93 11 priedo nuostatų galiojimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

47      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pateiktus klausimus nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų paveikti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 11 priede nurodytos Kombinuotosios nomenklatūros 8528 pozicijos 3 skiltyje esančių nuostatų galiojimą.

Parašai.

* Proceso kalba: prancūzų.