Byla C-192/03 P
Alcon Inc.
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – Bendrijos prekių ženklo negaliojimas – Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnis – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktas – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalis – Raidžių junginys BSS“
Nutarties santrauka
Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Įregistravimas pažeidžiant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktą – Atskaitos diena vertinant, nuo kada prekių ženklas tapo bendriniu – Atsižvelgimas į aplinkybes po paraiškos dėl prekių ženklo registravimo padavimo – Priimtinumas
(Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 str. 1 dalies d punktas ir 51 str. 1 dalies a punktas)
Jei vertinant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punkte ir 51 straipsnio 1 dalies a punkte numatytus su prekių ženklo tapimu bendriniu susijusius absoliučius negaliojimo pagrindus atskaitos diena yra paraiškos dėl Bendrijos prekių ženklo registravimo padavimo diena, nepažeidžiant argumentacijos ir nepadarant teisės klaidos galima atsižvelgti į įrodymus, kurie, nors ir vėlesni nei paraiškos padavimo momentas, leidžia daryti išvadas apie tuo momentu buvusią padėtį.
(žr. 40–41 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (šeštoji kolegija)
NUTARTIS
2004 m. spalio 5 d.(*)
„Apeliacinis skundas – Bendrijos prekių ženklas – Reglamentas (EB) Nr. 40/94 – Bendrijos prekių ženklo negaliojimas – Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnis – Absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktas – Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis – Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalis – Raidžių junginys BSS“
Byloje C‑192/03 P,
dėl apeliacinio skundo pagal Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį,
pateikto 2003 m. gegužės 2 d.,
Alcon Inc., buvusi Alcon Universal Ltd, įsteigta Hünenberg (Šveicarija), atstovaujama QC C. Morcom ir solicitor S. Clark, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
apeliantė,
dalyvaujant kitoms proceso šalims:
Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamai S. Laitinen ir A. Sesma Merino,
atsakovei pirmojoje instancijoje,
ir
Dr. Robert Winzer Pharma GmbH, įsteigtai Olching (Vokietija), atstovaujamai Rechtsanwalt S. Schneller,
įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑P. Puissochet (pranešėjas), teisėjai F. Macken ir U. Lõhmus,
generalinis advokatas M. Poiares Maduro,
sekretorius R. Grass,
priima šią
Nutartį
1 Apeliaciniu skundu bendrovė Alcon Inc. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2003 m. kovo 5 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antrosios kolegijos) sprendimą Alcon prieš VRDT – Dr. Robert Winzer Pharma (BSS) (T‑237/01, Rink. p. II‑411, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2001 m. liepos 13 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo dėl Bendrijos prekių ženklo BSS pripažinimo negaliojančiu (byla R 273/2000‑1) (toliau – ginčijamas sprendimas) panaikinimo.
Teisinis pagrindas
2 Pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1) 4 straipsnį:
„Bendrijos prekių ženklą gali sudaryti bet kokie žymenys, kuriuos galima pavaizduoti grafiškai, būtent: žodžiai, tarp jų asmenų pavardės, dizainas, raidės, skaitmenys, išorinis prekių arba jų įpakavimo vaizdas, jeigu jie leidžia atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų.“
3 Šio reglamento 7 straipsnyje nustatyta:
„1. Neregistruojami šie žymenys:
<...>
d) prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais;
<...>
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Bendrijos.
3. Šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktų nuostatos netaikomos, jeigu dėl prekių ženklo naudojimo jis yra tapęs atskiriamu nuo tų prekių ar paslaugų, kurioms prašoma registracijos.“
4 Pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnį:
„1. Padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, Bendrijos prekių ženklo įregistravimas paskelbiamas negaliojančiu:
a) jeigu Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas nesilaikant 5 arba 7 straipsnių reikalavimų;
<...>
2. Jeigu Bendrijos prekių ženklas buvo įregistruotas pažeidžiant 7 straipsnio 1 dalies b, c arba d punktų reikalavimus, įregistravimo vis dėlto negalima paskelbti negaliojančiu, kai ženklas, naudojamas po įregistravimo, įgyja skiriamąjį požymį toms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo įregistruotas.
<...>“
5 Reglamento Nr. 40/94 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta:
„1. Teisingumo Teismui galima skųsti Apeliacinės tarybos sprendimus dėl apeliacijų.
2. Skundą galima pateikti dėl kompetencijos stokos, dėl esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, dėl Sutarties, šio reglamento arba bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimo ar piktnaudžiavimo įgaliojimais.
3. Teisingumo Teismas turi teisę panaikinti arba pakeisti ginčijamą sprendimą.“
Ginčo aplinkybės
6 1996 m. balandžio 1 d. bendrovė Alcon Pharmaceuticals Ltd padavė VRDT paraišką dėl raidžių junginio BSS įregistravimo kaip Bendrijos prekių ženklo „farmaciniams oftalmologiniams preparatams; steriliems skysčiams, naudojamiems akių chirurgijoje“, kurie priklauso peržiūrėtos ir pataisytos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos 5 klasei.
7 Prekių ženklas buvo įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 7 d. ir paskelbtas 1998 m. spalio 19 d. 1999 m. lapkričio 29 d. prekių ženklas buvo perleistas apeliantei jos prašymu.
8 1998 m. gruodžio 7 d. bendrovė Dr. Robert Winzer Pharma GmbH (toliau – įstojusi į bylą šalis) padavė prašymą VRDT dėl prekių ženklo paskelbimo negaliojančiu pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalį. Ji tvirtino, kad BSS yra „balanced salt solution“ (subalansuotas druskos tirpalas) arba „buffered saline solution“ (buferinis druskos tirpalas) trumpinys, kad dėl tos priežasties ženklas yra apibūdinantis šių prekių atžvilgiu ir kad jis buvo įregistruotas pažeidžiant Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnį.
9 1999 m. gruodžio 15 d. sprendimu Anuliavimo skyrius patenkino šį prašymą motyvuodamas tuo, kad prekių ženklas buvo sudarytas iš žymens, kuris dabartinėje kalboje yra tapęs bendriniu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punkto prasme ir kad apeliantė neįrodė, jog dėl žymens naudojimo ji įgijo skiriamąjį požymį Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 2 dalies prasme. 2000 m. vasario 15 d. apeliantė padavė apeliaciją dėl šio sprendimo.
10 Ginčijamu sprendimu VRDT pirmoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją teigdama, kad raidžių junginys BSS dabartinėse vokiečių arba anglų kalbose yra naudojamas farmaciniam oftalmologiniam preparatui žymėti ir kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog dėl naudojimo šis raidžių junginys įgijo skiriamąjį požymį.
Skundžiamas sprendimas
11 2001 m. rugsėjo 18 d. apeliantė Pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašė atmesti šį ieškinį.
12 Pirmosios instancijos teismas, viena vertus, skundžiamo sprendimo 35–48 punktuose pažymėjo, jog Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad įstojusios į bylą šalies pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog raidžių junginys BSS yra tapęs bendriniu Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punkto prasme.
13 Remdamasis 2001 m. spalio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimu Merz & Krell (C‑517/99, Rink. p. I‑6959), Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad raidžių junginys BSS paraiškos dėl prekių ženklo įregistravimo padavimo dieną atitinkamai visuomenės daliai, kuriai yra skirtos nagrinėjamos prekės, t. y. akių gydytojams ir chirurgams, buvo tapęs bendriniu žodžiu, žyminčiu subalansuotą druskos tirpalą (balanced salt solution). Tokią išvadą galima padaryti remiantis žodynais ir moksliniais straipsniais bei tuo, jog įvairios bendrovės prekiauja oftalmologiniais produktais, kurių pavadinime yra raidžių junginys BSS.
14 Pirmosios instancijos teismas, kita vertus, skundžiamo sprendimo 49–60 punktuose pasisakė, kad Apeliacinė taryba taip pat teisingai nusprendė, jog apeliantė neįrodė, kad prekių ženklas BSS dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį Reglamento 40/94 7 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 2 dalies prasme.
15 Jis padarė išvadą, jog apeliantės VRDT anuliavimo skyriui, o vėliau Apeliacinei tarybai pateikti dokumentai neleidžia manyti, kad atitinkama visuomenės dalis suvokė raidžių junginį BSS ne kaip nagrinėjamos prekės bendrinį pavadinimą, bet kaip tam tikros įmonės skiriamąjį žymenį. Jis, be kita ko, pažymėjo, kad „BSS kontrolės lapas“ ir apeliantės su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys, kuriuos ji pateikė kaip trečiųjų asmenų BSS prekių ženklo naudojimo kontrolės programos buvimo įrodymus, neturėjo įtakos ar apčiuopiamų pasekmių atitinkamos visuomenės suvokimui.
16 Dėl tų priežasčių Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį.
Dėl apeliacinio skundo
17 Apeliantė prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą ir ginčijamą sprendimus ir priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
18 VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
19 Pagal Darbo reglamento 119 straipsnį, jeigu apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, Teismas gali bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir išklausęs generalinį advokatą, motyvuota nutartimi atmesti apeliacinį skundą.
Šalių argumentai
20 Visų pirma apeliantė teigia, kad pripažindamas, jog raidžių junginys BSS tapo bendriniu, Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktą.
21 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus, kurie buvo arba vėlesni nei paraiškos dėl BSS prekių ženklo įregistravimo padavimo data, šiuo atveju 1996 m. balandžio 1 d., kuria ir reikėjo remtis vertinant šį ženklo negaliojimo motyvą, arba paskelbti ne Europos Sąjungoje. Įstojusi į bylą šalis nepateikė jokio įrodymo, kurio šaltinis būtų koks nors asmuo, užsiimantis nagrinėjamų prekių prekyba, įrodančio raidžių junginio BSS bendrinį pobūdį. Vien žymens kaip tam tikros prekės pavadinimo ar aprašymo paminėjimo žodyne arba kitame spaudinyje nepakanka įrodyti, jog jis tapo bendriniu atitinkamos visuomenės dalies dabartinėje kalboje.
22 Be to, apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos argumentus dėl aktyvių veiksmų, kurių ji ėmėsi siekdama kontroliuoti trečiųjų asmenų raidžių junginio BSS naudojimą ir išvengti trečiųjų asmenų prekių ženklo pažeidimų.
23 Antra, apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė jos pateiktus įrodymus dėl to, jog pagal Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 3 dalį ir 51 straipsnio 2 dalį prekių ženklas BSS dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte ypač rėmėsi įrodymų dėl prekių ženklo kontrolės programos poveikio atitinkamai visuomenės daliai nebuvimu, tačiau jis nekėlė tokio reikalavimo įstojusios į bylą šalies pateiktiems įrodymams. Dėl tos priežasties jis nevienodai vertino dviejų ginčo šalių pateiktus įrodymus.
24 VRDT pažymi, kad tai yra pirmoji byla Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme dėl prašymo paskelbti Bendrijos prekių ženklą negaliojančiu.
25 Remdamasi 2002 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimu DKV prieš VRDT (C‑104/00 P, Rink. p. I‑7561), VRDT visų pirma teigia, kad jei ne visi, tai dauguma apeliaciniame skunde apeliantės pateiktų pagrindų, įskaitant ir pagrindą dėl Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, yra tik fakto klausimai, kurie nepriklauso Teisingumo Teismo kompetencijai apeliacinėse bylose.
26 Be to, tiek dėl Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punkto, tiek dėl 7 straipsnio 3 dalies ir 51 straipsnio 2 dalies aiškinimo, VRDT mano, kad Pirmosios instancijos teismas nepadarė jokios teisės klaidos. Dėl įstojusios į bylą šalies pateiktų įrodymų, net darant prielaidą, jog Teisingumo Teismas gali nagrinėti jų turinį, VRDT tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pagrįstai manyti, jog jie įrodo, kad raidžių junginys BSS paraiškos prekių ženklui padavimo dieną jau buvo tapęs bendriniu, ir dėl to jis neteko skiriamojo požymio.
27 Įstojusi į bylą šalis teigia, kad įrodymai, kuriuos ji pateikė VRDT anuliavimo skyriui, Apeliacinei tarybai ir Pirmosios instancijos teismui, akivaizdžiai įrodo prekių ženklo BSS bendrinį pobūdį nagrinėjamų prekių atžvilgiu sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje ir kad šiuos įrodymus teisingai įvertino VRDT ir Pirmosios instancijos teismas.
Teisingumo Teismo vertinimas
28 Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 39 punkte teisingai priminė, kad siekiant įvertinti, ar prekių ženklas BSS yra išimtinai sudarytas iš atitinkamos visuomenės dalies dabartinėje kalboje bendriniais tapusių žymenų ar nuorodų prekėms, kurioms šis ženklas buvo įregistruotos, žymėti ir ar jis buvo teisėtai dėl to paskelbtas negaliojančiu, reikia remtis ne apibūdinančiu prekių ženklo pobūdžiu, bet įprastu jo naudojimu tame sektoriuje, kuriame vyksta prekyba šiomis prekėmis (žr. minėto sprendimo Merz & Krell 35 punktą dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, 1989, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies d punkto iš esmės tapačių nuostatų).
29 Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai taikė Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktą, 40 skundžiamo sprendimo punkte primindamas, kad prekių ženklą sudarantys žymenys ar nuorodos, žyminčios to prekių ženklo prekes ar paslaugas, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais, netinka vienos įmonės prekėms ir paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ir paslaugų, ir dėl to neatlieka pagrindinės tokio prekių ženklo funkcijos, išskyrus jei dėl šių žymenų ar nuorodų naudojimo buvo įgytas skiriamasis požymis (žr. pagal analogiją minėto sprendimo Merz & Krell 37 punktą).
30 Pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės klaidos skundžiamo sprendimo 42 punkte teigdamas, kad siekiant įvertinti ginčijamo prekių ženklo bendrinį pobūdį reikia remtis medicinos srityje specialių žinių turinčia visuomenės dalimi, t. y. Europos Sąjungoje praktikuojančiais akių gydytojais ir chirurgais.
31 Teisingai nustatęs ginčo teisinį pagrindą, Pirmosios instancijos teismas analizuodamas apeliantės ir įstojusios į bylą šalies pateiktus įrodymus nusprendė, jog iš įrodymų visumos matyti, kad prekių ženklas BSS suinteresuotos visuomenės daliai tapo bendriniu ir kad jo naudojimas nesuteikė jam skiriamojo pobūdžio.
32 Pagrįsdama savo reikalavimą panaikinti skundžiamą sprendimą, apeliantė visų pirma tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jos Anuliavimo skyriui ir VRDT apeliacinei tarybai pateiktus įrodymus ir kad ji, kita vertus, pervertino įstojusios į bylą šalies toms pačioms instancijoms pateiktus įrodymus.
33 Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog apeliantė nepateikė reikalingų įrodymų savo tvirtinimams pagrįsti ar nepagrindė jų teisingumo, yra dėl fakto ir priklauso išimtinei Pirmosios instancijos teismo kompetencijai bei negali būti ginčijami apeliacinėje instancijoje (žr. 1991 m. spalio 1 d. Sprendimo Vidrányi prieš Komisiją, C‑283/90 P, Rink. p. I‑4339, 16 ir 17 punktus bei 1999 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Tzoanos prieš Komisiją, C‑191/98 P, Rink. p. I‑8223, 23 punktą), išskyrus kai Pirmosios instancijos teismas iškraipo jam pateiktus įrodymus (žr. 2000 m. birželio 15 d. Sprendimo Dorsch Consult prieš Tarybą ir Komisiją, C‑237/98 P, Rink. p. I‑4549, 35 ir 36 punktus).
34 Savo teiginiais, kaip teisingai pastebi VRDT, apeliantė iš tikrųjų tik ginčija Pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų vertinimą, nenurodydama jokio tokių įrodymų iškraipymo. Toks vertinimas nėra teisės klausimas, kuris kaip toks yra pavedamas Teisingumo Teismo kontrolei apeliacinėse bylose (minėto sprendimo DKV prieš VRDT 22 punktas ir 2004 m. vasario 5 d. Nutarties Telefon & Buch prieš VRDT, C‑326/01 P, Rink. p. I‑0000, 35 punktas). Be to, apeliantė nesiremia tuo, jog skundžiamame sprendime buvo klaidingai taikomos nuostatos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo (žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls prieš Komisiją, C‑199/92 P, Rink. p. I‑4287, 64 ir 65 punktus).
35 Antra, apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nelaikydamas paraiškos prekių ženklui BSS padavimo dienos, šiuo atveju 1996 m. balandžio 1 d., atskaitos data. Būtent ji yra reikšminga nustatant, ar Bendrijos prekių ženklas tapo bendriniu, o tai pateisintų jo paskelbimą negaliojančiu pagal Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalį. Ji teigia, kad šią klaidą rodo tai, jog Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, t. y. 45 jo punkte, minėjo po šios datos pasirodžiusius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 44 punkte taip pat klaidingai atsižvelgė į ne Europos Sąjungoje paskelbtus dokumentus, kurie negali atspindėti pirmiau minėtos atitinkamos visuomenės dalies suvokimo.
36 Reikia suskaidyti šį antrą apeliacijos pagrindą į dvi dalis.
37 Pirmoji dalis yra dėl Pirmosios instancijos teismo atsižvelgimo į dokumentus, paskelbtus po paraiškos dėl įregistravimo padavimo dienos, siekiant nustatyti, ar prekių ženklas tapo bendriniu. Reikia priminti, kad jeigu apeliantė šia apeliacijos pagrindo dalimi bando ginčyti Pirmosios instancijos teismo atliktą prekės ženklo bendrinio pobūdžio vertinimą paraiškos dėl įregistravimo padavimo dieną, toks įrodymų vertinimas nėra teisės klausimas, kurį turi nagrinėti Teisingumo Teismas. Tačiau jei apeliantė nori parodyti, jog atsižvelgdamas į šiuos dokumentus Pirmosios instancijos teismas numanomai pasirinko vėlesnę nei paraiškos dėl įregistravimo datą, kaip reikšmingą datą nustatant termino BSS bendrinį pobūdį, tokia kritika yra susijusi su teisės klausimu, kurį turi nagrinėti Teisingumo Teismas.
38 Tačiau šiuo atveju pirmoji apeliacijos pagrindo dalis yra nepagrįsta.
39 Iš tikrųjų Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 46 punkte aiškiai pažymėjo, kad Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 19 punkte teisingai nusprendė, jog įstojusios į bylą šalies įrodymai patvirtino termino BSS tapimą bendriniu „paraiškos dėl įregistravimo padavimo dieną“. Atlikdamas analizę Pirmosios instancijos teismas nesirėmė kita nei apeliantės dėl tariamo negaliojimo pagrindo nurodyta data.
40 VRDT šiuo atžvilgiu teisingai pažymėjo, kad atliekant tokį vertinimą paraiškos dėl Bendrijos prekių ženklo registravimo padavimo diena yra atskaitos diena.
41 Be to, Pirmosios instancijos teismas, neprieštaraudamas savo argumentacijai ir nepadarydamas teisės klaidos, galėjo atsižvelgti į įrodymus, kurie, nors ir vėlesni nei paraiškos padavimo momentas, leido daryti išvadas apie tuo momentu buvusią padėtį (žr. pagal analogiją 2004 m. sausio 27 d. Nutarties La Mer Technology, C‑259/02, Rink. p. I‑0000, 31 punktą).
42 Antrąja apeliacijos pagrindo dalimi apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 44 punkte Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tam tikrus dokumentus, paskelbtus Jungtinėse Valstijose. Vis dėlto ši aplinkybė nerodo, kad jis savo analizę grindė įrodymais, neturinčiais jokio ryšio su atitinkama visuomenės dalimi. 42 skundžiamo sprendimo punkte pažymėdamas, kad anglų kalba yra techninė nagrinėjamos srities specialistų kalba, to sprendimo 43 punkte nurodydamas „mokslo pasaulyje“ nusistovėjusį raidžių junginio BSS kaip bendrinio žodžio suvokimą, Pirmosios instancijos teismas tikriausiai manė, kad šie dokumentai, nors ir paskelbti ne Europos Sąjungoje, pagrindžia išvadą, kad atitinkama visuomenės dalis mano, jog šis raidžių junginys tapo bendriniu. Taip teigdamas Pirmosios instancijos teismas atliko fakto vertinimą, kurio apeliantė negali ginčyti apeliacinėje instancijoje.
43 Dėl to antrasis apeliacijos pagrindas yra atmestinas.
44 Iš viso to, kas pasakyta, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, ir todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45 Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 2 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal Darbo reglamento 118 straipsnį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi VRDT ir įstojusi į bylą šalis prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės ir ši pralaimėjo bylą, ji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais,
TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija) nutaria:
1. Atmesti apeliacinį skundą.
2. Priteisti iš Alcon Inc. bylinėjimosi išlaidas.
Priimta Liuksemburge 2004 m. spalio 5 d.
Parašai.
* Proceso kalba: anglų.