Sujungtos bylos C‑37/02 ir C‑38/02

Di Lenardo Adriano Srl ir Dilexport Srl

prieš

Ministero del Commercio con l'Estero

(Tribunale amministrativo regionale per il Veneto (Italija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Bananai – Bendras rinkos organizavimas – Reglamentas (EB) Nr. 896/2001 – Bendra prekybos su trečiomis šalimis sistema – Pirminis importas – Galiojimas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Galiojimas atgaline data – Įgyvendinimo kompetencija“

Sprendimo santrauka

1.        Žemės ūkis – Bendras rinkos organizavimas – Bananai – Importo taisyklės – Reglamentas Nr. 404/93 – Veiklos vykdytojai, kuriems skiriamos tarifinės kvotos – Apibrėžimo nebuvimas – Įgyvendinimo kompetencijos delegavimas Komisijai, suteikiantis jai plačią diskreciją – Reglamentas Nr. 896/2001, kuriuo apibrėžiami tokie veiklos vykdytojai

(EB 211 str.; Tarybos reglamento Nr. 404/93 18 ir 19 straipsniai; Komisijos reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnis)

2.        Bendrijos teisė – Principai – Teisėtų lūkesčių apsauga – Ribos – Su tarifinėmis bananų importo kvotomis susijusių teisės aktų pakeitimas – Institucijų diskrecija – Teisės aktų suderinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis – Negalėjimas remtis teisėtų lūkesčių apsauga

(Tarybos reglamentas Nr. 404/93)

3.        Bendrijos teisė – Principai – Pagrindinės teisės – Profesinės veiklos laisvė – Apribojimai – Reglamentas Nr. 896/2001 dėl bananų importo tarifinių kvotų – Nuostata, pagal kurią „netradicinių veiklos vykdytojų“ kategorijai nepriskiriami su tradiciniu veiklos vykdytoju susiję asmenys – Bendru interesu grindžiamas apribojimas – Priimtinumas

(Tarybos reglamentas Nr. 404/93; Komisijos reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punktas ir Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnis)

1.        Vadovaujantis Sutarties struktūra, kurios dalimi laikytinas EB 211 straipsnis, ir remiantis praktiniais sumetimais, įgyvendinimo sąvoka turi būti aiškinama plačiąja prasme, ypač žemės ūkio politikos srityje, kurioje tik Komisija gali nuosekliai ir atidžiai sekti žemės ūkio rinkos pokyčius ir prireikus nedelsdama veikti, Taryba gali suteikti jai plačius įgaliojimus. Todėl šių įgaliojimų ribos turi būti nustatytos pagal bendruosius nagrinėjamos rinkos organizavimo tikslus, kadangi Komisija yra įgaliota imtis visų priemonių, kurios būtinos ar tinkamos įgyvendinti pagrindinius teisės aktus, jeigu jos neprieštarauja šiems aktams ar Tarybos įgyvendinimo teisės aktams.

Dėl tarifinių bananų importo į Bendriją kvotų paskirstymo Reglamentas Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo, pakeistas Reglamentu Nr. 216/2001, kurio 20 straipsniu Komisijai suteikiama kompetencija priimti įgyvendinimo nuostatas, ypač šio reglamento 18 straipsnyje numatytas tarifinių kvotų paskirstymo taisykles, nepateikia veiklos vykdytojų, kuriems gali būti suteikiamos tarifinės kvotos, apibrėžimo; taip neabejotinai Komisijai suteikiama plati diskrecija. Todėl Komisijai suteikta diskrecija, skirta įgyvendinti pagrindinius teisės aktus, apima šios institucijos priimtą priemonę, kuria didelė paskirstomų tarifinių kvotų dalis suteikiama tiems ūkio subjektams, kurie prisiima komercinę šviežių produktų auginimo ar vėlesnio jų įgijimo iš augintojų ir transportavimo riziką, jeigu priemonė gali prisidėti prie tinkamos importo tvarkos ir netrikdo pagrindiniais teisės aktais siekiamos užtikrinti pasiūlos Bendrijos rinkoje pusiausvyros.

(žr. 54–57 ir 59 punktus)

2.        Nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų, tačiau yra nepagrįsta, kad ūkio subjektai turėtų teisėtą lūkestį išlaikyti egzistuojančias aplinkybes, kurios gali būti pakeistos Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje kaip bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis.

Todėl ūkio subjektai, suinteresuoti bananų importu į Bendriją, negali turėti vilčių, kad galiojančios taisyklės bus išlaikytos, nes jos ne tik buvo daug kartų keičiamos, ypač dėl Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai, bet ir turi būti nuolat derinamos su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis Bendrijos institucijoms paliekant plačią diskreciją.

(žr. 70–71 punktus)

3.        Profesinės veiklos laisvė, kaip ir teisė į nuosavybę, yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų. Tačiau šie principai nėra absoliučios teisės ir turi būti vertinami pagal jų socialinę funkciją. Todėl teisei laisvai verstis profesine veikla, kaip ir teisei į nuosavybę, gali būti nustatyti apribojimai, jeigu jie praktiškai atitinka Bendrijos siekiamus bendro intereso tikslus, ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei.

Toks yra Reglamento Nr. 896/2001, nustatančio Reglamento Nr. 404/93 taikymo išsamias taisykles dėl bananų importo į Bendriją tvarkos, 6 straipsnio c punktas, kuriuo profesinės veiklos laisvė ribojama taip, kad asmenims, susijusiems su tradiciniu veiklos vykdytoju pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnį, negali būti skiriama tarifinė kvota kaip netradiciniams veiklos vykdytojams. Iš tikrųjų toks apribojimas atitinka bendro intereso tikslą kovoti su spekuliatyvia ir netikra importo licencijų išdavimo praktika, ir nėra šio tikslo požiūriu neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę teisės laisvai verstis profesine veikla esmei.

(žr. 82–85 punktus)

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. liepos 15 d.(*)

„Bananai – Bendras rinkos organizavimas – Reglamentas (EB) Nr. 896/2001 – Bendra prekybos su trečiomis šalimis sistema – Pirminis importas – Galiojimas – Teisėtų lūkesčių apsauga – Galiojimas atgaline data – Įgyvendinimo kompetencija“

Sujungtose bylose C‑37/02 ir C‑38/02

dėl Tribunale amministrativo regionale per il Veneto (Administracinis Veneto regiono teismas, Italija) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamose bylose tarp

Di Lenardo Adriano Srl (C‑37/02),

Dilexport Srl (C‑38/02)

ir

Ministero del Commercio con l'Estero,

dėl 2001 m. gegužės 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 896/2001, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 taikymo išsamias taisykles dėl bananų importo į Bendriją tvarkos (OL L 126, p. 6), 1, 3, 4, 5, 6 ir 31 straipsnių galiojimo,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans, teisėjai J.‑P. Puissochet ir R Schintgen (pranešėjas), F. Macken ir N. Colneric,

generalinė advokatė  C. Stix‑Hackl,

sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

–      Di Lenardo Adriano Srl ir Dilexport Srl, atstovaujamų avvocati A. Bozzi, C. Gatti, B. Telchini ir S. Sacchetto,

–      Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Niejahr ir A. Aresu,

 susipažinęs su teismo posėdžio pranešimu,

2003 m. lapkričio 20 d. posėdyje išklausęs Di Lenardo Adriano Srl ir de Dilexport Srl, atstovaujamų A. Bozzi, C. Gatti ir B. Telchini, bei Komisijos, atstovaujamos L. Visaggio, pareikštas žodines pastabas,

susipažinęs su 2004 m. sausio 20 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,  

priima šį

Sprendimą

1        Tribunale amministrativo regionale per il Veneto 2002 m. sausio 16 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2002 m. vasario 13 d., pagal EB 234 straipsnį pateikė keturis prejudicinius klausimus dėl 2001 m. gegužės 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 896/2001, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 taikymo išsamias taisykles dėl bananų importavimo į Bendriją tvarkos (OL L 126, p. 6), 1, 3, 4, 5, 6 ir 31 straipsnių galiojimo.

2        Šie klausimai iškilo dviejose bylose tarp atitinkamai Di Lenardo Adriano Srl ir Dilexport Srl (toliau – bendrovės importuotojos) ir Ministero del Commercio con l’Estero (Užsienio prekybos ministerija, toliau – ministerija) dėl pastarosios atsisakymo pripažinti juos asmenimis, kuriems gali būti suteikiamos kvotos.

 Teisinis pagrindas

 Pirminė Reglamento Nr. 404/93 redakcija

3        1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 dėl bendro bananų rinkos organizavimo (OL L 47, p. 1) IV dalis, įsigaliojusi 1993 m. liepos 1 d., nustatė bendrą bananų importo tvarką, kuri pakeitė įvairias nacionalines sistemas. Ji atskyrė Bendrijoje užaugintus „Bendrijos bananus“, „trečiųjų šalių bananus“ iš trečiųjų šalių, kitų nei Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (toliau – AKR valstybių), bei iš AKR valstybių kilusius bananus. AKR bananai papildomai buvo suskirstyti į „netradicinius AKR bananus“ ir į „tradicinius AKR bananus“ pagal tai, ar jų kiekiai viršija tradiciškai kiekvienos AKR valstybės eksportuotus kiekius, pateiktus Reglamento Nr. 404/93 priede.

4        Reglamento Nr. 404/93 18 straipsniu nustatyta, kad kiekvienais metais nustatoma bananų importo tarifinė kvota, kuri paskirstoma pagal šio reglamento 19 straipsnio 1 dalį atitinkamai po 66,5 %, 30 % ir 3,5 % tarp veiklos vykdytojų, kurie pardavė trečiųjų šalių ir (arba) netradicinius AKR bananus (A kategorija), kurie pardavė Bendrijos ir (arba) tradicinius AKR bananus (B kategorija) ir kurie pradėjo pardavinėti ne Bendrijos ir (arba) tradicinius AKR bananus nuo 1992 metų (C kategorija).

5        Reglamento Nr. 404/93 19 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys buvo suformuluotas taip:

„Remiantis kiekvienai iš 1 dalies <...> nurodytų veiklos vykdytojų kategorijų atliktais apskaičiavimais, kiekvienas veiklos vykdytojas gauna importo licencijas atsižvelgiant į vidutinius per trejus pastaruosius metus, kurių duomenys turimi, jo parduotų bananų kiekius.“ (Pataisytas vertimas)

6        Reglamento Nr. 404/93 trylikoje, keturioliktoje, penkioliktoje ir šešioliktoje konstatuojamosiose dalyse teigiama:

„kadangi, siekiant laikytis pirmiau minėtų tikslų ir kartu atsižvelgti į bananų pardavimo ypatybes, administruojant tarifinę kvotą, reikia daryti skirtumą tarp, viena vertus, veiklos vykdytojų, kurie anksčiau pardavinėjo trečiųjų šalių bananus ir netradicinius AKR valstybių bananus, ir, kita vertus, veiklos vykdytojų, kurie anksčiau pardavinėjo Bendrijoje užaugintus bananus ir tradicinius AKR valstybių bananus, kartu paliekant tam tikrą kiekį naujiems veiklos vykdytojams, kurie dar neseniai ėmėsi komercinės veiklos arba tik ketina imtis komercinės veiklos šiame sektoriuje;

kadangi, siekiant nenutraukti esamų komercijos ryšių ir kartu sudaryti sąlygas tam tikrai prekybos struktūrų raidai, atskirų importo licencijų pagal kiekvieną pirmiau apibūdintą kategoriją išdavimas kiekvienam veiklos vykdytojui turi būti grindžiamas vidutiniu bananų kiekiu, kurį tas veiklos vykdytojas, remiantis turimais statistiniais duomenimis, pardavė per ankstesnius trejus metus;

kadangi, nustatydama papildomus veiklos vykdytojams taikomus kriterijus, Komisija vadovaujasi principu, pagal kurį licencijos turi būti išduodamos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie ėmėsi komercinės rizikos tiekti rinkai bananus ir jaučia būtinumą vengti trikdyti įprastus prekybos santykius tarp asmenų, kurie veika skirtinguose atitinkamo sektoriaus prekybos grandies lygmenyse;

kadangi, atsižvelgdamos į prekybos struktūras, valstybės narės turi, remdamosi Komisijos nustatyta tvarka ir kriterijais, atlikti veiklos vykdytojų surašymą bei nustatyti parduodamus kiekius, kurie bus nurodomi išduodant licencijas.“ (Pataisytas vertimas)

7        1993 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1442/93, nustatančiu išsamias bananų importavimo į Bendriją priemonių taikymo taisykles (OL L 142, p. 6), kuris, inter alia, priimtas Reglamento Nr. 404/93 20 straipsnio pagrindu, apibrėžti kriterijai A ir B kategorijų veiklos vykdytojams nustatyti, kurie, atsižvelgiant į veiklą, vykdytą referencinio laikotarpio metu, gali pateikti paraiškas importo licencijai.

 Reglamentas Nr. 404/93, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 1637/98

8        1998 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1637/98, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 404/93 (OL 1998 L 210, p. 28), kuris pagal jo 2 straipsnio antrąją pastraipą taikomas nuo 1999 m. sausio 1 d. Vėliau Komisija priėmė 1998 m. spalio 28 d. Reglamentą (EB) Nr. 2362/98, nustatantį išsamias Reglamento Nr. 404/93 dėl bananų importo į Bendriją įgyvendinimo taisykles (OL 1998 L 293, p. 32), kuris pagal jo 31 straipsnį nuo 1999 m. sausio 1 d. panaikino Reglamentą Nr. 1442/93.

9        Šiais reglamentais pakeista bananų importo tvarka išlaikė skirtumą tarp tradicinių ir netradicinių AKR bananų bei trečiųjų šalių bananų. Reglamento Nr. 404/93, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1637/98, 16 straipsnio  2 pastraipoje nustatyta:

„<…>

Šioje dalyje:

1)      „tradicinis importas iš AKR valstybių“ − šio reglamento priede išvardytų valstybių kilmės bananų importas į Bendriją iki 857 700 tonų (grynojo svorio) per metus; tokie bananai vadinami „tradiciniais AKR bananais“;

2)      „netradicinis importas iš AKR valstybių“ − AKR valstybių kilmės ir tų, kuriems netinka 1 dalyje pateiktas apibrėžimas, bananų importas į Bendriją; tokie bananai vadinami „netradiciniais AKR bananais“;

3)      „importas iš trečiųjų šalių, kurios nėra AKR valstybės“ − trečiųjų valstybių, kurios nėra AKR valstybės, kilmės bananai, importuojami į Bendriją; tokie bananai vadinami „trečiųjų valstybių bananais.“

10      Tačiau pagal šiais reglamentais pakeistą bananų importo tvarką buvo panaikintas kvotų skirstymas tarp trijų skirtingų veiklos vykdytojų kategorijų. Reglamentas Nr. 2362/98 nustatė paprastą skirstymą tarp šio reglamento 3 ir 7 straipsniuose nurodytų „tradicinių veiklos vykdytojų“ ir „naujokų“. Taip pat buvo panaikintas veiklos vykdytojų skirstymas į A, B ir C kategorijas pagal veiklos, kuria jie užsiėmė rinkoje, pobūdį.

11      Dėl „tradicinių veiklos vykdytojų“ Reglamento Nr. 2362/98 3 ir 4 straipsniai nustato:

 „3 straipsnis

Šiame reglamente „tradiciniai veiklos vykdytojai“ yra ekonominiai agentai, įsikūrę Europos Bendrijoje jų referencinių kiekių nustatymo laikotarpiu ir jų registracijos pagal toliau pateiktą 5 straipsnį metu, kurie patys faktiškai importavo minimalų trečiosios šalies ir (arba) AKR šalies bananų kiekį tolesniam pardavimui Bendrijoje per nustatytą referencinį laikotarpį.

Pirmojoje pastraipoje nurodytas minimalus kiekis yra 100 tonų, importuotų per bet kuriuos vienerius referencinio laikotarpio metus. Šis minimalus kiekis yra 20 tonų, jeigu importuojami vien tik bananai, kurių ilgis − 10 centimetrų arba mažesnis.

4 straipsnis

1.      Kiekvienas tradicinis veiklos vykdytojas, prisiregistravęs valstybėje narėje laikantis 5 straipsnio reikalavimų, kiekvieniems metams ir visoms I priede išvardytoms kilmės šalims gauna vieną referencinį kiekį, pagrįstą referencinio laikotarpio metu faktiškai importuotų bananų kiekiais.

2.      1999 metais pagal tarifines kvotas vykdytam arba tradicinių AKR bananų importui referencinis laikotarpis nustatomas atsižvelgiant į 1994, 1995 ir 1996 metus.“ (Pataisytas vertimas)

12      Reglamento Nr. 2362/98 7 straipsnyje sąvoka „naujokai“ apibrėžiama taip:

„Šiame reglamente ir atsižvelgiant į importą pagal tarifines kvotas bei tradicinių AKR bananų importą, „naujokai” reiškia ekonominius agentus, įsikūrusius Europos Bendrijoje, kurie jų registracijos metu:

a)      vykdė ūkinę veiklą importuodami šviežius vaisius ir daržoves, priskiriamas tarifų ir statistinės nomenklatūros bei bendrojo muitų tarifo 7 ir 8 skyriams, arba produktus, priskiriamus nurodytos nomenklatūros 9 skyriui, jeigu jie, be to, per trejus metus, einančius prieš metus, kuriems pateikiamas prašymas, laikotarpį, nepriklausomai ir savo sąskaita vienerius metus importavo pirmiau nurodytos nomenklatūros 7 ir 8 skyriams priskiriamus produktus; ir

b)      tokios veiklos dėka importavo 400 000 ekiu ar didesnės deklaruojamos muito vertės kiekį per a punkte nurodytą laikotarpį.“ (Pataisytas vertimas)

13      Pateikę paraišką ir palikę užstatą, „naujokai“ gaudavo metinę kvotą konkretaus kiekio bananų importui, kurį Komisija nustatydavo visų pateiktų individualių paraiškų pagrindu ir atsižvelgdama į bendrą metinį „naujokams“ priskirtą kiekį.

14      „Naujokams“ taikomoje Reglamento Nr. 2362/98 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės atsakingos už tai, kad būtų laikomasi šio (Naujokai) skirsnio.

Visų pirma jos užtikrina, kad konkretūs 7 straipsnyje nurodyto sektoriaus veiklos vykdytojai importuotų į Bendriją savo sąskaita ir kaip savo valdymu, personalu bei veikla nepriklausomi ūkio vienetai. Jeigu yra pagrindo įtarti, kad šių sąlygų gali būti nesilaikoma, paraiškos registracijai priimamos ir metinė kvota paskiriama atsižvelgiant į atitinkamo veiklos vykdytojo pateikus įrodymus, kuriuos kompetentingos nacionalinės institucijos pripažino pakankamais.“ (Pataisytas vertimas)

 Reglamentas Nr. 404/93, iš dalies pakeistas Reglamentu Nr. 216/2001

15      2001 m. sausio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2001, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 404/93 (OL 2001 L 31, p. 2), 1 straipsnis pakeitė Reglamento Nr. 404/93 16−20 straipsnius. Pagal Reglamento Nr. 216/2001 2 straipsnio antros pastraipos ir 2001 m. vasario 27 d. Komisijos reglamento Nr. 395/2001, nustatančio tam tikrus referencinius kiekius ir individualias ribas dėl bananų importo į Bendriją licencijų išdavimo pagal tarifines kvotas arba tradicinių AKR bananų kiekį antram 2001 m. ketvirčiui (OL 2001 L 58, p. 11), 1 straipsnio nuostatas Reglamento (EB) Nr. 216/2001 1 straipsnis taikomas nuo 2001 m. liepos 1 d.

16      Reglamento Nr. 404/93 18 straipsnio 1 dalimi, pakeista Reglamentu Nr. 216/2001, nustatomas metinis tarifinių kvotų (A, B ir C kvotos) atidarymas. Trečioje pastraipoje nustatyta:

„Komisija, susitarusi su Pasaulio prekybos organizacijos susitariančiosiomis šalimis, ypač suinteresuotomis bananų tiekimu, gali paskirstyti kvotas „A“ ir „B“ tarp šalių tiekėjų.“

17      Reglamento Nr. 404/93 19 straipsnyje, pakeistame Reglamentu Nr. 216/2001, nustatyta:

„1.      Tarifinės kvotos gali būti valdomos naudojantis metodu, kuriuo atsižvelgiama į tradicinius prekybos srautus („tradiciniai arba nauji“), ir (arba) kitais metodais.

2.      Taikant pasirinktą metodą, tinkamai atsižvelgiama į būtinybę išlaikyti pasiūlos pusiausvyrą Bendrijos rinkoje.“

18      Pakeisto Reglamento Nr. 216/2001 20 straipsnio a punktu Komisijai suteikiama kompetencija šio reglamento 27 straipsnyje nustatyta tvarka priimti „tarifinių kvotų, nurodytų 18 straipsnyje, paskirstymo taisykles.“ (Pataisytas vertimas)

19      Šios paskirstymo taisyklės nustatytos Reglamente Nr. 896/2001. Šis reglamentas pagal savo 32 straipsnį įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, t. y. 2001 m. gegužės 9 d., tačiau taikomas tik nuo 2001 m. liepos 1 d.

20      Reglamento Nr. 896/2001 1 straipsnyje nustatyta:

„Šiame reglamente yra nustatytos išsamios bananų importo pagal Reglamento (EEB) Nr. 404/93 18 straipsnio 1 dalyje numatytas tarifines kvotas ir ne pagal kvotas priemonių taikymo taisyklės.“ (Pataisytas vertimas)

21      Reglamento Nr. 896/2001 2 straipsnyje nustatyta, kad 83 % 1 straipsnyje paminėtų tarifinių kvotų skiriama 3 straipsnio 1 dalyje apibūdintiems „tradiciniams veiklos vykdytojams“, o likę 17 % − 6 straipsnyje apibūdintiems „netradiciniams veiklos vykdytojams“.

22      Šio reglamento II antraštinė dalis, apimanti 3−21 straipsnius, reglamentuoja „tarifinių kvotų paskirstymą“.

23      Reglamento Nr. 896/2001 3−6 straipsniuose nustatyta:

 „3 straipsnis

Šiame reglamente:

1. „Tradiciniai veiklos vykdytojai“ − tai ekonominiai tarpininkai, fiziniai ar juridiniai asmenys, pavieniai atstovai arba grupės, įsikūrę Bendrijoje tam laikotarpiui, kuriam jiems yra nustatyti referenciniai kiekiai, savo sąskaita iš augintojų įsigiję minimalų trečiųjų šalių bananų kiekį, o atitinkamais atvejais ir auginantys juos, siunčiantys į Bendriją ir joje parduodantys.

Ankstesnėje pastraipoje apibūdintos operacijos toliau vadinamos „pirminiu importu“.

Pirmoje pastraipoje minimas kiekis yra 250 tonų, importuotų per bet kuriuos vienerius referencinio laikotarpio metus. Parduodant arba importuojant 10 centimetrų ilgio ir trumpesnius bananus, minimalus kiekis yra 20 tonų.

2. „Tradiciniai A/B veiklos vykdytojai“ − tai tradiciniai veiklos vykdytojai, kurie įvykdė „trečiųjų šalių bananų“ ir (arba) „netradicinių AKR bananų“, kaip jie apibūdinti Reglamento (EEB) Nr. 404/93 16 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1637/98 <...>, minimalų pirminį importą.

3. „Tradiciniai C veiklos vykdytojai“ − tai tradiciniai veiklos vykdytojai, kurie įvykdė „tradicinių AKR bananų“, kaip jie apibūdinti minėtame 16 straipsnyje su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1637/98, minimalų pirminį importą.

 4 straipsnis

1.      Kiekvienam tradiciniam A/B veiklos vykdytojui, raštišką paraišką pateikusiam ne vėliau kaip 2001 m. gegužės 11 d., referencinis kiekis nustatomas remiantis trečiųjų šalių bananų ir (arba) netradicinių AKR bananų 1994, 1995 ir 1996 metų pirminio importo vidurkiu, į kurį buvo atsižvelgta pagal Reglamento (EEB) Nr. 404/93 19 straipsnio 2 dalies nuostatas, 1998 m. taikytinas to straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai veiklos vykdytojų kategorijai, trečiųjų šalių bananams ir netradiciniams AKR bananams skirstant 1998 m. tarifines kvotas.

2.      Kiekvienam, ne vėliau kaip 2001 m. gegužės 11 d. raštišką paraišką pateikusiam tradiciniam C importuotojui, referencinis kiekis nustatomas remiantis tradicinių AKR bananų 1994, 1995 ir 1996 metų pirminio importo vidurkiu, kuris kaip AKR bananų tradicinis kiekis buvo perkeltas į 1998 metus.

3.      Veiklos vykdytojai, atsiradę susijungus tradiciniams veiklos vykdytojams ir pagal šį reglamentą kiekvienas atskirai turintis nuosavas teises, perima buvusių veiklos vykdytojų teises.

 5 straipsnis

1.      Valstybės narės ne vėliau kaip 2001 m. gegužės 15 d. praneša Komisijai apie 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų referencinių kiekių sumą.

2.      Komisija, pasinaudodama 1 dalyje minima informacija ir atsižvelgdama į bendrus pagal A/B ir C tarifines kvotas turimus kiekius, nustato vienodą kiekvieno veiklos vykdytojo referenciniam kiekiui taikytiną koeficientą.

3.      Taikydamos 2 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip iki 2001 m. birželio 7 d. kiekvienam veiklos vykdytojui praneša apie jo referencinį kiekį, pakoreguotą taikant pritaikymo koeficientą.

4.      Valstybių narių kompetentingos institucijos yra nurodytos priede. Valstybių narių prašymu, Komisija daro šio sąrašo pakeitimus.

<…>

 6 straipsnis

Šiame reglamente „netradiciniai veiklos vykdytojai“ − tai ekonominiai tarpininkai, kurie jų įregistravimo metu buvo įsikūrę Bendrijoje ir kurie:

a)      vienerius metus per pastaruosius dvejus metus prieš prašomą įregistravimą savo sąskaita ir savarankiškai vertėsi komercine veikla, importuodami į Bendriją pagal KN 0803 00 19 kodą klasifikuojamus šviežius bananus;

b)      versdamiesi savo veikla per a punkte nurodytą laiką importavo produkcijos, kurios deklaruota vertė yra 1 200 000 arba daugiau eurų; ir

c)      kaip ir tradicinis veiklos vykdytojas, kuriam taikoma tarifinė kvota, neturi paskirto referencinio kiekio, kuriuo remdamiesi jie prašo 7 straipsnyje reglamentuojamo įregistravimo, ir kurie, kaip ir tradiciniai veiklos vykdytojai, nėra fiziniai arba juridiniai asmenys, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1993 m. liepos 2 d., išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1)) 143 straipsnyje.“ (Pataisytas vertimas)

24      Dėl paskutinio punkto Reglamento Nr. 2454/1993, iš dalies pakeisto 1999 sausio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 46/1999 (OL 1999 L 10, p. 1), 143 straipsnyje nustatyta:

„1.      Pagal Kodekso 3 skyriaus II dalį ir šią dalį asmenys laikomi susijusiais tik tuomet, jei:

a)       vienas yra kito įmonės valdybos arba administracinės tarybos narys;

b)       jie juridiškai pripažinti verslo partneriais;

<...>

d)       bet kuris asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 %. įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba disponuotojas;

e)       vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą;

f)       abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens;

g)       abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai  valdo trečiąjį asmenį;

<…>

2.      Šioje antraštinėje dalyje asmenys, kurie versle yra susiję vienas su kitu tuo, kad vienas kito yra vienintelis agentas, vienintelis prekiautojas (platintojas) arba vienintelis koncesininkas, neatsižvelgiant į tai, kaip jie apibūdinti, laikomi susijusiais tik tuo atveju, jeigu jie atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus.“ (Pataisytas vertimas)

25      Reglamento Nr. 896/2001 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Veiklos vykdytojai gali būti įregistruoti vienintelėje jų pasirinktoje valstybėje narėje kaip netradiciniai veiklos vykdytojai, kuriems taikoma A/B ir (arba) C tarifinė kvota.

Tradiciniai veiklos vykdytojai, kuriems taikoma tarifinė kvota, gali būti įregistruojami kaip netradiciniai veiklos vykdytojai, kuriems taikoma tarifinė kvota, ir šios atžvilgiu jiems nenustatomas referencinis kiekis.

Tačiau C kategorijos tradiciniai veiklos vykdytojai gali būti įregistruojami kaip netradiciniai veiklos vykdytojai, kuriems taikoma A/B tarifinė kvota, tik tuo atveju, jei gali pateikti įrodymą, jog nurodytu laikotarpiu jie importavo 6 straipsnio b punkte nurodytos muitinei deklaruotos vertės trečiųjų šalių bananus ir (arba) netradicinius AKR bananus.“

26      Reglamento Nr. 896/2001 3, 4, 6 ir 7 konstatuojamose dalyse išdėstytos ankstesnių taisyklių pakeitimą sąlygojančios priežastys:

„3)      Reglamento (EEB) Nr. 404/93 19 straipsnyje numatyta, kad tarifinės kvotos gali būti paskirstomos remiantis tradiciniais prekybos srautais („tradiciniai veiklos vykdytojai/naujokai“) pagrįstu metodu ir (arba) kitais. Norint nuo 2001 m. antrojo pusmečio įgyvendinti naują tvarką, tarifines kvotas patartina taikyti tradiciniams veiklos vykdytojams, įsipareigojusiems referenciniu laikotarpiu savarankiškai pirkti iš trečiųjų šalių augintojų šviežius produktus arba jų produkciją, išsiųsti juos į Bendrijos muitų teritoriją ir joje iškrauti. Šiame reglamente ši veikla vadinama „pirminiu importu“.

4)      Reikėtų nustatyti vieną tradicinių veiklos vykdytojų apibrėžimą visoms tarifinėms kvotoms, o jų referenciniai kiekiai turėtų būti nustatomi pagal tas pačias taisykles, bet atskirai pagal tai, ar šie veiklos vykdytojai referenciniu laikotarpiu pateikia Bendrijos rinkai bananus iš trečiųjų šalių, kurios nėra AKR valstybės, ir netradicinius AKR valstybių bananus ar tradicinius AKR valstybių bananus, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 404/93 16 straipsnyje pateiktuose apibrėžimuose, taikytinuose prieš tai, kai Reglamentu (EB) Nr. 216/2001 buvo padarytas pakeitimas.

<…>

6)      Tam tikra tarifinių kvotų dalis turi būti palikta netradiciniams veiklos vykdytojams. Referenciniu laikotarpiu pirminio importo operacijų nevykdantiems veiklos vykdytojams ji turi suteikti galimybę tęsti prekybą bei prisitaikyti prie naujų taisyklių ir leisti naujiems veiklos vykdytojams įsijungti į šią su importu susijusią prekybą, taip paskatinant sveiką konkurenciją.

7)       Kelerių metų patirtis taikant Bendrijos bananų importo tvarką atveria būtinybę sugriežtinti netradiciniams veiklos vykdytojams keliamus reikalavimus ir naujiems veiklos vykdytojams taikyti tinkamumo kriterijus, kad nebūtų registruojami išskirtinai fiktyvūs tarpininkai, o paskyrimai nebūtų suteikiami pateikus netikras arba spekuliatyvias paraiškas. Minimalios patirties importuojant šviežius bananus reikalavimas yra ypač pagrįstas.“ (Pataisytas vertimas)

27      1994, 1995 ir 1996 metų išlaikymas „referenciniu laikotarpiu“ Reglamento Nr. 896/2001 5 konstatuojamąja dalimi pateisinamas taip:

„Referencinis laikotarpis, taikytinas apibrėžiant veiklos vykdytojų kategorijas ir tradiciniams veiklos vykdytojams nustatant referencinius kiekius, turėtų būti treji metai: nuo 1994 m. iki 1996 m. 1994−1996 m. −  tai paskutinis laikotarpis, kurio Komisijos turimi pirminio importo duomenys yra pakankamai patikimi. Be to, šio laikotarpio taikymas dar gali padėti išspręsti jau keletą metų su Bendrijos prekybos partneriais užsitęsusį ginčą. Atsižvelgiant į 1998 m. pradėtų taikyti kvotų paskirstymo tikslais surinktus turimus duomenis, tradiciniams veiklos vykdytojams nebūtina registruotis.“

28      Reglamento Nr. 896/2001 31 straipsniu nustatoma:

„Nuo 2001 m. liepos 1 d. Reglamentas (EB) Nr. 2362/98 panaikinamas.

Tačiau jis ir toliau taikomas 2001 metams išduotoms importo licencijoms.“

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

29      Nuo 1993 metų bendrovės importuotojos, t. y. dvi pagal Italijos teisę veikiančios įmonės, užsiimančios šviežių bananų iš trečiųjų šalių importu ir prekyba, buvo įregistruotos ir pripažintos Italijoje veiklos vykdytojomis, kurioms pagal Reglamentą Nr. 404/93 ir Komisijos priimtas jį įgyvendinančias nuostatas gali būti skiriamos tarifinės kvotos. Todėl iki 2001 m. birželio 30 d jos buvo laikomos tinkamos A/B tarifinių kvotų paskirstymui.

30      Remiantis bylų medžiaga abi bendrovės importuotojos pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnį yra laikomos susijusiomis su Di Lenardo SpA bendrove, kuri turi „A/B tradicinio veiklos vykdytojo“ statusą pagal Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnį.

31      Bendrovės importuotojos 2001 m. gegužės 11 d. raštais prašė ministerijos skirti joms A/B tarifines kvotas antrajam 2001 m. pusmečiui pagal Reglamento Nr. 896/2001 4 straipsnio 1 dalį.

32      2001 m. gegužės 17 d. sprendimu ministerija atmetė šiuos prašymus dėl to, kad nebuvo įvykdytos Reglamento Nr. 896/2001 4 straipsnio 1 dalies sąlygos, nes pareiškėjos nevykdė „jokio pirminio bananų importo <...> 1994, 1995 ir 1996 metais“.

33      Vėliau kiekviena bendrovė importuotoja pateikė ieškinį Tribunale amministrativo regionale per il Veneto dėl šio sprendimo panaikinimo ir ministerijos įpareigojimo pripažinti jas, kaip tradicinės veiklos vykdytojas bananų sektoriuje, asmenimis, kuriems gali būti skiriamos A/B tarifinės kvotos antrajam 2001 m. pusmečiui. Savo ieškiniui pagrįsti jos, inter alia, teigė, kad Reglamentas Nr. 896/2001 yra negaliojantis, nes pažeidžia Reglamentą Nr. 404/93, pakeistą Reglamentu Nr. 216/2001, EB 5 straipsnio pirmą bei antrą pastraipas ir EB 7 straipsnį, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus bei ES 6 straipsnio 1 ir 2 dalis.

34      Ministerija prašė atmesti ieškinius tuo pagrindu, kad bendrovės importuotojos niekada neužsiėmė „pirminių veiklos vykdytojų“ veikla, o tik „antrinių veiklos vykdytojų“ ar bananų „nokinimo“ veikla, todėl priėmus Reglamentą Nr. 896/2001 joms negalėjo būti skiriamos tarifinės kvotos.

35      Prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas mano, kad reikia kreiptis į Teisingumo Teismą dėl Reglamento Nr. 896/2001 galiojimo, kadangi juo nustatoma nauja veiklos vykdytojų klasifikacija bendrame bananų rinkos organizavime, įtvirtinama sąvoka „pirminis importas“ tam, kad tarifinės kvotos būtų skiriamos tik „A/B tradiciniams veiklos vykdytojams“ šio reglamento 3 straipsnio prasme, ir nustatomi nauji apribojimai tarifinių kvotų skyrimui importuotojams, priskiriamiems „netradiciniams veiklos vykdytojams“ šio reglamento 6 straipsnio prasme.

36      Tokiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per il Veneto nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos abiejose bylose identiškus prejudicinius klausimus:

„1.      Ar atsižvelgiant į funkcijų ir kompetencijos padalijimo tarp Bendrijos institucijų (konkrečiai – tarp Tarybos ir Komisijos) principą Reglamento (EB) Nr. 896/2001 1, 3, 4, 5 ir 31 straipsniai prieštarauja visų pirma Sutarčiai, konkrečiai jos 7 straipsniui (buvęs 4 straipsnis) ir kitoms šios Sutarties normoms bei principams?

2.      Ar pirmiau nurodyti Reglamento (EB) Nr. 896/2001 straipsniai pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą ir su juo susijusius teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus?

3.      Ar tie patys Reglamento (EB) Nr. 896/2001 straipsniai pažeidžia 1993 m. vasario 13 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 404/93 (vėliau pakeistas ir papildytas), konkrečiai – šio reglamento 20 straipsnį?

4.      Jei atsakymai į pirmiau nurodytus klausimus yra neigiami, Teisingumo Teismo prašoma nurodyti, ar pirmiau minėto Komisijos reglamento 6 straipsnis, ypač jo c punktas, kuriuo su tradiciniais veiklos vykdytojais susiję asmenys, kaip „netradiciniai veiklos vykdytojai“, nepripažįstami asmenimis, kuriems gali būti skiriamos tarifinės kvotos, nepažeidžia pagrindinės teisės verstis profesine veikla, t. y. laisvės užsiimti verslu?“

37      2002 m. balandžio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑37/02 ir C‑38/02 sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys bei priimtas bendras sprendimas.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmų trijų klausimų

38      Pirmaisiais trimis klausimais prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo įvertinti Reglamento Nr. 896/2001 1, 3, 4, 5 ir 31 straipsnių galiojimą atsižvelgiant, pirma, į EB 7 straipsnyje nustatytus įgaliojimų suteikimo Bendrijos institucijoms ir kompetencijos padalijimo tarp jų principus bei į kompetenciją, suteiktą Reglamento Nr. 404/93 20 straipsnio nuostata, ir antra, į įstatymo negaliojimo atgaline data, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principus.

39      Visų pirma Komisija teigia, kad nėra poreikio nagrinėti Reglamento Nr. 896/2001 1 ir 31 straipsnių galiojimo tuo pagrindu, kad šie straipsniai taikomi visuotinai ir nesusiję su pagrindine byla.

40      Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad Reglamento (EB) Nr. 896/2001 1 straipsniu nustatomas tik reglamento tikslas, t. y. nustatyti išsamią „bananų importo pagal Reglamento (EEB) Nr. 404/93 18 straipsnio 1 dalyje numatytas tarifines kvotas ir ne pagal kvotas“ tvarką ir neįtvirtinamos privalomojo pobūdžio nuostatos.

41      Nacionalinio teismo nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir bendrovių importuotojų pastabose nepateikta jokių argumentų dėl Reglamento Nr. 896/2001 1 straipsnio negaliojimo dėl įvairių pirmuose trijuose klausimuose nurodytų principų bei nuostatų.

42      Tokiomis aplinkybėmis laikytina, kad pirmų trijų klausimų nagrinėjimas neatskleidė jokių veiksnių, galinčių turėti poveikį Reglamento Nr. 896/2001 1 straipsnio galiojimui.

43      Reglamento Nr. 896/2001 31 straipsnyje nustatyta, kad ankstesnis įgyvendinimo tvarką nustatantis Komisijos reglamentas Nr. 2362/98 panaikinamas nuo 2001 liepos 1 d., tačiau jis ir toliau taikomas 2001 metams išduotoms importo licencijoms.

44      Kadangi vienas iš pirmuose trijuose klausimuose nurodytų argumentų susijęs su  įstatymo negaliojimo atgaline data, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principų pažeidimu, šiuo bylos nagrinėjimo etapu neverta abejoti Reglamento Nr. 896/2001 31 straipsnio svarba pagrindinės bylos baigčiai. Todėl ginčijant šio straipsnio galiojimą pateikti argumentai turi būti įvertinti.

 Dėl Komisijai suteiktos įgyvendinimo kompetencijos apimties

–       Teismui pateiktos pastabos

45      Bendrovės importuotojos pastebi, kad pagal EB 7 straipsnį kiekviena Bendrijos institucija gali veikti tik jai Sutarties suteiktų įgaliojimų ribose ir kad Reglamento Nr. 404/93, pakeisto Reglamentu Nr. 216/2001, 20 straipsnis leidžia Komisijai priimti tik įgyvendinimo nuostatas. Tačiau priimdama Reglamentą Nr. 896/2001 Komisija prisiėmė Tarybos vaidmenį teisės aktų leidybos srityje.

46      Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnyje nurodytos pirminio importuotojo sąvokos įvedimas ir reikalavimas, kad tik pirminiai importuotojai laikytini tradiciniais veiklos vykdytojais, viršija Komisijai suteiktą įgyvendinimo kompetenciją. Komisija savavališkai iš bananų rinkos pašalino visus veiklos vykdytojus, kurie, nepirkdami iš augintojų ar patys nebūdami augintojais, pagal Tarybos taikytinus teisės aktus visuomet buvo pripažįstami tradiciniais veiklos vykdytojais. Todėl Komisija veikė priešingai Reglamento Nr. 404/93 tikslui – netrikdyti prekybos santykių tarp asmenų, kurie veika skirtinguose atitinkamo sektoriaus prekybos grandies lygmenyse.

47      Bendrovės importuotojos daro išvadą, kad Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnis, taigi – ir su juo susiję to paties reglamento 4, 5 ir 31 straipsniai, prieštarauja EB 7 straipsniui.

48      Komisija mano, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką įgyvendinimo sąvoka žemės ūkio sektoriuje ir įgaliojimai, įtvirtinti Reglamento Nr. 404/93 20 straipsnyje, aiškintini plačiau.

49      Ji teigia, kad Reglamente Nr. 404/93 nėra jokių specifinių „veiklos vykdytojo“ ar „importuotojo“ apibrėžimų, jame tik objektyviai apibrėžiamos įvairios bananų importo kategorijos. Tik Reglamento Nr. 404/93 tryliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodomas skirtumas tarp „viena vertus, veiklos vykdytojų, kurie anksčiau pardavinėjo trečiųjų šalių bananus ir netradicinius AKR valstybių bananus“, ir, „kita vertus, veiklos vykdytojų, kurie anksčiau pardavinėjo Bendrijoje užaugintus bananus ir tradicinius AKR bananus“, bei nurodomi nauji veiklos vykdytojai, „kurie dar neseniai ėmėsi komercinės veiklos arba tik ketina imtis komercinės veiklos šiame sektoriuje.“ (Pataisytas vertimas) Komisijos nuomone, tai patvirtina, kad Taryba nesiekė nustatyti subjektyvių ir griežtų importo licencijų išdavimo kriterijų.

50      Todėl pagal Reglamento Nr. 404/93 keturioliktą, penkioliktą ir šešioliktą konstatuojamąsias dalis Komisija privalėjo įgyvendinti Tarybos pagrindines taisykles netrikdant įprastų prekybos santykių tarp asmenų, kurie veikia skirtinguose atitinkamo sektoriaus prekybos grandies lygmenyse, ir kartu sudaryti sąlygas tolygiai prekybos struktūrų raidai.

51      Komisijos nuomone, Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnyje nustatytu glaudžiu ryšiu tarp „tradicinių veiklos vykdytojų“ ir „pirminio importo“ buvo siekiama informuoti tradicinių realizavimo srautų importuotojus apie jų pareigas užtikrinant geresnį bananų iš trečiųjų šalių prekybos struktūrų raidą ir šio sektoriaus veiklos vykdytojų tarpusavio prekybos santykių skaidrumą. Šiuo atžvilgiu Komisija veikė vadovaudamasi principu, įtvirtintu Reglamento Nr. 404/93 penkioliktoje konstatuojamojoje dalyje, „pagal kurį licencijos turi būti išduodamos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie ėmėsi komercinės rizikos tiekti rinkai bananus“, laikydamasi būtinumo „vengti trikdyti įprastų prekybos santykių tarp asmenų, kurie veikia skirtinguose atitinkamo sektoriaus prekybos grandies lygmenyse“, sąlygos.

52      Komisija papildo, kad sąvoka „pirminis importas“ nėra nauja Bendrijos teisės aktuose dėl bananų ir jau buvo panaudota Reglamento Nr. 1442/93 3 straipsnio 1 dalies a punkte. Nuoroda į faktinio importo kriterijų, naudojamą Reglamento Nr. 2362/98 3 straipsnyje, praktiškai buvo ribota ir galėjo sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui. Be to, tradiciniams veiklos vykdytojams, nevykdžiusiems pirminio importo, t. y. užsiėmusiems „nokinimu“, nuo 1993 metų iki pirmosios 2001 metų pusės buvo suteiktas ilgas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis, skirtas nuosekliai prisitaikyti prie naujų tarifinių kvotų paskirstymo kriterijų.

53      Apibendrindama Komisija mano, kad neatskleista jokių veiksnių, galinčių turėti poveikį Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnio galiojimui.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

54      Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento Nr. 404/93, pakeisto Reglamentu Nr. 216/2001, 20 straipsniu Komisijai suteikiama kompetencija priimti įgyvendinimo nuostatas, ir ypač šio reglamento 18 straipsniu numatytas tarifinių kvotų paskirstymo taisykles.

55      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, vadovaujantis Sutarties struktūra, kurios dalimi laikytinas EB 211 straipsnis, bei remiantis praktiniais sumetimais, įgyvendinimo sąvoka turi būti aiškinama plačiau. Kadangi tik Komisija gali nuosekliai ir atidžiai sekti žemės ūkio rinkos pokyčius ir prireikus nedelsdama veikti, Taryba gali suteikti jai plačius įgaliojimus šioje srityje. Todėl šių įgaliojimų ribos turi būti nustatytos pagal bendruosius nagrinėjamos rinkos organizavimo tikslus (1989 m. birželio 29 d. Sprendimo Vreugdenhil ir Van der Kolk., 22/88, Rink. p. 2049, 16 punktas ir 1997 m. vasario 4 d. Sprendimo Belgija ir Vokietija prieš Komisiją, C‑9/95, C‑23/95 ir C‑156/95, Rink. p. I‑645, 36 punktas).

56      Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad žemės ūkio srityje Komisija yra įgaliota imtis visų priemonių, kurios būtinos ar tinkamos pagrindiniams teisės aktams įgyvendinti, jeigu jos neprieštarauja šiems aktams ar Tarybos įgyvendinimo teisės aktams (1984 m. gegužės 15 d. Sprendimo Zuckerfabrik Franken, 121/83, Rink. p. 2039, 13 punktas ir minėto sprendimo Belgija ir Vokietija prieš Komisiją 37 punktas).

57      Dėl tarifinių kvotų paskirstymo Reglamente Nr. 404/93, pakeistame Reglamentu Nr. 216/2001, nepateikiamas veiklos vykdytojų, kuriems gali būti suteikiamos tarifinės kvotos, apibrėžimas. Šio reglamento 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarifinės kvotos paskirstytinos „naudojantis metodu, kuriuo atsižvelgiama į tradicinius prekybos srautus <...> ir (arba) kitais metodais“, o 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad taip pasirinktas metodas turi tinkamai vertinti „būtinybę išlaikyti pasiūlos pusiausvyrą Bendrijos rinkoje“. Tokios bendrojo pobūdžio nuostatos nebejotinai suteikia Komisijai plačią diskreciją.

58      Šiuo atžvilgiu akivaizdu, kad pagal Reglamento Nr. 896/2001 3 straipsnį tik pirminiai importuotojai, konkrečiai – „savo sąskaita iš augintojų įsigiję minimalų <...> bananų kiekį, o atitinkamais atvejais ir auginantys juos, siunčiantys į Bendriją ir joje parduodantys“, gali būti laikomi „tradiciniais veiklos vykdytojais“.

59      Tokia priemonė, kuria žymi paskirstomų tarifinių kvotų dalis suteikiama tiems ūkio subjektams, kurie prisiima komercinę šviežių produktų auginimo ar vėlesnio jų įgijimo iš augintojų bei transportavimo riziką, patenka į Komisijai suteiktą pagrindinių teisės aktų įgyvendinimo kompetenciją, jeigu ji gali prisidėti prie tinkamo importo tvarkos veikimo. Be to, nenustatyta, kad priemonė gali sutrikdyti pagrindiniais teisės aktais siekiamą užtikrinti pasiūlos Bendrijos rinkoje pusiausvyrą.

60      Pirmiau nurodytos aplinkybės taip pat leidžia atmesti argumentą dėl pagal Reglamento Nr. 896/2001 4 ir 5 straipsnius Komisijai suteiktos įgyvendinimo kompetencijos apimties pažeidimo. Šie straipsniai susiję su referencinių kiekių nustatymu tradiciniams A/B ir C veiklos vykdytojams, o tai sudaro specifinį tarifinių kvotų paskirstymo klausimą, ir nėra susiję su pirmame ir trečiame klausimuose ginčijamu atsižvelgimu į pirminį importą.

61      Galiausiai nepateikta jokių argumentų įrodyti, kad Reglamento Nr. 896/2001 31 straipsnis tiek, kiek nuo 2001 m. liepos 1 d. panaikina ankstesnį Komisijos įgyvendinimo reglamentą, t. y. Reglamentą Nr. 2362/98, viršija Komisijos įgyvendinimo diskreciją.

62      Todėl Teisingumo Teismo atsakymas turi būti toks: pirmo ir trečio klausimų nagrinėjimas neatskleidė jokių veiksnių, galinčių turėti poveikį Reglamento Nr. 896/2001 3, 4, 5 ir 31 straipsnių galiojimui.

 Dėl įstatymo negaliojimo atgaline data, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo apsaugos principų

–       Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

63      Bendrovės importuotojos pastebi, kad Komisija įvedė naujas sąvokas, kurios iš esmės skiriasi nuo bananų sektoriuje anksčiau naudotųjų. Tai prilygsta Reglamentu Nr. 404/93 nustatytos tvarkos esminiam pakeitimui ir daugiau kaip 20 metų patirtį turinčių importuotojų pašalinimui iš nagrinėjamos rinkos. Tiek, kiek Reglamento Nr. 896/2001 3 ir 4 straipsniuose nurodyta bei apibrėžta nauja sąvoka „tradicinis veiklos vykdytojas“ naudojama apibūdinti veiklos vykdytojus 1994, 1995 ir 1996 metais, šios nuostatos turi grįžtamąją galią ir pažeidžia teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

64      Komisija pastebi, kad referencinis laikotarpis, kuris dėl savo pobūdžio negali būti taikomas ateityje, yra būtinas siekiant atskirti tradicinius ir netradicinius veiklos vykdytojus skirstant tarifines kvotas. Ji tvirtina, kad Reglamento Nr. 404/93 keturioliktoje konstatuojamojoje dalyje nustatyta, jog importo licencijų išdavimas kiekvienam veiklos vykdytojui turi būti grindžiamas „vidutiniu bananų kiekiu, kurį tas veiklos vykdytojas, remiantis turimais statistiniais duomenimis, pardavė per ankstesnius trejus metus“. Komisija papildo, kad 1994, 1995 ir 1996 metų pasirinkimas visiškai atitinka pirmesnius pasirinkimus ir Reglamente Nr. 404/93 nustatytus kriterijus; kadangi referencinis laikotarpis yra identiškas nustatytajam Reglamentu Nr. 2362/98 ir, o tai akivaizdu iš Reglamento Nr. 896/2001 penktos konstatuojamosios dalies, tai yra „paskutinis laikotarpis, kurio Komisijos turimi pirminio importo duomenys yra pakankamai patikimi“.

65      Komisija taip pat primena, kad pagal Reglamento Nr. 896/2001 32 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2001 m. gegužės 9 d., tačiau nebuvo taikomas iki 2001 m. liepos 1 d. Ji papildomai teigia, kad šio reglamento 4 straipsnis nustato, jog suinteresuoti tradiciniai veiklos vykdytojai turėjo pateikti referencinio kiekio nustatymo paraišką ne vėliau kaip 2001 m. gegužės 11 d.

66      Šiomis aplinkybėmis nė viena iš Reglamento Nr. 896/2001 4 ir 5 straipsnių nuostatų neturi grįžtamosios galios. Nebuvo teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo  apsaugos principų pažeidimo, nes suinteresuotieji veiklos vykdytojai galėjo žinoti savo teises ir pareigas, įtvirtintas konkrečiuose bei išsamiuose teisės aktuose, kuriais nustatytas tvarkaraštis, pagal kurį pagarba kiekvieno veiklos vykdytojo padėčiai suderinama su poreikiu užtikrinti tinkamą perėjimą nuo senos prie naujos tvarkos.

–       Teisingumo Teismo vertinimas

67      Visų pirma konstatuotina, kad pagal Reglamento Nr. 896/2001 32 straipsnį šis reglamentas įsigaliojo 2001 gegužės 9 d., t. y. kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje ir buvo taikomas nuo 2001 m. liepos 1 d., t. y. nuo vėlesnės nei paskelbimo datos. Tokiomis aplinkybėmis iš esmės jis negali būti laikomas turinčiu grįžtamąją galią.

68      Aplinkybė, kad nustatant referencinius laikotarpius, naudojamus kvalifikuoti importuotoją kaip tradicinį A/B arba C veiklos vykdytoją, atsižvelgiama į 1994, 1995 ir 1996 metais įvykdytus importus, nereiškia, jog Reglamentas Nr. 896/2001 turi grįžtamąją galią, kadangi nuo 2001 m. liepos 1 d. taikomas tarifinių kvotų paskirstymas akivaizdžiai neapima šių importų.

69      Todėl šiuo atveju negali būti abejonių, kad įstatymo negaliojimo atgaline data principas nebuvo pažeistas.

70      Bet kuris ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių, gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu. Tačiau jei protingas ir apdairus ūkio subjektas galėjo numatyti, jog Bendrijos priemonės priėmimas galimai paveiks jo interesus, jis negali remtis šiuo principu priėmus tą priemonę (1987 m. kovo 11 d. Sprendimo Van den Bergh en Jurgens ir Van Dijk Food Products prieš Komisiją, 265/85, Rink. p. 1155, 44 punktas ir 1997 m. balandžio 15 d. Sprendimo Irish Farmers Association ir kt., C‑22/94, Rink. p. I 1809, 25 punktas). Be to, nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Bendrijos principų, yra nepagrįsta, kad ūkio subjektai turėtų teisėtą lūkestį išlaikyti egzistuojančias aplinkybes, kurios gali būti pakeistos Bendrijos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje kaip bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis (žr., inter alia, 1999 m. spalio 14 d. Sprendimo Atlanta prieš Europos Bendriją, C‑104/97 P, Rink. p. I‑6983, 52 punktą).

71      Šiuo atveju pakanka nurodyti, kad suinteresuotieji ūkio subjektai negalėjo turėti jokių Komisijos suteiktų pagrįstų vilčių, jog galiojančios bananų importo iš trečiųjų šalių taisyklės bus išlaikytos, nes nuo Reglamento Nr. 404/93 priėmimo jos ne tik buvo daug kartų keičiamos, ypač dėl Bendrijos tarptautinių įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai, bet ir reikalauja nuolatinio derinimo su besikeičiančia ekonomine situacija Bendrijos institucijoms paliekant plačią diskreciją.

72      Todėl Teisingumo Teismo atsakymas turi būti toks: antro klausimo nagrinėjimas neatskleidė jokių veiksnių, galinčių paveikti Reglamento Nr. 896/2001 3, 4, 5 ir 31 straipsnių galiojimą.

 Dėl ketvirto klausimo

73      Ketvirtu klausimu nacionalinis teismas prašo Teisingumo Teismo įvertinti Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punkto galiojimą pagrindinės teisės laisvai verstis profesine veikla atžvilgiu.

 Teisingumo Teismui pateiktos pastabos

74      Bendrovės importuotojos teigia, kad Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punktu įtvirtinamas esminis netradicinių veiklos vykdytojų pripažinimo apribojimas, nes šie veiklos vykdytojai negali būti susiję su tradiciniu veiklos vykdytoju Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnio prasme.

75      Tačiau šio straipsnio specifinė ir vienintelė paskirtis yra nustatyti atvejus, kuomet prekių deklaruota muitinė vertė yra nepatikima, nustatant paprastą prezumpciją, kuri gali būti paneigta pateikiant įrodymų, jog „sandorio vertė priimtina muitinei“ 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 1992 L 302, p. 1), 29 straipsnio 1 dalies d punkto prasme.

76      Nurodydama Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnį, Komisija ne tik naudojo jame numatytus susijusių asmenų atvejus kitais nei šiuo straipsniu siekiamais tikslais, bet taip pat sukūrė absoliučią fiktyvių tarpininkų ar netikrų arba spekuliatyvių paraiškų egzistavimo prezumpciją tokiais atvejais, kai nagrinėjama bendrovė yra susijusi su tradiciniu veiklos vykdytoju šio straipsnio prasme, nesuteikiant jai galimybės įrodyti savarankiškumo bei nepriklausomo valdymo.

77      Todėl, pavyzdžiui, bendrovėms importuotojoms, kurios yra susijusios su tradiciniais veiklos vykdytojais, negali būti skiriama tarifinė kvota nei kaip tradiciniam veiklos vykdytojui, nei kaip netradiciniam veiklos vykdytojui, ir todėl jos yra visiškai pašalintos iš bananų rinkos be galimybės įrodyti savarankiškumą. Tai prieštarauja Reglamentui Nr. 216/2001 ir pagrindiniams principams laisvai verstis profesine veikla bei laisvai užsiimti verslu.

78      Komisija teigia, kad pagal Reglamento Nr. 896/2001 septintą konstatuojamąją dalį šio reglamento 6 straipsnio c punktu siekiama, „kad nebūtų registruojami išskirtinai fiktyvūs tarpininkai, o paskyrimai nebūtų suteikiami pateikus netikras arba spekuliatyvias paraiškas“. Nauji teisės aktai, priimti pasikeitus Bendrijos institucijų požiūriui į „nokinimo“ veikla užsiimančius asmenis, yra atsakomasis veiksmas į prekybą importo licencijomis, kuria ypač užsiėmė susijusios įmonės.

79      Komisija pažymi, kad abi bendrovės importuotojos yra susijusios su įmone Di Lenardo SpA, kuri yra „tradicinis veiklos vykdytojas“, todėl šios įmonės gali toliau užsiimti profesine veikla savo profesinėje grupėje be mažiausio nuostolio; vienintelė neigiama Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punkto pasekmė joms yra pelno iš spekuliatyvios prekybos importo licencijomis su trečiaisiais asmenimis praradimas.

80      Be to, Komisija pažymi, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką profesinės veiklos laisvė gali būti apribota, ypač bendrame rinkos organizavime, jei šie apribojimai praktiškai atitinka Bendrijos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę pačios garantuojamos teisės esmei (žr. 1989 m. liepos 11 d. Sprendimo Schräder, 265/87, Rink. p. 2237, 15 punktą ir 1992 m. sausio 10 d. Sprendimą Kühn, C-177/90, Rink. p. I‑35, 16 punktą). Šiuo atveju akivaizdu, kad netradicinių veiklos vykdytojų, neatitinkančių Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c dalyje nustatytų kriterijų, veiklos ribojimai atitinka bendro intereso sumetimą. Be to, nė vienas ūkio subjektas negali reikalauti išlaikyti palankiomis aplinkybėmis įgytą teisę, pavyzdžiui galimybę gauti tarifinę kvotą, ypač jei tam tikru momentu tampa akivaizdu, kad tokia situacija prieštarauja bendros rinkos teisės normoms (žr. 1994 m. spalio 5 d. sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C‑280/93, Rink.p. I‑4973, 80 punktą).

81      Komisija daro išvadą, kad neatskleista jokių veiksnių, galinčių paveikti Reglamento Nr. 896/2001 galiojimą.

 Teisingumo Teismo nustatytos aplinkybės

82      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką profesinės veiklos laisvė, kaip ir teisė į nuosavybę, yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų. Tačiau šie principai nėra absoliučios teisės ir turi būti vertinami pagal jų socialinę funkciją. Todėl teisei laisvai verstis profesine veikla, kaip ir teisei į nuosavybę, gali būti nustatyti apribojimai, jeigu jie faktiškai atitinka Europos Bendrijos siekiamus bendro intereso tikslus ir siekiamų tikslų atžvilgiu nėra neproporcingas bei neleistinas kišimasis, pažeidžiantis garantuojamų teisių esmę (žr., inter alia, 1995 m. spalio 17 d. Sprendimo Fishermen’s Organisations ir kt., C-44/94, Rink. p. I‑3115, 55 punktą, 1998 m. balandžio 28 d. Sprendimo Metronome Musik, C-200/96, Rink. p. I‑1953, 21 punktą ir 2003 m. liepos 10 d. Sprendimo Booker Aquaculture ir Hydro Seafood, C-20/00 ir C-64/00, Rink. p. I‑7411, 68 punktą).

83      Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punktu profesinės veiklos laisvė ribojama tiek, kiek asmenims negali būti skiriama tarifinė kvota kaip netradiciniams veiklos vykdytojams, jeigu jie neatitinka šio straipsnio „netradicinio veiklos vykdytojo“ apibrėžimo, nes yra susiję su tradiciniu veiklos vykdytoju pagal Reglamento Nr. 2454/93 143 straipsnį.

84      Tačiau, kaip Komisija teisingai pastebėjo, toks ribojimas pagal Reglamento Nr. 896/2002 septintą konstatuojamąją dalį atitinka bendrojo intereso tikslą – kovoti su spekuliatyvia ir netikra importo licencijų išdavimo praktika, taip užkertant galimybę jau gavusiam tarifinę kvotą tradiciniam veiklos vykdytojui dar kartą gauti kvotą kaip netradiciniam veiklos vykdytojui, tarpininkaujant su juo susijusiam kitam veiklos vykdytojui. Šio tikslo įgyvendinimas prisideda prie Bendrijos teisės aktais įtvirtinto tikslo išlaikyti pasiūlos pusiausvyrą Bendrijos rinkoje.

85      Be to, Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punktas nėra šio tikslo atžvilgiu neproporcingas ir neleistinas kišimasis, sudarantis grėsmę teisės laisvai verstis profesine veikla esmei.

86      Komisija nurodė, kad Reglamento Nr. 2362/98 11 straipsnio 1 dalis nėra veiksminga, ir to bendrovės importuotojos nebandė paneigti. Pagal šią nuostatą valstybės narės turėjo užtikrinti, kad „naujokai importuotų į Bendriją“ savo sąskaita ir kaip savo valdymu, personalu ir veikla nepriklausomi ūkio subjektai. Kilus abejonių, ar šios sąlygos laikomasi, suinteresuotasis veiklos vykdytojas, siekdamas, kad jo registravimo paraiška būtų priimta, ir norėdamas įrodyti, jog yra savarankiškas, turėjo pateikti kompetentingai nacionalinei įstaigai įrodymus, kuriuos ji pripažintų „pakankamus“. Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punktas, be jokios abejonės, gali veiksmingiau užkirsti kelią Bendrijos teisės aktų nesilaikymui, naudojant spekuliatyvią ar netikrą praktiką, bei nesumažinti bananų importo į Bendriją galimybių. Tokia galimybė gali būti apribota atsižvelgiant į nagrinėjamų ūkio subjektų tarpusavio ryšių pobūdį.

87      Be to, kova su spekuliatyvia ar netikra praktika, kuri dėl fiktyvių tarpininkų įsikišimo didina tradicinių veiklos vykdytojų, gaunančių netradiciniams veiklos vykdytojams numatytas tarifines kvotas, skaičių, jeigu ji yra veiksminga, gali suteikti galimybę rinkoje veikti naujiems tikriems veiklos vykdytojams ir taip išplėsti savo ūkinę veiklą.

88      Apibendrinant reikia atsakyti, kad ketvirto klausimo nagrinėjimas neatskleidė jokių veiksnių, galinčių paveikti Reglamento Nr. 896/2001 6 straipsnio c punkto galiojimą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

89      Komisijos, kuri pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),

atsakydamas į klausimus, kuriuos jam 2002 m. sausio 16 d. nutartimis pateikė Tribunale amministrativo regionale per il Veneto, nusprendžia:

Prejudicinių klausimų nagrinėjimas neatskleidė jokių veiksnių, galinčių paveikti 2001 m. gegužės 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 896/2001, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 404/93 taikymo išsamias taisykles dėl bananų importavimo į Bendriją tvarkos, 1, 3, 4, 5 straipsnių, 6 straipsnio c punkto ir 31 straipsnio galiojimą.

Paskelbta 2004 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: italų.