ECO/670
Komunikatas dėl santaupų ir investicijų sąjungos
NUOMONĖ
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui „Santaupų ir investicijų sąjunga
Piliečių gerovės ir ekonomikos konkurencingumo skatinimo ES strategija“
(COM(2025) 124 final)
|
Kontaktinis adresas
|
eco@eesc.europa.eu
|
|
Administratorius
|
Sergio LORENCIO MATALLANA
|
|
Dokumento data
|
8/7/2025
|
Pranešėjas Petru Sorin DANDEA
|
Patarėjas
|
Christian M. STIEFMUELLER (pranešėjo)
|
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Komisija, 13/05/2025
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
Atsakingas skyrius
|
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
4/7/2025
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
45/0/1
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
... / ... / 2025
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
… / … / …
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl santaupų ir investicijų sąjungos ir mano, kad ją sukūrus būtų galima pasinaudoti didele neišnaudoto bendrosios rinkos potencialo dalimi. EESRK pažymi, kad ankstesnės pastangos užtikrinti kapitalo rinkų sąjungą (KRS) nedavė patenkinamų rezultatų. Kad santaupų ir investicijų sąjunga būtų sėkminga, ji turi būti sukurta nustatant aiškius tikslus – teikti tikros ir apčiuopiamos naudos ES piliečiams ir įmonėms ir finansuoti realiąją ekonomiką, taip pat skatinti teisingą pertvarką, užtikrinti teisingą išlaidų, grąžos ir rizikos paskirstymą ir finansų rinkos stabilumą.
1.2EESRK pažymi, kad ES kapitalo rinkų susiskaidymas yra viena iš pagrindinių kliūčių veiksmingam kapitalo srautui bendrojoje rinkoje. Jis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą daugiausia dėmesio skirti ES prekybos ir poprekybinės infrastruktūros sąveikumo, sujungimo ir veiksmingumo didinimui panaudojant pažangiausias technologijas. Komitetas mano, kad integruotoms rinkoms reikalinga ir integruota priežiūra. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), kuri turėtų turėti pakankamai išteklių šiam platesniam vaidmeniui atlikti, visos Europos mastu turėtų prižiūrėti pagrindinių ES tarpvalstybinių finansų infrastruktūrų operatorius. EESRK siūlo atitinkamai sustiprinti ESMA gebėjimus ir pajėgumus.
1.3EESRK siūlo ES daugiausia dėmesio skirti labai trūkstamam nuosavo kapitalo finansavimui, dėl kurio trūkumo įmonės netenka ilgalaikio kapitalo, leidžiančio prisiimti riziką, o investuotojai – galimybių dalyvauti kuriant vertę. Privačias įmones, ypač MVĮ, reikėtų skatinti įvairinti savo finansavimo šaltinius ir pasirinkti atsparesnes, mažesnio įsiskolinimo kapitalo struktūras, kurios yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas prisiimti riziką ir diegti inovacijas. Reikėtų toliau stiprinti tiek biržines, tiek nebiržines akcijų rinkas, toliau derinant atitinkamus bendrovių, nemokumo ir mokesčių įstatymus aukščiausiu įmanomu lygiu.
1.4ES turi geriau pasinaudoti vis dar didžiuliais talentingų ir labai kvalifikuotų piliečių, pasaulyje pirmaujančių mokslinių tyrimų ir švietimo institucijų ir dinamiškų novatoriškų įmonių ištekliais; ji turi sustabdyti aukštos kvalifikacijos, inovatyvių tyrėjų ir verslininkų protų nutekėjimo tendenciją siūlydama patrauklių paskatų verslininkams ir darbuotojams likti ir dirbti Europoje.
1.5EESRK mano, kad itin svarbu pateikti įtikinamą pasiūlymą, kaip skatinti ES santaupų turėtojus tapti neprofesionaliaisiais investuotojais ir aktyviai dalyvauti kapitalo rinkose. Neprofesionaliųjų investuotojų dalyvavimas kapitalo rinkose turi būti grindžiamas paklausa. Šiuo tikslu investuotojams reikėtų sudaryti sąlygas naudotis kuo įvairesnėmis saugiomis, ekonomiškai efektyviomis, skaidriomis ir veiksmingomis investavimo galimybėmis. Būtina sąlyga yra atvira, gyvybinga ir konkurencinga tarpvalstybinių investicinių paslaugų, įskaitant įperkamas aukštos kokybės konsultacijas dėl investicijų, rinka. Reikėtų išnagrinėti galimybę sukurti naujų priemonių, pavyzdžiui, santaupų ir investicijų sąskaitas; tačiau jos neturėtų būti pradėtos taikyti, kol nebus įvykdytos minėtos išankstinės sąlygos.
1.6EESRK mano, kad santaupų ir investicijų sąjungos sėkmei užtikrinti reikia aiškių ir skaidrių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), ir ragina Komisiją parengti ir paskelbti PVRR suvestinę, kad būtų galima stebėti santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo pažangą laikui bėgant. EESRK rekomenduoja nustatyti drąsų, tačiau realistišką terminą, iki kurio reikėtų užbaigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir atsižvelgiant į kurį būtų galima vertinti pažangą.
2.Bendrosios pastabos
2.1EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl santaupų ir investicijų sąjungos ir mano, kad tokios sąjungos sukūrimas galėtų išlaisvinti didelę dalį neišnaudoto bendrosios rinkos potencialo. Šiuo metu Europoje daugiau kaip 10 trln. EUR saugoma bankų indėliuose. EESRK pažymi, kad ankstesnės pastangos sukurti kapitalo rinkų sąjungą (KRS) nedavė patenkinamų rezultatų. Kad šį kartą santaupų ir investicijų sąjunga būtų sėkminga, ji turi būti kuriama nustatant aiškius tikslus – teikti tikros ir apčiuopiamos naudos ES piliečiams ir įmonėms ir finansuoti realiąją ekonomiką, skatinti teisingą pertvarką, užtikrinti teisingą išlaidų, grąžos ir rizikos paskirstymą ir finansų rinkos stabilumą.
2.2EESRK pakartoja kelete ankstesnių nuomonių išreikštą poziciją, kad ES kapitalo rinkų stiprinimas galėtų padėti patenkinti investicijų į skaitmenizaciją, žalinimą ir gynybos politiką poreikius. Konkurencingumo kelrodžio duomenimis, ES kasmet reikia šimtų milijardų eurų papildomų investicijų. Tačiau EESRK nurodo, kad šios lėšos visų pirma yra Europos piliečių santaupos ir reikia imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad jos būtų investuojamos: i) atsakingai, atsižvelgiant į kiekvieno asmens gebėjimą įvertinti ir prisiimti finansinę riziką ir kartu taikant finansinio raštingumo ir švietimo ir atitinkamos investuotojų apsaugos priemones; ii) ekonomiškai veiksmingai, nustatant sąžiningus ir skaidrius sąnaudų ir rezultatų parametrus, kartu teikiant konkurencingą grąžą; iii) užtikrinant laisvą prieigą prie kuo platesnio tarpvalstybinių investicijų pasirinkimo ir iv) laikantis bendrųjų tikslų, skatinti teisingą pertvarką, užtikrinant teisingą išlaidų, grąžos ir rizikos paskirstymą ir apsaugant finansų rinkos stabilumą.
2.3EESRK pažymi, kad ES kapitalo rinkų susiskaidymas yra viena iš pagrindinių kliūčių veiksmingam kapitalo srautui bendrojoje rinkoje. Jis palankiai vertina Komisijos pasiūlymą daugiausia dėmesio skirti ES prekybos ir poprekybinės infrastruktūros sąveikumo, sujungimo ir veiksmingumo didinimui panaudojant pažangiausias technologijas. EESRK pažymi, kad reikėtų skatinti diegti paneuropines technologijų platformas, pavyzdžiui, „Target2 Securities“ (T2S) arba tarpinės programinės įrangos platformas (SIMPL), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos kurti sietines struktūras, kurios įgalintų finansų infrastruktūros operatorius bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu. EESRK primena savo ankstesnę nuomonę ir pakartoja rekomendaciją toliau plėsti T2S, kad ji taptų visaverčiu visos Europos centriniu vertybinių popierių depozitoriumu (CVPD).
2.4EESRK sutinka, kad kapitalo rinkų priežiūros suderinimas Europos lygmeniu yra pagrindinis santaupų ir investicijų sąjungos elementas. Rinkos infrastruktūrų, vykdančių reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, pavyzdžiui, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų ir pagrindinių sandorio šalių, operatorių priežiūra turėtų būti palaipsniui perduota ESMA. ESMA galės visiškai arba iš dalies perimti šią užduotį tik tuo atveju, jei jai bus skirta reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Reikėtų reformuoti ESMA valdymą ir jos santykius su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, kad, kai tik bus įvykdytos reikiamos sąlygos, būtų pasirengta galimam tolesniam priežiūros suderinimo žingsniui.
2.5EESRK siūlo ES daugiausia dėmesio skirti labai trūkstamam nuosavo kapitalo finansavimui, dėl kurio trūkumo įmonės netenka ilgalaikio kapitalo, leidžiančio prisiimti riziką, o investuotojai – galimybių dalyvauti kuriant vertę. Kad priemonės būtų sėkmingos, jomis turi būti šalinami tiek pasiūlos, tiek paklausos trūkumai. Kalbant apie pasiūlą, reikia užtikrinti, kad emisijos ir tarpvalstybinė prieiga prie valstybių narių kapitalo rinkų taptų paprastesnės ir sklandesnės, o ES bendrovių nuosavo kapitalo priemonėmis turėtų būti įmanoma laisvai prekiauti tarpvalstybiniu mastu. Gali tekti toliau derinti bendrovių, nemokumo ir mokesčių įstatymus, taip pat finansinės atskaitomybės taisykles teisės aktais nustatytoms ataskaitoms rengti, ir tai turėtų būti skatinama visose valstybėse narėse įvedant tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Šie derinimai turėtų būti daromi aukščiausiu įmanomu lygmeniu, tačiau dėl to reikia susitarti skaidriai ir demokratiškai atskaitingai, atsižvelgiant į šio klausimo opumą ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Kalbant apie paklausą, europiečiai ir jų namų ūkiai turėtų turėti galimybę naudotis įvairesniais gerai reguliuojamais, ekonomiškai efektyviais, skaidriais ir gerai veikiančiais investiciniais produktais, suteikiančiais galimybę rinktis iš investicijų asortimento visoje Europoje. Reikėtų išnagrinėti galimybę sukurti konkrečių priemonių, pavyzdžiui, santaupų ir investicijų sąskaitas, tačiau jos neturėtų būti pradėtos taikyti, kol nebus įvykdytos minėtos išankstinės sąlygos.
2.6Neturėdami tinkamo finansinio raštingumo lygio neprofesionalieji investuotojai galėtų patirti didelių nuostolių, jei jie staiga pradėtų tiesiogiai investuoti į kapitalo rinkas. Todėl būtina toliau ugdyti neprofesionaliųjų investuotojų finansinį raštingumą, pavyzdžiui, pasinaudojant nacionalinėmis ir ES lėšomis. Teisės aktuose nustatytoje privalomoje informacijoje apie finansinius produktus, pavyzdžiui, prospektuose ir pagrindinės informacijos dokumentuose, prieinamu ir patogiu naudoti formatu turi būti pateikiama išsamios informacijos, įskaitant informaciją apie žmonių, kaip investuotojų ir vartotojų, teises. Strategijoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti neprofesionaliųjų investuotojų žinių apie įvairias rizikos klases, įvairias finansines priemones ir apdairaus investavimo praktiką gilinimui. Tačiau EESRK pažymi, kad finansinis raštingumas neturėtų būti laikomas tvirtos teisinės santaupų turėtojų, neprofesionaliųjų investuotojų ir apskritai vartotojų apsaugos pakaitalu.
2.7Ypatingą dėmesį reikia skirti jaunimui, būtina nuo mažumės ugdyti patikimus finansinių sprendimų priėmimo gebėjimus ir užkirsti kelią galimam pernelyg dideliam įsiskolinimui, mokyti atsakingo finansų planavimo, reikalingo jų ilgalaikei finansinei gerovei, ir užtikrinti kokybišką finansinį išsilavinimą atsižvelgiant į jaunimo unikalią padėtį investicijų ekosistemose. Visų pirma jauni investuotojai nori pasinaudoti naujomis finansinėmis galimybėmis, tačiau jie taip pat yra pažeidžiami ir jiems neproporcingą poveikį daro finansinė dezinformacija ir didelės rizikos produktai. Siekdama juos apsaugoti, ES turėtų užtikrinti patikimą vartotojų apsaugą, įskaitant apsaugos priemones platformose, pirmą kartą investuojančių investuotojų švietimą ir taikyti apribojimus spekuliacinių finansinių priemonių skatinimui. Atsižvelgiant į didelį jaunų europiečių susidomėjimą socialinėmis ir tvariomis investicijomis, šie prioritetai turėtų būti labiau atspindėti Komisijos pasiūlymuose. Be to, labai svarbu ES mastu rinkti duomenis apie jaunimo taupymo ir investavimo įpročius, siekiant užtikrinti būsimą įrodymais grindžiamą reglamentavimą ir prasmingą atsaką į jaunimo poreikius.
2.8EESRK mano, kad instituciniai investuotojai, ypač turto valdytojai, draudikai ir pensijų fondai, ir toliau atliks esminį vaidmenį nukreipiant namų ūkių lėšas į kapitalo rinkas. Dėl savo masto ekonomijos instituciniai investuotojai gali investuoti į įvairesnes kapitalo rinkas ir priemones, taip užtikrindami investuotojams tam tikrą įvairinimą. Tinkamai reguliuojami ir prižiūrimi instituciniai investuotojai taip pat turėtų užtikrinti reikiamą dalyvių, kuriems jie atstovauja, apsaugos lygį. Tačiau EESRK pažymi, kad dideli mokesčiai, netinkama informacija apie produktą ir nuviliantys investavimo rezultatai dažnai atgraso neprofesionaliuosius investuotojus nuo investavimo į kapitalo rinkas. Todėl EESRK pritaria Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto raginimui peržiūrėti šių produktų reglamentavimo sistemą, stengtis užtikrinti didesnį skaidrumą ir saugą investuotojams ir labiau suderinti produktų platinimo taisykles.
2.9EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui taikyti lengvatinę apmokestinimo tvarką neprofesionaliesiems investuotojams, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šią priemonę būtų sunku įgyvendinti, nes ES mokesčių sistemos labai skiriasi. ES mokesčių sistema yra suskaidžiusi ir reguliuojama nacionaliniu lygmeniu, ypač tiesioginių mokesčių srityje. Būtų galima siaurai ir tikslingai išnagrinėti suderintų priemonių įgyvendinamumą ir priimtinumą. EESRK palankiai vertina 2025 m. birželio mėn. šešių valstybių narių pradėtą iniciatyvą „Finance Europe“, kuria siekiama skatinti Europos investicijas naudojant visos Europos taupymo produktų ženklą. Šiomis pastangomis siekiama stiprinti susiskaidžiusių ES finansų rinkų integraciją ir remiamas ilgalaikis tikslas sukurti santaupų ir investicijų sąjungą.
2.10EESRK pritaria tikslui skatinti papildomų pensijų plėtrą taikant atsargumo sąlygas, tačiau mano, kad šios pensijos neturi būti laikomos valstybinių pensijų sistemų pakaitalu. Reikėtų skatinti automatinį dalyvavimą papildomose sistemose, tačiau su sąlyga, kad bus tinkamai reguliuojamos ir skaidrios jų mokesčių struktūros, kad dalyviai galėtų išlaikyti savo pensijų taupymo pasirinkimų kontrolę ir nuosekliai stebėti investicijų rezultatus. Papildomų privačių pensijų sistemų reglamentavimu reikėtų užtikrinti tinkamą šių fondų dalyvių apsaugą, ypač nuo didelės rizikos ar kitų netinkamų investicijų. EESRK pabrėžia, kad pensijų politika visų pirma siekiama socialinės politikos tikslo – užtikrinti kuo geresnę socialinę apsaugą darbuotojams senatvėje. Valstybinės pensijų sistemos yra geriausias būdas šiam socialiniam ir politiniam įsipareigojimui įvykdyti. Atsižvelgdamas į tai, jis mano, kad žingsnis į priekį galėtų būti profesinių pensijų sistemų (2 pakopa), dėl kurių susitarta per kolektyvines derybas, plėtojimas ir stiprinimas. Pagal šias sistemas darbdavys mokėtų minimalią įmoką, jas prižiūrėtų viešasis subjektas, besilaikantis privalomų ir tvarių investavimo gairių, su sąlyga, kad šios sistemos papildytų valstybines pensijų sistemas ir nedarytų joms neigiamo poveikio, plėtimas ir stiprinimas.
2.11Papildomų, kapitalu finansuojamų pensijų sistemų patrauklumas atskiriems santaupų turėtojams ir ilgalaikis gyvybingumas galiausiai ir visų pirma priklauso nuo investicijos rezultatų, o tai priklauso nuo jos valdymo būdo ir jos ekonominio efektyvumo. Siekiant didesnio kapitalo finansuojamų pensijų sistemų pripažinimo ES, labai svarbu daugiau dėmesio skirti pasiūlos, kuri šiuo metu yra susiskaidžiusi nacionaliniu lygmeniu, restruktūrizavimui. Kai kuriose valstybėse narėse privalomos įmokos į papildomas pensijų sistemas naudojamos siekiant sukurti specialų asmeninių pensijų taupymo fondą, kuriam viešasis sektorius teikia centralizuotas paslaugas, pavyzdžiui, telkdamas paklausą ir suteikdamas centralizuotą prieigą prie įvairių investicinių produktų. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares struktūriškai išnagrinėti tokius modelius ir apsvarstyti priemones, kuriomis valstybės narės būtų skatinamos taikyti geriausią praktiką šioje srityje.
2.12EESRK kartoja, kad viešųjų ir privačiųjų finansinių išteklių sutelkimas turi būti vykdomas kartu. Todėl Komitetas rekomenduoja pagal kitą daugiametę finansinę programą (DFP) įsteigti ES konkurencingumui ir atsparumui skirtą investicijų fondą. Komitetas mano, kad toks ES investicijų fondas turėtų būti finansuojamas iš įvairių išteklių, įskaitant valstybių narių įnašus, naujus nuosavus išteklius ir bendrą ES skolos vertybinių popierių emisiją, kuri buvo sėkminga kaip novatoriška priemonė COVID-19 pandemijos metu ir galėtų būti kartojama, kad ateityje būtų lėšų tvariam bendrosios rinkos konkurencingumui ir atsparumui finansuoti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK taip pat pakartoja ir visapusiškai remia Komisijos raginimą Tarybai „skubiai tęsti darbą, susijusį su naujų nuosavų išteklių problema“.
2.13EESRK mano, kad remti didesnės rizikos projektus ir ilgalaikius pertvarkos projektus galima remiantis Europos investicijų banko (EIB), Europos investicijų fondo ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir institucijų pajėgumais ir juos didinant. Konkrečiau, viešųjų ir privačiųjų subjektų investicijos į nuosavą kapitalą yra viena iš pagrindinių finansavimo alternatyvų startuoliams, veiklą plečiančioms ir įsitvirtinusioms įmonėms, kuria kaip finansavimo šaltiniu yra nepakankamai naudojamasi ir kuria galima padidinti ES konkurencingumą. EESRK mano, kad ES ir jos valstybės narės, teikdamos garantijas ir, dar svarbiau, tiesiogines investicijas, gali skatinti visos Europos rizikos kapitalo fondų plėtrą. Kai kurių valstybių narių patirtis parodė, kad viešoji parama, įskaitant tiesiogines investicijas ir tvirtą garantijų sistemą, gali paspartinti rizikos kapitalo sektoriaus plėtrą. Tačiau reikia imtis priemonių užtikrinti, kad rizika būtų teisingai paskirstyta viešojo ir privačiojo sektorių investuotojams, kad viešasis sektorius neprisiimtų neproporcingai didelės rizikos dalies.
2.14Galiojančiais valstybių narių teisės aktais ir mokumo reikalavimais pirmenybė teikiama įmonių finansavimui per kredito operacijas, o tai žalinga finansavimo operacijoms kapitalo rinkose. EESRK mano, kad tai yra elementas, kuris stabdo Europos kapitalo rinkų plėtrą ir integraciją. Siekiant panaikinti finansavimui skolintomis lėšomis palankų iškraipymą, Komitetas ragina sukurti labiau subalansuotas mokesčių sistemas, nedarant poveikio teisingam mokesčių naštos paskirstymui ar valstybių narių mokesčių bazių vientisumui apskritai. Vykstant šiam procesui, Komisija turėtų pateikti persvarstytą įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos (DEBRA) versiją, kad valstybės narės būtų skatinamos tęsti būtinas reformas. Be to, vietos finansinės atskaitomybės taisyklės trukdo tarpvalstybinėms investicijoms ir didesnių, vidutinių ir mažesnių įmonių finansavimui nuosavo kapitalo lėšomis. Bendrų finansinės atskaitomybės taisyklių taikymas teisės aktais nustatytoms ataskaitoms visose valstybėse narėse galėtų padėti išplėsti vietos įmonių finansavimo galimybes, pavyzdžiui, pritraukti tarpvalstybinius kapitalo investuotojus.
2.15Siekiant išvengti problemų, kurių kilo kuriant kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą, EESRK rekomenduoja valstybėms narėms ir Europos Parlamentui remti Komisijos iniciatyvas, susijusias su santaupų ir investicijų sąjunga. Atsižvelgiant į pasaulines geopolitines aplinkybes ir neatidėliotiną poreikį sutelkti kapitalą, kurio reikia Europos įmonėms ir „ReArm Europe“ (Europos gynybos parengties 2030 m.) planams finansuoti, santaupų ir investicijų sąjungą reikia sukurti dar skubiau.
3.Konkrečios pastabos
3.12022 m. pabaigoje EEE buvo 310 prekybos vertybiniais popieriais vietų, įskaitant 128 reguliuojamas rinkas, 152 daugiašales prekybos sistemas (DPS) ir 30 organizuotos prekybos sistemų (OPS). Kalbant apie poprekybinę veiklą, ES buvo 18 tarpuskaitos rinkų ir 21 atsiskaitymo rinka. Šis susiskaidymas trukdo kurti didelius ir likvidžius kapitalo fondus, kurių reikėtų siekiant finansuoti ES įmones palankiomis, tarptautiniu mastu konkurencingomis sąlygomis ir sukurti patrauklių investavimo galimybių ES investuotojams. EESRK pripažįsta jau padarytą pažangą įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip „Target2 Securities“ (T2S), konsoliduotos informacinės juostos sistemą ir Europos bendrą prieigos punktą (ESAP), ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą sutelkti dėmesį į ES prekybos ir poprekybinės infrastruktūros sąveikumo, sujungimo ir veiksmingumo didinimą naudojant pažangiausias technologijas.
3.2EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš kliūčių, su kuriomis susiduria Europos santaupų turėtojai, norėdami patekti į rinką, yra ta, kad nėra finansinių priemonių, kurios sudarytų sąlygas mažoms kapitalo investicijoms. Norint suteikti prieigą neprofesionaliesiems investuotojams, reikia įvairinti investicines priemones. EESRK pažymi, kad visos Europos investicijos ir santaupos, remiantis sėkmingais modeliais, kurie jau buvo įgyvendinti ir išbandyti kai kuriose valstybėse narėse, galėtų labai padėti sudaryti palankesnes sąlygas neprofesionaliesiems investuotojams patekti į kapitalo rinkas, jei tokie produktai būtų gerai reguliuojami, ekonomiškai efektyvūs, skaidrūs ir gerai veikiantys ir užtikrintų vienodas galimybes patekti į kuo įvairesnes Europos ir kitas rinkas, su sąlyga, kad būtų tinkamai apsaugoti investuotojai ir vartotojai apskritai.
3.3EESRK pritaria Komisijai dėl kliūčių, trukdančių kapitalo rinkų integracijai. Jokia strategija neduos reikšmingų rezultatų, jei ji nebus orientuota į konkrečius novatoriškų sektorių startuolių, kurie priklauso nuo specializuotų aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo, poreikius. ES turi sustabdyti aukštos kvalifikacijos, inovatyvių tyrėjų ir verslininkų protų nutekėjimo į kitas jurisdikcijas tendenciją Tam ji turėtų sukurti atskirą modelį. Ankstyvojo etapo įmonės turėtų būti skatinamos visapusiškai ir sąžiningai dalyvauti kuriant vertę kolektyvinėmis pastangomis, siūlant įsigyti akcijų visiems nuolatiniams visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams. EESRK supranta ir pripažįsta tai, kad darbo teisę ir mokesčių teisės aktus ir toliau kontroliuoja valstybės narės. Tačiau reikėtų apsvarstyti galimybę taikyti suderintas mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, susijusias su kapitalo prieaugiu iš darbuotojų akcijų.
3.4EESRK mano, kad siekiant geriau integruoti kapitalo rinkas ir bankų sistemą galėtų būti labai naudinga, kaip viešojo ir privačiojo sektorių projektą, sukurti Europos įmonę, kuri teiktų integruotas debesijos paslaugas ir užtikrintų atsparią ir savarankišką santaupų ir investicijų sąjungos techninę infrastruktūrą. Gerai žinoma, kad tais atvejais, kai Europos valstybės bendrai sutelkė išteklius įmonėms ar projektams plėtoti, šios iniciatyvos buvo sėkmingos. Šiuo metu net didžiausios skolinimo įstaigos – sisteminiai Europos bankai – naudojasi debesijos paslaugomis, kurias teikia pasauliniai, daugiausia Amerikos platformų operatoriai, o tai, be kita ko, gali kelti saugumo problemą.
3.5EESRK mano, kad santaupų ir investicijų sąjungos sėkmei reikia aiškių ir skaidrių pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių (PVRR), ir ragina Komisiją apibrėžti ir paskelbti PVRR suvestinę, kad būtų galima stebėti santaupų ir investicijų sąjungos kūrimo pažangą laikui bėgant. Galimi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai galėtų apimti: i) tarpvalstybinių mažmeninių investicijų apimties augimą, ii) vidutinių kapitalo rinkos sandorių išlaidų sumažėjimą, iii) startuolių, kurie naudojasi visos Europos nuosavo kapitalo priemonėmis, skaičių, iv) MVĮ per viešąsias ir rizikos kapitalo rinkas pritrauktą kapitalą ir v) pažangą, padarytą derinant teisės aktus nemokumo ir išskaičiuojamojo mokesčio srityse. EESRK rekomenduoja nustatyti drąsų, tačiau realistišką terminą, iki kurio reikėtų užbaigti kurti santaupų ir investicijų sąjungą ir atsižvelgiant į kurį būtų galima vertinti pažangą.
Briuselis, 2025 m. liepos 4 d.
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas
Ioannis VARDAKASTANIS
_____________