NAT/946

Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas

NUOMONĖ

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius

Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas, kartu užtikrinant Europos konkurencingumą, mažinant pragyvenimo išlaidų krizės poveikį ir skatinant teisingą pertvarką

(nuomonė savo iniciatyva)

Kontaktinis adresas	nat@eesc.europa.eu
Administratorė	Caroline VERHELST
Dokumento data	4/4/2025

Pranešėja Corina MURAFA BENGA

Patarėjas	Olivier VARDAKOULIAS (pranešėjos)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	5/12/2024
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	1/4/2025
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	50/5/4
Priimta plenarinėje sesijoje	D/M/YYYY
Plenarinė sesija Nr.	…
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	…/…/…

Preambulė

Ši nuomonė yra platesnio EESRK nuomonių dėl pragyvenimo išlaidų krizės rinkinio dalis. Į rinkinį įtrauktose nuomonėse EESRK nagrinėja įvairius šio politinio iššūkio aspektus ir pateikia išsamias ir plačios aprėpties rekomendacijas Europos ir nacionalinės politikos formuotojams, pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams. Rinkinį sudaro septynios sektorinės nuomonės 1 , kurių kiekviena skirta konkretiems nagrinėjamos politikos srities klausimams. Be to, bendrojoje nuomonėje 2 pateikiamos visa apimančios politikos rekomendacijos, kaip apskritai šalinti pragyvenimo išlaidų krizę ir didinti atsparumą būsimoms krizėms.

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas turi būti platesnio mokesčių ir politikos priemonių rinkinio, pritaikyto atskiroms valstybėms narėms, dalis. Jis turėtų apimti platų ir įtraukų socialinį ir pilietinį dialogą, per kurį būtų nustatoma, ar reikėtų taikyti kompensavimo schemas, kuriomis būtų remiamas perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, ir kokios šios schemos turėtų būti. Pirmiausia reikėtų laipsniškai atsisakyti aplinkos ir socialiniu požiūriu žalingiausių subsidijų iškastiniam kurui. Reikėtų panaikinti netikslines subsidijas, o tikslinės subsidijos, prireikus – atsižvelgiant į namų ūkių pajamas arba įmonių pažeidžiamumą – gali būti laipsniškai panaikintos ir pakeistos paskatomis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

1.2EESRK rekomenduoja Europos Komisijai Europos semestro konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose išsamiai ir kuo greičiau paaiškinti, kokių veiksmų valstybės narės turi imtis, kad palaipsniui panaikintų subsidijas iškastiniam kurui. Valstybės narės į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) turėtų ne tik įtraukti aiškius galutinius ir tarpinius laipsniško subsidijų panaikinimo terminus, bet ir nustatyti konkrečias laipsniško panaikinimo tarpines reikšmes, galutines reikšmes ir prioritetų nustatymo priemones bei tikslus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės aplinkybes.

1.3Europos Komisija, bendradarbiaudama su suinteresuotaisiais subjektais ir EESRK, turėtų sukurti atvirą daugiašalę suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pilietinės visuomenės subjektus, mainų platformą, kurioje valstybės narės galėtų dalytis geriausia praktika, susijusia su laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo priemonėmis ir programomis.

1.4EESRK rekomenduoja sukurti darbo vietų ir darbo sąlygų apsaugos mechanizmus, įskaitant kolektyvines derybas ir socialinį dialogą, kad būtų užtikrintas subalansuotas subsidijų iškastiniam kurui procesas.

1.5Siekdama pašalinti šioje nuomonėje išdėstytas kliūtis, susijusias su apibrėžtimis, Europos Komisija, persvarstydama Energetikos ir klimato valdymo reglamentą, turėtų pasiūlyti aiškią subsidijų iškastiniam kurui apibrėžtį, kuri būtų pagrįsta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sistema ir todėl apimti netiesiogines subsidijas, ir paskelbti valstybėms narėms skirtas ataskaitų teikimo gaires. Be to, Komisija turėtų patobulinti savo teikiamas ataskaitas apie subsidijas iškastiniam kurui ne tik stebėdama statistinius duomenis, bet ir pabrėždama geriausią laipsniško subsidijų panaikinimo praktiką.

1.6Energijos mokesčių direktyvos (EMD) peržiūra yra itin svarbi galimybė remti laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą ES. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad vėluojama užbaigti šį darbą, ir ragina Europos Parlamentą kuo greičiau priimti poziciją dėl EMD peržiūros. Nors reikia veiksmų laisvės, kad būtų atsižvelgta į konkrečias valstybių narių aplinkybes, plataus užmojo minimalūs apmokestinimo tarifai visoje ES yra labai svarbūs siekiant konkurencingo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Išimtys turėtų būti neprivalomos ir taikomos apdairiai.

1.7Dalyvaudama UNFCCC procese, Europos Sąjunga turėtų toliau remti laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo visame pasaulyje viziją, stiprindama partnerystes ir tarpusavio mokymąsi su šalimis, neseniai padariusiomis pažangą šioje srityje.

1.8Visų formų finansinė parama naujai iškastinio kuro infrastruktūrai turėtų būti visam laikui panaikinta visose finansavimo priemonėse pagal 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą. Vietoj to rekomenduojame mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) finansavimą skirti švariems degalams, laikantis griežtų kriterijų pagal ES taksonomiją.

1.9EESRK rekomenduoja peržiūrėti valstybės pagalbos taisykles, siekiant padėti paspartinti energetikos pertvarką, ir nebeskirti valstybės pagalbos iškastiniu kuru grindžiamiems energetikos projektams.

2.Bendrosios pastabos

2.1Subsidijomis energijai ir valstybės kišimusi siekiama sumažinti vartotojų išlaidas žemiau rinkos kainų, padidinti kainas gamintojams virš rinkos lygio arba remti energetikos infrastruktūros projektus, kad būtų sumažintos kapitalo sąnaudos. Subsidijos apima tiesioginius grynųjų pinigų pervedimus gamintojams arba vartotojams, netiesioginės paramos mechanizmus, pavyzdžiui, atleidimą nuo mokesčių ir kreditus, ir rinka grindžiamus metodus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams teikti kryžmines subsidijas.

2.2Europos Komisija stebi tokias subsidijas ES vykdydama subsidijų apskaitą. Taigi, subsidijos iškastiniam kurui apima įvairių formų finansinę paramą visai pirminei iškastinio kuro energijai ir elektros energijai, pagamintai deginant iškastinį kurą. 2020–2021 m. jų suma padvigubėjo iki 136 mlrd. EUR, o 2023 m. šiek tiek sumažėjo iki 111 mlrd. EUR, t. y. sudarė daugiau kaip trečdalį visų esamų energijos subsidijų. Preliminariais 2024 m. duomenimis, bendra energijos subsidijų (iškastiniam ir neiškastiniam kurui) suma sumažėjo iki 78 mlrd. EUR, nes numatoma, kad didžioji dalis subsidijų, skirtų kovai su krize, nustos galioti iki 2025 m. 3 Tačiau neįtrauktos netiesioginės subsidijos, kurias lemia sąnaudų eksternalizavimas (pvz., sveikatos priežiūros išlaidos, pastatams ir infrastruktūrai padaryta žala ir kt.).

2.3Šios netiesioginės subsidijos įtraukiamos pagal atitinkamą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skaičiavimo metodiką, t. y. preliminariai apskaičiuojamas socialines išlaidas dėl išmetamo anglies dioksido, sveikatos priežiūros išlaidas dėl oro taršos ir kitų išorinių veiksnių, pavyzdžiui, eismo spūsčių ir nelaimingų atsitikimų, poveikį. Pagal šią metodiką subsidijos iškastiniam kurui ES yra gerokai didesnės, nei apskaičiavo Komisija, t. y. apie 300 mlrd. JAV dolerių per metus 4 . Nepaisant metodinių skirtumų, kai kurios valstybės narės, pavyzdžiui, Nyderlandai, apskaičiavo panašius subsidijų iškastiniam kurui įverčius kaip ir TVF. EESRK ragina Komisiją patvirtinti arba parengti naują, panašų metodą, kuris papildytų dabartinę apskaitą.

2.4Pastovus subsidijų iškastiniam kurui lygis prieštarauja esamiems politiniams įsipareigojimams laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro. Apie tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama racionalizuoti subsidijas iškastiniam kurui ir jas laipsniškai panaikinti, jau 2009 m. paskelbė G7 ir G20, o visai neseniai – UNFCCC. Vilčių teikiančios diplomatinės pastangos, pavyzdžiui, Susitarimas dėl klimato kaitos, prekybos ir tvarumo (ACCTS), turėtų įkvėpti ES veiksmus būsimose UNFCCC šalių konferencijose, kuriose turėtų būti aktyviai remiama Nyderlandų inicijuota Koalicija dėl laipsniško paskatų iškastiniam kurui, įskaitant subsidijas, panaikinimo, prie kurios prisijungė ir kitos ES valstybės narės.

2.5ES ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti priemones ir veiksmus, kuriais siekiama veiksmingai laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, tačiau, kaip rodo skaičiai, šių veiksmų poveikis buvo ribotas. Energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo reglamente (2018 m.) reikalaujama, kad valstybės narės kasmet teiktų ataskaitas apie pažangą, padarytą panaikinant energijos subsidijas, visų pirma subsidijas iškastiniam kurui. Šis įsipareigojimas buvo sustiprintas ES klimato teisės aktu (2021 m.), kuriuo įpareigojama laipsniškai atsisakyti subsidijų, kurios prieštarauja 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslui. Europos Komisijai pavesta parengti standartizuotas ataskaitų apie subsidijas iškastiniam kurui ir kitas aplinkai kenksmingas subsidijas teikimo metodikas ir sistemas 5 . EESRK ragina Komisiją apsvarstyti žalingų subsidijų socialinius aspektus. Be to, siūloma Energijos mokesčių direktyvos peržiūra pagal Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį siekiama suderinti energinių produktų apmokestinimą su klimato tikslais.

2.6Subsidijos iškastiniam kurui daro įvairaus pobūdžio žalingą poveikį, pažeidžia principą „teršėjas moka“, palaiko tolesnę priklausomybę nuo iškastinio kuro ir kenkia atsinaujinančiųjų išteklių energijos konkurencingumui, todėl jos trukdo pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, prisideda prie aplinkos būklės blogėjimo (įskaitant oro taršą, biologinės įvairovės nykimą) ir klimato kaitos. Vadinasi, jos akivaizdžiai prieštarauja ES klimato politikai. Iš įrodymų matyti, kad 2023 m. ES galėjo būti įrengta dar milijonas šilumos siurblių, jei subsidijos iškastinio kuro katilams būtų buvusios panaudotos šilumos siurbliams 6 .

3.Konkrečios pastabos dėl subsidijų iškastiniam kurui poveikio konkurencingumui

3.1Be geopolitinių aspektų, ES struktūrinė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro daro neigiamą poveikį ES prekybai ir einamosios sąskaitos balansui, todėl neigiamai veikia grynąjį eksportą ir platesnius makroekonominius rezultatus 7 . Todėl subsidijos iškastiniam kurui didina ES priklausomybę nuo importo ir lėtina energetikos pertvarką. Be to, kainų nepastovumas, susijęs su iškastinio kuro importu, prisideda prie infliacijos epizodų, pavyzdžiui, tokių kaip po Rusijos invazijos į Ukrainą, ir kenkia verslo konkurencingumui (ypač energijai imliuose pramonės sektoriuose).

3.2Fiskalinės politikos požiūriu, subsidijos iškastiniam kurui mažina valstybių narių fiskalinio manevravimo galimybes finansuoti kitus prioritetus, įskaitant paramą įmonėms, kad jos galėtų investuoti į energetikos pertvarką, ar socialines išlaidas. Pavyzdžiui, subsidijos iškastiniam kurui tebėra didesnės nei subsidijos atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, nors investicijų, reikalingų 2030 m. nustatytiems energetikos pertvarkos ir klimato srities tikslams pasiekti, vis dar labai trūksta 8 . Atsižvelgiant į fiskalinius suvaržymus, atsirandančius dėl peržiūrėtų ES fiskalinių taisyklių, būtina nukreipti subsidijas iškastiniam kurui į klimato srities tikslus, kad būtų panaikintas investicijų klimato kaitos srityje trūkumas.

3.3Didelės energijos sąnaudos kenkia ES konkurencingumui: ES įmonės už elektros energiją moka 2–3 kartus daugiau nei JAV, o už dujas – 4–5 kartus daugiau. Nors kai kurios subsidijos iškastiniam kurui taikomos tam, kad įmonės sumažintų energijos sąnaudas, jos vėlina investicijas į alternatyvius sprendimus ir iškreipia kainų paskatas.

4.Konkrečios pastabos dėl subsidijų iškastiniam kurui poveikio pragyvenimo išlaidoms

4.1Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilusi infliacija padarė neproporcingai didelį poveikį darbuotojams: 2022 m., kai krizė buvo pasiekusi piką, realusis darbo užmokestis ES sumažėjo 5,1 proc. Kalbant apie energetikos sektorių, infliacija daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, kurie energijai išleidžia didesnę savo pajamų dalį. Vidutinės trukmės laikotarpiu energijos sąnaudas, dėl kurių kilo pragyvenimo išlaidų krizė, gali sumažinti tik elektros energijos sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas pereinant prie švarios energijos šaltinių.

4.2Be neigiamo bendro poveikio valdžios sektoriaus biudžetams, duomenys rodo, kad subsidijos iškastiniam kurui yra netinkamai nukreiptos ir daugiausia naudingos turtingesnėms socialinėms grupėms, todėl yra socialiai regresyvios 9 . Galiausiai iškastinio kuro naudojimo subsidijavimas lemia platesnes neigiamas socialines išlaidas, (pvz., dėl pirmalaikio mirtingumo ir sergamumo dėl oro taršos), o dėl to visų pirma nukenčia pažeidžiamos socialinės grupės 10 .

4.3Daug subsidijų buvo įvestos siekiant suteikti trumpalaikę pagalbą, tačiau jos nėra tikslingai nukreiptos padėti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir nešalina pagrindinių energijos kainų augimo priežasčių. Norint veiksmingai kovoti su regresyviu didelių energijos kainų poveikiu namų ūkiams, reikia taikyti dvilypį metodą, pagrįstą teisingos pertvarkos principais. Pirma, trumpuoju laikotarpiu reikia tikslingiau taikyti pajamų rėmimo priemones pažeidžiamiems namų ūkiams; antra, nukreipti subsidijas į ilgalaikius sprendimus, sutelkiant lėšas investicijoms į dekarbonizuotas elektros energijos ir šildymo sistemas bei būstų ūkio renovaciją, siekiant mažinti kainas.

4.4Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas turėtų būti vykdomas kartu su griežtesne energijos rinkos kontrole, kad būtų apsaugotos pažeidžiamos grupės ir išvengta pernelyg didelio kainų augimo. Reikia nuolat rūpintis prieiga prie švarios energijos, ypač kaimo vietovėse.

5.Konkrečios pastabos dėl iškastinio kuro kiekybinio vertinimo ir ataskaitų teikimo

5.1ES lygmeniu reikia aiškiai apibrėžti, kas yra subsidija iškastiniam kurui, atskiriant efektyvias ir neefektyvias subsidijas, taip pat nustatyti konkrečias matavimo ir informacijos atskleidimo gaires, kad būtų galima spręsti stebėsenos ir matavimo duomenų aprėpties ir kokybės klausimus. Tai galima padaryti atliekant būsimą Energetikos valdymo reglamento peržiūrą. Ši apibrėžtis gali būti grindžiama PPO subsidijų tipologija, kurią šiuo metu naudoja EBPO, IRENA ir UNEP. Be to, vidutinės trukmės laikotarpiu taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti netiesiogines subsidijas, kaip nustatyta TVF apibrėžtyje, ypač sektoriuose, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

5.2Tik 12 valstybių narių prisidėjo prie ES lygmeniu renkamų duomenų tobulinimo, todėl ekspertams tenka pasikliauti fragmentiška, neišsamia ir painia nacionaline informacija. Apskritai valstybių narių įsipareigojimas laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui yra silpnas ir tik Danija yra parengusi konkretų planą, kaip tai pasiekti. Remiantis Europos Komisijos atliktu preliminariu NEKSVP vertinimu, nuo 2023 m. tik šešios iš 27 ES valstybių narių pareiškė ketinančios savo nacionaliniuose biudžetuose visiškai atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, nenustatydamos konkrečių terminų. Pagal šį vertinimą ir kitus nacionalinius planus bei pranešimus, mažiau nei pusės 2022 m. subsidijų iškastiniam kurui galiojimo pabaigos data yra ankstesnė nei 2025 m., 1 proc. planuojama laipsniškai panaikinti 2025–2030 m., o 52 proc. subsidijų pabaigos data nustatyta net ir po 2030 m. 11 Būtina patobulinti ir supaprastinti ataskaitų teikimo metodiką pagal NEKSVP.

5.3Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas atitinka Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę, ypač 12 tikslo C uždavinį – pašalinti rinkos iškraipymus, kuriais skatinamas netausus vartojimas, racionalizuojant neveiksmingas subsidijas iškastiniam kurui. 12 tikslo C uždavinio 1 rodiklis 12 , t. y. subsidijų iškastiniam kurui (gamybai ir vartojimui) suma BVP vienetui, yra labai neteisingai apskaičiuojamas kaip mokesčių išlaidos ir šalys neprivalo apie jį pranešti. Siekdamos padidinti Europos konkurencingumą sukuriant vienodas sąlygas pasauliniu lygmeniu, ES valstybės narės ir Europos Komisija, vykdydamos diplomatinį bendradarbiavimą su Tarpžinybine darnaus vystymosi tikslų rodiklių ekspertų grupe (IAEG-DVT), turėtų pritarti privalomam mokesčių išlaidų įtraukimui į ataskaitas.

5.4Iškastinio kuro subsidijų apskaitos skaidrumas yra labai svarbus siekiant užmegzti konstruktyvų ir įtraukų dialogą su pilietine visuomene. Iš gerosios praktikos pavyzdžių paminėtinas Italijos aplinkai palankių subsidijų katalogas ir aplinkai kenksmingų subsidijų katalogas, taip pat Prancūzijos žaliojo biudžeto ataskaitos, kuriomis viešai atskleidžiama, kad vis didėja atotrūkis tarp aplinkai kenksmingų ir aplinkai palankių subsidijų.

5.5ES lygmeniu 83 proc. visų subsidijų iškastiniam kurui yra skirta energijos paklausai patenkinti. Tai suteikia galimybę pakeisti paklausa grindžiamas subsidijas kitomis vartotojų pajamų rėmimo priemonėmis, siekiant nukreipti paklausą į anglies dioksido neišskiriančias alternatyvas.

5.6Nors energijos kainos Europoje tebėra aukštos, jos yra gerokai mažesnės už krizės laikotarpio lygį. Tačiau iš esmės subsidijos iškastiniam kurui ir toliau užima tą pačią fiskalinę erdvę kaip ir prieš krizę, o tai rodo, kad praleista proga investuoti lėšas į ilgalaikes, tvarias ir produktyvesnes politikos priemones, skirtas pragyvenimo išlaidų krizei sušvelninti ir verslo konkurencingumui padidinti vidutinės trukmės laikotarpiu. Tikimasi, kad daugelis laikinų priemonių, skirtų energijos kainų šuolio poveikiui sušvelninti nuo 2022 m., bus panaikintos iki 2024–2025 m. pabaigos. EESRK rekomenduoja Komisijai atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina sutartus priemonių nutraukimo planus, ir prireikus nustatyti alternatyvius tikslinės paramos pažeidžiamoms grupėms mechanizmus. ES turėtų siekti įgyvendinti vienodas fiskalines reformas, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro naudojimo.

5.7Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra turėtų patobulinti savo teikiamas ataskaitas apie subsidijas iškastiniam kurui ne tik stebėdamos statistinius duomenis, bet ir atkreipdamos dėmesį laipsniško jų panaikinimo politikos priemones ir geriausią praktiką. Toks skirstymas pagal socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį gali padėti nustatyti laipsniško panaikinimo terminus ir metodus, numatant pereinamojo laikotarpio priemones, pavyzdžiui, lygiagrečias paskatas, tikslines išimtis ir sklandžios pertvarkos mechanizmą, atsižvelgiant į 2030 ir 2040 m. klimato srities tikslus 13 .

6.Konkrečios pastabos ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo principai

6.1Laipsniško panaikinimo kriterijai ir principai

6.1.1Paprastai bet koks laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo procesas turėtų būti platesnio mokesčių ir politikos dokumentų rinkinio dalis, siekiant padėti vartotojams ir įmonėms pereiti prie mažo anglies dioksido pėdsako alternatyvų, visų pirma tais atvejais, kai perėjimas yra technologiškai įmanomas. Visos subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju ir turėtų būti nustatytos konkrečios alternatyvos ir (arba) kompensacinės sistemos, atsižvelgiant į individualias aplinkybes valstybėse narėse.

6.1.2Visi laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo procesai turėtų apimti platų ir veiksmingą socialinį ir pilietinį dialogą, įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, ir juos turėtų remti visos Europos platformos, skirtos keistis gerąja patirtimi ir skatinti tarpusavio mokymąsi.

6.1.3Subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti vertinamos pagal jų individualią socialinę ir ekonominę grąžą, sistemingai atliekant kiekvienos subsidijos sąnaudų ir naudos analizę, pirmenybę teikiant subsidijoms, kurių socialinė ir ekonominė grąža nedidelė, tačiau kurioms skiriama daug finansinių išteklių. Panašiai, ES keliuose daugiašaliuose forumuose įsipareigojo laipsniškai atsisakyti neefektyvių subsidijų iškastiniam kurui, tačiau nesugebėjo apibrėžti, kas tai yra praktiškai. Todėl Europos Komisija, atsižvelgdama į neseniai paskelbtą Neefektyvių subsidijų iškastiniam kurui vertinimo sistemą, turėtų, be kita ko, stiprinti tarpusavio mokymąsi su Kanada 14 .

6.1.4Analogiškai, subsidijos iškastiniam kurui turėtų būti vertinamos pagal jų poveikį skirtingoms pajamų grupėms, greičiau atsisakant subsidijų, kurios neproporcingai naudingesnės didesnes pajamas gaunančioms grupėms, ir nustatant progresinį apmokestinimą, pagrįstą perskirstomuoju teisingumu, siekiant sudaryti sąlygas laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui.

6.1.5Nors tam tikrai žemės ūkio veiklai gali būti naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, platesnis žemės ūkio sektorius, ypač ūkinė veikla (pvz., žemės ūkio technika), vis dar labai priklauso nuo iškastinio kuro. Sunkiajai žemės ūkio technikai, įskaitant traktorius, kombainus ir žvejybos laivus, šiuo metu nėra komerciškai perspektyvių alternatyvų, kurios galėtų veikti taip pat efektyviai ir patikimai kaip dyzelinu varoma įranga. Siekiant užtikrinti, kad žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai išliktų produktyvūs ir konkurencingi ir kartu palaipsniui diegtų tvarios energijos sprendimus, būtina pereinamojo laikotarpio strategija, kurioje būtų atsižvelgta į technologinę parengtį ir ekonominį pagrįstumą. Naudojant daugiau žiedinių ir tvarių biožaliavinių produktų ir paslaugų būtų galima įveikti įvairius iššūkius ir padėti pakeisti iškastinį kurą 15 .

6.1.6Tais atvejais, kai manoma, kad subsidijų iškastiniam kurui sistema šiuo metu yra būtina dėl ekonominių priežasčių, ji turėtų būti taikoma kartu su lygiagrečia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo rėmimo schema. Pavyzdžiui, kai PVM už dyzeliną grąžinamas ūkininkams ir transporto sektoriaus verslininkams, paramos gavėjai turėtų turėti galimybę prašyti tokios pačios arba didesnės kompensacijos, kad sustiprintų investicijas į elektros energiją arba atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalus naudojančią techniką ir transporto priemones. Ūkininkams ir verslo subjektams, kurie įsipareigoja mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, turėtų būti taikomos paskatos tai daryti.

6.1.7Reikėtų panaikinti netikslines subsidijas, o tikslinės subsidijos, prireikus – atsižvelgiant į namų ūkių pajamas arba įmonių pažeidžiamumą – gali būti laipsniškai panaikintos ir pakeistos paskatomis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pagrindinis principas turėtų būti tai, kad energijos subsidijos būtų teikiamos kaip tiesioginė parama pajamoms, o ne kaip netiesioginė parama (pvz., viršutinės kainų ribos ir atleidimas nuo mokesčių), sudarant sąlygas namų ūkiams ir įmonėms investuoti į naujas technologijas, kurios leistų sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro. Keliose šalyse, įskaitant globaliuosius Pietus, sėkmingai įgyvendintas (netikslinių) subsidijų iškastiniam kurui pakeitimas (tikslinėmis) pajamų rėmimo priemonėmis, kaip patvirtinta, be kita ko, TVF ir EBPO ataskaitose.

6.2Laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui kartu užtikrinant ekonominį konkurencingumą

6.2.1Siekiant sušvelninti laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo galimą neigiamą poveikį Europos įmonių konkurencingumui, Komitetas rekomenduoja pajamas, gautas iš didelę naudą teikiančių subsidijų ir anglies dioksido kainodaros, nukreipti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir taip padėti įmonėms panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

6.2.2Apmokestinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika valstybių narių ir visos Europos lygmeniu turėtų paskatinti įmones elektrifikuoti visą savo suvartojamos energijos kiekį, kai tai techniškai įmanoma. Žemės ūkio sektoriui reikia kitokio požiūrio, nes jame nėra perspektyvių ir ekonomiškai efektyvių iškastiniu kuru varomos įrangos pakaitalų. Reikia finansinių paskatų, kad būtų padengtos didelės infrastruktūros išlaidos ir kad Europos žemės ūkio produktų gamintojai neatsidurtų nepalankioje padėtyje. Be to, iškastinio kuro kainos ir mokesčiai turėtų tapti ženklu naudotojams, kad reikia pereiti nuo taršios energijos (pvz., dujų) prie mažo anglies dioksido pėdsako energijos (pvz., elektros energijos, vandenilio).

6.2.3Užuot pasikliovus subsidijomis iškastiniam kurui, Europos įmonėms reikia ir jos reikalauja pasirinkimo galimybių, kuro rūšies pakeitimo ir galimybės rinktis vietoje pagamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šiomis aplinkybėmis tenka apgailestauti, kad Europos teisės aktas dėl energetikos bendrijų daugelyje valstybių narių nėra visapusiškai taikomas.

6.3Teisingos pertvarkos trajektorijos, skirtos laipsniškam subsidijų iškastiniam kurui panaikinimui, užtikrinimas

6.3.1Laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo politika turi būti grindžiama Teisingos pertvarkos politikos sistema 16 , numatant socialinę kompensaciją neproporcingai paveiktoms grupėms. Subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas neturėtų būti argumentas atleisti darbuotojus ar bloginti darbo sąlygas. Laipsniškai atsisakant šių subsidijų, prioritetu turi išlikti darbo vietų ir darbo sąlygų apsaugos mechanizmai, kolektyvinės derybos ir socialinis dialogas. EESRK siūlo visuotinę paramą pajamoms, kuri gali būti neveiksminga ir tapti netiesiogine subsidija iškastiniam kurui, kompensuoti tiesioginėmis investicijomis į mažo anglies dioksido pėdsako technologijas. Pavyzdžiui, Austrijos programa „Klimabonus“ 17 , pagal kurią 100 proc. anglies dioksido mokesčio grąžinama visiems gyventojams, mažinama infliacija, tačiau nesuteikia tikslinės paramos tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos pertvarkos laikotarpiu, ir neskatina investicijų į mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus.

6.3.2Kadangi valstybės narės yra priklausomos nuo su mokesčiais susijusių subsidijų iškastiniam kurui, atsižvelgiant į tai, kad bet kokia mokesčių reforma daro poveikį paskirstymui, galimas trumpalaikis regresinis reformos poveikis turi būti nedelsiant ištaisytas nukreipiant gautas pajamas sunkumų patiriančioms socialinėms grupėms. Be to, žalinimo procesas ES, kuris vykdomas teikiant subsidijas ir mokesčių lengvatas, taip pat turėtų būti orientuotas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes ir turėtų būti vengiama regreso žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje 18 bei kitose srityse.

6.3.3Daugelyje valstybių narių, pavyzdžiui, Prancūzijoje, neseniai visuomenės pademonstruotas pasipriešinimas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimui rodo, kad reikia tiesioginio perskirstymo iniciatyvos. Socialinis klimato fondas yra pavyzdys, kaip tikslinė finansinė parama gali padėti pažeidžiamiems namų ūkiams valdyti energijos išlaidas, atsirandančias dėl energijos mokesčių reformos, su sąlyga, kad didžioji fondo lėšų dalis būtų išleidžiama struktūrinėms priemonėms. Tačiau to vis dar nepakanka.

6.3.4Laipsniškai panaikinant subsidijas iškastiniam kurui, EESRK rekomenduoja dalį šių lėšų nukreipti į darbo vietų apsaugą ir tradicinių pramonės šakų darbuotojų perkvalifikavimo programas, palaikant skaidrų socialinį dialogą. Toks sprendimas padės darbuotojams pereiti į naujus žaliosios ekonomikos sektorius, prarasti kuo mažiau darbo vietų ir skatinti tvarų augimą.

7.Konkrečios pastabos dėl ES politikos svertų siekiant laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui

7.1Energijos mokesčių direktyvos vaidmuo

7.1.1Atnaujintoje Energijos mokesčių direktyvoje (EMD) bus nustatyti visoje ES taikomi nauji minimalūs degalų apmokestinimo tarifai, suderinant juos ne su ekonominiais, socialiniais ir politiniais veiksniais, o su degalų taršos lygiu, tenkančiu energijos vienetui. Dabartiniai energijos mokesčiai apsunkina perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Elektros energijos kaina tebėra gerokai didesnė už dujų kainą (tris ar keturis kartus), todėl elektrifikacija daugelyje sektorių, pavyzdžiui, šildymo, pramonės procesų ir transporto, yra nekonkurencinga. Duomenys rodo, kad mokesčiai ir tinklo rinkliavos yra itin svarbūs šiam skirtumui 19 . Pavyzdžiui, kelių ES valstybių narių transporto sektoriuje taikomi mokesčių tarifai neskatina pereiti prie nulinės taršos (elektrinių) transporto priemonių (tarnybinių automobilių) įmonių transporto priemonių parkuose 20 .

7.1.2EMD turi būti skubiai suderinta su Europos žaliuoju kursu. Ja valstybėms narėms turi būti suteiktas reikiamas lankstumas, kartu laikantis principo, pagal kurį kiekvienos rūšies energija apmokestinama atsižvelgiant į jos daromą žalą aplinkai, o anglies dioksido neišskirianti energija turi būti skatinama apmokestinimo priemonėmis.

7.1.3Atsižvelgdamas į didžiulę šio teisės akto svarbą laipsniškai panaikinant subsidijas iškastiniam kurui, kartu išlaikant konkurencingumą ir švelninant krizės dėl pragyvenimo išlaidų poveikį, EESRK ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę užbaigti peržiūros procesą. Komitetas taip pat ragina Europos Parlamentą kuo greičiau priimti poziciją dėl EMD peržiūros, kad būtų galima paspartinti teisėkūros procesą.

7.2Daugiametės finansinės programos (DFP) vaidmuo

7.2.1Nors dauguma subsidijų iškastiniam kurui ES yra skiriamos iš nacionalinių biudžetų, ES lėšos yra svarbios teikiant investicines subsidijas naujai energetikos infrastruktūrai, o tai kelia pavojų, kad ES energetikos modelis iškastinio kuro srityje bus įšaldytas dešimtmečiams ir apsunkins jos geopolitinę padėtį. 2021–2027 m. ES biudžete palaipsniui mažinamos galimybės finansuoti investicijas į iškastinį kurą taikant ES biudžeto priemones, visam laikui atsisakant ES finansinės paramos investicijoms į anglių ir naftos sektorius. Vis dėlto atrinktos vidutinės ir galutinės grandies investicijos į iškastines dujas (pvz., į dujų katilus ir dujų paskirstymą) vis dar atitinka didžiausių ES fondų, t. y. sanglaudos politikos fondų ir 750 mlrd. eurų vertės tvirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), reikalavimus. Be to, užuot dar labiau sugriežtinus iškastinio kuro projektų finansavimo sąlygas, pristačius planą „REPowerEU“ išplėsta reikalavimus atitinkančių investicijų į dujas aprėptis, įtraukiant su suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) susijusią infrastruktūrą, kuri anksčiau nebuvo tinkama finansuoti pagal EGADP.

7.2.2Laukiant būsimo Europos Komisijos pasiūlymo dėl 2028–2034 m. DFP reglamentų ir susijusių tarpinstitucinių derybų, EESRK ragina Europos Komisiją pasiūlyme dėl DFP reglamento į jokias finansavimo priemones pagal 2028–2034 m. DFP neįtraukti jokių formų finansinės paramos iškastinio kuro infrastruktūrai. Šiomis investicinėmis subsidijomis nesprendžiamos socialinės ir paskirstymo problemos ir jų nuolatinis laipsniškas panaikinimas greičiausiai neturės neigiamo poveikio paskirstymui.

7.3Europos semestro vaidmuo

7.3.1Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas nebuvo tinkamai įtrauktas į Europos semestro šalių ataskaitas ar į valstybėms narėms pateiktas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR) ir Europos Komisija šiuo metu svarsto būdus, kaip į semestro procesą geriau integruoti subsidijas iškastiniam kurui. Nors valstybės narės iki šiol menkai laikėsi KŠSR 21 , tai gali pasikeisti dėl planuojamų ES ekonomikos valdymo sistemos reformų ir naujų su reformomis susijusių priemonių 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje programoje. EESRK mano, kad valstybės narės turėtų būti labiau skatinamos įgyvendinti konkrečius laipsniško subsidijų iškastiniam kurui panaikinimo veiksmus. Komiteto nuomone, Europos semestro procesas dabar gali būti naudingas siekiant šio tikslo.

7.3.2Taigi, EESRK ragina Europos Komisiją Europos semestro procese įgyvendinti reformą ir laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui, be kita ko, rengiant specialias konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas.

7.4Valstybės pagalbos taisyklių vaidmuo

7.4.1Tikimasi, kad įgyvendinant švarios pramonės kurso ir „Omnibus“ iniciatyvas valstybės pagalbos taisyklės bus peržiūrėtos, kad, be kita ko, būtų sudarytos sąlygos sparčiau panaudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro 22 . Į ES valstybės pagalbos sistemos reformą reikia įtraukti griežtesnes taisykles dėl valstybės pagalbos iškastinio kuro veiklai teikimo iš nacionalinių biudžetų, kartu skatinant sparčiau kurti švarios energijos infrastruktūrą. Remiantis šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis, pagal Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gaires (PKAAE) ir Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (BBIR) vis dar leidžiama mažesniu mastu teikti paramą iškastiniam kurui 23 . Dabartinė sistema visų pirma naudojama teikti dideles subsidijas elektros energijos gamintojams, naudojantiems iškastinį kurą, taikant pajėgumų mechanizmus (konkrečios rūšies valstybės pagalbą) 24 .

7.4.2Ateityje persvarstant valstybės pagalbos taisykles, EESRK ragina Komisiją įtraukti veiksmų planą, pagal kurį parama nebūtų teikiama energetikos projektams ir veiklai, kuriems naudojamas iškastinis kuras, kad valstybės pagalba būtų suderinta su ES įsipareigojimu laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui.

Briuselis, 2025 m. balandžio 1 d.

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyriaus pirmininkas

Peter SCHMIDT

_____________

(1)      EESRK nuomonės Europos reindustrializacija – galimybė įmonėms, darbuotojams ir piliečiams pragyvenimo išlaidų krizės sąlygomis , Krizių įveikimas. Ekonomikos priemonės atspariai, darniai ir įtraukiai Europai kurti , Kaip bendrosios rinkos sutrikimai prisideda prie didėjančių pragyvenimo išlaidų , Laipsniškas subsidijų iškastiniam kurui panaikinimas, kartu užtikrinant Europos konkurencingumą, mažinant pragyvenimo išlaidų krizės poveikį ir skatinant teisingą pertvarką , Tiekimo grandinių susiskaidymas ir poveikis pragyvenimo išlaidoms , Kaip spręsti perkamosios galios praradimo ir didėjančios nelygybės, atskirties ir marginalizacijos rizikos problemas, Kylančios transporto, energijos ir būsto kainos: kokybiškų viešųjų paslaugų vaidmuo mažinant išaugusias pragyvenimo išlaidas .

(2)    EESRK nuomonė Organizuotos pilietinės visuomenės rekomendacijos, kaip šalinti pragyvenimo išlaidų krizę .

(3)    Europos Komisija (2025 m.), „2024 m. ataskaita dėl energijos subsidijų ES“, COM(2025) 17 final, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52025DC0017 .

(4)    Black, Simon, Antung Liu, Ian Parry, and Nate Vernon, 2023, IMF Fossil Fuel Subsidies Data: 2023 Update, Working Paper, IMF, Washington, DC. https://www.imf.org/en/Publications/WP/Issues/2023/08/22/IMF-Fossil-Fuel-Subsidies-Data-2023-Update-537281 .

(5)       Aštuntoji ES aplinkosaugos veiksmų programa .

(6)      „Trinomics“ tyrimas, skirtas Europos aplinkos biurui ir „Coolproducts“, kurį galima rasti adresu https://www.coolproducts.eu/wp-content/uploads/2023/07/mission-possible-full-report.pdf .

(7)    Draghi, M. (2024), The future of European competitiveness („Europos konkurencingumo ateitis“), Europos Komisija. https://commission.europa.eu/topics/eu-competitiveness/draghi-report_en .

(8)    Europos Centrinis Bankas (2024 m.), Financial Integration and Structure in the Euro Area, ECB Finansinės integracijos komitetas. https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/fie/ecb.fie202406~c4ca413e65.en.pdf .

(9)    OECD Inventory of Support Measures for Fossil Fuels 2023, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/87dc4a55-en .

(10)    The Health and Environment Alliance (HEAL) released a report entitled, ‘ Hidden Price Tags: How Ending Fossil Fuel Subsidies Would Benefit Our Health ’.

(11)     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2023%3A651%3AFIN .

(12)       https://www.unep.org/topics/sustainable-development-goals/why-do-sustainable-development-goals-matter/goal-12-3 .

(13)    OL C, C/2024/4667, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4667/oj .

(14)     https://www.canada.ca/en/services/environment/weather/climatechange/climate-plan/inefficient-fossil-fuel-subsidies/assessment-framework.html .

(15)    OL C, C/2025/109, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/109/oj .

(16)    OL C, C/2024/1576, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1576/oj .

(17)       https://www.klimabonus.gv.at/en/ .

(18)

   OL C, C/2024/6878, 2024 11 28, ELI:  http://data.europa.eu/eli/C/2024/6878/oj .

(19)    Pagalbos reguliavimo srityje projektas, kurį galima rasti adresu https://www.raponline.org/knowledge-center/some-like-it-hot-moving-industrial-electrification-from-potential-to-practice/ .

(20)

   Jacob Dalder, Robert Pearce-Higgins, and Natasha Harland (2024), Company car fossil fuel subsidies in Europe, Final report prepared for Transport and Environment, https://www.transportenvironment.org/uploads/files/20241014_TE-Company-car-fossil-fuel-subsidies_Final-report_Addressed_Comments_2024-10-15-100425_uqws.pdf .

(21)    Europos Audito Rūmai (2020 m.), „Europos semestras – konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nagrinėjami svarbūs klausimai, tačiau jas reikia geriau įgyvendinti“, https://op.europa.eu/webpub/eca/special-reports/european-semester-16-2020/lt/ .

(22)

Europos Komisija (2025 m.), „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“, COM(2025) 85  final ,  https://webgate.ec.testa.eu/docfinder/index.php?searchId=f3961c950b924a6299610569f558a5e6 .

(23)    „ClientEarth“, The new State aid guidelines for climate, environmental protection and energy 2022, 2021 https://www.clientearth.org/media/vw1ea11b/legal-briefing-on-the-ceeag-final-24-12-2021-corrected.pdf .

(24)     https://auroraer.com/wp-content/uploads/2025/01/Capacity-Remuneration-Mechanisms-Report-Aurora_BFF_January-25.pdf .