NUOMONĖ

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

ES vandenilio bankas

____________

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos vandenilio banko

[COM(2023) 156 final]

TEN/805

Pranešėjas Thomas Kattnig

Prašymas pateikti nuomonę

Europos Komisija, 02/05/2023

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius

Priimta skyriuje

16/05/2023

Priimta plenarinėje sesijoje

14/06/2023

Plenarinė sesija Nr.

579

Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)

162/0/2

1.Išvados ir rekomendacijos

1.1EESRK palankiai vertina Europos Komisijos sumanymą įsteigti Europos vandenilio banką ir, atsižvelgdamas į savo nuomonėje dėl Europos vandenilio strategijos išdėstytas išsamias pastabas ir rekomendacijas, ragina Komisiją tiksliau apibrėžti toliau nurodytus aspektus arba į juos atsižvelgti kuriant ir įgyvendinant Europos vandenilio banką ekonominės, aplinkos ir socialinės politikos požiūriu.

1.2EESRK pabrėžia, kad iškastinis kuras neturi būti subsidijuojamas ES lėšomis. Todėl žalos nedarymo principas turi būti taikomas ir lėšoms, susijusioms su Europos vandenilio banku: vandenilis turi būti finansuojamas ES lėšomis tik tuo atveju, jei naudojama elektros energija gaunama iš šaltinių, kurie atitinka Taksonomijos reglamentą ir kurie, kaip manoma, labai prisideda prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo.

1.3Europos vandenilio banko finansavimas pirmiausia turėtų būti skiriamas žaliojo vandenilio gamybai ir turi derėti su ES vandenilio taisyklėmis. EESRK mano, kad siekiant kuo geriau valdyti šių sektorių paklausą ir prieinamumą sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose (ypač plieno sektoriuje) Europos vandenilio bankas turėtų veikti kaip paklausos valdymo priemonė. Be to, bendras viešųjų pirkimų mechanizmas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sudėtinga, turėtų padėti išvengti kainų konkurencijos Europos viduje, ypač pradiniu veiklos laikotarpiu.

1.4EESRK nepritaria (neatsinaujinančiųjų) energijos išteklių iš Europos elektros energijos tinklų naudojimui energijai imliuose elektrolizės procesuose, taip didinant bendrą energijos paklausą. EESRK pabrėžia, kad reikia skatinti vandenilio naudojimą kartu plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir naudoti jį tik tais atvejais, kai tiesioginė elektrifikacija neįmanoma.

1.5Susidūrus su keliomis krizėmis labai svarbu visapusiškai ištirti darbo vietų kūrimo besivystančiuose sektoriuose galimybes. Todėl EESRK ragina Komisiją atlikti analizę ir nustatyti nuosmukį patiriančių pramonės sektorių darbuotojų įgūdžius, kurie būtų naudingi naujose darbo vietose vandenilio sektoriuje.

1.6Pagal planą „REPowerEU“ iki 2030 m. Europos Sąjungoje turėtų būti pagaminama 10 mln. tonų žaliojo vandenilio. Pirmenybė turėtų būti teikiama spartesniam Europos gamybos pajėgumų vystymui ir plėtrai, kad būtų pasiektas energetinis nepriklausomumas ir nebūtų sudaromos sąlygos naujai strateginei priklausomybei atsirasti.

1.7EESRK mano, kad rengiant Europos vandenilio banko finansavimo skyrimo gaires turėtų būti atsižvelgiama ne tik į remtinų projektų ekonominį efektyvumą. Veikiau reikėtų įtraukti keletą papildomų kokybės kriterijų, įskaitant aplinkos ir socialinio tvarumo standartus.

1.8EESRK mano, kad reikia toliau stiprinti esamą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS); tai apima veiksmingas importui skirtas apsaugos priemones (pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas). Nuspėjama ir mažesnio kintamumo kainų trajektorija gali padėti užtikrinti tikrumą dėl investicijų reikalingų investicijų į vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių atveju. Svarbiausi Komisijos prioritetai turėtų būti investicijų saugumo užtikrinimas pagal ES ATLPS, subsidijų gamtinėms dujoms panaikinimas ir parama moksliniams tyrimams, technologijoms ir inovacijoms, skirtoms vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos ir paskirstymo technologijoms.

1.9EESRK pabrėžia, kad vandenilio naudojimui turi būti taikomi griežti techniniai saugos reikalavimai, ypač eksploatuojamiems įrenginiams, ir kad siekiant nustatyti ir sumažinti riziką reikės nustatyti sąlygas ir vykdyti stebėseną.

1.10EESRK apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skirta strategijos įgyvendinimui įvairiuose sektoriuose, ir ragina labiau įtraukti visuomenę į šį pertvarkos procesą įmonių ir politiniu lygmeniu. Be to, EESRK ragina Komisiją įvertinti žaliojo vandenilio plėtros poveikį namų ūkių energijos išlaidoms.

1.11EESRK rekomenduoja Komisijai patikslinti pramonei taikomus pereinamuosius laikotarpius atsižvelgiant į konkrečių sektorių poreikius, pagrįstus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo trajektorijomis ir tikslais. Plieno ir cemento pramonei, taip pat chemijos pramonei turi būti teikiama parama pertvarkant jų energetikos sistemas ir gamybos procesus. Tai taip pat taikoma daliai transporto sektoriaus. EESRK pabrėžia, kad priešingu atveju šių daug CO2 išmetančių pramonės sektorių po šių pokyčių gali nelikti.

1.12EESRK mano, kad Europos vandenilio bankas, koordinuodamas veiklą su valstybėmis narėmis ir jų valdžios institucijomis, taip pat su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir institucijomis, turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų koordinuojamos taip, kad būtų gaunama kuo didesnė nauda ir kartu būtų išvengta per didelio finansavimo.

1.13EESRK laikosi nuomonės, kad į Europos vandenilio banką turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl nustatyto darbo užmokesčio, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir pameistrystės, panašios į JAV infliacijos mažinimo akto (Inflation Reduction Act (IRA)) nuostatas.

1.14EESRK sutinka su idėja dėl Europos vandenilio banko, kad reikia sukurti paskatas vandenilio rinkai atsirasti. Planuojamas taisyklių dėl vertikaliai integruotų įmonių nuosavybės atskyrimo sugriežtinimas stabdytų daugelį savivaldybių projektų. Tai trukdytų didinti vandenilio gamybą, o vietos lygmeniu integruoti savivaldybių komunalinių paslaugų projektai greitai baigtųsi.

1.15EESRK ragina užtikrinti, kad pagal Europos vandenilio banko finansavimo programas viešosios ir savivaldybių įmonės neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su rinkoje veikiančiomis įmonėmis.

1.16EESRK mano, kad Europos energetikos pertvarka gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei pasaulinė prekyba žaliavomis, ypač energija, taip pat bus grindžiama ekologinio ir socialinio tvarumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo principais.

2.Bendroji informacija

2.1Komunikate dėl Europos vandenilio banko 1 išdėstytos bendros idėjos dėl Europos vandenilio banko kaip finansinio instrumento, kuriuo siekiama duoti postūmį žaliojo vandenilio gamybai ir importui ES ir juos skatinti, taip pat dėl viešojo ir privačiojo finansavimo, taigi ir dėl vandenilio rinkos ir vertės grandinės kūrimo. Todėl Europos vandenilio bankas nėra bankas tikrąja prasme. Iniciatyvoje nustatytos keturios Europos vandenilio banko veiklos kryptys, kuriomis turėtų būti pradėta dirbti iki 2023 m. pabaigos. Numatoma, kad, taikant aukcionų sistemą ir ne ilgiau kaip 10 metų mokant fiksuotą kainą už pagamintą vandenilio kilogramą, Europos vandenilio bankas panaikins žaliojo vandenilio ir iškastinio kuro sąnaudų atotrūkį ankstyvuosiuose projektuose. Planuojama sukurti sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą ir koordinavimą, įskaitant susitarimus ar sutartis su trečiosiomis šalimis dėl vandenilio pirkimo.

2.2Komunikate trūksta aiškaus ryšio tarp ES vandenilio politikos ir strateginio požiūrio į atvirą autonomiją, taip pat ES pramonės ir konkurencijos politikos. Pateikiama nedaug informacijos apie inovacijų fondo lėšų panaudojimą, planuojamą lėšų perskirstymą ir numatomą viešųjų ir privačių investicijų santykį. Taip pat nenustatyti žaliojo vandenilio gamybos, naudojimo ir paskirstymo prioritetai.

2.3Europos vandenilio bankas, kurio biudžetas – 3 mlrd. EUR, yra skirtas padėti plėtoti vandenilio rinką, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iki 2040 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio. Apskaičiuota, kad vandenilio gamybai plėtoti reikalingos investicijos siekia 335–471 mlrd. EUR 2 , taigi didžiąją reikiamo finansavimo dalį turi padengti valstybės narės ir privatūs šaltiniai, net ir atsižvelgiant į kitas turimas ES lėšas.

2.4Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad žaliajam vandeniliui tenka svarbus vaidmuo kuriant pažangią, geriau integruotą, optimizuotą ir saugią nepriklausomą energetikos sistemą. Žaliasis vandenilis ir jo vertės grandinė gali atlikti svarbų vaidmenį kompensuojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos srautų svyravimus ir tikslingai tiekiant energiją sektoriams, kuriuos elektrifikuoti sudėtinga arba neįmanoma.

2.5Vandenilis gali būti gaminamas įvairiais būdais, tačiau dažnai jis nėra nekenkiantis klimatui, žaliasis ar net neutralaus poveikio klimatui. Lemiamas veiksnys yra jam pagaminti naudojamas energijos šaltinis, pavyzdžiui, „rudasis“ vandenilis gaunamas vykdant anglių dujinimą, „pilkasis“ vandenilis gaunamas naudojant iškastinio kuro energiją, o „raudonasis“ – naudojant branduolinę energiją. Gaminant „mėlynąjį“ vandenilį susidaro didelis metano kiekis (gautas anglies dioksidas surenkamas ir saugomas). Tačiau tik „žaliasis“ vandenilis, gaminamas naudojant perteklinę energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių (vėjo, vandens ar saulės energijos), yra išimtinai žaliasis vandenilis 3 . Šiuo atžvilgiu EESRK atkreipia dėmesį į savo nuomonę TEN/718, kurioje palankiai vertina Komisijos paaiškinimus dėl švariojo vandenilio apibrėžties. Vis dėlto EESRK toliau nurodo, kad pagal šią strategiją neatmetamos galimybės per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį pradėti naudoti ir kitų formų mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį, gaminamą iš iškastinio kuro surenkant ir saugant anglies dioksidą; ši technologija vis dar kuriama. Visame pasaulyje tik 1 proc. energijos poreikių šiuo metu būtų galima patenkinti vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – tai labai retas, ribotas, taigi ir strateginis išteklius.

2.6Pasiūlyme dėl plano „REPowerEU“ Komisija paragino paspartinti vandenilio technologijų plėtrą iki 2023 m. vasaros, kad iki 2030 m. būtų sukurta infrastruktūra, leisianti pagaminti, importuoti ir transportuoti 20 mln. tonų vandenilio 4 .

2.7Pagal programą „InvestEU“ siekiama remti viešąsias ir privačiąsias investicijas į klimatui nekenkiančias technologijas, įskaitant vandenilio varos technologijas. Žaliojo kurso pramonės plane siūloma supaprastinti programos „InvestEU“ procedūras ir pritaikyti jas prie dabartinių poreikių. Inovacijų fondo tikslas – remti novatoriškas technologijas ir sprendimus, padedančius mažinti energijai imlių pramonės sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir plėsti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos kaupimą. Žaliojo kurso pramonės plane nurodyta, kad šį dešimtmetį šiam tikslui bus skirta 40 mlrd. EUR. Europos vandenilio bankas skirs 3 mlrd. EUR ES vandenilio rinkos plėtrai remti. Todėl didžiąją būtinų investicijų dalį turi patenkinti valstybės narės ir privačiosios investicijos.

2.8Remiantis „Hydrogen Europe“ skaičiavimais, vandenilio gamybos ES sektoriuje bus sukurta apie milijoną darbo vietų, įskaitant apie 150 000 aukštos kvalifikacijos darbo vietų.

3.Bendrosios pastabos

Parama žaliajam vandeniliui be jokių išimčių

3.1EESRK pabrėžia, kad iškastinis kuras neturi būti subsidijuojamas ES lėšomis. Todėl ES taksonomijoje aiškiai nurodytas žalos nedarymo principas turi būti taikomas ir lėšoms, susijusioms su Europos vandenilio banku. EESRK pabrėžia, kad vandenilio elektrolizė turi būti finansuojama ES lėšomis tik tuo atveju, jei šiuo tikslu naudojama elektros energija 5 gaunama iš šaltinio, kuris atitinka Taksonomijos reglamentą ir laikomas svariai prisidedančiu prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad Europos vandenilio banko veikloje pirmenybė turi būti teikiama žaliajam vandeniliui, nes tai vienintelė galimybė, suderinama su neutralaus poveikio klimatui tikslais 6 .

3.2Ilguoju laikotarpiu be jokių išimčių finansinė parama turėtų būti skiriama tik žaliojo vandenilio gamybai. EESRK rekomenduoja, kad pirmasis Komisijos paskelbtas aukcionas 2023 m. rudenį, kurio tikslas yra remti žaliojo vandenilio gamybą, būtų skirtas tik vadinamiesiems sunkiai elektrifikuojamiems sektoriams.

3.3Kartu EESRK pripažįsta, kad reikės naudoti „mėlynąjį“ vandenilį, kol jo bus pakankamai ir už priimtiną kainą. Siekiant valdyti paklausą, Europos vandenilio bankas turėtų veikti kaip paklausos telkimo priemonė, apžvelgianti vandenilio paklausą ir prieinamumą sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose ir telkianti šią paklausą, kad būtų kuo labiau sumažinta tiekimo kaina; tai reiškia, kad bankas veiks panašiai kaip ES energetikos platforma, kaip siūloma komunikate dėl Europos vandenilio banko.

3.4EESRK pritaria komunikate dėl Europos vandenilio banko išdėstytai nuomonei, kad bendras vandenilio viešųjų pirkimų mechanizmas sunkiai elektrifikuojamuose sektoriuose galėtų padėti išvengti konkurencijos Europoje ir skatinti bendrus viešuosius pirkimus. Šie bendri viešieji pirkimai galėtų padėti sukurti pirmąsias veikiančias importo į ES vertės grandines. EESRK pažymi, kad atsakomybė ir už finansavimą, ir už koordinavimą, iš Europos vandenilio banko pareikalaus nemenkų profesinių pajėgumų keliose skirtingose srityse.

3.5EESRK nepritaria tam, kad energijai imliems elektrolizės procesams būtų naudojami neatsinaujinantys Europos elektros energijos tinklų energijos ištekliai, taip didinant bendrą energijos poreikį, kai šiuo atveju reikia aiškių ir skaidrių taisyklių, pagal kurias žaliojo vandenilio gamybai plėsti būtų galima naudoti tik perteklinę elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. EESRK pabrėžia, kad reikia skatinti vandenilio naudojimą kartu plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir naudoti jį tik tais atvejais, kai tiesioginė elektrifikacija neįmanoma.

3.6Kaip nurodyta Europos vandenilio veiksmų gairėse 7 , žaliojo vandenilio naudojimas nėra tinkamas plačiai ir kasdien naudoti galutiniam vartotojui, ypač privataus transporto ir šildymo sistemų srityse.

3.7EESRK mano, kad rengiant Europos vandenilio banko finansavimo skyrimo gaires turėtų būti atsižvelgiama ne tik į remtinų projektų ekonominį efektyvumą. Pagrindiniai kriterijai turi būti energetinis saugumas, tvarumas aplinkos atžvilgiu, kokybiškų darbo vietų skatinimas bei išlaikymas ir investicijų būtinybė. Be to, turėtų būti privaloma užtikrinti konkurencingumą, nustatyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus ir naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius šalyse tiekėjose.

3.8EESRK mano, kad reikia toliau stiprinti esamą ES ATLPS; tai apima veiksmingas importui skirtas apsaugos priemones (pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas). Nuspėjama ir mažo kintamumo kainų trajektorija gali padėti užtikrinti tikrumą dėl investicijų būtinų investicijų į žaliąjį vandenilį atveju. Komisijos prioritetai turėtų būti veiksmingas kiekių valdymas ir tikrumo dėl investicijų užtikrinimas pagal ES ATLPS, subsidijų gamtinėms dujoms panaikinimas ir mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų finansavimas, skirtas žaliojo vandenilio gamybos ir paskirstymo technologijoms.

3.9EESRK pabrėžia, kad siekiant plėtoti sektorinę vandenilio ekonomiką, orientuotą į konkrečias taikymo sritis, reikalingas visuomenės – verslininkų, darbuotojų ir vartotojų – pritarimas ir dalyvavimas. Komitetas apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skirta strategijos įgyvendinimui įvairiuose sektoriuose, ir ragina labiau įtraukti visuomenę į šį pertvarkos procesą įmonių ir politiniu lygmeniu. Be to, EESRK ragina Komisiją įvertinti žaliojo vandenilio plėtros poveikį namų ūkių energijos išlaidoms.

3.10Komisija, patvirtindama bendriems Europos interesams svarbų projektą (BEISP) „Hy2Tech“, jau sudarė sąlygas investicijoms į žaliojo vandenilio technologijų ir infrastruktūros plėtrą. EESRK ragina užtikrinti Europos vandenilio banko paramos priemonių ir esamų iniciatyvų, paramos programų bei BEISP suderinamumą.

Strateginės priklausomybės mažinimas

3.11Pagal planą „REPowerEU“ iki 2030 m. Europos Sąjungoje turėtų būti pagaminama 10 mln. tonų žaliojo vandenilio. Pirmenybė turėtų būti teikiama spartesniam Europos gamybos pajėgumų vystymui ir plėtrai, kad būtų pasiektas energetinis nepriklausomumas ir nebūtų sudaromos sąlygos naujai strateginei priklausomybei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, tiekimo šaltiniai ir tiekimo sutartys taip pat turėtų būti kuo įvairesni, o importuojant vandenilį būtina atsižvelgti į Europos vertybes. Šiame procese reikia atsižvelgti į geografines aplinkybes (pavyzdžiui, šalies gamybos ir eksporto gebėjimus ir pajėgumus) ir į ES strateginio savarankiškumo tikslus. Į susitarimus su trečiosiomis šalimis turėtų būti įtrauktas įsipareigojimas siekti aplinkos, socialinio ir ekonominio tvarumo.

3.12Be to, EESRK mano, kad importo susitarimai dėl žaliojo vandenilio turėtų būti sudaromi tik tuo atveju, jei pridėtinė vertė naudinga ir nacionaliniams gamintojams šalyse tiekėjose ir jei iš trečiųjų šalių importuotas vandenilis gaminamas tik naudojant perteklinę elektros energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tai naudinga ES ir trečiųjų šalių perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

3.13EESRK mano, kad Europos energetikos pertvarka gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei pasaulinė prekyba žaliavomis, ypač energija, taip pat bus grindžiama ekologinio ir socialinio tvarumo bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo principais. ES energetikos ir pramonės politika neturi trukdyti Pietų pasaulio šalims vykdyti teisingą pertvarką ir kliudyti joms kurti savo pajėgumų vandenilio sektoriuje. Strateginis ekstraktyvizmas energijos srityje kenkia pasaulinei energetikos pertvarkai, taigi ir Europos energetikos pertvarkai ilguoju laikotarpiu. Vietoj to, norint sudaryti tarptautinius bendradarbiavimo klimato ir energetikos srityse susitarimus, reikia ieškoti naujo požiūrio.

Finansavimas ir institucinis įgyvendinimas

3.14EESRK mano, kad Europos vandenilio bankas, koordinuodamas veiklą su valstybėmis narėmis, taip pat su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir institucijomis, turėtų užtikrinti, kad lėšos būtų koordinuojamos gaunant kuo didesnę naudą ir kartu būtų išvengta per didelio finansavimo. Be to, siekiant užtikrinti sėkmingą Europos vandenilio banko veikimą, reikia kuo labiau sumažinti biurokratines kliūtis gauti lėšų, ypač atsižvelgiant į JAV infliacijos mažinimo akto paprastumą. EESRK atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti investuotojams patrauklią ir saugią aplinką, kad investicijos nenukeliautų į kitas šalis, kur jas pritrauktų palankios ilgalaikės sąlygos, pavyzdžiui, tokios, kaip siūlomos JAV infliacijos mažinimo aktu.

3.15EESRK laikosi nuomonės, kad į Europos vandenilio banką turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl nustatyto darbo užmokesčio, darbo jėgos kvalifikacijos kėlimo ir pameistrystės, siekiant užtikrinti, kad didesnė ir įvairesnė kvalifikuotų darbuotojų grupė galėtų gauti gerą darbą ir kad darbuotojai turėtų įgūdžių, kurių reikia švariosios energijos tikslams pasiekti, panašiai į JAV infliacijos mažinimo akto (Inflation Reduction Act (IRA)) nuostatas.

3.16Kadangi kartu su viešosiomis investicijomis reikalingos didelės privačiosios investicijos, reikia atlikti pastarųjų didinamojo poveikio ex ante vertinimą, remiantis tiksliu naujausių programų („InvestEU“, BEISP ir kt.) didinamojo poveikio ex post vertinimu.

3.17EESRK mano, kad, siekiant sukurti vandenilio rinką, turi būti sukurtos paskatos, pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų, infrastruktūros, kaupimo pajėgumų ir teisinių sistemų plėtra. Nuo 2031 m. sugriežtinus taisykles dėl vertikaliai integruotų įmonių, dažnai savivaldybių komunalinių paslaugų įmonių, kurios gali vykdyti veiklą vandenilio gamybos arba tinklo eksploatavimo srityje, nuosavybės atskyrimo, negalėtų būti vykdoma daugelis savivaldybių projektų. Tai trukdytų didinti vandenilio gamybą, o vietos lygmeniu integruoti savivaldybių komunalinių paslaugų projektai greitai baigtųsi.

3.18EESRK ragina užtikrinti, kad pagal Europos vandenilio banko finansavimo programas viešosios ir savivaldybių įmonės neatsidurtų nepalankioje padėtyje, palyginti su rinkoje veikiančiomis įmonėmis.

Socialinis aspektas

3.19Vienu metu susidūrus su keliomis krizėmis labai svarbu investuoti į ateities poreikiams pritaikytas darbo vietas. Todėl EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kokybišką darbuotojų mokymą ir kad būtina didinti energetikos sektoriaus patrauklumą jauniesiems europiečiams. Šiuo tikslu ES galėtų sukurti Europos pameistrių kompetencijos centrus, kuriuose būtų mokoma profesijų, kurios bus reikalingos žaliojo vandenilio srityje. Šiuo atveju turėtų būti užtikrintas suderinamumas su Komisijos Žaliojo kurso pramonės plane pasiūlytomis poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akademijomis. Šios akademijos taip pat turėtų įgyvendinti įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo programas strateginiuose energetikos ir gamybos sektoriuose, pavyzdžiui, žaliojo vandenilio sektoriuje. Be to, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad sukurtų standartizuotus akreditavimo procesus, užtikrintų abipusį kvalifikacijų pripažinimą ir parengtų šios srities švietimo ir mokymo gaires.

3.20Be šių konkretiems sektoriams ir įmonėms skirtų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programų, visuomenėje taip pat reikia daugiau dėmesio skirti profesiniam mokymui ir tolesniam mokymui. Visoje švietimo sistemoje reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti informuotumą apie teisingą pertvarką ir suteikti reikiamų įgūdžių.

3.21Siekiant skatinti darbo vietų kūrimą diegiant žaliojo vandenilio technologijas, reikia remti MVĮ, kurios sukuria beveik du trečdalius Europos privačiojo sektoriaus darbo vietų, išskyrus finansų sektorių 8 . EESRK ragina Komisiją kuriant Europos vandenilio banką ypatingą dėmesį skirti paramai MVĮ.

3.22EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad siekdama tapti konkurencingesne ir atsparesne ES turi išsaugoti savo turto ir pramonės kontrolę ir pasipriešinti kitų pasaulio šalių vykdomam pramonės dempingui.

Saugos reikalavimai

3.23EESRK pabrėžia, kad vandenilio naudojimui turi būti taikomi griežti techniniai saugos reikalavimai, ypač eksploatuojamiems įrenginiams, ir kad siekiant nustatyti ir sumažinti riziką reikės nustatyti sąlygas ir vykdyti stebėseną.

2023 m. birželio 14 d., Briuselis

Oliver Röpke

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas

_____________

(1)     https://energy.ec.europa.eu/system/files/2023-03/COM_2023_156_1_EN_ACT_part1_v6.pdf .
(2)    Europos Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD (2022) 230, p. 28.
(3)       Wasserstoff-Farbenlehre (vandenilio spalvų sistema) | SOLARIFY .
(4)    COM(2022) 230 final, p. 7, ir SWD(2022), p. 26.
(5)    Pavyzdžiui, jei elektrolizerių operatorius įrodo, kad elektrolizei elektrą gauna tiesiogiai iš neseniai pastatytos atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainės arba turi elektros energijos tiekimo sutartį, kuri aktyvuojama tik tada, kai didmeninės rinkos kainos yra neigiamos.
(6)    2021 m. sausio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategija“.
(7)    Švariojo vandenilio bendroji įmonė (2019), Hydrogen roadmap Europe: A sustainable pathway for the European energy transition  „Hydrogen roadmap Europe“, ES leidinių biuras .
(8)     https://www.touteleurope.eu/actualite/les-entreprises-dans-l-union-europeenne.html .