|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Bendra ES grąžinimo sistema
|
|
_____________
|
|
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma bendra Sąjungoje neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo sistema ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB, Tarybos direktyva 2001/40/EB ir Tarybos sprendimas 2004/191/EB
(COM(2025) 101 final – 2025/0059(COD))
|
|
|
|
SOC/836
|
|
|
|
Pranešėjas José Antonio MORENO DÍAZ
|
|
Bendrapranešėjis Cristian PÎRVULESCU
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK pabrėžia, kad bet kokia ES grąžinimo politika turi turėti aiškų į žmogaus teises orientuotą pagrindimą. Jis ragina atlikti išsamų poveikio vertinimą, kuriame būtų atsižvelgta į saistančius įsipareigojimus pagal tarptautinę ir Europos žmogaus teisių teisę, įskaitant ES Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudenciją. Šiomis teisinėmis sistemomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant, įgyvendinant ir aiškinant grąžinimo priemones, kad būtų užtikrinta visapusiška teisinė atitiktis.
1.2EESRK apgailestauja, kad reglamentas nėra įtrauktas į platesnę strategiją, kuria siekiama skatinti teisėtus ir saugius migracijos būdus. Nesant tikrų alternatyvų, grąžinimo procedūros išliks neveiksmingos ir jomis bus sustiprintas prieglobsčio nesuteikimu, stebėjimu ir izoliavimu grindžiamas modelis. Taikant reglamente įtvirtintą požiūrį, pirmenybė teikiama teisinei ir į saugumą orientuotai perspektyvai, kuri nėra susijusi su sėkminga trečiųjų šalių piliečių integracija ir nauda, kurios jie gali suteikti ES visuomenei ir ekonomikai.
1.3EESRK taip pat pabrėžia, kad šiame pasiūlyme trūksta patikimo ex ante poveikio vertinimo. Kadangi šis reglamentas daro poveikį milijonų žmonių gyvenimams, būtų reikėję atlikti rimtus mokslinius tyrimus ir vykdyti struktūrines konsultacijas su specializuotomis įstaigomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO). Tai, kad nėra konkrečios jo poveikio pažeidžiamoms grupėms (pvz., nepilnamečiams, vienišoms moterims, prekybos žmonėmis aukoms arba asmenims, kenčiantiems nuo fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų) analizės, yra rimtas aplaidumas, prieštaraujantis ES pareigai užtikrinti teisėmis grindžiamą požiūrį.
1.4EESRK pabrėžia, kad reikia sukurti veiksmingus, nepriklausomus ir skaidrius stebėsenos mechanizmus, skirtus prižiūrėti, kaip laikomasi reikalavimų, įskaitant grąžinimo praktikos, sulaikymo sąlygų ir kompetentingų institucijų elgesio kontrolę, vadovaujantis Europos Tarybos komiteto prieš kankinimą rekomendacijomis.
1.5Pabrėždamas pradinį ES įsipareigojimą, prisiimtą 1999 m. Tamperės išvadose, EESRK pakartoja, kad visų pirma turėtų būti grįžtama savanoriškai. Šis principas turi išlikti ES grąžinimo politikos pagrindu, o priverstinis grąžinimas turėtų būti laikomas tik kraštutine priemone, kai išnaudojamos visos kitos galimybės.
1.6EESRK ragina į siūlomo Grąžinimo reglamento apibrėžtis įtraukti pagrindines procedūrines apsaugos priemones, pavyzdžiui, galimybę gauti teisines konsultacijas, naudotis profesionalaus vertimo žodžiu ir oficialių dokumentų vertimo raštu paslaugomis. Pateikus apeliacinius skundus sprendimų grąžinti priėmimas automatiškai nestabdomas (28 straipsnio 2–4 dalys), todėl kyla grėsmė, kad asmuo bus išsiųstas iš šalies prieš priimant sprendimą. EESRK taip pat pasisako už privalomą stabdomąjį poveikį pirmosios instancijos apeliaciniams skundams, kai kyla pavojus dėl negrąžinimo, užtikrinant, kad asmenys nebūtų grąžinami ten, kur jie gali patirti žalos, kol bus priimtas sprendimas dėl teisių gynimo priemonių. Vykdant bet kokį savanoriško grįžimo ar priverstinio grąžinimo procesą, reikia užtikrinti pagarbą juridinėms teisėms.
1.7EESRK įspėja, kad pasiūlymu gali būti labai susilpnintos migrantų teisės ir pakenkta teisinei valstybei. Pavyzdžiui, EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl esamų nuostatų dėl sulaikymo. Jo manymu, sulaikymo pagrindai (29 straipsnis) yra pernelyg platūs, o dar problemiškesnė yra neaiški, prielaida grindžiama sąvokos „pasislėpimo pavojus“ apibrėžtis (30 straipsnis). Jis ragina ES gerokai susiaurinti šias nuostatas ir panaikinti sulaikymą tapatybės patikrinimo tikslais, nebent tai būtų būtina, o tokiu atveju sulaikymas turi būti kuo trumpesnis. Bet koks sulaikymas turi visiškai atitikti pagrindines teises, visų pirma susijusias su asmens laisve ir orumu.
1.8EESRK primygtinai reikalauja nustatyti privalomus žmogaus teisių standartus, kad būtų išvengta situacijų, kai asmenys gali patirti didelės žalos arba gali būti pažeidžiamos jų teisės. Sprendimai grąžinti, ypač susiję su perdavimu į trečiąsias šalis, turi būti grindžiami individualiais vertinimais ir jiems turi būti taikoma nepriklausoma teisminė kontrolė. Automatinis valstybių narių sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas neturi būti taikomas tais atvejais, kai sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai dokumentuojami išdavusioje valstybėje.
1.9EESRK nepritaria grąžinimui į kitas šalis, kurios nėra kilmės šalys. Jei grąžinimas į kilmės šalį neįmanomas, neatsižvelgiant į priežastį, grąžinimo procedūros turėtų būti sustabdytos. EESRK mano, kad vadinamieji grąžinimo centrai prieštarauja tarptautinei teisinei sistemai, ypač Ženevos konvencijai, ir daro poveikį pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, negrąžinimui, veiksmingai teisminei apsaugai ir veiksmingai apskundimo teisei.
1.10EESRK griežtai nepritaria grąžinimo centrų kūrimui ar išlaikymui ir įspėja, kad jie nesuderinami su ES ir tarptautiniais teisiniais įsipareigojimais. Be to, Komitetas rekomenduoja patikslinti valstybių narių reikalavimus, susijusius su trečiųjų šalių piliečių pareiga bendradarbiauti vykdant grąžinimo ir readmisijos procedūras (21–23 straipsniai), siekiant užtikrinti, kad jie būtų tikslūs ir proporcingi. Jis ragina apriboti duomenų rinkimą ir fizines apžiūras ir primygtinai reikalauja, kad sankcijos nebūtų taikomos neužtikrinus tinkamų procedūrinių garantijų ir tinkamo proceso.
1.11Be to, EESRK įspėja, kad siūlomo reglamento 6 straipsnis, kuriame nustatytos pareigos nustatyti ir pranešti, galėtų pakenkti prieigai prie pagrindinių paslaugų ir sumažinti dokumentų neturinčių migrantų ir paslaugų teikėjų tarpusavio pasitikėjimą.
1.12EESRK mano, kad reglamente nepakankamai sprendžiamas vaikų imigrantų sulaikymo klausimas. Laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų, įskaitant JT vaiko teisių konvenciją, kurioje nurodyta, kad sulaikymas niekada neatitinka geriausių vaiko interesų, ši praktika turėtų būti panaikinta.
1.13EESRK įspėja, kad finansuojant su grąžinimu susijusias investicijas, kurių reikia ES ir valstybių narių lygmenimis, pasitelkiant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), ištekliai gali būti nukreipti nuo integracijos veiksmų ir programų, kurių dauguma jau yra nepakankamai finansuojama abiem lygmenimis. EESRK, vykdydamas struktūrines konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais, dalyvaujančiais PMIF, labai daug sužinojo apie sunkumus, su kuriais jie jau susiduria vykdydami programas ir išlaikydami darbuotojus ir ekspertines žinias.
1.14EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad susidarius vadinamajai nepaprastajai padėčiai pagal 47 straipsnį leidžiama sustabdyti pagrindinių apsaugos priemonių taikymą remiantis neaiškiais ir neapibrėžtais kriterijais, o dėl to gali būti plačiu mastu pažeidžiamos migrantų teisės.
2.Aiškinamosios pastabos
2.1Laikydamasi visapusiško požiūrio į ES migracijos politiką ir 2024 m. priimto Migracijos ir prieglobsčio pakto, Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma bendra neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo sistema. Šiuo pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinę Grąžinimo direktyvą (2008/115/EB) ir kitas fragmentiškas nuostatas, siekiant sukurti ES šiuolaikišką, nuoseklią ir veikiančią grąžinimo procedūrų teisės aktų sistemą.
2.2Europos Komisijos teigimu, šiuo nauju reglamentu reaguojama į poreikį didinti grąžinimo politikos, kaip vieno iš ES migracijos valdymo sistemos ramsčių, veiksmingumą. Dabartinės aplinkybės, kurioms būdingi geopolitiniai iššūkiai, nuolatinis migracijos spaudimas, neteisėtas antrinis judėjimas ir žemas veiksmingo grąžinimo rodiklis, išryškino galiojančios teisinės sistemos trūkumus ir susiskaidymą tarp valstybių narių.
2.3Turimi grąžinimo duomenys rodo, kad esama įvairių sisteminių problemų. Didžioji dauguma trečiųjų šalių piliečių į ES atvyksta teisėtai – per pastaruosius trejus metus (2021–2023 m.) kasmet vidutiniškai išduota daugiau kaip 3,5 mln. pirmųjų leidimų. 2022–2024 m. FRONTEX per metus aptiko vidutiniškai daugiau kaip 300 000 neteisėtai atvykusių asmenų. Prieš COVID-19 pandemiją vidutinis grąžinimo rodiklis siekė beveik 33 proc. – 2023 m. jis buvo 19 proc., o 2024 m. padidėjo iki 24 proc. FRONTEX padeda iš valstybių narių grąžinti apie 50 proc. neteisėtai atvykusių asmenų ir teikia operatyvinę paramą visais grąžinimo ir reintegracijos proceso etapais. Agentūra taip pat sukūrė Europos Sąjungos reintegracijos programą, pagal kurią po atvykimo teikiama ilgalaikė reintegracijos parama tiek savanoriškai grįžtantiems, tiek priverstinai grąžinamiems asmenims. Nuo 2022 m. iki 2024 m. pabaigos tokia pagalba suteikta daugiau kaip 19 000 asmenų.
2.42024 m. vasario ir spalio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti skubius teisės aktus, kuriais būtų patobulintos grąžinimo procedūros. Reaguojant į tai, naujajame reglamente siūloma suderinti grąžinimo procedūras, sumažinti valstybių narių skirtumus ir užtikrinti suderinamumą su kitomis pakto priemonėmis, pavyzdžiui, Prieglobsčio procedūrų reglamentu ir Migracijos valdymo reglamentu.
2.5Teoriškai pasiūlyme nustatoma bendra grąžinimo procedūra, grindžiama aiškiomis ir proporcingomis taisyklėmis, kuriomis užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms, ir tiesiogiai taikoma visose valstybėse narėse. Šia nauja sistema siekiama pašalinti teisines spragas, užkirsti kelią sistemos vengimui per tarpvalstybinį judėjimą ir įdiegti tokias priemones kaip Europos grąžinimo orderis, sprendimų grąžinti tarpusavio pripažinimas ir suderinti pabėgimo rizikos vertinimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo kriterijai.
3.Pastabos dėl siūlomo reglamento dėl bendros grąžinimo sistemos
3.1EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma bendra neteisėtai ES esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo sistema. Pripažįstama, kad reikia suvienodinti procedūras, sumažinti teisinį susiskaidymą ir užtikrinti veiksmingą grąžinimo valdymą, nes tai turėtų padėti kurti nuoseklesnę, labiau integruotą ir veiksmingesnę migracijos politiką. Šis pasiūlymas – tai žingsnis į priekį nuo 2008 m. Grąžinimo direktyvos prie labiau integruoto ir veiksmingesnio ES požiūrio, rodantis supratimą, kad dabartinė grąžinimo sistema neveikia taip, kaip turėtų.
3.2EESRK vertina ketinimą parengti valstybėms narėms aiškias ir bendras taisykles, kurios padėtų sumažinti teisinį netikrumą, pagerinti bendradarbiavimą ir užkirsti kelią nekoordinuotam ar nevienodam neteisėtos migracijos srautų valdymui ES. Tai galimybė nustatyti bendrus standartus ir numatyti priemones, įskaitant geresnes pagrindinių teisių apsaugos priemones.
3.3Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriuo grindžiamas reglamentas, yra sveikintinas, tačiau nepakeičia tinkamo poveikio vertinimo
. Jame lyginami trys galimi grąžinimo darbotvarkės pažangos scenarijai, kuriuose kalbama apie dabartinės sistemos išlaikymą arba jos tobulinimą nauja priemone – direktyva arba reglamentu. Deja, šiai galimybei įvertinti naudojami kriterijai buvo susiaurinti iki į saugumą orientuoto požiūrio, pabrėžiant priverstinio grąžinimo veiksmingumą. Poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas yra formalus ir neįtikinamas.
3.4Vis dėlto EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad siūlomu reglamentu gali būti sustiprintas ribojamasis, į saugumą orientuotas požiūris, kuris gali pakenkti ES įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, tarptautiniam teisėtumui ir asmens svarbai migracijos politikoje. EESRK taip pat mano, kad pasiūlyme įtvirtinamas naratyvas, pagal kurį neteisėta migracija nepriimtinai prilyginama grėsmėms ir saugumo rizikai, taigi ji prilyginama sunkiems nusikaltimams ar terorizmui.
3.5EESRK manymu, vyraujančiu naratyvu grąžinimas apibrėžiamas kaip migracijos sistemos funkcinė pareiga, taigi nustelbiamos struktūrinės migracijos priežastys ir nesprendžiami ES priėmimo ir prieglobsčio sistemų trūkumų šalinimo klausimai.
3.6EESRK pabrėžia, kad grąžinimo rodikliai yra žemi ne tik dėl to, kad trūksta teisinių priemonių ar migrantų noro bendradarbiauti, bet daugiausia dėl to, kad nėra tikros bendros migracijos ir prieglobsčio politikos, trūksta valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ES institucijomis ir atsakomybė perduodama trečiosioms šalims.
3.7EESRK pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad viena iš Europos Sąjungos strateginių imigracijos ir prieglobsčio politikos silpnybių yra ta, kad ja dėmesys skiriamas beveik vien kovai su pažeidimais: tiek pasienyje, tiek pasitelkiant savanorišką grįžimą ir priverstinį grąžinimą. Todėl Komitetas dar kartą prašo Komisijos peržiūrėti savo orientacinę sistemą ir imtis veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti integruotą požiūrį į imigracijos ir prieglobsčio politiką, kurią vykdant būtų skatinamas tvarkingas, teisėtas ir saugus judumas.
3.8EESRK primygtinai reikalauja, kad vykdant visas grąžinimo procedūras būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo ir kad priverstinis grąžinimas nebūtų vykdomas neatlikus griežto individualaus vertinimo, atsižvelgiant į asmeninę riziką, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitus svarbius veiksnius.
3.9EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl priemonių, kurias valstybės narės turi įgyvendinti, kad nustatytų trečiųjų šalių piliečius. 2016 m. Europos Tarybos Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija paragino atsieti imigracijos kontrolę ir vykdymo užtikrinimą nuo paslaugų teikimo ir teisių užtikrinimo ir atleisti valdžios institucijas, kurių pagrindinė atsakomybė yra kitos sritys (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, būsto, socialinės apsaugos ir pagalbos, darbo apsaugos ir teisingumo sritys), nuo imigracijos vykdymo užtikrinimo politikos ir institucijų kišimosi
. EESRK pritaria šiam raginimui ir siūlo Komisijai išsamiau paaiškinti ribas ir procedūrines garantijas, kad būtų apsaugotos pagrindinės, su nustatymu susijusios teisės.
3.10Reglamente paaiškinami priverstinio grąžinimo pagrindai. Tačiau reikia didesnio procedūrinio aiškumo, susijusio su tokiomis sąvokomis kaip atsisakymas bendradarbiauti (ką tai reiškia?) ir rizika saugumui (kaip, kas ir kokiu tikslu vertins riziką?).
3.11EESRK yra susirūpinęs dėl sąvokos „valstybė, į kurią grąžinama“ apibrėžties pakeitimo ir valstybių, į kurias trečiųjų šalių piliečiai gali būti priverstinai grąžinti – ne į savo kilmės šalį, o į šalis, kuriose jie anksčiau gyveno, saugias trečiąsias šalis, pirmąsias prieglobsčio šalis, šalis, į kurias jie turi teisę atvykti, arba šalis, sudariusias grąžinimo susitarimą ar tvarką (grąžinimo centrai), spektro išplėtimo. Tai kelia problemų, nes iš trečiųjų šalių piliečių atimama galimybė spręsti dėl savo grąžinimo ir neatsižvelgiama į jų pageidavimus, todėl jie atsiduria padėtyje, kai jų teisėms ir saugumui kyla grėsmė. Jie gali būti deportuoti į šalis, su kuriomis jie neturi jokio ryšio, kurios nėra jiems giminingos ir kuriose jų statusas yra neaiškus ir pažeidžiamas. Be to, ypač aktualus yra neseniai priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas, nes juo reikalaujama griežčiau tikrinti „saugios trečiosios šalies“ sąvokos taikymą. Sprendime pabrėžiama, jog būtina užtikrinti, kad ši sąvoka būtų taikoma pasitelkiant objektyvius ir vienodus kriterijus, visapusiškai atsižvelgiant į pagrindines teises ir negrąžinimo principą, ir būtų išvengta savavališko naudojimosi šia sąvoka perduodant grąžinimą išorės subjektams.
3.12EESRK įspėja apie riziką, kad readmisijos susitarimai su trečiosiomis šalimis, įskaitant vadinamuosius grąžinimo centrus, gali pažeisti pagrindines teises dėl nepakankamų garantijų ir nepriklausomų stebėsenos mechanizmų trūkumo. Tai, kad ES išorės bendradarbiavimas priklauso nuo migracijos kontrolės ir grąžinamų asmenų priėmimo, kenkia politikos nuoseklumui, tarptautiniam solidarumui ir teisinės valstybės principo laikymuisi.
3.13Be to, EESRK mano, kad siūlomos priemonės, pavyzdžiui, Europos grąžinimo orderis, automatinio pripažinimo mechanizmai ir susijusių asmenų pareigos bendradarbiauti stiprinimas, kelia susirūpinimą dėl procedūrinių apsaugos priemonių sumažinimo. Supaprastinus procedūras gali būti sparčiau taikoma administracinė praktika, pagal kurią nebus tinkamai įvertinti apsaugos poreikiai arba asmens pažeidžiamumas, o tai pažeidžia negrąžinimo principą. Nustačius vienodus sprendimų apskundimo arba bendradarbiavimo grąžinimo procese terminus, kyla pavojus, kad bus pakenkta galimybei veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, visų pirma asmenims, kuriems neteikiamos nemokamo vertimo žodžiu paslaugos ar sulaikytiems asmenims skirta teisinė pagalba.
3.14EESRK pabrėžia, kad nuostatos dėl sulaikymo ir pabėgimo rizikos turi būti taikomos itin atsargiai. Sulaikymas neturi tapti sisteminga grąžinimo valdymo priemone ir turėtų būti naudojamas tik kraštutiniu atveju, atlikus individualų ir proporcingą vertinimą. Plačiais, prastai pagrįstais pabėgimo rizikos sąrašais normalizuojama tai, kas turėtų likti išimtine priemone. Be to, 24 mėnesių sulaikymo laikotarpis, taikomas ne už nusikalstamas veikas, o tik už administracinį pažeidimą, yra pernelyg ilgas ir gali pažeisti teisę į laisvę. Atrodo, kad pagal Grąžinimo reglamentą neteisėta migracija laikoma baudžiamuoju dalyku, tačiau jos atveju nesuteikiamos procesinės garantijos, būdingos baudžiamajam teisingumui.
3.15Valstybės narės įvertins pasislėpimo pavojų – pirmąjį pagrindą, pagal kurį leidžiama sulaikyti grąžinamus asmenis, – naudodamos kriterijų, kurie praktikoje gali būti neaiškūs arba kuriais gali būti piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, dėl gyvenamosios vietos neturėjimo, sąrašą. Gyvenamosios vietos neturėjimą gali lemti diskriminacinė aprūpinimo būstu ir teisinė praktika, o ne pačių asmenų iniciatyva.
3.16EESRK palankiai vertina tai, kad valstybės narės turi sukurti nepriklausomą mechanizmą, skirtą prižiūrėti, kaip vykdant išsiuntimo operacijas užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms. Tačiau Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad pasiūlymu grąžinamiems asmenims nustatomos naujos pareigos (pvz., aktyvus bendradarbiavimas su valdžios institucijomis), tačiau proporcingai nestiprinamos teisinės apsaugos priemonės ir neužtikrinamos veiksmingos teisių gynimo priemonės, nemokamas teisinis atstovavimas ar psichosocialinė parama.
3.17EESRK palankiai vertina ketinimą stiprinti savanoriško grįžimo ir reintegracijos programas, tačiau pažymi, kad tam reikia realių investicijų ir tikro bendradarbiavimo su kilmės šalimis. Šiuo atžvilgiu EESRK pažymi, kad grąžinimo politika negali būti grindžiama vien paskatomis ar spaudimu trečiosioms šalims ir kad bendradarbiavimas turi būti pagrįstas pagarba žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir darniam vystymuisi.
3.18Valstybės narės gali keisti minimalų laikotarpį, per kurį grąžinami asmenys gali savanoriškai išvykti, o ilgiausias laikotarpis, t. y. tik 30 dienų, nustatomas ES lygmeniu. Net 30 dienų gali būti per trumpas laikotarpis tokiam sudėtingam ir daug pastangų reikalaujančiam logistikos procesui. Asmenys tuo pat metu turi rasti sprendimą dėl liekančių šeimos narių, susitvarkyti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, nutraukti būsto sutartis ir bendruomeninę veiklą, taip pat pasirengti laikotarpiui po atvykimo į kilmės šalį.
3.19Galiausiai EESRK pripažįsta, kad svarbu siekti veiksmingesnės, nuoseklesnės ir teisingesnės bendros grąžinimo sistemos. Tačiau šio tikslo neturi būti siekiama pažeidžiant teisines apsaugos priemones, galimybę gauti tarptautinę apsaugą ar ES įsipareigojimus žmogaus teisių srityje. Todėl EESRK rekomenduoja stiprinti apsaugos mechanizmus, užtikrinti demokratinę grąžinimo procedūrų priežiūrą ir kartu daryti pažangą kuriant teisėtus ir saugius migracijos į ES būdus.