TEN/851
Bendrojo intereso paslaugų vaidmuo siekiant konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir demokratijos Europos Sąjungoje
NUOMONĖ
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Bendrojo intereso paslaugų vaidmuo siekiant konkurencingumo, socialinės sanglaudos ir demokratijos Europos Sąjungoje
(nuomonė savo iniciatyva)
|
Kontaktinis adresas
|
ten@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Aleksandra Sarman GRILC
|
|
Dokumento data
|
26/6/2025
|
Pranešėjas Thomas KATTNIG
|
Patarėjos:
|
Barbara SAK (pranešėjo)
Valeria RONZITTI (I grupės)
|
|
|
|
|
Plenarinės asamblėjos sprendimas
|
25/2/2025
|
|
Teisinis pagrindas
|
Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
Nuomonė savo iniciatyva
|
|
Atsakingas skyrius
|
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
24/6/2025
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
57 / 0/ 0
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
D/M/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
… / … / …
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK ragina labiau pripažinti holistinį bendrojo intereso paslaugų vaidmenį Europos socialiniame modelyje ir stiprinti jų galimą poveikį tvariam konkurencingumui, socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai ir demokratijai.
1.2EESRK ragina laikytis holistinio požiūrio į bendrojo intereso paslaugų politiką, o ne taikyti dabartinį sektorinį ES politikos metodą, pripažįstant esminį modernių bendrojo intereso paslaugų vaidmenį skatinant tvarų klestėjimą ir konkurencingumą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina Komisiją imtis konkrečių tolesnių veiksmų dėl E. Letta pranešimo ir parengti bendrojo intereso paslaugų veiksmų planą.
1.3EESRK ragina valstybes nares užtikrinti visuotinę ir lygiateisę prieigą prie įperkamų, aukštos kokybės pagrindinių paslaugų. Tai yra socialinio teisingumo klausimas, nes bendrojo intereso paslaugos teikiamos už kainą, kuri nepriklauso nuo naudotojų perkamosios galios. Bendrojo intereso paslaugos ir jų visuotiniam teikimui užtikrinti būtina infrastruktūra turi lemiamos reikšmės ES ekonomikai ir jos gerovei, jos yra piliečių pasitikėjimo valstybe ir visuomene ramstis ir taip prisideda prie sanglaudos. Šį tikslą reikia pasiekti įgyvendinant finansines ir reguliavimo reformas. Bendrojo intereso paslaugų finansavimas yra ne vartojimo išlaidos, o investicija į ateitį. Bendrojo intereso paslaugoms reikia tinkamo ir stabilaus finansavimo, nes jos yra svarbus sanglaudos politikos ir ilgalaikės saugumo ir pasirengimo strategijos veiksnys.
1.4EESRK nurodo, kas šalys, kuriose vykdoma investicijų į infrastruktūrą politika ir tinkamai finansuojamos kokybiškų viešųjų paslaugų aptarnavimo išlaidos, leidžia savo piliečiams ir įmonėms mažiau išleisti pragyvenimui ir (arba) veiklai. Todėl EESRK teigia, kad būtina tinkamai finansuoti ir tobulinti bendrojo intereso paslaugas ir labiau jas suderinti su piliečių poreikiais, kad padidėtų pasitenkinimas ir pasitikėjimas demokratija.
1.5Investuojant į viešąsias paslaugas būtina užtikrinti regioninę pusiausvyrą. Šiuo požiūriu viešosioms investicijoms, visų pirma susijusioms su Sanglaudos fondu, reikia skirti ypatingą dėmesį įgyvendinant fiskalines taisykles, atspindinčias jų indėlį į ilgalaikę konvergenciją ir atsparumą.
1.6Peržiūrint Viešųjų pirkimų direktyvą, pagrindinis reformos tikslas turėtų būti supaprastinimas ir aiškus perėjimas nuo vien kainomis grindžiamo požiūrio prie sistemos, grindžiamos tinkamu kainos ir kokybės santykiu, kartu turi būti skatinama laikytis socialinių ir tvarumo kriterijų, remiantis atitinkamais ES tikslais, taip pat suteikti daugiau galimybių MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kad ES ekonomika būtų tvaresnė ir įtraukesnė.
1.7Skaitmeniniai tinklai šiuo metu priklauso bendrojo intereso paslaugoms ir yra būtini socialiniam dalyvavimui ir ekonominei plėtrai. Vadovaujantis 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio padėties ataskaita, vyriausybinė skaitmeninė infrastruktūra turėtų būti reformuota, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo paslaugų teikėjų už ES ribų, kartu padidinant ES suverenumą ir saugumą, visų pirma junglumo ir viešųjų paslaugų teikimo srityse.
1.8Visuotinis bendrojo intereso paslaugų prieinamumas ir teritorinis įsitvirtinimas atspindi būtiną jų teikimo subsidiarumą, kuris suteikia galimybę piliečiams dalyvauti priimant bendrus sprendimus ir vykdyti demokratinę kontrolę.
1.9EESRK ragina verčiau laikytis holistinio požiūrio į bendrojo intereso paslaugų politiką, o ne taikyti dabartinį ES politikos sektorinį metodą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina Komisiją imtis konkrečių tolesnių veiksmų dėl E. Letta pranešimo, t. y. parengti bendrojo intereso paslaugų veiksmų planą, kuriame būtų pripažintas esminis modernių bendrojo intereso paslaugų vaidmuo skatinant tvarų klestėjimą ir konkurencingumą.
1.10Kadangi bendrojo intereso paslaugų vaidmuo yra platus, reikėtų įvertinti kompleksinį bendrojo intereso paslaugų potencialą ir svarbą įvairiuose ekonominės veiklos sektoriuose, taikant moksliniais tyrimais ir gerais duomenimis grindžiamą metodą. Tam reikalinga nuolatinė stebėsena remiantis statistiniais duomenimis, pabrėžiant esminę struktūrinę bendrojo intereso paslaugų funkciją siekiant užtikrinti tvarias pertvarkas dabartinės daugialypės krizės sąlygomis.
2.Nuomonės rengimo aplinkybės
2.1Bendrojo intereso paslaugos, pavyzdžiui, sveikatos priežiūra, vyresnio amžiaus žmonių ir vaikų priežiūra, švietimas, socialinės paslaugos, energetika, vanduo ir viešasis transportas, yra konkurencingumo, Europos socialinio modelio ir demokratinio dalyvavimo Europoje kertinis akmuo. Jų svarba apima daug daugiau nei vien technines paslaugas: jomis siekiama bendros gerovės, skatinama socialinė įtrauktis, didinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, skatinamas pasirengimas ir socialinis atsparumas, ypač daugybinių krizių metu.
2.2Naujuoju planu Komisija turėtų pripažinti esminį modernių bendrojo intereso paslaugų vaidmenį siekiant skatinti tvarią gerovę ir konkurencingumą, be kita ko, įgyvendinant konkurencingumo kelrodį ir švarios pramonės kursą.
2.3Bendrojo intereso paslaugos atlieka reikšmingą vaidmenį Europos ekonomikoje. 2021 m. ES 27 bendrojo intereso paslaugų ir viešųjų paslaugų sektorius sukūrė 3 721 mlrd. EUR pridėtinės vertės, t. y. 28,4 proc. visos ES 27 pridėtinės vertės. Be to, šiame sektoriuje dirbo 31,1 proc. ES 27 darbo jėgos (65,2 mln. žmonių visose 27 ES valstybėse narėse) ir jis sudarė 19,7 proc. (632,6 mlrd. EUR) visų 2021 m. ES 27 vykdytų investicijų.
2.4Komisija apibrėžia tris bendrojo intereso paslaugų kategorijas – ekonomines, neekonomines ir socialines paslaugas:
·bendrojo ekonominio intereso paslaugos, kurios yra pagrindinės paslaugos, teikiamos už atlygį, ir kurioms taikomos ES bendrosios rinkos ir konkurencijos taisyklės. Tačiau prireikus gali būti leidžiama nukrypti nuo šių taisyklių siekiant apsaugoti piliečių prieigą prie pagrindinių paslaugų;
·neekonominės paslaugos, pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemos, kurioms netaikomi konkretūs ES teisės aktai arba bendrosios rinkos ir konkurencijos taisyklės;
·bendrojo intereso socialinės paslaugos, kuriomis tenkinami pažeidžiamų piliečių poreikiai ir kurios yra grindžiamos solidarumo ir lygiateisės prieigos principais. Jos gali būti ekonominio arba neekonominio pobūdžio.
2.5Aukštos kokybės, įperkamos ir prieinamos viešosios paslaugos ir bendrojo intereso paslaugos yra ne tik būtinos, bet ir naudingos priemonės piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms. Tai tapo akivaizdu per COVID-19 pandemiją ir energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą. Tačiau be pilietinės visuomenės organizacijų ir struktūrinių socialinės ekonomikos tinklų šios krizės nebūtų buvusios įveiktos.
2.6Viešųjų paslaugų teikėjai ir bendrojo intereso paslaugų srityje dirbantys asmenys atlieka gyvybiškai svarbų darbą ir suteikia ekspertinių žinių. Jie yra neatsiejama bendrojo intereso paslaugų dalis dėl savo gebėjimo reaguoti užkertant kelią aplinkos būklės prastėjimui ir teigiamai spręsti klimato iššūkius, veiksmų laisvės ir gebėjimo reaguoti vardan bendros gerovės, siekiant naudos bendruomenei, o ne akcininkams, taip pat dėl savo konkrečiai prie vietos aplinkybių pritaikytų sprendimų.
2.7Investicijų į komunalines ir kolektyvines paslaugas nutraukimas turi ilgalaikių padarinių, kurių sprendimas vėliau kainuoja brangiau. Ateities kartų gerovė priklauso nuo ilgalaikio saugumo, patikimų viešųjų paslaugų ir bendrojo intereso paslaugų visuose ekonominės veiklos sektoriuose, įskaitant neekonomines bendrojo intereso paslaugas. Kadangi visi šie klausimai yra svarbūs pasirengimo koncepcijai, pastangomis spręsti dabartines saugumo ir gynybos problemas neturi būti kenkiama socialinės sanglaudos paslaugoms, švietimui ir žmonių gerovei.
2.8Savo pranešime dėl ES konkurencingumo ateities M. Draghi pabrėžia, kokios svarbios bendrojo intereso paslaugos yra inovacijoms, tvariam augimui, ES ekonominiam saugumui ir pasirengimui įvairiose srityse, pavyzdžiui, energijos tiekimo, infrastruktūros, švietimo ir mokymo. Darbuotojų įgūdžiai ir žinios yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą. Tuo tarpu E. Letta pranešime raginama parengti bendrojo intereso paslaugų, kurioms būtinas stabilus finansavimas, veiksmų planą.
2.9Galimybė naudotis bendrojo intereso paslaugomis yra pagrindinė teisė ir yra įtraukta į Europos socialinių teisių ramstį (ESTR). Pagal ESTR 20 principą aiškiai nurodytos esminės bendrojo intereso paslaugos, o pagal kitus principus apibrėžiamos svarbios bendrojo intereso paslaugos, pavyzdžiui, švietimas, būstas ir pagalba benamiams, vaikų priežiūra ir ilgalaikė priežiūra, neįgaliųjų įtrauktis ir sveikatos priežiūra. Pagal SESV 14 straipsnį bendrojo intereso paslaugos yra bendra ES vertybė, kaip nustatyta prie ES sutarties ir SESV pridėtame Protokole (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų ir ES pagrindinių teisių chartijos 36 straipsnyje.
2.10Piliečių pasitenkinimo bendrojo intereso paslaugomis tyrimai rodo, kad vidutiniškai tik 54 proc. piliečių yra patenkinti savo bendrojo intereso paslaugomis. Rezultatai valstybėse narėse smarkiai skiriasi. 94 proc. Liuksemburgo, 86 proc. Nyderlandų ir 78 proc. Austrijos gyventojų teigia, kad jų šalyje viešosios paslaugos teikiamos gerai, tuo tarpu Graikijoje, Italijoje ir Portugalijoje atitinkamai 70 proc., 63 proc. ir 58 proc. gyventojų nepatenkinti viešosiomis paslaugomis. Šalys, kuriose vykdoma investicijų į infrastruktūrą politika ir tinkamai finansuojamos kokybiškų viešųjų paslaugų aptarnavimo išlaidos, leidžia savo piliečiams ir įmonėms mažiau išleisti pragyvenimo ir (arba) veiklos išlaidoms.
2.11Bendrojo intereso paslaugos pirmauja kuriant bendrąją žiedinę rinką. Tačiau perdirbimui dažnai taikomi nevienodi standartai, todėl perdirbti produktai kainuoja brangiau nei pirminiai. Dėl šios priežasties gamintojus reikia skatinti naudoti antrines medžiagas. Suderintos techninės normos ir standartai turėtų užtikrinti, kad produktai būtų kuriami taip, kad juos būtų galima perdirbti.
3.Bendrosios pastabos
3.1Dėl bendrojo intereso paslaugų, kurios yra ekonominės plėtros ramstis, Europos konkurencingumui suteikiama tvirta struktūrinė parama, nes bendrojo intereso paslaugos užtikrina, kad ne tik piliečiai, bet ir visos įmonės, organizacijos ir viešosios įstaigos galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis, būtinomis ne tik socialinei, teritorinei ir ekonominei sanglaudai, bet ir visos Europos ekonomikos veikimui.
3.2Visiems prieinamos aukštos kokybės bendrojo intereso paslaugos yra svarbus Europos socialinio modelio elementas ir daro poveikį demokratijai ir piliečių požiūriui į valdžios institucijas ir vyriausybę. EESRK mano, kad valstybėms narėms reikia lankstumo ir savarankiškumo organizuoti viešąsias paslaugas pagal savo poreikius ir tradicijas, kartu užtikrinant aukštus standartus, pavyzdžiui, visuotinę (socialinę, fizinę ir teritorinę) prieigą, tęstinumą, patikimumą, saugą, įperkamumą, atskaitomybę, prisitaikymą ir reagavimą, taip pat ilgalaikį tvarumą.
3.3Prieiga ir įsitvirtinimas vietos lygmeniu rodo bendrojo intereso paslaugų svarbą sudarant sąlygas dalyvavimui, bendram sprendimų priėmimui, demokratinei kontrolei ir pasitikėjimo institucijomis didinimui. Socialiniam teisingumui ir socialinei sanglaudai labai svarbu užtikrinti vienodas galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kurios būtų visiems įperkamos, nes bendrojo intereso paslaugos teikiamos už kainą, kuri nepriklauso nuo naudotojų perkamosios galios. Kaip pabrėžiama nuomonėje TEN/772, bendras bendrojo intereso paslaugų kūrimas yra veiksmingas būdas skatinti dalyvaujamąją demokratiją ir stiprinti Europos integraciją.
3.4Saugus, tinkamas, prieinamas ir įperkamas būstas, kaip svarbi bendrojo intereso paslauga, yra pagrindinė žmogaus teisė, esminis gerovės aspektas ir de facto išankstinė visų kitų bendrojo intereso paslaugų sąlyga. Būsto vieta yra labai svarbi pilietiškumui ir socialiniams santykiams.
3.5Vadovaujantis 2025 m. skaitmeninio dešimtmečio padėties ataskaita, vyriausybinė skaitmeninė infrastruktūra turėtų būti reformuota, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo paslaugų teikėjų už ES ribų, kartu padidinti ES suverenumą ir saugumą, visų pirma junglumo ir viešųjų paslaugų teikimo srityse. Internetinėmis paslaugomis taip pat didinamas sunkiai pasiekiamų žmonių ir socialinių grupių dalyvavimo aktyvumas. Tinkamai finansuojama nepriklausoma žurnalistika, kuri laikoma esmine demokratijos infrastruktūra, kartu su tinkamai stebima ir reguliuojama informacijos sklaida ir jos aptarimu, sudaro sąlygas dialogui ir gali užkirsti kelią antidemokratiniam ekstremizmui. EESRK yra įsitikinęs, kad demokratinė visuomenė būtinai turi susigrąžinti informacijos sklaidai reikalingos infrastruktūros ir paslaugų kontrolę, kaip anksčiau buvo daroma su ryšių infrastruktūra.
3.6Bendrojo intereso paslaugų teikimas atlieka pagrindinį vaidmenį plečiant skaitmeninę infrastruktūrą, kad visi piliečiai turėtų vienodas galimybes naudotis skaitmeniniais tinklais ir paslaugomis. Šią plėtrą dažnai vykdo viešosios įstaigos arba socialinės ekonomikos veiklos vykdytojai, ypač kaimo, retai apgyvendintuose arba ekonomiškai silpnuose regionuose, pavyzdžiui, salose, nes pati rinka investuoja nepakankamai. Skaitmeninė infrastruktūra yra išankstinė daugelio kitų bendrojo intereso paslaugų, pavyzdžiui, e. sveikatos, elektroninio švietimo ir skaitmeninio administravimo, kurios taip pat labai svarbios žemės ūkiui ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams, teikimo sąlyga. Todėl patys skaitmeniniai tinklai yra viešųjų bendrojo intereso paslaugų dalis ir yra būtini socialiniam dalyvavimui ir ekonominei plėtrai.
3.7EESRK ragina verčiau laikytis holistinio požiūrio į bendrojo intereso paslaugų politiką, o ne taikyti dabartinį ES politikos sektorinį metodą. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina Komisiją pagal Socialinės ekonomikos veiksmų plano modelį imtis konkrečių tolesnių veiksmų, susijusių su E. Letta pranešimu, ir parengti bendrojo intereso paslaugų veiksmų planą, atsižvelgiant į būsimą ESTR veiksmų plano peržiūrą, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant ESTR 20-ojo principo įgyvendinimui ir laisvės pasilikti koncepcijos įgyvendinimui.
3.82019 m. EUROFOUND pavyzdinėje ataskaitoje dėl gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų nurodoma, kad viešosios paslaugos yra teigiamai susijusios su pasitikėjimu, ir pabrėžiama, koks svarbus yra visuomenės dalyvavimas bendrai kuriant paslaugas. Ataskaitoje pabrėžiama, kad tarp šalių ir įvairių socialinių grupių išlieka nelygybė. Yra svarbių spragų paslaugų teikimo srityje, taip pat įvairių kliūčių, neleidžiančių veiksmingai pasinaudoti šiomis paslaugomis. Nors rezultatai rodo nevienodą paslaugų kokybę, jie taip pat padeda nustatyti, kaip suteikti tinkamesnę pagalbą. EUROFOUND pabrėžia, kad siekiant ESTR tikslų labai svarbu gerinti kokybiškų viešųjų paslaugų teikimą.
3.9Be ekonominės plėtros, bendrojo intereso paslaugų teikėjai, organizuodami bendrojo intereso paslaugų teikimą, turėtų siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), pavyzdžiui, panaikinti skurdą užtikrinant prieinamumą ir įperkamumą, užtikrinti lyčių lygybę, visiems suteikti prieigą prie įperkamos, patikimos ir tvarios energijos, vandens ir sanitarijos bei deramo darbo (įskaitant deramą tiekimo grandinės stropumą). Šie DVT turi socialinio teisingumo aspektą, kuris daro poveikį sanglaudai, o tai savo ruožtu daro teigiamą poveikį demokratijai.
3.10Jei pasitenkinimo lygis žemas, labai tikėtina, kad nepasitenkinimą lemia investicijų į bendrojo intereso paslaugas nutraukimas dėl taupymo politikos, išaugusios paslaugų kainos dėl rinkos logikos ir nepakankamos investicijos. Standartinės „Eurobarometro“ apklausos Nr. 101 (2024 m. pavasaris) duomenys kartu su 2024 m. EUROFOUND gyvenimo kokybės tyrimu patvirtina, kad 12 ES valstybių narių, kuriose pasitenkinimo gyvenimu ir demokratija lygis yra aukštesnis, taip pat užima aukštas vietas pagal pasitenkinimą viešųjų paslaugų teikimu. Todėl EESRK teigia, kad būtina tinkamai finansuoti ir gerinti bendrojo intereso paslaugas ir labiau jas suderinti su piliečių poreikiais, kad padidėtų pasitenkinimas ir pasitikėjimas demokratija.
3.11Iš švarios pramonės kurso ir žiedinės ekonomikos akto aiškiai matyti Komisijos strategija – skatinti švarią pramonę ir žiedinę ekonomiką. Taip pradedamas procesas, kuriame pabrėžiama bendrojo intereso paslaugų reikšmė visai ekonominei strategijai, ir ypač bendrojo intereso paslaugų planavimo ir išlaidų joms svarba.
3.12EESRK mano, kad reikėtų vykdyti nuolatinę ES masto gerosios praktikos analizę dekarbonizacijos srityje. Be to, reikia moksliniais tyrimais pagrįsto požiūrio į bendrojo intereso paslaugų vaidmens ir svarbos vertinimą, kad būtų galima gauti duomenų apie bendrojo intereso paslaugų teikėjų indėlį į tvarų ES konkurencingumą. Tai taip pat galėtų būti reguliariai stebima, pavyzdžiui, naudojant Eurostato rezultatų suvestinę.
3.13Kaip EESRK nurodė ankstesnėse nuomonėse, bendrojo intereso paslaugos turi būti įtraukios, konkurencingos, aukštos kokybės ir įperkamos. Šis tikslas turi būti pasiektas įgyvendinant finansines ir reguliavimo reformas. Bendrojo intereso paslaugų finansavimas yra ne vartojimo išlaidos, o investicija į ateitį. Siekiant užtikrinti tvarias investicijas į bendrojo intereso paslaugas, joms reikėtų teikti pirmenybę ir jas saugoti ES ekonomikos valdymo sistemose, pripažįstant jų strateginį vaidmenį socialinės sanglaudos ir ilgalaikio konkurencingumo srityse. Kaip rodo dabartinis išimties gynybos išlaidoms pavyzdys, tokias išimtis galima taikyti ir tai susiję ne su fiskaliniais apribojimais, o su politine valia. Kadangi bendrojo intereso paslaugos turi būti ir holistinės gynybos politikos dalis, ir, nepriklausomai nuo to, skubiai reikalingos investicijos konkurencingumui ir demokratijai užtikrinti, tokia išimtis taip pat turi būti įmanoma ir sparčiai įgyvendinta.
3.14Labai svarbu, kad tokios priemonės kaip Sanglaudos fondas ir Teisingos pertvarkos fondas būtų stiprinamos ir užtikrinamos ilguoju laikotarpiu. Tai gali padėti skatinti žaliąją pertvarką ir stiprinti bendrojo intereso paslaugas. Kadangi Sanglaudos fondo lėšos naudojamos tik regioniniams skirtumams šalinti, reikia išplėstinės sanglaudos politikos, kuri padėtų kovoti su socialine nelygybe ir skatintų priklausymo Europai jausmą. Sanglaudos fondo išlaidas reikia didinti, o ne mažinti. Jei karinės išlaidos bus didinamos sanglaudos politikos sąskaita, Europa nesustiprės. ES galėtų bendrai skolintis, kaip tai darė pandemijos metu. Be to, išlaidos socialinei ir regioninei sanglaudai turėtų būti skiriamos bent jau taip pat lanksčiai, kaip ir strateginiams sektoriams, pavyzdžiui, gynybai, pripažįstant jų esminį vaidmenį užtikrinant ES ekonominį ir socialinį stabilumą. EESRK rekomenduoja taikyti šią nukrypti leidžiančią išlygą platesniu mastu saugumo ir gynybos priemonėms, taip pat bendrojo intereso paslaugoms, kad pirmenybė būtų teikiama į augimą orientuotoms viešosioms investicijoms ir būtų išvengta kompromisų tarp gynybos ir socialinių išlaidų.
3.15Bendrosios rinkos laisvės ir konkurencijos teisė, visų pirma valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų teisė, riboja bendrojo intereso paslaugų ir bendrojo ekonominio intereso paslaugų organizavimo ir finansavimo būdus. Reikia nuodugniai peržiūrėti bendrojo ekonominio intereso paslaugų teisės aktų rinkinio specialias taisykles. Reikia aiškiai nustatyti, kurioms bendrojo intereso paslaugoms netaikoma valstybės pagalbos teisė. EESRK taip pat siūlo tam tikroms bendrojo ekonominio intereso paslaugoms, pavyzdžiui, būsto, sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms, teikti didesnę valstybės pagalbą ir nustatyti ilgesnius paslaugų teikimo kompensavimo terminus. Siekiant skatinti regioninę ir Europos pridėtinę vertę, reikėtų išsaugoti ir išplėsti tiesioginį sutarčių sudarymą didinant ribines vertes. Peržiūrint Viešųjų pirkimų direktyvą, pagrindinis reformos tikslas turėtų būti socialinių ir tvarumo kriterijų supaprastinimas ir tolesnis jų taikymo skatinimas, remiantis atitinkamais ES tikslais, taip pat geresnės galimybės MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose siekiant tvaresnės ir įtraukesnės ES ekonomikos. Todėl reikėtų atsisakyti vien tik kainomis grindžiamo požiūrio ir pereiti prie sistemos, pagrįstos tinkamu kainos ir kokybės santykiu. Taip pat reikėtų sutrumpinti subrangos grandines ir nustatyti bendrą rangovų atsakomybę, taip suderinant svarbius elementus ES lygmeniu. Be to, siekiant užtikrinti planavimo stabilumą tiek paslaugų teikėjams, tiek klientams, reikėtų leisti pratęsti socialinių paslaugų sutarčių trukmę, kuri ribojama iki trejų metų, o viešiesiems subjektams turėtų būti leidžiama iki tam tikros ribos kurti vidaus sprendimus.
3.16Be bendrojo intereso paslaugų finansavimo klausimo, taip pat labai svarbu užtikrinti reikiamos kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumą ir perkvalifikuoti arba apmokyti pakankamai žmonių. Tai taip pat pasakytina apie kokybiškų ir našių darbo vietų kūrimą, prie kurio prisidėtų veiksmingas socialinis dialogas, teisingas darbo užmokestis ir geros darbo sąlygos bendrojo intereso paslaugų ir kitų sektorių darbuotojams.
3.17Atsižvelgiant į biudžeto suvaržymus, su kuriais susiduria daugelis valstybių narių, kyla pavojus, kad konkurencingumo ir biudžeto klausimai trukdys mūsų požiūriui į svarbesnius aspektus, pavyzdžiui, demokratiją, žmogaus teises ir gyvenimo kokybę. Diskusijos apie bendrojo intereso paslaugų ateitį neturėtų apsiriboti vien tik jų sufinansinimu. Kyla pavojus, kad būtų sukurta dviejų pakopų bendrojo intereso paslaugų sistema, kurioje suprastėtų pagrindinių paslaugų kokybė ir piliečiai turėtų spręsti, ar mokėti už spartesnes ir aukštesnės kokybės paslaugas. Ši rinkos logika pateisinama neesminių privačių paslaugų, kurios nėra bendrojo intereso paslaugos, atveju. Svarbu užtikrinti, kad ji nebūtų taikoma viešosioms paslaugoms, kuriomis tenkinami pagrindiniai gyventojų poreikiai ir užtikrinama socialinė ir teritorinė sanglauda.
3.18 Reikia skatinti platesnį supratimą apie pagrindinį bendrojo intereso paslaugų vaidmenį kompensuojant pajamas ir turtinę nelygybę, taip pat stiprinant demokratiją. Siekdami skatinti konstruktyvų dalyvavimą, viešųjų paslaugų teikėjai, darbuotojai ir naudotojai turi suprasti vieni kitų požiūrį. Didesnis bendrojo intereso paslaugų propagavimas ir didesnis bendrojo intereso paslaugų svarbos visuomenei ir jos socialinei sanglaudai pripažinimas galėtų sustiprinti darbuotojų įsipareigojimą. Atkreipiant dėmesį į bendrojo intereso paslaugų darbuotojų darbą palaikant piliečių ir bendrojo intereso paslaugų darbuotojų dialogą, būtų galima paskatinti didesnę pagarbą kolektyvinėms paslaugoms ir atsidavimui. Atvirų durų politika, apsilankymai mokyklose ir reklamos kampanijos davė teigiamų rezultatų savivaldybės paslaugų srityje.
3.19Kuo daugiau piliečių dalyvauja priimant sprendimus dėl komunalinių paslaugų ir kolektyvinių paslaugų, tuo geresnė tikroji dalyvaujamoji demokratija ir ateityje didesnis piliečių pritarimas ir noras sąžiningai dalytis finansiniais įnašais (pvz., mokesčiais ar aptarnavimo mokesčiais) siekiant gauti paslaugą.
3.20EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad investicijos į švietimą ir mokslinius tyrimus yra itin svarbios siekiant išlaikyti Europos ekonominę galią ir kartu spręsti demografinių pokyčių (darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo), technologinės pažangos ir klimato kaitos problemas. Tai reiškia, kad reikia investuoti į bendrojo intereso paslaugas, viešąsias švietimo sistemas ir aukštąjį išsilavinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas (pvz., per programą „Europos horizontas“), kad būtų užtikrintas mūsų konkurencingumas ir gerovė ateityje.
2025 m. birželio 24 d., Briuselis.
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus pirmininkė
Baiba MILTOVIČA
_____________