|
NUOMONĖ |
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas |
|
BŽŪP pagrindinių teisės aktų pakeitimas. Supaprastinimas |
|
_____________ |
|
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingų sistemų, BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų ir tų planų peržiūros, taip pat kontrolės ir nuobaudų netaikymo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/2115 ir (ES) 2021/2116
|
|
NAT/932 |
|
Pranešėjas Stoyan TCHOUKANOV |
LT
|
Prašymas pateikti nuomonę |
Europos Sąjungos Taryba, 19/3/2024 Europos Parlamentas, 22/3/2024 |
|
Teisinis pagrindas |
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis |
|
Atsakingas skyrius |
Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius |
|
Priimta plenarinėje sesijoje |
24/4/2024 |
|
Plenarinė sesija Nr. |
587 |
|
Balsavimo rezultatai
|
200 / 1 / 8 |
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į ankstesnes Komiteto nuomones 1 , pasiūlė keletą priemonių lankstumui didinti ir administracinei naštai ES ūkininkams palengvinti, kad būtų sustiprintas apsirūpinimo maistu savarankiškumas ir padidintos ūkių pajamos. Kartu jis atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), net ir supaprastintos formos, turi būti remiamos tvarios maisto sistemos, kuriomis tenkinami visuomenės ir ekologiniai poreikiai ir prisidedama prie JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Tačiau EESRK norėtų pabrėžti kai kuriuos dabartinio pasiūlymo trūkumus ir neaiškumus.
1.2Pirmiausia EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo pasiūlymu nebus išspręsta pagrindinė ūkininkams kylanti problema – nesąžiningas vertės paskirstymas visoje maisto tiekimo grandinėje, dėl kurio jie negali gauti teisingų pajamų už maisto gamybą (ūkininkų pajamos yra maždaug 40 proc. mažesnės už vidutines ne žemės ūkio pajamas) 2 3 . Todėl EESRK ragina skubiai apsvarstyti ir priimti kitas dokumentų rinkinyje Europos Komisijos pasiūlytas priemones 4 (dėl sutarčių, gamintojų asociacijų, savanoriškų sistemų, nesąžiningos prekybos praktikos ir gamybos sąnaudų, maržų ir prekybos praktikos stebėsenos centro). Šios priemonės taip pat negali būti atidėliojamos ir yra žingsnis teisinga linkme siekiant pagrindinio tikslo – teisingesnių pajamų ūkininkams ir patrauklesnio žemės ūkio sektoriaus jaunesnėms kartoms. Be to, reikėtų toliau remti trumpųjų tiekimo grandinių ir kokybės schemų skatinimą ir užtikrinti, kad valstybių narių viešųjų pirkimų procedūrose joms būtų teikiama pirmenybė, be kita ko, nustatant valstybėms narėms privalomus tikslus jas kurti arba tobulinti; tai būdas didinti ūkių pridėtinę vertę ir pelningumą. Tik smarkiai padidėjus pajamoms ūkininkai galės gerai pragyventi ir labiau prisidėti prie aplinkosaugos tikslų taikant žalinimo priemones.
1.3Iš esmės, EESRK remia valstybėms narėms, taigi ir ES ūkininkams, suteiktą lankstumą dinamiškai pritaikyti ūkininkavimo praktiką prie regioninių sąlygų. Tačiau EESRK pabrėžia, kad aplinkos ir klimato politika ir socialiniai standartai turėtų būti laikomi ne našta, o ilgalaikių sprendimų dalimi ir gairėmis priimant sprendimus ateityje1, ir kad lankstumas neturėtų reikšti mažesnių užmojų ir susilpnėjusios reformuotos BŽŪP žaliosios architektūros. EESRK primena, kad paramos sąlygų sistema buvo nustatyta siekiant pateisinti mokesčių mokėtojams priemokas už hektarą („bazinė pajamų parama tvarumui didinti“). Tačiau tik tuo atveju, jei žemės ūkis jiems bus pelningas, ūkininkams bus įmanoma siekti platesnio užmojo aplinkosaugos tikslų, be kita ko taikant ir paramos sąlygų sistemą. Ūkininkai turi ir toliau prisitaikyti prie klimato kaitos, įsipareigoti vykdyti sutartyse numatytas mažo anglies dioksido kiekio iniciatyvas ir t. t. Jie yra pavojingai pažeidžiami dėl klimato kaitos ir susiduria su vis dažnesnėmis ekstremaliomis oro sąlygomis, kurios gali turėti įtakos jų gebėjimui dirbti laikantis idealių terminų ir grafikų, pavyzdžiui, sėjant antsėlius. Siūlomomis laikinomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl nepalankių oro sąlygų ir supaprastinimais, susijusiais su žemės dirbimu, dirvožemio danga ir daugiamečių žolynų atkūrimu, ūkininkams bus suteikta galimybė kuo geriau kiek tai leis klimato sąlygos pasirūpinti savo laukais.
1.4EESRK primena, kad reikia apsaugoti vidaus rinką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją ES ūkininkams ir MVĮ taikant subalansuotus prekybos susitarimus ir autonomines prekybos priemones su trečiosiomis šalimis, kuriose importuojamiems produktams nustatomi sveikatos, socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, bent lygiaverčiai ES taikomiems standartams1. Taip pat reikalingos apsaugos sąlygos, kurias būtų lengva taikyti ir kurios būtų veiksmingos rinkos sutrikimo atveju („veidrodinės“ nuostatos, abipusiškumas).
1.5BŽŪP reforma buvo parengta anksčiau nei prasidėjo COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą, lėmusios sudėtingą ūkininkų ekonominę padėtį, kurios nebuvo galima numatyti. Siekiant remti ilgalaikį ES maisto produktų gamybos tvarumą ir savarankiškumą, įgyvendinant dabartinę BŽŪP reikėtų labiau padėti ūkininkams, kurie įsipareigoja taikyti ekologines sistemas arba teikti kitas aplinkosaugos paslaugas, pavyzdžiui, saugoti biologinę įvairovę, nustatant šiuos užmojus atitinkantį biudžetą.
1.6EESRK mano, kad pereinamuoju laikotarpiu reikėtų tinkamai remti ūkininkus ir kad tam tikros konkrečios žemės ūkio veiklos teigiamas išorinis poveikis kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, aplinkai ir klimatui turėtų būti skatinamas viešuoju finansavimu arba privačiomis sutartimis 5 . Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad siūlomos priemonės dėl vadinamųjų negamybinių objektų, kurios leidžia ūkininkams pasilikti savo ariamosios žemės dalį arba kurti naujus kraštovaizdžio elementus tose teritorijose (ir taip gauti papildomą finansinę paramą pagal ekologinę sistemą), gali duoti dar daugiau teigiamų rezultatų nei planuota pagal BŽŪP, jei bus skirta pakankamai ir tinkamų papildomų finansinių išteklių. Tai ne tik užtikrintų BŽŪP ekologinį veiksmingumą, bet ir sudarytų sąlygas žemės ūkio įmonėms planuoti laipsnišką perėjimą į ateinantį finansavimo laikotarpį.
1.7Todėl EESRK primygtinai ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad finansavimas atitiktų sutartą siekį užtikrinti ekonomiškai tvarią ekologiškesnę ir teisingesnę BŽŪP, ir rekomenduoja kuo anksčiau 2025 m. įvertinti šių supaprastinimų poveikį valstybių narių lygmeniu, visų pirma atsižvelgiant į poveikį ūkininkų pajamoms ir bendram plotų ar objektų kiekiui biologinės įvairovės tikslais.