ECO/630
Ilgalaikio integracinio augimo skatinimas reformomis ir investicijomis
NUOMONĖ
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Ilgalaikio integracinio augimo skatinimas reformomis ir investicijomis
(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Belgijos prašymu)
|
Kontaktinis adresas
|
eco@eesc.europa.eu
|
|
Administratorės:
|
Colombe Gregoire, Krisztina Perlaky-Tóth
|
|
Dokumento data
|
5/3/2024
|
Pranešėjas Javier DOZ ORRIT
Pranešėjas Luca JAHIER
Pranešėjas Wautier ROBYNS DE SCHNEIDAUER
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Belgijos nuolatinė atstovybė ES ir Belgijos federalinėje vyriausybėje, 10/07/2023
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
29/2/2024
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
58 / 0 / 1
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
…/…/…
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK palankiai vertina Tarybai pirmininkaujančios Belgijos iniciatyvą dėl socialinių investicijų ir būdo sustiprinti Europos semestro socialinį aspektą, visų pirma pasitelkiant Europos socialinių teisių ramstį, ir tikisi, kad ji duos gerų rezultatų ir bus sėkminga. Šia tiriamąja nuomone ir ankstesne pirmininkavusios Ispanijos prašymu parengta nuomone dėl galimos socialinio disbalanso procedūros
EESRK prisideda prie šio proceso.
1.2EESRK tikisi, kad Europos semestro reforma pagerins valstybių narių veiksmų koordinavimą, padidins skaidrumą ir užtikrins tinkamą nacionalinių fiskalinių ir struktūrinių planų įgyvendinimo stebėseną. Esant stabilioms kainoms ir patikimiems viešiesiems finansams, tokios reformos turėtų suteikti daugiau erdvės reikalingoms reformoms ir investicijoms ir priemonių esamų gerovės sistemų atsparumui didinti.
1.3EESRK ragina veiksmingai ir efektyviai panaudoti turimus finansinius išteklius, visų pirma plėtojant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą ir panaudojant finansines priemones per Europos investicijų banką (EIB) ir „InvestEU“, užtikrinant kuo didesnį lankstumą ir griežtas vertinimo sistemas.
1.4EESRK mano, kad būtina skubiai aptarti ES finansinių pajėgumų, kurių reikia iki 2026 m. investicijų į bendrus prioritetus poreikiams patenkinti, įvykdomumą. Valstybės narės turėtų stengtis suteikti fiskalinės erdvės socialinėms investicijoms, skatinti ciklinį stabilizavimą ir Europos viešųjų gėrybių tiekimą, užtikrinti tvarų augimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, remdamosi bendromis ES lygmens gairėmis ir ES finansine parama. Ekonominiai ir socialiniai uždaviniai yra tarpusavyje susiję. Jie turi būti sprendžiami nuosekliai, pripažįstant, kad ekonominė pažanga yra socialinės gerovės pagrindas.
1.5Siekiant kurti integracinį augimą ir stiprinti Europos socialinę bazę gerinant žmonių gerovę, sveikatą ir įgūdžius bei jų galimybes gauti įperkamą ir efektyviai energiją vartojantį būstą, sprendžiant rimtas demografines ir didėjančios piliečių nelygybės problemas, taip pat remiant socialines inovacijas visuose sektoriuose, kuriuose kyla sunkumų dėl didelio masto pertvarkos, reikia didelių investicijų. Auganti socialine atsakomybe grindžiamų finansinių produktų rinka ir parama privačioms investicijoms į socialinius projektus gali gerokai padidinti tokios politikos poveikį. EESRK pritaria nuomonei
, kad tinkamai parengus socialinių investicijų politiką galima daryti teigiamą poveikį ekonomikos augimui, našumui ir konkurencingumui, nes tai labai svarbu siekiant išlaikyti geras darbo vietas Europoje, kaip teigiama Antverpeno deklaracijoje – tai skubus raginimas atgaivinti Europos pramonės aplinką. Kartu reikia užtikrinti tinkamą finansinio gyvybingumo ir finansinio tinkamumo pusiausvyrą. Nacionalinės vyriausybės turi peržiūrėti savo socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinti, kad turimi ištekliai būtų skiriami socialinei paramai tose srityse, kuriose jos labiausiai reikia. Galutinis tikslas – pagerinti Europos konkurencingą tvarumą ir kartu visų amžiaus grupių žmonių gyvenimą.
1.6Nors socialinė infrastruktūra paprastai kuriama ir prižiūrima nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, esami trūkumai ir problemos rodo, kad nei nacionalinės, nei subnacionalinės institucijos neturi pakankamai finansinių išteklių. Kadangi reikia laikytis subsidiarumo principo, investicijos į socialinę infrastruktūrą turėtų būti nuoseklios, gauti ES finansinę paramą ir planuojamos laikantis ilgalaikės perspektyvos.
1.7EESRK ragina vykdyti reformas ir investicijas svarbiausiose socialinėse srityse (visų pirma tose, kuriose puoselėjamas žmogiškasis kapitalas), nes socialinė politika ir socialinės investicijos (taip pat taikant novatoriškesnes priemones ir skatinant tinkamas reformas bei įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus) gali tapti naudingu veiksniu, duodančiu didelės ekonominės grąžos, t. y. spartinančiu ekonomikos augimą ir mažinančiu pagrindines būsimas išlaidas.
1.8EESRK rekomenduoja Europos semestro procese toliau stiprinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo stebėseną, nes Europos semestras yra vienas iš pagrindinių plataus ekonominės, fiskalinės ir socialinės politikos formavimo priežiūros mechanizmų. Semestro metu reikėtų geriau koordinuoti ES tikslų įgyvendinimą ir vykdyti pažangos stebėseną. Kad būtų lengviau siekti šių tikslų, ES finansavimo taisyklės galėtų būti lankstesnės.
1.9EESRK pakartoja savo raginimą tinkamai įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į visus šio proceso etapus, taikant struktūrizuotas oficialias konsultacijų procedūras.
2.Nuomonės aplinkybės
2.1ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę apie tai, kaip skatinti aukštynkryptę socialinę konvergenciją ir sanglaudą ekonomikos valdymo sistemoje, pagrįstoje skolos tvarumu, produktyviomis investicijomis ir reformomis. Šioje nuomonėje taip pat daug dėmesio bus skiriama tokios sistemos poveikiui Europos semestrui ir tolesniam Europos socialinių teisių ramsčio stebėsenos ir įgyvendinimo stiprinimui.
2.2Yra įvairių socialinių investicijų apibrėžčių. Šioje nuomonėje ketinama vartoti plačiausią apibrėžtį, t. y. tą, kuri apima investicijas į sistemas ir politiką, kuriomis siekiama apsaugoti asmenų ir grupių sveikatą, gerovę ir teises „įskaitant politiką, kuria siekiama didinti ir gerinti turimo žmogiškojo kapitalo ir gebėjimų kokybę, taip pat palengvinti ir pagerinti statuso pokyčių darbo rinkoje ir visą gyvenimą vykstančių pokyčių eigą“
.
2.3Po atsigavimo proceso po pandemijos, kai buvo naudojamos Europos fiskalinės priemonės, pavyzdžiui, mechanizmas SURE ir priemonė „NextGenerationEU“ bei jos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), kurios sustiprino politinę integraciją, ES ekonomikoje vyksta spartus perėjimas nuo stiprios skatinamosios pinigų politikos prie ribojamosios pinigų politikos, pagal kurią labai sparčiai didinamos palūkanų normos siekiant suvaldyti išaugusią infliaciją. Dėl to šiuo metu prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu reformuojant fiskalines taisykles atsižvelgti į nacionalinius ypatumus ir valstybėms narėms, kurioms reikia pagerinti savo skolos ar deficito santykį vykdant pažangias ir patikimas reformas suteikti daugiau išteklių socialinėms investicijoms, kad šios reformos padėtų sumažinti skolinimosi išlaidas.
2.4Europos semestro reformos, kuri turėtų būti vykdoma lygiagrečiai su ES ekonomikos valdymo peržiūra, klausimas labai svarbus Komitetui ir jis jau priėmė dvi nuomones dėl abiejų temų
. Remdamasis savo pozicija dėl ES ekonomikos valdymo taisyklių reformos ir neatsižvelgdamas į preliminaraus politinio susitarimo dėl reformos turinį, EESRK kartoja savo raginimą užtikrinti, kad įgyvendinant naujas taisykles, kai jas galutinai patvirtins teisėkūros institucijos, būtų ne tik užtikrinamas valstybių narių valstybės skolų vidutinės trukmės ir ilgalaikis tvarumas, bet ir būtų išsaugotos tvaraus ES ekonomikos augimo sąlygos, visų pirma gebėjimas vykdyti būtinas socialines investicijas ir investicijas, kurių reikia dvejopai pertvarkai.
2.5ES ir jos valstybės narės dalyvauja svarbiuose projektuose neramiomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Gynyba, saugumas, bendradarbiavimo politika ir naujas didelio masto plėtros (įskaitant Ukrainą) etapas kelia rimtų politinių ir finansinių iššūkių, kai tuo pat metu reikia investicijų teisingai ir sąžiningai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir savanoriškesnei pramonės politikai, kurias dabartiniais ES finansiniais pajėgumais būtų sunku finansuoti. Socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas mažinant skurdą ir nelygybę, veiksmingas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano įgyvendinimas ir investicijų į socialinę infrastruktūrą didinimas turi būti ES politiniai prioritetai.
2.6EESRK kelete nuomonių gynė „konkurencingo tvarumo“
koncepciją. Ši koncepcija, pasiūlyta trijose naujausiose Komisijos metinėse tvaraus augimo apžvalgose (MTAA), apima aplinkos tvarumą, našumą, teisingumą ir makroekonominį stabilumą.
2.7Šiems svarbiausiems ES politikos tikslams ir programoms itin sunku gauti pakankamą Europos ir nacionalinį finansavimą ribojamosios pinigų ir fiskalinės politikos sąlygomis. Kyla pavojus, kad ši ribojamoji politika gali trukdyti vykdyti būtinoms pertvarkoms reikalingas struktūrines investicijas, kurios yra pelningos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ir skatins gerovę.
3.Bendrosios pastabos
3.1Atspari visuomenė labai priklauso nuo gerai veikiančios ir įtraukios gerovės valstybės, kuri savo ruožtu priklauso nuo patikimo ekonomikos valdymo. Per pastarąją finansų krizę ir prasidėjus COVID-19 pandemijai įgyta patirtis parodė, kad tinkamas gerovės valstybių finansavimas ir jų gebėjimas raguoti yra labai svarbūs. Tai yra būtinos sąlygos siekiant veiksmingai įveikti sisteminius sukrėtimus ir aiškiai parodo glaudų tvirtų socialinės apsaugos sistemų (gerai parengtų ir integracinių priemonių, pvz., bedarbio pašalpų ir sutrumpinto darbo laiko tvarkos), viešųjų ir socialinių paslaugų, jų atsparumo nenumatytiems iššūkiams ir laikinos paramos paveiktiems ekonomikos sektoriams ryšį.
3.2Patirtis rodo, kad griežto taupymo priemonėmis savaime nepadidinamas ekonominis konkurencingumas ir visuomenės gerovė. Gerovės apsaugai būtinos priemonės vertintos tik kaip sąnaudų veiksnys, o ne kaip būtinos investicijos į socialiai atsparią visuomenę, kad valstybės narės galėtų apdairiai, bet subalansuotai valdyti savo viešuosius finansus.
3.3Dėl viešųjų finansų konsolidavimo kai kuriuose regionuose ir šalyse labai sumažėjo išteklių viešosioms investicijoms. Dalyje ES šalių, kuriose investicijos į mažos ir vidutinės apimties viešuosius darbus, skirtus socialinei infrastruktūrai, yra vykdomos subnacionaliniu lygmeniu, smarkiai sumažėjo išlaidos socialinei infrastruktūrai. Vis dar sunku suderinti valstybės intervenciją arba gerovės apsaugos priemonių stiprinimą su konkurencingumu ir augimu.
3.4Tokioje suvaržytoje aplinkoje Europos gerovės valstybės yra verčiamos prisitaikyti prie didžiųjų tendencijų, pavyzdžiui, demografinių pokyčių (kylančių senėjant gyventojams ir mažėjant darbo jėgai), skaitmenizacijos ir technologinių pokyčių, kintančio darbo pasaulio ir darbo rinkos pokyčių, klimato kaitos ir socialinio žaliosios pertvarkos poveikio
. Reaguodamos į šias didžiąsias tendencijas valstybės narės turi imtis veiksmų ir atitinkamai pritaikyti savo viešąją politiką.
3.5Nors 800 mlrd. EUR EGADP skirta padėti ES šalims sušvelninti ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį, iš tikrųjų panaudota tik nedidelė lėšų dalis. Nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai (NEGADP)
įgyvendinami lėtai. Siekiant užpildyti esmines spragas, labai svarbu visose valstybėse narėse visapusiškai įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.
3.6Socialinė sanglauda ir gerovės valstybės tvirtumas yra itin svarbūs didinant našumą ir gerovę ir skatinant ekonomikos augimą. Gerai parengtos reformos ir investicijos, grindžiamos socialinių investicijų požiūriu, ypač tos, kuriomis puoselėjamas žmogiškasis kapitalas, gali padėti padidinti našumą ir ekonomikos augimą, kartu siekiant socialinių tikslų
.
3.7Atsparios gerovės valstybės užtikrina socialinių investicijų ir apsaugos politikos pusiausvyrą. Socialinės apsaugos politika siekiama išlaikyti tvirtas visuotines apsaugos sistemas, kad būtų užtikrintas makroekonominis stabilizavimas ir apsauga nuo socialinės rizikos (pvz., ligos ir negalios, skurdo, nelaimingų atsitikimų darbe ir darbo netekimo) finansinių padarinių. Socialinių investicijų politika siekiama gerinti ir išlaikyti žmogiškojo kapitalo ir įgūdžių kokybę, kartu palengvinti asmenų statuso darbo rinkoje ir visą gyvenimą vykstančių pokyčių eigą. Tai taip pat apima būtinas investicijas į migrantų integracijos politiką, nes vyksta demografiniai pokyčiai ir senėja Europos visuomenė. Be to, šiais veiksmais sukuriama įtrauki darbo aplinka, visų pirma asmenims su negalia.
3.8Socialinėmis investicijomis grindžiama socialinė politika gali geriau nei dauguma trumpalaikių paramos priemonių krizės metu duoti didelės ekonominės grąžos, suderindama socialinius ir finansinius tikslus per užimtumo galimybes, gerovę, lyčių lygybę ir mažindama kartų patiriamą bei iš kartos į kartą perduodamą skurdą. Socialinės investicijos turėtų padėti užkirsti kelią socialiniams skirtumams ES, kuriuos lemia vangus augimas ir skubi pertvarka. Taip pat labai svarbu suteikti naują postūmį investicijoms į socialinius tikslus, kartu išlaikyti ir skatinti konkurencingą ekonomiką, remiančią tokią politiką.
3.9Socialinių investicijų metodą, suderintą su patikima ekonomine ir viešųjų finansų politika, pagrindžia du argumentai. Pirmasis susijęs su pripažinta vidutinės trukmės ir ilgalaike socialine ir ekonomine grąža, kurios gali duoti socialinės investicijos. Mikroekonominiu atskirų asmenų ir namų ūkių lygmeniu „visą gyvenimą vykstančių pokyčių koeficientas“ rodo, kad socialinės investicijos nuo ankstyvos vaikystės gerina namų ūkių materialinę gerovę, nes suteikia galimybių įsidarbinti ir gauti pajamų, ir padeda sumažinti socialinę riziką vėlesniame gyvenimo etape per kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas ir palengvinant pereinamuosius procesus darbo rinkoje. Plėtojama socialiai atsakingų finansinių produktų (pvz., obligacijų) rinka ir valstybės parama privačioms investicijoms į socialinius projektus (pvz., Prancūzijos teikiama parama energiją taupančiam socialiniam būstui) gali gerokai padidinti tokios politikos poveikį.
3.10Antra, paaiškėjo, kad tokių investicijų ekonominė grąža taip pat turi didelį augimo skatinimo potencialą, nes aukštos kokybės socialinė infrastruktūra naudinga asmenims ir bendruomenėms ir didina socialinę sanglaudą. Užtikrinant atitinkamas galimybes naudotis socialine infrastruktūra daugiau žmonių dirba, turi būstą, yra sveiki ir laimingi; tai netiesiogiai teigiamai veikia visuomenę ir ekonominę veiklą
, o dėl prastos kokybės socialinės infrastruktūros gali sumažėti socialinės ir ekonominės galimybės, rinkų veikimo veiksmingumas, gali būti marginalizuojamos tam tikros grupės, gali išlikti esama nelygybė, sulėtėti gyvenimo lygio augimas ir dar labiau susiskaldyti mūsų visuomenė.
3.11Investicijos į politiką, kuri yra orientuota į vaikus, duoda didelės ekonominės ir socialinės naudos. Aukštos kokybės ikimokyklinis ugdymas siejamas su geresniu išsilavinimu, aktyvesniu dalyvavimu darbo rinkoje ir mažesne nelygybe, visų pirma kalbant apie nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančius vaikus. Moterų užimtumas didžiausias tose šalyse, kuriose didelis vaikų skaičius lanko oficialias vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl būtų galima skatinti darbdavius investuoti į vaikų priežiūros įstaigas.
3.12Tinkamos išmokos šeimoms ir vaikų priežiūros paslaugos atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant sušvelninti ES demografines tendencijas, padeda sustabdyti mažėjantį gimstamumo rodiklį ir leidžia daryti netiesioginį poveikį prognozuojamam augimui. Siekiant panaikinti gimstamumo rodiklių skirtumus labai svarbu didinti visų lyčių tėvystės ir darbo ir (arba) mokymosi pusiausvyrą.
3.13Be to, pripažįstama, kad švietimas ir mokymas yra labai svarbūs ekonomikos augimo skatinimui. Makroekonominiu lygmeniu gerai išsilavinusi darbo jėga yra svarbus veiksnys siekiant didesnio bendro našumo, inovacijų ir ilgalaikio ekonomikos augimo.
3.14Mokymo gerinimas turi būti susietas su geresnėmis integracijos į darbo rinką procedūromis ir paslaugomis. Tariantis su socialiniais partneriais reikėtų palengvinti nepakankamai atstovaujamų grupių (jaunimo, moterų, migrantų, mažumų) patekimą į darbo rinką, skatinti darbo jėgos judumą ir integraciją, leisti vyresnio amžiaus darbuotojams toliau dirbti deramomis sąlygomis ir visapusiškai pripažinti kvalifikacijas ES lygmeniu.
3.15EESRK mano, kad yra pakankamai įrodymų, kad socialinės investicijos yra naudingos ekonomikos augimui ir konkurencingumui ir kad neinvestavimas į socialinę politiką vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu kainuoja ekonomikai ir biudžetui. Tačiau pastangos užtikrinti ilgalaikę socialinių investicijų naudą neturi prieštarauti struktūriniam tvirtų viešųjų finansų poreikiui. Kadangi socialinių investicijų grąžos dažnai tenka ilgai laukti, tokioms pastangoms nėra teikiama pirmenybė, kai reikia skubiai pasiekti fiskalinio koregavimo tikslus. Ankstesnė patirtis rodo, kad Komisijos, ECB ir TVF nustatyta griežta taupymo politika euro zonos šalyse išryškino viešųjų finansų disbalansą, o valstybės skolos krizė padidino nuosmukį šiose šalyse.
3.16Socialinių investicijų deficitas susidaro esant bendram viešųjų ir privačių investicijų deficitui ES. EESRK jau išreiškė susirūpinimą
dėl sutartų 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūros sąlygų, Žaliojo kurso pramonės plane pasiūlyto Europos suverenumo fondo įšaldymo ir nepakankamo išteklių skyrimo Europos strateginių technologijų platformai (STEP), kuri turėjo šį fondą pakeisti. Siūlant naujus tikslus, susijusius su pramonės politikos strateginiu savarankiškumu, reikėtų siekti išlaikyti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje ir išvengti susiskaidymo teikiant nacionaliniu lygmeniu finansuojamą valstybės pagalbą. Našumą didinančios investicijos yra esminis Europos ekonomikos tvaraus konkurencingumo veiksnys, jai taip pat reikia kainų stabilumo ir tvarių viešųjų finansų sistemos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.
3.17Naudojant ES lėšas socialinei politikai reikėtų griežtai vadovautis esamomis politikos koordinavimo sistemomis, pavyzdžiui, konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis (KŠSR), parengtomis įgyvendinant Europos semestro darbotvarkę, ir nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.
3.18EESRK mano, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms ir jas skatinti. Todėl būtina skubiai užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, stiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę pasitelkiant EIB ir kitas priemones, ypač rizikos kapitalą. Reikėtų peržiūrėti mokumo reikalavimus, kad būtų atlaisvintas kapitalas produktyvioms ilgalaikėms investicijoms, nuo kurių gali būti atgrasoma, jei pirmenybė būtų teikiama trumpalaikei šio turto perspektyvai. ES ir jos valstybės narės turi spręsti agresyvaus ir nesąžiningo mokesčių planavimo problemą ir skatinti sudaryti vienodas sąlygas valstybėms narėms. EESRK palankiai vertina EBPO pasiūlymus šioje srityje nustatyti nuoseklias tarptautines mokesčių taisykles.
3.19Be to, EESRK mano, kad tvarios investicijos į ypatingos svarbos viešųjų, sveikatos ir priežiūros paslaugų infrastruktūrą, taip pat į socialinį būstą, yra labai svarbios siekiant derėjimo su socialinės sanglaudos tikslu. Plėtojama socialiai atsakingų finansinių produktų (pvz., obligacijų) rinka ir valstybės parama privačioms investicijoms į socialinius projektus gali gerokai padidinti tokios politikos svertinį poveikį.
3.20Todėl ES ekonomikos valdymo peržiūra yra labai svarbi galimybė užtikrinti, kad fiskalinė sistema būtų tinkama ateityje, spręsti per pastarąjį dešimtmetį iškilusias dideles problemas ir stiprinti Europos integraciją ir strateginį savarankiškumą. Peržiūra turėtų užtikrinti valstybių narių fiskalinių trajektorijų patikimumą, nes finansų rinkos galėtų taikyti sankcijas už neatsakingus ar neaiškius įsipareigojimus. Be to, valstybės skolos tvarumas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turėtų būti suderinamas su investicijų lygio, kuriuo užtikrinamas augimas ir teisingos pertvarkos įgyvendinimas, išlaikymu, visų pirma pasitelkiant nacionalinius fiskalinius ir struktūrinius planus.
3.21Dabartinės Europos priemonės nepakankamai orientuotos į teigiamus socialinius rezultatus. Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, susijusios su socialinėmis investicijomis ir infrastruktūra, turi būti nukreiptos į ilgalaikes investicijas, o finansinės priemonės turi tapti mažiau suskaidytos, labiau suderintos ir susietos
. Labai svarbu sukurti veiksmingą visų Europos fondų sinergiją, kad būtų sustiprintas bendras ekonomikos gaivinimo pastangų poveikis ir veiksmingumas, siekiant neatsilikti nuo tvaraus augimo tikslų.
3.22Be to, atsižvelgiant į investicijų trūkumą (ypač viešųjų), kuris nustatytas kelete valstybių narių 2010 m., ir į viešųjų investicijų svarbą kuriant našų kapitalą, kuris stiprina gamybos apimties augimą vidutinės trukmės laikotarpiu, kai kurios valstybės narės galėtų atsidurti užburtame rate, kai jų grynosios viešosios išlaidos, įskaitant investicijas, augtų lėčiau dėl ankstesnio investicijų trūkumo. Ši padėtis kels didesnį susirūpinimą, kai nebebus taikoma „NextGenerationEU“ priemonė. Ankstesnė patirtis rodo, kad reformuotame Europos semestre pirmenybę reikia teikti ne tik viešiesiems finansams ir administracinėms reformoms, bet ir socialiniams rezultatams. Kad būtų galima tai stebėti, reikėtų visiškai integruotos rezultatų suvestinės, į kurią būtų įtraukti ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių rezultatų rodikliai; be to, būtina investicijų grąžos apskaitos reforma, pirmenybę teikiant ilgalaikėms investicijoms į socialinę infrastruktūrą ir privačių investicijų pritraukimui.
3.23Valstybė turėtų užtikrinti visuotines ir vienodas galimybes visiems piliečiams gauti aukštos kokybės socialinę paramą, ypač per valstybines pensijų ir sveikatos priežiūros sistemas. Vis dėlto papildomos sistemos, grindžiamos konstruktyvia viešojo ir privataus sektorių partneryste, gali padidinti šią naudą ir paskirstyti finansinę naštą visoms kartoms. EESRK mano, kad labai svarbu papildomų sistemų įsipareigojimus ir teises reguliuoti vykdant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas. Kalbant apie savarankiškai dirbančius asmenis ir darbuotojus, kurie gauna mažas papildomas išmokas, rekomenduojama imtis priemonių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos individualioms pastangoms pagerinti jų apsaugos lygį, garantuojant sveikatos priežiūros išmokas net ir sulaukus pensinio amžiaus.
3.24Be to, reikia atsižvelgti į didėjantį socialinės ekonomikos ir visuotinės svarbos socialinių paslaugų (VSSP) vaidmenį ir jį skatinti; šios paslaugos, be kita ko, gali padėti veiksmingai reaguoti į socialinius poreikius ir būti svarbiu socialinių inovacijų ir naujų darbo vietų kūrimo bei tvaraus augimo galimybių katalizatoriumi
.
4.Konkrečios pastabos
4.1EESRK kartoja savo raginimą Europos institucijoms surengti platesnes diskusijas dėl nuosavo fiskalinio pajėgumo sukūrimo ir biudžeto išteklių didinimo viršijant dabartinį 1,1 proc. BVP dydį, kad būtų skatinamos investicijos į socialines sritis ir socialinę infrastruktūrą, spartinamas integracinis ekonomikos augimas ir stiprinami skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos tikslai, kaip buvo gerai suformuluota paskutinėse trijose metinėse tvaraus augimo apžvalgose. EESRK mano, kad atėjus laikui (ir ne vėliau kaip 2026 m.) reikėtų pasiekti susitarimą dėl galimybės sukurti ES finansinį pajėgumą, kad būtų galima patenkinti bent dalį būtinų investicijų poreikių bendriems prioritetams įgyvendinti.
4.2Europos Komisijos strateginio prognozavimo ataskaitoje
, kurioje nustatytos pagrindinės socialinio ir ekonominio tvarumo iššūkių sankirtos, aiškiai nurodytos kai kurios pagrindinės tendencijos ir trūkumai, dėl kurių reikia imtis ryžtingų ir struktūrinių veiksmų gerovei ir klestėjimui suderinti. Tai apima socialinės ir teritorinės sanglaudos spragų didėjimą, kuris daro neproporcingą poveikį ir kelia didelę grėsmę dabartinėms visuomenės sutartims ir demokratijai, taip pat švietimo ir mokymo sistemas, kurios dar nėra pritaikytos prie pertvarkos masto ir greičio.
4.3Nuolatinis finansinis pajėgumas ES lygmeniu galėtų būti naudingas socialinėms investicijoms stiprinti ir galėtų būti orientuotas į tris funkcijas: ciklinį stabilizavimą, paramą įgyvendinant fiskalinius ir struktūrinius planus ir Europos viešųjų gėrybių (EVG) teikimą
. Viešosios gėrybės ir paslaugos turi būti naudingos trečiosioms šalims, piliečiams, darbuotojams, įmonėms ir aplinkai. Integruotų, konkrečioms vietovėms pritaikytų viešųjų gėrybių ir paslaugų paketų kūrimas gali daryti teigiamą šalutinį poveikį visoms valstybių narių gerovės sistemoms ir aplinkai
.
4.4Atsižvelgiant į tai, kad socialinės apsaugos išlaidos iš esmės ir toliau turėtų priklausyti ES valstybių narių biudžetui, kai jos remiamos pakankamais ištekliais įgyvendinant peržiūrėtą ES ekonomikos valdymo sistemą, turėtume apsvarstyti galimybę sukurti naujas Europos paramos, skirtos būtinoms investicijoms į tam tikrą esminę socialinę infrastruktūrą, kuri yra labai svarbi pertvarkos sėkmei ir gali būti laikoma Europos viešąja gėrybe, formas.
4.5Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės ataskaitoje
aiškiai raginama skatinti investicijas, kad būtų panaikintas investicijų į socialinę infrastruktūrą deficitas. Ataskaitoje apskaičiuotas dabartinių investicijų į socialinę infrastruktūrą ES deficitas ir minimalus investicijų į socialinę infrastruktūrą deficitas, siekiantis 100–150 mlrd. EUR per metus, o tai reiškia, kad 2018–2030 m. laikotarpiu bendras deficitas sudarys ne mažiau kaip 1,5 trln. EUR. Nuo pasaulio ekonomikos ir finansų krizės Europos Sąjungoje investicijų lygis išlieka žemas. 2016 m. investicijos į infrastruktūrą buvo 20 proc. mažesnės nei 2007 m., o investicijos į socialinę infrastruktūrą dar labiau atsilieka nuo investicijų į tradicinę infrastruktūrą. Be to, šis atotrūkis įvairiuose regionuose labai skiriasi. Vietos valdžios institucijų, kurios turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį investuojant į socialinę infrastruktūrą, biudžetas kartais netgi dar labiau suvaržytas. Todėl regionų išsivystymo lygiai skiriasi, taip pat skiriasi ir investicijos į socialinę infrastruktūrą. Ataskaitoje nagrinėjami keli konkretūs pasiūlymai, kuriais siekiama panaikinti šį atotrūkį.
4.6Tinkamai atsižvelgdamas į valstybių narių ir regionų vaidmenį įgyvendinant ES lygmeniu koordinuojamą politiką, EESRK siūlo šiuos penkis prioritetus:
-visuomenės senėjimas ir aiškios demografinės tendencijos. Nesvarbu, ar kalbėtume apie darbuotojų trūkumą darbo rinkoje, ar apie spaudimą, susijusį su reikiamomis investicijomis į priežiūrą ir mūsų visuomenės infrastruktūros (gyvenamųjų patalpų, transporto ir kt.) pritaikymą, ar apie kitokiai ateities visuomenei reikiamas prekes ir paslaugas, įskaitant sidabrinės ekonomikos galimybes, tam reikalingi rimti ir konkretūs planai, taip pat tinkamos investicijos rizikai ir trūkumui sumažinti (įskaitant tinkamą ir gerai parengtą migracijos politiką). Šios investicijos turėtų tapti būsimo ES konkurencingumo ir gerovės varomąja jėga;
-energijos vartojimo efektyvumas. Daugelyje šalių energijos ir būsto nepritekliaus rodikliai
yra aukšti (daugiausia nepalankioje padėtyje esančiose ir kaimo vietovėse). Energijos vartojimo efektyvumas yra vienas iš pagrindinių ES prioritetų, kuriam artimiausiais metais reikės didžiulių investicijų. Bent ketvirtadalis ES piliečių net negali sau leisti tokių išlaidų, o daugeliui kitų jas prisiimti labai sunku. Tinkamas ES finansavimas atlieka sverto poveikį privačioms lėšoms sutelkti šiam prioritetui. Sudaryti galimybę įsigyti būstą už prieinamą kainą, ypač jaunimui ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms, yra socialinė investicija, duodanti akivaizdų ekonominį rezultatą – ekonomikos augimą;
-poreikis pritaikyti mūsų sveikatos priežiūros infrastruktūrą visoje Europoje. Šis poreikis išryškėjo pandemijos metu. Planuojant kitą DFP sveikatos priežiūros sektorius taip pat turėtų tapti svarbiu prioritetu, kuriam turėtų būti naudojamas jau įprastas ES sanglaudos ir socialinis fondas, arba sukurtos konkrečios naujos ES priemonės. Veiksmai turi būti orientuoti į prevenciją tiek bendrosios sveikatos, tiek profesinės sveikatos ir saugos srityje. Pavyzdžiui, nurodant skirtumą tarp saugios ir sveikos ir ne tokios saugios ir sveikos (remiantis darbdavio veiklos istorija) darbo aplinkos ir nustatant didesnes socialines įmokas už mažiau sveiką darbo aplinką (pagal bonus-malus principą), būtų galima sumažinti sužalojimo ir išsekimo atvejų skaičių bei susijusias išlaidas;
-didelis švietimo, mokymo ir mokymosi poreikis visais lygmenimis. Šie veiksmai būtini siekiant užtikrinti, kad mūsų visuomenė būtų pasirengusi būtinoms pertvarkoms, mūsų įmonės turėtų pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos ir būtų skatinama kurti naujas darbo vietas pasitelkiant specialistus ir startuolius. Tai yra viena didžiausių Europos viešųjų gėrybių, todėl turėtų būti laikoma vienu pagrindinių ES investicijų prioritetu;
-įvertinti, ar SURE priemonė galėtų tapti nuolatine arba sukurti panašią priemonę. SURE buvo sėkminga darbuotojų apsaugos priemonė pandemijos metu. EESRK siūlo apsvarstyti galimybę, kad SURE taptų nuolatine priemone (arba sukurti panašią), skirta apsaugoti visų ekonomikos sektorių darbuotojus, kuriems gresia su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusi rizika, kad būtų sustiprintas socialinis saugumas ir pasitikėjimas šiomis didžiulėmis ES ekonomikos permainomis ir užtikrinta atitinkama socialinė parama. Ji galėtų tapti stipria priemone, kuri padėtų sukurti teigiamą darbo ir pertvarkų ryšį.
4.7EESRK siūlo įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas į tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu vykdomą struktūruotą oficialią konsultacijų procedūrą, kuri apimtų projektų rengimo, sprendimų priėmimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapus. Siekiant sustiprinti Europos semestro socialinį aspektą, atsižvelgiant į ES ekonominės ir fiskalinės politikos tikslus, reikia organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo, veiksmingo tinkamų socialinių rodiklių naudojimo, aktyvesnio nacionalinių ir Europos politinių institucijų atstovų dalyvavimo, glaudaus Komisijos, EPSCO tarybos ir ECOFIN tarybos veiksmų koordinavimo, taip pat baigti darbą, susijusį su Ispanijos ir Belgijos ES Tarybai pirmininkavimo laikotarpiais pasiūlyta socialinės konvergencijos sistema.
4.82025 m. Europos socialinių teisių ramsčio peržiūra suteikia galimybę aiškiau ir konkrečiau apibrėžti reformos rezultatus, peržiūrėti esamas lėšas, racionalizuoti socialines investicijas ir sustiprinti Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo stebėseną per Europos semestrą – pagrindinį platesnio ekonominės ir socialinės politikos formavimo priežiūros mechanizmą. Europos semestro metu reikėtų geriau koordinuoti ES tikslų įgyvendinimą ir vykdyti pažangos stebėseną. Kad būtų lengviau siekti šių tikslų, ES finansavimo taisyklės galėtų būti lankstesnės. Tai taip pat užtikrintų politikos nuoseklumą. Šis pasiūlymas atitinka Europos Komisijos komunikatą dėl peržiūrėtos ES ekonomikos valdymo sistemos ir juo bus palengvinti nacionalinės atsakomybės ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo procesai. KŠSR laikymasis leidžia įvertinti Europos semestro pagrįstumą ir veiksmingumą. Todėl EESRK mano, kad tinkamiausia paskata yra susieti KŠSR įgyvendinimą su ES biudžetu ir iš jo gauti dalį lėšų, panašiai kaip pagal EGADP
. Atsižvelgdamas į tai, kad didelė dalis investicijų į socialinės apsaugos sistemas ir jų valdymą (ir jų reformų įgyvendinimą) vykdoma vietos ir regionų lygmeniu, Komitetas pabrėžia, kad svarbu įtraukti jų demokratines institucijas į būsimų nacionalinių fiskalinių ir struktūrinių planų rengimą ir į pagrindinius Europos semestro procesus.
4.9Norint pasiekti ES socialinius ir dvejopos bei teisingos pertvarkos tikslus ir finansuoti kitas Europos viešąsias gėrybes, reikia kuo veiksmingiau panaudoti ribotus finansinius išteklius. Todėl EESRK siūlo:
a)peržiūrėti struktūrinius ir sanglaudos fondus ir suderinti jų tikslus, projektus ir srautus su paskutinio nacionalinės reformų programos įgyvendinimo etapo tikslais, projektais ir srautais;
b)socialinės politikos finansines ir strategines priemones suderinti su reformomis, sumažinti esamų priemonių susiskaidymą ir taip padidinti lėšų panaudojimo lygį;
c)baigti rengti su reformomis siejamas finansines paskatas ir nustatyti aiškius tikslus bei daugiametę taikymo sritį, tinkamai atsižvelgiant į šalies atsakomybę ir specifiškumą;
d)išnagrinėti galimybę naudoti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) lėšas investicijų programoms finansuoti;
e)stiprinti ir optimizuoti esamas viešojo ir privataus sektorių investicijų partnerystės priemones, visų pirma EIB ir „InvestEU“ priemones;
f)sudaryti palankesnes sąlygas socialinės vertės turinčioms privačiosioms investicijoms ir jas pritraukti.
4.10EESRK mano, kad visų šalių prioritetinis tikslas turėtų būti maksimaliai išnaudoti investicijų grąžos procesus, be kita ko, susiejant finansavimą su struktūrinėmis reformomis, sėkmingai įgyvendintomis pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Tam reikia kuo lanksčiau ir racionaliau įgyvendinti programas, taip pat taikyti griežtas vertinimo ir stebėsenos sistemas, kad būtų užtikrintas esamų ES lėšų panaudojimo veiksmingumas. Pilietinės visuomenės dalyvavimas gali padidinti šio proceso skaidrumą ir veiksmingumą. Geriausia investicijų grąža taip pat priklauso nuo socialinės apsaugos sistemų kokybės ir veiksmingumo bei nuo jose vykdomų reformų.
2024 m. vasario 29 d., Briuselis
Ioannis Vardakastanis
Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyriaus pirmininkas
_____________