TEN/820
Geležinkelių pajėgumas ir eismo valdymas
NUOMONĖ
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumo naudojimo bendroje Europos geležinkelių erdvėje,
kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010
[COM(2023) 443 final – 2023/0271 COD]
|
Kontaktinis adresas
|
ten@eesc.europa.eu
|
|
Administratorė
|
Maja Radman
|
|
Dokumento data
|
12/10/2023
|
Pranešėjas Angelo Pagliara
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
…, DD/MM/YYYY
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis
|
|
|
|
|
Atsakingas skyrius
|
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
06/09/2023
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
60/0/0
|
|
Priimta plenarinėje sesijoje
|
DD/MM/YYYY
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
…
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
… / … / ...
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1EESRK visiškai pritaria ekologiško transporto dokumentų rinkinio tikslams; jis itin palankiai vertina pasiūlymą dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumo panaudojimo ir geležinkelių transportui nustatytų aukštų tikslų, nes jis yra esminis ekologiškos ir tvarios transporto sistemos ramstis.
1.2EESRK supranta, kad reikia veiksmingai paskirstyti geležinkelių pajėgumą. Įvairios transporto rūšys, pvz., keleivinis ir krovininis, tolimojo susisiekimo ir vietos, nacionalinis ir tarptautinis transportas apima daug suinteresuotųjų subjektų ir dažnai vienas kitam prieštaraujančius interesus. EESRK primygtinai ragina Komisiją rasti tinkamą šių skirtingų interesų pusiausvyrą, pirmenybę teikiant viešajam interesui.
1.3EESRK ragina Komisiją propaguoti aktyvią ES politiką, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama investicijoms į naujos infrastruktūros kūrimą ir esamos infrastruktūros išlaikymą, akcentuojant ne tik tarptautines ir greitąsias tolimojo susisiekimo linijas, bet ir vietos bei regionines linijas.
1.4EESRK pabrėžia socialinio dialogo svarbą diegiant bet kokias naujas skaitmenines priemones darbo vietoje. Kartu su naujais Europos geležinkelių infrastruktūros pajėgumo planavimo metodais ir priemonėmis turėtų būti palaikomas prasmingas darbuotojų ir šias sistemas naudojančių įmonių dialogas, taip pat atliktas išsamus poveikio darbuotojams ir papildomų mokymo reikalavimų vertinimas.
1.5EESRK mano, kad siūlomas pajėgumo planavimas itin stipriai paveiks infrastruktūros valdytojus ir darbuotojus. Pajėgumo planavimo ir įgyvendinimo etapuose pirmenybė turėtų būti teikiama techninę infrastruktūros priežiūrą atliekančių darbuotojų sveikatai ir saugai.
1.6Laisvas asmenų ir prekių judėjimas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių. Atsižvelgdamas į didžiulį geležinkelių potencialą, EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą ir ragina Europos Komisiją imtis visų būtinų papildomų priemonių, kad geležinkelių transportas ne tik taptų patrauklesnis, prieinamesnis neįgaliesiems ir įperkamesnis visuomenei, bet ir kad būtų investuojama į šio sektoriaus darbuotojus, gerinamos jų darbo sąlygos, ugdomi įgūdžiai bei kompetencija.
2.Bendrosios pastabos
2.1Geležinkelių transportas yra efektyviai energiją vartojanti ir aplinką tausojanti transporto rūšis. Pasiūlyme dėl reglamento pateiktais duomenimis, 2020 m. geležinkelių transportu ES buvo vežama 5,1 proc. keleivių ir 11,5 proc. krovinių, tačiau išmesta tik 0,4 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio. Be to, geležinkelių transporto sektoriuje suvartojama tik 1,9 proc. visos transporto suvartojamos energijos, nes dauguma kelionių traukiniais vyksta elektrifikuotomis linijomis.
2.2Pagal 2020 m. Darnaus ir išmanaus judumo strategiją krovinių vežimo geležinkeliais mastas iki 2030 m. turėtų padidėti 50 proc., o iki 2050 m. – dvigubai; greitųjų traukinių eismo mastas iki 2030 m. turėtų išaugti dvigubai, o iki 2050 m. – trigubai. Atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių tinklas iš esmės yra elektrifikuotas, aktyviau naudojantis geležinkelių paslaugomis būtų galima padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir šitaip prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.
2.3Kadangi vis didesnė ES geležinkelių tinklo dalis kenčia nuo perkrovų ir dėl pajėgumo trūkumo negali patenkinti visų pareiškėjų, pageidaujančių naudotis keliais, prašymų, geležinkelių eismo, kuris, kaip manoma, yra būtinas, siekiant sumažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, plėtrai ateityje iškils grėsmė.
2.4Todėl Europos Komisija siūlo lankstesnę ir veiksmingesnę pajėgumo ir eismo valdymo priemonę, kuri, jos teigimu, padės pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, išplėsti naudojimąsi žemyno geležinkelių tinklu ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.
2.5Įdomu tai, kad pasiūlyme atsitraukiama nuo 2010 m. Krovinių vežimo geležinkeliais koridoriais reglamento, panaikinant koridoriaus koncepciją pajėgumo valdymo srityje, tačiau išsaugant ir toliau plėtojant reglamento elementus, kurie jame įvardijami kaip teigiami. Jame teigiama, kad šio projekto rezultatai buvo nepatenkinami, nes pajėgumo valdymas pagal koridorių neatspindi, kaip paprastai važinėja krovininiai traukiniai. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama tarpvalstybinėms paslaugoms, o tai dar labiau apsunkina problemą, nes keleivių ir krovinių srautai ne visada sutampa.
Nors EESRK supranta, kodėl Komisija nebenori taikyti koridoriais grindžiamo požiūrio į pajėgumo valdymą, jis pabrėžia, kad TEN-T koridorių plėtra ir toliau turėtų būti prioritetas.
2.6Norint teikti tarpvalstybines geležinkelių paslaugas reikia geresnio tinklų koordinavimo nei dabartinis. Reikia griežtesnių mechanizmų, kad būtų galima geriau koordinuoti nacionalinių infrastruktūros valdytojų ir kitų subjektų, dalyvaujančių teikiant tarpvalstybines geležinkelių paslaugas, veiklą.
2.7Pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas veiksmingiau paskirstyti geležinkelių infrastruktūros pajėgumą, suteikiant procesui lankstumo ir suteikiant infrastruktūros valdytojams daugiau įgaliojimų nustatyti transporto poreikius.
2.8Pasiūlymas grindžiamas sektoriaus darbu, atliktu įgyvendinant tvarkaraščių pertvarkymo projektą (TPP), kuriuo siekiama pašalinti dabartinių infrastruktūros pajėgumų ir geležinkelių eismo valdymo procesų trūkumus, o šiuo pasiūlymu iš esmės sukuriamas teisinis pagrindas visapusiškam TPP proceso įgyvendinimui.
2.9Pasiūlymu bus nustatytos paskatos tiek infrastruktūros valdytojams, tiek geležinkelio įmonėms laikytis su pajėgumu susijusių įsipareigojimų ir vengti pokyčių per trumpą laiką.
2.10Jame teigiama, kad reikėtų sustiprinti Europos infrastruktūros valdytojų tinklo vaidmenį, kad jam būtų patikėta kurti ir įgyvendinti procedūras bei metodikas, skirtas pajėgumams valdyti ir tarpvalstybiniams pajėgumams bei eismui koordinuoti. Taip pat būtina užtikrinti struktūrinį infrastruktūros valdytojų ir tinklu besinaudojančių operatorių veiklos koordinavimą, be kita ko, gerinant infrastruktūros valdytojų keitimąsi duomenimis. Pirmenybė teikiama sąveikių skaitmeninių priemonių diegimui ir platesniam automatizavimui.
2.11Todėl tikimasi, kad dėl su pajėgumu susijusių procesų skaitmeninimo padidės paslaugų veiksmingumas, pagerės jų kokybė, o infrastruktūros valdytojai įgys galimybę reaguoti į netikėtus įvykius.
3.Konkrečios pastabos
3.1EESRK apgailestauja, kad pasiūlyme neminimi geležinkelių darbuotojai nei didesnės infrastruktūros valdytojų administracinės išlaidos, dėl kurių reikia daugiau išteklių. Jis taip pat apgailestauja, kad geležinkelio įmonės ir terminalai neturi Europos infrastruktūros valdytojų tinklo (EIVT) atitikmens. EESRK ragina Europos Komisiją parengti nuoseklią strategiją, pagal kurią ilguoju laikotarpiu būtų skatinamas žaliasis krovininis transportas. Siūlomam Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkiniui trūksta nuoseklumo, nes dėl jo kyla pavojus, kad nuo geležinkelių bus pereita prie kelių transporto, kadangi sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei veiklai, vykdomai iškastiniu kuru varomais gigalaineriais.
3.2Šis pajėgumo planavimo pakeitimas turės įtakos kasdieniam geležinkelių darbuotojų, ypač infrastruktūros valdytojų, darbui, nes jie patirs spaudimą įdarbinti papildomų darbuotojų vis didėjančiam administraciniam darbui atlikti. Be to, pajėgumo planavimo procese pirmenybę reikėtų teikti techninę infrastruktūros priežiūrą atliekančių darbuotojų sveikatai ir saugai.
3.3Todėl Komitetas mano, kad būtina įvertinti, kokį poveikį tai turės geležinkelių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių darbo vietų skaičiui ir pobūdžiui, taip pat mokymo poreikiams, ypač tų darbuotojų, kurie tiesiogiai dalyvauja planuojant pajėgumą, atžvilgiu.
3.4EESRK palankiai vertina plataus užmojo tikslus geležinkelių transporto kaip tvarios transporto sistemos pagrindo srityje. Efektyviau paskirstant infrastruktūros pajėgumą trumpuoju laikotarpiu galima sukurti labai reikalingų papildomų pajėgumų ir pagerinti ilgalaikių poreikių planavimą.
3.5EESRK taip pat remia nuolatines derinimo pastangas šalinant Europos geležinkelių tinklo techninius skirtumus.
3.6EESRK apgailestauja, kad reglamento rezultatai bus matomi tik po 2030 m. Todėl EESRK rekomenduoja paspartinti tam tikrų elementų, pavyzdžiui, priemonių skaitmeninimo ir skaitmeninių pajėgumų valdymo, įgyvendinimą, kad konkrečių rezultatų būtų pasiekta iki 2025 m. EESRK mano, kad artimiausioje ateityje labai svarbu paspartinti skaitmeninių priemonių diegimą ir įgyvendinimą, kad būtų iš dalies patenkinti didėjantys geležinkelių eismo poreikiai ir žaliojo kurso bei Darnaus ir išmanaus judumo strategijos tikslai.
3.7EESRK palankiai vertina (daugiamečių) tęstinio planavimo ir pamatinių susitarimų sudarymą. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad infrastruktūros valdytojų prievolė sudaryti pamatinius susitarimus privalo būti suderinta su Reglamento 2016/545 peržiūra. Pamatiniai susitarimai šiame reglamente reglamentuojami taip, kad jų naudojimas tampa itin biurokratiškas ir apsunkinantis infrastruktūros valdytojams. Dėl šios priežasties daug Europos infrastruktūros valdytojų iki šiol prieštaravo jų naudojimui.
3.8Naujoji „tęstinio planavimo“ koncepcija yra pagrindinis elementas, užtikrinantis, kad naujas pajėgumų paskirstymo ir valdymo procesas atitiktų rinkos poreikius. Kartu turi būti atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus, jei jie nekenkia bendram įgyvendinimo procesui.
Tačiau EESRK taip pat pažymi, kad vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje reikia didelių viešųjų investicijų ir stabilaus finansavimo naujai infrastruktūrai kurti ir esamoms geležinkelių linijoms prižiūrėti bei atnaujinti, kartu investuojant į skaitmenines priemones, pavyzdžiui, skaitmeninių pajėgumų valdymą. EESRK mano, kad geležinkelių sektoriui labai svarbu artimiausiais metais paspartinti skaitmeninių pajėgumų valdymo diegimą ir įgyvendinimą. Šiuo tikslu Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas visapusiškam tvarkaraščių pertvarkymo projekto, įskaitant skaitmeninių pajėgumų valdymą, įgyvendinimui. Taip pat reikėtų skatinti investicijas į Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), nes ji gali padidinti infrastruktūros pajėgumą.
3.9EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija remiasi sektoriaus patirtimi, t. y. tvarkaraščių pertvarkymo projekto ir kitų sektoriaus iniciatyvų, pavyzdžiui, nenumatytų atvejų valdymo ir Europos eismo valdymo tinklo, rezultatais. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas yra itin sudėtingas galvosūkis. Reikia atidžiai išnagrinėti bet kokių sistemos pokyčių pasekmes. Naujuoju pajėgumų paskirstymo procesu sprendžiama problema, susijusi su tuo, kad šiuo metu ES pajėgumų paskirstymo procesai nepakankamai suderinti, sinchronizuoti ir koordinuoti. Kadangi pasiūlymas yra tvirtai pagrįstas šiame sektoriuje sukaupta patirtimi, juo galima užtikrinti, kad naujasis modelis geriau atitiktų tikruosius geležinkelių infrastruktūros ir naudotojų poreikius.
3.10Siekiant pagerinti tarpvalstybinį eismą, pasiūlyme raginama suderinti geležinkelių infrastruktūros pajėgumų valdymą reglamentuojančias taisykles ir procedūras.
Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad visada turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų. Reikėtų vengti apsunkinti jau ir taip sudėtingą sistemą papildomais koordinavimo ir (arba) biurokratijos sluoksniais, pavyzdžiui, įsteigiant veiklos rezultatų apžvalgos įstaigą, kuri teiktų Europos Komisijai konsultacijas visose srityse, kurios turi įtakos geležinkelių paslaugų ir infrastruktūros valdymui, nustatytų bendrą veiklos rezultatų apžvalgos sistemą ir užtikrintų, kad infrastruktūros valdytojai naudotųsi bendrais principais bei metodikomis veiklos rezultatams vertinti pagal sutartus rodiklius, padedančius nustatyti tinklo veiklos trūkumus, arba apsiriboti tik tuo, kas tikrai būtina. Svarbu naudoti aiškiai apibrėžtą, tačiau ribotos apimties pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį (PVRR). Veiklos rezultatų apžvalgos įstaiga turi proporcingai atsižvelgti į infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių patirtį ir žinias.
EESRK mano, kad ši teisėkūros iniciatyva turėtų apsiriboti tik tuo, kas būtina siekiant įgyvendinti TPP, ir daugiausia remtis esamomis Bendros Europos geležinkelių erdvės direktyvos nuostatomis.
3.11EESRK mano, kad dėl ankstesnio aiškumo maršrutų paskirstymo klausimu bei didesnio lankstumo padidės geležinkelių transporto patrauklumas (tolimojo) keleivių ir krovinių vežimo požiūriu.
3.12Nors geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo optimizavimas neabejotinai yra žingsnis į priekį skatinant naudotis geležinkelių transportu kaip tvaria transporto rūšimi, EESRK taip pat pabrėžia sektoriaus vertinimą, kad dėl to naudingųjų pajėgumų padaugės ne daugiau kaip 3 proc., o perėjimas nuo kelių prie geležinkelių transporto padidės daugiau kaip 0,5 proc.
Dabartinės geležinkelių infrastruktūros visiškai nepakanka paklausai patenkinti. Naujos infrastruktūros kūrimas ir tinkama esamo tinklo priežiūra gerokai padidins infrastruktūros pajėgumus, taip pat pagerins infrastruktūros ir keleivių bei krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę.
3.13Todėl Komitetas palankiai vertina tai, kad Europos Komisija pripažįsta, jog geležinkelių sektoriui kyla ir kitų, dar didesnį poveikį galinčių turėti iššūkių, ypač „nepakankamas įvairių transporto rūšių išorės sąnaudų internalizavimas; nepakankama arba prastai prižiūrima geležinkelių infrastruktūra“ ir „nacionalinių geležinkelių sistemų techninio ir veiklos sąveikumo trūkumas ES“.
3.14EESRK pripažįsta, kad nors geležinkelių pajėgumus reikėtų skirstyti kuo efektyviau, renkantis tarp keleivinio ir krovininio, tolimojo ir vietinio, nacionalinio ir tarptautinio susisiekimo linijų visada teks derinti skirtingus interesus. Šie pasirinkimai nėra neutralūs ir turės įtakos tam, kaip geležinkeliai tarnaus mūsų viešiesiems interesams. Todėl nepaprastai svarbu pakankamai dėmesio skirti vietos ir regionų linijoms. Bet kuriuo atveju pasiekti žaliojo kurso tikslų nebus įmanoma be regioninio transporto, nes jo apimtis didžiulė. Šiuo atžvilgiu palankiai vertintinas reglamente išdėstytas tinklu grindžiamas požiūris, palyginti su koridoriais grindžiamu požiūriu.
3.15EESRK sutinka, kad tarptautinis krovinių vežimas geležinkeliais yra labai svarbus siekiant, kad krovinių vežimas Europoje taptų tvaresnis, tačiau apgailestaudamas daro išvadą, kad dėl pastarųjų kelių dešimtmečių ES politikos, pagal kurią 2006 m. šis sektorius buvo visiškai liberalizuotas, krovinių vežimo geležinkeliais dalis Europoje nepadidėjo. Norint skatinti krovinių vežimą geležinkeliais, reikia aktyvios ES politikos, orientuotos į investicijas ir skatinančios krovinių vežimo geležinkeliais bendrovių bendradarbiavimą tarpvalstybiniu mastu. Geležinkelio įmonių platforma, panaši į infrastruktūros valdytojų platformą (PRIME / ENIM), taip pat techninės darbo grupės, panašios į dabartines krovinių vežimo geležinkeliais koridoriaus struktūras, kaip antai Geležinkelio įmonių patariamosios grupės (angl. RAG) ir Terminalų patariamoji grupė (angl. TAG), išlaikytų subalansuotą rinkos balsą ir užtikrintų simetrišką ENIM kontrastą Komisijos atžvilgiu, taip pat Europos geležinkelių reguliavimo institucijų tinklo (ENRRB) sąsają.
Be to, EESRK pritaria tam, kad būtų toliau plėtojamas ir (ES) finansuojamas skaitmeninis automatinis sukabinimas, siekiant Europoje skatinti krovinių vežimą geležinkeliais.
3.16EESRK visapusiškai remia ekologiško transporto dokumentų rinkinyje nustatytus tikslus, kuriais siekiama, kad transportas Europoje taptų tvaresnis ir kad krovinių vežimo srityje būtų pereinama nuo kelių prie geležinkelių transporto. Tačiau Komitetas pastebėjo, kad dokumentų rinkinyje trūksta priemonių, kurios krovinių vežimo srityje iš tiesų padėtų užtikrinti perėjimą prie kitų transporto rūšių.
Nors efektyvesnis geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymas yra žingsnis teisinga linkme, Europos Komisija taip pat siūlo palengvinti sąlygas iškastiniu kuru varomų didelių sunkvežimių, vadinamų gigalaineriais, veiklai. Šie sunkvežimiai ne tik yra pavojingi kitiems eismo dalyviams ir dažnai nesuderinami su daugiarūšiu vežimu, bet ir paskatins atvirkštinį perėjimą nuo geležinkelių prie kelių transporto.
3.17Galiausiai EESRK apgailestauja, kad Europos Komisijos požiūris į krovinių vežimo geležinkeliais, kaip tvaraus Europos transporto politikos pagrindo, skatinimą neatrodo nuoseklus. Neseniai atlikti tyrimai dėl galimos neteisėtos valstybės pagalbos dviems didžiausiems ES krovinių vežėjams geležinkeliais tam visiškai prieštarauja. Jie atgraso valstybes nares nuo investicijų į krovinių vežimo geležinkeliais, kaip tvarios alternatyvos kelių transportui, skatinimą.
3.18EESRK ragina Europos Komisiją parengti nuoseklią strategiją, pagal kurią ilguoju laikotarpiu būtų skatinamas žaliasis krovininis transportas. Siūlomam Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkiniui trūksta nuoseklumo, nes dėl jo kyla pavojus, kad nuo geležinkelių bus pereita prie kelių transporto, kadangi sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybinei veiklai, vykdomai iškastiniu kuru varomais gigalaineriais.
2023 m. spalio 6 d., Briuselis
Baiba Miltoviča
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyriaus pirmininkė