|
NUOMONĖ
|
|
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
|
|
Europos jūrų saugumo agentūra
|
|
____________
|
|
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1406/2002
[COM(2023) 269 final – 2023/0163 (COD)]
|
|
|
|
TEN/810
|
|
|
|
Pranešėja Kaia Vask
|
|
|
|
Prašymas pateikti nuomonę
|
Europos Sąjungos Taryba, 13/07/2023
Europos Parlamentas, 10/07/2023
|
|
Teisinis pagrindas
|
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
|
|
Atsakingas skyrius
|
Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
|
|
Priimta skyriuje
|
06/09/2023
|
|
Priėmimas plenarinėje sesijoje
|
20/09/2023
|
|
Plenarinė sesija Nr.
|
581
|
|
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)
|
222 / 0 / 2
|
1.Išvados ir rekomendacijos
1.1Komitetas palankiai vertina Europos jūrų saugumo agentūros (toliau – EMSA, Agentūra) vaidmenį didinant jūrų saugumą valstybėse narėse. Pastaraisiais metais Agentūra labai prisidėjo prie jūrų saugumo didinimo ir taršos iš laivų prevencijos bei kovos su ja.
1.2Komitetas mano, kad pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 [COM(2023) 269 final-2023.0163 (COD)] yra svarbus tolesnis žingsnis didinant jūrų saugumą ir tvarumą ir suteikiant ES priemonių, padėsiančių remti švarią ir modernią laivybą.
1.3Komitetas palankiai vertina pasiūlymą išplėsti EMSA veiklą, tačiau jam kyla rimtų abejonių, ar EMSA turi žmogiškųjų ir finansinių išteklių šiai papildomai veiklai tinkamai vykdyti. Siūlomas EMSA išteklių padidinimas yra nepakankamas, atsižvelgiant į siūlomo agentūros užduočių padidinimo ir ES užmojų jūrų politikos srityje mastą.
1.4EESRK palankiai vertina pasiūlymo tikslą labiau suderinti agentūros steigimo reglamentą su ES teisės aktais ir neseniai paskelbtu saugios laivybos teisės aktų rinkiniu ir su Bendru komunikatu dėl ES jūrų saugumo strategijos ir jos veiksmų plano atnaujinimo „Patobulinta ES jūrų saugumo strategija kintančioms jūrų grėsmėms šalinti“.
1.5Komitetas mano, kad Agentūra galėtų atlikti svarbų vaidmenį remiant valstybių narių uosto valstybės kontrolės inspektorių ir vėliavos valstybės administracijų pareigūnų mokymus atlikti tikslinius patikrinimus, susijusius su 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimu ir vykdymo užtikrinimu, kiek tai susiję su jūrininkų teisių ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose įgyvendinimu.
1.6Komitetas norėtų, kad EMSA aktyviau laikytųsi Komisijos Socialinių aspektų jūrų transporto sektoriuje tyrimo (paskelbtas 2020 m.) rekomendacijų.
1.7Komitetas norėtų, kad socialiniai partneriai aktyviau ir svariau dalyvautų šioje veikloje ir prisidėtų prie jos. Tai pagerintų EMSA santykius su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir padidintų agentūros veiklos matomumą ir skaidrumą.
2.Įžanga
2.12023 m. birželio 1 d. Komisija paskelbė Pasiūlymą dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų saugumo agentūros, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 (COM(2023) 269 final), ir paprašė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, pateikti nuomonę dėl šio dokumento.
2.2EESRK palankiai vertina šį prašymą, nes mano, kad šis pasiūlymas yra svarbus tolesnis žingsnis didinant jūrų saugumą ir tvarumą ir suteikiant ES priemonių, padėsiančių remti švarią ir modernią laivybą, taip pat priemonių, padėsiančių Komisijai ir kompetentingoms nacionalinėms institucijoms kovoti su piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų jūrų transporto srityje grėsmėmis.
2.3Pastaraisiais metais Agentūros darbas tvarumo, skaitmenizacijos, stebėjimo, supaprastinimo, saugos, saugumo ir gebėjimų stiprinimo srityse keitėsi, nes EMSA buvo patikėta įvairių naujų užduočių. Reikėjo peržiūrėti ir ateities iššūkiams parengti EMSA steigimo reglamentą ((EB) Nr. 1406/2002), nes Agentūros įgaliojimai, išskyrus pakeitimą dėl pakrančių apsaugos tarnybų bendradarbiavimo, paskutinį kartą buvo peržiūrėti 2013 m. ir turėjo būti atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į dabartinę EMSA veiklos sritį, kintančią reglamentavimo sistemą, neseniai paskelbtą jūrų saugumo teisės aktų rinkinį ir pokyčius jūrų sektoriuje.
2.4Nuo 2002 m. Agentūros užduočių sritis iš tiesų išsiplėtė – dabar EMSA teikia techninę, mokslinę ir operatyvinę pagalbą įvairiose su jūrų transportu susijusiose srityse, visų pirma susijusiose su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
2.5Tikimasi, kad Agentūra padės Komisijai ir valstybėms narėms laivybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityje įgyvendinant naujas taisykles dėl atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje. Agentūra taip pat toliau padės Komisijai ir valstybėms narėms jūrų stebėjimo, kibernetinio saugumo atsparumo ir pasirengimo krizėms srityse ir atliks svarbų vaidmenį supaprastindama valstybių narių ataskaitų teikimą viena kitai naudojantis IT priemonėmis, kartu toliau siūlydama valstybių narių administracijoms mokymus ir gebėjimų stiprinimą.
2.6Šis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto yra vienas iš Komisijos peržiūros pasiūlymų, kuriais siekiama „užtikrinti efektyvų, tvarų ir saugų jūrų eismą ir transportą ES vandenyse, naudingą mūsų piliečiams, pakrančių bendruomenėms, jūrų aplinkai ir sveikiems vandenynams“
.
3.Bendrosios pastabos
3.1Komitetas palankiai vertina tikslų peržiūrą siekiant atsižvelgti į naujas Agentūros užduotis tvarumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, skaitmenizacijos, stebėjimo ir informuotumo apie padėtį jūroje didinimo srityse.
3.2Komitetas norėtų, kad socialiniai partneriai aktyviau ir svariau dalyvautų šioje veikloje ir prisidėtų prie jos, atlikdami oficialų vaidmenį ir dalyvaudami konsultacinėse iniciatyvinėse grupėse, darbo grupėse ir specialiosios paskirties grupėse, pasitelkdami atstovus, turinčius ekspertinių žinių atitinkamomis temomis. Tai pagerintų EMSA santykius su išorės suinteresuotaisiais subjektais ir padidintų Agentūros veiklos matomumą ir skaidrumą.
3.3Nuovargis ir darbo bei gyvenimo sąlygų pablogėjimas laivuose yra tiesiogiai susiję su rizika saugai ir saugumui. Dėl laivuose esančių psichiškai ir fiziškai išsekusių jūrininkų didėja ne tik žmogiškųjų klaidų rizika, bet ir kyla pavojus gyvybėms ir laivams jūroje, taip pat ir jūrų ir pakrančių aplinkai. Be to, tai prieštarauja ir ES jūrų saugumo tikslams.
3.4Iš naujausių ataskaitų
matyti, kad egzistuoja sistemingo darbo ir poilsio valandų koregavimo kultūra ir kad būtina sistemingai tikrinti įrašus ir tinkamai išmokyti uosto valstybės kontrolės inspektorius atlikti tikslinius patikrinimus tokiose svarbiose srityse. Be to, vėliavos valstybės turėtų peržiūrėti savo ekspertams ir įgaliotiems veikti jų vardu asmenims pateiktas gaires, kad būtų įtrauktas sistemingas įrašų tikslumo tikrinimas.
3.5Šiuo atžvilgiu EESRK norėtų, kad EMSA aktyviau laikytųsi šių Komisijos Socialinių aspektų jūrų transporto sektoriuje tyrimo (paskelbtas 2020 m.) rekomendacijų
:
pasiekti bendrą požiūrį į 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą stiprinant ES uosto valstybės institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija:
-paskelbti Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA) rekomendacinį dokumentą, kuriame būtų pateikiami patarimai, kaip spręsti neaiškių ar dviprasmiškų 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje nuostatų klausimą. Jame taip pat galėtų būti pateiktas dažniausiai pasitaikančių problemų, nustatytų uosto valstybės vykdomų kiekvienos vėliavos laivų inspektavimo metu, sąrašas, taip pat kiekvienos vėliavos valstybės konkrečių dokumentų ir sertifikatų paaiškinimai ir išaiškinimai;
-tobulinti EMSA rengiamus mokymus ES uosto valstybės kontrolės pareigūnams, užtikrinant, kad jie pakankamai išsamiai apimtų su 2006 m. konvencija dėl darbo jūrų laivyboje susijusius aspektus. Svarbu atkreipti dėmesį į rimtesnius 2006 m. konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje trūkumus, pavyzdžiui, darbo užmokesčio nemokėjimą, socialinės apsaugos problemas ir kitus trūkumus, suteikiančius pagrindą sulaikyti laivą. Be to, mokymų sesijos galėtų apimti veiklą, kuria skatinamos diskusijos tarp ES uosto valstybės institucijų siekiant pagerinti komunikaciją ir keitimąsi informacija bei gerąja patirtimi.
3.6Komitetas palankiai vertina EMSA nuostatą skelbti duomenis ir (arba) teikti grįžtamąjį ryšį valdžios institucijoms apie jų vizitų į valstybes nares rezultatus. Valstybėms narėms būtų naudinga sužinoti, su kokiais sunkumais ir (arba) iššūkiais susiduria kitos valstybės narės ir kuo jie panašūs į jų pačių padėtį (kaip rekomenduojama ir minėtame tyrime).
3.7Mes, kaip pilietinės visuomenės organizacijos, dažnai pastebime atvejus, kai tam tikriems viešojo administravimo subjektams tenka papildomos užduotys, nors jų išteklių, tiek darbuotojų, tiek finansavimo požiūriu, toli gražu nepakanka. Šiuo atveju vėl atrodo, kad siūlomas finansavimo ir darbuotojų skaičiaus padidinimas neatitinka gana didelio EMSA kompetencijos srities išplėtimo. Todėl Komitetas rekomenduoja iš naujo įvertinti finansavimo ir personalo poreikius, kad Agentūra galėtų veiksmingai vykdyti būsimas savo užduotis.
3.8Kalbant apie palydovinę stebėjimo sistemą, Komitetas palankiai vertina EMSA pastangas pagerinti savo CleanSeaNet paslaugą, skirtą reguliariai stebėti jūras ir nustatyti neteisėto teršalų išmetimo atvejus ir aplinką teršiančius laivus, taip pat padėti reaguoti į ekstremalias situacijas didelio masto atsitiktinių išsiliejimų atveju. Be to, Agentūra turėtų toliau remti valstybes nares joms vykdant paieškos ir gelbėjimo veiklą. EMSA turėtų ir toliau teikti jūrų taršos nustatymo ir stebėsenos bei palydovinio stebėjimo paslaugas visoms valstybėms narėms ir ES institucijoms, turinčioms stebėjimo kompetenciją, ir toliau teikti pasaulinės palydovinės stebėsenos paslaugas įvairioms naudotojų bendruomenėms (žuvininkystės kontrolės, saugios laivybos, jūrų saugumo, teisėsaugos, įskaitant kovą su neteisėta prekyba, jūrų taršos stebėsenos ir muitinėms, taip pat padėti valstybėms narėms vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas).
3.9Kalbant apie taršą ir neteisėtą teršalų išmetimą, kaip nurodyta Direktyvoje 2005/35/EB, Komitetas mano, kad tinkamas informacijos, gautos iš keitimosi sistemos ir informacinių sistemų, naudojimas galėtų padėti išvengti jūrininkų kriminalizavimo įvykus taršos incidentui. Jūrininkai turi teisę dirbti nebijodami, kad su jais bus elgiamasi neteisingai arba, dar blogiau, kad jie bus sulaikyti be galimybės pasinaudoti teisingu teisingumu ir atstovavimu.
3.10Komitetas norėtų, kad EMSA atliktų svarbesnį vaidmenį valdant Europos jūrų laivų avarijų informacinę bazę (EMCIP) ir kad tai atsispindėtų atnaujintuose įgaliojimuose. Svarbu, kad EMSA galėtų palyginti įgytą patirtį, ją įvertinti ir ja dalytis, ypač sunkiausiais atvejais.
3.11Dėl vis didesnio poreikio imtis veiksmų tvarumo srityje, Komitetas palankiai vertina EMSA vaidmenį teikiant paramą įgyvendinant priemones, susijusias su Europos žaliuoju kursu, pavyzdžiui, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, kuriame nurodomas ES tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 55 proc.
3.12Bendrai kovai su klimato kaita ir jūrų transporto sektoriaus tvarumui užtikrinti
reikia plataus masto mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų, susijusių su naujais alternatyviaisiais degalais, o EMSA turėtų toliau padėti valstybėms narėms ir Komisijai šioje srityje.
3.13EMSA taip pat turėtų tęsti tyrimus laivams skirtų tvarių alternatyviųjų energijos šaltinių srityje. Jūrų sektorius susiduria su vis didesniais iššūkiais ir galimybėmis vykstant įvairiai pertvarkai, įskaitant pastangas pereiti prie visai netaršių degalų ir jiems naudoti reikalingų varymo sistemų, taip pat siekti skaitmenizacijos ir automatizavimo. EMSA turėtų toliau tirti alternatyviųjų degalų keliamą riziką saugai ir kartu su suinteresuotaisiais subjektais ir socialiniais partneriais pradėti rengti saugaus šių degalų naudojimo gaires.
3.14Jūrų specialistams reikia gerai išmanyti sudėtingas laive esančias sistemas, kad jie galėtų užtikrinti reikiamą bendradarbiavimą visomis sistemomis. Sveikata ir sauga turi būti svarbiausias prioritetas tvarkant naujas ir sudėtingas hibridines ir nulinės taršos sistemas.
3.15Komitetas mano, kad siekiant kurti naujas ekologiškas energijos gamybos rūšis naudojant naujoviškas variklių technologijas, nereikėtų pamiršti saugumo aspektų. Mechanikai ir įgulos nariai susidurs su didžiausiomis saugos problemomis, susijusiomis su varomosios energijos šaltiniais, pavyzdžiui, aukšta temperatūra, slėgiu ir įtampa, toksiškumu ir koroziškumu. Reikėtų atidžiai apsvarstyti pavojus, o EMSA gali padėti įvertinti ir analizuoti riziką, remdamasi laivuose esančių energijos išteklių techninėmis charakteristikomis.
3.16Reglamentavimo režimu turi būti visapusiškai atsižvelgiama į jūrų sektoriaus darbuotojų saugos aspektus ir jų praktinį įgyvendinamumą darbo ir gyvenimo sąlygų laivuose atžvilgiu.
3.17Komitetas palankiai vertina reikalavimą sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi ir informacija apie kibernetinio saugumo incidentus. Agentūra taip pat galėtų padėti teikdama techninę pagalbą, kad jūrininkams visada būtų palaikomas junglumas nepakenkiant laivų kibernetiniam saugumui. Kibernetinis saugumas neturėtų būti dingstis riboti jūrininkams junglumą laivuose.
3.18Komitetas palankiai vertina tai, kad centras dirba visą parą kasdien ir teikia informaciją apie padėtį jūroje ir analitinius duomenis Komisijai, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms bei atitinkamoms Sąjungos institucijoms ir joms padeda, kiek tai susiję su nelaimėmis jūroje, priemonėmis kovai su piratavimo ir tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmėmis, sauga, saugumu ir tarša jūroje, laivų judėjimo duomenų stebėsena ir autonominių ir automatizuotų jūrų antvandeninių laivų naudojimu.
3.19Komitetas tikisi, kad iki 2024 m. pradės veikti bendros keitimosi informacija aplinkos (BKIA) programa, ir mano, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį jūrų stebėjimo srityje. BKIA grindžiama realiuoju laiku vykdomu bendradarbiavimu įvairiomis esamomis sistemomis, kurias naudoja civilinės ir karinės institucijos, kartu užtikrinant jūrų stebėjimo veiklos veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą. Šis operatyvinis tinklas pirmą kartą suteiks galimybę visoms ES valstybių narių institucijoms ir ES įstaigoms, suinteresuotoms jūrų stebėjimu, dalytis informacija.
3.20Komitetas palankiai vertina užduotis, susijusias su skaitmenizacija ir techninės pagalbos teikimu valstybėms narėms jų prašymu, skaitmeninant jų registrus ir atliekant procedūras, kuriomis palengvinamas elektroninių sertifikatų naudojimas.
3.21Komitetas palankiai vertina užduotis, susijusias su ataskaitų teikimo pareigų supaprastinimu pakartotinai naudojant jau pateiktą informaciją ir taikant Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos vienkartinio duomenų pateikimo principą. Šis reglamentas buvo labai laukiamas, nes juo supaprastinamas laivybos administravimas, o jūrų transporto socialiniai partneriai jau kelerius metus ragino mažinti laivybos administracinę naštą.
3.22Valstybėms narėms veiksmingai įgyvendinant Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinką bus užtikrintas suderinimas ir gali būti sumažinta įguloms ir operatoriams tenkanti administracinė našta, susijusi su ankstesne Pranešimo formalumų direktyva. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Europos jūrų sektoriaus vieno langelio reglamentą (Reglamentas (ES) 2019/1239), labai svarbu, kad EMSA valstybėms narėms ir Komisijai teiktų techninę paramą ir sudarytų palankesnes sąlygas.
3.23Komitetas siūlo atlikti daugiau darbų, susijusių su statistinių duomenų ir rodiklių rengimu ir analize. Šiuo metu nėra patikimų, standartizuotų duomenų, kuriais remiantis būtų galima apibūdinti ir stebėti Europos darbo jūrų laivyboje rinką. Labai reikia tikslių ir patikimų duomenų, kad būtų galima parengti tinkamą strateginę priemonę problemoms ir iššūkiams, su kuriais susiduria pramonė, spręsti, o vienas aktualiausių iššūkių Europos kontekste – jūrininkų išsaugojimas. Pastaraisiais metais EMSA parengė daug statistinių analizių ir ataskaitų, todėl ši parama turėtų būti toliau teikiama.
3.24Ankstesnėje nuomonėje
EESRK pabrėžė, kad trijų susijusių Europos agentūrų aktyvesnis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tiek tarpusavyje, tiek su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų padėti sukurti veiksmingą ir efektyvią pakrančių apsaugos sistemą.
3.25Komitetas palankiai vertina Europos bendradarbiavimą pakrančių apsaugos funkcijų srityje, nes tai yra svarbus žingsnis gerinant atitinkamų ES agentūrų bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant sinergijos, kad jų veikla būtų veiksmingesnė ir ekonomiškai efektyvesnė. Tokiu būdu ES agentūros galės sienų ir pakrančių apsaugos funkcijas vykdančioms nacionalinėms institucijoms suteikti aukštos kokybės, ekonomiškai efektyvios informacijos.
3.26Komisija mano, kad žmogiškumo požiūriu ir siekiant užtikrinti iš tiesų veiksmingą bei efektyvią pakrančių apsaugą, labai svarbu turėti galimybių stebėti visų laivų judėjimą jūroje, kad prireikus būtų galima nedelsiant siųsti gelbėjimo tarnybas.
2023 m. rugsėjo 20 d., Briuselis
Oliver Röpke
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
_____________